Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje

98 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-5508-1555 Mokslinių tyrimų kryptys: terminologija, terminografija. DOI: doi.org/10.35321/all84-05 TERMINAI IR NEBE TERMINAI POPULIARIOJOJE ŽINIASKLAIDOJE Terms and Non-terms in Popular Media ANOTACIJA Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai, identifikuoti kitus semantinius tų terminų pokyčius. Tyrimo objektas – terminas alergija ir su juo sudaryti sudėtiniai terminai, o pagrindinis šaltinis – DELFI.lt tekstynas. Straipsnyje atskleidžiama terminijos dinamika. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminas, determinologizacija, semantika, varijavimas, tekstynas. ANNOTATION The article discusses the usage of terms in popular online media. The aim of the research was to determine in which meaning – special (terminological) or determinologized – the language units functioning as terms in medicine are used in online media and to identify other semantic changes of those terms. The object of the research is the term alergija ‘allergy’ and the complex terms formed with it, whereas the major source is the DELFI.lt corpus. The article reveals the dynamics of terms. KEYWORDS: term, determinologization, semantics, variation, corpus. Straipsniai / Articles 99 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje ĮVADAS Terminai ne tik sudaro mokslinio, dalykinio diskurso pamatą, bet ir papildo bendrąjį žodyną. Turbūt niekas nedrįstų ginčytis, kad „tam tikra terminų dalis patenka visur, kur vartojama kalba, į visas vartojamąsias kalbos atmainas“ (Keinys 2005: 226). Iliustracinių pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia – prasidėjus COVID-19 pandemijai epidemiologijos ar kitų medicinos sričių, statistikos ir kt. terminai kasdien pasiekia plačiąją visuomenę. Ypatingi įvykiai ir situacijos yra laikomi viena iš ekstralingvistinių determinologizacijos plačiąja prasme priežasčių. Tai kartu ir paskata terminologams atsigręžti į terminijos ir nespecialiosios kalbos santykį, terminų vietą ir padėtį leksinėje sistemoje, determinologizaciją1. Lietuvių terminologijoje šie klausimai sulaukė nedaug dėmesio – Kazimieras Gaivenis (2014 [1997]: 242) trumpai apibūdino determinologizaciją, Kazimieras Župerka (2000) tyrė kalbotyros terminų vartoseną publicistikoje, Jurgita Mikelionienė su Aušra Berkmaniene (2018) analizavo termino aparatas determinologizaciją, Asta Mitkevičienė (2020) nagrinėjo dvižodžių terminų vartosenos ypatumus internetinėje žiniasklaidoje. Terminais einančių žodžių ir pastoviųjų žodžių junginių atranka ir pateikimas yra aktualūs leksikografijai (Žilinskienė 1997, 2000; Naktinienė 2002 ir kt.). Bendrosios kalbos žodynuose, kaip antai DŽ, anot K. Gaivenio, „termininės reikšmės apibrėžimai išvis nepateikiami, o dedami tik žodžių, vartojamų terminologijoje, leksinės reikšmės paaiškinimai ir nurodomos jų vartosenos sritys“ (Gaivenis 2002: 14). Taip terminologas motyvuoja mintį, kad į DŽ įtraukta žodžių, atliekančių terminų funkcijas, o ne pačių terminų. Tokios nuostatos laikomasi ir šiame darbe. Įdomu tai, kad žvelgiant iš kitos – leksikografijos, o ne terminologijos – perspektyvos, teigiama, kad, pvz., botanikos srities žodžiai aiškinamuosiuose žodynuose tradiciškai apibrėžiami kaip terminai (Gaidienė, Liutkevičienė 2020: 94)2. Šiame straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tikslas – išsiaiškinti, kokia reikšme – specialiąja ar determinologizuota – joje vartojami kalbos vienetai, einantys terminais medicinoje, nustatyti kitus semantinius tų terminų pokyčius. Teorinės nuostatos. Gerai žinoma, kad žiniasklaida padeda išpopuliarinti tam tikrus terminus. Kitas dalykas – joje terminai nebūtinai vartojami ta pačia 1 Pvz., tarptautiniame šių metų VAKKI simpoziume slovėnų terminologė Mojca Žagar Karer skaitė pranešimą apie determinologizaciją ir COVID-19 pandemiją. 2 „Lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose paprastai naudojamos tradicinės apibrėžtys, t. y. apibrėžiant žodžio reikšmę remiamasi mokslinio kategorizavimo (mokslinės nomenklatūros) elementais“ (Gaidienė, Liutkevičienė 2017: 7, dar žr. ten nurodytą literatūrą). ASTA MITKEVIČIENĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV dalykine reikšme, kaip ir atitinkamos srities specialistų (čia kol kas atsiribojama nuo stilistinės, perkeltinės vartosenos). Keltinas klausimas – jei reikšmė pakinta, ar tuos kalbos vienetus tebegalime laikyti terminais? Vieno atsakymo į šį sudėtingą klausimą nėra, jis priklauso nuo teorinio požiūrio į žodžio ir termino santykį – žodžiai ir terminai tebėra esminė ir svarstytina terminologijos dichotomija, užimanti centrinę vietą teorinėse diskusijose ir ginčuose (Myking 2007: 84). Šiame straipsnyje bus laikomasi funkcinio komunikacinio požiūrio į terminus. Nors terminų pagrindinė ir natūrali aplinka yra specialistų dalykinis diskursas (beje, anaiptol nevienalytis), tačiau vadovaujamasi mintimi, kad „terminas netampa žodžiu už įsivaizduojamos sienos“ (Gambier 1991, cituojama iš Delavigne 2017: 43). Terminologijos literatūroje nurodoma, kad terminai nemoksliniame diskurse pakinta: išsiplečia jų vartosenos sritis, sumažėja arba prarandamas tikslumas, apibrėžtumas, vienareikšmiškumas, reikšmė praplatėja, pakinta