Danguolė Mikulėnienė. „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai. I dalis. Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvių tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos ir jų tipai“

202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, kalbos is o ija, kogni y inė seman ika, a ian iškumas kalboje DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-12 Danguolė Mikulėnienė LIETUVIŲ TARMĖTYRA: GENEZĖ, RAIDA IR PARADIGMINIAI LŪŽIAI. I DALIS. IKITARMĖTYRINIS LAIKOTAR- PIS. LIETUVIŲ TARMĖTYROS PRADŽIA: TARMIŲ SKYRIMAS, TYRIMŲ PERSPEK- TYVŲ UŽUOMAZGOS IR JŲ TIPAI Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2018, 319 p. ISBN 978-5-420-01809-5 (bend as), ISBN 978-5-420-01810-1 (I omas) Ilgą laiką lie u ių kalbos y inėjimo is o ijos ba uose domina o yški i iški- li igū a – P o eso ius Algi das Sabaliauskas i klasikinių jo lie u ių ling is i- kos is o ijos eikalų se ija – „Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija“ (Sabaliauskas 1979; 1982; 2012). A iduodan isą paga bą p o . A. Sabaliauskui i jo da bams, eikia pasaky i i ka u pasidžiaug i, kad p o . Danguolė Mikulėnienė a e ė naują lie u ių ling is ikos is o ijos puslapį, ski ą lie u ių a mė y os is o ijai. D. Mikulėnienė y a sumaniusi išleis i monog a ijų ilogiją, ku ios „pa a- dinimas „Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai“ odo, kad ijuose desk ip y iniuose i k i iniuose disku suose (D. 1: „Iki a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų pe spek y ų užuomazgos i jų ipai“. D. 2: „P egeoling is inis i geoling is inis lie u ių a - mė y os laiko a piai. Vienama ė XX a. a mė y a: y imų ipai i k yp ys“. D. 3: „Neogeoling is inis laiko a pis. XXI a. lie u ių a mė y a: daugia unkcinis Danguolė Mikulėnienė. Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai. I dalis Recenzijos / Re iews 203 a mė y os modelis“) siekiama a skleis i lie u ių a mė y os, kaip kalbos a- ian iškumo mokslinės pa adigmos, apsmą i aidą lie u ių kalbo y oje“ (p. 9). Pačios au o ės žodžiais a ian , „Taigi ši monog a inė ilogija – ai pi masis mėginimas sis emiškiau ap ašy i lie u ių a mė y os iš akas i p adžią, ska in- i ieško i pami š ų duomenų i senos a chy inės medžiagos naujiems lie u ių kalbo y os puslapiams, . y. išsiaiškin i, kaip o ma osi mokslinis egioninio a ian iškumo pažinimas, u in is ęsinių i šiuolaikinėje kalbo y oje“ (p. 10). I monog a ijų ilogijos pa adinimai, i ką ik ci uo as ilogijos ikslas aiš- kiai odo, kad D. Mikulėnienė pasuko ki u ling is ikos is o ijos ašymo keliu ne- gu klasikas A. Sabaliauskas. No ėdamas iš yškin i šių d iejų požiū ių i is o ijos pasakojimo s a egijų esminį ski umą nebūsiu o iginalus. 2017 me ais išleis os kolegos is o iko Au elijaus Giedos monog a ijos „Mani es uojan i Klėja“ gali- niame i šelyje a spaus a okia p o . Al edo Bumblausko min is: „Is o iog a ijos is o ija ilgai bu o apie ai, kas, kada, ką ašė. Au elijus Gieda pasi inko ki ą kelią: pa ašė knygą apie ai, kas, ką i kaip gal ojo. Jis sugebėjo a as i lie u iškąją is o iką i papasako i dalykus, ku ių iki šiol bu ome nema ę.