Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai

34 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: žodžių daryba, morfemika, leksikografija, leksikologija. DOI: https://doi.org/10.35321/all82-02 NAUJŲJŲ DŪRINIŲ ANALIZĖS IR KLASIFIKACIJOS GALVOSŪKIAI The Puzzles of New Compoundsʼ Analysis and Classification ANOTACIJA Straipsnyje1 apžvelgiami netipiniai lietuvių kalbos neologizmų, padarytų iš dviejų ar kelių žodžių, darybos atvejai. Nagrinėjami Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne iki 2019 m. pradžios sukaupti daiktavardžiai – dūriniai ir kontaminantai. Aptariami lietuvių kalbos gramatikose neaprašyti indigenių sudurtinių daiktavardžių tipai, mišrieji dariniai (pvz., saulėdengtės). Svarstoma keleto okazinių darinių (kūnovara, megztipaltis) darybos motyvacija, analoginių darinių vieta lietuvių kalbos darinių sistemoje. Ypatingas dėmesys skiriamas naujažodžiams, turintiems dūrinių ir kontaminantų bruožų (pvz., dvirtakis), kontaminacijos ir dezintegracinės žodžių darybos santykiui. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių daryba, naujadarai, sudurtiniai daiktavardžiai, analogija, kontaminacija (maišyba). ANNOTATION The paper aims to review the atypical cases of Lithuanian neologisms that are coined from two or more words. The nouns, i.e. compounds and blends, collected in “The Database of Lithuanian Neologisms” until the beginning of 2019 are under investigation. The types of indigenous compound nouns that are not described in the grammar of the Lithuanian language are presented. Also, the results of composition-suffixation (e.g. saulėdengtės 1 Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto V Lituanistų kongrese (Vroclavas, 2019 m. gegužės 16– 17 d.), pagrindu. Straipsniai / Articles 35 Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai ‘sunblindʼ) are discussed. The derivational motivation of some occasionalisms (kūnovara ‘health promotion system that corresponds to the old Lithuanian worldviewʼ, megztipaltis ‘cardigowʼ) is considered. The place of analogical formations in the system of Lithuanian derivations is under consideration too. Special attention is paid to the new coinages with the features of compounds and blends (such as dvirtakis ‘cycling trail’) as well as to the correlation of blending and morphemic disintegration. KEYWORDS: word formation, coinages, compound nouns, analogy, blending. ĮVADAS 2019 metais, siekiant išsiaiškinti, ar sudurtiniai lietuvių kalbos naujažodžiai atitinka gramatikose aprašytas lietuvių kalbos žodžių darybos taisykles, patyrinėti, kokios yra lietuvių kalbos daiktavardžių dūrybos inovacijos, ar jos sistemiškos, ar būdingos tik okazinei vartosenai, buvo išanalizuoti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (toliau – ND, Duomenynas) iki 2019 m. kovo mėn. fiksuoti savakilmiai sudurtiniai daiktavardžiai (apie 500). Daugiausia dėmesio skirta naujadarų struktūros klausimams. Duomenyne rasta visų pagrindinių lietuvių kalbos sandūros tipų, išskyrus dūrinius iš skaitvardžio ir veiksmažodžio, naujadarų. Jie sudaro daugiau kaip 99 proc. nagrinėtų dūrinių. Negausiųjų tipų (kurių antrasis sandas nebūtų daiktavardinis ar veiksmažodinis) ir kartotinių dūrinių tiriamuoju laikotarpiu neužfiksuota. Pasitaikė vienas kitas naujadaras, galimai nepriklausantis lietuvių kalbos gramatikose aprašytiems sandūros tipams. Pavyzdžiui, karkadienis ‘ledų „Kar kar“ atsiradimo diena (simbolinis gimtadienis)ʼ gali būti laikomas ištiktuko ir daiktavardžio (: kar kar + diena), o sėdnešė ‘į balną panaši nešioklė dvejų–penkerių metų vaikams nešioti pasisodinus ant sprandoʼ – dviejų veiksmažodžių dūriniais. Plg. greičiausiai anglų k. dance walking pavyzdžiu sukurtas šokvaikštis ‘nauja gatvės mada – vaikščiojimas šokantʼ ir reikšmės (‘vaikščiojimas šokantʼ arba ‘šokis vaikštantʼ), ir formos atžvilgiu gali remtis tiek veiksmažodžiu šokti, tiek jo abstraktu, veiksmo pavadinimu šokis, taigi klasifikuojant ND sudurtinius daiktavardžius jis priskirtas tipiniams daiktavardžių ir