Eugenijus Jovaiša. „Kapai ir žmonės. Aisčiai, romėnai, gotai ir kitos istorijos“

Recenzijos / Re iews 373 DARIUS IVOŠKA Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3898-0000 Mokslinių y imų k yp ys: is o inis p ūsų i lie u ių a dynas, is o inis ank aš inis pa eldas, Vokiečių o dino kancelia ijos dokumen ų y imai. DOI: doi.o g/10.35321/all83-18 Eugenijus Jo aiša KAPAI IR ŽMONĖS. AISČIAI, ROMĖNAI, GOTAI IR KITOS ISTORIJOS Vilnius: UAB ,,Unseen Pic u es“, 2020, 286 p. ISBN 978-609-475-477-7 I sa aime sup an ama, i pa adoksalu, kad ne ūks an mečius egzis uojan- čios au os ebeieško sa o šaknų, ma uoja sa o p aei ies gelmes. Tuome ku slypi sup an amumas, o ku – pa adoksalumas? Tau os is o ija glūdi ne ik ži- nomuose jos p aei ies ak uose, ki aip a ian , is o iškai paliudy uose į ykiuo- se a agmen iškuose genčių paminėjimuose, o ku kas giliau. Pi mieji moks- lui žinomi ienos a ki os au os (a au ų g upės) paliudijimai iesiog su eikia mums žinių apie jos egzis a imą konk ečiu laiko a piu, be ne apie jos adimąsi. Kiek ienas anks y iausiasis da a imas iš ka o pa eikia klausimą – o kas bu o iki ol? Juk nei iena au a, kaip socialinis junginys, u ėjęs sa o e ninį sa i u- mą, negalėjo as is s aiga i iš nieku . Š ai odėl kiek ienas didesnis a mažesnis a adimas is o ijos šal iniuose, a cheologiniuose kasinėjimuose a ki ų susijusių mokslų iš ekliuose laiky inas nauju pėdsaku, p o okuojančiu ieško i o, ko da nežinome, – p adžios i kilmės. Jos ieškoma i pi mojoje Eugenijaus Jo aišos išleis os ilogijos Aisčiai. Kilmė knygoje. Ką laiky i a adimu i nauju bei s a biu is o ijos i susijusių mokslų eiški- niu an opologijos, a cheologijos, kalbos is o ijos i kul ū os y imuose, ka ais gali i s i diskusijų objek u, o bū en diskusijos i polemika suku ia a adimo pa adoksalumą. A ody ų, kad naujų is o inių paminklų, išski inių adinių a nežinomų is o inių ašy inių šal inių ne iek jau daug esama. Be isgi d ąsiai DARIUS IVOŠKA 374 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII p abylama apie a adimus, naujus duomenis bei p ieinama p ie naujų i ne e ai i in d ąsių iš adų. Nepami š ina, kad gy ename didelių galimybių laikais, kai ne šim mečiais nag inė i duomenys šiandien gali bū i apdo ojami ki aip, in- kamai pasi elkian pažangiausias echnologijas, ku ios ne ienu a eju padeda su as i ikslesnį i labiau pag įs ą paaiškinimą. A si e ia naujos eiškinių isu- mos aiškinimo galimybės. Ypač s a bi XX–XXI a. įsigalėjusi nuos a a g e in i susijusių mokslų duomenis i emian is jais pa eik i kuo pa ikimesnes iš adas. Bū en ai aki aizdu ecenzijoje ap a iamoje Eugenijaus Jo aišos knygoje Kapai i žmonės. Pa s au o ius nelinkęs sa o knygos e in i kaip mokslo s i ies da bo (p. 14) – ecenzijos au o ius su okiu eiginiu neno ė ų su ik i. S ulbinančiai sub ilus, gausiai i p o esionaliai ilius uo as knygos leidimas i medžiagos pa- eikimo būdas galbū labiau būdingas mokslo populia inimo leidiniams, ačiau ilgamečių išsamių i sis emingų au o iaus y imų medžiaga, didžiulės eikšmės a adimai i s a ia moksline e udicija g indžiamos iš ados bei in e p