Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis „juj-“/„jūj-“ kilmės

184 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2902-4722 Mokslinių tyrimų kryptys: toponimika, antroponimika. DOI: doi.org/10.35321/all85-10 DĖL LIETUVIŲ VIETOVARDŽIŲ SU ŠAKNIMIS JUJ-/JŪJKILMĖS On the Origin of Lithuanian Toponyms with the Roots juj-/jūjANOTACIJA Straipsnyje pirmą kartą aptariamos lietuvių vietovardžių su šaknimis juj-/jūjkilmės galimybės. Bandant išsiaiškinti oikonimo Jujnai kilmę išsamiai analizuojami gyvosios kalbos duomenys ir jo užrašymai istorijos dokumentuose – Vabalninko bažnyčios XVII–XVIII a. metrikų knygose, administracinio pobūdžio šaltiniuose. Užfiksavus daug istorinių variantų analizuojamos jų atsiradimo priežastys, pagrindžiama, kodėl dabartinę formą galima laikyti autentiška. Suradus šaknį jujturintį istorinį asmenvardį *Jujnyčia, keliama asmenvardinės oikonimo kilmės hipotezė. Teigiama, kad iš gyvosios kalbos užrašyti vandenvardžiai (variantai) Jujà, Jùjos liñkis, Jūjà gali rodyti juj-/jūjapofoniją. Neatmetama, kad šie vietovardžiai gali būti kilę iš avd. *Jujà, *Jūjà. ESMINIAI ŽODŽIAI: istorinė toponimika, istorinė antroponimika, oikonimų raida, oikonimų kilmė, onimų istoriniai užrašymai. ANNOTATION The article provides the first discussion concerning the possibilities of the origin of Lithuanian toponyms with the roots juj-/jūj-. In the attempt to determine the origin of the oikonym Jujnai, the article undertakes a thorough analysis of the data from the colloquial language and its records in historical documents, i.e. 17th–18th century parish registers of Vabalninkas Church and the sources of administrative type. After collecting a number of historical variants, the reasons of their occurrence are analysed in the study. Arguments as to why the present form can be considered authentic are provided. After the historical personal name *Jujnyčia with the root jujwas identified, the possibility of the oikonym’s anthroponymic origin was put forward. It is asserted that the hydronyms (variants) collected Straipsniai / Articles 185 Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis juj-/jūjkilmės from the colloquial language Jujà, Jùjos liñkis, Jūjà may show the apophony of juj-/jūj-. It is worth considering that the above toponyms can be traced to the personal name *Jujà, *Jūjà. KEYWORDS: historical toponymy, historical anthroponymy, development of oikonyms, origin of oikonyms, historical records of onyms. Iš gyvosios lietuvių kalbos yra užfiksuoti keli šaknis juj-/jūjturintys vietų vardai: oikonimas Jujnai, kuriuo įvardijamas kaimas yra Panevėžio r. Karsakiškio seniūnijoje, ir Kupiškio seniūnijos Vėžionių kaime užrašyti Lėvens upės dalies, kuri vadinama sietuva, užsūkiu, vardai (variantai) Jujà, Jūjà, Jùjos liñkis (žr. pav.). Latvių vietovardžių žodyne pateiktas Dundagos apylinkių viensėdžio vardas Juĩjas, kuris spėjamai siejamas su lietuvių kaimo vardu Jujnai (Endzelīns 1956: 402). Šių vietovardžių kilmė neaiški, tokios šaknies bendrinių žodžių ir asmenvardžių nei lietuvių, nei latvių kalbų leksikoje nefiksuota. Apie lietuvių toponimus su jujkol kas nėra nieko parašyta, latvių vietovardis, kaip jau minėta, tik bandomas sieti su lietuvišku oikonimu, bet kilmė taip pat nekomentuojama. PAV. Vietovardžių su juj-/jūjpaplitimas: Jujnai, Jujà, Jūjà, Jùjos liñkis (sukurta naudojant „Google“ žemėlapius) Straipsnyje aptariamos šios šaknies lietuvių oikonimo ir vandenvardžių kilmės