Termino „žemė́vardis“ klausimu

310 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3060-4713 Di ezione delle ice che scien i iche: onomas ica ( ik inių žodžių da ybos, kilmės, mo y acijos y imai). DOI: doi.o g/10.35321/all83-14 TERMINO LOMNOME KLAUSIMU On he Te m Žem a dis ANOTATIA L'a icolo discussa nell'in e uka io scienzia o e Kazimie o Alminauskio a oseno unziona usio sa akilmio o dogio bassonomis e minologiza imosi p ocesso e isul a oa , concepoka, e mine pos o sa osa e minije sis ema, appo o con al i li a ians oponomas ikoje consumamais e mini. A skleidu osa la conce uale ques a linguaggio ma chio o ni a in o mazioni, p e is e più ampie possibili à del suo uso. S aipsnį p aplečia enciklopediniai da i, loco a džių isc izione da i a lingua (kalbėjimo) s o ia ammen i, lo o papildo paėjusio secolo del egis o oponimico della Li uania au o a džių dizodyno in o mazioni, in e cuka io illamo cul u ale seman iką app esen aunan i sa os oponimiji esempi da Zemės a dų anke ų. ESMINIAI VODŽIAI: oponimas, sa akilmis e mos, a osenos es o analizė, kon eks o analizė, e minologinė nominacija, mo y acija, e minijos sis ema, a ps i inė komunikacija. ANNOTATION The a icle discusses he p ocess and esul o he e minologiza ion o he indigenous wo d žemė a dis (‘land name), which unc ioned in he language o in e wa scien is Kazimie as Alminauskis, i s concep , he place o he e m in he sys em o local e ms, i s ela ionship wi h o he e ms used in Li huanian oponomas ics. A e e ealing he concep ual in o ma ion p o ided by his linguis ic sign, b oade possibili ies o he use o he e m a e p o ided. The a icle is expanded by encyclopedic da a, he agmen s o his o y o collec ing place names om li ing language (speaking); hey a e u he supplemen ed by he in o ma ion om he S aipsniai / A icles 311 Te mino žemė a dis klausimu na ional egis e o oponymy o he p e ious cen u y Dic iona y o Li huanian Toponyms and he examples o local oponymy ep esen ing he cul u al seman ics o he in e wa illage om he Land Names ques ionnai es. KEYWORDS: oponym, indigenous e m, analysis o he ex o usage, con ex analysis, e minological nomina ion, mo i a ion, sys em o e ms, c oss-disciplina y communica ion. Į adas. Tik inių žodžių e minologija quali ico ina come u a e minologia linguis ica pa e con solo lei p op ie ca a e is iche. S o una amen e, gene esnio ca a e e dei diziona i di ques a a ea scien i ica (Šmilaue 1963; Podolska 1978, 1988; d uomenės conce i, i lo o GTSGN 2002) au inės e minijos iene ai, ge iausiai a spindin ys kalbinės ben- innominijimo modelli, sis ema e a ea, che app esen a, non s'accol ano. Vollan osi mokslui, appa e un e mine di selezione po eikis, che e di en a una delle più impo an i in es iga o e compi oočių. Gli scienzia i de ini i p incipi e c i e i di selezione dei e mini de e minano successi e asi dell'a i i à e minologica: implemen azione dei me odi di ice ca scel i, in o mazioni, necessa ie alla successi a a osenze dei e mini, diziona i, accumulo, sulla base sia dei equisi i keliabili al e mine, sia p epa a i p incipi me odologici di la o o e minologico, c i e i di de ini ezza del e mine, sinch oniali à, sis emici à, p incipi di no mminamen o, che engono p a icamen e implemen a i modellando logina-concep uale1. Te minia come specialioji lessica di lingua ichiedono e speciale no mmino, basa o non le e ū ico, ma na u ale sua ce ezza e co e ezza, nullu non a osenes adizioni o ge bini di pa ole, igen i in de e mina a lingua, ma di ques o so osis ema di lingua p edi a e ci cos anze2. Te minologhe Li uanee Albinas Aukso iū ė opinione, mol o impo an e che la lingua Li uania osse usa a sia in la i a pubblica dello s a o, e mondo della scienza (Aukso iū ė 2020). L'in e accia della scienza lingua con i aąja liaudies lingua, nonpe e iendola pu amen e a ibi ine specialis i comp o one, è menziona o e Kazimie as Gai enis (1987: 84). Ques 'ul imo empo semp e più pas imeina cogni i y inis app occio in mo ologiche mo i azione analisies 1 A causa di lo o c . adizionali disposizioni dekla usius Li u ians e minologų (Gai enis 1987: 8391; Gai enis, Keinys 1990: 210) e