„Kretingos tarmės žodyne“ (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai

80 Acta Linguistica Lithuanica LXXX JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: senosios ir dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, semantika ir pragmatika, Lietuvos kultūros ir bažnytinių tekstų istorija. DOI KRETINGOS TARMĖS ŽODYNE (2011) ATSISKLEIDŽIANTYS ŽEMAITIŠKO EMOCINIO LAUKO KONTŪRAI Outline of the Samogitian Emotional Field as Reflected by Kretinga Dialect Dictionary (2011) ANOTACIJA Straipsniu tęsiamas kasdieniškame kalbėjime ryškiausiai pastebimų žemaitiškos tapatybės atspindžių tyrimas. Remiantis Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodynu (2011) kaip šaltiniu, puikiai perteikiančiu šiaurės žemaičių kretingiškių tarme kalbančių žmonių mentaliteto raišką, šiuo tyrimu siekiama atskleisti žemaičių etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumų (plg. Bliumas 1997) sąsajas su žemaitiško kalbėjimo(si) kasdienybėje modeliais. Kasdienybės diskurso atkarpų tyrimas leidžia pamatyti žemaičiams būdingo emocinio elgesio raiškos modelius ir suvokti, kaip tam tikro kalbinio elgesio ypatybės gali paveikti ir formuoti kalbančiųjų emocinį elgesį. ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičiai, tapatybė, autentiškumas, dialogiškumas, emocijos. ANNOTATION The article continues the study on the reflections of the Samogitian identity, which are most prominent in daily communication. Referring to Kretinga Dialect Dictionary (2011) by Juozas Aleksandravičius, which provides an excellent presentation of the expression of mentality of the speakers of the Northern Samogitian Dialect of Kretinga, the present study seeks to reveal the connections between the peculiar characteristics of ethnically determined psychic phenomena of Samogitians (cf. Bliumas 1997) and the models of Samogitian Straipsniai / Articles 81 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai daily speaking/communication. The research on the passages from daily discourse enables us to see the models of expression of the emotional conduct inherent in Samogitians and realise how the peculiarities of a certain linguistic conduct may affect and shape the emotional conduct of speakers. KEYWORDS: Samogitians, identity, authenticity, dialogicity, emotions. 1. ĮVADAS Straipsniu tęsiamas kasdieniškame kalbėjime ryškiausiai pastebimų žemaitiškos tapatybės atspindžių tyrimas. Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodynas1 (toliau – KTŽ), fiksuojantis šiaurės žemaičių kretingiškių tarme2 kalbančiųjų mentaliteto realizacijas kasdienybės situacijose, leidžia pamatyti su etniškumu sietinų psichinių reiškinių savitumų (Bliumas 1997: 40, 48–49) ir žemaitiško kalbėjimo modelių ryšius. Metodinės nuostatos išsamiau aprašytos ankstesniame panašaus pobūdžio reiškinių sąsajas nagrinėjusiame tyrime (žr. Pajėdienė 2018), bet čia svarbu dar kartą paminėti KTŽ užfiksuotos kalbinės medžiagos autentišką dialogiškumą (p. 68–69). Būtent dėl šio išskirtinumo KTŽ iliustracijų visuma, kaip žemaitiško kalbėjimo specifiškumą atskleidžiančių teksto atkarpų sąvadas, yra pajėgi perteikti kALBANčIOjO3, atstovaujančio daugybės nuasmenintų individų patirtims ir pateiktims, paveikslą. Rūšiuojant vienokių ar kitokių kasdienybės situacijų išprovokuotus pasakymų modelius išryškėja tam tikro emocinio elgesio savybės, būdingos žemaitiškos kilmės asmenims vien todėl, kad jie mąsto ir kalba žemaitiškai, t. y. tam tikru būdu. KTŽ medžiagos atranką nulėmė semantikos, o kartais ir struktūros, savitumu išsiskiriantys ir (ar) dažniau pasikartojantys tam tikro struktūrinio tipo frazių modeliai, kurie buvo grupuojami pasitelkus minėtame etnopsichologiniame tyrime (Bliumas 1997) išryškėjusius su žemaitiškumu susijusius psichinės veiklos bruožus. Pirmojoje straipsnio dalyje pristatomas nurodytame etnopsichologiniame tyrime išryškėjusių žemaičiams būdingų psichinių reiškinių savitumas, o antrojoje dalyje dėmesys telkiamas į tam tikrus emocinės elgsenos modelius, atskleidžiančius ir su etniškumu susijusius pasakymus. 1 Juozas Aleksandravičius medžiagą šiam žodynui rinko ir kartoteką sudarinėjo nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio vidurio iki 2004 metų (plg.: Mikulėnienė 2011: XII; Vaišnienė 2011: XX). 2 Tikrasis žemaičių kretingiškių tarmės plotas didesnis nei teritorija, kurios reprezentantų kalbėjimu remiamasi KTŽ (plg.: Aleksandravičius 2011: 5; Lubienė, Pakalniškienė 2015: 76). 3 Kalbančiojo ir kalbėtojo sąvokos straipsnyje vartojamos kaip sinonimai. Vyriškoji giminė pasirinkta kaip apibendrinamoji, galinti atstovauti abiejų lyčių kalbantiesiems, kai iš atkarpos nėra akivaizdi adresanto lytis. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Straipsnyje žemaitiško kalbėjimo iliustracijų atkarpos pateikiamos stengiantis kuo tiksliau pakartoti KTŽ taikomą fonetinę transkripciją4 (apie ją daugiau žr.: Aleksandravičius 2011: 17–18; Vaišnienė 2011: XXIII–XXIX). 