Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą

Straipsniai / Articles 55 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0003-2286-4080 Mokslinių tyrimų kryptys: XVI–XVIII a. Prūsijos Lietuvos raštija, dvikalbės lietuvių leksikografijos istorija. DOI: doi.org/10.35321/all83-03 KRISTUPO ERNSTO TYDKĖS 1747 M. GRUODŽIO 12 D. PRAŠYMAS: NAUJI FAKTAI APIE HALĖS UNIVERSITETO LIETUVIŲ KALBOS SEMINARĄ Christoph Ernst Tiedtke’s Appeal of December 12, 1747: New Facts about the Lithuanian Language Seminar at the University of Halle ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamas ir publikuojamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) Berlyne rastas dokumentas, atskleidžiantis naujų faktų apie 1727 m. Halės universitete įsteigtą Lietuvių kalbos seminarą. Tai šio universiteto Teologijos fakulteto absolvento ir Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753) posūnio bei Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) suvestinio brolio Kristupo Ernsto Tydkės (Christoph Ernst Tiedtke, 1722–po 1772) prašymas, rašytas 1747 m. gruodžio 12 d. ir adresuotas Slaptajai tarybai (vok. Geheimer Rat) Berlyne. Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istorijai šis archyvinis šaltinis reikšmingas tuo, kad teikia duomenų beveik nedokumentuotam baigiamajam šio seminaro veiklos laikotarpiui. Remiantis K. E. Tydkės prašyme užfiksuota informacija, straipsnyje atskleidžiama, kad po 1740 m., kurie istoriografijoje įprastai laikomi Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro uždarymo metais, vis dėlto būta pastangų toliau tęsti šio seminaro veiklą. ESMINIAI ŽODŽIAI: XVIII amžius, Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaras, Kristupas Ernstas Tydkė (Christoph Ernst Tiedtke), Gotthilfas Augustas Francke’ė, Francas Albertas Šulcas (Franz Albert Schultz). BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ANNOTATION The article analyses and publishes the archival document found at the Secret State Archives Prussian Cultural Heritage Foundation (German: Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) in Berlin, which reveals new facts about the Lithuanian Language Seminar established at the University of Halle in 1727. It is an appeal of Christoph Ernst Tiedtke (1722–after 1772), a graduate of the University’s Faculty of Theology, stepson of Peter Gottlieb Mielcke (1695–1753) and half-brother of Christian Gottlieb Mielcke (1733–1807), which was written on December 12, 1747 and was addressed to the Privy Council (German: Geheimer Rat) in Berlin. This archival source is important for the history of the Lithuanian Language Seminar at the University of Halle, as it provides evidence about a nearly undocumented final period of existence of the seminar. Based on the information recorded in Tiedtke’s appeal, the article reveals that efforts were actually made to continue the activities of the seminar after 1740, which is usually considered the year of closure of the Lithuanian Language Seminar at the University of Halle in historiography. KEYWORDS: 18th century, Lithuanian Language Seminar at the University of Halle, Christoph Ernst Tiedtke, Gotthilf August Francke, Franz Albert Schultz. Halės universitetas, įsteigtas 1694 m., buvo antroji Prūsijos Karalystės aukštoji mokykla, kurioje karaliaus Frydricho Vilhelmo I (Friedrich Wilhelm I., 1688– 1740, valdė 1713–1740) valia pradėta teologijos studentus nelietuvius mokyti lietuvių kalbos. Pietizmo idėjų centru laikomame ir vos ketvirtą veiklos dešimtį skaičiuojančiame Halės universitete 1727 m. atidaryto Lietuvių kalbos seminaro įkūrimo tikslas – rengti lietuvių kalbą mokančius pietistinės pakraipos kunigus ir mokytojus darbui lietuviškose Prūsijos Karalystės parapijose. Tačiau kitaip nei Karaliaučiaus universitete, kuriame iš esmės tuo pačiu tikslu 1718 m. pradėtas steigti Lietuvių kalbos seminaras veikė daugiau kaip du šimtmečius – iki 1944 m. (Citavičiūtė 2004: 11, 12), Halės universitete seminaras gyvavo gerokai trumpiau. Remiantis rastu nauju archyviniu šaltiniu, šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar 1740 m., kurie vokiečių ir lietuvių istoriografijoje įsitvirtino kaip šio seminaro uždarymo metai, jis galutinai liovėsi egzistavęs, ir atskleidžiama, kad po 1740-ųjų vis dėlto būta pastangų toliau tęsti jo veiklą. Straipsniai / Articles 57 