scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Laima Kalėdienė (sudarytoja). „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“

Vilija Ragaišienė

Full text

Recenzijos / Reviews 261 VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių investigaciones direcciones: accentología, dialectología, etnolingvistica, lexicografía. DOI: https://doi.org/10.35321/all81-13 Laima Kalėdienė (sudarytoja) VALERIJUS ČEKMONAS: TALB CONTACTAI IR SOCIOLINGVISTICA Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2017, 1100 p. ISBN 978-609-411-201-0 el que se refiere a las actividades de investigación y desarrollo en el ámbito de la investigación y desarrollo en el ámbito de la investigación y desarrollo en el ámbito de la investigación y desarrollo en el ámbito de la investigación y desarrollo en el ámbito de la investigación y desarrollo en el ámbito de la investigación y desarrollo. 2017 m. Instituto Lietuvių kalbos emitió experimentusios sociolingvistės Laimos Kalėdienės sudarytą libro Valerijus Čekmonas: lengua de contactos y sociolingvistika. Publicación se publican significativosísimos lingüísticos erudito profesoros Valerijaus Čekmono (19372004) trabajos sobre baltas y slavas lenguas interacveiká así sociolingvistinę situacion en pluriakalbios áreas de Lituania. Knygas preparación y publicaciónú fue apoyada Estadoybinė lietuvių kalbos komisija de Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos fondos del programa de investigaciones. En rellenar el conjunto de artículos mucho trabajo puso no sólo directora del proyecto (bógos sudarytoja y responsable editoraé) prof. dr. Laima Kalėdienė, pero y la su dirigida editorial kolegija doc. dr. Irena Adomavičiūtė-Čekmonienė, dr. Nijolė Tuomienė y Rita Urnėžiūtė. Leidinį recenzavo competentes investigadores de tarmenes y lenguas contactos prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia y doc. dr. Edmundas Trumpa. Esta reseña tiene como objetivo llamar la atención de la comunidad lingüística a solidžią V. Čekmono obras de seleccionina, discutirti, autoréra opinión, actualiausius artículos y estructura de publicación, conversar por sus principios de compilación. Knygą constituye pratarmė (p. 1320), įžanga (p. 2158) y dos grandes partes Valerijaus Čekmono (nemaža parte con coautores) científicos artículos sobre estos de las lenguas lituanas, baltarusių y polkų contactos (p. 59584) y sus trabajos de investigación de los alumnos, bendraminčių bei bendražygių (p. 585788). VILIJA RAGAIŠIENĖ 262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI En la publicación publicada actuali investigadores de contactos de lenguas Nadieždas Morozovos sudaryta (I. Adomavičiūtės-Čekmonienės papildyta) Valerijaus Čekmono bibliografía (p. 826845). Al final del libro presentados resúmenes de artículos en lenguas lituanas y inglesas (p. 8471056) y tres temáticas terminos, tirtos lugares de y autores de rodyklės (p. 10571110). Lituvias y inglesas idiomas publicuito en pratarmé del libro brevemente se discute pobūdis de conjunto y se presenta su constitución objetivo revelados V. Čekmone no sukurtą savitą baltų ir slavų kalbų sąveikos tyrimo metodologiją. Pratarmėje no sólo presentatyta metodología, pero y señalado atención en exclusivos rasožus del trabajo científico. El constituirátoja de rencinio única y hoy considera investigador la disposición de que la verdadera situación se puede aclarar solo con el presentado comunicándose en todos los idiomas en los que él eslaba, ninguno de ellos no mostrando mayor favorecimiento (p. 15). Según esta metodiká recopilada el material investigable habría constituido V. Čekmono querėtas prepararse muchiamatés enciklopedia base. En ella sería proporcionados no sólo autentiški grabaciones de sonido, sino y diversos tipos de hechos sobre los lituanos, baltarusių y polkų lenguas