2. SU ŽEMAITIŠKUMU SUSIJUSIŲ PSICHINIŲ REIŠKINIŲ SAVITUMAI Prieš porą dešimtmečių atlikto aukštaičių ir žemaičių etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumų tyrimo (žr. Bliumas 1997) išvados buvo užfiksuotos kaip išeities taškas išsamiems, ilgalaikiams etninės psichologijos tyrinėjimams (p. 49). Siekiant nustatyti, kuriuos etninei grupei būdingesnius psichinės veiklos ir emocinio elgesio raiškos bruožus galima sieti su gimtosios kalbos poveikiu, pastarąją vertinant ne vien kaip emocinio elgesio modelių atskleidimo būdą, bet ir kaip pasirinktajai etninei grupei būdingesnių psichinių reiškinių atsiradimo priežastį ir paskatą susidaryti tam tikro elgesio modelius, paranku remtis šio tyrimo metu išryškėjusiais žemaičių ir aukštaičių etniškumu pagrįstais psichinės veiklos bruožais kaip atskaitos koordinatėmis. Atskaitos tašku pasirinktas etnopsichologinis tyrimas buvo pagrįstas dvinariu subetniniu – aukštaičių ir žemaičių – skirstymu5. Tiriamųjų etniškumas buvo susietas su trimis faktoriais: nuolatiniu asmens gyvenimu subetninei grupei priskiriamoje teritorijoje, subjektyviu savęs priskyrimu žemaičiams arba aukštaičiams ir patarme. Tyrime dalyvavo 120 asmenų: 60 žemaičių grupės tiriamųjų buvo gimę Sedos miestelyje (Mažeikių r.), pagal patarmę – šiaurės žemaičiai; 60 aukštaičių grupės tiriamųjų buvo Balninkų miestelio (Molėtų r.) gyventojai, pagal patarmę – rytų aukštaičiai. Abiejų grupių sudėtis pagal lytį, amžių ir išsimokslinimą buvo labai panaši. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis abiejose grupėse buvo maždaug 71 metai (plg. Bliumas 1997: 28–29). Šio etnopsichologinio tyrimo metu sėslūs tiriamieji aukštaičiai ir žemaičiai buvo apklausti 4 Atkreiptinas dėmesys, kad tikriniai žodžiai iliustracijose rašomi mažąja raide ir žymimi žvaigždute (apie KTŽ transkripcijos taisymus žr. Vaišnienė 2011: XXIII). 5 Dvinario (žemaičiai / aukštaičiai) lietuvių kalbos užimamo ploto skirstymo pasirinkimo tyrime argumentus žr. Bliumas 1997: 28. Naujausi tyrimai (žr. Aliūkaitė et. al. 2017) rodo, kad subjektyviai konceptualizuojant tarmes tokia dvinarė tarmių klasifikacija yra viena iš dominuojančių (plg. Pakalniškienė 2018: 261). Straipsniai / Articles 83 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai pasitelkiant Hermanno Rorschacho rašalo dėmių metodiką6 (bei jos interpretavimui skirtą Johno Exnerio sistemą7) ir Makso Lüscherio spalvų testą8. Susisteminus ir apibendrinus tyrimo duomenis (p. 37–40) išryškėjo skirtingas tiriamiesiems būdingos psichinės elgsenos bruožų raiškos intensyvumas. Tai leido skirtingą dviejų grupių tiriamųjų pažinimo procesų, emocinių išgyvenimų ir asmenybės ypatybių bei santykių su daiktine bei socialine aplinka pobūdį susieti su jų etniškumu (plg. Bliumas 40, 48–49). Iš emocinių išgyvenimų raiškos skirtumų paminėtina, kad žemaičių imties tiriamųjų nerimo išgyvenimai labiau siejosi su šios grupės tiriamiesiems labiau nei aukštaičiams būdingu intravertiškumu. Su asmenybės intraversijos–ekstratensijos linkmėmis buvo susieti ir kai kurie kiti tiriamųjų asmenybės ypatybių skirtumai: „[A]ukštaičiams labiau priskirtina ekstratensinė, žemaičiams – intraversinė asmenybės linkmė. [...] Žemaičiai buvo santūresni, labiau nepriklausomi, uždaresni, pasyvesni ir jautresni. Šios grupės tiriamieji reiškėsi kaip didesni optimistai, jiems buvo būdingas stipresnis Ego“ (p. 49). Rezultatai parodė ir didesnius žemaičių empatijos gebėjimus (p. 42, 49). Nurodytas tyrimas atskleidė intensyvesnę ir sėkmingesnę žemaičių grupės tiriamųjų intelektinę veiklą – „jie sėkmingiau naudojo patyrimo abstrahavimo ir integravimo gebėjimus. Senyvo amžiaus žemaičių mąstymas buvo daugiau teorinio pobūdžio. Vaizduotės procesus tiriamieji žemaičiai taip pat naudojo aktyviau“ (p. 48–49). Sąveikoje su daiktine ir socialine aplinka žemaičiams „buvo būdingi platesni gyvenimo užmojai, savo elgesį jie linkę planuoti iš anksto. Šių tiriamųjų santykiai su socialine aplinka nebuvo dažni ir įvairūs, o bendravimo įgūdžiai itin išlavinti“ (p. 49); žemaičiai labiau domėjosi kitais žmonėmis, socialiniai kontaktai jiems atrodė svarbesni, bet žemaičių grupės tiriamieji išsiskyrė intravertiškiems žmonėms būdingu ryškiu kritiškumu socialinės aplinkos atžvilgiu (p. 42, 49). Tokie atlikto tyrimo rezultatai subjektyviu požiūriu žemaičiams gali pasirodyti esantys priimtini arba nepriimtini (priklauso nuo asmenybės tipo), būtent todėl jie gali būti ypač naudingi siekiant objektyviau įvertinti žemaitiškų tekstų 6 Šveicarų psichologo Hermanno Rorschacho rašalo dėmių metodika (The Rorschach Inkblot Method) pirmą kartą aprašyta 1921 m. knygoje Psychodiagnostik (žr. Rorschach 1951), bet ypač didelio populiarumo sulaukė XX amžiaus viduryje. Daugiau žr.: Bliumas 1997: 29–31; Myers 2008: 739–740. 7 Apie J. Exnerio sistemą (The Comprehensive System) žr. Bliumas 1997: 31–32. 8 M. Lüscherio spalvų testo (The Lüscher Color Test) teorija, debiutavusi 1947 m., populiarumo sulaukė kiek vėliau. Apie funkcinę psichologiją ir pagrindines spalvų reikšmes, spalvos ir pojūčio gylio (Depth of Feeling) atitikmenis žr. Lüscher 1971: 27–30, 33–37. Šio testo patikimumą galima įvertinti subjektyviai, pasitelkus internetinėse svetainėse pateiktas testo versijas (pvz., https://kahome.eu/cgi-bin/lschr.pl?data=45123067; https://onlinetestpad.com/en/test/987-the-luschercolor-test ir pan.). Apie testą dar žr. Bliumas 1997: 32–35. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXX sąvadų teikiamą medžiagą. Empirinių duomenų integravimas į daugiasluoksnę žinojimo lygmenų reprezentavimo visumą padeda juos teisingiau interpretuoti (plg. Coulson 2001: 33). Pasirinkus aptartame etnopsichologiniame tyrime išryškėjusias, su žemaitiškumu sietinas emocinės, intelektinės ir socialinės veiklos ypatybes kaip tam tikras KTŽ teikiamos žemaitiško kalbėjimo medžiagos atrankos ir analizės dominantes galima pamatyti žemaičiams būdingų psichinių išgyvenimų sąsajas su tam tikros semantikos (o kartais net ir struktūros) kalbėjimo modeliais. Šiame straipsnyje bus aptariama, kaip KTŽ kalbančiojo pasisakymuose atsiskleidžia žemaičiams būdingesnių psichikos reiškinių pirmosios grupės – emocinių išgyvenimų – realizacijos9, pristatant nurodytų emocinio elgesio reprezentavimo žemaitiškame kalbėjime atvejų semantinį savitumą, o esant dėsningiems pasikartojimams aptariant ir emocinės reprezentacijos funkciją atliekančių frazių struktūrines ypatybes. Laikantis nuostatos, kad patirtis iš kartos į kartą perduodama remiantis išmokimu stebint bei perimamu (plg. Gage, Berliner 1994: 205tt), ir nustačius ryškiausiai emocijas perteikiančias kalbėjimo frazes galima tokius emocinio lauko raiškos kalboje modelius susieti su žemaitiškos tapatybės raiška. Tokių psichines veiklas dažniausiai perteikiančių kalbinių modelių raiškos analizė leidžia nustatyti savitesnio žemaitiško elgesio priežastis. 3. EMOCINĖS RAIŠKOS ATSPINDŽIAI KTŽ KALBANČIOJO PASISAKYMUOSE Atsižvelgiant į tai, kad bet kuris lingvistinės reikšmės aspektas turi būti aiškinamas ir identifikuojamas remiantis asmenų gebėjimais (plg. Weigand 2010: 58), anksčiau aptarto etniškumu determinuotų psichinių reiškinių savitumų tyrimo metu išryškėję kai kurie žemaičiams būdingesni elgesio bruožai leidžia juos pasitelkti kaip dėmesio sutelkimo dominantes skaitant Juozo Aleksandravičiaus Kretingos tarmės žodyną. Šis šiaurės žemaičių kretingiškių autentiško kalbėjimo atkarpas gausiai ir įvairiais aspektais reprezentuojantis sąvadas yra labai parankus šaltinis norint susieti minėto etnopsichologinio tyrimo metu išryškėjusius žemaičių (kurie taip pat buvo šiaurės žemaičiai kretingiškiai) imties tiriamųjų grupei labiau būdingo elgesio bruožus su kasdienišku kalbėjimu ir nustatyti, kaip gimtoji kalba gali ne tik atspindėti, bet ir paveikti bei formuoti kalbančiojo mąstymo būdą, emocinius išgyvenimus ir asmenybės ypatybes. 9 Kaip žemaičių intelektinė veikla ir vertybių sistema atsiskleidžia KTŽ kalbančiojo pasisakymuose, dėl šio žodyno teikiamos medžiagos gausumo bus aptarta kitose publikacijose. Straipsniai / Articles 85 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai KTŽ kalbančiojo emocinį lauką ir elgesį ryškiausiai reprezentuojančios (t. y. dažniausiai pasikartojančios ir (ar) savitesnės struktūros) kalbėjimo atkarpos bus aptariamos pagal nurodytame tyrime išryškėjusias žemaitiškos grupės tiriamųjų asmenybės bruožų dimensijas, vertinant būdingiausių emocinės raiškos aspektų pasireiškimą kasdieniškame žemaičių kalbėjime. 3.1. Stiprus ego KTŽ kalbantysis savojo ego stiprumą parodo neleisdamas pažeisti asmens tapatumo raiškai bei savigarbai svarbiausių – vardo, asmeninio lauko ir / ar gyvenamosios erdvės saugumo (ir deramo įvertinimo) – parametrų10. Stiprų ego turintis KTŽ kalbantysis kitam asmeniui neleidžia savęs įvardyti netinkamu būdu. Tokia nuostata gali būti apginama tiesiogiai – paliepimu ar tyčiojimosi ir erzinimo išprovokuotu fiziniu atoveiksmiu arba preliminariai – klausimu arba pastaba perspėjant kitą asmenį apie nepriimtino įvardijimo būdo įveikimo galimybes. Šias nuostatas pažeidžiantis asmuo gali sulaukti draudimų, moralizuojančių klausimų, pagąsdinimo ar fizinio atoveiksmio (atkreiptinas dėmesys į 4 sakinį, parodantį, kad pasirinktoji asmens tapatumo parametrų / atributų apgynimo taktika buvo sėkminga, nes aptariamasis subjektas šaipėsi tik iki laiko ribos sakiniu nurodyto veiksmo atlikimo), plg.: 73) tọ‿napràmaûok11 mnẹs vẹsúokês várdãs // 227 74) vọ‿kãp ẹšruodtọ tâu / ka‿tàv pràmauotọ // 227 75) jukis / jukis /ẹr‿ẹšdgs pukis // 326 76) ns mn vsãp pràmaûoj / pàkl sọ‿šaukštọ i‿kkta nagva // 227 KTŽ kalbantysis taip pat akylai saugo savo asmeninį lauką ir gina savo gyvenamosios erdvės tinkamumą, neretai pabrėždamas ir paties pašnekovo nurodomų trūkumų nepagrįstumą, plg.: 77) narúuok12 mnẹs // 353 78) naprzavûok13 mna trúobũos / t ẹ‿túoũos ntọri // 310 Stiprų ego parodo ir kalbančiojo prisipažinimai, atskleidžiantys tokius pomėgius ir elgsenos būdus, kurie tradicinėje kalbančiojo bendruomenėje nėra kotiruojami teigiamai, plg.: deramo standarto neatitinkantį kalbančiojo požiūrį į ankstyvą dienos pradžią, betikslį bastymąsi ar keliavimo faktiškumą 10 Apie KTŽ kalbančiojo pašnekovui pateikiamą savęs vaizdą dar žr. Pajėdienė 2018: 73–78. 11 prãmanioti – ‘pravardžiuoti, vadinti kitaip’ KTŽ 227 12 rūšioti, ~ioja, ~ioja (sl.) – ‘liesti’ KTŽ 353 13 pliuzavoti, ~oja, ~ojė (hibr.) – ‘niekinti, peikti, koneveikti’ KTŽ 310 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXX deklaruojančius teiginius (atkreiptinas dėmesys, kad juose neigiamos konotacijos tarinių parinktys derinamos su šiais veiksmažodžiais apibūdinamų veiksmų ar patyrimų intensyvumo laipsnio ar hiperbolizuotų parametrų parinktimis): 79) tûoks nksti kelẹmûos mộn nà‿pri‿šẹrdi // 154 80) mộn ddlê tnk dīglẹnetẹ14 // 76 81) aš‿ès apsẹdãužẹs15 pọ‿vsa sveta // 71 82) àš ès išmauȓûojẹs16 vsa sveta // 230 Aišku, ryškiausiai KTŽ kalbančiojo ego stiprumas rodomas demonstruojant pasitikėjimą savimi ir didžiavimąsi savo pajėgumu. Tam dažniausiai pasirenkamos išskirtinai teigiamą savęs vertinimą ‘man tai yra lengva padaryti’ perteikiančios ir paryškinančios konstrukcijos, realizuojamos kontrastyvines galimybes