veiksmažodžių dūriniams. Pirmasis naujadaro sėdnešė sandas nesiejamas su kokiu nors veiksmažodiniu daiktavardžiu, jis remiasi pačiu veiksmažodžiu sėdėti. Tiriant dūrinių tipiškumą pamatinių kamienų morfeminio sudėtingumo atžvilgiu nustatyta, kad neretai remiamasi priesaginiais, priešdėliniais ar sudurtiniais pamatiniais žodžiais, pakitęs darybos pamatas taip pat nėra išimtis. Vienaip ar kitaip pamatinių kamienų paprastumo taisyklės neatitinka nuo 21 iki 41 proc. DAIVA MURMULAITYTĖ 36 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII (priklausomai nuo sandūros tipo) dūrinių. Išsamiau apie tyrimą ir jo rezultatus žr. Murmulaitytė 2019. Tęsiant tyrimą toliau domėtasi netipine lietuvių kalbos neologizmų, padarytų iš dviejų ar kelių žodžių, daryba. Tyrimo objektas – ND fiksuoti indigenūs sudurtiniai daiktavardžiai ir kontaminantai, padaryti iš dviejų ar kelių lietuviškų žodžių. 2019 m. pradžioje šiame šaltinyje jų buvo apie 560. Tyrimo tikslas – apžvelgti šiuos darinius ir supažindinti su probleminiais jų darybos analizės bei klasifikacijos atvejais, kai sunku nustatyti pamatinius žodžius, kartais ir jų kalbos dalį, neaiški darybos motyvacija ir kt. Tyrimo metodai – analitinis, kiekybinis, lyginamasis, aprašomasis, sinchroninė darybinė ir morfeminė žodžių analizės. OKAZINIAI DŪRINIAI Okaziniai, t. y. neįprasti, nebūdingi bendrajai vartosenai, pasitaikantys tik tam tikrame kontekste, tyčia pasidaryti tik tai progai (KTŽ 1990: 136; Urbutis 2009: 322), dariniai iš prigimties nelinkę paklusti bendriems dėsningumams, dažnai yra netipiniai, tad neretai galimos įvairios jų darybos interpretacijos, nuo kurių priklauso darinio priskyrimas vienai ar kitai klasifikacijos grupei. Tai gali turėti įtakos nustatant lietuvių naujadaros polinkius ir inovacijas. Dviejų iš tyrinėtųjų dūrinių – autorinio kūnovara ‘senąją lietuvių pasaulėžiūrą atitinkanti sveikatinimo sistemaʼ ir pavienio megztipaltis ‘megztinis, kuris atrodo kaip paltasʼ – pamatiniai žodžiai nėra iki galo aiškūs formos ar (ir) semantiniu aspektais. Remiantis antrojo pamatinio žodžio formomis (žr. toliau) matyti, kad kūnovara yra dviejų daiktavardžių dūrinys. ND pateikiamas šio naujadaro vartosenos pavyzdys rodo, kad šį terminą „L. Balsys sukūrė sudūręs du žodžius – „kūnas“ ir „vara“. „Vara – daugialypė sąvoka, apimanti tiek fizinį kūną, tiek vidinę energiją“. Kebliau šią sandūrą motyvuoti semantiškai. LKŽe ir DŽ2 ar DŽ7 teikiamo daiktavardžio vara (‘vertimas, prievartaʼ: Pateisinama gali būti vien teisiškai pagrįsta v. (DŽ2); psn. ‘vertimas, prievartaʼ (DŽ7); (neol.) ‘jėga, prievarta, smurtasʼ (LKŽe)) reikšmėje yra prievartos, smurto semų, kurios, akivaizdu, nekoreliuoja su aptariamojo dūrinio semantika. Taip pat vargu ar kuriant šį naujadarą remtasi senu skoliniu iš A. Juškos „Lenkų–lietuvių kalbų žodyno“ – homonimu vara ‘tvarkaʼ. Greičiausiai antrasis žodžio kūnovara sandas susijęs su veiksmažodžiu varyti, galbūt yra jo abstraktas, plg. kaip aiškina pats naujadaro autorius: „Ryte sąmonė prabunda, pati įjungia varą, ir mes pradedame rąžytis. Varą įjungti galime ir sąmoningai mankštindamiesi. Aš kūną varau – mankštinu, o tai veria mano pojūčius Straipsniai / Articles 37 Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai ir jausmus. […] Antroji kūnovaros dalis – dinaminiai pratimai. Ji prasideda ritmingai, pagal tam tikrą garsą, kulnais stuksint į grindis – tai stimuliuoja širdies veiklą. Kūnas jau pramankštintas, tad įsukamos varos. Trečioje dalyje, kai kūne varos jau pasiekusios pakankamą lygį, savitu būdu – mėtant ir gaudant specialius mankštos įrankius stengiantis, kad jie ne nukristų ant žemės, atveriami jausmai (paryškinta cituojant – aut. past.)2. Šią motyvaciją remia psichoanalizės terminas vara (angl. atitikmuo drive ‘veržlumas; (varomoji) jėgaʼ ar ‘paskata, skatulys, vidaus impulsasʼ), taip pat keletas sudėtinių terminų su šiuo pagrindiniu žodžiu: agresijos vara, dalinė vara, ego vara, griovimo vara, gyvybės vara, mirties vara, savisaugos vara, seksualinė vara, užvaldymo vara (LAALPTŽ)3. Atkreiptinas dėmesys ir į sąsają su (at)verti. Be to, turint galvoje baltišką autoriaus pasaulėžiūrą ir veiklą, neatmestina ir la. vara ‘galia, valia, galybėʼ (LLV) įtaka. Dėl galimos latvių k. įtakos dar plg. „Grupei kūnovaros mokytinių vadovauja pats L. Balsys – varonis (energijų valdymo treneris)“ (t. p. šaltinis) ir la. varonis ‘didvyris, herojusʼ (LLV). Išeivių sukurto megztipaltis apibrėžtis ‘megztinis, kuris atrodo kaip paltasʼ paimta iš vienintelio vartosenos pavyzdžio, rodančio, kad tai anglų k. cardigown atitikmuo4. Iš pastarojo apibrėžties (cardigown ‘a long cardigan, belted like a dressing gownʼ5) akivaizdu, kad anglų kalboje tai yra kontaminantas – sulieti dviejų drabužių pavadinimai: cardigan (tam tikro stiliaus trumpas megztinis, kardiganas) ir dressing-gown ar gown, kurie reiškia ilgus drabužius (suknelę, chalatą). Neaišku, ką turėjo galvoje lietuviško atitikmens kūrėjai, nes galima dvejopa šio naujadaro darybos motyvacija: 1) megztinis + paltas arba 2) mègzti (megztas) + paltas. Pirmu atveju reikėtų kalbėti apie dviejų daiktavardžių dūrybą ir nutrupėjusią pirmojo priesagą -in-, antruoju – apie veiksmažodžio formos (dalyvio) ir daiktavardžio dūrinį bei tokiems dūriniams nebūdingą jungiamąjį balsį -i-. Informacija Duomenynui renkama rankiniu būdu, jos „reprezentatyvumas ir patikimumas auga kartu su didėjančiu duomenų kiekiu bei jų įvairove, o subjektyvusis aspektas mąžta kartu su besiplečiančiais duomenų šaltiniais ir duomenų pateikėjų skaičiumi“ (Miliūnaitė 2018: 6). Tačiau naujažodžius Duomenynui siunčianti visuomenė, natūralu, lengviau pastebi neįprastus, keistus, t. y. 2 http://www.baltai.lt/?p=23425 [žiūrėta 2019-03-11 ir 2020-03-07]. 3 http://terminai.vlkk.lt/paieska?search=vara&zodzio_dalis=6&kaip2=on&sritys=&statusas= 0&rykiavimas=0 [žiūrėta 2020-04-17]. Straipsnio autorė dėkinga anoniminiam (-ei) jo recenzentui (-ei), paskatinusiam (-ei) pasidomėti šiais terminais, taip pat ir už kitas vertingas pastabas. 4 Žodis nuo 2010 m. nepaplito, Google paieškos sistema 2019 m. kovo 10 d. nerado nei vienaskaitos vardininko, nei kitų linksnių formų vartosenos. 5 https://www.dnaindia.com/lifestyle/report-soon-dictionary-to-describe-clothes-like-whortscardigowns-treggings-1441592 [žiūrėta 2019-03-10 ir 2020-03-04]. DAIVA MURMULAITYTĖ 38 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII okazinius, netipiškos darybos ar kitaip išsiskiriančius naujadarus. Realizuotieji, bet iki tol nefiksuoti potenciniai dariniai gali būti sunkiau pastebimi ir praslysti pro akis, nes jie yra numatyti sistemos ir gali būti realizuoti bet kada prireikus. Tad galima daryti prielaidą, kad okazinės leksikos, taigi – ir netipiškos darybos atvejų, Duomenyne procentiškai yra daugiau nei vartosenoje. MIŠRIOS DARYBOS NAUJAŽODŽIAI Mišriąja laikoma daryba, kai iš karto reiškiasi du skirtingi darybos būdai, t. y. žodis daromas iš karto pridedant priešdėlį ir priesagą (prefiksacija-sufiksacija, pvz.: povestuvinis, paeiliui) arba priesaga pridedama suduriant du žodžius (kompozicija-sufiksacija, pvz.: pelėkautai) (Urbutis 2009: 340–341). ND fiksuoti keli galimai mišrios darybos (kompozicijos-sufiksacijos) dariniai. Iš 8 atvejų abejonių nekelia tik saulėdengtės ‘išorinė langų arba balkonų užuolaida; pastogėlė, sauganti nuo saulėsʼ (: saulė + dengti + -tė). Greičiausiai pagal žmogėdros analogiją pasidarytas autorinis darinys trešnėdra ‘trešnių ėdrūnasʼ (: trešnės + ėsti + -ra), kontaminacija (trešnės + žmogėdra6) šiuo atveju galbūt mažiau tikėtina. Daiktavardžio ir būdvardžio dūrybos (: trešnės + ėdrus, -i) galimybė atmesta dėl šio sandūros tipo retumo; be to, visi jo dariniai, anot gramatikų, remiasi būdvardžiu palaikis, -ė: vaikpalaikis, knygpalaikė (DLKG 2006: 166; LKG 1965: 472). Beje, lietuvių kalbos žodžių darybos tyrimuose neteko aptikti šitaip traktuojamo seno darinio žmogėdra, pastarasis kaip tik pirmiausia pasitelkiamas kaip mišrios darybos pavyzdys (Urbutis 2009: 253; Keinys 1999: 107). Akivaizdu, kad ateivio ir išeivio pavyzdžiu remtasi kuriant naujadarus svetimeivis, -ė ‘ateivis iš kosmosoʼ ir sugrįžeivis, -ė ‘kas sugrįžta iš emigracijos, reemigrantasʼ7. Pirmasis irgi greičiau laikytinas mišriu dariniu (: svetimas + eiti + -vis)8. 