XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu

98 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-8679-3253 Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių terminologija, lietuvių medicinos terminologijos istorija. DOI: doi.org/10.35321/all83-05 XIX A. PAB. – XX A. PR. MEDICINOS TERMINŲ DAUGIAREIKŠMIŠKUMO KLAUSIMU On Polysemy of Medical Terms of Late 19th – Early 20th Century ANOTACIJA Straipsnyje aptariami daugiareikšmiai medicinos terminai, kuriuos vartojo lietuviai gydytojai XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose tekstuose medicinos ir sveikatos klausimais. Kalbamųjų terminų tiriamojo laikotarpio medicinos terminijoje nedaug. Skirtingos tokių terminų reikšmės atsiskleidžia kontekste ar gretinant skirtinguose kontekstuose pavartotus tuos pačius terminus. Didžioji dalis terminų su skirtingomis medicininėmis (tiek pagrindinėmis, tiek ir šalutinėmis) reikšmėmis gydytojų paimti iš gyvosios kalbos terminologizuojant tos kalbos žodžius. Autoriniam daugiareikšmiškumui galima priskirti atvejus, kai skirtingas medicinines reikšmes terminui bus suteikęs (-ę) jį savo tekste (-uose) pavartojęs (-ę) gydytojas (-ai). Terminai dažniausiai vartojami dviem skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. Aptariant daugiareikšmius pradinio medicinos terminijos formavimosi etapo terminus, straipsnyje kartu apžvelgiamos teorinės įžvalgos daugiareikšmiškumo klausimu. ESMINIAI ŽODŽIAI: daugiareikšmiškumas, homonimija, daugiareikšmis terminas, medicinos terminas, terminologija. Straipsniai / Articles 99 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu ANNOTATION The article discusses the polysemous medical terms used by Lithuanian doctors in the texts on medical and healthcare topics written in popular scientific style at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. Such terms are not numerous in the medical terminology of the period in question. Different meanings of such terms reveal in the context or when comparing the same terms used in different contexts. Most of the terms with different medical (both primary and secondary) meanings were taken by doctors from general language by transforming its words into terms. The so called author’s polysemy includes such cases when a doctor(s) attribute(s) different medical meanings to the term in his/her/their text(s). Terms are usually used in two different medical meanings. In addition to the discussion on the polysemous terms dating back to the initial stage of the formation of medical terminology, the article also reviews theoretical insights on the topic of polysemy. KEYWORDS: polysemy, homonymy, polysemous term, medical term, terminology. ĮVADINĖS PASTABOS Žymus lietuvių filosofas Stasys Šalkauskis dar 1925 m. Logos1 žurnale spausdintame darbe Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija rašė: „Jei žodis sąryšyje su tam tikru kontekstu įgauna ypatingo reikšmingumo, susidaro jam pagrindinė sąlyga naujai specialesnei prasmei įgyti. Tokiu būdu įvyksta [...] semantinė apraiška, [...] vadina[ma] polisemijos vardu, [...]. Tai „galia, kurią turi žodžiai – savintis įvairių prasmių pagal skirtingus jų vartojimo būdus ir su šitomis prasmėmis pastoviai laikytis kalboje“ (Šalkauskis 1991: 44). Kaip žinoma, vienas iš pagrindinių terminui keliamų reikalavimų yra tikslumas, o šis siejasi su vienareikšmiškumu, kurį mėginta traktuoti kaip pagrindinį terminologijos principą (žr. Laurén, Myking, Picht 1998: 246), – vienai sąvokai įvardyti turi būti vartojamas vienas terminas, priešingu atveju toks terminas aiškintas kaip trūktinas, netikslus. Tačiau praktikoje šis reikalavimas sunkiai įgyvendinamas. 1 Logos – tai religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Leido visuomeninė organizacija Logos. Jame spausdinti filosofijos, teologijos, religijotyros, menotyros, kultūrologijos straipsniai, filosofijos ir literatūros klasikų vertimai, dailės darbų reprodukcijos. Žurnalo kolegiją sudarė Lietuvos ir užsienio mokslininkai, dvasininkai. Pradėjo eiti 1921 m. Kaune, iki 1939 m. išėjo 30 numerių (leidėjas ir redaktorius P. Dovydaitis) (Stančienė 2008: 573). PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Daugiareikšmiškumas2 svarbus ne tik leksikologijos, bet ir terminologijos3 klausimas. Jo fenomenas plačiau ar siauriau svarstytas įvairiais istoriniais laikotarpiais, pradedant antika (žr. Трегубов 2011: 179). Nuomonių, neretai prieštaringų, apstas lėmė daugiareikšmiškumo tyrimų aktualumą (žr. Ходакова 2009: 121). Daugiareikšmiškumas, arba polisemija4, randasi, keičiantis žodžio semantinėms riboms, plečiantis arba siaurėjant jo pirminei reikšmei (žr.: Маркович 2017: 74; Вольберг 2017: 75), kai kelios (ypač vienos dalykinės srities) sąvokos įvardijamos ta pačia leksema. Grafiškai daugiareikšmiškumą galima būtų pavaizduoti šitaip5: Daugiareikšmiškumas Turinys Raiška A x B Ir kuo dažniau terminas vartojamas, tuo didesnė tikimybė rastis naujoms jo reikšmėms, t. y. rastis daugiareikšmiškumui (žr. Маркович 2017: 75). Manoma, kad daugiareikšmiškumas būdingesnis paprastos morfologinės ir darybinės sandaros žodžiui nei skoliniui arba rečiau vartojamam ir darybiškai sudėtingesnės sandaros žodžiui (žr. Маркович 2017: 75). Būta galvojančių, kad daugiareikšmiškumas apsunkina specialistų ir mokslininkų bendravimą, mat termininei leksikai, kaip minėta, būdingi vienareikšmiai santykiai: vienas ženklas – viena reikšmė (žr. Кожанов 2014), dėl to daugiareikšmiškumas tradiciškai laikytas viena iš pagrindinių terminologijos problemų, trūkumų (Гринев 1993: 99; Киселева, Росянова 2013: 116; Нашиванько 2013: 139). Vis dėlto, nepaisant to, daugiareikšmiškumas terminologijoje egzistuoja ir, matyt, šis semantinis reiškinys turi būti leistinas, nors ir, viena vertus, termino kaip ženklo prigimtis lemia vienareikšmius ženklo ir ženklinamojo dalyko santykius, tačiau, kita vertus, terminai, būdami gyvosios kalbos žodžiai, patiria visų tos 2 Nuo daugiareikšmiškumo neatsiejamas kitas semantinis reiškinys – homonimija (plačiau žr.: Даниленко 1977: 70; Суперанская ir kt. 1989: 45; Прохорова 1996: 8; Татаринов 1996: 177; Laurén, Myking, Picht 1998: 244; Емельянова 2003: 390; Марузо 2004: 216; Ахманова 2005: 287; Jakaitienė 2009: 101–111), tačiau šiame straipsnyje jis plačiau neaptariamas. 