sisteminiai terminų santykiai, terminų ekstensija ir intensija, atsiranda naujų kolokacijų, asociacijų, konotacijų, individualių reikšmių, pagaliau – sisteminė perkeltinė reikšmė (Meyer 2000; Meyer ir kt. 2000; Cуперанская ir kt. 2003; Žagar 2005; Halskov 2005; Dury 2008; Шмелева 2010; Багиян 2014; Renouf 2017; Nová 2018 ir kt.). Ingrid Meyer ir Kristen Mackintosh (2000) įžvelgia ne tik semantinius ir pragmatinius, bet ir gramatinius pokyčius, kai terminus pradeda vartoti ne dalyko specialistai. Čia paminėta, kas gali nutikti su terminu už mokslinio diskurso ribų, bet, be abejo, nebūtinai visi pokyčiai vyksta, pvz., sisteminė perkeltinė reikšmė atsiranda retais atvejais ir tik tada, kai, kaip teigia K. Gaivenis, terminai plačiai paplitę ir gerai žinomi ne dalyko specialistams (Gaivenis 2014 [1997]: 242). K. Župerka, tyręs kalbotyros terminų vartoseną, empiriniais duomenimis pagrindė prielaidą, kad lietuvių publicistikoje terminai vartojami įvairiai: „[i]r tikslia terminine reikšme, ir kaip paprasti žodžiai ar kalbos ekspresyvinimo priemonės“ (Župerka 2000: 181). Jis išskyrė dvi funkcines semantines terminų pub licistikoje grupes – atliekančius termino funkciją (pavartotus ne tik tikslia terminine reikšme, bet ir apytiksle ar netikslia) ir determinologizuotus (pavartotus sistemine arba individualia perkeltine reikšme) (ten pat: 177). Atkreiptinas dėmesys, kad publicistiniame stiliuje terminų pagrindu dažnai kuriamos metaforos (Bitinienė 2007: 37). Kaip rašyta (Mitkevičienė 2020), determinologizacija terminologijoje suprantama skirtingai – plačiau ir siauriau. Viktoro Tatarinovo apibendrinimu, determinologizacija analizuojama trejopai: 1) kaip termino patekimas į bendrąją kalbą savo tikrąja reikšme, 2) kaip termino metaforizacija, 3) kaip termininės reikšmės „apaugimas“ bendrosios kalbos semantika (Татаринов 2006: 47). Determinologizacija gali būti suvokiama ir kaip procesas, kai terminai keliauja Straipsniai / Articles 101 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje iš specialiosios kalbos į kasdienę kalbą, ir kaip to proceso rezultatas – terminų vartojimas nespecializuotame kontekste (žr. Humbert-Droz ir kt. 2019 ir ten nurodytą literatūrą). Nepaisant pačios determinologizacijos sampratos skirtumų, terminologijoje dažniausiai skiriami du terminų, vartojamų nespecialiojoje kalboje, semantinių pokyčių tipai: 1) išlaikoma termininės reikšmės esmė, įvardijama ta pati sąvoka kaip ir atitinkamoje dalykinėje srityje, bet ta sąvoka suvokiama paviršutiniškiau nei dalyko specialisto, galimos konotacijos, 2) nebeįvardijama ta pati sąvoka, žodis vartojamas kita (perkeltine) reikšme arba tampa idiomų dalimi. Pirmasis tipas dar vadinamas despecializacija, supaprastinimu, daline determinologizacija ir kt., antrasis – determinologizacija (tada terminas vartojamas siaurąja prasme, sensu stricto, kaip Župerka 2000). Siekiant aiškumo ir tikslumo bei plėtojant K. Gaivenio ir K. Župerkos darbų kryptį, šiame straipsnyje toliau determinologizacijos terminas bus vartojamas tik siaurąja prasme. Tyrimo objektas, šaltiniai, metodai. Medicina laikoma viena iš tų sričių (kaip ir kompiuterija, ekonomika, ekologija, sportas ir kt.), kurių terminus dažniausiai pasigauna visuomenė. Šio straipsnio objektas – jau senokai į bendrąją vartoseną patekęs terminas alergija ir sudėtiniai terminai su juo. Šis terminas gerai žinomas ir ne medicinos srities specialistams. Tai galima teigti jau vien iš fakto, kad jis vartojamas ir perkeltine reikšme. Kita vertus, šis žodis į lietuvių kalbą pateko kaip terminas, tad nekyla abejonių dėl jo terminologinės prigimties ir vartosenos krypties (specialioji vartosena → bendroji vartosena). O tai svarbu, nes terminai, kurie sudaryti terminologizacijos būdu, gali būti kiek kitaip suvokiami nespecialistų nei „prigimtiniai“ terminai. Tyrimui pasirinktas viešai prieinamas DELFI.lt tekstynas, kurio apimtis – 70 milijonų žodžių. Jis sudarytas iš 2014–2016 m. to paties pavadinimo interneto svetainėje publikuotų tekstų. Tie tekstai priskirti 12 įvairios tematikos, dalykinių ir pramoginių, rubrikų: DELFI Veidai, Projektai, DELFI Mokslas, DELFI Auto, Sportas, DELFI Gyvenimas, DELFI Žmonės, DELFI Pilietis, Verslas, DELFI FIT, DELFI Žinios ir Neidentifikuota kategorija (plačiau apie tekstyną žr. LKKŽ 2019: 14–15). Šis tekstynas pasirodė parankus tyrimui atlikti, nes, pirma, jis atspindi vos kelerių metų senumo kalbą, antra, sudarytas iš populiariame naujienų portale skelbtų tekstų, kurių tikslinė auditorija plati. Alergija šiame tekstyne užfiksuota 1 047 kartus (atmestos vienodos konkordanso eilutės). Siekiant palyginti rezultatus žiniasklaidoje ir dalykinėje literatūroje, lemos alergija ieškota ir kituose tekstynuose – Lietuvių mokslo kalbos tekstyne CorALit (9 milijonai žodžių, 1999–2009 m. tekstai) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) negrožinės literatūros dalyje (21 milijonas žodžių, ASTA MITKEVIČIENĖ 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 1992–2011 m. tekstai). Taip pat naudotasi Sketch Engine3 vartotojams prieinamu interneto tekstynu Lithuanian Web 2014 (ltTenTen14), sudarytu iš interneto tekstų pagal SpiderLing voro paiešką 2014 m. balandį. Pastarojo tekstyno apimtis – per 778 milijonai žodžių (žr. toliau). Tyrimo metodai – analitinis, gretinamasis, aprašomasis. Taikomi tradiciniai tekstynų analizės metodai: analizuojamas alergij* konkordansas, informatyvieji kontekstai (angl. knowledge-rich contexts), kolokacijos. DELFI.lt tekstyno duomenys lyginami su alergologijos literatūros, struktūruotų terminologinių išteklių duomenimis (žr. toliau). LEKSIKOGRAFINIAI IR TERMINOLOGINIAI DUOMENYS Vokišką terminą, atitinkantį lietuvišką alergija, iš graikiškų žodžių allos ‘kitokia’ ir ergon4 ‘reakcija’ 1906 m. sudarė vaikų gydytojas Clemensas von Pirquet’as (Dubakienė 2019: 16). Žodis alergija jau įtrauktas į 1936 m. tarptautinių žodžių žodyną („pakitėjusi organizmo reakcija į pakartojamą injekciją arba užsikrėtimą“). Šis tarptautinis žodis į Lietuvių kalbos žodyną nepateko, tačiau jį galima rasti žodyno kartotekose – pagrindinėje ir papildymų, ir tik medicinos bei veterinarijos reikšme (žr. http://lkiis.lki.lt/). Iš 1 lentelės matyti žodžio alergija aiškinimas trijuose lietuvių kalbos žodynuose. Esminiai skirtumai yra du: TŽŽ 2013 ir BŽ pateikiama ir perkeltinė reikšmė, TŽŽ 2013 nurodomos dvi medicinos srities reikšmės, susijusios tarpusavyje. Tos pačios dvi specialiosios reikšmės fiksuotos ir ankstesniuose tarptautinių žodžių žodynuose, pradedant nuo 1986 m., o nuo 2001 m. atsiranda ir trečioji – perkeltinė – reikšmė. Į DŽ alergija pirmą kartą įtraukta 1993 m. (į trečiąjį leidimą). Aiškinamajame imunologijos ir alergologijos terminų žodyne (2012) alergija apibrėžiama kaip „pakitęs organizmo imuninis atsakas į alergeną, pasireiškiantis specifinių antikūnų ir įjautrintų limfocitų gamyba“, vos anksčiau išleistame klinikinės alergologijos vadovėlyje – „imuninių mechanizmų sukelta padidėjusio jautrumo reakcija“ (Dubakienė 2011: 11), o visuomenei skirtoje knygoje Alergija: priežastys, simptomai, gydymas alergijos sąvoka aiškinama paprasčiau, atsižvelgiama į adresato (nespecialistų) medicinos žinių lygį – „pakitusi, iškreipta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias įprastines 3 Prieiga internete: https://www.sketchengine.eu/. 4 ergeia TŽŽ 2013. Straipsniai / Articles 103 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje medžiagas“ (Dubakienė 20019: 19). Palyginus pastarąją apibrėžtį ir žodžio (ne termino) aiškinimą lietuvių kalbos žodynuose (žr. 1 lentelę), matyti, kad pastaruosiuose žodis aiškinamas abstrakčiau – neišreiškiami tokie medicinos sąvokos požymiai kaip reakcija, imuninė sistema. Galima kelti hipotezę, kad būtent šie požymiai – ypač paskutinis – turėtų būti reikšmingi nustatant, ar alergija žiniasklaidoje vartojama tikslia terminine reikšme. 1 LE NtELė . Alergija aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose DŽ TŽŽ 2013 BŽ med. padidėjęs jautrumas dirginančioms medžiagoms. 1) organizmo pakitusio (padidėjusio, sumažėjusio arba išnykusio) jautrumo alergenui būklė, 2) padidėjęs organizmo jautrumas alergenui, 3) [perkeltinė] nepakantumas, priešiškas nusistatymas. 1) organizmo būklė, kai padidėjęs jautrumas tam tikroms medžiagoms (alergenams), 2) nepakantumas, dirglumas, priešiškumas. DETERMINOLOGIZACIJA DELFI.lt tekstyne apie 3 proc. atvejų žodis alergija pavartotas metaforiškai – visiškai determinologizuotas. Ir tokios vartosenos konkordanso eilutės daugiausia (79 proc.) yra iš žinių rubrikos, pvz.: Tai liudija didelę dalies visuomenės alergiją Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. [Žinios] Tiesa, žodžiai „nuolatinis buvimas“, atrodo, dar kelia alergiją kai kuriems NATO lyderiams, todėl jam ieškoma sinonimų, pavyzdžiui, „ilgalaikis“. [Žinios] Pagal gramatinę struktūrą junginiai su determinologizuotu žodžiu alergija nesiskiria nuo sudėtinių terminų, kuriais alergija įvardijama pagal alergeną (žr. toliau), plg.: alergija šventėms, alergija sovietmečiui ir alergija žiedadulkėms, alergija riešutams ir kt. Determinologizuotas žodis alergija vartojamas su tais pačiais veiksmažodžiais, kaip ir atitinkamas terminas, pvz.: (su)kelti alergiją, jausti alergiją, atsiranda alergija, kyla alergija ir kt. Remiantis gauto konkordanso analize, lyg ir būtų galima teigti, kad determinologizuojamas tik vienažodis terminas alergija, bet ne sudėtiniai terminai su juo. Kita vertus, toks tekstyno junginys kaip alergija katėms be konteksto ASTA MITKEVIČIENĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV gali būti suprantamas nevienodai – ir kaip vienos alergijos rūšies pavadinimas, ir kaip metaforiškas pasakymas. Tačiau labiau tikėtina, kad pastaruoju atveju determinologizacija būtų būdinga tik pagrindiniam junginio dėmeniui alergija, o ne visam žodžių junginiui. Tekstyne rastame junginyje alergija kraujui abu žodžiai pavartoti perkeltine reikšme, pats junginys nėra determinologizuotas – toks terminas neegzistuoja. Galima dar palyginti alergija vartosenos duomenis interneto tekstyne Lithuanian Web 2014 (ltTenTen14), kur šios lemos alergija – daugiau nei 18 000 atvejų. Sketch Engine šiame tekstyne leidžia analizuoti žodžio konkordansą pagal interneto svetaines. Kaip matyti iš 1 pav., daugiausia alergija pavartojimo atvejų rasta specializuotose sveikatos tematikos svetainėse. Tokio rezultato ir buvo tikėtasi. Tačiau, kaip matyti, pirmajame dešimtuke atsidūrė ir lrytas. lt, ir delfi.lt. Tikėtina, kad ten alergija vartojama ir determinologizuota reikšme. Tai ir pasitvirtino peržiūrėjus atsitiktines konkordanso eilutes5. Kaip matyti iš 1 pav., alergija daugiausia kartų pavartota šviečiamojo pobūdžio svetainėje SVEIKASZMOGUS.lt. Tekstyne apribojus paiešką tik šios svetainės duomenimis ir peržiūrėjus kiekvieną iš 1 307 konkordanso eilučių, nustatyta, kad alergija šioje sveikatos tematikos svetainėje vartojama tik tiesiogine – specialiąja – reikšme. Vadinasi, rašant medicinos ar sveikatos temomis nelinkstama medicinos termino vartoti perkeltine reikšme. 