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą 1. HALĖS UNIVERSITETO LIETUVIŲ KALBOS SEMINARO VEIKLOS DATAVIMAS ISTORIOGRAFIJOJE Pirmõsios išsamesnės specialiai Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istorijai skirtos studijos Das Litauische Seminar an der Universität Halle, publikuotos 1935 m. žurnale Archivum Philologicum, autorius Franzas Spechtas (1888–1949) teigė, kad seminaras veikęs nuo 1727 iki 1740 m. (Specht 1935: 36–38), kitaip tariant, jo veikla trukusi trylika metų. Nurodydamas seminaro veiklos pradžią, jis rėmėsi dviem pirminiais šaltiniais: 1) 1729 m. rugsėjo 1 d. laikraštyje Neue Zeitungen von Gelehrten Sachen Nr. 70 pasirodžiusia žinute, kurioje paminėta, kad 1727 m. spalio mėnesį Halėje Prūsijos karaliaus įsakymu įsteigtas Lietuvių kalbos seminaras teologijos studentams: Nachdem auf allergndigſten hohen Befehl Sr. Knigl. Majeſt. im October 1727 allhier ein Seminarium Lithuanicum von Studioſis Theologiæ errichtet worden, in welchem dieſelben von einem Studioſo Theologiæ, der ein gebohrner Litthauer, in der Litthauiſchen Sprache unterrichtet werden, damit ſie nachmahls in dem Knigl. Preußiſchen Litthauen ʒu Predigern gebraucht werden knnen ([Anonimas] 1729: 639; plg. Specht 1935: 36); 2) Halės universiteto teologijos profesoriaus ir Lietuvių kalbos seminaro vadovo Gotthilfo Augusto Francke’ės (1696–1769) teiginiu tuomečio seminaro docento Frydricho Vilhelmo Hako (Friedrich Wilhelm Haack, 1707–1754) parengto žodyno Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm (Halė, 1730) pratarmėje, kad seminaras veikiąs jau trejus metus: Es ſind nunmehro drey Iahr / daß auf Knigl. allergndigſten Befehl ein Seminarium Litthuanicum, darin einige Studioſi Theologiæ ʒu der in einem gewiſſen Strich von Preuſſen blichen Litthauiſchen Sprache angefhret werden / alhier errichtet worden iſt (Francke 1730: [2r]; plg. Specht 1935: 37). Teigdamas, kad Lietuvių kalbos seminaras liovėsi veikęs 1740 m., F. Spechtas rėmėsi tik Johanno Christopho Hoffbauerio (1766–1827) Halės universiteto istorijai skirtoje knygoje Geschichte der Universität zu Halle bis zum Jahre 1805 (Halė, 1805) cituotu archyviniu šaltiniu – nedatuotu seminaro vadovo G. A. Francke’ės pranešimu: Was hiernächst das Litauische Seminarium anlanget, so ist dasselbe von mir privatim im Jahre 1727 angerichtetes, bis 1740 ohne einige königliche Kosten erhaltenes Institutum gewesen, zu dessen Anlegung mich nichts anders, als BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII die allerhöchste Königliche Intention und mehrmaliger allergnädigste Befehl, daſs tüchtige Leute vor das Preuſsische Litauen erzogen werden mögten, bewogen (Hoffbauer 1805: 281; plg. Specht 1936: 37). Šis G. A. Francke’ės pranešimas, dar kartą patvirtindamas kitų šaltinių liudijamus Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro įsteigimo metus (1727), iki šiol tebėra vienintelis žinomas pirminis šaltinis, kuriame teigiama, kad seminaras veikęs iki 1740 m. Kiek kitaip spręstina iš G. A. Francke’ės amžininko istoriko Johanno Christopho von Dreyhaupto (1699–1768) glaustos seminaro apžvalgos: 1750 m. išleistame antrajame knygos Ausführliche diplomatisch-historische Beschreibung des [...] Saal-Creyses tome (Halė, 1750) jis apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą rašė kaip apie tuomet dar tebeveikiančią instituciją (Dreyhaupt 1750: 33). J. Ch. Hoffbaueris prieštaravimą tarp abiejų šaltinių aiškino tuo, kad J. Ch. von Dreyhauptas skyrelį apie seminarą galėjęs parašyti gerokai anksčiau, nei išėjo knyga, t. y. dar iki 1740 m., kai seminaras tikrai veikė (Hoffbauer 1805: 282). Kad ir kaip būtų, vėliau vokiečių istoriografijoje minint Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą iš esmės remtasi J. Ch. Hoffbaueriu, t. y. seminaro veiklos pabaiga laikyti 1740-ieji (pvz.: Schrader 1894: 239–240; Reinhold 1895: 106–107). Tiesa, prieškario lietuvių darbuose seminarą linkta datuoti iki 1765 m. (pvz.: Vileišis 2008 [11935]: 146; Šapoka 1989 [11936]: 615), galbūt tai sieta su nemokamo maitinimo lengvatos (vok. Preußischer Freitisch arba Preußisch-Litauischer Freitisch) skyrimu teologijos studentams ir po 1740-ųjų (plg. Schiller 1994: 195). Šią lengvatą Halėje studijuojantiems Prūsijos jaunuoliams ir ypač tiems, kurie mokėsi lietuvių kalbą seminare, 1728 m. sausio mėnesį įsteigė karalius Frydrichas