Priesagos „-ietis, -ė“ vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai

Straipsniai / Articles 293 RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2292-1818 Mokslinių ricerche direzioni: neologija, norminamoji kalbotyra, sociolingvistica. DOI: doi.org/10.35321/all85-15 APPEGAGOS -IETIS, - VEDINIAI OPERATGE LITUVI KALTOVIA: NORMA IR VARTOSENOS POKYČIAI Derivatives with the Suffix -ietis, -ė in the Lithuanian Language: Norm and Changes in Usage ANOTATIA Lo articolo esaminano comunine problemi di codificazione della lingua lituani sollevanti preesaggi -ietis, -ė vediniai, rivelato rapporto delle norme codificuote con le attuali polinkie di queste vedinių vartosenas. Secondo formaliuosi e semantici darybos pamato segnius discussiamo cinque preessaga -ietis, -ė vedinių grupės. Iskylinkinati più importanti preesaga -ietis, -ė vedinių kodifikacijos sviluppos momenti e indicati fattori, lemiantys questi vedinių normų nestabilità nonché cambiamenti direzioneis. Siūloma possibili codificazioni di cambio risoluzioni, che le permettessero ridurre emerse norme codificuota e vartosena controtaros. L'articolo costituisce base ulteriormente approfondire ricerche, sulla base susistemate di precessaga -ietis, -ė vedinių peculiaritàmi e esiliškinta la loro codificazione problematica. ESMINIAI VODŽIAI: bendrinė lingua, parole di daryba, preesaga, codifikacija, destan darti zacija. ANNOTATION The article addresses problematic (as far as the codification of the standard Lithuanian language is concerned) derivatives with the suffix -ietis, -ė, reveals the relationship between the codified norms and the trends in the contemporary usage of these derivatives. Five RITA MILIŪNAITĖ 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV groups of derivatives with the suffix -ietis, -ė are discussed on the basis of the formal and semantic attributes of their derivational base. The key moments in the development of the codification of the derivatives with the suffix -ietis, -ė are identified and the factors The article lays the foundations for further in-depth research that determine the instability of the norms of these derivatives and the course of their transformation are specified. A number of potential solutions to altering the codification are suggested to minimise the resulting contrast between the codified norm and usage. grounded on the structured attributes of the derivatives with the suffix -ietis, -ė and the highlighted problems of codification. KEYWORDS: standard language, word-formation, suffix, codification, destandardization. ĮVADAS Negli ultimi decenni determinati dalla globalizzazione sono i processi di poststandartizazione delle comuni lingue europee (žr. Coupland, Kristiansen 2011: 161176; Ghyselen et al. 7591; Ayres-Bennett 2021: 4950) e nel linguaggio lituano (žr. Miliūnaitė 2019: 129). I confini tra bendrinesa lingua e nebendrinių atmainų darosi non sempre definite. Qual che e' versione dei cambiamenti dei comuni linguaggi liaudiškėjimo (demotizazione), del nuovo standard di creazione (restandartizazione) o dei limiti dei comuni linguaggi ristruramento e nebendrinių atmainų plitimo (destandartizazione) sarebbe caratteristica a varie lingue, la pubblica vartosena subisce nemažų permainų. A causa bendrinesa dei linguaggi lituani e substandarto (žr. Miliūnaitė 2019: 816) dell'interveiko vešojoje vartosenoje, incluso mediaidą, padaugėjo šnekamojo stiliaus o nelaikomų bendrinės kalbos norma reiškinių. Al contempo questo aumentò la variantiškità della pubblica vartosena, che, essendo naturale caratteristica del linguaggio vivo e variklis dei cambiamenti (plg. Aitchison 2013: 99), a sua volta pone e problema caito delle norme. A causa della codifica caratteristica inerzia non rari emerge sua e reale utilizosena controtarì, quindi codificazione a volte bisogna rivedere e da nuovo pascere norme limite brėžiančius argomenti. Alcune decisioni normmintoji indicano che la codificazione diventa più flessibile, ingiustificata più fino tol nenorminii considerate, però liberiosi negli stili particolarmente diffulit delle bendrinę kalbą galima pagrįsti funkciniu tikslingumu ir iš dalies – vidine lietuvarianti. La loro ammissione in vi sistema linguistico sviluppa1. 1 Plg. gergonine ritenute prefsaga -iokas, -ė (vediniuose klasiokas, -ė, grupiokas, -ė e etc.) codificacijos pokyčius (eKP: Žodžių sandara, preesaga -iokas, -ė). Accesso internet: httpsekalba.lt/ lingua-patarimai/II.%://C5%BDod%C5%BEiai%20su%20baigmenimis:%2055.%20-iokas,%20 -%C4%97?paieska=-iokas*&i=484ab071-33d3-4ed0-8a33-bf687c91e12f [visualizzata 2021-09-30]. Articoli Articles 295 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Sistemica revisione delle norme di darybos parole della lingua Lituania è stata sostanzialmente effettuata ancora XX a. II metà, preparando Kalbos praktikos patarimus (KPP1 1976; KPP2 1985). Statybna litevianskoj kalbos komisija (toliau VLKK) costantemente valuta kirčiavimo, leksikos, grammaticos, rašybos, skyrybos norme e rinnova le loro raccomandazioni di consumo. Le cose del gerbo delle parole negli ultimi tempi non è stata consistentemente peržiūrimi. L'articolo solleva obiettivo di discutere una delle norme riguardo problemiškiausių preesaga -ietis, -ė vedinių codificaciju e panagrinėti codifikuotų normų santykį con attuali vartosenos polinkiais. A tale scopo si prevedono i seguenti obiettivi: 1) descrivere al di fuori della norma o paribije i pregiudizi -ietis, -ė vedinius ir atskleisti svarbiausias jų darybos, funkcionavimo bei kodifikavimo ypatybes; 2) esiliškinti fattori, lemiančius prefsaga -ietis, -ė vedinių normų instabilità nonché cambiamenti direzioneis; 3) alzare i più importanti preesaga -ietis, -ė vedinių codificazione problemi e discutere le sue possibilità di cambiamento. Presentando questo insieme è importante coprire sistematicamente precessaga -ietis, -ė