mode ni, a opocen ines pa adigmas ėmuose di bančių usų mokslininkų (Костерина, Кондратюкова 2014: 133137; Васильева 2014, 2015) da bus. 2 Cpeciale lexicica so opos o a pa icola e no miamen o, in base al quale giace non литературная, а производственная правильность, продиктованная не нормами словоупотре- бления или словообразования данного языка, а условиями соответствующей подсистемы“ (Суперанская 2003: 28). DALIA SVIDERSKIENĖ 312 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII s udiijas, aigi e mininai anche lo neiš inga. Come sos iene usų kalbininkė Jelena S. Kub iako a, žodžiu asmessa in o mazione suppakcia a in mo i ua a e no malmen e dalimis il suo signi ica o asme en e segno, adeguamamen e conco dinan aus ca a e e, e con conc e ì pa ola į pažin ines i komunikacines eikmes“ (Кубрякова 2004: 393)3. „Kiek ieno šnekos ak o me u sąmonėje ak ualizuojamas men alinis u inys y a subjek y- ak ualizizza o con enu o è solo oji, ealioji, signi ica o della pa ola šnekos ak o si uacijoje. Realioji signi ica o è quello che l'uomo Didelė ale pa e di signi ica o è mano, ką u i gal oje, kai su okia (išgi s a a ba pa s pa a oja) am ik ą žodį. comune a u i i pa lan i pe ché simile di i a expe ience, pe ché ipiche si uazioni di comunicazione pasika ojimen i (Guda ičius 2011: 111). Reikšmė in endu a come del con enu o e o ma ieno ė. Al ine di comp ende e il con enu o app esen a o dal segno linguis ico, bisogna pe cepi e p ag ma inį segno, da usį impulso as is al segno linguis ico. Secondo Nikolai F. Ale i enko, la o ma in e na del segno del linguaggio è conside a a sinc onico epidigma ico componen e della sua s u u a seman ica, esecu incio indi e a nominazione idioe nino pama o unzione, i. e. i lincinciu deno acinį segno, col quale è s a o in odo o uno dei possibili agmen della eal à (Ale i enko 2009)4. Nel globo y o si iconosce che e mino des ina o non solo accu a amen e esp ime il conce o di scienza, ma e s olge e una ce a unzione di s umen o cogni i o, esacce ando ciò che è nuo o di de e mina a a ea scien i ica, alla quale se e, e pėje (plg. Блинова 1981: 28)5. Quindi, i enendo che sa akilmis e mine po esse adica si bes icinan e e o delle pa ole scienze e esal a e nazionali cogni i y ini i suoi ouzzi, come p incipale on e dell'analisi è s a a scel a Kazimie o Alminauskio auduka iu suda y a Ins ukcija zemlji su ynui su ašy i ( oliau Ins ukcija; LŽVI). Nel capi olo I Sul nomeyn della e a, il suo signi ica o e su ašymą accon a o: Ta p au osakos e au odailės liaudies kū yboje ono abile pos o spe a al nomeyn della e a (Alminauskis 1934: 3). Globalizzazione da an idoje, egis, a ka ojančiai a puka io si uaciju6, nusakomą pa ole dei (iš)nyk i a (iš)lik i opposizione, neleidžia 3 „Передаваемая им информация упаковывается в мотивированный и, как правило, расчле- ненно передающий свое значение знак, а также знак, оптимально согласующий свои когни- тивные и коммуникативные задачи“ (Кубрякова 2004: 393). 4 „Внутренняя форма языкового знака рассматривается как синхронный эпидигматический компонент его семантической структуры, служащий идиоэтнической основой косвенно-про- изводной номинации, т. е. отражающий тот денотативный признак, по которому и был наи- менован соответствующий фрагмент реальной действительности“ (Алефиренко 2009). 5 „Термин призван не только предельно точно выразить научное понятие, но и служить сво- еобразным инструментом познания, выявления нового в той отрасли научного знания, ко- торую он обслуживает“ (Блинова 1981: 28). 