Vilhelmas I, tuo tikslu iš Karaliaučiaus kasmet siųsta po 400 talerių, bet ši parama ir drauge lengvata nutraukta kur kas anksčiau – dar 1758 m., kai per Septynerių metų karą rusų kariuomenė užėmė Karaliaučių (Hoffbauer 1805: 279–280; Specht 1935: 38; Winter 1954: 57). Vis dėlto minėta F. Spechto studija, kurios tyrimo objektas buvo vien tik šio seminaro istorija, svariai prisidėjo prie to, kad 1740-ieji tiek vokiečių, tiek lietuvių istoriografijoje galutinai įsitvirtino kaip seminaro uždarymo metai (Winter 1954: 56; LLI I 214; Bense 1974: 295; Bense 1994: 811; Schiller 1994: 195, 199; Citavičiūtė 2004: 78 ir kt.). Nors F. Spechtas ir akcentavo archyvinių šaltinių stoką, tačiau jo percituotas paties seminaro vadovo G. A. Francke’ės teiginys, 1 Tiesa, kai kurie šių tyrėjų manė seminarą pradėjus veikti 1724 ar 1725 m. (Winter 1954: 47; Bense 1974: 295; Bense 1994: 81), bet dabar nėra jokių abejonių, kad iš tiesų jis atidarytas 1727 m. (žr. anksčiau). Straipsniai / Articles 59 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą kad ir be datos bei konteksto, atrodė nekvestionuotinas ir visiškai pakankamas, todėl vėliau seminaro istorijai skirtuose tyrimuose datavimo tema nebeplėtota. Grįžti prie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro veiklos trukmės ir antrosios chronologinės ribos klausimo skatina rastas naujas archyvinis šaltinis – Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, toliau – GStA PK) Berlyne saugomas Kristupo Ernsto Tydkės (Christoph Ernst Tydt[c]ke, Tiedtcke, Tiedke, 1722–po 1772) prašymas, rašytas 1747 m. gruodžio 12 d. ir adresuotas Slaptajai tarybai (vok. Geheimer Rat) į Berlyną (GStA PK: I. HA, Rep. 7, Nr. 90 h, Pkt. 1239, [1r–2v], dokumento faksimilę, perrašą ir vertimą žr. straipsnio pabaigoje). 2. KRISTUPAS ERNSTAS TYDKĖ Į Prūsijos Lietuvos raštijos tyrėjų akiratį K. E. Tydkė pateko visai neseniai kaip XVIII a. lietuvių kultūros lauke aktyviai veikusios Milkų šeimos narys. Rekonstruojant šios šeimos sudėtį, nustatyta, kad K. E. Tydkė buvo Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753) posūnis bei vyriausias suvestinis Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) brolis (Triškaitė 2019: 81–82, 105–110). Jis gimė Lapynuose (vok. Lappienen) ir buvo tenykščio kunigo Tobiaso Tydkės (Tobias Tiedtke, 1688–1725) bei Reginos Luizos Šimelpenig (Regina Louisa Schimmelpfennig, 1702–1776) pirmagimis (LapKK 61v, Nr. 62). Lapynų evangelikų liuteronų bažnyčios krikšto metrikų knyga liudija, kad jis turėjo pusantrų metų jaunesnį brolį Gotfrydą Tydkę (Gottfried Tiedtke, 1723–1791) (LapKK 67r, Nr. 122), vėliau tapusį kunigu ir minėtą Gotfrydo Ostermejerio (Gottfried Ostermeyer, 1716–1800) poleminiame traktate Bedenken über einen Entwurf zu einem Neuen Littauischen Gesangbuch (Karaliaučius, 1786) (plačiau apie brolį žr. Triškaitė 2019: 81–82, 110– 111). Motina buvo kilusi iš gausios Šimelpenigių giminės, kurios ne vienas atstovas priklausė dvasininkų luomui ir dalyvavo lituanistinėje veikloje. Antai K. E. Tydkės senelis iš motinos pusės Martynas Šimelpenigis (Martin Schimmelpfennig, 1668–1735), visą gyvenimą kunigavęs Piktupėnuose (vok. Piktupönen), kartu su kitais Prūsijos Lietuvos kunigais 1719 m. peržiūrėjo ir aprobavo Henriko Lyzijaus (Heinrich Lysius, 1670–1731) rūpesčiu spaudai rengtą Martino Lutherio Mažojo katekizmo vertimą, o jaunesnysis senelio brolis Adomas Frydrichas Šimelpenigis (Adam Friedrich Schimmelpfennig, 1677–1740), Skaisgirių (vok. Skaisgirren) kunigas, buvo vienas iš 1735 m. Karaliaučiuje išleistos pirmosios spausdintos lietuviškos Biblijos vertėjų. Trys K. E. Tydkės dėdės, t. y. motinos broliai, taip pat buvo žinomi Prūsijos Lietuvos dvasininkai: tai Papelkių (vok. Popelken) kunigas Adomas Frydrichas Šimelpenigis (Adam BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Friedrich Schimmelpfennig, 1699–1763), giesmių ir minėtos Biblijos vertėjas, giesmyno sudarytojas bei antrojo Biblijos leidimo redaktorius, Ragainės (vok. Ragnit) kunigas Ernstas Gotfrydas Šimelpenigis (Ernst Gottfried Schimmelpfennig, 1704–1768) ir Martynas Šimelpenigis (Martin Schimmelpfennig, 1706–1778), docentavęs Halės universiteto Lietuvių kalbos seminare, o paskui kunigavęs Kintuose (vok. Kinten) bei Priekulėje (vok. Prökuls). Anksti mirus tėvui, motina 1726 m. ištekėjo už tuomečio Jurbarko (vok. Georgenburg) kunigo P. G. Milkaus, kuris lietuvių raštijos istorijoje žinomas kaip pirmasis 1723 m. atkurto Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro docentas, Naujojo Testamento (1727) korektorius ir vienas iš Biblijos (1735) vertėjų, giesmių ir Prūsijos valdžios įsakų vertėjas. Taigi K. E. Tydkė augo stiprias lituanistines tradicijas puoselėjusioje šeimoje ir, tikėtina, dar vaikystėje išmoko lietuvių kalbą (plačiau apie Tydkių, Šimelpenigių ir Milkų giminystę žr. Triškaitė 2019: 73–126). Sulaukęs beveik devyniolikos, K. E. Tydkė 1741 m. balandžio 5 d. buvo imatrikuliuotas į Karaliaučiaus universitetą: „[1741.] 