Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas

98 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2286-4080 Mokslinių tyrimų kryptys: XVI–XVIII a. Prūsijos Lietuvos raštija, dvikalbės lietuvių leksikografijos ir rašomosios lietuvių kalbos istorija. DOI: doi.org/10.35321/all85-05 PETRO GOTLYBO MILKAUS VERSTOS GIESMĖS PRŪSIJOS LIETUVOS OFICIALIAJAME EVANGELIKŲ LIUTERONŲ GIESMYNE: KIEKYBINIS ASPEKTAS The Hymns Translated by Peter Gottlieb Mielcke in the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans: Quantitative Aspect ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamas Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753) indėlis į Jono Berento (Johann Behrendt, 1667–1737) giesmyno Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos (Karaliaučius, 11732, 21735 ir kt.) giesmių repertuarą kiekybiniu aspektu, be to, aptariama Milkaus verstų giesmių recepcija vėlesnėse Prūsijos Lietuvos oficialiojo evangelikų liuteronų giesmyno redakcijose ir leidimuose. XVIII–XX a. giesmynų repertuaro analizė atskleidė, kad svariausiai Milkaus giesmėmis buvo papildytas pirmasis Berento giesmių rinkinio leidimas, o kai kuriuose vėlesniuose leidimuose viena Milkaus versta giesmė buvo priskirta Adomui Frydrichui Šimelpenigiui (Adam Friedrich Schimmelpfennig, 1699–1763). ESMINIAI ŽODŽIAI: XVIII amžiaus lietuvių raštija, Petras Gotlybas Milkus (Peter Gottlieb Mielcke), Prūsijos Lietuvos oficialusis evangelikų Straipsniai / Articles 99 Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas liuteronų giesmynas, Jono Berento giesmynas Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos (11732). ANNOTATION The article analyses the contribution made by Peter Gottlieb Mielcke (1695–1753) to the repertoire of hymns in Johann Behrendt’s (1667–1737) hymn book Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos (Königsberg, 11732, 21735, etc.) from the quantitative point of view. It also discusses the inclusion of the hymns translated by Mielcke in the later editions and versions of the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans. The analysis of the repertoires of hymns comprising the hymn books of the 18th–20th century shows that Mielcke made the most significant input into the first edition of Behrendt’s hymn book. Besides, there was a hymn translated by Mielcke and erroneously attributed to Adam Friedrich Schimmelpfennig (1699–1763) in certain subsequent editions of the hymn book. KEYWORDS: Lithuanian writings of the 18th century, Peter Gottlieb Mielcke, Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans, Johann Behrendt’s hymn book Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos (11732). Karaliaučiaus universiteto auklėtinis, pirmasis žinomas tenykščio Lietuvių kalbos seminaro docentas, Jurbarko (vok. Georgenburg) ir Mielkiemio evangelikų liuteronų kunigas Petras Gotlybas Milkus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753), žymiojo Pilkalnio kantoriaus Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) tėvas, buvo vienas aktyviausių XVIII a. pirmosios pusės lietuvių raštijos puoselėtojų. Jo nuopelnai daugiausia siejami su kolektyviniu vyriausiojo rūmų pamokslininko ir teologijos profesoriaus Jono Jokūbo Kvanto (Johann Jacob Quandt, 1686–1772) vadovautu lietuviškų religinių knygų leidybos projektu: Milkus žinomas kaip vienas pirmosios spausdintos lietuviškos Biblijos (11735) vertėjų ir viso vertimo korektorius, vienas