6 K. Alminauskio esp essa pensia oggi quasi a endea ene pensie dei geog a i li uanei Filomenos Ka oliu ės: Gi enziali luoghi di nomi, insieme con al i loco a dzii, o mano speci inį essipildy i A icoli A icles 313 / Te mino žemė a dis klausimu nemažėjan is a enes ik inių žodžių s ičiai7. Quindi ques o s udio è impo an e sia oponomas ica che e minologia, pe ché speici à dellonomas ica, la sua posizione mezzo delle conoscenze umanis iche più ol e ha causa o mol i con o e sie, egualmen e così come e noninomi à pe s a us dei pa ole ik ini nel linguo ipo e le lo o di e si esi ha a u o in luenza al p ocesso di e minologia onomas ina (Матвеев 2005: 5)8. Inol e, au iniai e mininai è neišsenkan i on e di appia imen o della scienza e minìa. In alcuni casi essi più accu a amen e e p ecisiškie in o mano sull'ogge o geog a ico, Obie i o dell'a icolo sulla base dell'in e uka io gam os eiškinio u inį i jo a spal ius“ (Мурзаев 1984: 4)9. uni e sale elenco dei oponimi pe scopi di conse azione documen o che app esen a la si uazione, K. Alminauskio Ins uzione, s abili e un segno linguis ico so nomis o ni o cope u a del con enu o, o ui da i base innomina e sa akilmio e mis concep , p e ede e olimesnes possibili à di uso di ques o e mine e pa ola. Al ine di ealizza lo, si pongono i seguen i compi i: 1) ichia iškin i il e mine bassonomis kilmę; 2) p esen a e enciclopedica e oponomas iche sedimen ée la e mine bassonomis conce o, emis ica ambien e, con ex i i pa ne ius, spiega e (in e p e a e) mo i azione, i ela e s u u u inì modelì; 3) sulla base K. Alminauskio Ins uzione es o, più ecen e p op io della oponomas ica ice che con es o, i ela e (in e p e a e) dell'app occio in innominijamo ik o ės agmen o (nuomini di luoghi) cambiamen i, lemiančius conce o di bassonomi con enu o co ezione. Quindi pe che osse possibile s abili e (in e p e a e), esiliškin i, cosa nel linguaggio è nuo a, come ques o appo oia con quello, che è ebe a ojama sena, s udia a lexiciniu-seman iniu, sin aksiniu e ling okul iniu li elliminimis, p ecisamen e de in ū in onomasiologinio e semasiologinio me odi. Ol e a ques i, nell'a icolo applica i eo iche cul u almen e-men alinì klod del k ais o, esis en e con collomene insepa abilmen e e essendo non meno signi ica i o come usanze o adizioni (Ka oliu ė 2019: 740). 7 Nema e ialusis pa imonio cul u ale i o, io en e, asmesso da gene azione in gene azione, o nendo all'uomo an o necessa io senso di iden i à semp e ha occupa o un pos o impo an e nella i a della socie à: dalle uni e salmen e in sangue innaggia e adizioni ino alle piccole comuni à delle comuni à, dai co di since amen e puoselėjamų usanze, con cui le sue dosnei condi idono con u i i olinčiais conosce e e spe imen a e [...] la nos a gen e, pe sino i suoi più sa io b uožus conse a i cha ac e a e ius. P iega in e ne : h p://lki.l /lie u os-nema e ialaus-kul u os-pa eldo- e ybiu-sa ade- ie o a dziu-a min ies-i - a ojimo- adicija/ [ edu a 2020-07-11]. 8 „Своеобразие ономастики, положение ее в среде гума нитарных знаний не раз вызывало многочисленные споры, так же как неопределенность научной позиции имен собс твенных в лингвистике и их многообразие повлияли на про цесс ономастической терминологизации“ (Матвеев 2005: 5). 9 „Народные термины – неисчерпаемый источник пополнения научной терминологии. В ря- де случаев они более точно и предметно информируют о содержании и нюансах географи- ческого объекта, природного явления“ (Мурзаев 1984: 4). DALIA SVIDERSKIENĖ 314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII analizes, desc i masis anali ico, me odhe di analisi componen e, ispe abi quali a i i ice che10 egole, o ien a i a ogge o di ice ca. A icolo p ezioso a e minologia, e minog a ia, oponomas ica, cul u ale geog a ia, sociolessicologia11, in e ps i inea comunicazione, in odus educaciniu pun o di is a. 1. La pa ola bassonome o igine. Sandū os modo a a pa ola il žem a dis cos i uisce due dėmenis. Il p imo sie inas su lie . žẽmė, secondoasis su lie . adas. linguaggio e imologico del ocabolo da abase ( oliau LKEŽBe), suda y a Vilniaus uni e si e e12, secondo la quale lie . žẽmė [...], come e in al e gim. lingue, seman i icamen e išasi con ‘zemai gulin is, quello che è žemai (ci . Žodžio pi mojo s uk ū inio dėmens kilmę galima paaiškin i emian is Lie u ių Buck dal 1949: 16). Ul e io men e, o ien andosi in ipiškiausią, sa a ankiškiausią, s ilis iškai neu aliausią signi icazione, indica a Lie u ių kalbos žodyne ( oliau LKŽe), pažymė ą pi muoju nume iu, spiega, che lie . žẽmė signi ica ‘(mšius plane os) pa i ūsų, [...] (dažnai p iešp iešinamas dangaus skliau ui) e a spal į13 ‘dugnas ( andenyje) di ques e signi icazioni. Gli ul imi componen i del signi ica o si comple ano e la s