5. Aprilis. Tiedke Christoph. Ernest., Lapenen. Pruss.“ (Erler 1911–1912: 386), tačiau, jo paties žodžiais tariant, čia nesimokė (Tiedtke 1747-12-12: [1v]), o iš tikrųjų veikiausiai studijavo vos vieną semestrą (žr. toliau). Netrukus siekti mokslų jis išvyko į pietizmo idėjomis garsėjusį Halės universitetą už maždaug tūkstančio kilometrų, taigi liuterono ortodokso P. G. Milkaus šeimoje užaugusiam K. E. Tydkei pietizmas nebuvo svetimas. Tikėtina, kad vykti į Halę jį vienaip ar kitaip paskatino dėdė iš motinos pusės M. Šimelpenigis, kuris buvo mokęs tenykščiame Lietuvių kalbos seminare ir prieš metus sugrįžęs į Prūsijos Lietuvą. Kaip ir du vyresnieji broliai Adomas Frydrichas bei Ernstas Gotfrydas, prieš tai jis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete (Erler 1911–1912: 318) ir lankė profesoriaus Jono Jokūbo Kvanto (Johann Jacob Quandt, 1686–1772) vadovaujamą Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarą, kai jame kaip tik mokė būsimasis svainis P. G. Milkus (Triškaitė 2018: 63, 67–68). M. Šimelpenigį kaip kandidatą mokyti lietuvių kalbą Halėje tenykščio universiteto teologijos profesoriui ir Lietuvių kalbos seminaro vadovui G. A. Francke’ei rekomendavo net du buvę pastarojo auklėtiniai: 1734 m. balandžio 14 d. laiške pirmasis šio seminaro docentas ir tuometis Katyčių (vok. Coadjuthen) kunigas Jonas Richteris (Johann Richter, 1705–1754)2, o 1734 m. gegužės 14 d. laiške Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius bei tenykščio Lietuvių kalbos seminaro vadovas Francas 2 Plg. „meines Nachbahren Sohn Monſ. Schim[m]elpfenning ſich entſchloßen ‖ in Gottes Nahmen als Docens im Halliſchen Seminario ſich dorthin ‖ ʒubegeben“ (Richter 1734-04-14: 28r; plg. Winter 1954: 56). Straipsniai / Articles 61 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą Albertas Šulcas (Franz Albert Schultz, 1692–1763)3. Beje, F. A. Šulcas atkreipė dėmesį į tai, kad M. Šimelpenigis buvęs tikrų tikriausias lietuvis (t. y. buvo gimęs bei užaugęs Prūsijos Lietuvoje) ir kalbėjęs pačia gražiausia tarme. Pasak J. J. Kvanto, Halės universiteto Lietuvių kalbos seminare jis mokė šešerius metus: nuo 1734 iki 1740 m. (QPP IV 108r), taigi buvo ilgiausiai seminare mokęs docentas. Ar M. Šimelpenigis, kadaise pats rekomenduotas G. A. Francke’ei buvusio docento J. Richterio, vėliau seminaro vadovui galėjo rekomenduoti savo sūnėną, duomenų nesama. Neabejotina tik tai, kad į Halę K. E. Tydkė vyko turėdamas F. A. Šulco rekomendaciją – tai liudija 1741 m. spalio 16 d. pastarojo laiškas G. A. Francke’ei (Schultz 1741-10-164; beje, kaip tik ši rekomendacija byloja, kad K. E. Tydkė kelis mėnesius turėjo studijuoti Karaliaučiaus universitete). Halės universiteto matrikulose K. E. Tydkės pavardė įrašyta 1741 m. lapkričio 16 d.: „Tiedtcke, Christophorus Ernestus; Lithv. Prussus [...] 16.11.1741 theol.“ (Preuß 1994: 228)5. Čia jis ketverius metus studijavo teologiją. Būdamas studentu K. E. Tydkė kurį laiką mokė tenykščiame Lietuvių kalbos seminare (Tiedt ke 1747-12-12: [1r]; dar žr. 3 sk. ir priedą). Be to, jis buvo vienas tų iš Prūsijos kilusių studentų, kurie gavo nemokamą maitinimą (apie šią lengvatą žr. 1 sk.). Kad K. E. Tydkei ši lengvata iš tiesų suteikta, byloja alumnų knyga Album alumnorum Mensae Regiae Borusſicae provincialis, kurioje yra jo įrašas: „Chriſtophorus Ernestus ‖ Tiedtcke Lappino=Bo=‖rusſus; natus A[nn]o 1722 ‖ die 3. Maj.“ (Tiedt ke 1741: [14r]). 1745 m. rugpjūčio mėnesį jis, regis, dėl skolų buvo priverstas išvykti iš Halės – bent šitaip manyti leidžia pastaba alumnų knygoje prie cituoto jo įrašo: „Gieng heimlich ſeiner Schulden wegen ‖ von Halle, a[nn]o 1745. m. Auguſt[i]“ (Tiedtke 1741: [14r]). 