galimybės, pasiremiant jų vartosenos, raidos tyrimų duomenimis. Tuo tikslu siekiama užfiksuoti vietovardžių užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes LAIMUTIS BILKIS 186 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV ir ypatumus, istorijos šaltiniuose vartotas formas1, jų chronologinę seką, paaiškinti grafinių, fonetinių variantų radimosi priežastis, nustatyti labiausiai tikėtiną pirminę lytį, išsiaiškinti galimą jos ryšį su šaltinių antroponimija ir oikonimija. Todėl iškeltiems uždaviniams įgyvendinti pirmiausia pasitelkiamas istorinis tyrimas, lyginamoji duomenų analizė, aiškinantis istorinių oikonimų variantų atsiradimo priežastis daug kur remiamasi analogijų metodu. Kaip minėta, kaimo vardas Jujnai darybos, kilmės požiūriu neaptartas jokiame toponimikos darbe2. Gyvąja vartosena paremtuose šaltiniuose jo forma nevarijuoja: Jujėnų km.3 1925 m. (LAV 53), Jujnai k. (1)4 (VB I), Jujėnų km.5 1959 m. (LATS 531), Jujnai (1), k.6 1976 m. (LATSŽ II 108). Iš vietinių gyventojų oikonimas Jujnai pirmiausia užrašytas XX a. pradžia datuojamoje Kazimiero Būgos kartotekoje7 (BgK). Po to užfiksuotas 1974, 19848 ir 1990 metais (VK). Šie duomenys rodo, kad gyvojoje kalboje dabar vartojama tik viena forma, kuri XX a. I pusėje jau tikrai buvo nusistovėjusi. Istoriškai Jujėnai priklausė Vabalninko parapijai ir valsčiui. Šis kaimas nebuvo didelė ar administraciniu, socialiniu požiūriu svarbi gyvenvietė. Išsamioje Vabalninko ir jo apylinkių istorijai skirtoje studijoje jis minimas retai: rašoma, kad 1849 metais priskirtas Stumbriškių dvarui, o autoriaus sudarytame 1780 metų Vabalninko seniūnijos žemėlapyje pavaizduotas kaip Vabalninko dvarui priklausantis sodžius (Šakenis 1935: 165; žemėlapis). Apie gyvenvietės priklausymą minėtam dvarui užsimenama ir kraštotyros darbuose (Juknevičius 2020: 45). Atlikta išsami istorijos šaltinių, daugiausia bažnytinių Vabalninko parapijos metrikų knygų, analizė leidžia teigti, jog kaimas pradėtas minėti bent jau XVII a. I pusėje. Pirmasis jo užrašymas rastas Vabalninko parapijos 1624–1741 metų krikšto ir jungtuvių įrašų knygoje: 1634 metų įrašas 1 Turimi galvoje oikonimo istoriniai užrašymai, nes upės dalies vardų istorijos šaltiniuose nerasta. 2 Apie jį nieko nerašoma didelės apimties straipsnyje, skirtame oikonimų, kilusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, darybos analizei – žr. Razmukaitė 1993: 133–165. Lietuvių asmenvardžių tyrimui skirtame apibendrinamojo pobūdžio veikale, kuriame numanomi antroponimai dažnai atstatomi iš oikonimų, iš kaimo vardo Jujnai avd. *Jujnas nėra rekonstruojamas – žr. Zinkevičius 2008. Matyt, šis vardas laikytas neaiškios darybos ir kilmės oikonimu. 3 Priklausė Biržų–Pasvalio apskrities Vabalninko valsčiui. 4 Biržų apskrities Vabalninko valsčiuje. 5 Priklausė Vabalninko rajono Sodelių apylinkei. 6 Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkėje. 7 Pagal vietovardį užrašiusiojo inicialus A. V. galima spėti, kad tai tarpukario kalbininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas Antanas Vireliūnas, gimęs Kupiškio valsčiaus Vėžionių kaime ir 1910 metais baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. 