turinčioje reikšmių amplitudėje nuo kàs mộn (mûms) tàs r / ter ‘ką man tai reiškia’ iki tàs mộn neka ner ‘tai man nieko nereiškia’. Pasitikėjimą paskatina ir sustiprina turimų įgūdžių bei patirties suvokimas (žr. 11 sakinį), kuris projektuojant naują veiklą dažnai įvardijamas atliktinio laiko konstrukcijų parinktimis (žr. 12 sakinį) bei pabrėžiant ankstesnės patirties buvimą ir jos pritaikymo būsimajai veiklai galimybes, plg.: 83) t kpẹta mâlku par‿dina sọrešêm17 / kas‿tas‿ter mûms // 341 84) àš ès na‿tûous sọkapûojẹs / klebẹùs18 / drũkâuus / vọ‿tùs / lngvâ // 168 85) kàs‿tàs mộn r / tûoks gȓovks tk nusẹspjâutẹ // 117 86) lig‿pitu ẹ‿sọkrmpûoọ19 t krũva / tàs mộn neka ner // 183 Kalbėtojo ego atskleidžiamas ir vertinant kitų asmenų elgesį ar veiklas; tas vertinimas gali būti pateikiamas dvejopai – rodant narcisistinį savo pranašumą arba stengiantis pabrėžti didesnius kitų gebėjimus, plg.: 87) túoũos dệrbsẹnas20 kãp àni ka‿dệrb / àš napripažstọ // 77 88) pàvīdess jêm ‿kẹtùs véizộnt / ka‿tẽp gràžẽ mûok šûoktẹ // 288 89) vọji tok muokesena kabetẹ! // 241 Kalbančiojo ego stiprumą parodo ir savojo išmanymo akcentavimas, ir nepritarimas pašnekovo nuomonei. Tam paprastai pasitelkiami žymėto modalumo 14 dyglinėti, ~ėja, ~ėjė – ‘vaikštinėti, slankinėti, landinėti’ KTŽ 76 15 apsidaužti, apsidaũžo, apsidaũžė – ‘išsibastyti’ KTŽ 71 16 išmaurióti, ~iója, ~iójė – ‘išvaikščioti (ppr. ko nors ieškant)’ KTŽ 230 17 surėžti, ~a, ~ė – ‘supjauti, sukirsti’ KTŽ 341 18 klėbnis, ~ė – 1. ‘glėbio storumo’ KTŽ 168 19 sukrapoti – ‘negražiai, su iškartomis sukapoti’ KTŽ 183 20 drbsena – ‘dirbimas, dirbimo būdas’ KTŽ 77 Straipsniai / Articles 87 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai predikatai, pavyzdžiui, imperatyvų su neiginiu pateiktys ar tariamąja nuosaka išreikštų, sąlyginių (nes neįvykdomų) ketinimų deklaravimas, plg.: 90) napīzavûok21 mnẹs / aš‿pàts vskû žẹnâu // 301 91) nasakk / ns  bjurs / tùjãu kerštâu // 157 92) ka‿mna kûojẹs nàbûtọ prikâltas / deûo tâu ‿dọnts // 74 Kalbančiojo ego išryškina ir prisipažinimai apie emocijų ir savijautos pokyčius, patekus į kritines ar tam tikru išskirtinumu ar atmetimu pasižyminčias situacijas, plg.: 93) tûoks pàjem pkis / ka‿pagtava bọvâu dộutẹ anâm sọ‿šâukštọ i‿kkta // 126 94) ni‿skãudi najọtâu š‿tã báimê // 127 95) ẹ‿pakâušis pranža š‿tã báimê // 271 96) bva sọjẹ tk rnktẹnẽ / mnẹs tn ẹ‿narẽkej // 344 3.2. Optimistinis požiūris Optimistinį nusiteikimą atskleidžia KTŽ kalbančiojo pasisakymų atkarpos, pabrėžiančios momentinių akimirkų džiugesį ir pasitenkinimą paprastais kasdienės aplinkos teikiamais įspūdžiais, kuriais dalijamasi su pašnekovu, plg.: 97) mộn vskas čè mlọ // 238 98) pasẹsedau ọn‿kresla ẹ‿sedọ kãp pũons // 185 99) kãp gràžẽ snigs čršk pọ‿kúojems / ka‿êt // 65 100) kãp gràžẽ nârsta plẹs // 252 101) veizek / kãp gràžẽ kt mrksa prisẹmêrksi // 245 102) veizek / kãp gràžẽ sâu vštas pọrnas22 pọ‿dãrža // 327 103) kûoks gràžs pàdârs ta‿kanârka // 267 KTŽ kalbančiojo optimistinį nusiteikimą rodo ir dažnas tiesioginio ar perkeltinio alkanumo įvairiems pojūčiams, tarp jų ir norui gražiai atrodyti, akcentavimas, plg.: 104) mệrštọ mệrštọ kãp nûoȓọ vágtẹ // 240 105) pašelọsê23 nûoȓọ vágtẹ // 285 106) vi kãp nûoȓọ grbnẹs! // 116 107) kãp nûoȓọ rûgọu vagrklu / sâlstọ / sâlstọ24 // 355 21 pyzavóti, ~ója, ~ójė (hibr.) – ‘koneveikti, niekinti’ KTŽ 301 22 purnti, ~na, ~no – ‘purenti, kapstyti’ KTŽ 327 23 pašėlęs, ~usi – ‘nepasakomas, didžiulis’ KTŽ 285 24 sálti, ~sta, sãlo – ‘labai norėti, geisti’ KTŽ 355 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 108) lèmẹnàds mộn bvẹs pabûk / ẹ‿mrdâms àš ànũo nuoreọ // 211 109) nusẹnérdnọ grži nêrtẹni ẹ‿pasẹstràjọ // 254 KTŽ kalbančiojo ir jo artimos aplinkos (vartojamos įvardžių aš ir mes parinktys25) optimizmą rodo ir tam tikrų su linksmybėmis susijusių veiklų intensyvumo ir svarbos deklaravimas, plg.: 110) mûms pningã ni‿pọ‿kâm / b mès lnksmã gīvènâm // 256; 297 111) àš ọnt‿tuo šúokma bọvâu patrksi (‘linkusi’) // 58 Optimizmas pastebimas ir KTŽ kalbėtojo teiginiuose, išduodančiuose tikėjimą, kad įvykiai klostysis geresne linkme. Tokį požiūrį atskleidžia įvairūs, pavyzdžiui, techninių smulkmenų įsigijimo teikiamos naudos ar kai kurių kritinėse situacijose atliktų veiksmų, apibūdinimai, plg.: 112) džãugiemûos / ka‿ọntj cẹlẹndrnẹs lệmpas / daug‿šviãu gīvêntẹ // 60 113) knngas par‿kra bvûom ọžksẹ i‿žmẹ // 178 Kalbančiojo optimizmas pašnekovui gali būti perduodamas pasirenkant dvejopą taktiką: pozityvią arba negatyvesnę. Pasirinkus pirmąją pašnekovas apibūdinamas kaip pajėgus įveikti susidariusią kliūtį ar nemalonią situaciją, o jo pasitikėjimas stiprinamas tiesioginiais nurodymais ir padrąsinimais, skatinančiais pašnekovą pasikeisti, plg.: 114) ko‿čè baukštẹns / jọg‿tâu neks naatstẹks // 41 115) ko‿t úrâ kāp‿ris / bûk kp‿vẹs / lnksmọs // 259 116) nasi26 / prigsi27 / vọ‿ka‿prigsi / kãp skst sksi // 121 117) ẽk drsê ẹ‿praẽsi // 79 118) mâuk28 tẹiâu / neka naveizek // 230 119) nabûk apãutẹs29 // 159 Pasirinkęs antrąją – „šalto dušo“ – taktiką kalbantysis siekia parodyti, kad pašnekovo pasyvumas, nusivylimas ar ūpo nebuvimas yra akivaizdūs, ir pasiteirauti, ar tokiam nusiteikimui esama rimtesnių priežasčių (o gal ir / arba taip perspėti apie galimus būsimus padarinius). Todėl pašnekovą stengiamasi „pažadinti“ tiesmukišku klausimu (žr. 48–51 sakinius) arba neigiant atsiradusios kliūties ar susidariusios situacijos rimtumą ir jų išskirtinumą (žr. 52–54 sakinius), arba tiesiog formuluojant imperatyvus, plg.: 120) a‿tọ‿srg /kàs r / ka‿tûoks papežẹs30? // 294 25 Apie KTŽ kalbėtojo strategijas ir jų reikšmes daugiau žr. Pajėdienė 2018. 