u u a del signi ica o si s iluppa da al e piùia eikšmio pa ola gẽmė signi icamen i: 4. ‘u e ino bi us (pp . la o a o o al imen i u ilizza o) s a o della supe icie del nos o piane a; 5. ‘me alla, che cos i uisce la supe icie del nos o piane a ‘molis ‘po co, neš a umai; 6. "plo o, a ea, campo, des ina o a quali bisogni; 7. "a iduma "scossa, bo du e; 8. ‘a iamas, la o abile campo, suolo; 9. ‘p i a us (pp . la o amas) appezzop, naudmenos ‘p i a i alda ‘ūkis ‘ alakas; 10. ‘ada o alle pian e a c esce e e a col i a e s a o, su ožemis; 11. ‘ au os o au ų gy enama e i o ija, k aš as, šalis p k.14 ‘quale k aš o o paese esiden i, nau a ‘s a ybė ‘e ninis e i o ial uni as ‘apylinkė, ie o ė, s i is ‘ ė ynė, gim inė, ė iškė. Il secondo s u u ino dėmen o o igine dal le . adas ‘connominazione, da o non a uno, ma a ogni de e mina o ipo di cosa, enomini, azione, ecc.. Da plg. -onimas [onmai] seconda pa e del compos o e bale, signi ican i 10 Kokybinis (k ali a y inis) s udi è un sis ema ico, nes u u a o s udio di un indi iduo o di un g uppo, di una si uazione o di un e en o nell'ambien e na u ale, al ine di comp ende e i enomeni in e p e a i e o ni e un caso, holis ino la lo o spiegazione (Ka delis 2002). 11 Sociolessikologia scienza, s udian e le pa ole dei a oseni in e connessioni con la gen e dimo azione, p o essione, s a us sociale. Apibend in ai pa lando, è la scienza sulle pa ole e della socie à elazioni. 12 P ojec manage è p o . d . Dai a Sinke ičiū ė. P iega in e ne : h p://e imologija.bal nexus.l / [ edu o se emb eo ob e 2020]. 13 Successi amen e pe onaglio di signi ica o (iam) segnala e iene usa o il segno . 14 Tali abb e iazioni come LKŽe sepa a amen e non si chia iscono. S aipsniai / A icles 315 Te mino žemė a dis klausimu „ a das“, „pa adinimas“, „žodis“ (TŽŽ 2013: 822), onmai [g . onyma – a das] pa la o . pa oleie o combinazioni di pa ole e i icine, in ie nijan i ogge i ( enu o)15. 2. Te mino concep oka, eminė aplinka, pos o nel sis ema, mo y acija, s u u ū inis modelis. Sulla base di da i enciclopedici, oponimai, o luoghio a džiai, . i. e i icii nomi dei luoghi, p incipalmen e si scis ono in nomi di luoghi non abi a i e nomi di luoghi abi a i. I nomi di non i enimen i i p op i a u no si scis ono in due g andi g uppi hid onimus e žemė a džius. laukų, di onų, ž y duobių, molduobių, Žemė a džiai – ai kalnų, kal ų, ska džių, daubų, slėnių, pie ų, lankų, ganyklų, miškų, skynimų, šilų, k ūmų, akų, kelių, akų e k . nomi. Zemė a džiai sono gli s essi più icchi oponimai li aui. Ne sono isc i e più di 500 000. Secondo l'o igine e secondo il empo di appa izione essi sono s essi più di e si a i oponimi. Tes i nomi p incipalmen e di minuoli e nonl'impo an i luoghi; can ili ci cos anze s o iche e sociali, essi cangono, scompaiono o eme gono nuo i. I lo o meno en ano in documen i u iciali, essi impiazza i in legi imina i. Tu a ia pe la comunicazione, l'o ien azione i e ènomi non meno impo an i come i nomi dei andenų o dei luoghi abi a i (LKE 2008: 599, 556557)16. (su) Ques a scissione i ela il posizionamen o dei e ė a džių in comune sis ema dei e mini oponimici essi a siudono al più basso li ello dei nomi di luoghi non abi a i e insieme con hid onimais17 cos i uiscono oponimų, o luoghio a džių, po ūšį. G asilda Blažienė, basandosi sull'espe ienza onomas ica ghe mene, sos iene che ui oponimi, che imangono sepa a i oikonimus e hid onimus, app op ia amen e sa ebbe da chiama e e ė a džiais, o nomi di luoghi non abi a i (Blažienė 2006: 27). Vi alijos Maciejauskienės oponimų, o loco a džių, sis ema concpa a a iscleidisce da Li uania loco a džių dizodyno on e, ka o eca, si ua a Li uanian Language Ins i u e Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondiose, desc izione: Ji kaup a kone u o il in eximo secolo, e a ualmen e in essa ci sono ci ca 600 migliaia di lapelli. In lo o incisi a di e so empo e in a i modi da lingua i osa accoglie e locali li uanici nomi di luoghi abi a i, anden a džiai e a i al i ogge i della supe icie della e a (a imų, aukš umų, balų, b as ų, daubų, di ų, 15 Da plg. usų e minijos ep ezen an ą: „Топóним (от др.