e acijos jokiu būdu neleidžia kalbamojo leidinio laiky i nepakankamai moksliniu. Pe skai ęs knygos pa adinimą, skai y ojas negali įsi aizduo i, kad joje pa- eik a ne a cheologo a lik ų y imų a askai a, o ha moningai apž elg a aisčių i „Senosios Eu opos“ gy en ojų bū is – jų aldžios, ka ai, p ekyba i kul ū a. Au- o iui pa yks a įgy endin i šios knygos idėją – „susie i mūsų k aš o seniausių- jų žmonių gy enimą su p aėjusiais Eu opos laikais i jų eikėjais“ (p. 14). Taip dės omą išsamią i sudė ingą in o maciją, išsiski iančią ne ik duomenų į ai o- e i gausa, be i sudė ingomis sąsajomis su is o ine e d e i laiku, labai pa o- gu skai y i i su ok i ki ų mokslų a s o ui a is o ijos bei a cheologijos mokslų skai y ojui mėgėjui, o gal ne a si ik iniam skai y ojui, ne u inčiam žinių apie mūsų au os p adžią, negi dėjusiam apie aisčius. Recenzijos au o ius, kaip a cheologijos mokslo duomenų a o ojas, o ne p o esionalas, knygą e ina iš sa osios – onomas inės – pe spek y os. Many i, kad kalbo y a, kaip a ski a i sa a ankiška mokslo s i is, nesisieja su a cheolo- gija, bū ų nea sakinga. XX a. onomas ikoje im a k eip i ž ilgsnį į ki us moks- lus, galinčius paleng in i diach oninius a dyno y imus, o ne e ai ne da y- i pa ikimas iš adas, ku ios negalimos emian is ik kalbos mokslu. Eu opos a dyno y ėjai su okė, kad didelė dalis Eu opos a dyno žodžių, ypač senieji sėsliosios žmonijos is o ijos liudy ojai – anden a džiai, o i ie o a džiai bei asmen a džiai, – negali bū i paaiškinami, iksliau a ian , neįmanoma nus a y i jų kilmės, emian is ik is o inės kalbo y os duomenimis šiuolaikiniame geopo- li iniame kon eks e. Is o inės kalbo y os i indoeu opeis ikos žino ams Hansui K ajei (Hans K ahe)1, o ėliau jo mokiniui Vol gangui P. Šmydui (Wol gang P. 1 Ž . Hans K ahe 1964. Eugenijus Jo aiša. Kapai i žmonės. Aisčiai, omėnai, go ai i ki os is o ijos Recenzijos / Re iews 375 Schmid)2 pas ebėjus, kad as pačias a panašias šaknis u in ys i kilmės nus a- ymo p asme neį eikiami anden a džiai y a papli ę po isą Eu opą: nuo Pi ė- nų pusiasalio iki Apeninų, nuo Didžiosios B i anijos iki Skandina ijos bei pe Bal ijos šalis isame žemyne iki Balkanų, adosi hipo e inė „Senosios Eu opos“ samp a a. Po jos plačiai išdės y as i gana pa ikimai da ka ą pag įs as ienos p okalbės, bend os ne ien isiems p iešis o inės Eu opos gy en ojams, egzis- a imas. Rodos, kaip seno ės g aikų kosmogonijoje iš Chaoso gims a da ni i ha moninga isa a, aip po isą Eu opą išsiba s ę neaiškios kilmės anden a - džiai subu ia neiš engiamai minčiai apie anuome isų jų p iklausymą ienai, bend ai, p okalbei. Ima daug kas aiškė i. Vadinasi, isos p iešis o inės „Seno- joje Eu opoje“ gy enusios au os, gen ys a kokios ki okios žmonijos bend uo- menės u ėjo bend ą a ben labai panašią kalbą, kaip bend a imo, mainų, p e- kybos, ki ų socialinių san ykių palaikymo į ankį. Tas pa s lei mo y as min yse y o i skai an E. Jo aišos knygą Kapai i žmonės. Ta kime, aisčių mig aci- ja – Apeninai, Pama ys, Semba, Vaka ų Mozū ija, Panemunė bei Nemuno i Ne ies san aka (p. 38). Nede ė ų pami š i i