3 Plg. „Morgen, wo Gott will, gehen unterſchiedene Studioſi von hier mit einem Schiff über Stettin nach Halle ab: [...]; b) Studioſus Schimmelpfennig, Informator am Seminar. Von ſeinem Chriſtentume kann nichts ſagen. Er iſt aber ſtill und wird ſich hoffentlich nicht widrig beʒeugen, und der fertigſte Litauer, der nur ſein kann, und hat den allerſchönſten Dialekt“ (Schultz 1734-05-14; cit. iš Wotschke 1929–1930: 24). 4 Laiškas fragmentiškai publikuotas Theodoro Wotschke’ės knygoje Der Pietismus in Königsberg nach Rogalls Tode in Briefen (Wotschke 1929–1930: 73–76, Nr. 30), tačiau be sakinio apie K. E. Tydkę. Kad būtent šiame laiške K. E. Tydkė rekomenduotas kaip lietuvių kalbos mokytojas seminare, liudija Augusto Hermanno Francke’ės (1663–1727) rankraštiniam palikimui skirtoje duomenų bazėje pateikta informacija (http://fas.francke-halle.de/cgi-bin/nachlass. pl?x=u&t_show=x&wertreg=PER&wert=tiedke%20%20%5BSonstiger%5D&reccheck=16530). 5 Dėkoju habil. dr. Christiane’ei Schiller už duomenis iš šių knygų: Matrikel der Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg – 1730–1741 (Halė, 1994) ir Evangelisches Pfarrerbuch für die Mark Brandenburg (Berlynas, 1941). BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Po poros metų K. E. Tydkė ketino grįžti į Prūsijos Lietuvą – tai liudija jo pastangos 1747 m. gauti Balėtų (vok. Ballethen) kunigo vietą (apie tai žr. 3 sk.). Nepavykus sulaukti paskyrimo į lietuvišką parapiją, 1748 m. jis pradėjo dirbti mokytoju Špandau (vok. Spandau), o 1750 m. – karo kapelionu Prūsijos princo pėstininkų pulke Potsdame (Fischer 1941: 892; dar žr.: Schimmelpfennig-Mielcke [1753-06-??]: 27v; Schimmelpfennig-Mielcke [1753-08-??]: 519v; Triškaitė, Sidabraitė 2019: 158–159, 166–167). 1750 m. rugsėjo 15 d. Bernau mieste K. E. Tydkė susituokė su tuomet jau velionio kunigo Matthäuso Deilicke’ės (1694–1736)6 dukterimi Regenite Christiane (Fischer 1941: 892) ir liko gyventi netoli Berlyno: nuo 1756 m. jis tarnavo Nauene, kur iš pradžių ėjo diakono pareigas, o 1769–1772 m. – superintendento (Fischer 1941: 892). Lietuvių kultūrai nusipelniusioje Milkų šeimoje užaugusio K. E. Tydkės lituanistinė veikla, regis, apėmė tik vieną sritį – lietuvių kalbos mokymą Halės universiteto Lietuvių kalbos seminare. Labiau pasireikšti lietuvių kultūros lauke veikiausiai sukliudė objektyvi aplinkybė: 1747 m. pabaigoje negavęs kunigo vietos Balėtuose, K. E. Tydkė į Prūsijos Lietuvą nebegrįžo ir visą likusį gyvenimą tarnavo Brandenburge. 3. KRISTUPAS ERNSTAS TYDKĖ APIE HALĖS UNIVERSITETO LIETUVIŲ KALBOS SEMINARĄ Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro istorijai svarbus 1747 m. gruodžio 12 d. K. E. Tydkės prašymas, oficialiai adresuotas Prūsijos karaliui Frydrichui II, arba Frydrichui Didžiajam (Friedrich II., Friedrich der Große, 1712–1786, valdė 1740–1786), bet iš tiesų siųstas karaliaus vardu sprendimus priėmusiai Slaptajai tarybai Berlyne. Dvidešimt penkerių Halės universiteto absolventas ir teologijos kandidatas K. E. Tydkė, iš patėvio Mielkiemio (vok. Mehlkehmen) kunigo P. G. Milkaus gavęs žinią, kad atsilaisvino kunigo vieta Balėtuose, Įsruties (vok. Insterburg) bažnytinėje apskrityje, prašė skirti jį į šią Prūsijos Lietuvos parapiją. Kunigo vieta ten tapo laisva, kai 1747 m. rugsėjo 22 d. mirė George’as Abrahamas Baltzeris (QPP IV 8r; Arnoldt 1777: 88; ZM I 61). Siekdamas gauti tarnybą Balėtų parapijoje, K. E. Tydkė Slaptajai tarybai 6 Francke’ės įstaigų archyve (vok. Archiv der Franckeschen Stiftungen, toliau – AFSt) saugomas 1719 m. lapkričio 3 d. M. Deilicke’ės laiškas, adresuotas Halės universiteto profesoriui A. H. Francke’ei (1663–1727) (AFSt: H A 173: 72), minėtojo G. A. Francke’ės tėvui. Tikėtina, kad šiame universitete studijavęs M. Deilicke’ė buvo A. H. Francke’ės auklėtinis. Straipsniai / Articles 63 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą rašė net tris kartus: 1747 m. lapkričio 29 d.7, gruodžio 5 d.8 ir gruodžio 12 d., taigi pastarasis prašymas buvo trečiasis. Vis dėlto pastangos trokštamo rezultato nedavė: 1747 m. gruodžio 28 d. Berlyne valstybės ministras von Brandas ir konsistorijos prezidentas von Reichenbachas pasirašė dekretą, pranešdami K. E. Tydkei, kad prašyta vieta jau užimta, ir drauge nurodydami kitą sykį kreiptis pirmiausia į Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultetą bei iš ten gauti pažymą (Brand, Reichenbach 1747-12-28: [1r]). Tąkart Balėtų kunigu paskirtas ir 1748 m. sausio 21 d. įvesdintas Kristijonas Frydrichas Štimeris (Christian Friedrich Stimehr, Stimer, 1725–1765), ligi tol kunigavęs Gerviškėnuose (vok. Gerwischkehmen), o prieš tai rektoriavęs Stalupėnuose (vok. Stallupönen) (QPP IV 8r, 15r; Arnoldt 1777: 88, 118; ZM VI 1774)9. Jis buvo jaunesnysis Želvos (vok. Saalau) kunigo Kristijono Štimerio (Christian Stimehr, 1676– 1750) sūnus ir buvusio Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaro klausytojo Erdmano Gotlybo Štimerio (Erdmann Gottlieb Stimehr, 1715–1737) brolis (Schiller 1994: 201; ZM VI 1773). 