“ Šį aiklų p o . A. Bumblaus- ko apibūdinimą kone isai pažodžiui galima p i aiky i i p o . D. Mikulėnienės knygai „Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai. I dalis. Iki- a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų pe spek y ų užuomazgos i jų ipai“ – a gu a pa yk ų aikliau apibūdin i i a skleis i knygos esmę. Todėl, kiek pe azuodamas p o . A. Bumblauską, galiu saky i, kad „Lie u ių dialek ologijos (i apsk i ai ling is ikos) is o ija ilgai bu o apie ai, kas, kada, ką ašė. P o . Danguolė Mikulėnienė pasi inko ki ą kelią: pa- ašė knygą apie ai, kas, ką i kaip gal ojo. Ji sugebėjo a as i lie u iškąją dialek- ologiką i papasako i dalykus, ku ių iki šiol bu ome nema ę.“ Taigi pi mosios monog a inės ilogijos dalies ak ualumu i naujumu ne enka nė kiek abejo i: šių aspek ų esmė pasaky a pe azuo oje ci a oje. Monog a iją, ku ią edaga o d . Aud a I anauskienė, išleido Mokslo i en- ciklopedijų leidybos cen as, apipa idalino dailininkas Al onsas Ž ilius, p o e- sionaliai i k uopščiai sumake a o Da ius Šimkūnas. Monog a ijos eks ą papil- do 86 pa eikslai (ilius acijų i žemėlapių blokas), ad čia p isidėjo ka og a ės Vigilija K ikščiūnienė, Ne inga Ma ule ičiū ė-Tu lienė, Rima S ilienė, Lo e a Šu inienė, ilius acijas spaudai pa engė Laima Gelčiū ė. Monog a ijos san auką į anglų kalbą iš e ė d . Anna Ruskan. Monog a iją suda o P a a mė, ku y a ne ik p a a mės žan ui būdingi a i- bu ai, be p is a omas i o iginalus au o ės požiū is į a mė y os aidą, galima saky i, būsimo monog a ijos eks o i analizės s ubu as. Ke inės o požiū io a amos y a au o ės ski iami ys lie u ių dialek ologijos e apai: 1) a mė y- os p adžios i p egeoling is inis, 2) geoling is inis, 3) neogeoling is inis (p. 11), bei ys, au o ės nuomone, bū inos sąlygos lie u ių dialek ologijai, kaip VYTAUTAS KARDELIS 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII sa a ankiškai ling is ikos disciplinai, o muo is: „suda y as nag inėjamo kalbos a ian ų plo o su aiškiomis ibomis žemėlapis <...>“, „pa eng as a mių me- džiagai ink i inkamas klausimynas <...>“ i „suku a am ik o kalbos plo o a mių klasi ikacija <...>“ (p. 12). Toliau – Į adas, ku į a dijami monog a ijos ikslas i užda iniai ( eikšminiai šio sky elio žodžiai y a k i iškai į e in i, iš yš- kin i i ak ualizuo i, nag inė i i e in i sis emiškai, į e in i a p au iškumo po- žiū iu), p is a omi me odai, iš yškinamas monog a ijos naujumas, ak ualumas i eikšmė. Į adas baigiamas glaus u monog a ijos s uk ū os p is a ymu. 319 puslapių monog a iją suda o 4 sky iai, sa o uož u susidedan ys iš posky- ių i sky elių. Pi majame sky iuje ap a iamas lie u ių kalbos plo o ski s ymas i k eipiamas dėmesys į iki a mė y inę a mių nomenkla ū ą i kalbos no mini- mo scena ijus senosiose g ama ikose. An asis sky ius ski as kalbos a ian iš- kumo y imų pe spek y oms XIX a. ap a i (čia analizuojamos A. Schleiche io, A. Bezzenbe ge io, F. de Saussu e’o iš ykos į Lie u ą; S. Mikuckio, J. Kuzne- co o, E. Vol e io, L. Gei le io ekspedicinė eikla; A. Schleiche io, F. Ku šaičio, A. Bezzenbe ge io, S. Mikuckio, J. Juškos, J. Ka łowicziaus įž algos apie a mi- nes ypa ybes; pi mieji a mių klasi ikacijos bandymai: S. Mikuckio, A. Schlei- che io, F. Ku šaičio, J. Juškos, V. Po zezińskio, M. Akelaičio da buose; pa- ma inės, ano au o ės, A. Ba anausko i K. Jauniaus klasi ikacijos). T ečiajame sky iuje nag inėjami p og aminiai XIX a. pabaigos i XX a. p adžios lie u ių a mė y os p ojek ai (monog