Dėl kaimo vardo „Ývoliai“ kilmės

178 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2902-4722 Mokslinių tyrimų kryptys: toponimika, antroponimika. DOI: doi.org/10.35321/all83-08 DĖL KAIMO VARDO ÝVOLIAI KILMĖS On the Origin of the Village Name Ývoliai ANOTACIJA Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su ilguoju balsiu žodžio pradžioje yra autentiška. Aptariant oikonimo vartoseną istorijos šaltiniuose daugiausia dėmesio skiriama Kražių parapijos 1656–1672 m. krikšto metrikų knygos, kurioje šis vardas paminėtas pirmą kartą, įrašų analizei. Siekiant respektuoti ne tik vardo, bet ir juo vadinamos gyvenvietės istoriją, pateikiamas ir toponiminis, ir antroponiminis istorinių užrašymų kontekstas: išsamiai apžvelgiami kaimo bei jo gyventojų paminėjimai, atskleidžiami užrašytų žmonių tarpusavio ryšiai. Nustačius, kad Yvolių kaime ir jo apylinkėse XVII a. II pusėje būta asmenvardžio *Yvolis (Iwolis, Iwolowa, Iwołayte, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna), daroma išvada, jog oikonimas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės. ESMINIAI ŽODŽIAI: istorinė toponimika, istorinė antroponimika, oikonimų raida, oikonimų kilmė, onimų istoriniai užrašymai. ANNOTATION Based on the analysis of the data from the living language and historical sources, the article presents a comprehensive discussion on the origin and development of the name of the village Ývoliai, which is located in Kražiai eldership, Kelmė district. After reviewing the records of the oikonym from the living language and evaluating their reliability, the conclusion is made that the name form with a long vowel at the beginning of the word is authentic. When discussing the usage of the oikonym in historical sources, most attention is paid to the analysis of the records from the Baptism Register Book of Kražiai Parish Straipsniai / Articles 179 Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės of 1656–1672 in which this name was mentioned for the first time. In order to evaluate the history of both the name and the settlement bearing this name, the toponymic and anthroponymic context of historical records is provided: the mentions of the village and its residents are thoroughly reviewed; the links of the recorded people are revealed. Since it was found that the personal name *Yvolis (Iwolis, Iwolowa, Iwołayte, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna) actually existed in Yvoliai village and its environs in the second half of the 17th century, the conclusion is made that the oikonym is definitely of anthroponymic origin. KEYWORDS: historical toponymy, historical anthroponymy, development of oikonyms, origin of oikonyms, historical records of onyms. Yvoliais vadinamas kaimas šiuo metu yra Kelmės r. Kražių seniūnijos teritorijoje, anksčiau priklausė Raseinių apskrities Kražių valsčiui. Apie šio vardo kilmę ir juo vadinamos gyvenvietės istoriją nepavyko rasti jokių tyrimų. Paties vietovardžio struktūra1 ir kilmė iš pirmo žvilgsnio nėra aiški, neišgvildenama be detalesnės kalbinės ir istorinės analizės. Todėl straipsnio tikslas ir yra nustatyti šio oikonimo istorinės raidos bruožus bei labiausiai galimą kilmės šaltinį. Tam pasiekti