26 siùsti, siuñta, siùto – ‘niršti įtūžus, labai pykti’ KTŽ 362 27 prigùsti, priguñda, prigùdo – ‘priprasti’ KTŽ 121 28 máuti, ~na, móvė – 2. ‘skubiai eiti, važiuoti’ KTŽ 230 29 apkiaũsti – ‘apsileisti, nevykusiam, netikusiam pasidaryti’ KTŽ 159 30 papėžti – ‘sumenkti, pasilpti, pablykšti’ KTŽ 294 Straipsniai / Articles 95 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai 196) ẹ‿nûosẹs nuknba š‿tũo sọsẹrúpẹnma // 178 197) ta‿mûsa sọsed bàsiedọnt gâlva nulédọss / àš sọpratâu / ka‿kas‿nûors atsẹtka // 210 Savo paties nerimastingumą KTŽ kalbėtojas linksta sieti su praeities įvykių keliamais prisiminimais, pvz.: 198) ka‿prasẹdej nàgộndas67 / tẽp vinà p‿kẹtã ẹr‿j // 248 Neigiami praeities patyrimai KTŽ kalbančiajam neleidžia būti tikram dėl savo būklės ir galimybių kalbamuoju metu ar tikėti ateities įvykių sėkmingumu, plg.: 199) dàbãr ès ne‿pakârts/ ne‿nulêsts // 210 200) pakọl‿kàs nekộu nàsêrgọ / bèt gà sọsrgtẹ // 254 201) àš tkrã atẽọ / nèbệnt kàs‿atsẹtktộm // 254 202) nažẹnâ / kũ rītuo‿dinà gâl pagẹidûotẹ // 346 203) sọ‿rītuo‿rtọ nažẹnâu kãp bûs // 346 Vis dėlto kartais KTŽ kalbėtojas nerimastingumo apimtą asmenį gali apibūdinti ir sarkastiškai (tai gali būti pateikta ir kaip autoironiškas vertinimas), pvz.: 204) jọsi i‿miestli / atsẹmnọsi / ka‿šieplis naọždarts // 237 Laikantis sarkastiško požiūrio išeitimi iš nerimastingumą keliančios situacijos gali būti pasiūlomas abejingumas, plg.: 205) gèȓãu nusẹspjâuk / vọ‿gȓáužẹmûos68 če‿neka nabipades // 116 3.7. Jautrumas KTŽ kalbančiojo jautrumą įvairiems trikdžiams rodo jo pastabos, įvardijančios šalia esančio asmens judrumą ir (ar) triukšmą, kaip erzinančius, išblaškančius dėmesį ar neleidžiančius miegoti. Priekaištaujantysis savo jautrumą stengiasi apginti klausimu arba pastaba, kurioje nurodomi erzinančio, trikdančio elgesio apibrėžtumo (pvz.: čia, tas, ta, tas tavo, tas mūsų, su tuo savo / su tais savo, toks, su tokiu ir pan.) ar neapibrėžtumo (plg. bet kokio trikdžio nuorodą 142 sakinyje), veiksmo intensyvumo išryškinimo (pvz., pasitelkus junginius kas per ar kiek gãli), per ilgos trukmės (pvz., visos / kiauros dienos ar nakties) ar nesiliaujančios veiklos parametrai, o neretai įvardijamos ir susierzinimą sukėlusio valingo ar nevalingo elgesio ar veiklos pasekmės, tokios kaip emocijų kaita, dėmesio ir / ar atminties sutrikimai ir pan., plg.: 67 nãganda – ‘didelė bėda, nelaimė, vargas, baimė, išgąstis’ KTŽ 248 68 griáužimos – ‘kankinimasis, gailėjimasis’ KTŽ 116 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 206) ko‿čè pȓâusi69 pr‿ausũ! // 319 207) ko‿t krnk70 vsa dina ba‿párstûoji? // 184 208) tas‿tva nũognọs kọšejems71 mn i‿zlsti vèd // 199 209) sọ‿tọu‿sva ộrlẹnẹmọ72 ẹš‿prũota ẹšvsi // 219 210) ài / kà‿t s‿tãs sva kvaitolèvẹmâs nàbệngi // 200 211) namàtarộuk s‿rọnk mộn pr‿aks // 229 212) prarẹjâu73 s‿tãs vákãs / k‿čè pàsakuojâu // 346 213) ka‿t kš74 / àš ngaọ ọžmgtẹ // 199 214) bški kàs brkš / ẹr‿aš‿gvs! // 52 215) vãks kvekš / àš ju gvs // 201 216) vsa nkti áurmệiọ mẹigúojâu // 159 217) sọ‿tûoọ knrk gọledâms naẹšmẹigûosi / ba‿nẽrvu palksi // 176 218) tûoks biss ãulẹs kvīkệms / ẹr‿ãusis bj // 202 219) kàs‿pãr parpệms tuo‿màtûra / ẹr‿ãusis skd // 279 220) kệik ti macakletâ gâl pãrptẹ / ikīrej lig‿gva kâula // 280 221) nagrgždnk tũ‿vartu / tẽp ẽt par‿gâlva // 108 KTŽ kalbančiojo jautrumas matomas ir jo santykyje su jį supančiais asmenimis – jis pastebi ir aptarinėja kitų jautrumą bei emocingas reakcijas į tiesmukišką savo paties kalbėjimą, kurį sieja su būtinybe išsakyti pastabas ar nuomonę, vertinamą kaip tiesa ar teisybė, plg.: 222) kàs‿pãr lepnb ànũos / žũodi pasaâu / ẹr‿apskȓûok // 212 223) ànà ẹr‿ọžsdeg / ka‿pasaâu tisa // 137 Siekdamas pasitikėjimo KTŽ kalbantysis pabrėžia išsiugdytą savo pastabumą ir gebėjimą atpažinti kito asmens kūno kalbos tikrąsias reikšmes, plg.: 224) bẹn‿tọ‿malộuji / jọg‿nûosẹs kũmpst? // 196 225) *žûobak / jau‿tọ‿breži75 / matâu š‿aũ // 52 226) š‿aũ mattệis ka‿malộuji / ẹš‿mãiša la vsumèt šlênd // 227 69 priáusėti, priáusa, ~ėjė – ‘kosėti’ KTŽ 319 70 krañkti, ~a, ~ė – 2. ‘kosėti’ KTŽ 183–184 71 kušėjimas – ‘krutėjimas’ KTŽ 199 72 liùrlinimas – ‘nelabai tikęs griežimas’ KTŽ 219 73 prarti – 2. ‘staiga pamiršti’ KTŽ 346 74 kušėti, kùša, ~ėjė – 1. ‘judėti, krutėti’ KTŽ 199 75 brėžti, ~a, ~ė (hibr.) – 2. ‘meluoti’ KTŽ 52 Straipsniai / Articles 97 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai 3.8. Ryškus intravertiškumas76 Savo ar kitų polinkį užsisklęsti savyje KTŽ kalbantysis vertina kaip drąsos stoką. KTŽ teikiama diskurso atkarpų medžiaga rodo, kad nedrąsumo, baikštumo, retkarčiais įvardijamo ir baime, ar gėdingumo raišką lemia susidūrimas su nežinomais dalykais – svetima erdve, nepažįstamais žmonėmis ir nežinomais tvarkos modeliais. KTŽ kalbantysis tokį elgesį dažniausiai atpažįsta vaikų elgesyje, plg.: 227) mûsa vákã nàdrês pr‿svetẹmũ // 81 228) palàbnk tū‿vãka / ns pàts nàdrês // 203 229) vèsk tū‿vãka / ns nàdrês ijẽtẹ // 81 230) ddlê gedngs tas‿vaiklis // 102 KTŽ kalbantieji nuosavą baikštumą ir nedrąsumą įvardija kaip savybę, trukdančią jiems bendrauti su kitais žmonėmis, plg.: 231) nadrusọ bva lstẹ ‿aks // 79 232) àš