8 Užrašė kalbininkas Artūras Judžentis. Straipsniai / Articles 187 Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis juj-/jūjkilmės liudija, kad buvo krikštijamas sūnus, vardu Mykolas (Mikołay), kurio tėvais nurodyti Jonulis Juozūnas ir Kotryna, gyvenantys Deikiškių kaime9 (oÿca Janula Jozoùna10 ʓ deÿkiszek Ƶmatki katrinÿ), o krikštatėviais – Mečiulis ir Agnė11 iš Jujėnų (Jaujėnų) kaimo (kùm mecʓùlis de iaùianis kùma Aagna) (VbKrJn 13). Po to kaimas šiame šaltinyje minimas 1698 metais: užrašyti Jujėnų gyventojai, krikštijamo Stepono (Stephanus) tėvai, Adomas Žilė12 ir Zofija (Adami Ziłe et Sophiæ de Iuywieny) bei šiame kaime gyvenanti krikštamotė Zofija Jurgyčia13 (Sophia Jurgicia ibidem de Iuieny) (VbKrJn 83). 1699 metais paminėta Jujėnų gyventoja krikšto motina Zofija Jujnyčia (Juinyčia) (Sophia Juynicia de Junieny) (VbKrJn 87). Toliau minėtoje metrikų knygoje nurodomi tokie oikonimo variantai ir kaimo gyventojų asmenvardžiai: sūnus Petrus, tėvai Vladiʃlai Zeyzgeniʃ14 Cˀ Anna de Iuwieny 1700 m. (l. 105); krikšto motina Anna Ƶadzienie de Iuwieny 1700 m. (l. 108); dukra Catharinam, tėvai Vladislai Ƶeydełenas et Anna de Iuieny ir krikšto motina Sophia Bałtrienie [...] de Iuieny 1701 m. (l. 114); vyras ir žmona Georgium Bałtren...15 de Mazuchny cum Sophia Stasiucia de Iuwieny, liudininkas Step...nus16 Bałtrenas de Iuieny 1702 m. (l. 274); krikšto motina Sophia Staʃiucia de Iuwieny 1703 m. (l. 141); sūnus Jacobum, tėvai Vładiʃlai Zydeło et Anna de Iuwieny, krikšto motina Criʃtina Staʃziucia de Iuwïeny 1704 m. (l. 159); krikšto tėvas Georgius Ƶeidełenas de Iuwieny; krikšto motina Anna Władienie de Juwieny 1705 m. (l. 164); vyras ir žmona Petrum Staniułanis de Natyʃʓki17 cum A...na Martynaycia de Iunieny 1705 m. (l. 278); liudininkas Georgius Bałtrenas de Mazuchni alias Iunieny 1705 m. (l. 280); krikšto motina Anna Jaksztaycia de Iuieny; dukra Mariannam, tėvai Georgÿ Ƶeydełenas et Agatha, krikšto tėvai Georgius Ƶeydele cum Barbara Rasiucia Omnes de Iuieny 1708 m. (l. 202); dukra Catharinam, tėvai Georgÿ Bałtrenas et Sophia de Iuieny 1708 m. (l. 203); krikšto motina Anna Władysławowa de Iuieny 1708 m. (l. 204); krikšto motina Dorothea Blekaycia de Iuieny 1708 m. (l. 211); krikštatėvis Georgius Bałtrenas de Iunianÿ18 9 Dekiškiai – kaimas Biržų r. Vabalninko seniūnijoje. 10 Antrasis tėvo asmenvardis gana sunkiai įskaitomas, todėl atstatyta forma kiek abejotina. 11 Krikštatėviai, kaip ir motina, užrašyti tik vardais. 12 Dėl tokios formos galimybės plg. liet. žlė ‘žilumas, žylis; žili plaukai, žila galvaʼ (LKŽe); dar plg. Vabalninko valsčiaus pvd. Žilnskas, Žiliñskas (LPDB). 13 Atkuriant lietuviškas netekėjusių moterų asmenvardžių formas, paliekamos tarmei būdingos priesagos. 14 Asmenvardis sunkiai įskaitomas, pateikiamas labiausiai tikėtinas variantas. 15 Asmenvardžio paskutinės raidės išblukusios. 16 Antroponimas knygoje perkeltas į kitą eilutę, todėl jo viduryje nematyti vienos raidės. 17 Natškiai – kaimas Biržų r. Vabalninko seniūnijoje. 18 Šio oikonimo tikrumas kelia abejonių, įmanoma perskaityti ir kaip Iuwianÿ. LAIMUTIS BILKIS 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 1710 m. (l. 219); liudininkas georgius bałtrenas de yuianÿ 1710 m. (l. 288); sūnus Simon, tėvai Ioannes Narwidas, Christina [...] de Iuiany 1714 m. (l. 239); krikštamotė Agnes Wiʃzomirʃka de Iuiany, Agnes Wiszomirska de Iuiany, Agne’s Wiʃzomierska de Iuiany 1720 m. (l. 259, 263, 264). Keletą kartų Jujėnų kaimas paminėtas ir Vabalninko parapijos 1678–1689 metų krikšto metrikų knygoje: dukra Maryannam, tėvai Caʃimirum Randananiʃ et Nastazÿa de Iugeny, krikšto motina ʃophia Ionaycze de Iuieny 1680 m. (VbKrI 56); dukra Reinam, tėvai Martini Waycwizonis et Helenˀ de Iuienny, krikštamotė Anastasia Iuzuycia de Iuienÿ 1682 m. (l. 74). XVIII