1 pAV. Alergij* dažnis Lithuanian Web 2014 (ltTenTen14) tekstyne pagal interneto svetaines Čia pat pravartu žvilgtelėti, kaip alergija vartojama mokslo kalboje. Lietuvių mokslo kalbos tekstyne CorALit lemos alergija dažnis – vos 16 ir visi vartosenos 5 Beje, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamas žodis gali būti ir tikrinis pavadinimas, pvz., humoro grupė „Alergija“, todėl statistinius duomenis reikia vertinti kiek atsargiai. Vis dėlto, manytina, bendro vaizdo jie neturėtų stipriai pakeisti, nes iš viso didžiąja raide, įskaitant sakinių pradžias, alergija pavartota per 1 500 kartų (iš daugiau nei 18 000). Straipsniai / Articles 105 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje atvejai iš biomedicinos krypties tekstų. Visose konkordanso eilutėse jis pavartotas kaip medicinos terminas, dažniausiai kaip vienažodis, rečiau – kaip sudėtinių terminų dėmuo (pvz., alergija karvės pienui). DLKT negrožinės literatūros dalyje rasti 105 lemos alergija pavartojimo atvejai (35 šaltiniai, apimantys 1994–2008 m. laikotarpį). Peržiūrėjus kiekvieną konkordanso eilutę nustatyta, kad 7 iš jų (t. y. apie 6,7 proc.) žodis alergija vartojamas perkeltine reikšme (visiškai determinologizuotas), pvz., alergija kitybei ir kt. Iš determinologizuotos vartosenos šaltinių antraščių matyti, kad šie yra ne medicinos ir sveikatos mokslų sričių, o socialinių ir humanitarinių. Neskaitant tų 7 aiškių determinologizuotos vartosenos atvejų, dar 4 konkordanso eilutėse nepavyko tiksliai nustatyti žodžio reikšmės (net ir jas maksimaliai pailginus), o tie probleminiai atvejai yra iš socialinės tematikos tekstų. KITI SEMANTINIAI POKYČIAI Visų pirma reikia pabrėžti tai, kad DELFI.lt tekstynas nėra vienalytis – į jį įtrauktuose tekstuose gali būti atpasakojama ar cituojama alergologijos specialisto kalba, pateikiama informacija iš mokslinių ar mokslo populiarinimo tekstų, sveikatos institucijų pranešimų spaudai ir panašiai, bet ne visada įmanoma tai tiksliai nustatyti iš konkordanso eilučių. Taip pat dažniausiai sudėtinga atskirti, kur perpasakojama sveikatos srities specialisto (mediko, farmacininko ir kt.) kalba, o kur yra tokios kalbos citata, taip pat ir iš cituojamos kalbos dažnai nėra aišku, kas yra tas pašnekovas – alergologas ar odontologas, medikas ar grožio industrijos atstovas ir t. t., kur paties žurnalisto interpretacijos, kokiai auditorijai skirtas tekstas, pvz.: Pagal ją viešojo maitinimo įstaigoms privaloma nurodyti maisto patiekaluose esančias alergiją ar maisto netoleravimą sukeliančias medžiagas, bet dėl informacijos pateikimo būdo […]. [Gyvenimas] Dėl to šiame darbe atsisakyta konkordanso eilutes skirstyti remiantis tradicine terminologijos opozicija – specialistų vs. nespecialistų kalba, tiriamoji medžiaga analizuojama kaip populiariosios žiniasklaidos diskurso dalis, orientuojamasi į adresatą – kokia reikšme terminas alergija pasiekia nespecialistų auditoriją. Termino reikšmę padeda nustatyti informatyvieji kontekstai. Alergijos sąvoka žiniasklaidoje yra aiškinama, ir aiškinama nevienodai. Esama ir dalykinių aiškinimų, artimų mokslinėms apibrėžtims (a), ir vaizdingesnių, žaismingesnių, jose taikomos analogijos (b): ASTA MITKEVIČIENĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV (a) Alergija – tai sutrikęs imuninis atsakas, neadekvatus atsakas į tam tikrus antigenus, kurie […]. [Mokslas] Alergiją sukelia iškreiptas žmogaus imuniteto atsakas į svetimas medžiagas – alergenus. [Gyvenimas] (b) Alergija, paprastai tariant, yra mūsų imuninės sistemos sukvailiojimas […]. [Mokslas] Alergija irgi yra savotiškas apsinuodijimas, nes tokiu būdu pasireiškia organizmo atmetimo reakcija […]. [Nenurodyta] Iš pirmosios grupės (a) kontekstų matyti, kad alergija aiškinama gana panašiai kaip mokslo populiarinamojoje knygoje apie alergiją (žr. anksčiau), taip pat juose perteikiama daugiau sąvokos požymių (išreiškiama žodžiais atsakas, imuninis, imuniteto) nei to žodžio aiškinime bendruosiuose žodynuose. Tokiuose kontekstuose alergija vartojama terminine reikšme. Kita vertus, ekspresyvus aiškinimas (b) dar nereiškia, kad terminas vartojamas pakitusia reikšme – iš pirmojo b pavyzdžio matyti, kad aiškinime iškeliamas sąvokos požymis „imuninė sistema“. Iš informatyviųjų kontekstų galima susidaryti apytikrį vaizdą ir apie terminų santykius. Nors alergija mokslininkų laikoma ne liga, o būsena (žr. Dubakienė 2019: 98), tačiau tiriamajame tekstyne alergija ir liga pavartoti ir kaip ekvonimai, ir kaip hiponimas bei hiperonimas, plg.: Yra sakoma, kad tam tikrų ligų ar alergijų negalima išvengti – visa tai yra paveldima. [Gyvenimas] „Disbiozė gali atsirasti ir sergant daugeliu kitų ligų – maisto alergija, Krono liga, opiniu kolitu, diabetu, kitomis imuninėmis ligomis“, – aiškino specialistas. [Gyvenimas] Alergologijoje