6 Plačiau apie kontaminacijos reiškinį žr. ją nagrinėjančiame straipsnio skyriuje. Pusjuodžiu šriftu čia ir toliau kontaminacijos iliustraciniuose pavyzdžiuose pateikiamos į kontaminantą perėjusios pradinių žodžių dalys, pabrauktos sanklotos (dėl termino žr. Miliūnaitė 2014: 252, kitur tas pats reiškinys vadinamas sankloda (Kabašinskaitė 1998: 67)). 7 Naujadaro autorė, paklausta, kaip pasidarytas šis žodis, atsakė: „Susijungė galvoj „sugrįžęs išeivis“. 8 Ko gero, mišriais dariniais laikytini ir senieji keleivis, kareivis, jūreivis, moksleivis, upeivis, žygeivis, vandeneivis (S. Daukanto neologizmas), taip pat pirmeivis bei kt., kuriuos galima sieti su veiksmažodžiu eiti, nors žodžių darybos aprašuose šie žodžiai kalbant apie kompoziciją-sufikaciją lyg ir nėra minimi (plg. P. Skardžius žodį keleivis (-ys) laiko sudaiktavardėjusiu sudurtiniu („sudėtiniu“) būdvardžiu (Skardžius 1943: 436)). Pažymėtina, kad priesagos -eivis, -ė nėra daiktavardžių Straipsniai / Articles 39 Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai 3 analoginių darinių (galvapjūtė, kainapjūtė, valdžiapjūtė; plg. rugiapjūtė) darybą galima interpretuoti dvejopai, priklausomai nuo to, kas būtų laikoma antruoju sandu – veiksmažodis pjauti, ar daiktavardis pjūtis (Urbutis 2009: 111). Pirmuoju atveju jie būtų priskirtini mišriesiems dariniams. ANALOGINIAI DARINIAI Žodžių darybos tyrimuose analoginiais paprastai vadinami netipiški dariniai, kurių „daryba remiasi tolimesne, netikslia, daugiau tik tariama analogija su tipiškų […] darinių ir jų pamatinių žodžių poromis (darybos opozicijomis)“ (Urbutis 2009: 328). Aptariamo tyrimo laikotarpiu ND rasta apie 30 savakilmių analoginių darinių, pvz.: ausiratis ‘ausimis pajėgiamas girdėti aplinkos plotasʼ – plg. akiratis; galvapjūtė, kainapjūtė – plg. rugiapjūtė; kiemšikis ‘nekilmingas kiemsargis šuo; netvarkingų šeimininkų vedžiojamas šuoʼ – plg. kiemsargis; kišenpildis – plg. kišenvagis; lėtpuodis – plg. greitpuodis; linksmakojis ‘ironizuojant – linksmas neblaivių statybininkų „šokis“ – darbas statybų aikštelėjeʼ – plg. klumpakojis; noskaras – plg. auskaras; tvorlaikraštis – plg. sienlaikraštis; žemėraižis ‘giliai po žeme įleistas pastatas, dangoraižio priešingybėʼ – plg. dangoraižis ir kt. Tokie naujadarai atsiranda pasinaudojus jau buvusio, kažkuo formos požiūriu artimo ir vienaip ar kitaip semantiškai susijusio darinio analogija, taigi be dėsningos dūrinio ir jo pamatinių žodžių opozicijos veikia dar vienas veiksnys. Šiaip jau visa žodžių daryba yra paremta analogija (KTŽ 1990: 19; Urbutis 2009: 327–328), tačiau aptariamuoju atveju analogijos yra tik „paviršinės, iš esmės neatitinkančios darinių struktūros, panašios tik skambesiu“ (Paulauskienė 1994: 53). Tiesa, vienais atvejais jos netrukdo naujadarą laikyti vieno ar kito darybos tipo nariu, nes atlikus jo darybinę analizę matyti, kad esminiams žodžių darybos dėsniams nenusižengiama. Pavyzdžiui, naujadaras neskaitadienis ‘diena, kai nėra ko skaitytiʼ, padarytas pagal nekalbadienio analogiją, priklauso tam pačiam, kaip ir pastarasis, veiksmažodžių ir daiktavardžių dūrinių darybos tipui (: neskaityti + diena). O nelovadienis ‘sutuoktinių miegojimas skirtingose lovose susipykusʼ ir hibridinis neseksadienis ‘diena, kai susipykusi pora atsisako seksoʼ yra netipinės darybos, nes pirmieji, neiginį turintys jų sandai yra daiktavardiniai priesagų sąrašuose, kuriuos pateikia lietuvių kalbos gramatikos. O apie priesagą -vis, -ė ten rašoma, kad didesnė dalis su ja išvestų asmenų (veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų) pavadinimų remiasi priešdėliniais veiksmažodžio eiti vediniais (DLKG 2006: 110–111; LKG 1965: 331). Dar dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė žr. išsamų J. Vaskelienės tyrimą ir jo išvadas apie galimybę sinchroniškai tam tikrais atvejais šį