reikalinga turėti prieš akis istorinį kontekstą, t. y. išanalizuoti gyvenvietės ir jos vardo paminėjimus (užrašymus) istorijos dokumentuose, kreipiant dėmesį ne tik į toponiminį, bet ir antroponiminį istorinių užrašymų aspektą. Taip pat būtina ištirti vardo vartosenos gyvojoje kalboje ir norminamuosiuose šaltiniuose raidą kartu nustatant ir tikrąją, autentišką, jo formą. Pirmuoju oikonimo užfiksavimu iš gyvosios kalbos laikytina Juozo Tumo-Vaižganto 1904 metais užrašyta nesukirčiuota kaimo Pašilės parapijoje vardo forma Ivoliai (Vaiszgantas 1904: 56). Žodžio pradžios I tikrumas čia kelia abejonių, nes ir, tarkime, oikonimai Ylakia, Ylakáičiai Vaižganto taip pat užrašyti Ilakiai, Ilakáičiai (p. 52). Pagal 1923 metais vykusį gyventojų surašymą 1925 metais išleistame Lietuvos gyvenamųjų vietų žinyne nurodytas Raseinių apskrities Kražių valsčiui priklausantis Ivalių km2 (LAV 211). 1935 metais buvo sudaryta šio kaimo žemės vardyno anketa, kurioje, savaime suprantama, užrašytas ir pačios gyvenvietės vardas. Vietovardžius iš vietinio gyventojo Jono Balsio surašė Karklėnų pradžios mokyklos mokytojas Antanas Tamošiūnas. Reikia pažymėti, kad vietų vardai anketoje surašyti labai kompetentingai, sukirčiuoti aiškiai skiriant priegaides3. Kaimo vardas pateikiamas su ilguoju žodžio pradžios vokalizmu ir tvirtaprade priegaide: Ývoliai. Panašiu metu gyvenviečių vardus 1 Gyvosios kalbos vietovardžių kartotekos vienoje kortelėje netgi abejojama, kaip turi būti rašomas kaimo vardas – Yvoliai ar Įvoliai. 2 1923 metų duomenimis, kaime buvo 3 sodybos ir 23 gyventojai. 3 Plg. užrašytus vietovardžius Atkrañčiai, Glminės, Šúnpakaušis. LAIMUTIS BILKIS 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII tvarkė Pavardžių ir vietovardžių komisija, vadovaujama kalbininkų Antano Salio, o vėliau – Juozo Balčikonio. Jos sudarytose bylose šio kaimo vardo forma ir kirčio vieta sutampa su Žemės vardyno anketų duomenimis, tik čia pažymėta žemaičiams būdinga b. k. tvirtapradę priegaidę atitinkanti laužtinė priegaidė: Ŷvoliai (VB III 47). Po karo tvarkant vietovardžius nežinia dėl kokių priežasčių nusistovėjo kaimo vardo variantas su tvirtagale priegaide – Ỹvoliai (LATSŽ II 100). Apžvelgiant oikonimo gyvosios vartosenos duomenis ir norminimo istoriją, galima teigti, kad dabartinė forma su ilguoju žodžio pradžios vokalizmu Yvoliai yra tikra, nes ją paliudija labiausiai su gyvąja kalba susiję tarpukario šaltiniai – Lietuvos žemės vardyno anketos bei Pavardžių ir vietovardžių komisijos bylos. Šiek tiek neaiškumų kelia priegaidė, tačiau tarpukario duomenys leidžia abejoti XX a. II pusės norminamajame šaltinyje atsiradusio cirkumflekso tikrumu. Išanalizavus istorinius šaltinius galima konstatuoti, kad Yvoliai nėra labai sena gyvenvietė, ji neminima vokiečių kronikose, senuose dvarų inventoriuose. Pirmieji užrašymai randami XVII a. II pusėje. Bent kol kas galima teigti, kad pirmą kartą kaimas paminėtas 1661 metais. Kražių parapijos 1656–1672 metų krikšto metrikų knygoje užrašyta Yvoliuose gyvenanti krikšto motina Elžbieta Litvinienė (Elisabeth Litwinowa de Villa Iwole), kartu su Kazimieru Stanevičiumi (Casimirus Staniewicz) iš Paalksnių kaimo4 pakrikštijusi ten pat gyvenančių Baltramiejaus Petraičio ir jo žmonos Kristinos (Bartholomei Petraytis et Cristina de Paalksnie) dukrą Oną (Annam) (KržKrI 83). Po to šioje krikšto įrašų knygoje kaimas minimas gana dažnai. 