vedinių intero, quindi trattata tema è larga, e questo comprendendo nell'articolo limitasi solo a materie essenziali, che in ulteriori studi possono essere espandiati e concretizzati. Applicato metodo di studio qualitativo: caso (vedinių su preesaga -ietis, -ė realiosios vartosenos e codifikacijos būklės) esame, allo scopo fornire da situacijos analizės kylančią problematiką. Questo esame comprende i tre dėmen vartosene fondamentali, i dati descritomųjų veikal e le raccomandazioni linguistiche analisi del contenuto. Si paragonano le seguenti variabili: strutturali e funzionali vedinių con il prefix -ietis, -ė segni, rapporto con comunrinè lingua norma e norminè valore argumentazione; si determinano le loro interconnessioni e le possibili direzioni dei cambiamenti. Dati raccogliere da varie fonti digitali e banche dati: DVK, RekB, ND, eKP, VLKK KB2, anche vartosenes fatti di verifica utilizzando la lingua interneto paieškos įrankį „Google“. Iš itin gausių vartosenos ir knyginės norminamosios literatūros šaltinių šiam straipsniui atrinkti tik esmingiausi faktai ir raccomandazioni teiginiai. 2 Išanalizzato in queste fonti accumulata informazione su appendaga -ietis, -ė vedinius: DVK circa 100 selectionnei pubblici vartosenen dal 1998 m. fatti, contenenti codificazioni significativi dei segni); RekB 152 raccomandazioni linguistiche dal 1983 m.; ND 25 nuove paroleodžiai; eKP 16 lexicikalizuotų ir 5 bendrosios rekomendacijos iš dviejų kodifikacijos darbų. Konkrečių šaltinių sudarymo principai pateikiami pačių šaltinių aprašuose. RITA MILIŪNAITĖ 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 1. NORMINIAI PRIESAGOS -IETIS, - VEDINIAI Priesagos -ietis, -ė vedinių normų confine definisce due linee: descritomųjų gratikų teiginiai, descrūbianti norminę vartoseną, e nelle raccomandazioni linguisti riami nomi pateikiamas nenorminių atvejų vertinimas. Pagrindinėse lietuvių kalbos gramatikose priesagos -ietis, -ė vediniai priskidi persone secondo i loro origine e abitazione luogo del fallimento (LKG 1965: 411412; DLKG 2006: 139140). Agrinėjus di diversi principali dizionini di lingua lituana (LKŽe, DLKŽ7, BŽ) antraštynus, vedere che lių (Zapyškis → zapyškietis, -ė), kaimų (Gudiškiai → pamatiniai šių vedinių žodžiai gali būti miestų (Kaunas → kaunietis, -ė), miestegudiškietis, -ė) nomi o stambionali oggetti delle unità amministrative (kaimas → kaimietis, -ė; miestas → mietietis, -ė), regionų (Suvalkija → suvalkietis, - valstybių), žemynų (Kanada → kanadietis, -ė), europiėnias (Europa → europietis, -ė), kalokių kitų vietų (kalnas arnietis, -ė; šiaurė etis, -ė; ėsienė užsienietis -ė) nomi. Quindi fondamentale parolaggio va semantiticamente abbastanza definita gruppo verificie e generrinie daiktavardzii nomeggio di origine o abitazione di individuo. Negli stili liberici accade e non del tutto usuali pavieni dei vedini, che mantengono della parola base un legame semantico con il nome del luogo, ad esempio: O atpylus penkerius metelius per nukniauktą miltei maišą, uomoes viene paėjęs talias groužtiečių3 страны academies, che nagai itžti prendere serto business! (Jurgis Kunčinas, Lietuvos aidas, 1999-02-12) Allo stesso modo menzionate grammatiche indicano presso retokų kitokių questa preesaga vedinių: Qui stesso si può menzionare e quelli confront apyrečius preesagi -ietis, -ė vedinius (spesso naujadarus), che segna non la relazione di un individuo con il luogo (pasacita più spesso tikriniu, rečiau bendriniu daiktavardžiu), ma il suo appartenimento (la propria panija, attività, giminie...) a un ideologio collettivo, gruppo di persone o gruppo, ad esempio: koklietis, -ė, giminietis, -ė, gvardietis, -ė, leninietis, -ė, worldis, -ė, spartakietis, -ė, šeimyetis, tauti, -ė. (LKG 1965: 412) 3 T. i. di quelli che temporaneamente vivono dietro le grate (kalėjime). Pamatic parola può essere combininys per grotte o zagrotis, sebbene questo LKŽ si leghi solo con la chiesa aplinka (r. 1. altorius; 2. luogo, separata grotte: liuosius nonché semantinici segni e appartenimento daybos categoria. Secondo queste peculiarità, anche problematico rapporto con bendrinesa norme della lingua vartosenoje Bobnyčios užgrotis). Articoli Articles 297 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Atskiresni sono quei vediniai (generalmente naujadarai) che segna non la relazione di persona con il luogo, e il suo appartenimento (la sua ideologia, attività, ginniste di sangue...) a qualche ensemble di persone o pan., ecc.: šelietis, -ė, šeimynietis, -ė, tautietis, -ė. (DLKG 2006: 140) Così la grammatica in sostanza fissa e altreõs categoria di darybos possibilità, solo queste chiaramente non delimėgia, segnalandosi tali vedinių novità e atskirumą. Nell'attuale vartoseno sono via che diversiiresni e già non nuovi o apyrečiai, e al contrario gausūs. 2. UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE ESANTYS PRIESAGOS -IETIS, - VEDINIAI4 Aprašomuosiuose ir norminamuosiuose veikaluose priesagos -ietis, -ė vediniams daryti pažymimi keli apribojimai5, atsižvelgiant į darybos pamato formafunzionuojančius preesaggi -ietis, -ė vedinius si può scomparstyti in qualche gruppi. 2.1. Priesagos -ietis, -ė vediniai from būdvardžių nomi di persone secondo la caratteristica interna XX a. fine della lingua litavia vartosenoje apparso preesagos -ietis, -ė vedinių, il cui darybos fondamento non grammaticose indicato daiktavardis, e būdvardis. Tokių vedinių realmente funzionava appena pochi, ma essi vartoseneje non solo quotidianeggiata parlanza, ma e nei mezzi di comunicazione, molto spalitę: gerietis, -ė (geras + -ietis) ‘chi fa buona, bene abgiasi e blogietis, -ė (blogas + -ietis) ‘chi fa cattiva, cattiva abgiasi. Ad esempio: 4 Articoli usato termine vediniai, perché parole di con prefsaga -ietis, -ė la maggior parte costituiscono vedybos modo appardette nuove parole. Termo dariniai viene usato solo Nel capitolo 2.2 discussi ai parole composti in modo misriuo innominare. 