a. I pusės laikotarpį apimančioje 1721–1742 metų Vabalninko parapijos krikšto metrikų knygoje yra tokie kaimo ir jo gyventojų paminėjimai: dukra Marianam, tėvai Joannis Wiʃʓomirski et Agnetis de Iuiany 1721 m. (VbKrII 2); sūnus Nicolaum, tėvai Ioannis Sadowski et Zofia de Iuiany 1721 m. (l. 5); krikšto motina Agnes Wiszomirska de Iuiany 1722 m. (l. 6); dukra Magdalena, tėvai Joannis Sadauckas et Zofia Sadauckienia de Juiany, kr. motina Agnete Wyʃzamerʃka de Juiany 1722 m. (l. 7); dukra Elisabetha, tėvai Joaneʃ Wiʃʓomierʃƶki, Agneta Mazuchnowna De Jujany 1724 m. (l. 13); krikšto motina Elisabetha Putiowa Mozuchnowa de Iuiany 1727 m. (l. 25); sūnus Antonius, tėvai Ioannis Sadowski et Zophia Durelicia de Iuiany 1727 m. (l. 26); dukra Tereʃsa, tėvai Iacobi Weytekunas, Catharina Smiłaycia de Iuiany 1728 m. (l. 28); dukra Hedvig..., tėvai Joanjj Oʃtrowski, Agnetha Maʓochnowna de Iujany 1731 m. (l. 42); sūnus mathia, tėvai Ioanj Sadowski, Sophia Dureljcia d Iujani 1732 m. (l. 47); krikšto motina Sophia Sadowska de villa Ieiuny 1736 m. (l. 67); krikšto motina Sophia SAdowskienia de villa Iaiuny 1736 m. (l. 73); sūnus Iosephus, tėvai Casimiri Markunas et Sophia de Villa Iujieny 1740 m. (l. 118); dukra Barbara, tėvai Ioannes Sadowski et Sophia de Villa Iujany 1740 m. (l. 122); krikšto motina Heliʃabeth Burbułenienie de Iujany 1741 m. (l. 132). Jujėnų kaimas ir jame gyvenantys asmenys keletą kartų paminėti ir 1743– 1761 metų Vabalninko parapijos krikšto metrikų knygoje: sūnus Laurentius, tėvai Petri Burbulis et Eliʃabeth [...] de villa Juieny 1745 m. (VbKrIII 26); dukra Agatha, tėvai Simoni Gieygus et Appollonia ex villa Juienÿ, krikšto motina Eliʃabet Burbulienia ex villa Juieny 1747 m. (l. 36); sūnus Iacobus, tėvai Petri Burbulis et Elisabeth de villa Iujeny 1747 m. (l. 45); sūnus Antonius, tėvai Simoni Gieygus et Apolonia de villa Iujieny 1750 m. (l. 63); sūnus Bartholomey, tėvai Petrj Burbuljs et Elisabeth de villa Iujany 1751 m. (l. 70). Kaimas minimas ir administracinio pobūdžio istorijos šaltiniuose. 1698 metų Vabalninko seniūnijos inventoriuje užrašytas Jujėnų viensėdis (Zascianek Iuiany) ir jo gyventojai po Marcinie Woydzie, Władÿsław Ƶaÿzdeła, Stanisław Geyzunas (VbII 14). 1705 metų Vabalninko miestelio ir seniūnijos inventoriuje vėl nurodytas viensėdis (Zascianek Iuiany) ir jame gyvenantys asmenys Władysław Straipsniai / Articles 189 Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis juj-/jūjkilmės Zeyzdeła, Stanisław Miedziunas, Marcin Czeponis (VbIII 19). XIX amžiuje pakinta gyvenvietės statusas – minimas Jujėnų kaimas: Деревня Юяны (XIX a. I pusė) (VbE 7), Jujany 1854 m. (Hołowiński 1854), Юяны, деревня 1892 m. (KGGS 243), Jujany 1905 m. (SG XV (2) 29). Išsami kelių XVII ir XVIII a. šaltinių analizė rodo, kad dabartinė oikonimo forma Jujnai metrikų knygose turi labai daug istorinių užrašymų variantų: de iaùianis 1634 m., de Iugeny, de Iuieny (tas pats įrašas) 1680 m., de Iuienny, de Iuienÿ 1682 m., de Iuywieny, de Iuieny 1698 m., de Junieny 1699 m., de Iuwieny 2x 1700 m.; de Iuieny 1701 m.; de Iuwieny, de Iuieny 1702 m., de Iuwieny 1703 m., de Iuwieny, de Iuwïeny 1704 m., de Iuwieny, de Juwieny, de Iunieny 1705 m., de Mazuchni alias Iunieny 1705 m., de Iuieny 4x 1708 m., de Iunianÿ (Iuwiany?), de yuianÿ 1710 m., de Iuiany 1714 m., de Iuiany 3x 1720 m., de Iuiany 2x 1721 m., de Iuiany, de Juiany 2x 1722 m., De Jujany 1724 m., de Iuiany 1727 m., de Iuiany 1728 m., de Iujany 1731 m., d Iujani 