a iniai a mių ap ašai: F. Fo una o o, A. Leskie- no i K. B ugmanno, R. Gau hio , K. Ju gelionio, K. Jauniaus; pi masis lie u ių kalbos klausimynas; ch es oma iniai leidiniai, a p jų – A. Ba anausko „Anykš- čių šilelis“). Ke i asis sky ius ski as XIX a. pabaigos i XX a. p adžios lie u- ių a mė y os a p au iškumo disku sui ap a i i į e in i, nag inėjama jau- nag ama iškųjų lie u ių kalbos y imų ąsa. Monog a ija baigiama iš adomis, p idė i len elių i pa eikslų są ašai, li e a ū a (317 pozicijų) i šal iniai, san um- pos. Pabaigoje – jau minė a san auka anglų kalba. Apibend inan galima eig- i, kad monog a ija, be abejo, a i inka isus o maliuosius okio žan o leidiniui keliamus eikala imus. Esminiai eigiami, mano sup a imu, šios pi mosios monog a ijų ilogijos da- lies b uožai i aspek ai y a šie: kaip jau minė a – knyga apie ai, ką gal ojo dia- lek ologai, ki aip a ian , ai pasakojimas apie idėjas; ai nė a ik pada y ų da bų iš a dijimas – ai y a k i inė ų da bų analizė, au o ės ski iamų dialek ologijos e apų, pa adigmų iš yškinimas, a ski ų y ėjų eiklos anali inė i k i inė apž alga. Negalima nea k eip i dėmesio į da ieną s a bų monog a ijos s uk ū inį i u inio komponen ą – au o ės pas angas analizę ne skaidy i, be įpin i į ch o- nologinį mokslo is o ijos, is o inį i kul ū inį kon eks ą, mėginimus kliudy i i eu opinę kalbo y os pa adigmą – jaunag ama ikius. Danguolė Mikulėnienė. Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai. I dalis Recenzijos / Re iews 205 Jau minė a lie u ių dialek ologikos pe iodizacija – ji o iginali, pa em a au o- ės pasiūly ais mo y ais bei a gumen ais. Įdomu, kad monog a ijoje a si anda pas a uoju me u lie u ių ling is ikoje populia ėjan i a ian iškumo są oka. Be abejonės, labai s a būs a chy iniai duomenys: daugelis jų iki šiol nei publikuo i, nei apie juos bu o užsimenama – jie labai p a u ina lie u ių di- alek ologijos is o iją i p a u ina y imų kon eks ą. A chy inių duomenų pa- naudojimas y a da iena monog a ijos s ip ybė. Čia da galima p idu i, kad monog a ijoje nes inga inkamai apipa idalin os ilius acinės medžiagos, ypač įdomios os ilius acinės a ka pos, ku ios nė a leng ai p ieinamos iki šiol publi- kuo uose leidiniuose. Įdomus ečiojo sky iaus 3.2 posky is „Jaunag ama ikių koncep ų i ini- mas(is) lie u ių a mė y oje“ (p. 222–239): čia plė ojama A. Ba anausko kaip ling is o i dialek ologo „ eabili a imo“ ema. Monog a ijos eks ui i , žinoma, u iniui būdingiausi b uožai, mano sup a- imu, y a ch onologinis dės ymas i anali iškumas. Ki aip a ian , eks as y a sugulęs į da nią, logišką i anali inę isumą, ne e ai p a u in as de ek y iniais elemen ais, naujais iki šiol nežino ais ak ais iš y ėjų biog a ijų i da bų. S a bu i ai, kad au o ė, ne e ai pa eikšdama sa o nuomonę, ku i nebū inai su ampa su įsi i inusiais a papli usiais eiginiais, nep isiima ka ego iškos e in ojos a eisėjos aidmens. Monog a ijoje y a palik a nemažai e d ės būsimai diskusijai, būsimiems s a s ymams, ne i ki okiai nuomonei o muo is. Tu bū kiek ieno naujo da bo e ę galima ma uo i a siž elgian ne ik į nag inėjamo objek o i eo inių bei me odinių pa adigmų san ykį, empi inės medžiagos s o į i s a bą, be i diskusijai siūlomas idėjas, dekons ukcijas, in e p e acijas. Diskusijos be ku iuo a eju nė a neigimas, jos