baigmenį laikyti priesaga bei apie besiformuojantį -eivis, -ė darybos tipą (Vaskelienė 2019). DAIVA MURMULAITYTĖ 40 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII (lova, seksas). Nedėsningą neiginio buvimą galima paaiškinti tik tuo, kad jie akivaizdžiai remiasi nekalbadienio pavyzdžiu ir šį jų darybos analogiškumą puikiai parodo ND parinkti iliustraciniai vartosenos pavyzdžiai: Nuolat vienam kitą įžeidinėjant širdyje kaupiasi nuoskaudos. Ilgainiui tokie tarpusavio santykiai perauga į nekalbadienius ir neseksadienius, galop – į patyčias, norą pažeminti sutuoktinį, keršyti ir pan.; Bet jei ir po bendrai išgyventų sunkumų, ir po kasdieninių rutininių darbų, praėjus N metų artimo žmogaus prisilietimas vis dar įžiebia laužus širdyje (na, nesakau, kad ištisai, būna gi visokių dienų – nekalbadienių, nelovadienių), tai tada jau galima sakyti, kad tai – meilė. Judamatis ‘prietaisas, fiksuojantis ir matuojantis žmogaus judumąʼ yra analoginis darinys pagal kitus įrankių, mašinų, prietaisų ir šiaip priemonių pavadinimus su antruoju sandu -matis, kilusiu iš veiksmažodžio matuoti. Dėsningai pirmuoju sandu pažymima, į ką tas matavimo veiksmas nukreiptas, kas sudaro jo objektą, taigi pirmasis sandas yra daiktavardis (DLKG 2006: 162; LKG 1965: 464), plg. ND taip pat pateikiamus akimatis, cukromatis, laikmatis, anksčiau fiksuotus garomatis, drėgmėmatis, vidmatis. Dar plg. standartizacijos ir metrologijos srities terminus iš Terminų banko: aidamatis (: aidas), slėgmatis, gylmatis, tolimatis, akytmatis, srautmatis (: srautas), atspindžiamatis, apskritmatis, aukščiamatis, lygmatis, bangomatis, blizgomatis, stormatis, dažniamatis, greitmatis, dujomatis, dulkėmatis, druskomatis, gebomatis (: geba (fot.), jautriamatis, jėgomatis, kampamatis, kietmatis (: kietis ‘kietumasʼ), kreivėmatis, lietmatis ir kt.9 Judamatis vargiai galėtų būti pamatuotas retai vartojamu, tik raštų kalbai būdingu abstrakčiu daiktavardžiu juda ‘judėjimasʼ (LKŽe), taip pat abejotinas ir rėmimasis būdvardžio abstraktu judumas (šiuo atveju reikėtų kalbėti ir apie pirmojo kamieno dezintegraciją – išleistą priesagą -um-). Taigi dėl kitokios pirmojo pamatinio žodžio kalbos dalies judamatis dūrinių iš daiktavardžių ir veiksmažodžių tipui nepriklauso, yra netipinis. Paprasčiausias kelias jam atsirasti, ko gero, buvo minėtoji „paviršinė“ analogija su kitais tokį antrąjį sandą turinčiais dūriniais. Kiti nagrinėti analoginiai dūriniai priklauso tiems patiems tipams, kaip ir sudurtiniai daiktavardžiai, kurių pavyzdžiu jie sukurti, pvz., minėtieji ausiratis, lėtpuodis, noskaras. Dar kitų forma lyg ir leistų juos gretinti su jų prototipais, tačiau semantiškai jų darybos motyvacija gali būti suprasta tik tarpiškai, per tą 9 http://terminai.vlkk.lt/paieska?search=matis&zodzio_dalis=2&kaip1=on&sritys=%2C577&statusas=0&rykiavimas=0 [žiūrėta 2019-03-15, 2020-04-03 ir 2020-04-17]. Pastebėtina, kad kai kurie Terminų banke fiksuoti dūriniai, turintys antrąjį sandą -matis, bent jau semantiškai gali būti siejami ir su būdvardžiais, pvz., akytmatis ‘popieriaus akytumo matuoklisʼ (plg. akytas, -a), apskritmatis (plg. apskritas, -a ir termino rus. atitikmenį кругломер). Tačiau prieš darant prielaidą, kad matavimo prietaisų pavadinimai su antruoju sandu -matis gali remtis ir būdvardžiais, reikia juos atskirai nuodugniai ištirti. Straipsniai / Articles 41 Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai prototipą. Pvz., iš dūrinio žemėraižis darybos reikšmės ‘kas raižo žemęʼ praktiškai neįmanoma įspėti jo leksinės reikšmės ‘giliai po žeme įleistas pastatas, dangoraižio priešingybėʼ, nes sąsaja su raižymu atėjusi iš dangoraižio semantikos (dangų rėžti – būti aukštam). Šiuo atveju ne tiek svarbu, kad pats dangoraižis yra vertinys (plg. rus. небоскрёб, angl. skyscraper), nes aukštumo, aukščio siejimas su dangaus siekimu, rėžimu fiksuotas ir lietuvių tautosakoje: Atlekia ožys, atistrimbuliuoja, ragais dangų rėžia, barzda žemę šluoja (LKŽe). KONTAMINACIJA AR DEZINTEGRACINĖ KOMPOZICIJA? 