1732 m., de villa Ieiuny, de villa Iaiuny 1736 m., de Villa Iujieny, Iujany 1740 m., de Iujany 1741 m., de villa Juieny 1745 m., ex villa Juienÿ, ex villa Juieny, de villa Iujeny 1747 m., de villa Iujieny 1750 m., de villa Iujany 1751 m. Pagal šiuos užrašymus formaliai galima atstatyti formas *Jaujėnai, *Jujvėnai (*Juivėnai), Jujnai, *Junėnai, *Juvėnai, *Jugėnai, *Jėjūnai. Kad tai yra to paties kaimo vardai, abejonių nekyla dėl kelių priežasčių. Pirma, tokių formų oikonimų netolimose apylinkėse (ir visoje Lietuvoje) daugiau nefiksuota. Antra, jų tapatumą paliudija antroponimijos duomenys, mat dažnai šalia šių oikonimo variantų nurodomi tie patys asmenys: 1702 metais užrašytas Jurgis Baltrėnas iš Mažuknų (Georgium Bałtren... de Mazuchny), 1705 metais – iš Mažuknų19, kitaip *Junėnų, (Georgius Bałtrenas de Mazuchni alias Iunieny), 1708 metais – iš Jujėnų (Georgÿ Bałtrenas de Iuieny), o 1710 metais – iš Jujėnų ir *Junėnų (Georgÿ Bałtrenas de Iuieny, georgius bałtrenas de yuianÿ, Georgius Bałtrenas de Iunianÿ); Jurgio Baltrėno žmona Zofija Baltrienė, mergautine pavarde Stasiūčia, 1701 ir 1708 metais paminėta kaip Jujėnų (Sophia Bałtrienie ... de Iuieny, Georgÿ Bałtrenas et Sophia de Iuieny), o 1702 ir 1703 metais – kaip *Juvėnų gyventoja (Sophia Stasiucia de Iuwieny, Sophia Staʃiucia de Iuwieny); Jurgio Žeidelėno gyvenamąja vieta 1705 metais nurodytas *Juvėnų kaimas (Georgius Ƶeidełenas de Iuwieny), o 1708 metais – Jujėnų kaimas (Georgÿ Ƶeydełenas de Iuieny); Ona Vladienė vieną kartą apibūdinta kaip Juvėnų gyventoja (Anna Władienie de Juwieny 1705 m.), kitą kartą – kaip Jujėnuose gyvenanti krikšto motina (Anna Władysławowa de Iuieny 1708 m.); kelissyk paminėtų Jono 19 Pagal tokį užrašymą galima manyti, jog Mažuknų ir Jujėnų (*Junėnų) vardais vadinta ta pati gyvenvietė, tačiau toks atvejis tirtose metrikų knygose yra vienintelis. Daugelyje įrašų paminėti atskiri Mažuknų ir Jujėnų kaimai. 1925 metais oikonimas Mažuknai (ar Mažuknos) teikiamas kaip Vabalninko valsčiaus Ratelių kaimo vardo variantas (LAV 55). LAIMUTIS BILKIS 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Sadausko ir jo žmonos Zofijos Sadauskienės, mergautine pavarde Durelyčia, gyvenamąja vieta nurodytas Jujėnų kaimas (Ioannis Sadowski et Zofia de Iuiany 1721 m., Joannis Sadauckas et Zofia Sadauckienia de Juiany 1722 m., Ioannis Sadowski et Zophia Durelicia de Iuiany 1727 m., Ioanj Sadowski, Sophia Dureljcia d Iujani 1732 m., Ioannes Sadowski et Sophia de Villa Iujany 1740 m.), tačiau dviem atvejais užrašyta, kad ta pati Zofija Sadauskienė, krikšto motina, gyvena *Jėjūnų kaime (Sophia Sadowska de villa Ieiuny 1736 m., Sophia SAdowskienia de villa Iaiuny 1736 m.). Trečia, formų variantiškumą patvirtina ir jų pavartojimo tame pačiame įraše atvejai: de Iugeny ir de Iuieny 1680 m., de Iuywieny ir ibidem20 de Iuieny 1698 m., de Iuwieny ir de Iuieny 1702 m. Paaiškinti, kodėl Jujėnų kaimo vardo variantų istorijos dokumentuose yra tiek daug, nėra paprasta. Ieškant pirminės formos drąsiau galima teigti tik tai, kad bemaž visi variantai paliudija priesagą -ėnai, kuri perteikta sulotynintu baigmeniu -ianis21 (de iaùianis) ir suslavintais (sulenkintais) baigmenimis -eny, -enny, -ieny (-ienÿ), -iany (-ianÿ), -any, -ani: de Iugeny, de Iuieny, de Iuienny, de Iuienÿ, de Iuywieny, de Junieny, de Iuwieny, de Juwieny, de Iunieny, de Iunianÿ, de yuianÿ, de Iuiany, Juiany, De Jujany, d Iujani, de Villa Iujieny, Iujany, de villa Juieny, ex villa Juienÿ, de villa