1662 metais užrašyta, jog Karklėnų5 gyventojas Jonas Litvinas (Joannes Litwins de Korkłany) ir moteris, įvardijama kaip Magdalena Iwolowa, gyvenanti Yvoliuose (de Iwole) pakrikštijo Kristoforą (Christophorus), Laurentijaus Bukančio ir Onos Jurgaitės iš Karklėnų (Laurenty Butantis6 et Anna Jurgayte de Korklany), sūnų (KržKrI 89). Tais pačiais 1662 metais užrašyti Yvoliuose gyvenantys tėvai Jonas Stanislovaitis ir žmona Elžbieta (Joannis Stanisłowaytis et Elisabetha de Iwole) ir jų sūnaus Andriejaus (Andream) krikštatėviai Jonas Laurinaitis iš Ejučių kaimo7 ir Ona Yvolaitė iš Yvolių (Joannes Łaurinaytis de Eiucie cum Anna Iwołayte de Iwole) (KržKrI 94). 1663 metais paminėti Yvolių gyventojai Kazimieras Yvolis ir jo žmona Magdalena (Casimiri Iwolis et Magdalena de Iwole), kurių sūnų Motiejų (Mathias) pakrikštijo Stanislovas Kantauskis ir Barbora Stanislovaitė iš Karklėnų (Stanislaus Kantowski de Korkłany cum 4 Pãalksniai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 5 Karklnai – miestelis Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 6 Knygoje aiškiai užrašytas avd. Butantis, matyt, yra raštininko iškreiptas iš Bukantis. 7 Ejùčiai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. Straipsniai / Articles 181 Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės Barbara Stanisłowayte) (KržKrI 98). Ši gyvenamoji vietovė užrašyta ir 1664 metais: tuo metu Karklėnų gyventojai Jurgis Yvolaitis ir Elžbieta Kantauskaitė (Georgio Iwołaytis de Korklany cum Elisabetha Kantawskayte) pakrikštijo Kazimierą (Casimirus), Kazimiero Jonaičio ir Kotrynos Kidikaitės iš Yvolių (Casimiri Jonaytis et Catharina Kidikayte de Iwole), sūnų (KržKrI 111). 1668 metais Yvoliai paminėti nurodant juose gyvenančią Barborą Mikolaitę (Barbara Mikołayte de Iwolis), kurios sūnų Stanislovą (Stanislaus) krikštijo Kražiuose gyvenantys Martynas Burokas ir Magdalena Budrevičaitė8 (Martinus Burak cum Magdalena Budrewiczowna Crosentes) (KržKrI 172). Vėlesnėje Kražių parapijos metrikų knygoje, apimančioje 1680–1737 metų krikšto ir jungtuvių įrašus, Yvoliai taip pat paminėti daug kartų. 1691 metais užrašytas Yvolių gyventojas Jonas Milius (Joanˀes Milus de Iwole), krikštijęs Kotryną (Catharina), Kristoforo Miliaus ir Marijonos Mažrymaitės iš Klibalių kaimo9 (Christophori Milus de Klibale et Mariana Mazrymayte) dukrą (KržKrJnII 15). 1720 metais Yvoliuose gyvenančių Grigorijaus Šurpickio ir Agotos Burtynaitės (Gregorÿ Szurpicky et Agatha Burtynowna de Iwolis) sūnaus Stanislovo (Stanislaus) krikštamote nurodyta taip pat šio kaimo gyventoja Marijona Bargailienė (Mariana Bargayłowa de Iwolis) (KržKrJnII 25). 1721 metų knygoje užfiksuota Yvolių gyventojo Simono Liplevičiaus (Simon Liplewicz de Iwole) santuoka su Barbora Milinovičaite iš Kupšelių kaimo10 (Barbara Milinowiczowna de Kupszczeliszki) (KržKrJnII 169). 