5 Con i darybos fonda sandaros e semantistici limitimenti relativi non solo precessaggi -ietis, -ė vediniai. Questo nerete delle parole della lingua lituanee daybos reiškinys. Ad esempio, non poche tali limitazioni ha particolarmente produttivi attributivi darybos preesaga -inis, -ė (plačiau žr. Kniūkšta 1976: 755). RITA MILIŪNAITĖ 298 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV [...] rašytojas, pasitelkęs stebuklinės pasakos tradicijas, pamažu ištrina didaktinę „geriečių e blogiečių schemą. (Lituavos aidas, 1998-10-17, DVK) È egli gerietis o blogietis? ascoltava mama. (Literatura e arte, 2007-05-25, DVK) Questa fobia itin spesso si incontra tra quei uomini, che non vogliono essere maliečiais agli occhi tessa mothers, con cui essi inizialmente zavezza intymų contatto, e pasquale lascia e ritorna pas sua exusia. (lrytas.lt, 2011-11-10, DVK) Ma non tutti i virus sono badiečiai. Senza un certo tipo di virus noi non potremmo sopravvivenza alla categoria non ai nomi di persone secondo linmę e appartenenza, e ai nomi dei detentori caratteristiche vardazodinie. Quindi può ti, nes kai kurie naudojami biotechnologijoje vakcinoms kurti“, – aiškina biologijos mokytoja. (delfi.lt, 2020-04-19, DVK) Darybos pamatas šiuo atveju lemia ir tokių vedinių priklausymą kitai daryessere avvicinati non solo persone, ma e kte vivente o concivita entità. Daribos relativamente questi precessi -ietis, -ė vediniai similiūs agli norminius precessagi -uolis, -ė vedinius (plg. geruolis, -ė; smarkuolis, -ė, baikštuolis, -ė e etc.). Non più tardi che da 1992 m. tali preesaggi -ietis, -ė vedinius presta a correggere in varie pubblicazioni di pratica linguistica e articoli (KPP2 1985 tali taisymų ancora non esisteva). Motivata dal fatto che con il supplice -ietis, -ė si fanno i nomi di persone secondo abitazione o luogo di ascensione, e per sottolineare l'abbondanza di qualità di bontà o cattiveria umana, questa supplica vediniai non funziona (RekB 1992, 1999). Menim e farybos fonda limitazione: con il prefix -ietis, -ė benrinėje parliamo nedaromi vediniai da būdvardžių (VLKK KB). Vengono fornite queste corrispondenze: blogietis, -ė ntk. = blogasis, -oji; blogiuk, -ė; blogolis, -ė; blogutis, -ė; gerietis, -ė ntk. = gerasis, -oji; geruolis, -ė; gerutis, -ė; geriukas, -ė. Vartoseno dati indicano che edaguogati pubblicazioni linguaggio si sforza questi corrispondmenis introdotti, solo non sempre sistemicamente. Occorso variazioni i tame pačiame tekste: [...] gestrice dello studio fuori neviltia s'iscrisse contratto con quasi animazione classica e col suo spegne il verde luce non solo geruoli a Roki e Bulvinkli, ma e maliečiams, senza i quali non sarebbe e cioto film. (Respublika, appendice Plius TV, 2021-03-23, DVK) Straipsniai / Articles 299 Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Laisvuosi stili (kasdienėje kalboje, elektroninėje komunikacijoje e etc.) nenorminie vediniai tebėra paplitę. Una di queste gajumo ragioni è che i forniti corrispondenti, in particolare badiezio, -és, utenti della lingua non sempre sembrano adeguati, suona artificiokai, ad esempio: Test per abbonatori: potete conoscere almeno 9 delle 12 Gyvenime esate geriukas ar blogiukas? (Lietuvos žinios, 2001-08-18, DVK) famose cinema blogiukų? (15min.lt, 2021-06-30, DVK) Vedinys blogietis, -ė spesso ha forte forte negativo semantico caricoį (pavy example, avvicinando opere agli adulti veikėjus), e corrispondimnis blogiuk, -ė, blogutis, -ė fare con deminutyvinėmis pregestione; prefix -uolis, -ė vediniai spesso significa positivi particolarità (plg. darbštuolis, šaunuolis, gražuolis e etc.). Sudaiktavardėję įvardžiuotiniai būdvardžiai blogasis, -oji, gerasis, -oji anche non sempre sentinyje tinka. Quindi vartosena indica che la norma fornita non è particolarmente duari. Qualia codifica exit? Ai fini di mantenere parlativi vedinių pamato e darybos significato della sistemiškumą, generrinessa colboje tali vedinių, juolab semantiticamente molto limitotti, reikėtų e ulteriormente non riconoscere norma lasciarli substandartui. Cerchando adekvaci corrispondmen di, più sfruttotine delle parole della lingua lituanee doybos possibilità. Menkinamąio atspalvì contenenti preesaghi dei si può trovare non uno (žr. ŽDV): blogūnas, -ė, blogišius, -ė (ND) e kt. 2.2. Priesagos -ietis, -ė dariniai iš keliažodžių junginių nomi di persone secondo il luogo di residenza o appartenimento comunitàomene Vartosenoje esista preesagos -ietis, -ė nomi di persone, padarytų mišriuoju dūrybos-priesagų (Keinys 1999: 23 2020), o kompozicijos-sufiksa, modo in cui formintasto va preesaga sykiu su dūrybos forma (sandūra) (Urbutis tirgus propaguotojas), costituito da parole del junglio preesagos rinka irdarė -ietis6 (dar -mula Muritytė: 4). delle parole liteviste descrivizioni del darybos viene notato che vivių tale darybos būdo parole […]visai nedaug tėra, 6 Beje, ND è e della stessa significazioni darybos variante con preesaga -ininkas, -ė: laisvarinkininkas, -ė. Dar plg. plokščiažemininkas, -ė teorijos, kad Žemė plokščia, šalininkas, 2009: 341). Pavyzdžiui, į ND įtrauktas naujažodis laisvarinkietis, -ė (‘laisvosios composto dal compound plokščia žemė e preesagos -ininkas, -ė (ND). RITA MILIŪNAITĖ 300 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV per esempio, keturvėjininkas, -ė, pelėkautai e kt. (Keinys 1999: 23), e il suo vaidmuo lietuvių kalbos žodžių daryboje visai menkas (Urbutis: 2009: 341). In queste aprašue riflessa stata norminė XX a. pab. vartosena della lingua litevians. Tuttavia realisticamente all'epoca tali darini plito non without rusų kalbos įtakos7, quindi nelle pubblicazioni pratiche della lingua sovietmečio gausu loro taisymų. KPP1 inserita una vartoseną limitoganti raccomandazione: promenami di persone costituiti da dvižodžių residenziali, luoghi di lavoro nomi. Taisomi tipiški del periodo sovietico esempi naujagyvenimietis e raudonžvaigždietis (KPP1 1976: 88). La stessa raccomandazione ripetuta e per sudurtini parole, solo defintis quanto espėsta (KPP1 1976: 255): [Nevart.] 