Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy

Straipsniai / Articles 219 PAVEL SKORUPA Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-3903-7006 Fields of research: Toponymy, Cognitive Onomastics, Cognitive Semantics. DOI: doi.org/10.35321/all85-12 FOOTPRINTS OF LANGUAGE CONTACTS IN THE PRESENTDAY VILNIUS COUNTY HYDRONYMS AND OIKONYMS: THE IMPACT OF SLAVIC LANGUAGES ON LITHUANIAN TOPONYMY Kalbų kontaktų pėdsakai dabartinės Vilniaus apskrities hidronimuose ir oikonimuose: slavų kalbų įtaka lietuvių toponimijai ANNOTATION The current research presents an attempt to identify the influence of Slavic languages (Russian, Belarusian, Polish) on Vilnius County toponymy at the name formation level. The following toponym formation features were identified: Slavic suffixes derivatives from Lithuanian origin proper names and appellatives; Lithuanian suffixes and inflections derivatives from Slavic proper names and appellatives; Toponyms of Slavic origin, i.e., Slavic affixes derived toponyms from Slavic proper names and appellatives. Language contacts are also reflected in Slavic toponyms transliterated into the Lithuanian language, i.e., toponyms that originated from Slavic appellatives or onyms through onimization or transonymisation. In a number of cases, it is difficult to identify whether a toponym is of Slavic or Lithuanian origin. Also, the distribution of these derivatives by toponym classes and Vilnius County districts is presented. PAVEL SKORUPA 220 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV KEYWORDS: Vilnius County toponyms, hydronyms, oikonyms, Slavic origin toponyms, affixes-derived toponyms, transliterated toponyms, language contacts. ANOTACIJA Straipsnyje siekiama nustatyti slavų kalbų (rusų, baltarusių, lenkų) įtaką Vilniaus apskrities toponimijai vardų darybos lygmenyje. Tyrimo metu buvo identifikuoti šie toponimų darybos ypatumai: slavų priesagų vediniai iš lietuvių kilmės tikrinių žodžių ir apeliatyvų; lietuvių kalbos priesagų ir galūnių vediniai iš slavų kilmės tikrinių žodžių ir apeliatyvų; slavų kilmės toponimai, t. y. slaviškų afiksų vediniai iš slavų tikrinių žodžių ir apeliatyvų. Kalbų kontaktus atspindi ir į lietuvių kalbą transliteruoti slaviški toponimai, t. y. toponimai kilę iš slavų apeliatyvų arba tikrinių žodžių onimizacijos ar transonimizacijos būdu. Kai kuriais atvejais sunku atskirti, ar toponimas yra slavų ar lietuvių kilmės. Taip pat pateikiamas kontaminuotų vietovardžių pasiskirstymas pagal Vilniaus apskrities rajonus ir vietovardžių klases. ESMINIAI ŽODŽIAI: Vilniaus apskrities toponimai, slavų kilmės toponimai, hidronimai, oikonimai, toponiminiai afiksų vediniai, transliteruoti toponimai, kalbų kontaktai. 0. INTRODUCTION Today, it is unlikely one will find a nation that in terms of language and culture has not experienced any influence from neighbouring nations due to linguistic, cultural, economic, etc. communication and the historical-political development of the state. For a long time, Lithuania was surrounded by its immediate neighbors: Slavs (Belarussians, Poles, Russians), Germans, Finno-Ugrians, and other Baltic peoples (Būga 1961: 493ff.). Moreover, Lithuania’s historic lands as well as its present territory have long been home to representatives of various ethnicities, who have left their footprint in the Lithuanian language, culture and other spheres of life, including Lithuanian proper names. The greatest influence on the Lithuanian onomasticon has been made by the Slavs. To have a clear understanding of how and why Slavic languages made an impact on Lithuanian onomasticon, a concise knowledge of the geopolitical and cultural situation of the region from the historical perspective is required. With the introduction of Christianity (1251–1387) (cf. Muldoon 1997: 137; Vitkus 2001: 42–43; Zinkevičius 2011: 193ff.) and later the establishment of the Polish-Lithuanian Commonwealth (after the Union of Lublin in 1569), Straipsniai / Articles 221 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy names of foreign origin entered the Lithuanian anthroponymy and toponymy. Many of Lithuanian proper names were impinged by Slavic languages, esp. Polish (Jurkštas 1985: 25–26; Zinkevičius 2011: 237ff.). During that period, the Lithuanian nobility often focused on Poland and other countries and often gave their residence places names brought from abroad. The Polonization of the Lithuanian onomasticon continued for several centuries and was especially pronounced in Vilnius Region in the first half of the 20th c. when the region was annexed by Poland and was known as Wilno Voivodeship. After the dissolution of the Polish-Lithuanian Commonwealth, Lithuania fell under the Russian Empire rule (1795–1918) and the process of Russification started and continued during the Soviet period (1944–1990)1. From the historical perspective, Vilnius Region, i.e., lands in Lithuania and Belarus – territories well to the east and south-east of present-day Lithuania, was originally inhabited by ethnic Baltic tribes. This is evidenced in works of Kazimieras Būga2, Zigmas Zinkevičius (2011) as well as other onomasticians and linguists, and is verified by the archaeological research, cf. works of Eugenijus Jovaiša (2012, 2014, 2016, 2020, 2020a, etc.) and other scholars. Currently, Vilnius County, which covers a big part (about one-third) of the interwar Western Vilnius Region, marks the cultural and linguistic periphery