didžiojo „ a pžemyninės p ekybos“ (p. 234) enomeno – Gin a o kelio – su okiais p ekybos cen ais kaip Semba a „mūsų pama iu“, au o iaus pa adin u „aisčių p ekybos Meka“ (p. 210), sa o mas u p ilyginamo Šilko keliui (p. 224). Šie sunkiai su okiami, be , pasi odo, gilioje seno ėje bu ę įmanomi i ealūs žmonijos k aus ymosi, p ekybinės ge- og a ijos i a pusa io san ykių ak ai liudija dinamišką žmonijos is o ijos aidą, d auge įmindami daug mįslių. Kapų lobiai aisčių gy en ame a eale, odos, nie- kaip nesusiję nei su jų bui imi, ka yba, nei puošimosi adicija (p. 55–56), pa- odo, kad aisčiai glaudžiai bend a o p ekybiniais i kul ū iniais ikslais ne ik su Romos pasauliu, be i su olimais kaimynais iš šiau ės. Va dyno y ėjui ne ik smalsu skai y i E. Jo aišos min is apie Gin a o kelią ženklinančius mies us (p. 226) Ascaucalis, Calisa, Pa ienna, B ecla i k . bei jų a dų kilmę, be ka u jam a si pa eikiama užduo is – iš i i minė ų mies ų a dų kilmę i pabandy i išsiaiškin i, „pe kieno žemes mūsų keliau ojai skynėsi kelią Ka nun o link“ (p. 226). Ga saus okiečių a dynininko Ju geno Udol o (Jü gen Udolph) i G asildos Blažienės pa eik i Ascaucalis ie o a džio e i- nimai – ai nemenka y imo p adžia. Sla iška šio ie o a džio kilmė pag įs ai a mes a, G. Blažienė linkusi a sa giai ieško i pa alelių su bal iškais analogais, ačiau Ascaucalis p iski i bal ams nesi yž a. Tuome gal šis ie o a dis p i- klauso „Senosios Eu opos“ a dynui? Labai panašus a ejis andamas J. Udol o habili aciniame eikale3, ku iame disku uojama (p. 342) dėl šiandieninės Len- 2 Wol gang P. Schmid 1968. 3 Udolph Jü gen 1990: Die S ellung de Gewässe namen Polens inne halb de al eu opäischen Hy- d onymie (Lenkijos anden a džių ie a Senosios Eu opos hid onimijoje). DARIUS IVOŠKA 376 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII kijos e i o ijoje esančių anden a džių Ode , D awa, D węca, D ama, Radę- ca, M oga kilmės. Au o ius, apibend indamas Lenkijos anden a džių y imus, kalbamuosius anden a džius e ina kiek ki aip nei iki ol lenkų onomas ai Ta- deušas Lė -Spla inskis (Tadeusz Leh -Spławiński), Hube as Gu no ičius (Hu- be Gó nowicz) i E a Že elska-Feleško (Ewa Rze elska-Feleszko). T. Lė -Spla- inskis juos p isky ė ikisla iško laiko a pio hid onimams, ačiau, pasak jo, jie bu ę ene ų (al. enedų) palikimas. Jo nuomonei p i a ė i H. Gu no ičiuss bei E. Že elska-Feleško, ne mo y uodami, esą „p iesagas -is (s) a u in ys anden- a džiai p iski ini ene ų subs a ui“ (Udolph 1990: 342). H. Gu no ičius da manęs, kad jie u ėję bū i pe im i iš „sla ų-kel ų-ily ų“ laiko a pio. J. Udol as pasigedo konk ečių k i e ijų, ku iais emian is minimi a dai p iski i ene ams. Au o ius dėl aiškumo „sla ų-kel ų-ily ų“ e ike ę“ linkęs keis i pla esniu, be aiškesniu i , pasak jo, mažiau „p oblemų keliančiu“ „Senosios Eu opos“ e mi- nu. Sie i konk ečius a dus su ene ais i jų palikimu au o ius apsk i ai engia, emdamasis duomenų apie ene us y inėje idu io Eu opos dalyje s oka. Be o, jis eigia, kad, a kim, p iesaga -s- būdinga anden a džiams, papli usiems ku kas oliau, nei žinomos ene ų gy