3 Daugiareikšmius statybos liaudies terminus yra tyrinėjęs Robertas Stunžinas (Stunžinas 2009: 68–92). 4 Polisemija dar vadinama semantiniu varijavimu (žr.: Татаринов 1996: 178; Кожанов 2014: 354). 5 Schemą nubraižė Christer’is Laurén’as, Johan’as Myking’as, Heribert’as Picht’as (žr. Laurén, Myking, Picht 1998: 244). Straipsniai / Articles 101 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu kalbos leksinių-semantinių procesų įtaką (žr. Даниленко 1977: 65). Realiose, o ne „idealiose“ terminijose daugiareikšmiai terminai ne retenybė. Polisemija nėra anomalija ir atsitiktinumas – ji atlieka tam tikras funkcijas. Tiesa, ilgą laiką manyta, kad daugiareikšmis leksinis vienetas yra neterminiškas ir negali turėti termino statuso (Киселева, Росянова 2013: 115). Daugiareikšmiškumas daugelio mokslininkų suprantamas ir apibrėžiamas panašiai – tai: • žodžio gebėjimas turėti keletą reikšmių (Даниленко 1977: 65); • reiškinys, kai tas pats žodis turi keletą tarpusavyje susijusių reikšmių, paprastai atsirandančių keičiantis ir plėtojantis pirminei to žodžio reikšmei (Головин, Кобрин 1987: 48); • to paties žodžio vartojimas dviem ar keliomis reikšmėmis (Суперанская ir kt. 1989: 42); • reiškinys, kai žodis ar žodžių junginys turi kelias reikšmes (Gaivenis, Keinys 1990: 44); • kalbos vieneto gebėjimas turėti daugiau nei vieną reikšmę (Емельянова 2003: 486); • žodžio gebėjimas turėti skirtingų reikšmių (Марузо 2004: 216); • to paties žodžio gebėjimas turėti keletą tarpusavyje susijusių reikšmių, paprastai atsiradusių kaip pirminės to žodžio reikšmės kitimo (modifikacijos) ir raidos rezultatas (Ахманова 2005: 335); • terminų keliomis termininėmis reikšmėmis funkcionavimas vienoje srityje (Татаринов 2006: 177); • reiškinys, kai terminas įvardija skirtingas vienos ar kelių artimų sričių sąvokas (Ходакова 2009: 121); • vieno leksinio vieneto gebėjimas turėti kelias reikšmes (Chromá 2011: 46); • reiškinys, kai žodis turi kelias tarpusavyje susijusias reikšmes (Киселева, Росянова 2013: 115); • termino ypatybė turėti dvi ar daugiau reikšmių (Нашиванько 2013: 138). Paprastai daugiareikšmis žodis (terminas6) turi pagrindinę reikšmę, iš kurios išsišakoja papildomos7 reikšmės (žr. Суперанская ir kt. 1989: 43). Manoma, kad daugiareikšmiškumą lemia leksinio vieneto struktūros lankstumas, padedantis jam įgyti naują turinį (žr. Даниленко 1977: 65). Daugiareikšmių terminų gali rastis dėl bendrinės kalbos žodžių daugiareikšmiškumo, metonimijos, t. y. vieno daikto pavadinimo perkėlimo kitam daiktui, kuris susijęs su pirmuoju tam tikrais asociaciniais (pvz.: visumos ir dalies, giminės ir rūšies) 6 Terminas, iš kurio pagrindinės reikšmės išsišakoja naujos reikšmės, vadinamas terminu donoru (термин-донор) (Бекишева, Грошева 2017: 43). 7 Dar vadinamos šalutinėmis reikšmėmis (Jakaitienė 2009: 89). PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ryšiais, būdu (žr. Головин, Кобрин 1987: 49). Daugiareikšmiškumo priežasčių bandoma ieškoti kalbos ekonomijoje – kalbiniai elementai naudojami „ekonomiškai“: minimalus terminologinių vienetų skaičius gali perduoti maksimalų reikšminį krūvį (žr.: Gangemi ir kt. 2000: 285, 289; Киселева, Росянова 2013: 116–117; plg. Гончарук, Гущина 2009: 123). Daugiareikšmių leksinių vienetų gali rastis ir dėl skirtingos to paties reiškinio interpretacijos (vadinamasis autorinis daugiareikšmiškumas) (žr. Киселева, Росянова 2013: 116–117). Skiriamas kiekybinis ir kokybinis terminologinis daugiareikšmiškumas. Pirmasis suprantamas kaip terminologinių reikšmių skaičius, pavyzdžiui, dvinaris daugiareikšmiškumas (terminas turi dvi reikšmes) (žr. Киселева, Росянова 2013: 117), trinaris daugiareikšmiškumas (terminas turi tris reikšmes), keturnaris daugiareikšmiškumas (terminas turi keturias reikšmes) (žr. Киселева, Росянова 2013: 118). Kokybinį terminologinį daugiareikšmiškumą apibūdina šie atvejai: 1) tarpdalykinis daugiareikšmiškumas (kai terminai vartojami skirtingose srityse, bet juos vienija tiesioginis arba tarpininkinis ryšys tarp reikšmių), 2) konceptualusis daugiareikšmiškumas (kai vienoje dalykinėje srityje tas pats reiškinys suprantamas skirtingai), 3) kategorinis daugiareikšmiškumas (kai tas pats terminas įvardija procesą ir rezultatą, veiksmą ir būseną, bendrą ir specialų dalyką) (dar žr. Skujiņa 2002: 46), 4) vidudalykinis daugiareikšmiškumas (kai terminas daugiareikšmis vienos dalykinės srities rėmuose) (žr. Киселева, Росянова 2013: 118), 5) daugiasistemis daugiareikšmiškumas (kai tas pats terminas yra tarpmokslinio skolinimosi rezultatas, t. y. tas pats terminas vartojamas, pavyzdžiui, technikoje, sporte, poligrafijoje, medicinoje ir kt.), 6) implicitinis daugiareikšmiškumas (kai vienareikšmį vienos kalbos terminą atitinka du ar daugiau artimų pagal reikšmę, bet skirtingų kitos kalbos terminų) (žr. Киселева, Росянова 2013: 119). Pasitaiko, kad terminas daugiareikšmiškumas vartojamas kaip termino nevienareikšmiškumas sinonimas. Tačiau, Viktoro Tatarinovo manymu, daugiareikšmiškumas tėra tik viena nevienareikšmiškumo atmaina. Terminologas į mokslo apyvartą įvedė sąvokas ambisemija8 ir eurisemija9 kaip rūšines sąvokos neviena8 Ambisemija (амбисемия) – viena iš termino nevienareikšmiškumo rūšių. Ambisemijos sąvoką 1987 m. pagrindė V. Tatarinovas. Ambisemija (lot. ambi- ← gr. άμφί „aplink, apie“ + σήμα „ženklas“) – termino ypatybė funkcionuoti kalboje su skirtinga semantikos apimtimi, ypatybė, kuri nulemta daugelio ekstralingvistinių veiksnių (terminas vartojamas skirtingų mokyklų, mokslininkų, skirtingais mokslo vystymosi tarpsniais) (Татаринов 2006: 14; dar plg. Našivanko 2013: 141–143). Šis reiškinys dar vadinamas konceptualiuoju daugiareikšmiškumu (концептуальная многозначность) (Сакаева 2017: 114). 