1. sudurt. nomi di persone, fatto da dvižodžių bei keliažodžių gyve- (priesagos -ietis e sudurtinių žodžių straipsniuose), a precedenti namųjų arba darbo vietų, įstaigų, įmonių arba organizacijų pavadinimų“. KPP2 ši rekomendacija kiek koreguota ir taip pat pateikta dviejose vietose esempi aggiunto metalokonstrukcijietis (KPP2 1985: 89; 283): 1) -ietis nevart. per i nomi di persone da dvižodžių kolektivų o nomi di abitazioni: naujagyvenimietis (= Naujojo gyvenimo kolūkio member), raudonžvaigždietis (= Raudonosios žvaigždės fabriko darbinikas). 2) Sudurtini parole. III. Priesagos. 3. personis reiškianti sudurt. parole fatte da due parole o viaggiodži dei nomi residenziali o di lavoro, istituti, imprese o organizzazioni: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), naujagyvenimietis (= Noujo gyvenimo kolūkietis, Noujo gyvenimo kolūkio membro), raudonždietis (= Raudonosios žvaigždės artelės star), metalokonstrukciijetis (= metal costruttore di fabbrica). Nei taisomu esempi prevalgono i precessaggi -ietis, -ė dariniai da posti di lavoro, colltivų pavadinimų. Dal keliazodžių nomi di luoghi abitati taisomas solo uno darinys naujavilnietis. DKKS (1997) adottato lo stesso valutato approccio a questi darini: rekotiek luogo di vita, sia mendacija panaši, tik, be naujavilniečio, pridėti dar du dariniai – iš dvižodžio gyvenamosios vietos pavadinimo ir iš žodžių junginio vaikų namai, kuris reiškia appartenimento concretamente comunità: 7 Principali dizionari all'epoca erano įteisinti vertiniai da rusų kalbos jaunagvardietis, -ė (Jaunoji gvardija) ironar raudmietis, -ė (Raudonoji Armija) (Simonaitytė 1979: 44). Articoli Articles 301 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai 2.3. Neteiktini sudurtiniai žodžiai 2.3.1. Persmenis reiškiantys preesagi -ietis, -ietė parole, fatto da dvižodžių o keliažodžių residenziali, posti di lavoro, istituti, aziende o organizzazioni denominazioni, eg.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis). Nell'attuale vartosenoia esista abejopų questo darybos tipo darinių. Liutkevičienė 2008: 80102). Di 1) Dariniai asmenims pavadinti su priesaga -ietis, -ė sudaromi iš keliažodžių tiek Lietuvos, tiek kitų šalių gyvenamųjų vietų pavadinimų (plačiau žr. solito si traduce di due modi: a) i nomi delle persone sono costituiti solo dalla seconda parola, quindi i prefix -ietis, -ė vedinys in questo caso norme non infrangono, per esempio: Kudirkos Naumiestis – naumiestietis, -ė8 (RekB, DLKŽ); isole Marshall marsalietis, -ė (VGP); East Timor timorietis, -ė (VGP); b) i confini della norma codificata vengono violati, quando i nomi di persone sono costituiti da entrambi il composto parole zette o talvolta dalla prima parola totale9. DVK fissata: Kazlų Rūda kazlųrūdietis, -ė10, Naujoji Akmenė naujaakmenietis, -ė, Naujoji Vilnia naujavilnietis, -ė Nuovo Orleanas nuovaorleanietis, -ė, Naujoji Zelandija naujazelandietis, -ė11. 8 Gli abitanti di Žemaičių Naumiesčio o apilinkių chiamare usato i prefix -iškis, -ė vedinys: naumiestiškis, -ė (DLKŽ). 9 Questo caso non comprende darinien, costituiti da keliažodžių nomi di luoghi abitati, il cui primo dėmeno è nekaitomas, perché tale nome composto condizionalmente trattato come unicaverodis, plg. : Fasas Burkina burkinafasietis, -ė; Costa Rica kostarikietis, -ė, San Marinas sanmarinietis, -ė e kt. (VGP). 10 Giusto, VLKK KB per questa parola si fa esclusione: siūlomas kazlinis (vartosenoje spesso prirequia unavordio innominijimo) neprigijo, Kazlų Rūdos residenti ustava kazlųrūdietį, taigi kazlųrūdietis potrebbe essere interpretato come esempti fuori regole. [veduto 2021-08-27]. 11 Lista VGP inserito solo il nome composto Naujosios Zelandijos gyventojas, tuttavia in BŽ antraštyną è incluso e naujazelandietis (kol kas be straipsnio), tad si può aspettare codifikacijos pokyčių. RITA MILIŪNAITĖ 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV pogrupio vedinių semantino campoas XXI a. pačių vietovardžių sudaromi su priesaga -ietis, -ė (pvz., salantiečiai) (Simonaitytė 1979: 40). Išeinant iš sovietinės sistemos ir ėmus kurtis privatiems ūkiams, šio pr. ryškiai keitėsi. Quanto oggi attuali i nomi di persone appartenenti ai collettivi daryba con preesaga -ietis, -ė da locovardžių, regis, non esiste piú studiata. 2) Nomi di Persone, fatti da collettivì (sporto, arte, edizioni, editoriù e etc.) simboli dei nomi. Questo pogruppo di denominazioni di persone particolarmente gausus e costantemente si rinnova. Sovietmečiu tali vedini promuovono e vertiniai da rusų kalbos, dove essi hanno preesagą -ец, a litevius parboje secondo questo esempio pasidire vediniai užgožia altre forme, soprattutto daiktavardžius con preesaga -ininkas (Simonaitytė 1979: 41). In antico periodo post-sovietico DVK fissata moltissima paesaggi (dažnai come kuopinių pavadinimų), ecc.: (organizazioni Santara-Šviesa membri), vaidiliečiai (Vilosaid teatro attori) e kt. Iu abbusu e oggi plekšniečiai (menininkų „Plekšnės“ klubo nariai), hermiečiai (banko „Hermis“ darbuotojai), respublikiečiai – dienraščio „Respublika“ darbuotojai, santariečiai nella vartosena, ad esempio: pegasiečiai (knygų prekybos tinklo Pegasas klubo membri, ND), bohemiečiai (operos meno trupė dopo la prima costruytą operà Bohema, ND) e kt. 3) I personni nomi, fatti da daiktavardžių (rečiau būdvardžių), che intoeina compositi in nomi di aziende e indica la loro prodotta produzione; tali vediniai e sovietmečiu fossero state reti, non abituali e spesso non giustificati, ecc.: idraulietis, -ė (Hidraulinių pavarų gamykla) (Simonaitytė 1979: 4243). Sovietmečiu taisiti autokompressorietis (Autokompressorių gamykla), grąžtietis (Grąžtų gamykla), metalietis (Metalo dirbinių gamykla) (RekB 1983) e kt. Atkūrus indipendemybę in Lituania apparso delle aziende con nelietuviškai o hibridiniais nomiinimenti. Come si chiamano gli dipendenti di queste aziende, sarebbe necessaria singole ricerche, basate sulle interviste. 