en os e i o ijos. Be g įžkime p ie knygos Kapai i žmonės. Ką naujo mums a skleidžia ne- a si ik inai Jū os, Ančios, Šuš ės i Nemuno paupiuose gal da iki K is aus įsi- kū usių aisčių gy en iečių ienin elis ma e ialus pa eldas – kapai? S a egiškai s a bus i pa ogus iems laikams gy en iečių išsidės ymas (p. 135), susisiekimas upėmis, o iki jų – nesudė ingais sausumos keliais, Nemuno in akai suda ę sąly- gas ne ik pa ogiai keliau i, p ekiau i i apsi ūpin i eikalingais iš ekliais, judan a p a ski ų aisčių gy en iečių ų in akų andenimis, be s a biausia – Nemu- nu pa ek i iki Bal ijos jū os (ž . žemėlapius p. 12–13, 212–213), . y. įsilie i į „p ekybinių yšių“ inklą. Kad jis sėkmingai eikė, pa i ina knygos au o iaus a adimai kasinėjan Dauglaukio kapinynus, ku iuose su as a Alpių spal o ųjų me alų di binių i Romos impe ijoje pagamin ų ka olių iš s iklo i emalio, jau nekalban apie mone as su Romos aldo ų a aizdais, i ak as, kad šios ie o- ės gy en ojai iki 260 me ų „Gin a o kelio žydėjimo laikus“. Nepami š ini Šau- kėnai, ku ie a i kščiai – adinių negausumu liudija „Gin a o kelio saulėlydį“ (p. 135), be paliko mums žinių apie naujos isuomeninės sanklodos o ma i- mąsi aisčių gy enime. A kas i ginklai, išski inė ka io bei ži go ap anga i pa- puošalai bei „ka inės diduomenės bui ies i uale o eikmenys“ kalba apie ka io kaip s a baus isuomenės na io padė į (p. 141). Paminė ini i ėlesnieji Rupo- nionių, u bū , ka iniai, lobiai – pasak knygos au o iaus, iš isas „ginklų sandė- lys“ (p. 125). Luomų i aisčių bend uomenės „ aldymą“ liudija i Dauglaukio 15–220 me ų laiko a pio adiniai, žymin ys p isia inusį pe mainų me ą. Ne iek s a bu isus adinius iš a dy i, kiek su ok i jų esmę – is o inių į ykių lai- ko a pį, uome inį Eu opos kon eks ą i aisčius jame, p ekybinių yšių mas ą Eugenijus Jo aiša. Kapai i žmonės. Aisčiai, omėnai, go ai i ki os is o ijos Recenzijos / Re iews 377 i kul ū os sa i umą. Gin a o kelias – ai ne ik ik a „ a pžemyninė p ekyba“ (p. 234), palikusi „Sa ma ų okeano“ b angakmenio – gin a o – Mikėnuose, Vi- du žemio jū os k aš uose i Kaukaze, be i abipusė p ekyba, enkinusi Eu opos diduomenės b angaus papuošalo po eikį i ap ūpinusi aisčius iš ekliais, ku ių nebu o jų k aš e. Pi miesiems žmonijos amžiams po K is aus ai neapsakomo dydžio p ekybiniai mainai. Iš i i kapai, žinoma, p abilo ne ik apie aisčius, kaip b angiõs p ekės pa da ėjus, be i kaip lygia e čius Eu opos p ekybinės inkos daly ius. P isimin inas aisčių pasiun inių susi ikimas su go ų ka aliumi Teodo- iku. Aisčiai esą žinoję apie jo sumanymą, ik iausiai, uoš is dideliam ka ui su ge manų gen imis i no ėję p isidė i, o Teodo ikas jų ke inimą i gin a o a na- šas mielai p iėmęs (p. 61–62). A ai eiškia, kad aisčiai VI a. bend a o (žodžiu i aš u) su ki omis Eu opos au omis amžininkėmis i pa eiškė no ą daly au i uome iniuose poli iniuose sp endimuose? Teodo ikas žinojo apie Gin a o kelią, i ai liudija is o iniai šal iniai, ad labai abejo i ne eikė ų. Palikime senuosius, menkai ašy iniais šal iniais pag įs us u ingus laikus i pe sikelkime, a kim, į idu amžių