Iujeny. Toks priesagos -ėnai perteikimas istoriniuose oikonimuose paliudytas daugelio tyrėjų, plg. istorinius užrašymus de Czulany 1688 m. (= Čiulnai), de Drusiany 1687 m., de Druʃiany 1688 m. (= Drsėnai), de Grybeny 1691 m. (= Grybnai), de Iodani 1686 m. (= Juodnai) (Garliauskas 2004: 157, 158, 159, 160), Kojrany 1588 m. (= Kairnai), Rasteniany 1795 m., Rostyniany 1834 m. (= Rastinnai) (Jurkštas 1985: 11, 12), Olxnieny 1682 m., Olxniany 1682, 1683 m. (= Alksnnai), Jodupeny 1632, 1634, 1644 m., Jodupenÿ 1640 m., Jodupianÿ 1643, 1682, 1686, 1689 m. (= Júodupėnai) (Maciejauskienė 2009: 169, 172), de Dubiany 1733, 1758 m. (= Dubnai), Miklusany 1743 m. (= Miklusnai), de Puyszany 1733, 1746, 1757 m., de Puyszanis 1738 m. (= Puišnai) (Palionis 2008: 262, 265, 267). Šiuo požiūriu išskirtinos tik dvi tame pačiame 1736 metų įraše nurodytos formos de villa Ieiuny, de villa Iaiuny, formaliai suponuojančios priesagos -ūnai variantą *Jėjūnai ar pan. Tačiau šiedu užrašymai tėra vieninteliai, o šiame įraše minima kaimo gyventoja Zofija Sadauskienė visais kitais atvejais paminėta kaip gyvenanti Jujėnuose. Todėl galima teigti, kad tai viso labo sporadiškos grafinės formos, atsiradusios užrašytojui sukeitus vietomis skiemenis ju-jė: Jujnai → *Jėjūnai. Taigi, variantai Ieiuny ir Iaiuny greičiausiai radosi užrašytojui 20 T. y. iš tos pačios Jujėnų gyvenvietės. 21 Plačiau žr. Garliauskas 1998: 165; Palionis 2008: 28; Bilkis 2020: 183; 2020a: 280. Straipsniai / Articles 191 Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis juj-/jūjkilmės blogai išgirdus ar suklydus rašant22. Panašių sukeitimų istorinėje oikonimijoje ir antroponimijoje galima pastebėti ir daugiau, plg. kaimo vardą Alkamantis 1684 m. (= Antãmalkėstė), de Downiuciu 1683 m. (= *Daučiūnai) (Garliauskas 2005: 156, 158), avd. *Kar-but-as ← Korbutowicz 1753, 1757, 1760, 1762, 1763, 1764 m., Korbutowicza 1760, 1762, 1763, 1764, 1765, 1767, 1768, 1772 m. ir Kurbatowicza 1749 m., Kurbatowicz 1748 m. (Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 301–302). Be to, negalima atmesti, kad oikonimo priesagų kaitai galėjo turėti įtakos ir istorinėje antroponimijoje pastebimas tų pačių pavardžių priesagų -ėnai ir -ūnai varijavimas, plg. avd. Ian Iasiunas 1763 m. ir Ian Iasienas 1771 m., Michal Mickienas 1779 m. ir Michal Mickunas 1783 m., Marcin Stasiunas Bracia Mateusz, Stefan, Antoni 1795 m. ir Mateusz Stasienas, Bracia Stefan, Antoni 1799 m. (Maciejauskienė 1991: 129–130). Žiūrint chronologiškai pirmiausia išskirtina ankstyviausia, XVII a. I pusėje užrašyta, forma de iaùianis, suponuojanti liet. *Jaujėnai. Remiantis šiuo užrašymu būtų patrauklu oikonimo kilmę sieti su liet. jáuja ‘kūrenama kluono dalis, kur džiovinami linai arba javai; džiovykla; kluonas (klojimas) su tokia džiovykla; atskira troba, kurioje linus džiovina ir mina; pirtis; javų ar linų kiekis, telpantis vienoje jaujoje (džiovykloje); pastatas javams krauti ir kulti; klojimas, kluonas’ (LKŽe) arba su avd. *Jaujėnas, dėl asmenvardinės šaknies jaujplg. lat. pvd. Jauja (Staltmane 1981: 115). Tačiau paisant visų kaimo vardo istorinių užrašymų konteksto tokią hipotezę kelti kažin ar galima. Mat, įrašas su šaknies jaujtirtose metrikų knygose yra nors ir ankstyvas, bet vienintelis. Po to fiksuoti visi variantai liudija šaknį ne su dvigarsiu [au], bet su balsiu [u]. Jeigu forma su dvigarsiu būtų pirminė, ji turėtų būti perteikta dažniau, nes liet. [au] istoriniuose oikonimuose paprastai yra išlaikomas, žymint