1722 metais užrašyti Yvoliuose gyvenantys tėvai Kristoforas Šorpickis ir Agota Leplinaitė (Chrystophori Szorpicki11 et Agatha Leplinowna de Iwole) ir krikšto tėvai Jonas Jalvanovskis12 bei Kotryna Rutkovska (Joannes Jalwanowski cum Catharina Rutkowska) (KržKrJnII 45), taip pat tėvai Danilas Kitas bei Parasija Kitkovna ir krikšto tėvai Romanas Oferovskis bei Ona Bargailienė (Daniło Kitaʃ et Parasia Kitkowna <...> Romanus Oferowski cum Anna Bargayłowa de Iwołe) (KržKrJnII 46). Toliau knygoje fiksuoti tokie kaimo ir jo gyventojų onimai: tėvai Eustochim Łukasʒow et Mariana Bobrowska, krikštatėviai Petrus Jakubowski cum Anna Ignatowiczowna de Iwol 1723 m. (KržKrJnII 50); 8 Straipsnyje atstatant lietuviškas netekėjusių moterų pavardes paisoma ne bendrinės kalbos, o tarmės duomenų. Pietų žemaičių varniškių šnektoje prie bet kokią galūnę turinčios tėvo pavardės dedama priesaga -aitė (plg. LKA III 120, žemėl. Nr. 112). Tokią vartoseną paliudija ir nagrinėtų šaltinių duomenys, plg. netekėjusių moterų pavardes Jurgayte, Iwołayte, Kantawskayte. Todėl pavardės rekonstruojamos pridedant šią priesagą, o ne bendrinėje kalboje nustatytas -ytė, -(i)ūtė. 9 Klibãliai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 10 Kupšẽliai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 11 Avd. Szorpicki ir 1720 m. tuose pačiuose Yvoliuose užrašytas Szurpicky, matyt, yra grafiniai variantai. 12 Šio asmenvardžio tikrumas kelia abejonių, nes knygoje užrašyta labai neaiškiai. LAIMUTIS BILKIS 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII tėvai Joannis Bordasow et Catharina Akionka13 de Iwole 1723 m. (KržKrJnII 54); liudininkas Audagin Łukcho de Iwola 1724 m. (KržKrJnII 176); vyras ir žmona Constantinɡ Arasimow cum Anˀa Zakrzewska de Iwole 1729 m. (KržKrJnII 182); tėvai Antony Ƶakrʓewski et Anna Ƶakrʓewska de Iwole 1730 m. (KržKrJnII 118); tėvai Co˜stanti Audachim, An˜a Zacherewska De Sywoli 1730 m. (KržKrJnII 119); tėvai Casimirus Zakrowski et Anna Szantarskowna De Iwale, krikšto motina Anna Karbowska De Iwaliszki 1731 m. (KržKrJnII 121); krikšto tėvas Matthias Anaszko de Iwola 1732 m. (KržKrJnII 129). Yvolių kaimas nuosekliai minimas ir vėlesniuose Kražių parapijos bažnytiniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, 1736–1748 metų krikšto metrikų knygoje 1744 metais užrašyti šiame kaime gyvenantys tėvai Jurgis Milinavičius bei jo žmona Kristina (Georgio Milinowicz et Christin˜a <...> de Iwole) ir krikšto motina Marijona Jakimaitė (Marianna Jakimowna de Iwole) (KržKrIII 106). XIX a. I pusėje Yvoliai minimi Karklėnų bažnyčios, kuri tuo metu buvo Pašilės parapijos filija, dokumentuose. 1816–1829 metų krikšto metrikų knygoje užfiksuoti įrašai: Josepho Tołuszewicz matre Ursula de Domo Kurpowiczowna de Villa Jwole 1817 m. (KrklKrI 3), Antonio Toluʃzewˀ, Johana Łukszowna de Villa Jwole 1818 m. (KrklKrI 7) ir pan. Kiek vėlesnėje Karklėnų bažnyčios krikšto metrikų knygoje Yvolių kaimas užrašytas vietininko linksniu: We wsi Iwolach 1828 m. (KrklKrII 2). Kaimas ir jo vardas XIX a. viduryje lotyniškais bei slaviškais rašmenimis užrašytas ir kitokiuose (nebažnytinio pobūdžio) šaltiniuose: Иволе 1845 m. (PašPS 5), Jwole 1854 m. (Hołowiński 1854). Istorijos šaltinių analizė leidžia išskirti kelis juose vartotus oikonimo Ývoliai variantus. Dažniausiai užrašyta de Iwole (de Jwole, Иволе). Dar pasitaiko formų de Iwolis, de Iwol, De Sywoli, de Iwola, De Iwale, De Iwaliszki, We wsi Iwolach. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienu atveju, išskyrus netipinę formą de Sywoli, neperteiktas ilgasis žodžio pradžios vokalizmas. Tačiau tai negali būti priežastis abejoti gyvosios kalbos vardo Ývoliai tikrumu, nes nelietuvių kalba rašytuose šaltiniuose vietoje y labai dažnai rašoma i, plg. Iłłakaycie 1699 m., 1700 m. (YlJn 35) (= Ýlakaičiai14), de Iłakiow 1682 m., de Iłłoki 1688 m., 1689 m., 1699 m., 1702 m., 1703 m., de Iłoki 1682 m., de Illoki 1689 m., de Iłłokie 1698 m., 1699 m., de Iłłokiʃ 1688 m., de ilokiʃ 1677 m., de jllokiʃ 1678 m. (YlJn 2, 4, 10, 21, 22, 24, 34, 35, 38, 39), de ilocis, de Iłakiow 1713 m., de Iłakiʃ, Iłłocis 1716 m., de Iłłocis 1718 m., 1720 m., de Iłłoki 1720 m., de Iłoki 1716 m., de Illokie 1719 m., de Iłłokie 1719 m., de Iłłokis 1718 m. (YlKr 13 Asmenvardis užrašytas neaiškiai, todėl straipsnyje pateikiamos formos tikrumas abejotinas. 14 Ýlakaičiai – kaimas Skuodo r. Ylakių seniūnijoje. Straipsniai / Articles 183 Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės 23, 24, 51, 56, 57, 59, 60, 73, 76, 84, 85, 87) (= Ylakia15), Iniszki 1854 m. (Hołowiński 1854), Инишки 1892 m. (KnGGS 148) (= Ỹniškės16). Tai, kad nelietuviškuose istorijos šaltiniuose užrašytuose vietovardžiuose neskiriami ilgieji ir trumpieji balsiai [i˙] ir [i], pažymi ir kiti lietuvių vardyno tyrėjai (žr. Garliauskas 1998: 184). Žodžio galo e (Iwole, Jwole, Iwale) ir a po lenkų minkštojo priebalsio17 (Iwola) greičiausiai atspindi žemaičiams būdingą galūnės -iai (-ei) monoftongizavimą, t. y. vertimą į [e˙]. Tokių atvejų žemaičių istorinėje oikonimijoje užfiksuota gana daug, plg. de Brukale (= Brukãliai), de kule (= Kulia), de Rezgale (= Rėzgãliai), ex Stanele (= Stanẽliai) ir pan. (žr. Garliauskas 1998: 175), ze wsią Giwole 1777 m. (= Gyvolia18) (IVK). Vieną kartą užrašyta forma de Iwolis, matyt, yra aplotyninta, atitinkanti daugiskaitos abliatyvą. Tai ypač tikėtina dėl to, jog šaltinio tekstas rašytas lotynų kalba19. Užrašymas De Iwale greičiausiai sietinas su lietuvių vietovardžių slavinimu ilgąjį [o˙] (šiuo atveju nekirčiuotą) žymint raide a, plg. istorinius XVII a. pabaigos ir XVIII a. pradžios Punios parapijos oikonimus Furmaniszki (= Fùrmoniškės), Jawoyszany, Jawoyszane (= Jovaišónys) (Palionis 2008, 193, 194), dar plg. XIX II pusės užrašymus Гивали 1865 m., 1892 m. (= Gyvolia) (IVK). 1723 m. pateikta begalūnė forma de Iwol galbūt atsiradusi pagal lenkų kalbos niekatrosios giminės daiktavardžių su daugiskaitos vardininko galūne -a po minkštojo priebalsio daugiskaitos kilmininko analogiją: dgs. vard. Iwola → dgs. kilm. Iwol20. XIX a. I pusėje užrašyta forma We wsi Iwolach yra apslavinta, atitinkanti lenkų kalbos, kuria parašytas šaltinis, vietininką. Vienintelį kartą 1731 metais užfiksuota forma De Iwaliszki galėtų liudyti apie buvusį Yvolių variantą *Yvoliškės ar *Yvoliškiai, tačiau vienkartinis paminėjimas verčia šį atvejį vertinti atsargiai – galbūt tai ne gyvosios kalbos vardas, o tik raštininko pagal kokią kitą analogiją užrašytas konstruktas, juo labiau, kad tame pačiame įraše pateikiama ir oikonimo forma be priesagos De Iwale. Yvolių užrašymas De Sywoli, be abejonės, yra riktas, atsiradęs nesupratus ar gerai neišgirdus tikrojo kaimo vardo, tačiau ši forma yra vienintelė, kurioje atspindėtas ilgasis vokalizmas. Istorijos šaltiniuose užrašytų variantų analizė leidžia teigti, kad gyvojoje kalboje vartojamas kaimo vardas Ývoliai yra pirminis. Jo įvairios formos nulemtos 15 Ylakia – miestelis Skuodo r. Ylakių seniūnijoje. 