a dyną. Pabandykime panag inė i pagoniš- kų Eu opos au ų is o inę, kul ū inę i socialinę aidą p adedan XII a., kai nuo Je uzalės a ilnijo Je uzalės Š enčiausiosios Me gelės Ma ijos Vokiečių namų b olių o dinas, pe a ky as i ėliau pa adin as Vokiečių o dinu. Jo užmačios i eikla iek supainiojo i aip e niškai ma gą Šiau ės i Ry ų Eu opos a ealą, kad jame išlikęs i gausybėje is o inių dokumen ų už iksuo as a dynas nenu- sileidžia aisčių p ekybinių i ka inių bei kul ū inių yšių palik oms įkapėms nei kokybine, nei kiekybine p asme, neminin jų y imų p oblema ikos. Va dyno y ėjui, nag inėjančiam konk ečios au os gy en ame a eale as us, be jos kal- bos duomenimis nepaaiškinamus ik inius a dus, enka plės i y imų lauką i ieško i s e imos kilmės a dų a ojimo p iežasčių, jų adimosi laiko i aplin- kybių. Tai labai p imena a cheologo, a p I–III a. aisčių įkapių adusio s iklo a emalio ka oliukų a iš Alpių kasyklų a ež ų spal o ųjų me alų, da bo p inci- pą – analizuo i pla esnį geopoli inį i kul ū inį kon eks ą, ieškan galimų sąsajų. Ryšiai a p a cheologijos i kalbo y os, o ypač is o inės onomas ikos, daug glaudesni, nei galė ų a ody i. Va dyno y ėjui ap ikus paski ą s e imos kilmės is o inį ie o a dį a asmen a dį ne ipiniame a eale, nepakanka nus a y i jo ne- paaiškinamą kilmę – eikia nus a y i, kaip jis en adosi. Ta kime, ne paslap is, kad XIV a. P ūsijoje, no s i negausiai, gy eno lie u iai. Vokiečių o dino olian- e N . 105 esančiuose p i ilegijų dokumen uose ap ikus keliolika lie u ių, ku- iems a p 1353 i 1375 m. ski i žemės sklypai Vėlu os ( ok. Wehlau) kaimuo- se, a dų, kyla klausimas – ką ie lie u ių naujaku iai uo me u eikė P ūsijoje? Pasi elkus daugiau p i ilegijų i ki ų is o inių dokumen ų paaiškėja, kad kal- bama apie pabėgėlius iš Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės. Ta p kalbamaja- me olian e esančių kelių šim ų p i ilegijų andasi ys, išduo os usams. Kokie DARIUS IVOŠKA 378 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII keliai juos a edė į Ungu ą ( ok. Ange bu g) Va mės i Mozū ų pa ibyje, doku- men uose neminima4. XIV a. P ūsijos e ninė sudė is, ypač jos aka inėje dalyje, ku daugiausia gy eno lenkai i nemažai okiečių kolonis ų, ačiau u ėjusioje i iš isų p ūsų gy en iečių iki pa jos aka inio pa ibio, kelia daug klausimų a - dyno y ėjams. Pi miausia nesu ampa kai ku ių mokslininkų nuomonė dėl bal- ų, ge manų i sla ų a ealo ibų. Ne ka ą bandy a nub ėž i bal ų gy enamųjų e i o ijų ibą palei Vyslos agą, be is asda osi naujų duomenų, liudijančių ku kas olimesnį bal ų gy en iečių papli imą5. Taigi, ap ikus pa ienių ie o a - džių a asmen a džių į aka us nuo Vyslos, objek y iai pag įs i jų is o inį, o gal ne p iešis o inį egzis a imą bu ę keblu dėl nusis o ėjusios nuos a os šalininkų k i ikos i pasip iešinimo6. Kaip ik okiais a ejais a dyno y ėjui p i eikia is- o ijos i a cheologijos mokslų duomenų. A cheologinių kasinėjimų i a dyno medžiaga, su apusios ienos a ki os au os naudai, ampa nenuginčijamu a gu- men u pa i in i daugybę s a bių ak ų. Tik de ė ų nepami š i, kad kelias nuo hipo e