inhabited by Lithuanians and rather big Slavic ethnic groups. In 2011, 23 % of Vilnius County’s population were Poles, 10 % were Russians, 3 % were Belarussians (LSD2013: 2). Throughout history, the numbers of the representatives of the mentioned ethnicities fluctuated significantly. The result of the centuries-long contacts and a long-term multilingualism of the local population as well as a long, magnificent and often turbulent history of this land is a number of still 1 It is believed that during the period when Lithuania was fully under the Russian Empire, later, partially under the Polish influences (the annexation of Vilnius lands), and, eventually, for a half of the century was occupied by the Soviet regime, toponyms of clear, explicit semantics suffered most as they were translated into Polish and later into Russian. Lithuanian place names of other regions were also Slavicized, Germanized, but remained healthier because they had the basis of the functioning Lithuanian language (cf. Jurkštas 1985: 5–7, 37–38; Zinkevičius 2011: 247ff.). Currently the aspect of language and cultural contacts in Lithuanian onomasticon is addressed in works of Laimutis Bilkis (2020, 2020a), Grasilda Blažienė (2011, 2013, 2018, 2020, etc.) [Note: also see Bilkis et al. 2019], Kazimieras Garšva (1993, 1999, 2019, 2020, 2020a, etc.), Darius Ivoška (2016, 2018, 2019, 2019a, 2020, 2020a), Dalia Kiseliūnaitė (2020) and others. 2 In the territory of the present-day Belarus, there is a significant layer of Baltic toponyms, esp. hydronyms; also, certain aspects of the material culture, language, certain customs and beliefs can be traced. By far, the biggest trace of the Balts in Belarus are toponyms as there are more Baltic (Lithuanian) names on the Belarusian border than those of Belarusian origins (Būga 1961: 493–550). PAVEL SKORUPA 222 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV functioning toponyms of Slavic origin. This also leads to the complexity and novelty of the current research, as: 1) toponyms of Slavic origin are the atypical object of research among Lithuanian onomasticians and are often considered a non-autochthonous legacy and are being ignored; 2) the identification of toponyms of Slavic origin is aggravated by the absence of a clear approach to Slavicisms in the general Lithuanian language3; 3) the influence of contradictory historical processes (various political regimes and migration of nations, esp. in the borderland) on toponymy is difficult to evaluate. In many cases, we believe that without any extralinguistic knowledge and an in-depth study of historical sources, it is merely impossible to tell whether a toponym is of Baltic origin and at one point in history was Slavicized (translated) or it is a Slavic toponym. The aim. The current research presents an attempt to identify the influence of Slavic languages (Russian, Belarusian, Polish) on Vilnius County toponymy at the name formation level, with the key focus on toponym derivation models and identification of base words (etymons), as well as the distribution of toponyms exhibiting the language contacts among Vilnius County municipalities. Research material and sources. The main body of the research comprises 158 place names (13 potamonyms, 8 limnonyms, 137 oikonyms) that reflect language contacts. The toponyms were selected from the corpus of 5126 Vilnius County officially functioning toponyms4 and the actual data collected by the author from various modern electronic, printed and manuscript archival sources (see Toponym Sources and References). Research methodology. With reference to the traditional onomastic research models (cf. Būga 1958, 1959, 1961; Vanagas 1970, 1981, 1996, etc.; Jurkštas 1985; Razmukaitė 1998, 2002, 2003, 2009, etc.; Sviderskienė 2006, 2006a, 2007, etc., and others), the linguistic research of Vilnius County toponyms is based on the etymological, derivational analyses, as well as various lexicographic sources (Lithuanian, Russian, Polish, etc. dictionaries). Each toponym is accompanied by references to the named objects (in subscript) and location, followed by the explanation of its origin: a hypothetical 3 According to our observations, in Lithuanian onomastic research, there is no general agreement when a toponym derived from a Slavicism is considered to be the toponym of Slavic or Lithuanian origin, i.e., a toponym that is derived from a Slavicism in the general Lithuanian language is typically considered to be of Lithuanian origin. According to the general definition, Slavicisms are borrowings from the Slavic languages, which due to the constant close contacts between the Baltic and Slavic languages entered the Lithuanian language and make up about 1,5 % of its general vocabulary and even more in dialects. Often, it is difficult to tell the origin of a Slavicism due to the commonality of Slavic languages (VLEe). 4 3900 settlement (city, town, village, railway stations with a settlement) names, 718 lake names, 362 river and stream names, and 146 pond names. Straipsniai / Articles 223 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy base word (etymon) and its meaning. Current forms of analyzed toponyms are italicized, bolded, and, where possible, stressed. In case it is not possible to decide to which Slavic language (Belarussian, Polish, Russian) the place name “genetically” belongs to, as it may be derived from the stem that is used in the mentioned Slavic languages, all the etymological possibilities are indicated. The e-versions of Lithuanian, Polish, Russian, and Belarussian dictionaries were used for the identification of the etymons to which the analyzed hydronyms and oikonyms relate and are derived from, as well as for the indication of the appellatives’ meanings (see Lexicographical Sources). In the sections below, toponyms are grouped according to the most typical features of toponym formation. 