paplitimą, consumo, historia, disposiciones y cultura. L. Kalėdienės prepartoje libro enyuango en, también publicuito en Lituáneos y ingles lenguas, se discuten dos de este tipo publicación importantes temas contexto del libro y contenido. Aquí explícan se usan en artículos términos, descrúen se tirti lengua viva grabaciones de sonido (baltarusiški, lietuviški, lenkiški y rusiški) y sus pateikėjai, describida bastante compleja XX a. historinė y sociolingvistinė situación. Muy konspectivamente se presentan en libro publicados artículos, se discuten en ellos planteadas hipótesis y aktualús temas de metodología. Neabejotinai intrigosa es la sudarytoja asignada primeras parte del libro, no tener de nombramiento separado. Ją forman cuatro secciones: I Sociolingvistica: metodología, II Arelai, III Gramatica y fonología, IV Sentikiai. En esta parte publicuojan veintešimt cinco V. Čekmono artículos, cuyos, como mencionada, nemažai preparta con codraautores. La problematica de los artículos bastante amplia la interacción de las lenguas lituanas, baltaríes y polkías, la difusión de estas lenguas en Lituania, sociolingvistinė situacija pluriakalbiuose Lietuvos ir Baltarusijos paribio arealuose, buvusiose arba darsi egzistuose Baltarusijoje, gyventojų, vartojančių lietuvių ir slavų kalbas, jų atmainas, tautinės savimonės bei etninės kilmės Nijimas ir aptardien. (žrėtai Tuomienijus Čekmonas: Lietuvos ir sociolingvistika, sud. Laima Kalėėtai: Vilnius Institute of Languages, 11, 2017, p. 9, 24, 25). El primer capítulo de constituye doce y hoy actuales artículos, de los cuales exclusivos y más ampliamente abartini tres. En primer lugar ha de señalarse la atención a L. Kalėdienė programático sugeromá considerar el artículo de V. Čekmono Dar sykį sobre el destino de los manuscritos, o el pratarmė del artículo introductorio (el resumen del contenido del libro mencionado otro título Apie lenkakalbių arealų Vilniaus krašte kilmę, p. 25). Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika Reviejes Reviews 263 / En él trazadas las ideas más importantes sobre polkų lengua propalación en Lituania. Tai V. Ček mono escrito introducada 1939 m. dingusiai Halinos Turskos librogai perleidiendo ella Vilniuje 1995 m. V. Čekmonas, valinęs H. Turskos trabajos actuales investigaciones fone, sus nuopelnus tiempo nenuginčijamais. Desde un punto de vista científico particularmente valiosas se consideran y ampliamente comentadas tres académicas probadas (ya antes de ella otros investigadores drinės kalbos variantas, susiformavęs Vilniuje XVIII–XIX a.; 2) teritorinės Vilexpuestas) idėjos: 1) La base de Vilniaus tarmės es polkų benniaus tarmės atšakos son descusius de polkų bendrinės kalbos Vilniaus variante; 3) tanto polkų bendrinės kalbos Vilniaus varianto, tanto Vilniaus polkų tarmės peculiaridades radosi por los gudų y lietuvių tarmių influencia (p. 93). Toda V. Chekmono teorías sobre baltas y slavas lenguas interactivo con esmė está dispuesto en el artículo Sociolingvistinė lenkų tarmių, funkcionuojančių baltarusių y litvians lenguas paribyje, charakteristika (K sociolingwisticznej характеристике польских говоров белорусско-литовского пограничья). V. Čekmonas reconoció que en la lingüotyrea bet teigė, kad tik sociolingvistinis kalbų interferencijos traktavimas paaiškina skolinimosi mechanizmą, o šio proceso ypatumai priklauso nuo kontaktuojanes habitual constatar los resultados de los contactos de lenguas prestinos, chių lenguas similitud y su social prestigio. Paskutinė en este capítulo se presenta muy importante V. Čekmono con L. Grumadiene preparta de dos partes programas de estudio de Lituvias de lengua y sus interacreicos. Sociolingvistica. La primera parte del programa es el cuestionario sociolingvistica, que consta de cinco encuestas Sociolingvistinė pateikėjo