leidžia paž elg i į objek ą ki u kampu, iš ki os pe spek y os i žiū os aško. Tokie dalykai ik p a u ina pa ies objek o pažinimą. Ap a iamoje D. Mikulėnienės monog a ijoje aip pa y a išsamiau ap a i e ų dalykų. Pa yzdžiui, pa s esu siūlęs kiek ki okį lie u ių dialek ologijos ai- dos e apų (dialek ologijos pa adigmų) ski s ymą (ž . Ka delis 2019: 53–54), a- čiau p i a iu, kad gali bū i disku uojamas i a i inkamais a gumen ais pa em as D. Mikulėnienės modelis. Galima, sakykim, s a s y i dėl monog a ijoje a o- jamos mode nios e minijos i ap a iamo laiko a pio ling is inės min ies san y- kio. Pa yzdžiui, įdomios y a są okos a ian iškumas, laiko a pio (XIX amžius) i są okos pe spek y os sąsajos, u in gal oje eo inius o me o kalbo y os pa- ma us. Kiek galima sup as i iš II sky iaus „Lie u ių kalbos a ian iškumo y i- mų pe spek y os XIX amžiuje“, kalbama apie, mode nesniais e minais a ian , dia opinį a ian iškumą, ku is uo me u a gu a galėjo u ė i kokių aiškesnių al e na y ų. Taigi čia bū ų galima kel i klausimą, kaip padė į sup a o II sky iu- je minimi au o iai: a ian iškumas a požymių in en o izacija i klasi ika imas? VYTAUTAS KARDELIS 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Tačiau u in gal oje šios apž algos p adžioje minė ą D. Mikulėnienės su- manymą pa eng i monog a ijų ilogiją, daba išsamiai nag inė i i disku uo i apie pi mąją būsimos ilogijos dalį gal bū ų kiek anks oka i ne isai aciona- lu. Kaip sako is da populia us posakis, iščiukus skaičiuoja udenį, odėl išsami diskusija u ė ų palauk i ki ų d iejų ilogijos dalių i bend o, išsamaus lie u ių a mė y os analizės aizdo. Tada bū ų ma y i isas y imo kon eks as, išsik is- alizuo ų i a pusa io jung imis susisie ų idėjos i iš ados. Todėl i disku uo i apie isumą bus ku kas pa ogiau i p asmingiau. Apibend in i galima umpai: okios lie u ių dialek ologijos is o ijos, kokią p adėjo ašy i D. Mikulėnienė, jau seniai eikėjo. Ji jau y a i a ei yje bus s a bi ne ik dialek ologams, be apsk i ai iek lie u ių ling is ikos is o ijai pažin i, iek i y imų pe spek y oms o muo i i diskusijoms ys y is. Lieka ik palinkė i au- o ei kuo ge iausios sėkmės i lauk i ki ų monog a ijų ilogijos dalių. LITERATŪRA Gieda Au elijus 2017: Mani es uojan i Klėja. Is o ikai i is o ika Lie u oje 1883–1940 me ais, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ka delis Vy au as 2018: A ealinis ipologinis lie u ių a mių kompleksiškumas. Aukš- aičiai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Mikulėnienė Danguolė 2018: Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lū- žiai 1: Iki a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų pe spek y ų užuomazgos i jų ipai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Sabaliauskas Algi das 1979: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: iki 1940, Vilnius: Mokslas. Sabaliauskas Algi das 1982: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1940–1980, Vilnius: Mokslas. Sabaliauskas Algi das 2012: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Į eik a 2020 m. balandžio 24 d. VYTAUTAS KARDELIS Vilniaus uni e si e as Filologijos akul e as Taikomosios kalbo y os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed a Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a y au as.ka [email p o ec ed]u.l