1. SLAVIC SUFFIXES DERIVATIVES FROM LITHUANIAN PROPER NAMES AND APPELLATIVES The first category of place names that reflect the Lithuanian-Slavic languages contacts is what may be called “contaminated” toponyms. Under the label of “contaminated” toponyms, place names derived by Slavic affixes5 from Lithuanian appellatives or proper names are meant. Place names that “genetically” belong to one language and exhibit elements of other languages are typical in the borderlands where different ethnic groups live together and where the language influences take place. In such areas, place names that genetically belong to a particular language are often adapted by other nationalities living there, whereas, the origin of such names is usually determined by the origin of their root (IGC 1993: 7–8). Such influence of Slavic languages on Lithuanian toponymy is observed in the classes of hydronyms and oikonyms. 1.1. Toponyms derived from proper names 1.1.1. Pol. Suf -anka / Rus. Suf -анка (-янка) derivatived potamonym Kubanka (Šlčn D) from the settlement name Kubónysv (Šlčn D); 5 For Slavic affixes, see Ambrazas (2000: 111ff.), Biryla, Shuba (1985: 210ff.), Bąk (1984: 211ff.), Shvedova et al. (1980: 183ff.). PAVEL SKORUPA 224 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 1.1.2. Bel. / Pol. / Rus. Suf -ka /-ка derivatived potamonym Girdžiùnka (V D) from the settlement name Girdžinaiv (V D) (cf. LVŽ I 194)6, and oikonym Gelvánka (Šr D) from the limnonym GelvãnėL (Šr D) (cf. LVŽ I 136); 1.1.3. Pol. Suf -όwka derivatived oikonyms from Lith. anthroponyms: Bugeluvkàstead (Trak D) ← Bugẽlis (cf. LVŽ I 599); Petruvkàstead (Šr D) ← PN Pẽtras (a common Christian name in Lithuania); Sakaluvkàv (Ukm D) ← Sãkalas (PDB)7; 1.1.4. Pol. Suf -szczyzna (-yzna) / Bel. -шчына (-шчызна) derivatived oikonyms from Lith. anthroponyms Adamaučiznàv (Ukm D) ← Adamaũskas (Razmukaitė 1998: 82), or Christian name Adõmas : Adam- (Zinkevičius 2011a: 71), also cf. PNs Pol. Adam, Bel. / Rus. Адам (Biryla 1966: 22ff.; 1982: 18ff.); Baikovščiznàstead (Švčn D) ← Baikòvskas (Razmukaitė 1998: 94); Baraučiznàv, Baraučiznàv (Ukm D) ← Baráuskas, Baraũskas, Baráuskis, Baraũskis (Razmukaitė 1998: 94, cf. LVŽ I 365)8; Bartkelevičiznàv (Ukm D) ← Bartkelẽvičius (Razmuikaitė 1998: 48, cf. LVŽ I 390; Zinkevičius 2011a: 72); Grebliaučiznàv (Šr D) ← Grebliáuskas, Grebliaũskas (PDB, cf. Razmukaitė 1998: 94, LVŽ III 272); Miliaučiznàv (Ukm D) ← Miliáuskas, Miliaũskas (PDB); Rakaučiznàv (Ukm D) ← Rakáuskas, Rakaũskas (PDB); Rinkaučiznàv (El) ← Rinkáuskas (Razmukaitė 1998: 95); Rutovčiznàstead (Švčn D) ← *Rutovas, cf. Rutãvičius (Razmukaitė 1998: 48); Stakaučiznàstead (Šr D) ← Stakáuskas (Razmukaitė 1998: 82). These toponyms derived from Lithuanian proper names make a bigger group in the category of contaminated toponyms. As can be seen from the examples above, the biggest number of contaminated toponyms are in the class of oikonyms: 11 oikonyms are derived with Slav. Suf -(š)čizna and 3 oikonyms are derived by means of Slav. Suf -uvka from Lithuanian anthroponyms, 1 oikonym is Slav. Suf -ka derivative from the limnonym of Lithuanian origin. In the 6 Hereinafter, Vilnius County officially functioning toponyms (oikonyms and hydronyms) that reflect language contacts are presented in their entirety at the moment of writing this paper, including both place names of Lithuanian origin influenced by Slavic languages and place names of Slavic origin. Some of the place names have already been analyzed in the works of Lithuanian onomasticians and in three published volumes of the Dictionary of Lithuanian Place Names (LVŽ – Lietuvos vietovardžių žodynas). To the best of his ability and with due respect, the author of the current paper makes references to scholars who have analyzed such place names and their respective works. Any missing toponyms or uncredited works are solely the author’s own error. 7 According to Zinkevičius (2011a: 94), the oikonyms is related to a zoolexeme Lith. sãkalas ‘bird of prey (Falco)’. 8 On the other hand, Zinkevičius (2011: 120) relates both oikonyms to Slavic physiographic term bor (Pol. bór, Rus. бор) ‘large, dense, old coniferous forest’. Straipsniai / Articles 225 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy class of potamonyms, 1 name is Slav. Suf -anka and 1 name is Slav Suf. -ka derivative from the oikonyms of Lithuanian origin. 1.2. Toponyms derived from appellatives The appellatival derivatives make a smaller part in the contaminated toponyms category and include 2 potamonyms and 2 oikonyms, cf.: 1.2.1. Pol. Suf -anka / Rus. Suf -анка (-янка) / Bel. Suf -янка derivatived potamonyms Akliánka (Šlčn D) ← Lith. ãklas ‘overgrown swamp, closed, blind’; Koplyčianka (V D) ← Lith. koplyčià ‘chapel, small church’; and the oikonym Smėliánkastead (Šr D) ← Lith. smlis ‘sand’ (cf. Razmukaitė 1998: 14); 1.2.2. Rus. Suf -овка derivatived oikonym Plentovkàstead (Švčn D) ← Lith. pléntas ‘(high)road, highway’. 