jį raidėmis au, eu (po minkšto priebalsio), aw, ou, ow, plg. de auxzta Duaris (= *Aukštadvaris), Sioła jauneikiu (= Jaunekiai), de Antakiawnia (= *Antakiaunis), de Kreuieliu (= Kraujẽliai), isz Toukielu (= Taukẽliai), de Dowiociu (= Daujõčiai) (Garliauskas 1998: 185–189), Porowswie 1617–1618 m., 1632–1634, 1643 m., porauswie 1619, 1621 m., Porawʃie 1649 m., Porouʃe 1681, 1684 m. (= Parausia), Sawsinikj 1617 m., Sauʃyniki 1634 m., Souʃiniki 1634 m. (= Sausiniñkai) (Maciejauskienė 2009: 178–179, 180). Todėl galima manyti, kad forma iaùianis (*Jaujėnai) veikiau yra istorinių oikonimų užrašymuose pasitaikančio, tiesa, retai, u kaitaliojimo su au pasekmė, plg. įrašus Wies Raukscie 1669 m., Zaśćianek Raukszćie 1731 m., Wies Rukszteliszki 1804 m., Mieysce Raukʃztyszki 1804 m., Rukʃztaliszki 22 Apie tai, kad istorinių oikonimų grafinių formų atsiradimą dažnai lemia raštininkų nekompetencija, klaidos ir neatidumai, rašyta ne vieno istorinės onomastikos tyrėjo, plg. Zinkevičius 1977: 97; Maciejauskienė 1991: 119; 2009: 165; Garliauskas 1998: 194; Ragauskaitė 2005: 58; Palionis 2008: 27–28. LAIMUTIS BILKIS 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 1814 m., Rukštališkio I vs. 1925 m. (= Rūgštėlškis) (Garliauskas 2005: 1056– 1057)23. Kitokių balsių perteikimo dvigarsiu pavyzdžių taip pat yra fiksuota, plg. de Łeyluciu 1688 m. (= Lolùičiai) (Garliauskas 2004: 162), de Mayzuny 1714 m. (= Mažinai) (Palionis 2008: 196). Didžiausia oikonimo grafinių formų įvairovė atsispindi XVII a. II pusės ir XVIII a. pradžios užrašymuose, kai šalia formos Jujėnai (de Iuieny, de Iuienny, de Iuienÿ, de yuianÿ) pasitaiko ir *Juvėnai (de Iuwieny, de Iuwïeny de Juwieny, iš viso 8 užrašymai), *Junėnai (de Junieny, de Iunieny, de Iunianÿ, 4 užrašymai), *Jugėnai (de Iugeny) ir *Juivėnai ar *Jujvėnai (de Iuywieny). Nuo 1714 m. nuosekliai vartojamas variantas Jujėnai, išskyrus jau aptartas de villa Ieiuny, de villa Iaiuny 1736 m. Vertinant istorines oikonimo formas autentiškumo požiūriu pirmiausia pastebėtina, kad XVII a. II pusėje fiksuota de Iugeny, kuri užrašyta tik vieną kartą ir dar šalia tame pačiame įraše esančios de Iuieny, gali būti grafinis Iuieny variantas, atspindintis iki XVII a. pastebimą tarp balsių esančio [j] perteikimo raidėmis g, gh tradiciją (plačiau žr. Šinkūnas 2015: 197–244). Kita vertus, tokia rašybos tradicija buvo būdinga tik evangelikų reformatų raštams (ten pat: 220, 221, 225), todėl de Iugeny gali būti raštininko riktas, nes g vietoje j nuoseklesnio rašymo pavyzdžių istorinėje toponimijoje nėra fiksuota24. Formų de Junieny, de Iunieny, de Iunianÿ atsiradimą įmanoma paaiškinti tuo, jog prieš [n] esantis [j] raštininko galėjo būti išgirstas ir užrašytas kaip [n]: Jujėnai (Iuieny, Iuiany) → *Junėnai (Iunieny, Iunianÿ). Panašių atvejų, kai, matyt, dėl po to einančios n įtakos ja pakeičiama prieš tai esanti raidė, istorijos šaltiniuose pasitaiko, plg. oikonimus de Jewanszany, de Jowenszany 1707 m. (= Jovaišónys), de Eygindancy 1738 m. (= Egirdonys) (Palionis 2008: 194), avd. Casimiry Augucianis ir Casimirus Angucianis (Maciejauskienė 1991: 147). Variantai su šaknies v (de Iuwieny, de Iuwïeny, de Juwieny) metrikuose vartoti gana trumpą laiką – 1699–1705 metais. Jų radimosi negalima pagrįsti kokiais nors fonetiniais dėsningumais. Istoriniame vardyne yra pavyzdžių, kai vietoje vienos ar kitos raidės parašyta v (w), plg. oikonimą Balwierzyski 1744 m. (= Balbiẽriškis) (Palionis 2008: 261), pvd. Symon Burba 