charakteristika, Sociolingvistinė situacijos charakteristika, Sociolingvistinė vietovės charakteristika, Gyvosios kalbos vardynas, Extractos de documentos y monumentos (del total 107 preguntas). Particularmente importante es considerada la segunda parte del programa Sociolingvistinė tarmių y lenguajes de interacción schema, compuaryta de Sinchroninės sociolingvistinės asentamiento características, Diachroninės sociolingvistinės asentamiento características y Sociolingvistinės situaciones desarrollos (del total 41 preguntas). La última parte, como indica la editatora del libro, es V. Čekmono concepciones sobre sociolingvistinį tyrimą kvintesencija, la cual aún demasiado poco aprovechada (p. 29). Ko bueno, nuosekliausiai V. Ček mono concepción hasta šiol es implementilusa N. Tuomienė, estudianti Ramaškonių kaimo, ubiccio Baltarusijoje, sociolingvistinę situaciju (žr. Nijolė Tuomienė. Ramaškonių šnektos daiktavardis: estudio sociolingvistinis. Vilnius: Lietuvos kalbos institutas, 2010, 232 p.; más plg. recensuojamada libroe de Nijolės Tuomienės publicadou artículo Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje pereinamoji kalbų zona, p. 788825). En el programa afianzadas las disposiciones más importantes del científico acumti no isoliuotos de una alguna de los habitantes locales pagados hechos del idioma, y documentoto la totalidad de datos, aclarškinti la situación lingübiné del entorno, recopilar datos sobre la natalidad pateikėjo y sus padres, familia, el pueblo lengvas, así como comunicativos con svetimaisiais lengua. En realidad científicos VILIJA RAGAIŠIENĖ 264 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI sudaryta sociolingvistinė programa es actual y hoy. 2014 m. En la colectivyvinėje monografijoje del Instituto de la Lengua Lituania editada XXI a. comienzos Lituvias: geo lingvistinis y sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai) publicatii Daivos Aliūkaitės ir L. Kalėdienės sociolingvistiniai LKA punkto ir pateikėjo klausimynai (žr. p. 378384) muestra la intersaja de los metodikos de estudio y revela las perspectivas sociolingvistines de tarmėtyros. El segundo capítulo de Arealas constituye 9 artículos, en los que se examinan situaciones sociolingvistinas en separadas localidades en Baltarusía (Vydžiuose, Azierkuose, Pelesoje, Ramaškonyse) y Lituania (Kalesninkuose, Šalčininkų r., Molėtų y Nemenčinės apellinkėse, Anykščių y Jonavos rajonos). Entre este capítulo publicados trabajos sobresalen dos artículos, basados itin detalia y abundosa análisis de datos. En el artículo Dėl lietuviųbaltarusių fonetinės interferencijos Pelesoje se afirma que PelesosRodūnėsNčios regione están (К проблеме литовско-белорусской фонетической интерференции в Пелясе) reflejadas todas las posibles lenguas lituanas de paso a baltarusių lengua. Aripsnyje Kalbų funkcionavimas ir dvikalbystė (Ramaškonių šnektų pagrindu) (Funkционирование языков и билингвизм (На материале рамашканских говоров)) basado muchos años datos kauptais revela el mecanismo de cambio de lenguas. Kruopšti gausybės pokalbių con los residentes locales análisisé permitió al científico sukonstruir al idioma lituanos funcioncinio krūvio nykimo, baltarusių kalbos įsigalamiento y polkų kalbos consumo en ciertas situaciones modelį. Este artículo a este compiler de la colección L. Kalėdienė justifica llamar kertiniu (p. 31). Tercer libro primera parte capítulo Gramatica y fonología compuesto de cuatroos artículos, V. Čekmono prepararía con codraautores. Los primeros tres (junto con I. Adomavičiūte) artículos (Gramatiniai lituanizmai periferinėse lenkų tarmėse (Грамматические литуанизмы в польских периферийных говорах белорусско-литовского пограничья), Formų su -(f)шy kilmė ir morfologinis statusniaus krašto lenkų kalboje (Obrazovanie i oрмольный статус польских форм на -(f)ш в щи виленской) y анализе с -(f)шy paradigmatis Vilniaus krašto lenkų kalboje (Парама квазиперных форм на -(f)шi в виленской визне)) fueron destinados a analizar las formas gramatinas de las latinas polacas. Cuarto artículo Ramaškonių fonologija. 