4) Nomi di Persone, fatti da personaggi, con cui significimi nomi di persone chiamati collettivi, movėjimai ed ecc., ecc.: čiurlioniečiai (Čiurlionio secondarie scuole arte aklėtiniai), janoniečiai (Janonio papieriaus fabriko darbininkai). V. Simonaitytės sosteneva, è naujas, neįprato linguistiche reiškinys; gli plisti può aiutare rusų kalba (Simonaitytė 1979: 42). Recommandazioni del periodo sovietico taisiti kudirkietis, -ė (= kudirkaitis, -ė; kudirkininkas, -ė; kudirkinukas, -ė), maironietis, -ė (= maironaitis, -ė) (RekB 1989) e kt., anche personalità di origine soprannominativa delle scuole filosofiche šalininkų o sekėjųinimai, pvz., berklietis (= berklininkas) (RekB 1987). Atkūrus indipendemybę, rivaivite varie società religiose, taisiti e i loro nomi: birutietės (= birutininkės), uršulietės (= uršulininkės), zitietės (= zitininkės) (RekB 1994, 1996). Šių dienų vartosenoje da personali nomi di persona daomi anche esista, pvz. (DVK): daukantiečiai (1. Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos auklėtiniai, Straipsniai / Articles 309 Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai 2. Simono Daukanto bibliofilų klubo membri e kt.), vydūniečiai (1. Vydūno draugijos nariai, 2. Šilutės Vydūno gimnazijos auklėtiniai) e pan. Essi tendono anche a competere con altri preesagi vediniais. DVK fissata čiurlioniukai (Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai), naujaliukai (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos auklėtiniai). 5) Nomi di Persone, fatti da vari collettivi e organizzazioni comunini nomi, eg.: darželietis, -ė (darželio auklėtinis), leidyklietis, -ė (leikad l'ultimoarasis è rusų dyklos darbuotojas), švietimietis, -ė (liaudies švietimo darbuotojas) ir pan. (Simonaitytė 1979: 43). Darželiečiai (greta varianto darželinukai) ir švietimiečiai plačiai paplitę ir šiandieninėje vartosenoje, nors rekomendacijose aiškinta, kalbos просвеще vertнецinys (RekB 1990). Riconosciuta sotto inseriti eccezioni (ansamblietis, tautietis), ma dauginti tali eccezionali darini nonikslinga (RekB 1992). Vartosenoje ansambliečiai fino adesso concorre con diegtu variantu ansamblininkai. Stipri norminamoji kova consumato a lungo è avvenuto per il termine ferroviari trasport impiegati chiamati: ferroviinkelietis, -ė o ferroviinkelininkas, -ė. Come nota S. Keinys, norminis variante ferroviinkelininkas, -ė era già fornito veik1926 m.usios valstybinės konkurologijos komisijos, e suo Terminentas geležinkelietis, -ė rifiutato, perché nei linguaggi lituani alle persone secondo il loro lavoro o area di attività, nonché il luogo, il suo strumento, l'oggetto e i panami di lavoro -ė -ė vedagos (Keinys 1921 2000). I principali dizionari della lingua lituani forniscono preesaggi -ininkas, -ė vedinį come principale variante (LKŽe) o come unico norminį17, terminijoje solo egli e viene fornito usare, però liberi degli stili di vartosenoje questi entrambi vediniai tebekonkuruoja. Non riusciti tentati correggere le parole olimpietis, -ė (= olimpininkas, -ė, olimpiadininkas, -ė), pasienietis, -ė (= pasienininkas, -ė; pasieninkas, -ė) (RekB 1993, 1996, 2000). Olimpietis, -ė non dedato in DLKŽ, dettoas solo olimpiadidininkas, -ė ninkas, -ė, tačiau dabartinėje vartosenoje šių žodžių reikšmės išsiskyrė: olimpiasignifica ‘mokinį o studentą, partecipivados scientifiche olimpiadas, o olimpietis, -ė ‘olimpijski igrynių dalivį e residente della Grecia monte Olimpo, uno dei dei antica greikos mitologijoje (BŽ). Pasienietį, -ę inizialmente raccomandata lasciare solo residenti del confine chiamati, tuttavia nei dizionari principali ma- -ietis, -ė vediniai tyti abiejų variantų konkurencija ir nusistovintis teikimas šį vedinį vartoti reikšme ‘šalies pasienio sargybos karys’ (DLKŽ7). Dar plg.: klubietis, -ė ‘klubo narys’ vartosenoje dažnesnis už variantą klubininkas, -ė (ND). Tai rodo, kad priesagos membri di diversi colltivì spesso occupa di stresnino concorrente posėtì. 17 Plg. :DLKŽ dal 3o rilascio (1993) fornita: ferroviinkelietis, -ė ntk. = ferroviinkelininkas. RITA MILIŪNAITĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 310 6) Atskirą pogrupį, che sovietmečiu era pastraukęs into pasyviąją vartoseną, costituisce nomi dei membri dei partiti, a loro schliejasi e nomi dei membri dei movimenti sociali. Nei dizionari principali fissato solo la parola partietis, -ė con riferimento žr. in gerėlesnį variantą partinis, -ė. Il movimento sociale […] Lituania Persitvarkimo Sąjūdžio , sorto iscurarėse dell'indipendenza della Lituania, i partecipanti fino a šiol spesso vengono chiamati sąjūdiečiais, anche se questo vedinys spesso taisito e concorre con l'ufficialia vartai teiktinesniu variante sąjūdininkai, e qualche e con vediniu sąjūdistai18 con tingue negativo. Ristaurato l'indipendenza della Lituania e contemporaneamente cominciando a raivinti niškariu vivivi partiti, anche steigti nuovi, i loro membri chiamati spesso collcomasi pregiaggi -ietis, -ė vediniai, fatti dai nomi dei partiti o separati dei loro parole, pvz.19: darbiečiai (membri del partito democratico del lavoro lituano, più tardi membri del Parto Delbo); prislieikėčiai (Tautos resuscitimo partito membri); tvarkiečiai (membri del partito Tvarka ir teisingumas); liberiviečiai (Laisvės membri del partito)20 e kt. Sg. Anche: maršiečiai dell'evento Didysis famiglia difimo maršas e da lui besirutuliojančio movimento partecipanti21. In generale nomi dei partiti compilazione, loro varianti concorrenza prospyvi topic di studi separati. L'intera servtoji vedinių grupė denominazioni di persone secondo būrimąsi qualcheuom comune