-греч. τόπος – место + ὄνυμα – имя, название) – разряд онимов, имя собственное, обозначающее собственное название природного объекта на Земле или объекта, созданного человеком на Земле. Топонимы изучаются наукой топонимикой, являющейся разделом ономастики“ (Подольская 1988: 127). 16 Anche c . TŽ 2013: 822: oponmas ( opo- + g . onyma nome), kalbo . loco a dis, gy . luoghi oppu e al o geog . ogge o di con ollo nome. LKŽe in o ma, ie ã a dė ‘ icu is nome del luogo, denominazione [Aukš aičiuose ci sono pa o žių e loca a džių Kušlauckių Vaižg.]. 17 A causa di ques o e mine uso sia s e o che ampio senso c . Vanagas 1999: 239. Nel p imo caso il e mine hid onmas denomina i iės e eže ai, secondooi e al i e i icie di acqua elkinių jū ų, andenynų, eže ų, upių, enkinių, g io ių, b as ų, pelkių, liūnų e k . nomi. DALIA SVIDERSKIENĖ Ac a Linguis ica 316 Li huanica LXXXIII ganyklų, g io ių, įlankų, kalnų, kal ų, kelių, laukų, miškų, pelkių, ais ų e . .) nomi. Gli ul imi loco a di sono mol o nume osi, sono meno s udia i (Maciejauskienė 2002: 102)18. Obje ų g upė, encyclopedijoje į a dijama žemė a džiais, ques a au o ė imane anonima, pe ò aki aizdu, che onomas ė la dis ingue da al i classi (poklasių) nomi. Come è già di en a o consue o, in u i i la o i des ina i alla oponimica egionale (a ealina) dei li uani colle i i à di scienzia i li uani monog a ijoje Lie u ių ie o a džiai, žemė a džiai i anden a džiai Eu opos kon eks e (LOFGEK 2019), Il Miconoskienės, Rena os Endzely ės, Ne ijos Ba ku ės s udiuose, localinių žemės y imų se ijos Ve smė leidiniuose dangos, . y. kalnų, laukų, miškų, pie, akų i ., i e mini engono chiama i žem a dis. Jį us a a e geog a o, sc i ęs linguis i, S anislo as Ta ydas (1958: 5, 46), kalbininkai B onys Sa ukynas (1963: 235)19, Aleksand as Vanagas: 16 (1988), Ma ija Razmukai ė (2003: 67), e nologė Auksuolė Čepai ienė (2013: 112, 129). Te mino ci cos anze di nasci a e mo i azione sinc oninio pun o di is a, pa ecchio, non di icilmen e pe cepi i so so necessi àbè chiama e secco e a supe iciali à (žemės dangos) zone, scinden i dalle ambien e ci cos an e (ag icamo, mon uoso, bosškingas, quelle su cui cammina a, guida a, e c.). Mo i azione pe me e capi e u ilizza i al i specieini dello s esso li ello e mini: andén a džiai, gy ẽnamųjų e ų a da. Toponimicane Li uanie g e a u ilizza i e nel lo o kilme mis ūs e minai: sia lie u iški, sia u in ys g eikiškos kilmės kamienus. Sinonimamen e u ilizza i e mini: andén a dis hid onmas; i ẽnamosios iẽ os adas oikonamas; pélkė os iẽ os adas helonmas; kálno adas o onmas; laũko, pe os adas ag onmas; mško adas d imonamas; kẽlio, ãko adas hodonmas. ag onmai, d imonmai, hodonmai e e a džiais. Quindi e minologico P i eikus šie apibend in ai pa adinami ie ó a džiais a oponmais, o o onmai, modello si è o ma o da p incipale dėmens adas, eiškiančio ik inių žodžių klasę (ka ego iją), e seconda inio žẽmė, eiškiančio ie ą i žyminčio negi ųjų objek ų poklasį. Al ine di capi e o ni a lingua segnolo be sensminė isuma, . i. da inio senso. in o maciją, p i alu paisy i sin aksinių yšių a p pag indinio i šalu inio dė- mens (a i inkamai adas i žẽmė), nes s a bi ne a ski ų dėmenų eikšmių suma, A icoli A icles 317 / Te mino žemė a dis klausimu 3. Te mino a osenes e ospek i a. 3.1. Ins uzione è de o che i nomi della e a suda o loco a dzii20) e zemė a džiai21), con cui le pe sone sono p aminée kone ogni locelę: lauką, mišką, eže ėlį, upelį, pie ą... kalnelį... semp e unocchiu, da uno al o a sie iančiu a du (Alminauskis 1934: 3). Innanzi u o si a a di un caso di pe mu azione del so o dine, il cui signi ica o in is i u o dell'Ins uzione spiega o dallo s esso au o e: Žemė a džiai in senso ampio comp ende u i i nomi dei luoghi della supe icie della e a, aigi e loco a džius ( enu o). Da ciò che è de o, si può capi e che K. Alminauskio a oseno unziona usio e mine žem a dis conce o concep o si o ma osi secondo samp a ą ai, che è in e i, u i ci cos an e segmen o dell'ambien e (e d ės) pe cependo come con op iešą cielo. Quindi, a puka io kalbininko secondoim, žẽmė è come sis eminio sop aus apačia ondamen o. / Ques a nozione di opposizione iene dichia a a anche nei diziona i dei simboli (Beke is 1996: 318; Lapinskienė 2007: 176)22. O aci an e nella p op ia oponomas ikoje23 al imen i: oponimais, o loco a džiais, conside a i e cosmos ogge i […] s elle, s elleynų, plane ų, kome ų e e c. nomi (ki aip kosmonimai i as onimai) (anche z . LKE 2008: 557). 