1984, preparado con L. Grumadiene-Kalėdiene, es fonologino. En él se discuten las principales características priegaidžių tono, intensidad y duración de variación. En cuartas capítulo, los Sentikiai publican dos artículos de carácter resumitivo, destinados a presentar el contexto de los sentiki en Lituania, Sociolingvistinė sentikių tarmių Lietuvoje charakteristika (K sociolingvističke ctaroobрядских говорoв Литвы) y Dėl sociolingvistinio arealo sampratos (O понятии cциолингвистического aрeaлa). La publicación de estos artículos en la colección no debe levantar dudas. Laikantis V. Čekmono disposiciones tirti Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika Revisiones de Reviews 265 en determinada zona se usó una totalidad de lenguas, buscar sus interacciónapariškų, fue necesario incluir y trabajos sobre rusas lengua y ja habbančius sentikius (juolab que V. Ček monas Lituania sentikių estudiámonos es dólós muy mucho atención). No está claro solo una, por qué ellos se presentan en un capítulo separado del libro. En ambos trabajos principalmente se habla sobre las zonas habitadas de sentikių comunidades y la situación sociolingvistina. Si en el libro consistentemente se mantuviese el principio de disposición del material areal (así que fue sumayta al presentar solicitud de publicación a la Estadoybine lietuvių kalbos komisijai), estos trabajos complementytų capítulos Arealai y aún mejor atskleistų sociolingvistinę situaciju tam tik vietrose Lietuvosovėse. La segunda parte del libro constituída de V. Čekmono colegas y artículos de los alumnos, que incluidos en dvejuos capítulos Valerijaus Čekmono mokykla y Valerijaus Čekmono mokinių ir bendražygių artículos. Skyrių Valerijaus Čekmono escuela constituye tres artículos, los cuales pretende presentar V. Čekmoną como científico. I. Adomavičiūtės-Čekmonienės publicaciónción Kalbų kontaktų tyrimų istorija detalladamente discutida la biografía científica de V. Čekmono y su creada metodología de contactos de lenguas baltas y slavas, distinguidos y descritos los más importantes rasgos de la escuela investigador, presentada datos sobre la sumauptada material investigable (garso registros, aplausustus respondentus y kt.). Artículosnij enfatiza V. Čekmono investigación especificiskom, nulemta su admision en lenguas contactos de investigaciones área no solo como dia lektologo, pero y como profesionalaus fonetiko. Plačiau abartinas L. Kalėdienės y N. Tuomienės artículo Valerijaus Čekmono mokykla, en el que plačiai describidos V. Čekmono mokyklos formavimosi y su vivimiento contextostas. Artículo autorés profesoros trabajos científicos consideran excepcionales, y la mayor parte de sus afirmaciones, apoyadas abundosi material investigableja, nenuginčijamais. Tyrėjo įnašas a baltistiką, especialmente lituanistiką, se describe trijopai: creada concepción, preparada metodología, recopilada mucho datos (p. 616617). Importante trabajo del científico se considera concepciones sobre baltas y slavas, especialmente sus lenguas, relaciones esgrinamiento, justificación y suaktualinización. Didžiausia V. Čekmono nuopelnu ciencia barre reconocído el desarrollo de la metodología de estudio así interpretativo de las relaciones baltas y eslavas. Como no menos importante aspecto de aporte se indica V. Čekmono, sus colegas y alumnos realizado enorme investigadoris trabajo de ciencia unas décadas investigando baltos y slavos relaciones, recogiendo, acopiando y procesando datos de lengua y historia. El artículo discutenyje la capacidad de V. Čekmono aplicar los más recientes métodos de investigación