9 Eurisemija (эврисемия) – viena iš termino nevienareikšmiškumo rūšių. Terminą pradėjo vartoti V. Tatarinovas 1987 m. Eurisemija (gr. εΰρς „platus“ + σήμα „ženklas“) suprantama kaip termino ypatybė sietis su neapibrėžtu denotatų skaičiumi. Eurisemija paprastai būdinga bendriesiems Straipsniai / Articles 103 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu reikšmiškumas atžvilgiu. Ambisemija suprantama kaip turinio neapibrėžtumas, eurisemija – kaip termino ypatybė sietis su neapibrėžtu denotatų skaičiumi, o polisemija – kaip termino ypatybė turėti dvi ar daugiau reikšmių, atspindinčių tarpusavyje susijusių sąvokų loginius ryšius. Minėtos sąvokos išsidėsto šitaip: monosemija – ambisemija – polisemija – eurisemija (Татаринов 2006: 44). Taigi, ilgainiui po prieštaringų nuomonių kovos į daugiareikšmiškumą imta žiūrėti kiek kitaip – kaip į „dėsningą kalbos sistemos reiškinį, kuris atskleidžia semantinį kalbos judrumą, žmonių gebėjimą ekonomiškai sisteminti nekalbinę tikrovę (žr. Jakaitienė 2009: 87). Vienareikšmiškumas terminologijoje taip pat imamas suprasti kiek laisviau – tik kaip tendencija, pageidautina ypatybė arba racionalus terminams keliamas reikalavimas (žr. Нашиванько 2013: 139; plg. Keinys 1982: 89–90). Nes vienareikšmiškumas nėra termino savybė, o tik jam keliamas reikalavimas. Aleksandras Reformatskis rašė, kad termino vienareikšmiškumą (monosemiškumą) reikia suprasti tik terminologinio lauko, t. y. tam tikros terminologijos, ribose (žr. Суперанская ir kt. 1989: 44, 47). Objektas – ne vieną reikšmę turintys medicinos terminai, kurie rasti pavartoti XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių gydytojų populiarinamuosiuose tekstuose medicinos ir sveikatos klausimais10. Atsirenkant šaltinius vadovautasi keliais principais. Pirma, imtos žymių lietuvių gydytojų (Antano Vileišio, Kazio Griniaus, Stasio Matulaičio, Juozo Bagdono, Kazimiero Jokanto, Vinco Kudirkos ir kt.) parašytos knygelės ar straipsniai laikraščiuose, vienas kitas straipsnis – kalendoriuose. Antra, imti medicinos ir sveikatos srities tekstai, kurie minėtų gydytojų buvo rašyti populiariai ir skirti paprastiems žmonėms skaityti. Tekstų gausumu išsiskiria gydytojo A. Vileišio ir K. Griniaus darbai. Ypač daug populiarinamųjų knygelių ir straipsnių laikraščiuose paskelbė A. Vileišis. K. Grinius daugiausia rašė savo redaguojamame Sveikatos laikraštyje. Iš nespecializuotų periodinių laikraščių, kuriuose buvo skelbiama gydytojų medicinos straipsnių, galima minėti Ūkininką, Varpą, Šaltinį, Vilniaus žinias, Artoją, Gydytoją, Sveikatą. Tikslas ir uždaviniai. Užsibrėžta patyrinėti daugiareikšmius pradinio lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapo terminus. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: 1) surinkti ne vieną reikšmę turinčius medicinos terminus iš XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamųjų tekstų; 2) remiantis kontekstu identifikuoti tų terminų reikšmes ir jas aprašyti; 3) pasižiūrėti, kas būdinga šiems terminams ir kokios jų kilmės prielaidos medicinos terminijoje. mokslo terminams ir bendriesiems technikos terminams. Tokių terminų semų sudėtis leidžia terminui būti begaliniareikšmiam (Татаринов 2006: 247). Šis reiškinys dar vadinamas plačiareikšmiškumu (широкозначность) (Гончарук, Гущина 2009: 123). 10 Išsamesnę šio laikotarpio medicinos šaltinių apžvalgą žr. Zemlevičiūtė 2009: 71–83. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Metodika. Aptariant daugiareikšmius medicinos terminus remiamasi aprašomuoju analitiniu (daugiausia), interpretavimo ir gretinamuoju metodais. Pastarasis taikomas gretinant medicinos terminų reikšmes su akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽ) ir Medicinos terminų žodyne (toliau – MedŽ) fiksuotomis reikšmėmis, žiūrima bendrybių ir skirtybių, taip pat sutapties ar skirties atvejų. Daug dėmesio skiriama medicinos terminų kontekstui – pateikiama iliustracinių sakinių originalo kalba, nes tik kontekste visiškai atsiskleidžia termino turinys (žr.: Гончарук, Гущина 2009: 125; Маркович 2017: 76; Вольберг 2017: 75; Соколов, Кириллова 2017). Tiriamoji medžiaga aptariama tarsi atskirais straipsniais, t. y. didžiosiomis pusjuodėmis raidėmis rašomas terminas, po brūkšnio pateikiamos reikšmės ir jų aptarimas, lotyniški atitikmenys. Vaizdumo dėlei terminai ir jų reikšmės pateikiami lentelėse. Tiriamuosiuose šaltiniuose daugiausia pasitaiko dvireikšmių (yra vienas trireikšmis ir vienas keturiareikšmis) kūno dalių ir organų, ligų pavadinimų bei vienas kitas kitokias medicinos sąvokas įvardijantis pavadinimas. Toliau aptariamas pluoštas ne viena reikšme vartotų medicinos terminų, surinktų iš įvairių populiarinamųjų tos srities tekstų. Jie pateikiami trijose grupėse pagal terminų turimų reikšmių skaičių. DAUGIAREIKŠMIAI MEDICINOS TERMINAI XIX A. PAB. – XX A. PR. TEKSTUOSE 1. Dvinariai daugiareikšmiai medicinos terminai. Tai gausiausia medicinos terminų grupė – dažniausiai terminai tekstuose rasti pavartoti dviem skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. VEIDAS – „veidas“ (lot. facies) ir „skruostas“ (lot. zygoma). Terminas veidas lietuvių gydytojų vartotas įprasta „veido“ (visumos) (pagrindine) ir „skruosto“ (dalies) (šalutine) reikšmėmis. Pagrindine reikšme veidą vartojo išimtinai visi kalbamojo laikotarpio gydytojai: Adomas Sketeris (1890, 1893), Antanas Vileišis (1895, 1899, 1901, 1903– 1915, 1918, 1924), Eliziejus Draugelis (1914), Jonas Basanavičius (1898), Jonas Šliūpas (1885, 1887), Juozas Bagdonas (1890, 1892, 1913, 1921), Kazimieras Jokantas (1912–1914), Kazys Grinius (1909–1911, 1913, 1920, 1921), Petras Avižonis (1900 (1899), 1911, 1913, 1920), Petras Matulaitis (1888), Pranas Matulaitis (1911), Stasys Matulaitis (1895–1897, 1902), Vincas Kudirka (1889, 1895): Straipsniai / Articles 105 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu [...], opelei pasirodžius, visą kuną jo išberia spuogai, kurie kartais pasirodo ir ant veido, subiauroja jį, ir tada jau visi pamato, kas per liga apnyko žmogų. BL 1904 6 Į kokią trečią dieną, žiurėk, pradeda kuną bert, daugiausiai nuo veido ir galvos, iš pradžių raudonais taškeliais, spuogeliais, kai spilkos galvutėmis. Svk 1910 8 1 „Skruosto“ reikšme terminą veidas vartojo gydytojas J. Bagdonas (1890), St. Matulaitis (1902). Beje, pasakytina, kad minėta reikšme veidas dažniausiai vartojamas daugiskaitos forma: Prakaitą mes jaučiame tik tada, kada, ar sunkiai dirbant ar esant šiltame ore, prakaito teip daug ima eiti iš musų kuno, jog jis nenuspėja tuojau nugaruoti ir ant musų uodos pasidaro dideli vandens lašai, kurie ima riedėti mums per veidus, pečius ir rankas. ŽK 1902 133 Taip-pat iššokę į šalis veidai, źymys tipiškas źemesnių giminių svieto [...]