inės p ielaidos iki galu inės pa ikimos iš ados gali bū i ilgas, o ka ais išsišako i į klys kelius. Empi inė is o inio a dyno medžiaga, kaip i įkapės, y a pa eik a gausybės laiko eiksnių – ik iniai bal ų a dai ašy iniuose šal iniuo- se neįskai omi, jų o mos ge manizuo os a polonizuo os, a i ikmenų paieškos ki uose dokumen uose negalimos, nes jų neišlikę, i pan. Taip kyla pa ojus ne- iksliai a klaidingai in e p e uo i ik inio a do kilmę, jau nekalban apie jo 4 G. Blažienė 2018 m. s aipsnyje „Zu den ussischen Pe sonennamen in den Folian en des Deu schen O dens“ (lie . Dėl usiškų asmen a džių Vokiečių o dino olian uose) išanaliza o p i ile- gijuo ųjų a dus i ap a ė asmenų apsigy enimo aplinkybes (p. 118–122). 5 Jau seniai daugelyje a p au inių kon e encijų šį klausimą analiza o G. Blažienė. Kelių kai iaja- me Vyslos k an e lokalizuo ų ie o a džių apž algą i bal ų žemių ibų p oblema iką nag inėjo ecenzijos au o ius s aipsnyje „Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes- lich de Weichsel“ (lie . Kele as pas ebėjimų dėl bal iškų ie o a džių į aka us nuo Vyslos p oble- ma ikos). 2020 m. liepos 22–24 d. Pe e bu ge ykusioje pasaulinį p ipažinimą įgijusioje a p au- inėje kon e encijoje Ежегодная международная конференция «Индоевропейское языкознание и классическая филология» (чтения памяти профессора И. М. Тронского) G. Blažienė da ka ą g įžo p ie šio klausimo. Jos ak ualios įž algos, pa em os pačiais naujausiais y imais, išspausdin os Rusijos mokslų akademijos Ling is ikos y imų ins i u o leidžiamame leidinyje Индоевропейское языкознание и классическая филология – XXIV, Материалы чтений, посвященных памяти профессора Иосифа Моисеевича Тронского. S aipsnio au o ė ne ik apž elgia bal ų gy en o a e- alo y imus, be ka u k i iškai e ina jo eikšmę, pa ikimumą i p i aikomumą. 6 2019 m. Da iaus Aleknos k i inis s aipsnis „Nuo Ag ipos iki Plinijaus: Vysla I a. omėnų geog a- inėje li e a ū oje“ bū en pa eikia labai e ingos medžiagos iš anks y ųjų is o ijos au o ių da bų apie au as, gy enusias Vyslos baseine, suku iančios pla esnį įsi aizda imą, kas yko ame a eale pasku iniais amžiais iki i pi maisiais po K is aus. I šiame da be pa i inamos bal ų gy en os e- i o ijos i kai iajame Vyslos k an e, bū en Pama yje (p. 251–252). Eugenijus Jo aiša. Kapai i žmonės. Aisčiai, omėnai, go ai i ki os is o ijos Recenzijos / Re iews 379 už ašymo is o ijos dokumen uose aplinkybes i p iežas is, ku iančias kon eks- ą. Bū en be jo didžioji i iamosios medžiagos dalis ne enka pusės sa o e ės. Kalban apie kon eks ą eikia paž elg i i į ap a iamos knygos pasi odymo bei jos pa ašymo aplinkybes. Ji pasi odė labai inkamu laiku. Lie u ai gy e- nan naujojo ūks an mečio pi muosius dešim mečius s ebimas au inis i pilie- inis ak y umas bei didžia imasis sa o e niniu apa umu. P ieš os daugiau nei dešim me į a š ęs os 1000-osios Lie u os kaip als ybės paminėjimo, 2010-ai- siais – 600-osios didžiojo Žalgi io mūšio, 2016-aisiais – 100-osios Lie u os nep iklausomybės paskelbimo me inės, palydė os gausybe kul ū inių enginių. Nepami š inas 2017 me ų