3.2. K. Alminauskio esiį pe il a o che p esso ogni luogo ( ie elė24 K. A.) p amena25 e semp e in modo di e so, uno dall'al o allon anandosi, nome, (pa)liudija p a ici ini di iden i icazione dei luoghi compila i Li uania luogo o dì ogge i del ocino abb e iazioni di abb e iazioni26. Come sos iene il diziona io eda o e sup emo Laimu is Bilkis, pa ligni i con I omo, legge men e p aplės a il conce o dei loco a džių: in II omą include e pa ienių geog a inių objek ų (akmenų, medžių), pas a ų con de e mina e a ee di e a (ka čemų, kume ynų, pi čių), comunicazione objek ų (liep ų, il ų) nomi. Nel si in ende che ques i spesso di in e essan e s u u a e o igine onimai nelik ų dūlė i a chy e i po upu į nenuei ų užma š in (LVŽ II: VII). Quindi, non è di icile immagina e che nella nos a cul u a a icina i quasi u i i segmen i socialmen e impo an i della e a dangos. Jų p iesky ą a ce a classe, poklasiu mos a l'ogge o i e imen o. I nomi di sepa azione uno dall'al o ques i scopi e a ( ebė a) usa a sia dei nomi dei luoghi, sia di insegnan i, gi a o i, sia di ice ca o i che e ano isc i i in anke as. Ques o beludija Zemės a dų anke ų27 s anda dizza i ogli abella 7-oji scillia Dalykas, nella quale e a indica o, quale agmen o ik o ės innominia. Come mos ano più ecen i ice che oponomas iche li uane, il i e imen o del e mine isiog a ico non elimina o dal luogo nome seman ica lei necessa ia pag inp igim ine džian ie os a do nominaciją i mo y aciją28. Tai bū inoji, su ik inių žodžių pa icybe es eikš i uni àina concep oką29 apa in ina, in o mazione. 3.3. La dispa odi à di con enu o degli Zemė a džių e la lo o konku encingumą ispe o uno all'al o es imonia e ul e io men e esp esse pensa e K. Alminauskio: Si ie nomi della e a comandmicamen e ci mos ano la nazione accos isima alla p op ia e a, la sua meilę e pomėgimen o. e menkas ia gen e kampelio della e a chiamano suo nome, in al e pa ole, lo lo ende e so pe sona e in quel modo al sé s esso app ossima (Alminauskis 1934: 3). Elimina a la ase mos a che Ins ukcji (pa) engėjas a i ò a enzione a e a nomių DALIA SVIDERSKIENĖ 318 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII in e connessioni con gli esse i umani, de e mina a comuni a' linguis ica, iden i ican i i luoghi con se s essi, ma insieme e sepa andoli uno dagli al i da qualche aspe o30. Sa oje oponimijoje si o a ques o con i man i esempi. Uno di ques i, basa o sogge i ismo, luogo, è uomo bala è Panái ė (V 31). S e anas Ulmann uno della me a o izazione polinkių e indica an opomo ismo (ž . Улльман 1970). Sono co po umano, spi asi, a i i à desc i i an i pa ole, pe e o i a chiama e alle cose del mondo immo o32. Così in endicando opoobjec us, suggindono indi a o associazioni con uomo33. Būdzii, desc i en i uomo ( y ą pada ą), sono la base della nominazione dei e ė a džių ipo a i: di a Mùd ė (B b); bala Skas ė (Kdn), pie a Skas ė (Lb ); ano Melagių k. Žėmės a dų anke os ie o a džio pa eikėjo, di bamos žemės, pa e del p a o Pik ãbalė (Kdn) il nome de i a da quello che an icamen e oj ie oj e a bala, nella quale p ige da o mol i gy ulių. Pe kel ine signi icazioni azionimoodžius y usios Vaida D uk einy ė sos ene a, ques i a sidu ia seman inių g upių pe i e ijoje, pe ché in mol i casi lo s esso a imo, pa imen a o di e a e pe kel ine signi icazioni, cade in di e si g uppi seman ici (D uk einy ė 2002: 318). A p oposi o del quesi o in ques ione ques 'ul imo osse azione es emamen e signi ica i o, pe ché a e e di signi icminici cambiamen i, un ce o de o mazioni nella s u u a signi ica o dei nomi luoghi. 