1769 m., jo sūnus Jakub Burwa 1785 m. (Maciejauskienė 1991: 124). Vienkartė forma de Iuywieny vertintina kaip tam tikra raštininko sukurta variantų de Iuieny ir Iuwieny kombinacija. Taigi aptartų variantų trumpalaikis ar vienkartinis pavartojimas, panašių iškreipimo atvejų buvimas istorinėje oikonimijoje ir antroponimijoje, nuosekli 23 Toks u ir au kaitaliojimas atsispindi ir istorinėje antroponimijoje, plg. tos pačios pavardės variantus Walenty Gniuzis 1718 m., Walenty Gniawzys 1720 m., Walenty Gniauzys 1728 m., Walenty Gniawzus 1728 m. (Maciejauskienė 1991: 120). 24 Pasitaiko atvejų, kai g rašoma vietoje k, plg. de Villa Lenki 1802 m., Wies Linki 1805 m. ir Wieś Lingi 1804 m. (= *Linka) (Garliauskas 2005: 1052). Straipsniai / Articles 199 Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis juj-/jūjkilmės not vary as well. It can thus be stated that only one form, which had already been settled in the first half of the 20th century, was and still is used in the spoken language. An in-depth analysis of several sources of the 17th and 18th centuries shows that the current oikonym Jujnai has a vast array of recorded variants in parish registers: de iaùianis, de Iugeny, de Iuieny, de Iuienny, de Iuywieny, de Junieny, de Iuwieny, de Iunianÿ, de Iuiany, de Iujany, de villa Ieiuny, de villa Iaiuny, etc. This leads to the formal restoration of the forms *Jaujėnai, Jujnai, *Jujvėnai, *Junėnai, *Juvėnai, *Jugėnai, *Jėjūnai. The records from historical administrative sources Iuiany, Юяны, Jujany imply the only oikonym variant Jujnai. Short-term or one-time usage of most of the variants of the village name, the occurrence of similar cases of distortion in historical oikonymy and anthroponymy, the consistent usage of a single form in historical administrative sources allow us to point out that the records of the oikonym Jujnai with the roots *jau-, *jug-, *jun-, *juv-, *jujvare most likely the outcomes that were created by the authors (scribes) of the entries in parish registers, which should not be associated with the natural development of the name in the colloquial language. The forms reflecting the present-day oikonym were used most frequently in historical sources; they are abundant in all the parish registers under study, and they often occur next to other root variants. Hence, we may assume that the root jujis the true, etymological, one. There is a personal name recorded in the parish register, which may attest to the anthroponymic origin of this toponym. It is the record Sophia Juynicia de Junieny dated to 1699. This is the second personal name of the godmother from Jujėnai village – Juynicia (Jujnyčia) – which may be a sporadically shortened form from *Jujėnyčia, i.e. ‘the daughter of Jujėnasʼ. The etymology of the hydronyms Jujà, Jūjà, Jùjos liñkis is unclear. The records from the colloquial language suggest that all the above variants possibly show the actual root vowel change of the toponym juj-/jūj-. Whereas a composite form was recorded as well, the possibility of anthroponymic origin from the personal name *Jujà, *Jūjà and Lith. liñkis ‘a surface bend or rise; ravine, valley; curve, meander’ is worthy of consideration. On the other hand, it would not in part be supported by the one-word hydronyms Jūjà, Jujà, because the toponyms of a similar structure rarely stem from personal names. Įteikta 2021 m. spalio 28 d. LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva laimutis.bilk[email protected]