ko o mėnesį Liudo Mažiulio Vokie ijos užsienio ei- kalų minis e ijos a chy e su as as nu a imas dėl Lie u os nep iklausomos als- ybės a kū imo lie u ių i okiečių kalbomis su 20 signa a ų pa ašais. Nežinia, a s a biųjų Lie u ai i lie u iams da ų minėjimai, a be eik isdešim ies a - ku os nep iklausomybės me ų, padėjusių ienai daliai mūsų isuomenės pa- si auk i iš p aei ies šešėlio, o ki ai spėjus užaug i i sub ęs i lais oje Lie u o- je, pažadino lie u ių au iškumo i sa imonės jausmus. T ispal ė a is o inė ėlia os keliamos jau ne ien als ybinių š enčių p oga i niekam ne aginan , o au inis kos iumas siu amas ne e ai ne ik au iniuose kolek y uose dainuo- jan iems a šokan iems mokyklinio amžiaus aikams a senoliams. Jį as ume ne ienoje šeimoje kaip kiek ieno šeimos na io i in ge b iną d abužį. A gali bū i ge esnis laikas i kon eks as as is leidiniui, ku į galime skai y i kiek ienas, nes a bu, a no in is papildy i sa o žinias apie mūsų kilmę i u inga kul ū a pasižyminčią is o iją i aip da sus ip in i didžia imąsi sa o au a, a jomis p a- plės i i g įs i sa o y imus. O kokį kon eks ą ku ia Kapai i žmonės? – Pla ų, s a ų i daugialypį. Ši knyga suku s i daugiau kon eks ų. G įždamas p ie jos au o iaus į a dy o ikslo – „su- sie i mūsų k aš o seniausiųjų žmonių gy enimą su p aėjusiais Eu opos laikais i jų eikėjais“ (p. 14) – ecenzijos au o ius įž elgia da ieną esminį pasiekimą, įgy endinus išsikel ą ikslą. Tai – mūsų p o ė ių kul ū os unikalumo i s a bos liudijimas. Da ka ą s a s ydami apie au o iaus a as us bei iš i us kapus su u ingomis įkapėmis i išsamiai bei aiškiai ap ašy ą didįjį Gin a o kelią, pasau- liui paskleidusį žinią apie mūsų p o ė ius aisčius, u ime galimybę ne ik ėl i ėl pažin i mūsų kul ū os p adžią, be i ją apmąs y i. Knygos au o ius į ikina, kad aisčiai jau pi maisiais amžiais po K is aus mokėjo ne ik medžio i, užsiim- i ama ais, pasigamin i bui ies eikmenis, ginklus bei apda us, be i puoš is. S a biausia, kad puošėsi ne ik aisčių y ai i mo e ys – jie puošė daugybės di- džiųjų Eu opos mies ų galinguosius i jų aplinką „Ge manų okeano“ (p. 119), da adin o i „Sa ma ų okenu“ (p. 218), auksu – gin a u. Vieną smulkų, be i in ykusį kon eks ą emian is ki u E. Jo aišos moksliniu da bu – d iejų da- lių monog a ija Aisčiai. Kilmė i Aisčiai. Raida – ecenzijos au o iui jau pa yko DARIUS IVOŠKA 380 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII suku i. Rašan 2019 m. pasi odžiusį s aipsnį „Die Wide spiegelung p ußische Kul u in den G enzbesch eibungen des Deu schen O dens“ („P ūsų kul ū os a spindžiai Vokiečių o dino sienų ap ašymuose“)7 bu o pasi elk as E. Jo aišos monog a ijoje pa eik as išsamus Gin a o kelio ap ašymas. S aipsnio au o iui pa yko a p au iniam mokslo da bų skai y ojui pa eik i į ikinamesnę Vokiečių o dino olian uose aip dažnai minimo gin a o e ės samp a ą. Ta p jau minė- ame olian e N . 