pagal 2001 m. priimtą naują alerginių ligų nomenklatūrą padidėjęs jautrumas maisto produktams skirstomas į alergiją maistui ir padidėjusį nealerginį jautrumą maistui (Dubakienė 2011: 9); pastarąjį 1995 m. nomenklatūroje atitinka maisto netoleravimas (žr. Rudzevičienė 2015: 7). Tekstyne terminai alergija ir jautrumas ar netoleravimas, kuris tebevartojamas, taip pat su jais sudaryti sudėtiniai terminai dažniausiai siejami kaip ekvonimai. Tačiau keliose eilutėse alergija pavartota kaip aukštesnio hierarchinio lygmens terminas, pvz.: Jautrumas pieno produktams – viena plačiausiai paplitusių alergijos rūšių. [Gyvenimas] Straipsniai / Articles 113 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje Alergenai negali būti fiziniai veiksniai (šaltis, ultravioletiniai spinduliai, karštis, drėgmė ir pan.) (Dubakienė 2019: 29). DELFI.lt tekstyne rasta varijuojančių junginių, kurių priklausomaisiais dėmenimis eina žodžiai šaltis ir saulė, plg.: a) šalčio alergija, alergija šalčiui, pseudo šalčio alergija; b) saulės alergija, tikroji saulės alergija, alergija saulei, alergija saulės spinduliams, alergija saulės šviesai. Junginys alergija šalčiui pavartotas ir DLKT negrožinės literatūros dalyje (įvardijama viena iš kontraindikacijų), o jo šaltinis – 1998 m. Nagrinėjant tiriamąją medžiagą, pirminė hipotezė buvo, kad šalčio alergija, saulės alergija ir jų variantai yra ne terminai, o alergija čia vartojama neterminine reikšme. To priežastys – nežinoma tiksli terminu alergija įvardijama sąvoka, o žodžiu alergija pagal panašumą įvardijamos ir susijusios sąvokos. Tolesnis tyrimas atskleidė, kad tai nėra tikslu. Minėtoje ltTenTen14 tekstyno dalyje taip pat randami junginiai alergija šalčiui (20 pavartojimų) ir šalčio alergija (13). Kaip matyti ir iš Google paieškos rezultatų, alergija šalčiui / šalčio alergija vartojama ir medicinos ar sveikatos tematikos interneto svetainėse, pvz.: allergomedica.lt, vaistai.lt, lsveikata.lt ir pan., taip pat ir interviu su pačiais medikais. Dar galima palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto publikacijų bazėje registruoto straipsnio mokslo populiarinimo leidinyje antraštę – „Dilgėlinė ir alergija šalčiui“ (2007). R. Dubakienė alergologijos vadovėlyje rašo tik apie šalčio dilgėlinę, o mokslo populiarinamojoje knygoje, aptardama šalčio dilgėlinę, vartoja junginį alergiją šalčiui (Dubakienė 2019: 204). Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti nedrąsią išvadą, kad alergija šalčiui / šalčio alergija šiuo metu yra mokslo populiarinimo ir nemokslinio diskurso16 terminas. Tokiai išvadai pagrįsti arba paneigti, naudojantis Sketch Engine galimybėmis, automatiškai buvo sudarytas nedidelis (117 000 žodžių) Alergijos tekstynas iš interneto svetainių allergomedica.lt ir rutadubakiene.com tekstų. Paieška tame tekstyne rodo, kad šalčio alergija ir alergija šalčiui vartojama abiejose svetainėse, plg. informatyviuosius kontekstus: Šalčio alergija – tai viena neimunologinių (pseudo) alergijos formų. [allergomedica.lt] Šalčio alergija yra alergijos rūšis, dažniausiai ligonius kamuojanti žiemą. [allergomedica.lt] Tik suradus priežastį, alergiją šalčiui, pasireiškiančią dilgėline, galima išgydyti. [rutadubakiene.com] 16 Plg. teiginį „tokio termino kaip alergija šalčiui nėra“ iš https://naujienos.manodaktaras.lt/naujiena/ kodel-salcio-dilgelines-nereiketu-vadinti-alergija-salciui.216efa69-f1bf-11ea-a537-aa00003c90d0. ASTA MITKEVIČIENĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Panašiai ir su kitais junginiais – saulės alergija / alergija saulei. Į SNOMED CT ontologiją kaip photosensitization caused by sun sinonimas yra įtrauktas terminas allergy to sunlight (be lietuviškų atitikmenų; sukėlėjas lietuviškai įvardytas saulės šviesa). Minėtame nedideliame Alergijos tekstyne taip rasti junginiai alergija saulei ir saulės alergija. Iš metakalbinių komentarų matyti, kad alergija saulei nėra tikslus pavadinimas, plg.: Mokslininkai vis dar aiškinasi alergijos saulei – o tiksliau vadinamų fotodermatozių – mechanizmus. [allergomedica.lt] Alergija saulei yra „netikra“ alergija – pseudoalergija, kurios išsivystymui nereikia alergeno–antikūno reakcijos. [rutadubakienė.com] Atskirai minėtinas varijuojantis junginys alergija glitimui (2) / alergija gliutenui (2)17 iš DELFI.lt tekstyno – alergija čia, tikėtina, arba vartojama netikslia terminine reikšme vietoj padidėjusio jautrumo (hiperjautrumo) (plg. jautrumas gliutenui SNOMED CT), arba apskritai visas junginys terminologiškai netikslus, dar plg.: Celiakijos nederėtų painioti su alergija kviečiams ir hiperjautrumu gliutenui. [Gyvenimas]18 Paieška Google Scholar rodo, kad terminas alergija glitimui vartojamas LSMU magistro darbuose, bet jie priskiriami veterinarijos sričiai. Iš šiam tyrimui sudaryto Alergijos tekstyno matyti, kad alergija gliutenui keletą kartų pavartota allergomedica.lt (kaip ir neceliakinis jautrumas gliutenui, gliuteno netoleravimas), tarp kurių ir su metakalbiniu komentaru: Alergija kviečiams ir alergija gliutenui nebūtinai yra sinonimai, […]. [allergomedica.lt] Kiti atributiniai junginiai. DELFI.lt tekstyne alergija taip pat vartojama su atributais, kuriais įvardijama vieta (akių alergija, odos alergija), laikas ar dažnis (pavasarinė alergija / pavasario