16 Ỹniškės – kaimas Šiaulių r. Raudėnų seniūnijoje. 17 Šaltinis rašytas lotynų kalba, tačiau vietovardžiuose esama nemažai lenkų kalbos elementų. 18 Gyvolia – kaimas Mažeikių r. Viekšnių seniūnijoje. 19 Plg. istorinius užrašymus de Kaułaakis (= Káulakiai), de Rymucis (= Rimùčiai), de ʃabaniʃ (= Sabóniai) ir pan. (žr. Garliauskas 1998: 164–165; 2004: 44). 20 Plg. lenk. vns. vard. pole, dgs. vard. pola, dgs. kilm. pól. LAIMUTIS BILKIS 184 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII bendrai istorinės lietuvių toponijos raidai būdingų veiksnių: tarminių ypatybių respektavimo, apslavinimo, aplotyninimo, raštininkų kompetencijos. Jeigu XVIII a. I pusės forma Iwaliszki (*Yvoliškės? *Yvoliškiai?) ir būtų tikra, tai ji laikytina antrine, atsiradusia vėliau nei Ývoliai ir neatėjusia iki mūsų dienų. Ištirti istorijos šaltiniai suteikia galimybę pakankamai apčiuopiamai paaiškinti ir oikonimo Ývoliai kilmę. Jos raktas glūdi jau minėtoje Kražių bažnyčios 1656–1672 metų krikšto metrikų knygoje. Čia 1661 metais užrašyti krikšto tėvai Jonas Milkantas (tarm. Milkontas) iš Spirgių kaimo21 ir Ona Yvolienė iš Pagių kaimo22 (Joannes Milkont de Spirgie et Anna Iwalowa de Pagie) (KržKrI 73). Dviejuose 1662 metų įrašuose nurodomi krikštatėviai Jonas Litvinas iš Karklėnų ir Yvolių gyventoja Magdalena Yvolienė (Joannes Litwins de Korkłany Cum Magdalena Iwolowa de Iwole) (KržKrI 89) bei Ejučiuose gyvenantis Jonas Laurinaitis su Ona Yvolaite iš Yvolių (Joannes Łaurinaytis de Eiucie cum Anna Iwołayte de Iwole) (KržKrI 94). 1663 metais paminėti tėvai, Yvolių gyventojai, Kazimieras Yvolis ir jo žmona Magdalena (Casimiri Iwolis et Magdalena de Iwole) bei jų sūnus Motiejus (Mathias) (KržKrI 98). 1664 ir 1665 metais užrašyti krikšto tėvai, Karklėnų gyventojai, atitinkamai Jurgis Yvolaitis su Elžbieta Kantauskaite (Georgio Iwołaytis de Korklany cum Elisabetha Kantawskayte ibidem) (KržKrI 111) bei Jonas Litvinas su Ona Yvoliene (Joannes Litwin de Korklanis cum Anna Iwalowa ibidem) (KržKrI 127). Dar viename 1665 metų įraše užfiksuoti tėvai, Ganyprovos kaimo23 gyventojai, Adomas Butvilas ir Ona Yvolaitė (Adami Butwiłł et Anna Iwołayte de Goniprowa) bei krikštatėviai Jurgis Yvolaitis iš Karklėnų su Kotryna Račaite iš Ganyprovos (Georgio Iwołaytis de Korkłany Cum Catharina Raczayte de Goniprowa) (KržI 130). Ta pati Ganyprovos gyventoja Ona Yvolaitė Butvilienė (Anna Iwołayte Butwiłowa de Goniprowa), jau kaip krikšto motina, minima ir 1666 bei 1668 metais (KržI 146, 169). 1669 metais Karklėnuose gyvenusių Andriaus Yvolio ir jo žmonos, kurios antrasis asmenvardis Mikulaitė24 (Andrea Iwolis et <...