1747 m. gruodžio 12 d. K. E. Tydkės prašymas teikia ne tik duomenų jo paties biografijai rekonstruoti, bet ir naujų žinių apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą. Dėstydamas svarbiausius savo gyvenimo faktus, jis drauge atskleidė iki šiol nežinotų detalių, reikšmingų mažiausiai dokumentuotam baigiamajam seminaro veiklos etapui. Pasakodamas, kad gimė ir augo Prūsijos Lietuvoje, studijavo Halės universitete, o po studijų tarnavo pamokslininku Potsdame ir netoliese, K. E. Tydkė minėjo ir tai, jog moka lietuvių kalbą bei mokė ją tenykščio universiteto Lietuvių kalbos seminare: Ich bin in Litthau=‖en gebohren und erʒogen, und derſelben Sprache ‖ kundig, wie ich de auch in Halle im Seminario ‖ Lithvanico gedachte Sprache dociret (Tiedtke 1747-12-12: [1r]). K. E. Tydkės tvirtinimas, kad jis mokęs lietuvių kalbą Halės universiteto Lietuvių kalbos seminare, dar viena pavarde leidžia papildyti dabar žinomų neabejotinų šio seminaro docentų sąrašą: be jau minėtų J. Richterio (docentavo 1727–1728), F. V. Hako (1728–1732), M. Šimelpenigio (1734–1740), 7 1747 m. lapkričio 29 d. rašytas K. E. Tydkės prašymas saugomas ten pat kaip ir jau minėtas gruodžio 12 d. prašymas (GStA PK: I. HA, Rep. 7, Nr. 90 h, Pkt. 1239, [1r–1v]). 8 Šio K. E. Tydkės prašymo minėtoje archyvo byloje nėra, tačiau jis minimas gruodžio 12 d. prašyme (Tiedtke 1747-12-12: [1r]). 9 K. F. Štimeris žinomas kaip vienas savininkų rankraštinio žodyno Clavis Germanico-Lithvana (XVII–XVIII a. sandūra; LMAVB: F 137-13–14), kurį XVIII a. 3-iuoju dešimtmečiu pildė K. E. Tydkės patėvis P. G. Milkus (apie identifikuotus P. G. Milkaus prierašus žodyno rankraštyje žr. Triškaitė 2013: 44–64). BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII der lituanistischen Bewegung im 18. Jahrhundert in Preußen 2. Das dokumentarische Erbe der Familie Mielcke, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vileišis Vincas 2008 [11935]: Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje ligi Didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje, Vilnius: Versus aureus. Winter Eduard 1954: Die Pflege der Westund Südslavischen Sprachen in Halle im 18. Jahrhundert. Beiträge zur Geschichte des bürgerlichen Nationwerdens der westund südslavischen Völker, Berlin: Akademie-Verlag. Wotschke Theodor 1929–1930: Der Pietismus in Königsberg nach Rogalls Tode in Briefen, Königsberg i. Pr.: Kommiſſionsverlag Ferd. Beyers Buchhandlung Thomas & Oppermann. ZM I–VII – Das „Zwischenmanuskript“ zum Altpreußischen evangelischen Pfarrerbuch 1–7. Auf der Grundlage der Sammlungen von Friedwald Moeller bearbeitet von Walther Müller-Dultz, Reinhold Heling und Wilhelm Kranz, Hamburg: Im Selbstverlag des Vereins [für Familienforschung in Ostund Westpreußen e. V. Quellen, Materialien und Sammlungen zur altpreußischen Familienforschung (QMS)], 2012–2014. Straipsniai / Articles 71 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą PRIEDAS PUBLIKAVIMO PRINCIPAI. Publikuojama dokumento faksimilė13, perrašas ir vertimas. Perrašas dokumentinis paraidinis. Perraše sutrumpinimai, išskyrus kontrakcijas, neišskleidžiami. Naujųjų laikų gotikiniu raštu rašytame vokiškame tekste lotyniškuoju raštu įrašyti lotyniški intarpai – žodžiai ir morfemos – išskiriami kursyvu. Komentarai teikiami išnašose: tekstologiniai – prie perrašo, dalykiniai – prie vertimo. KRISTUPO ERNSTO TYDKĖS 1747 M. GRUODŽIO 12 D. PAKARTOTINIS PRAŠYMAS SLAPTAJAI TARYBAI BERLYNE DĖL SKYRIMO KUNIGU Į BALĖTUS, Berlynas; GStA PK: I. HA, Rep. 7, Nr. 90 h, Pkt. 1239, [1r–2v]14 [1r] ⌜d. 12t[en] Dec[em]b[.] 1747⌝15 ⌜pſ. d[en] 12. Dec. 47.