alergija, sezoninė alergija), subjektas (vaikų 17 Plg.: gliutenas, glitimas VLEe; tik glitimas LRTB; gliutenas, glitimas BŽ. 18 Kaip rašoma Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos asociacijos svetainėje, alergija gliutenui (angl. gluten allergy) yra klaidinantis terminas, dažnai painiojamas su alergija kviečiams (angl. wheat allergy), o kartais su celiakija (angl. celiac disease); gliuteno netoleravimas (angl. gluten intolerance) nėra alergija (https://acaai.org/allergies/types/food-allergies/types-food-allergy/ wheat-gluten-allergy). Straipsniai / Articles 115 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje alergija), kita ypatybė (stipri alergija, lėtinė alergija). Nors išvardyti pavyzdžiai taip pat užfiksuoti ir SVEIKASZMOGUS.lt tekstyne, vis dėlto be specialiųjų žinių sunku tiksliai nustatyti, kurie iš jų tikrai yra terminai, o jei terminai, ar priklauso mokslo, ar mokslo populiarinimo diskursui. Kaip rodo junginio alergija glitimui pavyzdys, net jei priklausomasis junginio dėmuo yra terminas, nereiškia, kad junginys yra sudėtinis terminas. Šią mintį galima paplėtoti toliau – jei termino atributas junginyje yra specialiosios leksikos vienetas, pvz., būdvardis, tas junginys nebūtinai yra terminas, kaip antai tiriamajame tekstyne užfiksuotas junginys atopinė alergija (plg. atopija – „įgimtas polinkis sirgti alerginėmis ligomis“ AIATŽ). Iš to, kas pasakyta, aiškėja, kad specialioji alergijos reikšmė žiniasklaidoje platesnė, lyginant su terminine medicinos reikšme. Tai patvirtina teiginį, kad terminams iš specialiosios kalbos patekus į bendrąją kalbą, dažniausiai jų reikšmė praplečiama ir sąvoka tampa ne tokia apibrėžta (Becker 2016: 397). Kita vertus, alergija ir medicinoje, regis, ne visada vartota vienareikšmiškai. Štai 1991 m. Medicinos enciklopedijoje (ME I) rašyta, kad alergija vadinamas ir „padidėjęs jautrumas bet kokiems išoriniams veiksniams (pvz., triukšmui)“ (ME I: 34)19. Atitinkamai nespecialistai gali tebevartoti terminus ir pasenusia reikšme, kaip rodo kitų šalių tyrėjų darbai (žr. Nova 2018: 392). IŠVADOS Termino alergija ir su juo sudarytų sudėtinių terminų vartosenos populiariojoje žiniasklaidoje tyrimas parodė, kad medicininės reikšmės esmė joje dažniausiai išlaikoma ir jie vartojami kaip terminai. Visiškos determinologizacijos atvejai sudaro vos 3 procentus ir jie daugiausia yra iš žinių rubrikos. Specializuotos sveikatos tematikos tekstyno duomenys taip pat paremia mintį, kad rašant medicinos ar sveikatos klausimais nelinkstama tos srities terminų vartoti dar ir perkeltine reikšme. Be abejo, norint svaresnių apibendrinimų, reikia išnagrinėti gerokai daugiau ir įvairesnių terminų vartoseną. Analizuotų terminų vartosenos duomenimis galima iliustruoti terminologijos teiginį, kad terminų, vartojamų nemoksliniame diskurse, semantika būna pakitusi. Dalis tų pokyčių – platesnė reikšmė, sumažėjęs reikšmės apibrėžtumas, kitokie sisteminiai santykiai, neigiama konotacija – matomi ar numanomi iš informatyviųjų kontekstų ir kolokacijų. Konotacija tiesiogiai priklauso nuo stiliaus, konteksto, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tirtųjų terminų reikšmės 19 Apie atitinkamo angliško termino raidą ir nevienareikšmę vartoseną rašoma Igea 2013. ASTA MITKEVIČIENĖ 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV apimties, apibrėžtumo pokyčiai yra įvykę būtent žiniasklaidoje ar žvelgiant plačiau – nemoksliniame diskurse, nes pačios mokslinės sąvokos ir terminija yra dinamiškos. Bandant nustatyti, kurie atributiniai junginiai yra terminai, o kurie ne, išaiškėjo, kad sudėtiniai terminai žiniasklaidoje gerokai varijuoja, tačiau varijavimas būdingas ir specializuotos sveikatos svetainės kalbai, taip pat pastebimas ir moksliniame diskurse. Kitas dalykas – ne tik žiniasklaidoje, bet ir kituose plačiajai visuomenei skirtuose specialistų tekstuose vartojama netikrų terminų (alergija šalčiui). Tad tyrimas išryškino ir terminų vartosenos lietuviškame mokslo populiarinimo diskurse tyrimų poreikį. PAGRINDINIS ŠALTINIS DELFI.lt tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.mwe.lt/. LITERATŪRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI AIATŽ – Aiškinamasis imunologijos ir alergologijos terminų žodynas, sud. V. A. Tamošiūnas, R. Dubakienė, A. Žvirblienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. Arcimavičienė Liudmila 2005: Cognitive domains of HIV/AIDS in Lithuanian, English and Russian languages. – Kalbotyra 54(1), 17–31. Becker Holger 2016: Scientific and technical dictionaries; coverage of scientific and technical terms in general dictionaries. – The Oxford Handbook of Lexicography, ed. P. Durkin, Oxford: Oxford University Press, 393–407. Bitinienė Audronė 2007: Publicistinis stilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, e. leidinys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/ [žiūrėta 2021 m. sausį]. CorALit – Lietuvių mokslo kalbos tekstynas (Corpus Academicum Lithuanicum). Prieiga internete: http://coralit.lt [paieška 2020 m. lapkričio mėn.]. Delavigne Valérie 2017: Term usage and socioterminological variation. The impact of social and local issues on the movement of terms. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, ed. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 32–55. DOI: 10.1075/tlrp.18.02del. Straipsniai / Articles 117 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [paieška 2020 m. lapkričio mėn.]. Dubakienė Rūta 2011: Klinikinė alergologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Dubakienė Rūta 2019: Alergija. Priežastys, simptomai, gydymas, Vilnius: „Tyto Alba“. Dury Pascaline 2008: The rise of carbon neutral and compensation carbone: A diachronic investigation into the migration of vocabulary from the language of ecology to newspaper language and vice versa. – Terminology 14(2), 230–248. DOI: 10.1075/ term.14.2.06dur. DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis), vyr. red. S. Keinys, 7-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis. lki.lt. Gaidienė Anželika, Liutkevičienė Danutė 2017: Reikšmių apibrėžimo ypatumai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“: augalai ir gyvūnai. – Bendrinė kalba 90, 1–47. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/153. Gaidienė Anželika, Liutkevičienė Danutė 2020: Žodžio „augalas“ samprata (remiantis studentų apklausa). – Acta Linguistica Lithuanica 82, 93–116. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1026. Gaivenis Kazimieras 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gaivenis Kazimieras 2014: Rinktiniai raštai, sud. J. Gaivenytė-Butler, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Halskov Jakob 2005: Probing the Properties of Determinologization: The DiaSketch. – LAMBDA 29, 39–63. Humbert-Droz Julie, Picton Aurélie, Condamines Anne 2019: How to build a corpus for a tool-based approach to determinologisation in the field of particle physics. – Research in Corpus Linguistics 7, 1–17. DOI: 10.32714/ricl.07.01. IATE – Interaktyvioji terminologija Europai. Prieiga internete: https://iate.europa.eu/ home [žiūrėta 2021 m. kovo mėn.]. Igea Juan M. 2013: The history of the idea of allergy. – Allergy 68, 966–973. Keinys Stasys 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Kvašytė Regina, Papaurėlytė Silvija 2013: Kai kurie koncepto „liga“ bruožai Lietuvos viešajame diskurse. – Filologija 18, 107–117. ASTA MITKEVIČIENĖ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Lithuanian Web 2014 (ltTenTen14). Prieiga internete: https://www.sketchengine.eu/ lttenten-lithuanian-corpus/ [paieška 2021 m. vasario mėn.]. LKKŽ 2019 – Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas, sud. A. Bielinskienė, L. Boizou, I. Bumbulienė, J. Kovalevskaitė, T. Krilavičius, J. Mandravickaitė, E. Rimkutė, L. Vilkaitė-Lozdienė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http:// mwe.lt/wp-content/uploads/2019/02/Lietuviu_kalbos_kolokaciju_zodynas.pdf. LRTB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt/ [žiūrėta 2021 m. sausio mėn.]. ME I – Medicinos enciklopedija I: A–M, red. V. J. Grabauskas ir kt., Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991. Meyer Ingrid 2000: Computer Words in Our Everyday Lives: How are they interesting for terminography and lexicography. – Proceedings of the 9th EURALEX International Congress, ed. U. Heid, S. Evert, E. Lehmann, Ch. Rohrer, Stuttgart, 39– 58. Prieiga internete: https://euralex.org/publications/computer-words-in-our-everyday-lives-how-are-they-interesting-for-terminography-and-lexicography/. Meyer Ingrid, Mackintosh Kristen 2000: When terms move into our everyday lives: an overview of de-terminologization. – Terminology 6(1), 111–138. Mikelionienė Jurgita, Berkmanienė Aušra 2018: Determinologisation of Lithuanian and English Technical Terms: The Case of Apparatus. – Readings in Numanities [Numanities - Arts and Humanities in Progress 3], ed. O. Andreica, A. Olteanu, Cham: Springer, 235–246. DOI: 10.1007/978-3-319-66914-4_15. Mitkevičienė Asta 2020: Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas). – Terminologija 27, 108–127. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/terminologija/ article/view/1727. Myking Johan 2007: No fixed boundaries. – Indeterminacy in Terminology and LSP: Studies in honour of Heribert Picht, ed. B. E. Antia, Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 73–91. Naktinienė Gertrūda 2002: Specialiosios leksikos pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Kalbos kultūra 75, 47–56. Nová Jana 2018: Terms Embraced by the General Public: How to Cope with Determinologization in the Dictionary? – Proceedings of the XVIII EURALEX International Congress: Lexicography in Global Contexts, ed. J. Čibej, V. Gorjanc, I. Kosem, S. Krek, Ljubljana: Ljubljana University Press, 387–398. Prieiga internete: https://euralex.org/publications/terms-embraced-by-the-general-public-how-to-cope-with-determinologization-in-the-dictionary/. Straipsniai / Articles 119 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje Renouf Antoinette 2017: Some corpus-based observations on determinologisation. – Neologica 11: La néologie en terminologie, 21–48. Rudzevičienė Odilija 2015: Vaikų alergija maistui: mokomoji knyga, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Pagrindai 2019: SNOMED CT pagrindai: metodinė priemonė, Vilnius. Prieiga internete: https://www.snomed.lt/wp-content/uploads/2020/12/SNOMED-CTPAGRINDAI.pdf. SNOMED CT – SNOMED CT naršyklė. Prieiga internete: https://www.snomed.lt/ snomed-ct/ [žiūrėta 2020 m. lapkričio – 2021 m. kovo mėn.]