2. LITHUANIAN SUFFIXES AND INFLECTIONS DERIVATIVES FROM SLAVIC PROPER NAMES AND APPELLATIVES 2.1. Toponyms derived from proper names Toponyms derived from proper names (in all cases – from Slavic anthroponyms) include 8 cases in the classes of hydronyms (1 potamonym and 1 limnonym) and oikonyms (5 names) with the following derivational patterns9: 2.1.1. Lith. f sg inflection -ė derivatived potamonym Nezdlė (Šlčn D) ← PN Bel. / Rus. Нездыло (Vanagas 1981: 230); 2.1.2. Lith. Gen. case derivatived limnonym Privalskio ežeras (Trak D) ← PN Rus. Привальский / Пржевальский, cf. Pol. Pszewalski / Przewalski (Wόjtowicz 2013: 255); 2.1.3. Lithuanian pl inflections derivatived oikonyms Andrekosv (Švčn D) ← PN Pol. Andrejko (SSNO I 36), Ukr. Aндpейкo (Pедькo 1969: 73)10; Krupãviesaiv (Šlčn D) ← PN Bel. Крупавес (Biryla 1969: 220); Stasỹlosv (Šlčn D) ← PN Pol. Stasil, Stasło (Gala 1985: 262), but most likely from Stasilo (surname currently functioning in Šalčininkai district). 9 For Lith. derivational affixes, cf. DLKG 88ff.; Skardžius 1996; Ambrazas 2000. 10 The oikonym might be related however to PN Lith. Andreikà, Andrekus (cf. LVŽ I 93). PAVEL SKORUPA 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 2.1.4. Lith. Suf -iškės derivatived oikonyms Gornostãjiškės (Šlčn D) ← PN Pol. Ulianna Hornostajowa 1731 (LVŽ III 243), Bel. Гарнастай (Biryla 1969: 104)11; Zatškėsv (Švčn D) ← PN Pol. Zata (LVGDB); 2.1.5. Lith. Suf -avas, -ava of Slavic origin derivatived oikonym Ivanavàv (Šr D) ← PN Bel., Rus. Иван (Biryla 1966: 83ff.; 1982: 64ff.), cf. Razmukaitė (1998: 80) relates this settlement to the Christian name Ivãnas. According to Razmukaitė (1998: 14), in Lithuanian toponymy, the Suf -ava, -avas are typical place names derivational suffixes, esp. in the border lands12. 2.2. Toponyms derived from appellatives Toponyms derived from Slavic appellatives make the biggest group (29 cases) in this category – 24 toponyms are Lithuanian inflections derivatives (2 potamonyms, 1 limnonym, 21 oikonym), also 5 place names are Lithuanian suffixes derivatives (4 oikonym and 1 limnonym), cf.: 2.2.1. Lith. f sg inflection -ė derivatived potamonyms Bezdonė (V D) ← Bel. бяздонне : бездань ‘abyss, deep place’, cf. Rus. бездонный, -ая ‘bottomless; (figurative) extremely deep (← Rus. бездна)’, or Pol. bezdenny ‘deep, bottomless’13; Petruškė (Švčn D) ← Pol. pietruszka ‘parsley’; limnonym Tapelnė (El) ← Rus. топель ‘mud, swamp’, Pol. topiel, topielisko ‘a deep place in a river, pond or lake; a boggy swamp’, Bel. тапелец (тапельник, тапелница) ‘drowned person’, ? (dial.) *тапельня ‘place where sth/sb sinks’; oikonym Roskòšnėstead (Šr D) ← Bel. раскошны / Pol. rozkoszny / Rus. роскошный ‘luxurious, sumptuous’; 2.2.2. Lith. m sg inflection -is derivatived oikonym Poliẽsisv (El) ← Bel. палессе, падлессе / Rus. полесье ‘a plot of land adjacent to a forest’; 2.2.3. Lith. m sg inflection -(i)us derivatived oikonyms Zatšiusstead, Zatšiusv (V D) ← Bel. зацiшша / Pol. zacisze / Rus. затишь, затишье ‘quiet, sheltered from the wind; secluded, desolate, remote place, wilderness’; 2.2.4. Lith. pl inflections derivatived oikonyms Grabniokav (Trak D) ← Bel. грабник, грабняк / Pol. grabnik / Rus. грабинник ‘hornbeam thickets’ (cf. LVŽ III 248); Kanikaiv, Kanikaiv (V D), Kanikaiv (Šlčn D) ← Rus. конюх / Bel. конюх ‘stable worker; horse breeder’ (cf. LVGDB); Kalesniñkaiv (V D), 11 Razmukaitė (1998: 31) proposes the oikonym is related to the potamonym *Gornostaja, cf. the Gornostaika stream name (Šlčn D). 12 For these suffixes, also see Skardžius 1996: 379–381. 13 For other etymological versions of this potamonym, cf. LVŽ I 466, also Jurkštas (1985: 19). Straipsniai / Articles 227 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy Kalesniñkaiv (Šlčn D) ← Bel. калеснік / Pol. koleśnik ‘wheelwright, wheeler’ (for the possible anthroponymic origin of these oikonyms, cf. LVGDB); Navasiòlkaiv, Navasiòlkaiv (El), Navasiòlkaiv, Navasiòlkai Iv, Navasiòlkai IIv, Navasiòlkai IIIv (Šr D), Navasiòlkosv, Navasiòlkosstead (Švčn D) ← Bel. навасёлка (f pl навасёлкі, m pl навасёлы, m sg навасёл, наваселец) / Rus. новосёлка, новосёл (f pl новосёлки) ‘someone who recently settled somewhere’, cf. Pol. nowy ‘new’ + Pol. sioło ‘village; rural settlementʼ : Pol. nowe ‘new’+ siołko ‘small village, settlement in the rural area’ (also, cf. LVGDB); Novosãdaiv (V D) ← Bel. новы / Rus. новый / Pol. nowy ‘new; one that appeared recentlyʼ + Bel. / Rus. сад / Pol. sad ‘gardenʼ; Piõrkosv (Švčn D) ← Bel. пёрка (pl пёрки) ‘feather(s)’; Popiẽlaiv (V D) ← Bel. попел ‘ash’; 2.2.5. Lith. Suf -iškė derivatived oikonym Slabadškėv (Švčn D) ← Bel. cлабадá / Rus. cлободá ‘a large village with a free population (until the abolition of serfdom in Russia)ʼ, or ‘a village near the city, a suburbʼ; 2.2.6. Lith. Suf -okas derivatived limnonym Glušõkas (Šr D) ← Bel. глушак / Rus. глухой ‘remote’14. 2.2.7. Lith. Suf -auka of Slavic origin derivatived oikonyms Malináuka Iv, Malináuka IIv, Malináukastead (El) ← Rus. малина / Bel. маліна / Pol. malina ‘raspberry’. In Lithuanian toponymy, suffix -auka (cf. Rus. Suf -овка, Pol. Suf -ówka) is typical place names derivational suffix in the border lands (Razmukaitė 1998: 14). 