105 pa eik ų dokumen ų esančiuose XIV a. p adžios P ūsijos a ski ų žemių ibų bei sienų su kaimyninėmis šalimis ap ašymuose gin a as ne ik dažnai minimas, be umpai užsimenama apie adimo ie as i inkimo e- glamen a imą. Be jokios abejonės, Kapai i žmonės da paska ins suku i daug i į ai ių ki ų kon eks ų. Reikia ik pasidžiaug i dideliu i sudė ingu da bu, i ian mūsų p o ė ių seniausias palaidojimo ie as, su ink a gausia i neįkainojama medžiaga, ku i skai y ojui p is a y a ap a iamoje knygoje Kapai i žmonės. Reikia pab ėž i, kad a gu a y a ku no s pasaulyje aip įdomiai, s ilingai i g akščiai išleis a a che- ologo knyga. Pa i knyga y a meno kū inys, o ap ašy i adiniai s ebina, ža i, ne glumina, kad mūsų p o ė iai p alenkė mus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Alekna Da ius 2019: Nuo Ag ipos iki Plinijaus: Vysla I a. omėnų geog a inėje li e- a ū oje. – Li uanis ica 65, 4(118), 251–271. Blažienė G asilda 2018: Zu den ussischen Pe sonennamen in den Folian en des Deu schen O dens. – Индоевропейское языкознание и классическая филология– XXII: Материалы чтений, посвящённых памяти профессора Иосифа Моисеевича Тронского, 18–20 июня 2018 г. Первый полутом, отв. ред. Н. Н. Казанский, Санкт- Петербург: Наука, 110–124. Blažienė G asilda 2020: Bal ische Spu en in O snamen Eu opas? – Индоевропейское языкознание и классическая филология–XXIV: Материалы чтений, посвященных памяти профессора Иосифа Моисеевича Тронского, 22–24 июня 2020 г. Первый полутом, отв. ред. Н. Н. Казанский, Санкт–Петербург: Институт лингвистических исследований, 443–465. I oška Da ius 2016: Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes- lich de Weichsel. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 208–225. 7 S aipsnis išspausdin as kasme iniame Is o inės Ry ų i Vaka ų P ūsijos k aš o y imų komisijos bei Vaka ų P ūsijos is o ijos i k aš o y os „Cope nicus“ d augijos leidžiamame mokslo leidinyje P eußenland. Eugenijus Jo aiša. Kapai i žmonės. Aisčiai, omėnai, go ai i ki os is o ijos Recenzijos / Re iews 381 I oška Da ius 2019: Wide spiegelung de p ußischen Kul u in den G enzbesch ei- bungen des Deu schen O dens. – Jah buch de His o ischen Kommission ü os - und wes p eußische Landes o schung und de Cope nicus-Ve einigung ü Geschich e und Lan- deskunde Wes p eußens, Mi eilungen aus dem Geheimen S aa sa chi P eußische Kul- u besi z 10, 7–23. Jo aiša Eugenijus 2012: Aisčiai. Kilmė, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e as, Lie u os mokslų akademija. Jo aiša Eugenijus 2014: Aisčiai. Raida, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, Lie u os mokslų akademija. K ahe Hans 1964: Unse e äl es en Flußnamen, Wiesbaden: Ha assowi z Ve lag. OF 105 – Geheimes S aa sa chi P eußische Kul u besi z: XX. HA His . S A Königs- be g, O dens olian 105. Schmid Wol gang P. 1968: Al eu opäisch und Indoge manisch. – Abhandlungen de Geis es- und Sozialwissenscha lichen Klasse, Akademie de Wissenscha en und de Li- e a u Mainz, Jah gang 1968, Wiesbaden. Udolph Jü gen 1990: Die S ellung de Gewässe namen Polens inne halb de al eu o- päischen Hyd onymie, Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag. Į eik a 2020 m. ugsėjo 7 d. DARIUS IVOŠKA Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a da ius.i [email protected]