. TLK-10-AM – TLK-10-AM Sisteminis ligų sąrašas, 2015. Prieiga internete: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp. TŽŽ 1936 – Tarptautinių žodžių žodynas, sud. K. Boruta, P. Čepėnas, A. SirutytėČepėnienė, [Kaunas]: Spaudos fondas. TŽŽ 2013 – Tarptautinių žodžių žodynas, red. A. Kaulakienė, S. Keinys, B. Kurkulis, V. Račiūnaitė, V. Žalkauskas, Vilnius: Alma littera. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis variantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://www.vle.lt/ [žiūrėta 2021 m. sausio mėn.]. VPLŽ – Vaiko priežiūros ir ligų žinynas 1, vyr. red. V. Basys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Žagar Mojca 2005: Determinologizacija (na primeru terminologije fizike). – Jezik in slovstvo 50(2), 35–48. Prieiga internete: https://www.dlib.si/stream/URN:NBN:SI: DOC-S941VDJA/67ca0698-7e9b-430d-bf44-68a1f913156b/PDF. Žilinskienė Vida 1997: Terminų pateikimas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. – Acta Linguistica Lithuanica 37, 46–52. Žilinskienė Vida 2000: Technikos terminai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime. – Acta Linguistica Lithuanica 43, 176–182. Župerka Kazimieras 2000: Kalbotyros terminai publicistikoje. – Darbai ir dienos 24, 175–182. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/zuperka.pdf. www.allergomedica.lt [žiūrėta 2021 m. vasario mėn.]. www.rutadubakiene.com [žiūrėta 2021 m. vasario mėn.]. Багиян Александр 2014: Детерминологизация как результат размытости границ между специальной и общеупотребительной лексикой. – Филологические ASTA MITKEVIČIENĖ 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV науки. Вопросы теории и практики 7(2), 28–33. Prieiga internete: https://www.gramota.net/materials/2/2014/7-2/6.html. Cуперанская Александра, Подольская Наталия, Васильэва Наталия 2003: Общая терминология. Вопросы теории, отв. ред. Т. Канделаки, Москва: Едиториал УРСС. Татаринов Виктор 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь, Москва: Московский лицей. Шмелева Ольга 2010: Изменение сущностных свойств термина в процессе деспециализации и детерминологизации. – Вестник МГOУ 4, 46-52. Terms and Non-terms in Popular Media SUMMARY The article discusses the usage of Lithuanian terms in popular online media. The research sought to determine in which meaning – special (terminological) or determinologized – the language units functioning as terms in medicine are used in online media and to identify other semantic changes of those terms. The article showcases the dynamics of terms. The object of the research is the medical term alergija ‘allergy’ and the complex terms formed with it. The DELFI.lt corpus consisting of the texts published in the news portal of the same name in the period 2014–2016 was selected as the major source for the study. The traditional methods of corpus analysis were applied: analysis of alergij* concordance, knowledge-rich contexts, collocations. The data from the corpus were compared with the data from the texts of allergology and structured terminological resources (e.g. SNOMED CT, etc.). The study of the usage of the term alergija ‘allergy’ and the complex terms formed with it in the popular media revealed that the core of the medical meaning is usually retained in it and they are used as terms. The cases of full determinologization account for barely 3 per cent, and they mainly appear under the heading of News. The data from the specialized medical content corpus also support the idea that when writing on the topics of medicine or health, it is not a commonplace practice to also use the terms from that domain in the figurative meaning. Of course, to make more solid generalizations, the study should encompass a much higher number and diversity of terms. The data yielded from the analysis of the usage of the terms in question can illustrate the statement of terminology that the semantics of the terms used in a non-scientific discourse undergoes certain changes. A part of those changes – a broader meaning, the reduced Straipsniai / Articles 121 Terminai ir nebe terminai populiariojoje žiniasklaidoje definiteness of meaning, different systemic relations, the negative connotation – are seen or implied by knowledge-rich contexts and collocations. Connotation directly depends on style and context, but there are no grounds to state that the changes in the scope and definiteness of the terms in question have taken place in the media specifically or, more generally, in the non-scientific discourse, because scientific concepts and terms themselves are dynamic. While attempting to determine which attributive phrases are terms and which are not, it turned out that complex terms vary greatly in the media, but variation is also observed in the language of a specialized health website; it is also found in scientific discourse. What is more, pseudo terms (e.g. alergija šalčiui ‘cold allergy’) are not only found in the media but also in other professional texts intended for the general public. Therefore, the research also pinpointed the need for the research focusing on the usage of terms in the Lithuanian science popularization discourse. Įteikta 2021 m. balandžio 21 d. ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]