1. Leksinė kontaminacija (maišyba, angl. blending) – (tikslingas) naujo žodžio kūrimas jungiant mažiausiai du pradinius žodžius, suliejant jų dalis (plg. Gries 2004a: 416). Šis reiškinys, ko gero, būdingiausias anglų kalbai, nemažai nagrinėjamas ir kitų, net ir tipologiškai skirtingų, kalbų tyrimuose (Elsen 2008; Brdar-Szabo, Brdar 2008; Marković 2009: 226–236; Mikić Čolić 2015; Ефанова 2015; Ефанова 2015; 2016; Bat-El 1996, 2013; Balteiro 2017 ir kt.), neretai lyginant su šiuo angliškų žodžių darymosi būdu (Renner 2015; Renner 2015; 2019; Хрущева 2010; Orekhova, Badelina 2019 ir kt.). Įvairuoja ne tik šį reiškinį bei jo rezultatus pavadinantys terminai, bet ir jo apibrėžimai, kuriuose skirtingai iškeliami vieni ar kiti kontaminacijos požymiai. Ieškoma bendrų sąlyčio taškų su kitais naujų leksinių vienetų formavimo būdais (López Rúa 2002; Renner 2015). Šiame tyrime (ir apskritai lietuvių kalbotyroje) svarbus nemorfeminis kontaminacijos pobūdis, kuriuo leksinė kontaminacija skiriasi nuo dūrybos – nauji žodžiai kuriami suliejant, sumaišant, jungiant nemorfemines ppr. dviejų ar kelių žodžių dalis (plg. Bauer 1983: 234–235; Gries 2004: 639; Gries 2004: 639; 2004b: 201, 214; Ефанова 2016: 8–9; Marković 2009: 223–224; Hosseinzadeh 2014: 19 ir kt.). Kontaminacinių naujadarų pavyzdžiai iš ND: skiepenis, -ė ‘kas nusistatęs prieš skiepus ir skiepijimąʼ (aliuzija į Seimo narį Dainių Kepenį, pagarsėjusį sveiko gyvenimo būdo propagavimu ir neigiamu požiūriu į skiepus) < skiepai + Kepenis, batakovė ‘prie bato tvirtinamas aulasʼ < batas + rankovė, šlapkritis ‘šlapias vėlyvas ruduoʼ< šlapias, -ia + lapkritis, pusbrolakis ‘knygos veikėjas – vilkolakio pusbrolisʼ < pusbrolis + vilkolakis, feisbučkis ‘virtualus bučinys socialiniuose tinkluoseʼ < feisbukas + bučkis, prezimentas ‘prezidentas, kuris vadovaujasi policijos darbo metodaisʼ < prezidentas + mentas žarg. ‘policininkasʼ ir kt. ND duomenimis, tokių darinių, nors jie sudaro ir labai nedidelę lietuvių kalbos naujadarų dalį, po truputį daugėja. Tyrimo metu šiame šaltinyje jų buvo apie 4,2 proc., plg. 2018 m. – apie 4 proc., 2014 m. gale – daugiau nei 3 proc. DAIVA MURMULAITYTĖ 42 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII (Murmulaitytė 2018: 63); baigiant rengti šį straipsnį 2020 m. balandžio mėn. (galimai) kontaminacinių darinių Duomenyne buvo apie 4,5 proc.10 Tradiciškai manoma, kad lietuvių kalbai kontaminacija kaip žodžių darybos būdas nėra būdinga, toks leksikos radimosi būdas nelaikomas žodžių daryba, šią suprantant tik kaip morfologinę (Urbutis 2009: 324, 355; Barauskaitė 1985: 44)11. Čia nesigilinant į kalbėjimo ir kalbos (t. y. netyčinių ir sąmoningai pasidaromų) kontaminantų skirties ir pan. aspektus, kurie iš esmės yra svarbūs vertinant šį žodyno gausinimo būdą, minėtini keli atvejai, kai naujadaro priskyrimas dūriniams ar kontaminantams kelia abejonių. 2. Kontaminacijai būdinga suliejant trumpinti pradinius žodžius. Tai paprastas fonetinis pamatinio kamieno trumpėjimas, pasitaikantis, beje, ne vien kontaminaciniuose dariniuose, plg. drūgalis (: drūtas + galas), kiaupienė (: kiaulė + pienė) (Urbutis 2009: 23512). Dar plg. diemedis (< dievamedis), kirpentė (< kirvapentė), kraugerys (< kraujagerys), Naumiestis (< Naujamiestis), Tauragė (< *taura-ragė), vėpūtinis (< *vėja-pūtinis) ir kt. (Skardžius 1943: 427). Kontaminuojant dar veikia kiti veiksniai: pradiniai žodžiai beveik visada turi bendrų segmentų (plg. Kabašinskaitė 1998: 69–73), dažniausiai jie panašūs – vienas į kitą ir (ar) į kontaminantą – fonologiškai, semantiškai, sintaksiškai (Gries 2004: 656–660; 2004a: 419–427; 2004b: 206-213, plg. Kabašinskaitė 2014: 140–142), įtakos turi silabinė struktūra, kirtis ir kt., tačiau sandų trumpinimas yra būtent fonetinis. Tuo tarpu morfologinėje žodžių daryboje pasitaiko morfeminė pamatinio žodžio kamieno dezintegracija, kuri iš esmės suprantama kaip afikso (afiksų) išleidimas iš pamatinio žodžio morfemiškai skaidomo kamieno, šiam pereinant į darinį, pvz.: vokiškas (: vok-iet-is), vienaląstis (: vienas + ląst-el-ė). Tai iš esmės kitokio pobūdžio trumpinimas13. Kamieno dezintegracija – savotiškas pamatinio kamieno morfeminis (pabraukta str. aut.) formavimas, pasireiškiantis afikso šalinimu iš pamatinio žodžio kamieno, darinys neišlaiko pamatinio žodžio 10 Atkreiptinas dėmesys, kad kontaminacinio darinio pažymą Duomenyne turi ne tik savos kilmės kontaminantai, bet ir tokiu būdu sukurti skoliniai. Savakilmių – mažiau nei pusė. 11 Plg. kitokią nuomonę dėl žodžių darybos ir kontaminacijos santykio – Gries 2004: 639; Лаврова 2008: 45; Лаврова 2008: 45; 2013: 5–15; Прокопец 2006: 140; lietuvių kalbotyroje – Girčienė 2013: 82–83; Mikelionienė 2002: 79. 12 Šaltinyje įsivėlusi korektūros klaida – kiaulpienė, bet pirmajame šio veikalo leidinyje (Urbutis 1978: 198) pavyzdys pateikiamas korektiškai – kiaupienė. 13 Morfologinės žodžių darybos atveju pamatiniai žodžiai (kamienai) trumpinami dėl „labai būdingos tendencijos remtis paprastaisiais (darybiškai ir morfemiškai neskaidomais) ar bent ne tokiais sudėtingais pamatiniais kamienais (Urbutis 2009: 234). 2019 m. atliktas ND naujadarų (sudurtinių daiktavardžių) tyrimas parodė, kad sudėtingesnės morfeminės sandaros dūrinių toliau gausėja ir ta sandara darosi įvairesnė (ypač okazinių dūrinių), tačiau polinkis remtis paprastaisiais žodžiais išlieka, galbūt tai lemia kalbos ekonomijos dėsnis (Murmulaitytė 2019: 112–115, 119). Straipsniai / Articles 49 Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai Renner Vincent 2015: Lexical blendings as Wordplay. – Angelika Zirker, Esme Winter Froemel (ed.), Wordplay and Metalinguistic/Metadiscursive Reflection. Authors, Contexts, Techniques, and Meta-Reflection, 119–134. DOI: https://doi. org/10.1515/9783110406719. Renner Vincent 2019: French and English lexical blends in contrast. – Languages in Contrast 19(1), 27–47. Prieiga internete: 10.1075/lic.16020.ren. Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Smetona Antanas 2005: Pagrindinių darybos būdų skyrimo klausimu. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 83–89. Soon, dictionary to describe clothes like whorts, cardigowns, treggings. Prieiga internete: https://www.dnaindia.com/lifestyle/report-soon-dictionary-to-describe-clothes-like-whorts-cardigowns-treggings-1441592 [žiūrėta 2019-03-10 ir 2020-03-04]. Umbrasas Alvydas 2000: V. Mykolaičio-Putino literatūrologijos terminai su -inis, -ė formos dėmenimis. – Terminologija 6, 78–90. Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskelienė Jolanta 2019: Dėl darinių su baigmeniu -eivis, -ė. – Bendrinė kalba 92, 1–16. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/92/Vaskeliene_ BK_92_straipsnis.pdf. Ефанова Лариса Г. 2015: Контаминация (материалы к словарю лингвистических терминов). Часть 1. Широкое и узкое понимание термина «контаминация». – Вестник Томского государственного университета. Филология 2(34), 14–22. Ефанова Лариса Г. 2016: Контаминация. Часть 2. Основные разновидности контаминации. – Вестник Томского государственного университета. Филология 1(39), 5–14. Лаврова Наталия A. 2008: Понятие контаминации: форма и содержание. – Вест ник Московского государственного лингвистического университета. Актуальные проблемы современной английской лексикологии, Москва: Рема. Выпуск 552, 44–53. Лаврова Наталия A. 2013: Контаминация как словотворческая модель: структура, семантика, стилистика, прагматика: на материале современного английского языка. Автореферат диссертации на соискание ученой степени доктора филологических наук, Москва: Московский педагогический государственный университет, 1–48. DAIVA MURMULAITYTĖ 50 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Прокопец А. П. 2006: Семантические модели словообразовательных контаминантов. – Ученые записки Таврического национального университета им. В. И. Вернадского. Серия «Филология». № 3, т. 19(58), 140–146. Хрущева Оксана А. 2010: Универсальные особенности блендинга. – Вестник ВГУ. Серия: Лингвистика и межкультурная коммуникация 2, 187–189. The Puzzles of New Compoundsʼ Analysis and Classification SUMMARY The analysis of coinages frequently raises some questions regarding the ways of their appearing, formation and classification. The article aims at overviewing the atypical cases of the formation of Lithuanian neologisms that are coined from two or more words. The analysis focuses on the nouns, mostly indigenous ones, which are included into The Database of Lithuanian Neologisms (DLN). This source contained about 560 of such words in the beginning of 2019. 