nadrēsâu ànũo klâustẹ // 81 233) àš nàdrêsọ vinà ẽtẹ // 81 Baikštumo ir susivaržymo įveika KTŽ kalbančiojo yra vertinama kaip sėkmės garantas, plg.: 234) drsêm žmũogộu vsr sẽnkas // 79 Atsiradus būtinumui spręsti kokias nors problemas ir bendrauti su svetimais žmonėmis, KTŽ kalbantysis stengiasi įveikti savo nedrąsumą vidiniais įtikinėjimais arba pasikviesdamas į pagalbą kitą asmenį, plg.: 235) apsẹdrsnẹs77 ẹ‿nuējâu pr‿anũo skúolũos praštẹ // 79 236) ka‿dvjâu nuẽsê / bûs drãu // 87 Mažai bendraujantį, vengiantį kalbėtis ir besistengiantį laikytis nuošaliau asmenį KTŽ kalbėtojas linkęs apibūdinti neiginių konstrukcijomis – asmuo laikomas nepastebimu ir (ar) neteikiančiu jokios informacijos, nepratariančiu žodžio ir pan., plg.: 237) tuo‿vãka kãp jê ‿ner / ddlê tks vãks // 139 238) š‿tũo vãka nkumèt neka naẹškũosi / neka nasọžẹnûosi // 202 239) ns gâl cela dina ẹšọrksûotẹ78 kọr‿nûors ẹ‿žũodi napratãrtẹ // 166 76 Remigijaus Bliumo tyrime remiamasi Hermanno Rorschacho pateiktu intraversijos, kaip proceso, pasižyminčio lanksčiomis asmens galimybėmis ir polinkiu užsisklęsti savyje atsižvelgiant į aplinkybes ir aplinkos sąlygas, suvokimu (plg. Bliumas 1997: 42–43). 77 apsidrsinti – ‘pradrįsti, imtis drąsos, ryžtis’ KTŽ 79 78 iškiurksóti – ‘ištūnoti’ KTŽ 166 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 3.9. Uždarumas KTŽ kalbančiojo frazės rodo, kad žemaičiams uždarumas labiausiai siejasi su privačios erdvės ir asmens privatumo apsauga. Visoje KTŽ teikiamoje medžiagoje ryškiai pastebimas kalbančiojo polinkis ir (ar) pasirinkimas gyventi atokiai, vengti pašalinių žvilgsnių, į savo erdvę neįsileisti nepageidaujamų žmonių arba bent jau būti tikram dėl savo privatumo kontrolės. Vengiant netikėto ir / ar slapto stebėtojo yra pasitelkiamos durys ir užraktai, langinės ir (ar) užuolaidos, susikuriamos kliūtys (pvz., užariamas kelias, gyvenama atokioje vietoje), atrenkami žmonės, kuriems neleidžiama patekti į namus ir pan., plg.: 240) kũ‿čè baknpûoji79 ọžsẹdrẹs / ka‿neks naijẽtọ // 178 241) jau‿têmst / ọždarẹnek lọngẹnčẹs // 206 242) ọžsẹdesêm pirânkas80 / ẹ‿nabšvẹisộus nkti prọ‿lộngus // 299 243) rẽk i‿šẹkẹnnka kũobẹni81 idetẹ / ka‿galetọ ijjọs ọžskabntẹ // 179 244) tọ‿kli ọžãrọ / ka‿neks navažộutọ // 31 245) mûms ddẹle lẹngvẹnb / ka‿nabvažộu par‿kima vsuoki pẹjũokâ // 211 246) gīvènâm túoũo nùšaũo vitûo / neks nkumèt ẹ‿nàọžẽt // 263 247) tuoũ prisẹsprúogeu àš ẹr‿i‿trûoba nalêdọ // 320 KTŽ kalbančiojo uždarumas atsispindi ir bendravimo manierose: jis nėra linkęs atvirauti, ypač su įkyriais smalsuoliais, o vengimą atvirai kalbėtis su kitais pagrindžia atsakomybe už savo paties likimą ir nenoru guostis ar sulaukti gailesčio, plg.: 248) mộn nàtnk / ka‿ddlê ọnstúojọsệs kamọntẹne // 142 249) snks mna gīvènệms / àl neks napades / kọu‿prides ẹ‿bedavuotệis // 74 KTŽ esama pasakymų, rodančių, kad norintieji pažeisti uždarumo nuostatas gali būti kontroliuojami, o turintieji polinkį šios nuostatos nesilaikyti apibūdinami neigiamos konotacijos ir (ar) elgesio ryškumą / išskirtinumą apibūdinančiais epitetais, plg.: 250) vákũ nalêdọ ẽtẹ p kẹimùs // 312 251) mûsa vāks tkrọs patvâiskis / pàrẽt ẹš‿muokklâ ẹr‿štres82 // 287 79 knpoti, ~oja, ~ojė – ‘dirbti kokį smulkų darbą įsitempus’; knburiuoti – ‘ką nors dirbinėti’ KTŽ 178 80 piránka / firánka (sl.) – ‘langų užuolaida’ KTŽ 96, 299 81 kobins – ‘kablys’ KTŽ 179 82 ištrėsti, ištrẽsa, ~ė – ‘išbėgti’ KTŽ 454 Straipsniai / Articles 99 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai Uždarumą gali lemti ir prasta savijauta. Su ja susijusį nenorą bendrauti KTŽ kalbėtojas įvardija kaip atpažįstamą iš kūno kalbos, plg.: 252) pamuosẹkva s‿rọnk ẹ‿vel sọsrệit i‿kamūlâti // 242 253) àks panarna ẹ‿neka nabsk // 251 254) ànà gâlva panarnọss ẽt // 251 Kartais vengimas bendrauti būna siejamas / susijęs su tam tikromis paslaptimis, pvz.: 255) tas‿vãks lèptẹlej vsa tisa // 212 256) nikâm napàsakûok kū‿gẹrdejẹs // 257 KTŽ esama ir diskurso pateikčių, parodančių, kad uždarumo nuostatos laikymasis gali būti ir priverstinis, o pasitikėjimas ir noras išsipasakoti dažniausiai atsiranda bendraujant ir būnant kartu, plg.: 257) nbtọȓọ pinâusu83 / del‿tũo ẹ‿knt nmi // 297 258) ka‿šgeri / atsrộnd ẹ‿plèpess84 // 304 259) mès basiededamis i‿plpesi ijèjem // 304 3.10. Pasyvumas KTŽ gausu frazių, kuriomis kalbantysis skatina kitų arba paaiškina savąjį pasyvumą, susitaikymą ir nuolankumą. Nuolankumo iš pašnekovo gali būti reikalaujama ar pageidaujama tiesioginiais nurodymais, paaiškinimais ir patarimais, plg.: 260) nagnčkis / jê gèrâ nažẹnâ // 107 261) kok tâu bedà / ọn‿gâlvọ mita neks natša // 24 262) nabûk pr‿salds / nurs / nabûk pr‿karts / ẹšspjâus // 345 KTŽ kalbėtojas faktinę savo ar kitų būklę ir nepasitenkinimą stengiasi priimti nuolankiai, pabrėždamas likimo lemtį arba bandydamas pasyvumą (ar tingumą) susieti su santūriais savo norais ir filosofišku požiūriu, plg.: 263) n neka napašksi85 žmọgs / tẽp ju bva žadeta86 // 495 264) rẽk bûtẹ kntẹnâm87 sva lkẹm // 144 265) mộn n‿kuoũ štâigu nàrẽk / kãp‿r / tẽp ẹ‿gèrã // 129 83 pináusai (sv.) – ‘finansai, pinigai’ KTŽ 297 84 plepess – ‘šnekučiavimasis, pašnekesys’ KTŽ 304 85 negalėti pašikti – ‘negalėti padaryti’, plg. KTŽ 495 86 žadėti, žãda, ~ėjė – 2. ‘skirti, lemti’ KTŽ 495 87 kañtenas, ~a (sl.) – ‘patenkintas’ KTŽ 144 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXX KTŽ kalbančiojo požiūris į ginčą dažnai