pagrindu è complikuočiausia norma riguardo sia a causa acquisalėgausaus nuovi vedinių radimosi. jusių išimčių, tiek dėl ribų tarp normos ir klaidos nykimo, tiek dėl nuolatinio ir Come scrive in una raccomandazione, preesagų -ietis, -ė e -ininkas, -ė reikšmių sistema suardyta (RekB 1996). Quindi attuale vartosena segna lungus anni svoltoso processo -ietis preesaga, -ė produttività22 incrementazione e farybos possibilità sviluptrà, contemporaneamente allimą dalla norma codificata. Nel corso di più di un centinaio di comuni lingua norme di sviluppo anni in alcuni casi codificacija švelnėjo, dovrebbero essere valutati in tačiau keli ryškūs vartosenos polinkiai jai iki šiol prieštarauja. Kodifikacija turėtų atspindėti tik bendruosius realiosios normos polinkius, o konkretūs vediniai base a ciascuno di loro competenti attributi 18 Più ampiamente per questa spicnia vedinių farybos e consumo di frequenza c. Čižik-Prokaševa 2018: 149 150; 161–162. 19 Presenteva e tali nomi di partiti, che fissati DVK e ND, ma oltrui messi dei partiti non lioco. 20 ND fissata e più variante dei membri di questa parte chiamare: laisvistai, laisvūnai, laisvininkai. 21 ND fissata e più vari di membri di questo movimento chiamare: maršininkai, maršistai, šeimamaršininkai, šeimamaršiai. 22 Per la produttività del concetto di parole nell'accibio c. Urbutis 2009: 309314. Tiriamam casojui importante galazione con questa preesaga creare nuovius vedinius. Articoli Articles 311 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai (dažnumą, norminamento tradizione, nuova significazione o la sua stilistico-funzionale sfumaturo dispersione e kt.). 2.5. Priesagos -ietis, -ė vediniai a alcuni nomi di persone secondo residenza o luogo di origine fare Norminamente preesagi -ietis, -ė vediniai come solo convena persone secondo abitazione o luogo di origine chiamare. In alcune eastern altoštaičių nord e retimose šnektos tradizionalmente utilizzata pasvaliečiai, pakruojiečiai, joniškiečiai e pan. Tuttavia quest'appesago alle lingue, a differenza di una lingua comune, non è molto caratteristica (Norkaitienė, Girdenis 1987: 13). In Diverse regioni della Lituania usuali altri prefix, per esempio, -ėnas, -ė; -iškis, -ė; -, -ė; -uvis, -ė; -inis, -ė e kt. Ad esempio, zemaici particolarmente caratteristici i precessaggi -iškis, -ė vediniai (telšiškis, -ė; salantiškis, -ė; tauragiškis, -ė e kt.), E orientale Lituania frequente il precessaggio -ėnas, -ė (anykštėnas, -ė; kupiškėnas, -ė; užpalėnas, -ė e kt.). A causa del preessago -ietis, -ė produttività e dell'agente esterno diffitusies migrations questa preessagų diversirovè insieme con tradizionali tarmėmis nyksta. Con ja dariantų, ad esempio, bar dažniausiai ir linkstama daryti tokius pavadinimus (apeinant ir 2.3 skyriuje aptartą formalųjį apribojimą). Todėl vartosenoje atsiranda konkuruojančių valinkuvis, -ė linkuvietis, -ė, telšiškis, -ė telšietis, -ė e pan. Sia sovietmečio, sia degli ultimi decenni della lingua raccomandazioni consiglia in comunrinetta lingua mantenere autentiškus vari alle varie regioni della Lituania caratteristici diversi preesaghi o galūnių vedinius, che solito significa e corrispondabržėnas, -ė ‘Biržų o suo apicolkių mos šnektos atstovą, pavyzdžiui: 1) -ėnas, -ė: anykštėnas, -ė ‘Anykščių ar jo apylinkių gyventojas’; gyventojas; ratnyčėnas, -ė ‘Ratnyčios villaggio residente; 2) -iškis, -ė: kelmiškis, -ė ‘Kelmės o suo rivainkių residente; skuodiškis, -ė ‘Skuodo o suo rivainkių residente; nidininkas, -ė ‘senasis residente di Nidos; ventininkas, -ė ‘Ventės kaimo gyventojas; ti. Ci sembra che finora questa scissione sarebbe skaudviliškis, -ė ‘Skaudvilės ar jos apylinkių gyventojas’; 3) -ininkas, -ė: piuttosto artificiale, brukamas lingubai per 4) -uvis, -ė: RITA MILIŪNAITĖ 312 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV linkuvis, -ė ‘Linkuvos o suoi apicolkii residente; šeduvis, -ė ‘Šeduvos o suo rivaio residente; 5) -inis, -ė: sen. marijampolinis, -ė | marijampolietis, -ė ‘Marijampolės o i suoi apicchi abitanti; sen. šakinis, -ė | šakietis, -ė ‘Šakių or its apriinkies resident; f) -is, -ė: baisogalis, -ė ‘Baisogalos o i suoi apicchi residenti. XX a. II parte della lingua raccomandazioni menzionato vartosenos polinkis assegnare menėtuosi tradizionali nomi dei residenti dal città e altri stambevoli nomi dei abitanti dei luoghi. In altre parole, se si parla di città o cittadello abitanti, possono essere utilizzati preesaggi -ietis, -ė vediniai, a se serve sottolineare il luogo kilmę e tarmę o šnektą, vengono utilizzati, se c'è, tradiciniai altri preesaghi vediniai. Plg.: kupiškietis, -ė ‘Kupiškio cittadino residente, -a e kupiškėnas, -ė ‘Kupiškio e i suoi apicinkių residente, che pagantis quella local šnektą. 1987 m. rivale Mūsų kalba Milda Norkaitienė e Aleksas Girdenis rašė (Norkaitienė, Girdenis 1987: 1315): Tose šnektos, che ha non po uno preesagą, i loro vedinius tendstama assegn secondo significato. Per esempio, in luoghi altitichi i prefiaggi -ėnas, -ė vediniai possono significare determinata vicininkės o šnektos žmogų, o -iškis, -ė o -ietis, -ė vediniai l'abitante del corrispondente comune o città [...]. Ką daryti su dvejopų vedinių reikšminio skaidymosi polinkiu, sunku dabar pasakyprievartą – jį galėtume pagrįsti tik tais atsitikimais, kai vienas iš vedinių yra specialus mokslo terminas. Quindi questi preesagi -ietis, -ė vedinių e le loro varianti dei rapporti non sono sostenūs, è a lungo trunkantis processo, besitęsiantis e nostri giorni. Aiškio sistemi non vedere e nei dizionari normminamuosi (DLKŽ, BŽ). Pokičius direzione indica raiškos niveliazione e può essere quanto coregujata codificacijos, mantenendo sia autentiškus nomi dei residenti locali, sia consolidando šnektų nomi come terminus parlotyros. IŠVADOS 1. Norminamente precessaggi -ietis, -ė vediniai nelle principali grammatiche della lingua lituanea assegnati nomi di persone secondo la loro origine e luogo di Articoli Articles 313 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai abitazione a condizione di darybos categoria, e fonti di codifica indicano determinati limiti di base del darybos. Gli attuali dati della lingua lituani vartosena e delle raccomandazioni linguistiche indicano che realmente funzionaggianti precessaggi -ietis, -ė vediniai non sempre corrispondono codifikuotą norma, quindi sorge codifikazioni e vartosena controtarų. 