⌝16 Allerdurchlauchtigſter Großmächtigſter König Allergnädigſter König und Herr! ⌜Counicet[ur] d[en] H[erren] Pröbſte[n] Brand⌝17 ⌜Reichenbach D[en] 13 Dec[.] [174]7. a⌝18 Ew: Majestaet habe ʒwar am 5t[en] huj: aller= unterthänigſte Vorſtellung gethan, und die Er= theilung der Ballethiſchen Pfarre im Inſterburgi= ſchen Amte in Preußen aufs ſubmisſeſte aus= gebethen. Da nun in ſelbigem meine Documen= ta nicht beygebracht; ſo habe ſelbige gegenwärtig, ſub petito retraditionis in originalibus aller= 13 Dviejų dokumento puslapių faksimilės skelbtos kaip iliustracijos: Triškaitė 2019: 107–108. 14 Dokumentas neturi archyvinės lapų numeracijos. 15 Prašymo gavimo data įrašyta vėliau kito (antro) asmens. 16 Prašymo gavimo data įrašyta vėliau kito (trečio) asmens. 17 Rezoliucija įrašyta ir pasirašyta vėliau kito (trečio) asmens. 18 Rezoliucija pasirašyta vėliau kito (ketvirto) asmens. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Straipsniai / Articles 73 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Straipsniai / Articles 75 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą unterthänigſt beyfügen wollen. Ich bin in Litthau= en gebohren und erʒogen, und derſelben Sprache kundig, wie ich de auch in Halle im Seminario Lithvanico gedachte Sprache dociret. Ferner habe auf der Univerſitaet Halle ſtudiret, und mich ʒu einem ſolchen Amte tüchtig gemacht, wie ſolches beyliegendes Testimonium von der theol: Facultaet beʒeuget. Nach abſolvirte[n] ſtudiis habe in und bey Potsdam conditioniret, auch mich im Predigen fleißig geübet, wovon ebenfals ein Attestat bey[=] lege; [1v] lege. Da nun die gedachte Ballethiſche Pfarre wie mir mein Vater gemeldet, gewiß vacant wor= den, ich aber der Königsbergiſche[n] Facultaet nicht beckant bin, weil ich daſelbſt nicht ſtudiret, folglich auch von dort aus kein Testimonium fordern ka; So habe Ew. Majestaet nochmahls aller= unterthänigſt anflehen wollen wolle[n] mir die= ſe Pfarre Allergnädigſt ʒu conferire[n], und des Endes die Vocation expedire[n] ʒu laßen. Ich erſterbe Ew: Majestaet Allerunterthänigſter Knecht Chriſtoph Ernſt Tiedtcke Berlin D[en] 12t[en]19 [Decem]br: 1747. [2v] Der Candidatus Theol: Christoph Ernst Tiedtcke thut wegen der vacanten Ballethiſchen Pfarre aller= unterthänigſte nähere Vor= ſtellung. 19 Taisyta iš 6. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Vertimas [1r] ⌜1747 m. gruodžio 12 d.⌝20 ⌜Gauta 1747 m. gruodžio 12 d.⌝21 Šviesiausiasis, galingiausiasis Karaliau, maloningasis Karaliau ir Pone!22 ⌜Perduotina ponams probstams. Brandas⌝23 ⌜Reichenbachas [174]7 m. gruodžio 13 d.⌝24 Į Jūsų Karališkąją Didenybę jau šio [mėnesio] 5 dieną nuolankiausiai kreipiausi ir labiausiai nusižeminęs meldžiau skirti kunigo vietą Balėtuose25, Įsruties valsčiuje, Prūsijoje. Kadangi tuokart savo dokumentų nepateikiau, todėl nuolankiausiai juos pridedu šiuosyk prašydamas grąžinti originalus. Gimiau bei augau Lietuvoje26 ir moku jos kalbą, šią kalbą taip pat mokiau Halės Lietuvių [kalbos] seminare27. Be to, studijavau Halės universitete28 ir esu tokiai tarnybai stropiai pasirengęs, kaip tai byloja pridedama Teologijos fakulteto pažyma29. 20 Prašymo gavimo data įrašyta vėliau kito (antro) asmens. 21 Prašymo gavimo data įrašyta vėliau kito (trečio) asmens. 22 Kreipiamasi į tuometį Prūsijos karalių Frydrichą II, dar vadintą Frydrichu Didžiuoju (Friedrich II., Friedrich der Große, 1712–1786, valdė 1740–1786), tačiau iš tiesų prašymas įteiktas karaliaus vardu sprendimus priėmusiai Slaptajai tarybai (vok. Geheimer Rat) Berlyne. 23 Rezoliuciją įrašė ir pasirašė valstybės ministras von Brandas. 24 Rezoliuciją pasirašė konsistorijos prezidentas von Reichenbachas. 25 Balėtai (vok. Ballethen) – bažnytkaimis netoli Trempų (vok. Trempen) ir Darkiemio (vok. Darkehmen). 26 Kalbama apie Prūsijos Lietuvą. 27 Halės universiteto Lietuvių kalbos seminaras buvo įkurtas 1727 m. Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I (Friedrich Wilhelm I., 1688–1740, valdė 1713–1740) valia. Seminaro vadovu paskirtas teologijos profesorius Gotthilfas Augustas Francke’ė (1696–1769). K. E. Tydkė seminare mokyti galėjo ne anksčiau kaip nuo 1741 m. lapkričio mėnesio vidurio, kai įstojo į Halės universitetą. 28 Į Halės universitetą K. E. Tydkė buvo imatrikuliuotas 1741 m. lapkričio 16 d. (Preuß 1994: 228) ir studijavo teologiją ketverius metus. 