2.3. Toponyms derived from appellatives or proper names In some cases, it is difficult to tell whether place names are derived from an appellative or a proper name due to the unclear nature of a lexical basis. Such toponyms make the smallest group in the category of Slavic origin place names, cf. the following 4 oikonyms: 2.3.1. Dzekcerškėsv (El) may be related to either Bel. дзягцяр ‘producer or seller of tar’, or PN Bel. Дзягцяр, Дзяхцяр (Biryla 1969: 132) and is derived by means of Lith. Suf -iškės15; 14 Also see Vanagas (1970: 186). 15 Cf. LVŽ III 442, where the oikonym is also related to PN Pol. Dziegciar, Dziekciarz; or, Razmukaitė (1998: 58), who relates the settlement name to PN Lith. *Dzekceris. PAVEL SKORUPA 234 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV TABLE 1. Distribution of Toponyms Exhibiting the Language Contacts Municipality Potamonyms Limnonyms Oikonyms Total: Elektrėnai 1 2 12 15 Šalčininkai District 5 11 16 Širvintos District 1 31 32 Švenčionys District 1 1 33 35 Trakai District 1 17 18 Ukmergė District 14 14 Vilnius City 1 1 Vilnius District 6 2 19 27 Total: 13 8 137 158 TABLE 2. Distribution of Slavic Affixes Contaminated Toponyms Municipality Potamonyms Limnonyms Oikonyms Total: Elektrėnai 1 1 Šalčininkai District 2 2 Širvintos District 5 5 Švenčionys District 2 2 Trakai District 1 1 Ukmergė District 7 7 Vilnius City Vilnius District 2 2 Total: 4 16 20 As it can be seen from Table 2, the contaminated toponyms make 20 cases, i.e., 12 % of all the analyzed toponyms. The biggest number of contaminated toponyms can be observed among oikonyms now functioning in Ukmergė district municipality, which is followed by Širvintos district municipality with 5 contaminated toponyms in the same class. The smallest numbers of such toponyms are observed in Elektrėnai municipality and Trakai district municipality with only 1 case in the class of oikonyms, whereas Vilnius City municipality has none of the contaminated toponyms. Straipsniai / Articles 235 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy 6. CONCLUSIONS 1. Language contacts are reflected in 158 place names (13 potamonyms, 8 limnonyms, 137 oikonyms), i.e., 3 % of 5126 currently officially functioning Vilnius County place names. These include 20 (4 potamonyms, 16 oikonyms) contaminated toponyms, i.e., 12 % of the analyzed place names. 2. Language contacts are observed at various toponym formation levels and include: a) Contaminated toponyms – Slavic suffixes derivatives from Lithuanian proper names and appellatives. Toponyms derived from proper names of Lithuanian origin comprise 15 oikonyms (11 Suf -(š)čizna and 3 Suf -uvka derivatives from Lithuanian PNs, 1 Suf -ka from the Lithuanian limnonym), 2 potamonyms (1 Suf -anka and 1 Suf -ka derivative from Lithuanian oikonyms). The appellatival derivatives include Suf -anka derivatives (2 potamonyms, 1 oikonym) and Suf -ovka derivative (1 oikonym). b) Lithuanian suffixes and inflections derivatives from Slavic proper names and appellatives. Toponyms derived from proper names resp. anthroponyms include 8 hydronyms (1 potamonym, 1 limnonym) and 5 oikonyms. Toponyms derived from Slavic appellatives include 29 cases – 24 inflection derivatives (2 potamonyms, 1 limnonym, 21 oikonym) and 5 suffix derivatives (4 oikonym, 1 limnonym). 4 oikonyms are inflections and suffixes derivatives from appellatives or proper names. c) Toponyms of Slavic origin, i.e., toponyms derived from Slavic proper names and appellatives by means of Slavic affixes. Toponyms of anthroponymic origin include 17 oikonyms (7 Suf -uvka, 4 Suf -ovka, 3 Suf -ina, 2 Suf -ka, and Pref podderivatives). Toponyms derived from Slavic appellatives include 24 cases (15 Suf -uvka, 4 Suf -ovka, 3 Suf -ka, 1 Pref paderivatived oikonyms; 1 Suf -ka derivatived potamonym). 3 oikonyms are derived with Suf -ka from either appellatives or anthroponyms. d) Among toponyms of Slavic origin there are hydronyms and oikonyms that may be considered a mere transliteration into the Lithuanian language. This category includes 45 toponyms that originated from Slavic appellatives or onyms by means of onimization or transonymisation. e) In a number of cases it is hard to tell whether a toponym is of Slavic or Lithuanian origin, mostly due to the fact that there are many Slavicisms in the general Lithuanian language. Such toponyms may be either suffix PAVEL SKORUPA 236 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV derivatives from either Slavic or Lithuanian appellatives or proper names, or are the result of onymisation from Slavic or Lithuanian appellatives, or could be translated names. 3. The influence of contradictory historical processes (various political regimes and migration of nations, esp. in the borderland) on toponymy as well as onymy, in general, is difficult to evaluate. In some cases, it is hard to tell whether a toponym is of Lithuanian origin and at one point in history was Slavicized (translated) or it is a Slavic toponym. A deeper study of historical data could help interpret toponyms more clearly. ABBREVIATIONS Bel. – Belarussian; C – city; cf. – compare; D – district; dial. – dialectal; DIM – diminutive; El– Elektrėnai; eld – eldership; et al. – and others; f – feminine; Gen. – Genitive case; L – lake; Lith. – Lithuanian; m – masculine; PN – personal name; Pol. – Polish; pl – plural; Pref – prefix; Rus. – Russian; sg – singular; stead – steading/homestead; Suf – suffix; Šlčn – Šalčininkai; Šr – Širvintos; Švčn – Švenčionys; tn – town; Trak – Trakai; trib. – tributary; Ukm – Ukmergė; Ukr. – Ukrainian; V – Vilnius; v – village. TOPONYM SOURCES GP – Geoportal.lt – Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Available