. Vrp 1890 3 39 Terminas Reikšmės veidas veidas skruostas PILVAS – „pilvas“ (lot. venter) ir „skrandis“ (lot. gaster). Terminas pilvas gydytojų vartotas „kūno dalies, kurioje yra virškinimo organai“ (pagrindine) ir „plačiausios virškinamojo kanalo dalies – skrandžio“ (šalutine) reikšmėmis. Pilvą jo pagrindine reikšme vartojo beveik visi gydytojai: A. Sketeris (1893, 1910, 1911), A. Vileišis (1895, 1899, 1901–1910, 1912, 1914, 1915), E. Draugelis (1915), J. Bagdonas (1892, 1913), J. Basanavičius (1898), J. Šliūpas (1885), K. Grinius (1890, 1909, 1913, 1920, 1921), K. Jokantas (1910, 1912), P. Avižonis (1898, 1900 (1899)), P. Matulaitis (1888, 1890), St. Matulaitis (1896, 1902, 1913), V. Kudirka (1889, 1895): Ligonį iszberia ne tik isz virszaus, bet ir burnoj, gomuryj, gerklėj, dagi, sako, pilve ir žarnose. U 1892 6/7 233 Widutiniszkas wartojimas tabako suugždina skilwi ir grobus, kuriuos atwaro i juduma, per ka piłwas savo czēsu iszsitusztina. LB 1885 2 6 A. Vileišis pilvu (1895, 1905, 1924) vadino skrandį: Todėl nepridėra gerti ir valgyti perdaug karštų daiktų, nes gali pakenkti dantims ir skrandžiui (pilvui). VŽ 1905 289 4 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Šis gydytojas dažnai greta pateikdavo du sinoniminius šio virškinimo organo pavadinimus: pilvas (skilvys) NG 1924 85, pilvas (skrandis) SG 1905 16, skilvys (pilvas) NG 1924 78, skilvys, arba pilvas NG 1924 78, skrandis (pilvas) VŽ 1905 289 4, KU 1906 55: Todėl nepridėra gerti ir valgyti per daug karštų daiktų, nes gali pakenkti dantims ir skrandžiui (pilvui). VŽ 1905 289 4 Skrandį pilvu vadino ir kiti gydytojai – K. Grinius (1890), St. Matulaitis (1896, 1913), P. Avižonis (1899): Kelias-gi tas ve koksai yra: burna, stemplē (gerkle į pilvą), pilvas, laibosios [...] źarnos ir storosios, kurios uźsibaigia uźpakalio vartais. U 1890 3 39 Kaip gydyti skilvio (pilvo) ir žarnų ligas. U 1896 4 28 Terminas Reikšmės pilvas pilvas skrandis PILVELIS – „širdies skilvelis“ (lot. ventriculus) ir „skrandis“ (lot. g a s te r ). Terminu pilvelis įvardyti skirtingų sistemų – širdies ir kraujagyslių bei virškinimo – organai. A. Vileišis terminą pilvelis vartojo „širdies skilvelio“ reikšme: Va akimirksniu susigniaužė abu prieširdžiu. Užsivėrė skylės abiejų didžiųjų ir plaučių venų, atsivėrė dangčiai, gulientiejie prie įėjimo į pilvelius (kamaras), ir kraujas iš viršutinių kamarų perėjo į apatines. Bet nepraslinko dar sekundėlė, kaip susigniaužė jau ir pilveliai. GŽK 1902 54 A. Vileišis pilveliu taip pat vadino ir skrandį (1899, 1902, 1903, 1905, 1907, 1909–1911, 1915): Šitos bakterijos, patekusios į žmogaus skilvėlį (pilvelį), jei nenunyksta nuo rugštaus jo skystimo, pereina į žarnas, ir ten gerai įsivaisinusios sukelia viduriavimą (žyvatą) ir vėmimą. LimpL 1915 109–110 Šitos bakterijos patenka į žarnų kanalą iš skilvio (pilvelio). ChK 1907 3 A. Vileišis dažnai greta pateikdavo du sinoniminius šio virškinimo organo pavadinimus: pilvelis arba skilvis Dž 1903 24, skilvelis (pilvelis) Gdt 1915 4 13, Straipsniai / Articles 113 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Terminas Reikšmės diegliai diegliai (vidurių skausmai) nerviniai diegliai neuralgija, nerviniai skausmai 3. Keturnariai daugiareikšmiai medicinos terminai. Tiriamojoje medžiagoje pasitaikė vienas terminas, kuris rastas pavartotas net keturiomis skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. GYDYKLA – „medikamentas, vaistas“ (lot. medicamentum), „kurortas“ (vok. Kurort), „ligoninė“ (lot. hospitalium) ir „sanatorija“ (lot. sanatorium). Terminas gydykla vartotas „vaisto“, „kurorto“, „ligoninės“ ir „sanatorijos“ reikšmėmis. Šiuos terminus vienija bendra gydymo sema. Terminu gydykla K. Grinius (1910), A. Sketeris (1906), J. Šliūpas (1885) yra vadinę vaistą: Jis taria, kad daktarai turēsę ligoniams nudalyti gydyklas pagal jutumą ir nejutumą ligoniu, taip kad „jutēliams“ užtektu mažmenos typiszko vaisto. A 1885 10/11 325 Dažnai prisieina imt, jei yra vidurių sukietėjimas, gydyklų viduriams praliuosuoti [...]. Svk 1910 11 5 Vietovė, turinti gamtinių gydomųjų priemonių ir veikiančių gydyklų, 1908 m. knygelėje A. Vileišio vadinta terminu gydykla: Buvo patėmyta vieno daktarų, užsiimančių liuosa praktika gydykloje (kurorte), į kurią būdavo prisiunčiami džiovininkai, kad siuvėjai, kurie atvažiuodavo į šitą miestelį dėl uždarbio ir užsiimdavo pertaisymu ligonių drabužių, labai tankiai patįs susirgdavę džiova. VŽ 1908 96 4 A. Vileišis „ligoninės“ reikšme pirmajame knygos Ką daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume leidime (1895) yra pavartojęs terminą gydykla: Vienok niekas teip nepadės ligoniui ir neaprūpįs kitų nuo užkrečiamųjų ligų, kaip paguldymas ligonio atskiroj gydykloje. SG 1895 32 Gydymo įstaigą, kurioje gydoma gamtos priemonėmis, St. Matulaitis 1913 m. straipsnyje vadino terminu gydykla: PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Daugelis ligonių prieš įstodami į gydyklą, jau buvo gydęsi bromu [...]