99% of indigenous compounds belong to the main types of composition in the Lithuanian language, and their second component is either a nominal or verbal one. But there are some examples of atypical compounding in DLN as well. Two compounds (karkadienis ‘symbolic birthday of ice-cream “Kar kar”ʼ, sėdnešė ‘a saddlebabyʼ) are composed of an onomatopoeic interjection and a noun as well as two verbs, respectively. These combinations of the parts of speech of base words have not been described in Lithuanian grammars as the types of composition. It can be assumed that because of the manual way of data collection, new-coined occasionalisms are noticed and recorded more easily due to their atypicality compared to the potential words, which are foreseen in the system and can be coined any time they are needed. For this reason, the percentage of new-coined occasionalisms in DLN may be higher than in the daily usage. Various interpretations of the formation of new-coined occasionalisms are often available and they predetermine the attribution of coinages to one or another group of classification. This may have influence in identifying the trends and innovations in new word-formation in the Lithuanian language. Such words as saulėdengtės ‘sunblindʼ are the products of composition-suffixation. Several other compounds of this type were formed via analogy to a bigger or smaller extent, e.g., trešnėdra ‘sweet cherry eaterʼ (cf. žmogėdra ‘man-eaterʼ), galvapjūtė ‘head harvesting – large-scale firing of people in high posts seeking transparency and renewalʼ, valdžiapjūtė Straipsniai / Articles 51 Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai ‘a wave of firing of people in chargeʼ, kainapjūtė ‘price harvesting – discount time in retail businessʼ, (cf. rugiapjūtė ‘rye harvestingʼ). The analysis of 30 analogical compounds reveals that some of them (e.g. ausiratis ‘an area within hearing distanceʼ, lėtpuodis ‘a crock-potʼ, noskaras ‘a nose ringʼ) belong to the same types as the compound nouns on the basis of which they were coined (cf. akiratis ‘an outlookʼ, greitpuodis ‘a pressure potʼ, auskaras ‘an earringʼ, respectively). However, the composition of a bigger number of analogical compounds is of atypical character. For example, judamatis ‘a movement meterʼ, which consists of two verbal components (judėti ‘to moveʼ, matuoti ‘to measureʼ), is formed following the analogy with other compounds containing this second verbal component. However, the first component of prototypes is nominal, e.g., laikmatis ‘a timerʼ (: laikas ‘timeʼ + matuoti ‘to measureʼ). Blending differs from word-formation in its non-morphological character. Traditionally, blends are not regarded as formations in the Lithuanian language. However, a number of neologisms possess the features of compounds and blends. That is why, it is complicated to unambiguously attribute them to either type. Some cases, such as, for example, the changed flexion of the second component (a typical feature of composition), can be explained through analogy (dvirtakis ‘a cycling trailʼ – cf. bėgtakis ‘a treadmillʼ). However, can’t it also be assumed that the methods of morphological word-formation and blending, e.g., disintegration of base stem and phonetic shortening of the source word, are sometimes combined or used together? The verification of this assumption calls for more extensive data. Įteikta 2020 m. balandžio 6 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius, LT-10308, Lietuva daiva.murmulaityt[email protected]