29 Byloje šios pažymos nėra. Straipsniai / Articles 77 Kristupo Ernsto Tydkės 1747 m. gruodžio 12 d. prašymas: nauji faktai apie Halės universiteto Lietuvių kalbos seminarą Baigęs studijas, tarnavau Potsdame ir netoliese30, drauge uoliai mokiausi pamokslauti, tai liudijantį pažymėjimą31 taip pat pridedu. [1v] Kadangi minėtoji Balėtų kunigo vieta, kaip man pranešė mano tėvas32, dabar iš tiesų atsilaisvino33, tačiau aš Karaliaučiaus fakultetui nesu pažįstamas, nes ten nestudijavau34, taigi iš tenai ir negaliu pateikti jokios pažymos, todėl dar kartą nuolankiausiai meldžiu Jūsų Karališkąją Didenybę maloningai teiktis man tą kunigo vietą skirti ir tuo tikslu leisti pradėti skyrimo procedūrą. Pasilieku Jūsų Karališkosios Didenybės nuolankiausias tarnas Kristupas Ernstas Tydkė Berlynas, 1747 m. gruodžio 12 d. [2v] Teologijos kandidato Kristupo Ernsto Tydkės išsamesnis prisistatymas dėl laisvos Balėtų kunigo vietos 30 Veikiausiai omenyje turimas Špandau (vok. Spandau), dabar vakarinis Berlyno rajonas, o XVIII a. – dar savarankiškas miestas, įsikūręs prie dviejų upių – Hafelio (vok. Havel) ir Šprė (vok. Spree) – santakos. 31 Byloje šio pažymėjimo nėra. 32 Kalbama apie patėvį Petrą Gotlybą Milkų (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753), tuometį Mielkiemio (vok. Mehlkehmen) kunigą. Tikrasis tėvas Tobiasas Tydkė (Tobias Tiedtke, 1688–1725) mirė, kai Kristupui Ernstui tebuvo treji. 33 Balėtų kunigo vieta atsilaisvino 1747 m. rugsėjo 22 d. mirus George’ui Abrahamui Baltzeriui (QPP IV 8r; ZM I 61). 34 Iš tikrųjų K. E. Tydkė Karaliaučiaus universitete buvo imatrikuliuotas 1741 m. balandžio 5 d. (Erler 1911–1912: 386) ir ten veikiausiai studijavo vieną semestrą. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Christoph Ernst Tiedtke’s Appeal of December 12, 1747: New Facts about the Lithuanian Language Seminar at the University of Halle SUMMARY The article analyses and publishes the archival document found at the Secret State Archives Prussian Cultural Heritage Foundation (German: Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) in Berlin, which reveals new facts about the Lithuanian Language Seminar established at the University of Halle in 1727. It is an appeal of Christoph Ernst Tiedtke (1722–after 1772), a graduate of the University’s Faculty of Theology, which was written on December 12, 1747 and was addressed to the Privy Council (German: Geheimer Rat) in Berlin (GStA PK: I. HA, Rep. 7, Nr. 90 h, Pkt. 1239, [1r–2v]). This archival source is important for the history of the Lithuanian Language Seminar at the University of Halle, as it provides evidence about a nearly undocumented final period of existence of the seminar. This archival document is a witness to the name of one more teacher of the Lithuanian Language Seminar at the University of Halle, i.e., the author of the appeal himself, Tiedtke, who was raised in the Mielcke family fostering Lithuanian traditions and belonged to the Schimmelpfennig family through his maternal lineage. Hence, Tiedtke is one of the four known and indisputable teachers of the seminar. He could have taught the Lithuanian language at the seminar between the end of November 1741 when he was matriculated at the University of Halle and the beginning of August 1745, which is the date of his departure. An assertion of Tiedtke who entered the University of Halle in 1741 only that he taught the Lithuanian language at the Lithuanian Language Seminar of that time invites us to reevaluate a statement of the head of the seminar, Gotthilf August Francke, that the semi nar functioned until 1740. Francke’s statement was quoted in Johann Christoph Hoffbauer’s book Geschichte der Universität zu Halle bis zum Jahre 1805 (Halle, 1805) without a sufficient context. Due to the lack of other primary sources, it has been considered for two centuries that the seminar ceased to exist in 1740. Tiedtke’s appeal of December 12, 1747 is so far the only authentic source providing evidence that the Lithuanian Language Seminar at the University of Halle existed longer than the year established in historiography. The appeal allows us to assert that the year 1740 mentioned by Francke only marked a pause in the activities of the seminar, which were resumed soon afterwards; however, only new archival sources could reveal how long the seminar actually functioned until its final closure. Įteikta 2020 m. rugpjūčio 15 d. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva birute.triskait[email protected]