. MG 1913 1 16. Rūšinį terminą su pagrindiniu gydyklos („sanatorijos“ reikšmė) dėmeniu yra pavartojęs St. Matulaitis: Gydyt. Amman’as aprašo [...], kaip gydo epileptikus Züricho epileptikų gydykloj. MG 1913 1 16 Terminas Reikšmės gydykla vaistas ligoninė kurortas sanatorija Baigiant svarbu pažymėti, kad lietuviai gydytojai, rašydami medicinos ir sveikatos klausimais, terminų pirmiausia ieškojo gyvojoje kalboje. Šioji buvo pagrindinis žodžių jiems reikalingoms medicinos sąvokoms įvardyti šaltinis. Daugumą šios kalbos žodžių gydytojai pritaikė medicinos terminijos reikmėms – tuos žodžius terminologizavo. Tad drąsiai galima teigti, kad tiriamojo laikotarpio medicinos terminija yra mažiausiai nutolusi nuo gyvosios kalbos, taigi ir perėmusi iš jos visas jai būdingas ypatybes, taip pat ir daugiareikšmiškumą. Gydytojai vartojo žodžius paprastiems žmonėms žinomomis medicininėmis reikšmėmis, mat šie ir buvo pagrindiniai jų raštų skaitytojai. Jie nekūrė ir nesiskolino terminų, jei rasdavo jų gyvojoje kalboje. Taigi, jei kuris žodis žmonėse vartotas ne viena medicinine reikšme, tai jis ir gydytojų raštuose vartotas tomis reikšmėmis. Šitai patvirtina medicinos terminų ir jų reikšmių palyginimas su LKŽ. Matyti, kad dauguma medicininių reikšmių fiksuotos gyvojoje kalboje. Atliktas tyrimas patvirtina teorinį teiginį, kad semantinė derivacija – pavadinimas paprastosios kalbos žodžiu – buvo pats prieinamiausias, paprasčiausias ir patogiausias būdas (Прохорова 1996: 13–14) pradiniame daugelio terminijų formavimosi etape, nes nebuvo didelio kalbinių priemonių pasirinkimo specialioms sąvokoms įvardyti. Šis būdas, kaip matyti aptarus tiriamąją medžiagą, taip pat būdingas pradiniam lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapui. Reikia pasakyti, kad medicinos terminų, kurie įvardija daugiau nei vieną sąvoką, peržiūrėtuose tiriamojo laikotarpio tekstuose nėra gausu. Tai patvirtina kai kurių tyrėjų teiginį, kad daugiareikšmiškumo reiškinys medicinos terminologijoje retas (Сакаева 2017: 111; plg. Соколова, Кириллова 2017; Бекишева, Грошева 2017). Straipsniai / Articles 115 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS Daugiareikšmiškumas pradiniam lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapui nelabai būdingas – iš gana gausaus šaltinių kiekio (peržiūrėti 98 įvairios apimties ir skirtingų autorių gydytojų XIX a. pab. – XX pr. populiarinamieji medicinos ir sveikatos srities tekstai) aptikta tik vienuolika terminų, kurie gydytojų pavartoti ne viena medicinine reikšme. Nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio kai kurių medicinos terminų ribos nebuvo labai griežtos. Tokie terminai neturi pagrindinių moksliniams terminams būdingų požymių, pavyzdžiui, tikslumo, jie pavaldūs gyvosios kalbos dėsniams, nes iš jos gydytojų ir imti vartoti. Terminų skirtingos medicininės reikšmės visiškai atsiskleidžia tik kontekste ar gretinant skirtinguose kontekstuose pavartotus tuos pačius terminus. Taigi, galima sutikti su teiginiu, kad kontekstas turi didelę reikšmę atpažįstant daugiareikšmius terminus, nes be konteksto sunku būtų nustatyti, kokia reikšme terminas yra pavartotas. LKŽ duomenimis, didžiosios dalies terminų, kuriuos vartojo gydytojai savo populiarinamuosiuose tekstuose, medicininės reikšmės žinomos gyvojoje kalboje. Daugiareikšmiais medicinos terminais eina gyvosios kalbos žodžiai, ir tomis reikšmėmis gydytojų perimti iš tos kalbos. Taigi, galima teigti, kad ištirti terminai dar nebuvo nutolę nuo gyvosios kalbos, ir jų daugiareikšmiškumas radosi tos kalbos žodžių terminologizavimo procese, kitaip sakant, medicinos terminų daugiareikšmiškumas radosi iš gyvosios kalbos žodžių daugiareikšmiškumo. Kita vertus, pavartoti medicinos srities tekstuose, jie jau nėra gyvosios kalbos žodžiai, o terminai. Tad einant terminologizavimo keliu daugiareikšmiškumo mažėja. Tai paneigia teiginį, kad daugiareikšmiškumas terminologijoje yra paplitęs. Atliktas tyrimas paneigia teorinę įžvalgą, kad paprastos morfologinės ir darybinės sandaros terminas linkęs į daugiareikšmiškumą. Didesnė dalis aptartų medicinos terminų yra vediniai, o vienas iš jų – sudėtinis terminas. Pastebėta, kad kai kuriais atvejais skirtingomis medicininėmis reikšmėmis tą patį terminą yra pavartojęs ne vienas gydytojas. Gali būti, kad vėlesnių tekstų autoriai gydytojai buvo susipažinę su savo kolegų darbais ir tiesiog perėmė terminus tomis reikšmėmis. Kiekybinio daugiareikšmiškumo atžvilgiu tirtuose tekstuose vyrauja dvinaris daugiareikšmiškumas, t. y. terminai dažniausiai vartojami dviem skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. Trinaris ir keturnaris daugiareikšmiškumas nebūdingas. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Kokybinio daugiareikšmiškumo atžvilgiu būdingas vidudalykinis daugiareikšmiškumas, t. y. terminai skirtingomis medicininėmis reikšmėmis vartojami vienos ir tos pačios dalykinės srities (medicinos) lauke. Esama autorinio daugiareikšmiškumo apraiškų. Mat pasitaiko atvejų, kai terminų pavartojimą ne viena reikšme galima laikyti individualiu arba atsitiktiniu reiškiniu. Tai akivaizdu ir tais atvejais, kai terminų medicininės reikšmės nefiksuotos LKŽ, todėl galima daryti prielaidą, kad tas reikšmes terminui bus suteikęs (-ę) jį savo tekste (-uose) pavartojęs (-ę) gydytojas (-ai). Pasitaikantys ne viena reikšme pavartoti medicinos terminai rodo, kad pradiniame lietuvių medicinos terminijos formavimosi etape kai kurios medicinos sąvokos dar nebuvo nusistovėjusios ir išsikristalizavusios. Negalima būtų sutikti su teiginiu, kad daugiareikšmis terminas yra neterminiškas. Aptarti pradinio lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapo terminai laikytini terminais, nes jie aiškiai įvardija konkrečias medicinos sąvokas. SUTRUMPINIMAI A – Aušra Art – Artojas BK – Biržų kalendorius BL – Apie blogąją ligą arba syfilį (prancus) ChA – Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti ChK – Cholera ir kova su ja Dž – Džiova Gdt – Gydytojas GŽK – Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kūne KMŠK – Kolera, maras, šiltinės ir kruvinoji KU – Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą LB – Lietuviškasis balsas LimpL – Limpamosios Ligos ir Kaip nuo jų išsisaugoti LytL – Lytiškos Ligos ir Kaip nuo jų apsisaugoti MG – Medicina ir gamta NG – Naminis gydytojas PP – Pirmoji pagalba nelaiminguose atsitikimuose PM – Patarmės moterims, kurios nori būti sveikos RČ – Raupų čiepyjimas RP – Rūgštasai pienas prof. Mečnikov’o SG – Ką daryti, kad sveiki butume ir ilgai gyventume Straipsniai / Articles 117 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Svk – Sveikata Šlt – Šaltinis U – Ūkininkas V – Varpas Vlt – Viltis VŽ – Vilniaus žinios ŽK – Kaip sutaisytas žmogaus kūnas ŽL – Žmonių ligos ŠALTINIAI [A. S.] 1906: Nešvarumas ir užsikrėtimas. – Lietuvos ūkininkas 19, 253–254. [A. V.] 1905: Apie vidurių šiltinę ir kaip nuo jos apsisaugoti. – Vilniaus žinios 118, 4. [A. V.] 1905: Ką valgyti žiemą? – Vilniaus žinios 289, 3–4. [A. V.] 1909: Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo piktąja šiltine. – Šaltinis 10, 148–151. [A. V.] 1909: Kaip gydyties prakaitavimu? – Šaltinis 14, 212–215. [A. V.] 1905: Kaip privalo seni žmonės žiemą užlaikyti savo sveikatą? – Vilniaus žinios 286, 3. [A. V.] 1909: Nuo ko dažniausia žmonės miršta. – Šaltinis 1, 4–7. [A. V.] 1905: Saulės šviesos vertybė sveikatai. – Vilniaus žinios 225, 4. [A. V.] 1915: Ta liga lot. azaena faetido vadinama [...] (Klausimai ir atsakymai). – Gydytojas 1, 3. [B.] 1896: Ką daryti nusideginus. – Ukininkas 17, 131. [B.] 1896: Kaip gydyti skilvio (pilvo) ir žarnų ligas. – Ukininkas 4, 28–30. [Bendraitis] 1895: Apie pasiutimą. – Ukininkas 21, 165–167. [D.] 1896: Kaip apsieiti sergant šiltine? – Ukininkas 24, 188–189. [daktaras A. V.] 1903: Dr. Fr. Esmarch. Pirmoji pagalba nelaiminguose atsitikimuose, išvertė daktaras A. V., Tilžė. [Dr. A. V.] 1909: Kaip privalo užsilaikyti sergantis džiova, ir kas daryti, kad neužsikrėstų jaja sveikieji? – Šaltinis 20, 308–310; 21, 324–325. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII [Dr. A. V.] 1899: Patarmės moterims, kurios nori buti sveikos, pagal Zielčaka parašė Dr. A. V., Tilžė [Dr. A. Vileišis] 1910: Apie kolerą ir perspėjančias ją priemonės. – Artojas 118, 65–66; 19, 69. [Dr. A. Vileišis] 1910: Apie kūdikių auginimą. – Šaltinis 48, 756; 49, 772. [Dr. A. Vileišis] 1912: Apie lisninkus. Pagal d-rą Mankauskį. – Artojas 37, 145–147. [Dr. A. Vileišis] 1910: Apie maudymąsi atlapame ore. – Artojas 33, 125–126. [Dr. A. Vileišis] 1913: Apšvietimo ir vaikų marumo skaitmenė įvairiose šalyse. – Šaltinis 46, 730. [Dr. A. Vileišis] 1915: Difteritas. – Gydytojas 3, 9–12. [Dr. A. Vileišis] 1914: Kaip privalo užsilaikyti sergantis džiova, ir kas daryti, kad neužsikrėstų jaja sveikieji? – Gydytojas 8, 29–32. [Dr. A. Vileišis] 1910: Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akįs, Seinai. [Dr. A. Vileišis] 1909: Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akįs. – Šaltinis 39, 612–614; 46, 723–724; 49, 772–773. [Dr. A. Vileišis] 1918: Kas tai yra influenca ir iš ko ji atsiranda? – Tėvynės sargas 34, 4–8. [Dr. A. Vileišis] 1912: Kokia privalo būti sergančių vaikų priežiūra. – Šaltinis 17, 264–266. [Dr. A. Vileišis] 1911: Kova su vabzdžiais (vabalais), užsikrečiamųjų ligų platintojais. – Šaltinis 6, 62–63. [Dr. A. Vileišis] 1913: Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai. – Artojas 27, 105–107; 28, 109–110; 32, 125–126. [Dr. A. Vileišis] 1910: Plaučių džiova. – Artojas 28, 105. [Dr. A. Vileišis] 1915: Rauplės arba Raupai. – Gydytojas 2, 5–8. [Dr. A. Vileišis] 1913: Sibiro žaizda (Karbunkulas). – Artojas 47, 186–188. [Dr. A. Vileišis] 1911: Skorbutas. – Šaltinis 30, 351–352; 31, 364–365. [Dr. A. Vileišis] 1908: Suteikimas žmogui pirmosios pagalbos paprastų smalkčių apniktam. – Šaltinis 45, 707–708. [Dr. A. Vileišis] 1911: Vanduo. – Šaltinis 39, 459–461. [Dr. E. Draugelis] 1918: Naujoji liga. – Tėvynės sargas 36, 13–14. Straipsniai / Articles 119 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu [Dr. F. Matulaitis] 1911: Džiova. Alkoholis, Chicago, Ill. [Dr. J. Basanaviczius] 1898: Medega musu tautiszkai vaistinykystai, parupino Dr. J. Basanaviczius, atspauda isz „Dirvos“, Shenandoah. Pa. [Dr. J. Basanavičius] 1913: Follikulinas kaipo pūrgatyvas (Nauji vaistai). – Medicina ir gamta 2, 20–21. [Dr. K. Grinius] 1921: Žmonių ligos. – Sveikata 1, 1–4; 2, 1–3. [Dr. K. Jokantas] 1912: Apie lavonų puvimą. – Šaltinis 21, 328–329. [Dr. K. Jokantas] 1912: Kaip reikia maitinti vaikai nuo 3-čių metų. – Šaltinis 14, 211–212. [Dr. K. Jokantas] 1910: Keletas žodžių apie bakterijas. – Artojas 15, 53–54; 25, 93–94. [Dr. K. Jokantas] 1912: Mirtis. – Šaltinis 20, 312–313. [Dr. K. Jokantas] 1912: Sušalimas ir atšalimas. – Šaltinis 8, 116. [Dr.] 1897: Dizenterija arba kruvinas viduriavimas. – Ukininkas 9, 131. [Dr.] 1897: Rachitas arba angliškoji liga. – Ukininkas 12, 183. [D-ras A. Medinietis] 1905: Apie kudikių auginimą. – Vilniaus žinios 19, 2–3. [D-ras A. Sketeris] 1910: Karštinės (Šiltinės, Karštligės, lot. Typhus). – Sveikata 4, 1–8. [D-ras A. Sketeris] 1911: Kila (hernia). – Sveikata 11, 1–7. [D-ras A. Sketeris] 1912: Švarumas ir sveikata. – Pasiuntinys 5, 149–150. [D-ras A. V.] 1909: Apalpimas ir pirmoji pagalba. – Žemdirbys 12, 9–10. [d-ras A. V.] 1904: Apie blogąją ligą arba syfilį (prancus), pagal d-ro M. Člėnovo veikalėlį sutaisė d-ras A. V., Tilžė. [D-ras A. V.] 1905: Apie cholerą, ir kaip apsisaugoti nuo jos. – Vilniaus žinios 77, 2–3. [D-ras A. V.] 1905: Apie vidurių šiltinę ir kaip nuo jos apsisaugoti. – Vilniaus žinios 118, 4. [D-ras A. V.] 1905: Atsakymas tiems, kurie per laiškus prašo ligonims atsiųsti vaistų. – Vilniaus žinios 29, 3. [D-ras A. V.] 1907: Cholera ir kova su ja. – Vilniaus žinios 125, 2–3; 126, 2. [D-ras A. V.] 1907: Difteritas, Vilnius. [D-ras A. V.] 1907: D-ras Bor. Oks. Raupų čiepyjimas, vertė D-ras A. V. – Vilniaus žinios 133, 2. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII [D-ras A. V.] 1907: Ivan Tarchanov. Rūgštasai pienas prof. Mečnikov’o. – Vilniaus žinios 101, 2; 102, 2; 103, 2; 104, 2; 105, 2; 108, 2. [D-ras A. V.] 1902: Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kune?, sutaisė pagal Lunkevyčių D-ras A. V., Tilžė. [D-ras A. V.] 1906: Ligonių gydymas senovėje. – Vilniaus žinios 281, 1–2. [D-ras A. V.] 1905: Meningitis cerebrospinalis epidemica. – Vilniaus žinios 163, 3–4. [D-ras A. V.] 1905: Vaisių vertenybė iš pusės hygijenos. – Vilniaus žinios 192, 4. [D-ras A. V.] 1909: Vaistai nuo uodų įkandimo. – Žemdirbys 12, 10. [D-ras A. Vileišis, Dr. A. Vileišis] 1910: Aklybė, jos priežastįs ir perspėjimo priemonės. – Artojas 39, 149–150. [D-ras A. Vileišis, Dr. A. Vileišis] 1918: Kokia privalo būti sergančiųjų vaikų priežiūra. – Tėvynės sargas 21, 11; 26, 11–12. [D-ras A. Vileišis] 1912: Apie drugio ligą. – Šaltinis 46, 727–728. [Dr-as A. Vileišis] 1914: Apie ligą, drugiu vadinamą. – Gydytojas 11, 62–64. [D-ras A. Vileišis] 1912: Apie niežus. – Šaltinis 49, 776. [D-ras A. Vileišis] 1918: Apie plaučių džiovą. – Tėvynės sargas 7, 14–15. [D-ras A. Vileišis] 1908: Apie plaukų slenkimą. – Vilniaus žinios 8, 4. [D-ras A. Vileišis] 1908: Cholera. – Vilniaus žinios 154, 2–3; 155, 2–3; 159, 2–3; 160, 2–3. [D-ras A. Vileišis] 1907: Dantįs ir jų higijena. – Vilniaus žinios 217, 2. [D-ras A. Vileišis] 1908: Džiova, jos priežastįs ir išsiplėtojimas. – Vilniaus žinios 96, 4; 97, 3–4. [D-ras A. Vileišis] 1918: Kaip gyventi, kad sveikam būti. – Tėvynės sargas 4, 14–15; 5, 15. [d-ras A. Vileišis] 1906: Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, pagal D-rą Med. L. Volbergą sutaisė d-ras A. Vileišis, Vilnius. [D-ras A. Vileišis] 1905: Kas daryti kad sveiki butume ir ilgai gyventume, vertė iš lenkų kalbos D-ras A. Vileišis, Vilnius. [D-ras A. Vileišis] 1915: Kas yra influenca ir iš ko ji atsiranda? Influencos gydymas. – Gydytojas 6, 22–24. Straipsniai / Articles 121 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu [d-ras A. Vileišis] 1915: Limpamosios ligos ir Kaip nuo jų išsisaugoti?, parašė d-ras A. Vileišis, Kaunas. [D-ras A. Vileišis] 1924: Naminis gydytojas. Trumpas paprasčiausių ligų aprašymas ir jų gydymas, antrasis pataisytas leidimas, Kaunas. [D-ras A. Vileišis] 1908: Naminis gydytojas: Trumpas aprašymas prasčiausių ligų ir prasčiausių vaistų kovoje su jomis: / D. 1. Apie žmonių ligas ir jų gydymą, sutaisė D-ras A. Vileišis, Seinai. [D-ras A. Vileišis] 1913: Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai, Seinai. [D-ras A. Vileišis] 1918: Rožė. – Tėvynės sargas 10, 14. [D-ras A. Vileišis] 1914: Sveikatos dalykai. Apie žmogaus džumą. – Šaltinis 29, 435–437. [D-ras A. Vileišis] 1912: Šaltos kojos – įvairių persišaldymų priežastis. – Šaltinis 1, 11. [D-ras A. Vileišis] 1910: Tikrieji raupai (rauplės). – Artojas 12, 42–43. [D-ras E. D.] 1915: Užkrečiamosios ligos. – Viltis 70, 2–3. [D-ras F. Antaniukas] 1895: Ką daryti, kad sveiki butume ir ilgai gyventume, vertė iš lenk. kalbos D-ras F. Antaniukas, Tilžė. [D-ras F. Matulaitis] 1915: Lytiškos Ligos ir Kaip nuo jų apsisaugoti, parašē D-ras F. Matulaitis, antra, peržiurēta ir pagerinta laida, So Boston, Mass. [D-ras K .Grinius]1910: Rauplės (lot. Variola vera). – Sveikata 8, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1911: Apie drugio ligą. – Sveikata 2, 1–5. [D-ras K. Grinius] 1911: Apie kurtumą. – Sveikata 8, 1–5. [D-ras K. Grinius] 1910: Apie onanizmą. – Sveikata 12, 1–6. [D-ras K. Grinius] 1909: Difteritas. – Sveikata 6, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1910: Influenca (Irmėdė, Kaulaligė). – Sveikata 11, 1–5. [D-ras K. Grinius] 1910: Kokliušas (Didysis Kosulys, lot. Pertussis arba Tussis Convulsiva). – Sveikata 7, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1910: Nuomarius (Epilepsia). – Sveikata 1, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1910: Reumatizmas. – Sveikata 5, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1911: Sifilis ir „606“. – Sveikata 1, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1909: Skarlatina. – Sveikata 4, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1909: Tymai (Jedra, Blusinės; lot. Morbilli). – Sveikata 5, 1–8. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII [D-ras K. Grinius] 1911: Triperis. – Sveikata 3, 1–7. [D-ras K. Grinius] 1921: Žmonių ligos, Kaunas. [D-ras K. Grinius] 1920: Žmonių ligos. – Sveikata 5–6, 1–4. [D-ras K. Jokantas] 1910: Kam reikalingos pirtįs. – Šaltinis 44, 694. [D-ras med. P. Avižonis] 1920: Kova su limpamomis ligomis, Raseiniai. [D-ras P. Avižonis] 1913: Aklumas ir trachoma Lietuvoje. – Lietuvių tauta 2(2), 181–190. [D-ras P. Avižonis] 1907: Keletas žodžių apie šundaktarius. – Vilniaus žinios 185, 2–3. [Dr-as P. Avižonis] 1911: Pasigelbėjimas nelaiminguose atsitikimuose. – Ūkiškasis kalendorius 1911 metams, Brooklyn, N. Y., 62–66. [D-ras S. Matulaitis] 1913: Anatomijos, fiziologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminologija. – Medicina ir gamta 2, 9–12. [D-ras V. A.] 1901: Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti, paraše D-ras V. A., Tilžė. [Draugaitis] 1891: Apie rauples. – Ukinįkas 2, 77–84. [D-ro P. Avižonies] 1913: Aklumas ir trachoma Lietuvoje: referatas skaitytas 1912 m. Lietuvių mokslo dr-jos visuotin. susirinkime, atspauzdinta iš „Lietuvių tautos“, Vilnius. [Drs. J. Bs.] 1883: Keli źodźei apie kolerą. – Auszra 4, 110–113; 5, 138–143. [G. K.] 1892: Kaltunas (lotyniszkai Plica polonica). – Ukininkas 1, 18–21. [Gydytojas K. J., Dr. K. J.] 1913: Žmogaus amžiaus ilgumas. – Vadovas 16, 62, 158– 173; 16, 63, 274–281. [Gydytojas] 1896: Skarlatina. – Ukininkas 20, 153–156. [Hygiējos tarnas] 1889: Hygiēna. I. Arbata. – Varpas 1, 8–9. [Hygiējos tarnas] 1889: Hygiēna. III. Tabakas. – Varpas 3, 40–41; 4, 60–61; 8, 120. [Hygiėnos tarnas] 1895: Alkogolis ir alkogolizmas. – Varpas 9/10, 155–157. [J. S. Kůksztis] 1885: Hypnoskopas. – Auszra 10/11, 319–325. [J. Slibinas] 1892: Difteritas, smauginyczia, kaklinė (lotyniszkai – diphtheritis). – Ukinįkas 8, 293–297. [J. Slibinas] 1892: Prancuzligė arba piktoji liga (lotyniszkai – syphilis). – Ukinįkas 6/7, 230–237. [J. Szl.] 1885: Ar kenkia rukymas tabako. – Lietuwiszkasis Bałsas 2, 6–7. Straipsniai / Articles 129 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Соколов М. М., Кириллова Татьяна Сергеевна 2017: Полисемия в медицинской терминологии. – Современная наука теоретический и практический взгляд: материалы Международной научно-практической конференции, Москва: Перо, 86–89. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/ elibrary_32441316_75564706.pdf. Суперанская Александра Васильевна, Подольская Наталия Владимировна, Васильева Наталия Владимировна 1989: Общая терминология: Вопросы теории, Москва: Наука. Татаринов Виктор Андреевич 1996: Теория терминоведения 1: Теория термина история и современное состояние, Москва: Московский лицей. Татаринов Виктор Андреевич 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь, Москва: Московский Лицей. Трегубов Андрей Николаевич 2011: Полисемия: проблемы и пути возможного решения. – Знание. Понимание. Умение 1, 179–183. Prieiga internete: https:// elibrary.ru/download/elibrary 163555333 55116403.pdf [žiūrėta 2020-07-31]. Ходакова Анастасия Генадьевна 2009: Полисемия термина как следствие полисемии его общеупотребительного источника. – Научный вестник Воронежского государственного архитектурнр-строительного университета. Серия: Современные лингвистические и методико-дидактические иследования 12, 120–129. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary__12993086_85482613.pdf [žiūrėta 2020-07-31]. Шетле Тайбат Владимировна 2009: Полисемия и омонимия в терминологии (на примере англоязычных терминов банковского дела). – Известия высших учебных заведений. Паволжский регион. Гуманитарные науки 3(11), 104–111. Prieiga internete: https://cyberleninka.ru/article/n/polisemiya-i-omonimiya-v-terminologiina-primere-angloyazychnyh-terminov-bankovskogo-dela/viewer [žiūrėta 2020-08-08]. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII On Polysemy of Medical Terms of Late 19th – Early 20th Century SUMMARY The article discusses the polysemous medical terms used by Lithuanian doctors in medical and healthcare publications written in popular scientific style at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. It was found that polysemous terms were not very common at the initial stage of the formation of Lithuanian medical terminology – out of a rather large number of sources (98 medical publications of different scope and different authors/doctors were reviewed), only eleven terms used in multiple meanings were found, e.g., veidas “facies” and “zygoma”, pilvas “venter” and “gaster”, pilvelis “ventriculus” and “gaster”, nosis “nasus” and “naris”, kruvinas viduriavimas “dysentheria” and “diarrhoea cruenta”, drugys “malaria” and “febris intermittens”, dusulys “dyspnoea” and “asthma bronchiale”, vabalėlis “parasitus” and “microbium”, sėkla “ligų užuomazga” and “sperma”. It was established that the boundaries of certain medical terms of the period under ana lysis were not very strictly defined. They followed the laws of general language, as they were taken from it by doctors themselves. Different medical meanings of terms fully reveal in the context only or when the same terms used in different contexts are compared. The words of general language taken by doctors with different meanings associated with them are used as polysemous medical terms. Consequently, the terms under discussion had not yet departed from general language, and their polysemy originated from it in the process of terminologization or, in other words, the polysemy of medical terms derived from the polysemy of general-language words. On the other hand, when used in medical texts, they are no longer general-language words but terms. Hence, we can say that polysemy reduces as we move along the road of terminologization. It denies the assertion that polysemy is widespread in terminology. The study rejects the theoretical insight that the term of simple morphology and formation is prone to polysemy. A greater part of the medical terms in question are derivatives, one of them is a composite term. It was observed that in some cases several doctors used the same term in different medical meanings. It is likely that the authors/doctors of later texts were familiar with the works of their colleagues and simply took those terms with the meanings associated with them. The texts under analysis are dominated by binary polysemy, i.e., the terms are usually used in two different medical meanings. Ternary and quaternary polysemy is not a characteristic feature, though isolated cases of such polysemy were found as well. Straipsniai / Articles 131 XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu The terms are used in different medical meanings in the domain of the same subject (medicine). Certain manifestations of the so called author’s polysemy were identified. There are cases when the use of terms in multiple meanings may be considered an individual or random phenomenon. It is commonplace in such cases when the medical meanings of terms are not established in the Lithuanian academic dictionary, and we can thus assume that the doctor(s) using the term in the text(s) assigned those meanings to the term at his/her/their discretion. Occasional use of medical terms in several meanings shows that at the initial stage of the formation of Lithuanian medical terminology certain medical concepts were not yet established and crystallized. The theoretical assumption that polysemous terms should not be considered terms cannot be supported. The medical terms under discussion should be considered terms, because they clearly indicate specific medical concepts. Įteikta 2020 m. rugsėjo 7 d. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]