y basar ellas fenomenales descubrimientos científicos (pavyみに, lietuviškos fonologinės sistemos virtimą gudiška a los mismos pueblos habitantes locales porėjus de una lengua a otra). Gana detalladamente presentados V. Čekmono principios de trabajo expediciones, exškinamasi, por qué y cómo le pavykdavo descubrir tanto muchos factos sobre locales aldeanos habitantes. Artículo autorés enfatiza especial investigó sąžinyumą noaryti conclusiones una vez izgirdus informanto VILIJA RAGAIŠIENĖ 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI interpretaciją, iškeltas hipotezes tikrinti keletą kartų, apklausti visus įmanomus informantes incluso entonces cuando la sustancia de estudio está disponible suficientemente. V. Čekmonas adhirió del principio de que no existe ningún autoritat de ciencia, cuyas teorías o hipótesis debería aceptar sin exhibiciones. Aptitado artículo de L. Kalėdienės y N. Tuomienės puede considerarse trabajo, apibendrinandocio V. Čekmono científicos investigaciones de interacción de lenguas Lituanas y slavas, presentatancio su creadüa escuela de investigaciones de contactos de lenguas y trabajo especificá. Así este artículo, como y otros dos capítulo en Valerijaus Čekmono escuela publicados trabajos (mencionada I. Adomavičiūtės-Čekmonienės publicación Kalbų kontaktų tyrimų istorija y pokalbio forma preparado Marijos Krupoves artículo Kaip polkams išsaugoti lenkiškumą Lietuvą), pudo convertirse en la introducción del conjunto de artículos. Francamente hablando, el conjunto al principio publicuitas pratarmenes, aunque y detalladas, insuficientes a la actividad científica de V. Čekmono evaluar y a la personalidad presentar. Los principales acentos el lectoratoyo debería encontrar en las primeras páginas del libro. Abejonios plantea separado del segundo seccion Valerijus Čekmono mokinių y bendražygių artículos, en el cual abėcėlės orden según autoresı citar nueve trabajosi, compilación. De hecho estos artículos eran posibles publicar y capítulo en Valerijaus Čekmono escuela (juolab que sus autores de una manera u otra están relacionados con V. Čekmono escuela). Por otro lado, los artículos de comunamincios del científico, manteniendo la presentación de trabajos según el principio arealus de investigación, podrían complementar y los capítulos de la primera parte del conjunto (en ellos, como no una vez mencionado, hay nemažai V. Ček mono trabajos con colegas). Por ejemplo, capítulo Sociolingvistica: metodología puede ser proporcionado el artículo de Nikolajaus Savičiaus Dėl vienos pietrytinės Vilniaus rajono dalies arealo kalbinės situacijos (O языкoвой ciтуации в одном из aреалов юг-востoчнoй части Вильнюцкого района), en el que basado en V. Čekmono sociolingvistine programa lingüíamente descrito Kalvelių areale m. 1988 vyravusių baltar language relationship with lenkų and lietuvių. Entre menėtą skyrių, ko gero, trasladeltinas y M. Krupoves artículo Lenkiškai kalbančių Lietuvos gyventojų vokalinis repertuaras ir etninė bei kultūrinė jų identifikacija (Repertuar wokalny a identyfikacja etniczna i kulturowa ludności polskojęzycznych terenów Litwy). Antrajame pirmos dalies skyriuje Arealai galėtų būti publikuojami vidurio estudios bivalbio areaalo de Lituania presentantes I. Adomavičiūtės-Čekmonienės artículos: Jonavos rajone viviantys polkai: their lenkųlietuvių dvikalbystės apibūdinamas (K charakterike polsko-litovskog biliingvizma поляков Йонавского района Литвы) y Kaipį jaut mokė būti miškininku (lenkiškas ir lietuviškas tekstas su komentarai iš Jonavos rajono Lietuvoje) (Как вола) учили налесника (польский и литовский текст из Йонавского района Литвы scomentarios). A la última etapa del camino científico de V. Chekmono sentikių investigaciones pristatančių darbų dera y N. Morozovos artículo Kompaktiškos Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika Reviews de Reviews 267 / Sentikių Lietuvos gyvenvietės praeityje y ahora (Ctarovery Литвы: мecta кoмпактновo прoживaния в прoшлoм и нacтoящeм). Basándose abundosa material histórico, demografine y lingüine se discuten sentiquias de zona habitable de Lituania, lugares nositęsiancias en Baltarusiją y Latviją. Aparte discutido por primera vez revisuábame recopilación se publica un artículo de N. Tuomienė Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje pereinamoji kalbų zona, que sudarytojos leidybai dichoame proyecto fue asignado al departamento Arealai. Straipsnyje actualina sociolingvistina e etnolingvistina Ramaškonių situacija jetinama con V. Čekmono 1988 m. publicados resultados de investigaciones deste microareal. Mucho atención códigos kaita, la cual destinada tiriamojoje šnektoje es bastante compleja: no raras veces incluso y en una oración pavartojamios de tres o cuatro de (lietuvių, baltarusių, rusų, lenkų) idiomas elementos. Artículosnij basado suficiente cuantíamu de ejemplos revelados más importantes lituáneos šnektos caitos durante los últimos tres décadas, indicar briskesni foneticos y kirčiación cambios. Científicamente desde el punto de vista valioso poliftongos ie, uo vienbalsamiento, como fenómenoinio, razones e explicación. Gretinamoji análisisé fija, coño quizás, más importante considerattina šnektos kirchiación sistema cambioį vardažodžių dos accentinių paradigmas modelo fijfirmamiento. De los datos presentados en el artículo no siempre está claro, ¿formada toda concretas palabras antrinė akcentinė paradigma, o variacia sólo de ciertas formas de kirčiación. Formų grūdùs, langùs, šiaudùs, tėvùs galūninio kircio nerequería sieti solo sólo con el esquivigimo morfologinio paradigmas. Algunas de ellas pueden ser heredadas desde seno, i. i. surgidas de oksitonína paradigma. Nótese que lo que daittavardes es que el paradigma de la constante o del extremón del kirchiavo está, tal vez, nulemto no de una alguna razón, sino de todo su complejo de los dos pluriscitos simples y kuopines del modelo acentuado y semántico, del paradigma morfo(no)logico, de la conformidad del sistema, de las analogias del kirchiavo, del minkštojo kamiengalio, de las lenguas slavas y kt. de acciones. Como mencionada, al final del libro publicáronse detalladas, especialmente a esta seleccionina L. Kalėdienės preparadas, de todos los artículos resumos (išskyrus N. Tuomienės y N. Morozovos sus artículos escritos resumen) en lenguas lituanas y inglesas. Elegido bes su V. Čekmono ir jo kolegų darbais, knygoje publikuotais rusų, baltarusių, presentación del contenido de los artículos en estas lenguas constituye posibilylenkų y lietuvių lenguas, familiariz y de estas lenguas barjerą experimentando lectores. Noebejotina, que profesionalmente preparadas sintraukas Lituvias y inglesas lenguas contribuirán a V. Čekmono idėjų sclaidos así como su escuela gnomismo. Dartino atención a al final del libro presentados terminos, tirtos lugares de y autores de rodykles. Ellos realmente deberían facilitar la labor al lectoratoju, besioričiam concretos arealo de lenguas contactos de estudios o de algún científico trabajos. VILIJA RAGAIŠIENĖ 268 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI Conjurando esta recenzía quiero presumir realizado un gran trabajo profesionalmente preparado y bellamente apipavidalintu colección de artículos Valerijus Čekmonas: lengua de contactos y sociolingvistica. Knygos comparaytoja L. Kalėdienė neabejotinai alcanzó zasebrėžtą objetivo artículos compiliniu adecuadamente presentó V. Čekmono creardą dvejopą tipologickej rekonstrukcije i sociolingvistinę metodología de estudio de la interacción de lenguas baltas y slavas. Įteikta 2020 m. enero 14 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania v[email protected]