at: https://www. geoportal.lt/geoportal/. LKIVK – The Catalogue of Lithuanian Place Names Written from the Living Language. LVGDB – Geoinformational Database of Lithuania’s Place Names. Available at: https:// ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze. UETK – The Rivers, Lakes and Ponds Cadaster of the Republic of Lithuania. Available at: https://uetk.am.lt. Vilnius County Municipalities’ web sites: Elektrėnai Municipality web site at https://www.elektrenai.lt/; Šalčininkai District Municipality web site at http://www.salcininkai.lt/; Širvintos District Municipality web site at https://www.sirvintos.lt/lt; Švenčionys District Municipality web site at http://www.svencionys.lt/ lit/I_pradzia; Trakai District Municipality web site at https://www.trakai.lt/; http://old.trakai. lt/; Straipsniai / Articles 237 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy Ukmergė District Municipality web site at https://www.ukmerge.lt/; Vilnius City Municipality web site at https://vilnius.lt/lt/; Vilnius District Municipality web site at https://www.vrsa.lt/. LEXICOGRAPHIC SOURCES LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008 ir 2018). Available at: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. PWN – Słownik języka polskiego (na podstawie Słownik języka polskiego pod red. W. Doroszewskiego 1997; Słownika 100 tysięcy potrzebnych słów pod red. J. Bralczyka 2005; Wielkiego słownika ortograficznego PWN z zasadami pisowni i interpunkcji pod red. E. Polańskiego 2017), on-line version, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN 1997– 2021. Available at: https://sjp.pwn.pl/. Skarnik.by – Мазок Алег, Літ Серж, comp. 2015: Белорусско-русский словарь (на основе академического словаря под редакцией Я. Коласа, К. Крапивы и П. Глебки 1953: Руска-беларускі Слоўник 1–3, Мiнск: Інстытут Мовазнаўства АН БССР), e-version. Available at: https://www.skarnik.by/. SRYAe – Yevgenyeva Anastasiya (ed.) 1999: Cловарь русского языка: в 4-х т., ред. A. П. Евгеньева, Mосква: Полиграфресурсы. Available at: http://feb-web.ru/feb/ mas/mas-abc/default.asp. SUMe – Словника української мови. Академічний тлумачний словник (1970—1980), oнлайн-версія на бази Словника української мови в 11 томах за ред. І. К. Білодідa, Київ: Наукова думка, 1970—1980. Available at: http://sum.in.ua/. WSJPe – Wielki słownik języka polskiego, red. P. Žmigrodski, e. wersja, Kraków: Instytut języka polskiego PAN. Available at: https://wsjp.pl/. REFERENCES Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida II. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Bąk Piotr 1984: Gramatyka języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna. Bilkis Laimutis, Kačinaitė-Vrubliauskienė Dalia, Ragauskaitė Alma, Skorupa Pavel, Sviderskienė Dalia, sud., 2019: Grasilda Blažienė: bibliografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. PAVEL SKORUPA 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Bilkis Laimutis 2020: Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 178–192. Available at: http://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. Bilkis Laimutis 2020a: Dėl kaimo vardo Jedžiõtai raidos ir kilmės. – Lituanistica 66, 4(122): 275–287. Biryla Mikalaj V. 1966: Бірыла Мікалай В. Беларуская антрапанiмiя. Уласныя імёны, імёны-мянушкі, імёны па бацьку, прозвішчы, Мінск: Навука i Технiка. Biryla Mikalaj V. 1969: Бірыла Мікалай В. Беларуская антрапанiмiя 2. Прозвішчы, утвораные ад апелятыўнай лексікі, Мінск: Навука i Технiка. Biryla Mikalaj V. 1982: Бірыла Мікалай В. Беларуская антрапанiмiя 3. Структура ўласных мужчынскіх імен, Мінск: Навука i Технiка. Biryla Mikalaj V., Shuba Pavel. P. 1985: Бірыла Мікалай В., Шуба Павел П. Беларуская граматыка 1, Мінск: Навука i Технiка. Blažienė Grasilda 2011: Блажене Г. О балтийских ойконимах Калининградской области. – Культурное наследие Восточной Пруссии: сборник статей, ч. 1, Калининград: Изд-во БФУ им. И. Канта, 78–95. Blažienė Grasilda 2013: Noch einmal zum Altpreußischen und zu den altpreußischen Eigennamen in den geschichtlichen Quellen des Deutschen Ordens. – Индоевропейское языкознание и классическая филология – XVII: матерялы чтений, посвященных памяти профессора Иосифа Моисеевича Тронского 24–26 июня 2013 г., СанктПетербург: Наука, 66–78. Available at: http://iling.spb.ru/comparativ/mater/ tronsky2013/tronsky2013.pdf. Blažienė Grasilda 2018: Zu den russischen Personnamen in den Folianten des Deutschen Ordens. – Индоевропейское языкознание и классическая филология – ХХII (чтения памяти И. М. Тронского): материалы Международной конференции, проходившей 18–20 июня 2018 г., oтв. pед. Н. Н. Казанский, 1-ый полутом, Санкт-Петербург: Наука, 109–75. Available at: https://tronsky.iling.spb.ru/static/ tronsky2018_01.pdf. Blažienė Grasilda 2020: Блажене Г. Baltische Spuren in Ortsnamen Europas? – Индоевропейское языкознание и классическая филология – XXIV: материалы чтений, посвященных памяти профессора Иосифа Моисеевича Тронского 22–24 июня 2020 г., Санкт–Петербург: Институт лингвистических исследований, 443–465. Available at: https://tronsky.iling.spb.ru/static/tronsky2020_01.pdf. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mintis, 1994. Straipsniai / Articles 239 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy Gala Sławomir 1985: Polskie nazwy osobowe z podstawowym -l-, -łw części sufiksalnej. – Acta Univ. Lodziensis. Folia Linguistica 10, Łodź: Uniw. Łodzki. Garšva Kazimieras, Grumadienė Laima, red. ir sud., 1993: Lietuvos rytai, Vil nius: Valstybinis leidybos centras. Garšva Kazimieras, sud., 1999: Etninių žemių lietuviai dabartinėje Baltarusijoje, Vil nius: Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Garšva Kazimieras 2019: Балтизмы (топонимы, фамилии) в Польше, Беларусии. – Droga ku wzajemnosci 20, 51–64. Garšva Kazimieras 2020: Vilniaus apskrities kalbų interpretacijos. – Voruta 2(868), 60–64. Garšva Kazimieras 2020a: Lietuvių kalba ir vardynas tarp Kernavės, Trakų ir Vilniaus. – Voruta 3(869), 77–83. IGC 1993 – Institute of Geodesy and Cartography, The Polish Toponymic Guidelines, Warsaw, Poland, 1993. Available at: http://ksng.gugik.gov.pl/pliki/the_polish_ toponymic_guidelines.pdf. Ivoška Darius 2016: Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel. – Acta Linguistica Lithuanica 74, 208–225. Ivoška Darius 2018: Baltische Eigennamen in den Dokumenten des Deutschen Ordens: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Ivoška Darius 2019: Litauische historische Personennamen in dem „Marienburger Tresslerbuch der Jahre 1399–1409“. – Acta Linguistica Lithuanica 81, 97–109. Ivoška Darius 2019a: Widerspiegelung der prussischen Kultur in den Grenzenbeschreibungen des Deutschen Ordens. – Jahrbuch der Historischen Kommission für ostund westpreußische Landesforschung und der Copernicus-Vereinigung für Geschichte und Landeskunde Westpreußens. Mitteilungen aus dem Geheimen Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz 10, 7–23. Ivoška Darius 2020: Trends of Naming Individuals of Different Origin in the Medieval Prussia. – Onoma 55, 133–147. Available at: https://doi.org/10.34158/ ONOMA.55/2020/8. Ivoška Darius 2020a: Zur Frage der baltischen Eigennamen des Gebietes Ragnit und Tilsit in den Ordensdokumenten des 14–15 Jahrhunderts / Dėl baltiškų Ragainės ir Tilžės srities tikrinių vardų XIV–XV a. ordino dokumentuose. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 132–150. Available at: http://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/ article/view/2045. PAVEL SKORUPA 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Jovaiša Eugenijus 2012: Aisčiai. I knyga. Kilmė, Vilnius: Edukologija. Jovaiša Eugenijus 2014: Aisčiai. II knyga. Raida, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. Jovaiša Eugenijus 2016: Aisčiai. III knyga. Lietuvių ir Lietuvos pradžia, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. Jovaiša Eugenijus 2020: The Aestii. The Western Balts, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. Jovaiša Eugenijus 2020a: Kapai ir žmonės, Vilnius: Unseen Pictures. Jurkštas Jonas 1985: Vilniaus vietovardžiai, Vilnius: Mokslas. Karaliūnas Simas 2005: Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kiseliūnaitė Dalia 2020: Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Available at: https://doi. org/10.35321/e-pub.6.klaipedos-krasto-toponimai. LSD2013 – Lietuvos statistikos departamentas 2013: Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, Vilnius. Available at: https://web.archive.org/web/20130923095014/http:// web.stat.gov.lt/uploads/docs/gyv_kalba_tikyba.pdf. LVŽ I – Lietuvos vietovardžių žodynas 1 (A–B), red. kolegija L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Kardelis, A. Ragauskaitė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. LVŽ II – Lietuvos vietovardžių žodynas 2 (C–F), autoriai L. Bilkis, G. Blažienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, D. Sviderskienė, atsak. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. LVŽ III – Lietuvos vietovardžių žodynas 3 (G–H), autoriai V. Adamonytė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinaitė-Vrubliauskienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, D. Sviderskienė, atsak. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Muldoon James 1997: Varieties of Religious Conversion in the Middle Ages, Florida: University Press of Florida. PDB – Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. Kalba“: Pavardžių duomenų bazė (The Institute of the Lithuanian Language Informational System of the Lithuanian Language Resources: The Surnames Database). Available at: https://ekalba.lt/Pavardziu_zodynas. Straipsniai / Articles 241 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy Razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Razmukaitė Marija 2002: Lietuvos sudėtinių oikonimų darybos bruožai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 123–130. Razmukaitė Marija 2003: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. – Baltu filoloģija 12(2), 63–80. Razmukaitė Marija 2009: Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus. – Kalbos kultūra 82, 34–40. Red’ko Julian K. 1969: Редько Юлиан К. Довідник українських прізвищ, Київ: Радянська школа. Rymut Kazimierz 1999: Nazwiska Polaków 1 (A–K), Kraków: Wydawn. Inst. Języka Polskiego PAN. Rospond Stanisław 1973: Słownik nazwisk śląskich 2, Wrocław, Warszawa, Krakόw, Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich – Wydawnictwo. Shvedova Natalija Y. 1980: Шведова Наталия Ю. Русская грамматика 1, Москва: издательство „Наука“. Skardžius Pranas 1996: Rinktiniai raštai 1. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. SMPRL – Spis miejscowości Polskiej Rzeczpospolitej Ludowej, Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności, 1967. SNNP – Kowalik-Kaleta Zofia, Dacewicz Leonarda, Raszewska-Żurek Beata 2007: Słownik najstarszych nazwisk polskich – pochodzenie językowe nazwisk omόwionych w „Historii nazwisk polskich“, tom 1, Warszawa: Slawistyczny ośrodek wydawniczy. SSNO – Słownik staropolskich nazw osobowych 1–2, Wrocław, Warszawa, Krakόw: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1965–1968; 3–5, Wrocław, Warszawa, Krakόw, Gdańsk: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1971–1980; 6–7, Wrocław, Warszawa, Krakόw, Gdańsk, Łodź: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1981–1985. Sviderskienė Dalia 2006: Marijampolės apskrities sudurtiniai oronimai. – Lituanistica 4(68), 47–59. Sviderskienė Dalia 2006a: Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai. – Acta linguistica lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 54, 49–62. PAVEL SKORUPA 242 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Sviderskienė Dalia 2007: Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai. – Acta linguistica lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 57, 99–122. Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vitkus Aleksandras 2001: Dualistinis lietuvių tautybės susidarymas ir trialistinis Lietuvos krikšto pobūdis; skiriama Mindaugo krikšto 750 metų sukakčiai. – Mokslas ir gyvenimas 7/8, 42–43. VLEe - Visuotinė lietuvių enciklopedija. Available at: https://www.vle.lt. Wόjtowicz Marian 2013: Wspόłczesne nazwiska rosyjskie pochodzenia polskiego. – Studia rossica Posnaniensia 38, 253–260. Zinkevičius Zigmas 2011: Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Zinkevičius Zigmas 2011a: Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas. Pavadinimų kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kalbų kontaktų pėdsakai dabartinės Vilniaus apskrities hidronimuose ir oikonimuose: slavų kalbų įtaka lietuvių toponimijai SANTRAUKA Dėl istorinės Lietuvos raidos dabartinėje jos teritorijoje nuo seno gyveno įvairių tautų ir kultūrų atstovai, tarp jų ir slavai (baltarusiai, lenkai, rusai), palikę pėdsaką lietuvių kalboje, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse, įskaitant vardyną, ypač rytinėse teritorijose, t. y. istoriniame Vilniaus krašte, kurio didesnė dalis dabar yra Vilniaus apskrities ribos, žyminčios kultūrinę ir kalbinę periferiją. Apie tai liudija ne tik ilgalaikė vietinių gyventojų daugiakalbystė, bet ir regiono toponimika (resp. hidronimija ir oikonimija). Kalbų kontaktus atspindi 158 vietovardžiai (13 potamonimų, 8 limnonimai, 137 oikonimai), t. y. 3 proc. iš 5126 šiuo metu oficialiai funkcionuojančių Vilniaus apskrities vietovardžių tarp kurių yra ir 20 „užterštų“ toponimų (4 potamonimai, 16 oikonimų), t. y. 12 proc. analizuotų vietovardžių. Kalbų kontaktai pastebimi įvairiuose toponimų darybos lygmenyse. Pirma, užfiksuota Straipsniai / Articles 243 Footprints of Language Contacts in the Present-day Vilnius County Hydronyms and Oikonyms: the Impact of Slavic Languages on Lithuanian Toponymy „užterštų“ toponimų – slavų priesagų vedinių iš lietuvių tikrinių žodžių ir apeliatyvų. Rasta vietovardžių, kilusių iš lietuviškos kilmės tikrinių žodžių – 15 oikonimų (11 priesagos -(š)čizna ir 3 priesagos -uvka vediniai iš lietuviškų asmenvardžių, 1 priesagos -ka vedinys iš lietuviško ežerėvardžio), 2 upėvardžiai (1 priesagos -anka ir 1 priesagos -ka vedinys iš lietuviškų oikonimų). Prie apeliatyvinių vedinių priskiriami priesagos -anka vediniai (2 potamonimai ir 1 oikonimas) ir priesagos -ovka vedinys (1 oikonimas). Antra, užfiksuota lietuvių kalbos priesagų ir galūnių vedinių iš slavų tikrinių žodžių ir apeliatyvų: 8 hidronimai (1 potamonimas ir 1 limnonimas) ir 5 oikonimai yra asmenvardinės kilmės; 29 vietovardžiai yra apeliatyvinės kilmės, t. y. 24 lietuviškų galūnių vediniai (2 potamonimai, 1 limnonimas, 21 oikonimas) ir 5 lietuviškų priesagų vediniai (4 oikonimai ir 1 limnonimas); 4 oikonimai (lietuviškų galūnių ir priesagų vediniai) yra neaiškaus leksinio pagrindo. Trečia, buvo rasta slavų kilmės vietovardžių – slaviškų afiksų iš slavų tikrinių žodžių ir apeliatyvų vedinių: 17 asmenvardinės kilmės oikonimų (7 priesagos -uvka, 4 priesagos -ovka, 3 priesagos -ina, 2 priesagos -ka ir 1 priešdėlio podvediniai); 24 apeliatyvinės kilmės oikonimų (15 priesagos -uvka, 4 priesagos -ovka, 3 priesagos -ka, 1 priešdėlio pavediniai; 1 potamonimas – priesagos -ka vedinys); 3 oikonimai (priesagos -ka vediniai) yra neaiškaus leksinio pagrindo. Tarp slavų kilmės vietovardžių yra hidronimų ir oikonimų, kurie gali būti laikomi tiesiog transliteracija į lietuvių kalbą. Į šią kategoriją įeina toponimai, kilę iš slavų apeliatyvų arba tikrinių vardų onimizacijos ar transonimizacijos būdu (iš viso – 45 atvejai). Be to, daugeliu atvejų sunku atskirti, ar toponimas yra slavų, ar lietuvių kilmės, dažniausiai dėl to, kad bendrinėje lietuvių kalboje yra daug slavizmų. Tokie toponimai gali būti arba slavų, arba lietuvių kalbos apeliatyvų ar tikrinių žodžių priesaginiai vediniai, arba slavų ar lietuvių apeliatyvų onimizacijos rezultatas, arba gali būti tiesiog išversti vardai. Prieštaringų istorinių procesų (įvairių politinių režimų ir tautų migracijos, ypač paribyje) įtaka toponimijai ir apskritai vardynui yra sunkiai įvertinama. Kai kuriais atvejais sunku atskirti, ar vietovardis yra lietuviškos kilmės ir tam tikru metu buvo suslavintas, t. y. išverstas, ar tai slaviškos kilmės vietovardis. Išsamesni istorinių duomenų tyrimai galėtų padėti aiškiau interpretuoti tokius atvejus. Įteikta 2021 m. spalio 31 d. PAVEL SKORUPA Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]