parodo ir tikrąsias žemaitiško pasyvumo priežastis, kuriomis gali būti nenoras aiškintis su už save impulsyvesniu, labiau užsispyrusiu asmeniu ar paklusimas svetimai nuomonei, plg.: 266) bẹjâu bártệis s‿anu / ka‿nagáuûo piérũos88 // 292 267) bẹjûok ànũ ẹr‿ọžkàbavûotẹ89 // 137 268) údk naúdjẹs / kãp i‿sệina // 463 269) tûoks jau‿ ànũo karàktûoȓọs / neka nabipadarsi // 146 270) ns mònệi paplekšnûoj par‿pti ẹ‿lip nusẹlêstẹ // 304 KTŽ iliustracinė medžiaga rodo, kad pasyvūs ir nuolankūs asmenys nuolat sulaukia kalbančiojo pamokymų ir nurodymų, skatinančių aktyviau elgtis, apginti save ar aiškinančių, kokios gali būti nuolankumo pasekmės, plg.: 271) mkis kûoki ọžsẹjiemma / draibstâs90 ba‿rẽkala / ẹ‿vskas // 79 272) ẽk mklê91 / vọ‿pavielộusi // 237 273) a‿jau‿apdrnkâ92 / ka‿nàb‿tẽp bskọbi? // 81 274) nabûk rbis / dộuk i‿marmũzẹ / ka‿ẹ‿kta ski žẹnûotọ // 219 275) par‿ddli sva nulaidma pàtê ẹ‿ràgùs dv // 262 KTŽ kalbantysis kritiškai vertina nekasdienišką, išskirtiniu įprastinių darbų nebuvimu pasižymintį savo buvimą ne namuose: nedirbant praleistas ir apčiuopiamų naudingumo rezultatų nerodantis laikas vertinamas kaip pasyvi, betikslė veikla, į kurią buvo susigundyta įsitraukti. Toks vertinimas dažniausiai atskleidžiamas tam tikros struktūros sakiniais, kurių branduolį sudaro gana vaizdingu slinkties veiksmažodžiu su priešdėliu parnusakomas tarinys su lokalizacijos laike ir (ar) erdvėje nuoroda, kartais greta pateikiant ir neįgyvendintą slampinėjimo tikslą ar tinkamos, bet praleistos veiklos apibūdinimą, plg.: 276) páruokẹniejâu93 vsa dina pọ‿*pàlộnga // 162 277) vsa dina párkramẹniejâu94 pọ‿mesta // 183 278) páruomẹniejâu95 psi dinũos / vọ‿naradâu ni‿vệina dũora grba // 163 88 pėrà – ‘mušimas, lupimas’ KTŽ 292 89 užkãbavoti, ~oja, ~ojė (hibr.) – ‘užkabinti’ KTŽ 137 90 draibstties, drabstos, drabstės – ‘nerasti sau vietos; sėdinėti, gulinėti, klaidžioti ir pan.’ KT 79 91 mklus, ~i – ‘vikrus’ KTŽ 237 92 apdrnkti, ~sta, ~o – ‘pasidaryti neaktyviam, tingiam, aptingti’ KTŽ 81 93 kiokinėti, ~ėja, ~ėjė – ‘pamažu vaikštinėti, kiūtinėti’; párkiokinėti – ‘palengva vaikščioti kurį laiką’ KTŽ 162 94 kraminėti, ~ėja, ~ėjė – ‘pamažu vaikštinėti’; párkraminėti – ‘praleisti laiką kraminėjant’ KTŽ 183 95 párkiominėti – ‘palengva pravaikštinėti kurį laiką’ KTŽ 163 Straipsniai / Articles 101 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai 279) párkuorẹniejâu96 vsa dina / nmi búûo kū‿nûors nuvẽikẹs // 181 KTŽ kalbantysis pasyvumu laiko ir savo paties ar kito asmens veiklas, nepasižyminčias optimizmu ir spartumu, plg.: 280) ka‿ktãsis ẹ‿grẽtâ dệrb / àl natộr nužọngma97 // 263 281) senâm žmũogộu nàbe nẽ nužọngma /nẽ ọktas98 // 263 3.11. Adekvatūs tarpusavio santykiai Adekvatūs, lygiavertiški santykiai KTŽ kalbančiajam susiję su savojo ego, atkaklumo ir nepriklausomumo suvaržymu, plg.: 282) s‿žmuog gvènộnt rẽk ẹ‿nùlâidu // 262 283) àš ni‿sọ‿vệinọ žmog nanûoȓọ prklītệis99 // 320 Todėl vertinant galimybes sutarti ir susitarti yra įprasta pabrėžti geranoriškumo būtinybę (žr. 212–214 sakinius), o beatodairiškai įrodinėjančiuosius savo tiesą mėgstama apibūdinti kaip nenuovokius ir nesukalbamus (žr. 215–217 sakinius), plg.: 284) jê nuores / ẹ‿sọgīvêns // 131 285) s‿pẹkt100 neka nalaimesi // 295 286) s‿ger vsumèt gàl žmũogọ pripraštẹ // 104 287) jê nûori / rọkộukis kãp žmogs / vọ‿nakàbẹnekis // 137 288) ns n‿kuoũos nùvûokas natộr rọkudamûos s žmuog / tùjãu ižeidẹne / pršingàujẹs // 263 289) s‿narav101 žmog ni‿pasrọkộusi dúorã / ni‿sọsẹtãrsi // 251 KTŽ iliustracijose ryškiai reprezentuojama ir nuostata, kad bendravimo sėkmei vien tik geranoriškumo, kad ir abipusio, taip pat nepakanka, – natūralus noras bendrauti įmanomas tik esant asmenybių susiderinimui tarpusavyje ir bendravimo temų bei interesų mainams, plg.: 290) vèdộm s‿*mar nkãp naộb sọpộtẹ102 klbà / vọ‿dàbãr s‿*ver ddlê spộl // 325 96 korinėti, ~ėja, ~ėjė – ‘vaikštinėti lyg ko ieškant, valkiotis’; párkorinėti – ‘praleisti laiką nieko neveikiant’ KTŽ 181 97 nužangùmas – ‘spartumas’ KTŽ 263 98 ukatà (sl.) – ‘noras, ūpas’ KTŽ 464 99 prklytis, ~ijas, ~ijės (sl.) – ‘bartis, pyktis, kitiems trukdyti’ KTŽ 320 100 pktas – ‘piktumas, pyktis’ KTŽ 295 101 narãvas, ~à (sl.) – ‘užsispyręs, greit susierzinąs’ KTŽ 251 102 supùlti, ~a, supúola – ‘sutapti, susiderinti’ KTŽ 325 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 291) ọns i naẹlgus103 žmuogọs / sọ anọu nuores būtẹ i būtẹ // 124 Gerų santykių sėkmę taip pat nulemia supratimas, kad kiekvienas turi būti atsakingas už save ir kad tarpininkavimas tam tikrose situacijose gali būti ir nelabai naudingas, pvz.: 292) ka‿s‿pat sọlgâ104 / s‿an ẹ‿ruokộukis // 215 KTŽ iliustracinė medžiaga rodo, jog žemaičiams geri tarpusavio santykiai yra pagrįsti galimybe lygiomis dalimis dalytis ne vien su malonumais susijusiais dalykais, bet ir užduotimis bei pareigomis. Tokį užduočių ir galimybių išsidalijimą fiksuoja ir žemaitiška leksika – lygiavertiškoms veiksmų atlikimo galimybėms įvardyti žemaičiai pasitelkia šį aspektą išryškinančius prieveiksmius padaliu, paeliuo, padieniu, padienesiu, panakčiu, pakaitms, pakaitas ar neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas ir pan., plg.: 293) saldâiu dv vẹsệms pàdau105 // 267 294) napộkẹt / vs paẽiộu gâusẹt pọ‿sáldâini // 268 295) rpọts mes‿sktâm pàdẹineu // 268 296) pànaku mès sũodna sérgiejêm // 275 297) drbsêm pàkaitũoms / núorêm bngtẹ // 270 298) mès