3.4. Žemė a džiai spesso ci con ondono con anks y esnėmis ci cos anze di i a di una nazione e danno occasione di in osco e e più in p o ondi à nella sua anima, de o Ins ukcijoje (Alminauskis 1934: 3). Con kaiku iais34 di lo o (su žemė a džiais au o iaus no a) sono collega i ecchi empi di ico di, seno iški bu ai, con inzioni e similiūs sogge i di s o ia cul u ale di una nazione, di cui senza lo o nulla sap emmo35 ( enimo). Ins uzione Iš ašy ų sakinių galima sup as i (in e p e a e) che 30 Kazimie o Būgos epig a as, di ęsco di mol i li e ians y ėjų appo i, a icoli suppo o, en a izzando loco a džių impo anza, e in ques o con es o nep a anda p asmės pe il p ausio secolo inizi della kalbininkų a eggiamen o a ce a delle p op ie e e, del p op io k aš o. Vie ų a dais in o noi pa la s essa e a. Le sue pa ole […] sono ci à, sodžių, upių, eže ų, balų, gi ių, kalnų e k . a dai (Būga 1961: 491). 31 San umpos ali come LVŽ, sepa a amen e ques e non si elucidano. 32 Anco a c . Guda ičius 2007: 165168. Ta jana Fedo o a (Užbaikalės als ybinis humani a inis-pedagoginis uni e si e as) ques a specie di me a o o oponimikoje chiama kogni y ine (ž . Fedo o 2008: 48, 33 Le me a o e An opomo ines cos i uiscono la base della pe soni icazione s ilis ine igu e, quando agli ogge i di mondo non i o engono assegna e ca a e is iche e segni umani (plg. Guda ičius 2009: 117). 49). 34 Rašyba come Ins ukciji. 35 Fo mule Con en della 3a pagina: 13. S o iche conoscenze, 14. A cheologiche conoscenze, 15. Nomini di o igine spiegaimai, 16. Tau osakinės žinios. S anda izza o il oglio del ques iona io inisce pa eikėjų amžiaus in e alo nuo odų len ele, . i. in o mazione, a che e à g upei ques i (šis) appa ene a. A icoli A icles 325 / Te mino žemė a dis klausimu Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. Li uanei pa lo y os domande 6, 235246. Sinke ičiū ė Dai a 2015: Tik inė lie u ių kalbos leksika. P incipali s a oniai. Zadduo ys agli s uden i: e. lib oga, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Lie u os mokslų akademija, Lie u ių kalbos ins i u as. S ide skienė Dalia 2015: Pe p agma ica linguis ica analisi dei loco a džių ( i e endo Ma ijampolės apsk i i loco a džiais). Ac a Linguis ica Li huanica 73, 166–199. S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243273. S ide skienė Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78102. S ide skienė Dalia 2019: P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ac a Linguis ica Li huanica 81, 110140. Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a 2018: Il conce o dell'iden i à dell'Uomo secondo apa us, -i e i suo edinius a uali linguaggi li uani publicis ikoje. Ac a Linguis ica Li huanica 79, 78–102. Šmilaue Vladimi 1963: Ú od do oponomas iky, P aha: S á ní pedagogické naklda els í. Ta ydas S anislo as 1958: Lie u os ie o a džiai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. TŽ In e nazionali pa ole di diziona io, ed. consiglio A. Kaulakienė e k ., Vilnius: Alma li e a, 2013. Vanagas Aleksand as 1988: Pe kel iniai ie o a džiai in Li uania. Scienza e i a 5, 1417. Алефиренко Николай Ф. 2009: Когнитивно-дискурсивная парадигма языко- вого знака. – Язык. Текст. Дискурс: научный альманак под ред. Г. Н. Манаенко, вып. 7, Ставрополь, 7–17. Blino Olga I. 1981: Te min i suo mo i рованность. Te minologia e cul u a речи, Москвa: Наука, 2837. Васильева Наталия Н. 2014: Традиционное и новое в русской топонимической e minologia. Mik o oponimia Mak o oponimia: P oblema ica ws ępna, ed. A. Gałkowski, R. Gliwa, Łódź: Wydawnic wo Uniwe sy e u Łódzkiego, 117126. DALIA SVIDERSKIENĖ 326 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Васильева Наталия Н. 2014a: О координировании ономастической терминологии. – Вестник Нижегородского университета им. Н. И. Лобачевского 2(1), 373–377. Васильева Наталия Н. 2015: Нужен ли ономастике новый терминологический dizza ь? E noling is ica. Onomas ica. E imologia: ma e iali III in e na . науч. конф. Екатеринбург, 7–11 сентября 2015 г., отв. ред. Е. Л. Березович; ред. Е. О. Борисова, Н. В. Кабинина, М. Э. Рут, Л. А. Феоктистова, 60–62. Костерина Юлия Е., Кондратюкова Людмила К. 2014: Критерии и принципы отбора терминов. – Омский научный вестник 1(125), 133–137. Кубрякова Елена С. 2004: Язык и значение. На пути получения знаний о языке: части речи с когнитивной точки зрения. Роль языка в познании