2.Labortinė preesaga -ietis, -ė vedinių įvairovė riflette lungus anni in corso processo possibilità di darybinių plėtrą, i. i. della presente preesaga, i. i. vedinių regolariarumą e gausėjimą, nonostante le grammaticate fortificate norm. Questo processo ha rafforzato nei paesi europei nell'ultimo decennio particolarmente chiški poststandardtizazione banga, lemianti comunini linguì šnekiškėjimą, standardto e nebendrinių atmainų bordu nykimą. 2.1. Vartosenoje preesaga -ietis, -ė vedinių darybos fondamento diventa più complesso e variarisco, di quanto indicato in descritomosi grammatici: questi vedinių daromasi non solo da darybiamente semplice sandaros, ma e da complessioni fondamentali parole kamienų, un altro caso non solo da daiktavardžių, ma e da attribuvardžių. 2.2. Parzi preesaga -ietis, -ė vedinių appartengono non gramatica indicomai nomi di persone secondo i loro origini e abitazione luogo alla categoria del dare dei nomi, e altrai vardazodinei particolarità del dar dei nomi. 2.3. Questo processoà accompagna gausi varianti degli vedini concorrenza, nella quale preesaga -ietis, -ė vedini normalmente sono tendè occupare stipresnę posizione e acquistalersi vartosenoje. Questo decide precedente -ietis, -ė produttività, principio di economia della lingua (kazlųrūdietis, -ė patogiau che Kazlų Rūdos resident, -a), in alcuni casi distinktyvumas (olimpiadininkas, -ė nelygu olimpietis, -ė). 3. Sulla base dei segni formaliaisiais e semantica delle parole fondamentali, nonché vedinių appartenenza a skirting categorie di parole doybos, è possibile assegnare cinque problemicia preesagga -ietis, -ė vedinių gruppe riguardo codificazione. Altu, tenendo conto al dėsningumus del sistema di ferimento delle parole, vartosenos polinkius (vedinius consumo freqünumą) e cambiamenti di direzione, è possibile suggerire qualche codificazione peržiūros soluzioni. 3.1. La codifica contrasta la formazione dei nomi delle persone da keliažodžių junginių secondo la persona abitante o appartenenza alla comunità (pvz., kazlųrūdietis, -ė, naujazelandietis, -ė). Codificacija švelnintina (ir questo in modo eccezionali già cominciata fare), perché vartoseno mutare naturale e funcialmente mirante a causa della lingua economia. 3.2. La codifica oppone nomi di popolazione da nomi degli stati con -ija daryba (kinietis, -ė), quando vi è un nome tradizionale non priesagino (kinas, -ė). Išlaikytina attuale stato di codificazione, sulla base del principio di stabilità delle norme. 3.3. Problemiška, senza aiškių norma limitių sono persone in base būrimąsi qualcheuoggio (pago professione, area attività, organizzazione, collettiva ed ecc.) RITA MILIŪNAITĖ 314 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV pavadinimų daryba (švietimietis, -ė; darželietis, -ė; maironietis, -ė; laisvietis, -ė). Poiché la codifica riconosce alcune riserve e eccezioni, e nella vartosena tali vedinių particolarmente abbondanti, si cerchiotina criteri più chiari, come espandere e più chiaramente definire i confini delle norme. 3.4. Priesagos -ietis, -ė vediniai niveliuoja regionų skirtumus riflettenčių tradicinių asmenų pavadinimų pagal gyvenamą vietą darybą (salantietis, -ė salantiškis, -ė). Tradizionalmente afferminusi altri preesaghi (-ėnas, -ė; -iškis, -ė; -ininkas, -ė; -uvis, -ė; - palaikinis, -ė e kt.) vediniai kodifikaciškaiytini. tinas là, dove 4. Per daugiau kaip šimtą bendrinės kalbos normų raidos metų susiklosčiusi priesagos -ietis, -ė vedinių kodifikacija turėtų geriau atliepti natūralius vartosenoje išryškėjančius žodžių darybos polinkius. Kodifikacijos stabilumas išlaikyvartosenos cambiamenti sono apparsiè a causa degli altri linguaggi e non ha sistematico nonché funzionale fondamento la stessa delle lingue Lituanee. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė. Prieiga internete: https://ekalba.lki.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas [žiūrėta 2021-09-01–09-30]. DKKS – Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas 1997-12-18. Nr. 68. 2019-01-31 nutarimas atšauktas. Prieiga internete: https:// www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E6FA99389109. DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4-oji pataisyta laida, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKŽ6 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys, 6-asis (3-iasis e.) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. DLKŽ7 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys, 7-asis (4-asis e.) leidimas, atnaujinta versija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. Prieiga internete: ekalba.lki.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas. DVK – Dabartinės vartosenos kartoteka, asmeninis e. išteklius. eKP – Kalbos patarimai. Kalbos rekomendacijų duomenynas, sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/kalbos-patarimai/ [žiūrėta 2021-09-16]. Straipsniai / Articles 315 Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai KP 1939 – Kalbos patarėjas, par. L. Dambrauskas, red. A. Salys, P. Skardžius, Kaunas: Lietuvių kalbos draugija. KPP1 1976 – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, aut. A. Paulauskienė, V. Labutis, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemaitis, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985 – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, vyr. red. Z. Zinkevičius, aut. A. Paulauskienė, V. Labutis, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemaitis, Vilnius: Mokslas. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. ND – Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai [žiūrėta 2021-10-02]. RekB – Kalbos rekomendacijų kompiuterinė bazė. [Netiražuota kompaktinė plokštelė], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. VGP – Rekomendacija „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“. Patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008-10-02 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6; paskutinį kartą keista 20201221, Nr. PN11. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/ svetimvardziai/valstybiu-gyventoju-pavadinimai [žiūrėta 2021-09-01]. VLKK KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kalbos konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/konsultacijos. ŽDV – Murmulaitytė D., Aleksaitė A. Žodžių darybos vedlys. [Elektroninis išteklius], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: ekalba.lt/zodziu-darybos-vedlys/ [žiūrėta 2021-09-10]. RITA MILIŪNAITĖ Acta Linguistica 316 Lithuanica LXXXV LITERATŪRA Aitchison Jean 2013: Language Change: Progress or Decay? 4 th ed., Cambridge: Cambridge University Press. Ayres-Bennett Wendy 2021: Modeling Language Standardization. The Cambridge Handbook of Language Standardization (Cambridge Handbooks in Language and Linguistics), eds. by W. Ayres-Bennett, J. Bellamy, Cambridge: Cambridge University Press, 2764. Balčikonis Juozas 1978: Rinktiniai raštai 1, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Coupland Nikolas, Kristiansen Tore 2011: SLICE: Critical Perspectives on Language (De)standardization. Standard Languages and Language Standards in a Changing Europe, eds. by T. Kristiansen, N. Coupland, Oslo: Novus Press, 161176. Čižik-Prokaševa Veslava 2018: Sąvokos sąjūdis įsišaknijmas lietuvių kalboje. Acta Linguistica Lithuanica 79, 144176. Ghyselen et al. 2016: Ghyselen Anne-Sophie, Delarue Steven, Lybaert Chloé. Studying Standard Language Dynamics in Europe. Taal en Tongval 68(2), 7591. Jablonskis Jonas 1914: Rygiškių Jonas. Parbos cosechi. Ultie allegato 3, 8194; 4 118128. Analogamente: Jablonskio scrive 4. Talbo cosechi, ed. J. Balčikonis, Kaunas: Akcinė „Ryto“ bendrovė, 1935, 147–173. Keinys Stasys 1975: Priesaginė lietuviškų terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros domande 16: Lietuvių terminologija, 756. Keinys Stasys 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Keinys Stasys 2000: Keletas svarų į klausimus. Geležinkelininkas, ottobre 16 d. Kniūkšta Pranas 1976: Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, significazioni, gramatiniai sinonimi, Vilnius: Mokslas. Liutkevičienė Danutė 2001: Su nazionalità e nomi di abitanti con preesaga -ietis, -ė. Cultura di lingua 74, 6064. Priega internet: http://www.bendrinekalba.lt/ Straipsniai/Liutkeviciene_KK_74_straipsnis.pdf. Liutkevičienė Danutė 2008: I nomi dei residenti degli Stati e tautovardzii. Cultura di lingua 81, 80102. Priega internet: httpwww.bendrinekalba.lt/ Straipsniai/81/wwwLiutkeviciene_KK_81_straipsnis.pdf. Miliūnaitė Rita 2019: Bendrinė lietuvių kalba Europos kalbų poststandartizacijos kontekste. Bendrinė parla 92, 129. Priega internet: httpwww.bendrinekalba.lt/Straipsniai/92/Miliunaite_BK_92_straipsnis.pdf. DOI: doi.org/10.35321/bkalba.2019.92.10. Articoli Articles 317 / Priesagos -ietis, -ė vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai Murmulaitytė Daiva 2016: Naujieji nomi di persone darybos e semantiniu aspetto. Lietuvių kalba 10, 122. Priega internet: httpswww.zurnalai.vu.lt/ lietuviu-kalba://article/view/22591/21824. Norkaitienė Milda, Girdenis Aleksas 1987: Per il nomeamento di persone secondo gyvenamąją vietą. – Mūsų kalba 1, 13–15. Piročkinas Arnoldas 1986: Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa. Piročkinas Arnoldas 1990: Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis. Simonaitytė Vida 1979: Priesagos -ietis, -ė daiktavardžiai parybinių metų raštų kalboje. Cultura della lingua 36, 3844. Priega internet: httpwww.bendrinekalba.lt/ Straipsniai//36://Simonaityte_KK_36_straipsnis.pdf. Urbutis Vincas 2009: Verodžių darybos teorija, 2-rasis leidis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Derivatives with the Suffix -ietis, -ė in the Lithuanian Language: Norm and Changes in Usage SUMARY Il object of the article is the derivatives with the suffix -ietis, -ė, which are problematic as from the point of view of the codification of the standard Lithuanian language. As far their formation is concerned, normative derivatives with this suffix in the mainstream grammars of the Lithuanian language are classed as personal names based on the persons place of origin or residence. Codification sources also point to certain restrictions of the derivational base. The derivatives with the suffix -ietis, -ė that are actually in use in the contemporary Lithuanian language do not always conform to the codified norm. Based on the formal and the semantic attributes of the derivational base, there are five groups of derivatives with the suffix -ietis, -ė that fall outside or exist in the margins of the codified norm. I momenti chiave nello sviluppo della codificazione dei derivati sono evidenziati e i fattori che determinano l'instabilità delle norme di questi derivati e il corso della loro trasformazione sono specificati. The usage data have been collected in the databases and other digital resources listed among the references. La variety of derivatives with the suffix -ietis, -ė in usage riflette the expansion of the derivational potential of this suffix the regularity of derivatives and the increase in their number regardless of the traditional norms rooted in grammars a process that has been taking place for years. The derivational base of the derivatives with the suffix