ãulẹ sérgiejem pàkaitãs / ka‿tọrej parutệis // 270 299) tū‿pũngọli nèšem paskêisdamis // 325 Santykių adekvatumą taip pat nulemia ir duoto žodžio laikymasis, todėl KTŽ kalbantysis pabrėžia, kad pažadą reikia tesėti, nes meluojantis asmuo praranda pasitikėjimą, plg.: 300) nagdnk vãkộu šrdis / jê ngali / ta‿ẹ‿nažadek // 107 301) tûokẹs vīũonẹs tik šệrdi gệlda // 107 302) àš tvẹs nbtẹkọ / t vsumèt malộuji // 227 303) àš sọ‿makũorês naprasệdedọ // 225 KTŽ kalbėtojui lygiavertis bendravimas – pagrįstas dėmesingumu ir būtinybe kalbantis žiūrėti pašnekovui į akis, plg.: 304) rọkudamûos veizek tisê ‿aks / vọ‿nanairkis106 ‿šals // 249 305) rọkujẹntệis rẽk ‿aks veizetẹ / vọ‿na‿žvagtệis // 348 103 ilgus, ~ – ‘nuobodus, ilgesingas, liūdnas’ KTŽ 124 104 sulýgti – ‘suderėti, sutarti’ KTŽ 215 105 padaliu – ‘iš eilės, visiems po lygiai, dalimis’ KTŽ 267 106 nairýties, naros, narės – ‘sukinėtis, dairytis iš paniūrų, padilbų’ KTŽ 249 Straipsniai / Articles 103 Kretingos tarmės žodyne (2011) atsiskleidžiantys žemaitiško emocinio lauko kontūrai 3.12. Empatijos raiška KTŽ kalbančiojo empatiškumas ryškiausiai atsiskleidžia frazėse, apibūdinančiose vaikams (žr. 234–243 sakinius) ir seniems žmonėms (žr. 243–244 sakinius) skirtino dėmesio bei pagarbaus elgesio poreikį ir (ar) jo trūkumą, plg.: 306) kệik t gàl tū‿vãka kalevûotẹ107 / kãp kûoki šni! // 141 307) del‿kũo tū‿vãka tẽp kộnkẹnat? // 144 308) nakûok108 tẽp tū‿vāka / matâ / kûoks ju ẹšblẹs / ssrgs // 194 309) kp‿anà ẹ‿gedas natộr tẽp mūčtẹ tū‿sva vãka // 243 310) tū‿vãka àni ội ẹ‿ội109 // 463 311) ti vákã nabagútê knt pr‿anũ // 248 312) kàs bva par‿klkms110 tū‿vákũ / kãp gvuolâus klk ž‿niekùs // 171 313) tas‿vãks mizrẹj vãrgst âuras dinàs / v ni‿vágtẹ kãp rẽkệnt nagâun // 241 314) ju tûoki tuo‿vãka plikma par‿namera / ẹ‿šrds skãud véizộnt // 306 315) vákã / načdīkẹtes ẹš‿sna žmúogãus // 64 316) tûoki čdẹjẹmûos / vọ‿dàbâ ẹš‿sna žmúogãus / nabọvâu mtẹs // 64 KTŽ kalbantysis atjautimą asmeniui, su kuriuo neadekvačiai ar nepagarbiai elgiamasi, išryškina deminutyvinėmis apkalbamo asmens nuorodomis, agresyvų subjekto (ar subjektų) poveikį rodančiais predikatais, atviru savo emocinio vertinimo įvardijimu, plg.: 317) anâm nàbagộu vẹsûokẹs bedas nkrmt111 // 188 318) vs pộl ọnt‿vršọ / vọ‿ns žmuoglis namûok atsẹgûotẹ // 108 319) ọnt‿*megali vs kãp šnis pộl // 324 320) ta‿mergk  tok klaikšl / mộn gãilọ ànũos // 167 321) ta‿mergk tkrà klọikšl / gãilọ ànũos mộn // 175 KTŽ kalbančiojo empatiniai gebėjimai išryškėja (o kartu tampa ir pavyzdžiu) demonstruojant pastabumą atviroms ar bandomoms nuslėpti artimųjų emocinėms reakcijoms, pvz.: 322) pàrẽt abdọ tevọ kȓũokdamọ // 21 323) ko‿t dúksâuji / a‿skãud kàs?// 83 324) a‿nažẹnâ / kũo ànà kȓũok isẹkãusọsi112 i‿pũodẹška? // 178 107 kaliavóti, ~ója, ~ójė (hibr.) – ‘barti, persekioti, tyčiotis’ KTŽ 141 108 kulkioti, ~ioja, ~iojė – ‘nuolat barti, mušti’ KTŽ 194 109 ùiti, ùja, ùjė – ‘barti, persekioti’ KTŽ 463 110 klkymas – ‘klikdymas, virkdymas’ KTŽ 171 111 ankrsti – 2. ‘tekti, užgriūti (bėdoms, nelaimėms)’ KTŽ 188 112 įsikniaũsti, ~a, ~ė – 2. ‘įsikniaubti’ KTŽ 177–178 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXX KTŽ kalbančiojo pasisakymuose ryškiai pabrėžiama, kad kiekviena gyva būtybė yra verta pagarbos ir neturi būti nei erzinama, nei kankinama, plg.: 325) nagdnk tâm šnệi šrdis / jē‿dộudi / dộuk tū‿kâula // 107 326) nàrẽk knkntẹ nkuoũ gvuolu // 144 327) namūčk / vs gvuolātê nûor gīvêntẹ // 110 Pastebėjęs šios nuostatos pažeidimus KTŽ kalbantysis nukentėjusį padarą stengiasi įvardyti deminutyvais, o skriaudikams randa įvairių negailestingumą išryškinančių apibūdinimų (pvz.: beširdis, bedušnikas, arkliaširdis ir pan.), plg.: 328) kam‿sọtráiškê tū‿kẹrmẹnli / àš ni‿veizetẹ ngaọ // 451 329) tẹi‿kemikàlâ  dug nùstũoli pridrẹ paukštèlêms // 155 330) àni tkr badũšninkâ / ka‿ni‿sva vákũ nàgâilệs // 37 331) ès bašrdis / ka‿gàl vrls skrûostẹ // 41 332) a‿ni‿gãilesi ntọri / ka‿tẽp mũčẹji tū‿ârkli // 97 333) tọ‿esi‿arklašrdis113 / ka‿tẽp galejê dartẹ // 30 Atjaučiančio elgesio būtinybės nuostatą KTŽ kalbėtojas yra linkęs apibūdinti absoliučią gyvybės vertę pabrėžiančiais apibendrinimais, plg.: 334) kuožnâm vabalèộu brộngi gvasta // 109 335) jọg‿kũožnọs gvs dâkts nûor gīvêntẹ // 182 336) kũožnọs gvs pàdârs nûor gīvêntẹ // 267 337) dẹâusis dàlks žmũogộu r gvba // 109 4. IŠVADOS KTŽ iliustracinės medžiagos, atrinktos pagal etniškumu pagrįstų emocijų dominantes, analizė parodė, kad visame KTŽ diskurse pastebima pozityvių emocijų – stipraus ego, pasitikėjimo, atkaklumo – raiška ir ugdymas dažniau atsiskleidžia gynybinėse situacijose, o ne didžiuojantis savimi. KTŽ kalbančiojo pasisakymuose ryškiai matomos pastangos savo aplinkoje nuo mažens ir nuolat ugdyti atkaklų, atsakingą už savo veiksmus ir veiklą asmenį. Nepriklausomumas KTŽ kalbančiajam labiausiai susijęs su saugiu buvimu savo paties namuose. Savojo būsto sukūrimas vertinamas kaip nepriklausomumo ir saugumo garantas, todėl jam sukurti tam tikru gyvenimo momentu skiriamos visos pastangos, o būseną, patiriamą įsikūrus, mėgstama apibūdinti kaip susijusią su tikrumu ir pasitenkinimu įvardijant ją teigiamą rezultatą pabrėžiančia fraze – ir gyvenu. Pozityviai vertinamas emocijas atsveria kiek negatyvesni (ar negatyviai vertintini) emocinės raiškos aspektai – nerimas, jautrumas, intravertiškumas, 113 arkliašidis – ‘kietos širdies, negailestingas’ KTŽ 30