> Mikułayte de Korklany), dukrą Elžbietą (Elisabeth) krikštijo to paties kaimo gyventoja Kotryna Jonušaitė Yvolienė (Catharina Jonuʃayte Iwoliene de Korklany) (KržI 185). Tais pačiais metais buvo krikštijamas Audenių kaimo25 gyventojų Melchioro Simonaičio ir Elžbietos Yvolaitės (Melchioris Symonaytis et Elisabetha Iwołayte de Audenie) sūnus Samuelis (Samuel), kurio krikštatėviu nurodomas Jonas Yvolaitis iš Karklėnų (Joannes Iwołaytis de 21 Spigiai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 22 Pagia – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 23 Ganýprova – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 24 Žmonos vardas šaltinyje neįskaitomas. 25 Audenia – kaimas Kelmės r. Užvenčio seniūnijoje. Straipsniai / Articles 185 Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės Korklany) (KržI 189). 1670 metais vėl paminėti Ganyprovos gyventojai Adomas Butvilas ir Ona Yvolaitė Butvilienė (Adami Butwiłł et Anna Iwołayte Butwiłowa de Goniprowa), kurių dukros Magdalenos (Magdalena) krikšto tėvu buvo Jonas Yvolis iš Karklėnų (Joannes Iwolis de Korklanis) (KržI 194). Tų pačių metų krikšto įrašuose dar aptinkama jau minėta krikštamotė, Karklėnų gyventoja, Kotryna Jonušaitė Yvolienė (Catharina Jonuʃzayte Iwolowa26 de Korklany) (KržI 198) ir Karklėnuose gyvenantys motina Gertrūda Yvolaitė bei jos vyras Kristoforas Vaičaitis (Christophori Wayczaytis et Giertrudis Iwołayte de Korklany), kurių dukrą Kotryną (Catharina) krikštijo taip pat karklėniškis Jonas Yvolis (Joannes Iwolis) (KržI 200). 1671 metais užrašytos dvi krikšto motinos: Elžbieta Yvolaitė iš Vaiguvos27 (Elisabeta Iwalowna de Waygowa) (KržI 220) ir Zuzana Yvolaitė iš Karklėnų (Ƶuzanna Wołayte de Korklany) (KržI 210), kurios antrasis asmenvardis greičiausiai gerai neišgirdus raštininko sutrumpintas numetant pradžios y (i). Audeniuose gyvenanti Elžbieta Yvolaitė, kuri 1669 metais paminėta kaip krikštamotė, 1672 metais užrašyta kaip Merkelio Leišaičio žmona (Merchelis Leyʃzaytis et Elisabetha Iwołayte de Audenis) ir sūnaus Jokūbo (Jacobus) motina (KržI 230). Iš šių duomenų matyti, kad 1656–1672 metais Kražių parapijoje gausiai gyventa žmonių, kurių antrieji asmenvardžiai turėjo šaknį Yvol-. Pačiame Yvolių kaime gyveno Magdalena Yvolienė (Magdalena Iwolowa), Ona Yvolaitė (Anna Iwołayte), Kazimieras Yvolis (Casimiri Iwolis) su žmona Magdalena28 (Magdalena) ir sūnumi Motiejumi (Mathias). Labai galimas daiktas, jog tai vienos šeimos nariai – vyras, žmona, dukra ir sūnus. Pagių kaime užrašyta Ona Yvolienė (Anna Iwalowa), Karklėnuose – Jurgis Yvolaitis (Georgio Iwołaytis), Ona Yvolienė (Anna Iwalowa), Andrius Yvolis (Andrea Iwolis) su žmona, mergautiniu asmenvardžiu Mikulaitė (Mikułayte), ir dukra Elžbieta (Elisabeth), Kotryna Jonušaitė Yvolienė (Catharina Jonuʃayte Iwoliene, Catharina Jonuʃzayte Iwolowa), Jonas Yvolaitis (Joannes Iwołaytis), Jonas Yvolis (Joannes Iwolis), Gertrūda Yvolaitė (Giertrudis Iwołayte), Zuzana Yvolaitė (Ƶuzanna Wołayte), Ganyprovoje – Ona Yvolaitė Butvilienė (Anna Iwołayte Butwiłowa), Audeniuose – Elžbieta Yvolaitė (Elisabetha Iwołayte), Vaiguvoje – Elžbieta Yvolaitė (Elisabeta Iwalowna). Asmenvardžiai Iwolowa, Iwołayte, Iwolis, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna šaltinyje nuosekliai rašomi su i (I)29, tačiau tai galima paaiškinti ir kitų 26 Skiriasi šios moters įvardijimo pagal vyrą forma: 1669 m. užrašytas lietuviškas variantas Iwoliene, o 1670 m. – lenkiškas Iwolowa. 