мира, Москва: Языки славянской культуры. Матвеев Александр К. 2005: Ономастика и ономатология: терми нологический этюд. – Вопросы ономастики 2, 5–11. Мурзаев Эдуард М. 1984: Словарь народных географических терминов, Москва: Мысль. Подольская Наталья В. 1978: Словарь русской ономасти ческой терминологии, o . ed. A. V. Supe e anska, Москвa: Наука. Подольская Наталья В. 1988: Словарь русской ономастической терминологии, изд. 2-е, перераб. и доп. А. В. Суперанская, Москва: Наука. Суперанская Александра В., Подольская Наталья В. 2003: Общая терминология: Вопросы теории, отв. ред. А. В. Суперанская, Н. А. Подольская, Н. В. Васильева, Моква: ЛИБРОКОМ. Ullman S. 1970: Seman iche uni e salie. Accesso in e ne : h p:www.philology. u/linguis icsullman-70.h m [ isualizza o 2020-11-09]. Федотова Татьяна В. 2008: Специфика метафорических топонимов в аспекте восприятия мира человеком. – Вестник ВГУ, серия: Лингвистика и межкультурная коммуникация 2, 48–51. A icoli A icles 327 / Te mino žemė a dis klausimu On he Te m Žem a dis SUMARY A e analysing Ins ukcija ie o a džių inkėjams (The Ins uc ion o Collec o s o Place Names) (1934) by Kazimie as Alminauskis as he main ex whe e he e m žem a dis (‘land name) o igina ed, i s oponymic con ex and he mul idisciplina y scien i ic domain, whe e, o he bes o ou knowledge, he e m unc ions, and aking in o accoun he speci ici y o he elemen objec s (phenomena), which he e m e e s o, i u ned ou ha (1) žem a dis occupies an in e media y posi ion be ween a li e language and accu a ely eco ded sys emic uni s o e ms. The complex quali a i e s udy de e mined (2) he s uc u al model o his e m and i s seman ic ampli ude. I was asce ained ha he seman ic domain žemė (land) is ela ed o (a) he exp ession o he su ounding en i onmen (space) land as a low su ace a ea (by no elimina ing he posi ion o he bo om laye in wa e as he land su ace), (b) he exp ession o e ain land as a pa o he su ace cha ac e ized by ce ain dis inguishing an h opogenic and geogenic p ope ies (c . inhabi ed, we , o e g own wi h he plan s o a ce ain ype, cul i a ed, land su ace signi ican segmen s o walking, d i ing, e c.), (c) land is equa ed o a ce ain egion, li ing place, (d) socially cul u al and o he objec s. The s udy also e ealed (e) he linguocul u al conno a ion: land is ali e. I jus i ies he adi ional concep o he e m žem a dis es ablished in local oponymy he p ope names o he co e o land (hills, ields, meadows, o es s, oads, pa hs, e c.); i also allows us o comp ehend a iche con en o he e m žem a dis and o an icipa e b oade possibili ies o i s use. The implied concep o he e m žem a dis is as ollows: he names o he land co e o med a a ce ain ime in a ce ain a ea by way o na u al nomina ion, which a e impo an in o ien a ional, communica i e and emo ional e ms and e lec he psychology o exis ence o he membe s o a local linguis ic communi y. The usage o his e m in he esea ch a ea o an h opocen ic egional (a eal) oponomas ics seems especially likely in he u u e. L'assunzione sop a è suppo a a dall'au o es esea ch expe ience highligh ing he common ea u e o he nomina i e decisions o a ce ain polye hnic ield, which mani es s i sel in he a emp o s eng hen he p inciple o he seman ic in eg i y o space agmen a ion and o ganiza ion hanks o ce ain subjec i ism. The local model o he in e wa in o ma ion sys em, he Land Names ques ionnai es, cons uc ed on he basis o adminis a i e uni s (coun ies, dis ic s, illages, es a es, indi idual a ms eads), s eng hens he abo e assump ion. Taking accoun he abo e, i can be concluded ha (3) žem a dis is a componen o iden i y. Consequen ly, no only place names bu also ep esen a i es o o he seman ic g oups (as s a ed by Alminauskis, hund eds o housands o land names a e hidden among DALIA SVIDERSKIENĖ 328 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII people) associa ed wi h he iden i y o ou na ion and acing he challenge o ex inc ion and su i al in he ace o globaliza ion, may be e e ed o as žem a džiai. Į eik a m. 6 dicemb e 2020 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania dalia.s ide [email protected]