27 Váiguva – kaimas Kelmės r. Vaiguvos seniūnijoje. 28 Moteris, įvardinta kaip Magdalena Iwolowa, ir Kazimiero Yvolio žmona Magdalena greičiausia yra tas pats asmuo. 29 Dar plg. lenk. avd. Iwoła (SNP IV 231). LAIMUTIS BILKIS 186 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII istorinių lietuvių asmenvardžių su [i.] žodžio pradžioje rašymo analogija, plg. avd. Ilowicʓ, Jlewicʓa, Jłowicʓa: Yla (-ys, -ius?) (Zinkevičius 1977: 147), Мате Илайтис 1537 m. (= *Ylaitis), Iła 1702 m., Casimiri Iła, Casimirɡ Iła, Casimiri et Mariannæ Iła 1685–1731 m. (= *Yla) (IAK), ʃtaniʃlaɡ jllokowicʓ 1678 m., joanneʃ jllokowicʓ de jllokis 1680 m. (= *Ylakavičius), Josephus Iłakaytis 1698 m. (= *Ylakaitis) (YlJn 4, 6, 10, 34), Jerzy Illakis 1790 m., Mathias Jlakis, Bartholomæus Jlakis, Josephi Jlakis 1808–1820 m. (IAK) (= *Ylakis). Formų su a šaknyje vartosena (Iwalowa, Iwalowna) taip pat priskirtina slavinimo reiškiniams, nes a rašymas vietoje o yra dažnas istorinių lietuvių asmenvardžių slavinimo būdas30, plg. avd. ʃadeyko < Sodeika, Tatarelis < Totorėlis (Zinkevičius 1977: 99), Ƶÿlobralis (= *Žilabrolis, *Žilabrolys) (Ragauskaitė 2005: 61). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad a vietoje o rašoma tuose variantuose, kurių ir priesagos pakeistos slaviškomis (lenkiškomis) -ova, -ovna, o asmenvardžiuose su lietuviškomis priesagomis nuosekliai išlaikoma o: Iwołayte, Iwołaytis, Iwoliene. Be to, kaip jau minėta, i vietoje y rašoma ir visuose kaimo vardo Ývoliai, kurio tikrumą pagrindžia gyvoji kalba, istoriniuose užrašymuose. Taigi XVII a. II pusės istorinės antroponimijos duomenys paliudija pačiame Yvolių kaime ir jo apylinkėse buvusį asmenvardį *Yvolis (Iwolis), iš kurio, be abejonės, ir kildintinas oikonimas Ývoliai. Tai būtų iš asmenvardžio daugiskaitos sudarytas kuopinis gyvenamosios vietos vardas. Iš prieš tai pateiktos Yvolių ir jų gyventojų paminėjimo istorijos šaltiniuose apžvalgos matyti, kad nuo 1680 metų asmenvardis *Yvolis Yvolių kaime jau nėra minimas, jo nerasta ir XVIII a. – XIX a. I pusės metrikų knygose, ir XIX a. vidurio (1845 metų) parapijiečių sąraše. Pavardė *Yvolis neatėjo ir iki mūsų dienų, ji nefiksuota Lietuvių pavardžių žodyne (LPŽ). Paties kaimo vardo kilmės pamatu tapusio antroponimo kilmė nėra visai aiški, tačiau svarbiausio tirto istorinio šaltinio – Kražių bažnyčios 1656–1672 metų krikšto metrikų knygos – antroponimijos duomenys leidžia iškelti vieną kilmės hipotezę. Greta daug kartų knygoje užrašytų asmenvardžių Iwolowa, Iwołayte, Iwolis, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna, suponuojančių šaknį Yvol-, yra du atvejai, pagal kuriuos galima rekonstruoti antroponimą *Gyvolis. 1660 metais užrašyti Pašilėje gyvenantys krikšto tėvai Jonas Gyvolis su Liucija Vaičaite (Joannes Giwolis cum Lucia Wayczayte de Poszyle) (KržKrI 55), o 1667 metais – to paties kaimo gyventojai tėvai Albertas Gyvolis ir Kristina Degutaitaitė (Alberti Giwolis et Cristina Degutayćiowna de Paszyle) (KržKrI 151). Taigi tame pačiame šaltinyje tuo pačiu laikotarpiu paminėti netoli viena nuo kitos esančiose 30 Plg. Zinkevičius 2008: 48; Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 310.