naujo oficialiojo giesmyno (11732) rengėjų ir giesmių vertėjas, Naujojo Testamento korektorius (11727), jis taip pat išvertė bent penkis Prūsijos valdžios įsakus, o neseniai nustatyta, kad jo plunksnai priskirtina nemažai papildymų rankraštiniame žodyne Clavis Germanico-Lithvana (XVII–XVIII a. sandūra) (Triškaitė 2013: 39–86). Šiame straipsnyje dėmesys telkiamas į vieną Milkaus lituanistinės veiklos krypčių – giesmių vertimą. Lietuvių raštijos istoriografijoje nurodomas Milkaus išverstų ir paskelbtų giesmių skaičius įvairuoja. Antai Gotfrydas Ostermejeris (Gottfried Ostermeyer, 1716–1800) veikale Erſte Littauiſche Liedergeſchichte, o vėliau Mykolas Biržiška BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV knygoje Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos minėjo 18 (Ostermeyer 1793: 253; Ostermejeris 1996: 418; Biržiška 1931: 243), Ansas Bruožis studijoje Mažosios Lietuvos buvusiejie rašytojai ir žymesniejie lietuvių kalbos mylėtojai – apie 18 ([Bruožis] 1920: 43), Vaclovas Biržiška Aleksandryne (11963) – 17 ar 16 (BržA II 52–53), o Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje (1959), taip pat Mažosios Lietuvos enciklopedijoje (2006) ir Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyne (2015) nurodoma tik 16 (LE XVIII 473; MLE III 117; MLEŽ 472). Be to, sekant Ostermejeriu, paprastai be išlygų laikomasi nuomonės, kad Jono Berento (Johann Behrendt, 1667–1737) sudarytam giesmynui daugiausia giesmių pateikęs Adomas Frydrichas Šimelpenigis (Adam Friedrich Schimmelpfennig, 1699–1763) (plg. „Schimmelpfennig hat ʒu dem Behrendtſchen Geſangbuch das meiſte geliefert“, Ostermeyer 1793: 130; Ostermejeris 1996: 364). Šio straipsnio tikslas – įvertinti kiekybinį Petro Gotlybo Milkaus indėlį į Jono Berento giesmyno repertuarą atskleidžiant santykį su kitų vertėjų įnašu, taip pat nustatyti Milkaus verstų giesmių recepciją vėlesniuose Prūsijos Lietuvos oficialiojo evangelikų liuteronų giesmyno leidimuose ir redakcijose. Atliekant analizę pasitelkiami istorinis gretinamasis ir analitinis aprašomasis metodai. 1. PETRO GOTLYBO MILKAUS GIESMĖS 1732 M. GIESMYNO LEIDIME Pirmą kartą Jurbarko kunigo Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės išspausdintos pirmajame Įsruties (vok. Insterburg) vyriausiojo kunigo Jono Berento parengto naujo oficialiojo Prūsijos Lietuvos evangelikų liuteronų giesmyno Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos leidime. Jis pasirodė 1732 m. Karaliaučiuje, Johanno Friedricho Reussnerio (?–1742) spaustuvėje (toliau – G1732). Naujas giesmynas pradėtas rengti realizuojant Jono Jokūbo Kvanto lietuviškų religinių knygų leidybos programą. Pasak Ostermejerio, Berentui rengiant naują giesmyną Milkus buvęs uolus talkininkas: „Peter Gottlieb Mielcke [...] [w]ar [...] beym damaligen Geſangbuch [...] Behrendts vornehmſter Gehlfe“ (Ostermeyer 1793: 253; Ostermejeris 1996: 418). Šių dviejų kunigų bendradarbiavimui ne tik prie giesmyno, bet ir prie lietuviškos Biblijos sąlygos buvo palankios, mat nuo 1726 m. pavasario iki 1735 m. pabaigos Milkus tarnavo Jurbarke, įsikūrusiame netoliese bažnytinės apskrities centro Įsruties, kur kunigavo Berentas. Pats Milkus savo indėlį į naująjį giesmyną minėjo 1731 m. balandžio 23 d. prašyme, adresuotame Prūsijos vyriausybei Karaliaučiuje. Jis teigė, kad giesmyną pataisęs, perrašęs ir išvertęs daug naujų giesmių: „habe ich das Littauſche Geſang=Buch verbeßert, abgeſchrieben, und viele neue Lieder überſetʒet“ Straipsniai / Articles 101 Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas (Mielcke 1731-04-23: 21r; faksimilę, perrašą ir vertimą žr. Triškaitė, Sidabraitė 2019: 98–99, 105). Savo išverstų ir įteiktų giesmių skaičiaus jis neįvardijo, tačiau tai atskleidžia iki mūsų dienų išlikęs ir šiuo metu kol kas vienintelis žinomas pirmojo leidimo egzempliorius, saugomas Prūsijos kultūros paveldo Valstybinėje bibliotekoje Berlyne (vok. Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz; SBB PK: En 9820) (LBP 18, Nr. 135), mat vertėjai nurodyti prie giesmių kriptonimais. Siekiant įvertinti Milkaus kiekybinį indėlį į naująjį giesmyną, atsižvelgtina į tai, kad Berentas rėmėsi XVIII a. pradžioje pasirodžiusiu Būdviečių kunigo Frydricho Zigmanto Šusterio (Friedrich Sigmund Schuster, 1671–1750) parengtu giesmynu Naujos pagérintos Gieſmjû=Knygos (1705, toliau – G1705) – trečiuoju Danieliaus Kleino (1609–1666) giesmyno Naujos Gieſmju Knygos (1666) leidimu, iš kurio perimta trys ketvirtadaliai giesmių (LB I 45; Michelini 2009: 97). Taigi Milkaus indėlis vertintinas dviem lygmenimis, tiksliau tariant, svarbu nustatyti jo įnašą į naująjį giesmyno repertuarą ir apskritai į visą repertuarą, apimantį tiek naująsias, tiek senąsias giesmes. 1732 m. leidime ir vėliau Milkaus vestos giesmės žymėtos kriptonimu „P. G. M. P. G.“, t. y. P[eter] G[ottlieb] M[ielcke,] P[astor] G[eorgenburgensis] (Petras Gotlybas Milkus, Jurbarko kunigas). Pirmajame naujojo giesmyno leidime išspausdintų Milkaus giesmių pavadinimai pateikti 1 lentelėje (vardijama abėcėliškai pagal pirmąjį giesmės žodį). Iš jų 6 buvo publikuotos pagrindinėje giesmyno dalyje, o 13 – priede „Appendix arba Kittos naujos Gieſmes ßwėey pridėtos“1 (žr. 3 lentelę). 1 LENTELĖ. G1732 publikuotos Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės ir vokiški jų originalai G1732 paskelbtų Milkaus lietuviškų vertimų pavadinimai (strofų skaičius) G1732 pateikti vokiškų originalų pavadinimai (strofų skaičius) Vokiškų originalų autoriai IEy Pon’s Diew’s mus ne gélbetu (3 str.) ← Wr GOtt nicht mit uns dieſe Ʒeit (3 str.) Martin Luther (1483–1546) IEʒau Kriſtau, kurs tu gawai (3 str.) ← Der Du HErr IEſu Ruh und Raſt (3 str.) Georg Werner (1589–1643) 1 Veikiausiai siekis publikuoti kaip galima daugiau naujų giesmių lėmė 1732 m. Berento giesmyno sandarą: jis išleistas ne kaip vientisas veikalas, o sudarytas iš pagrindinės dalies (G1732 1–358, Nr. 1–301) ir priedo (G1732 359–408, Nr. 302–335). Matyt, atidavus į spaustuvę pagrindinę giesmyno dalį, kitos naujos giesmės teberengtos spaudai, todėl jos išspausdintos vėliau priede. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Iėʒau Kriſtau, tawſp’ ßaukiu (13 str.) ← HErr IEſu Chriſt ich ſchrey ʒu dir (13 str.) anonimas Iėʒau, tu Dangaus Linkſmyb (8 str.) ← IEſu meines Lebens Leben (8 str.) Ernst Christoph Homburg (1607–1681) KAd Griek’s mann kankinti nôr (8 str.) ← Wenn meine Snd mich krncken (8 str.) Justus Gesenius (1601–1673) LAupſinkit’ Diew Danguje, Krikßćionis (8 str.) ← Lobt GOtt ihr Chriſten allʒug[leich] (8 str.) Nicolaus Herman (∼1500–1561) MAłonus mumus buk Diewe (3 str.) ← Es wolt uns GOtt gendig ſeyn (3 str.) Martin Luther MIeli Krikßćionis dʒaukimės (10 str.) ← Nun freut euch lieben Chriſten (10 str.) Martin Luther MIeli Krikßcʒonis dʒaugkities (5 str.) ← Sey freudig arme Chriſtenheit (5 str.) Valentin Thilo (1607–1662) MIel’s Iėʒau ſaw man ſutek Małon (9 str.) ← Laß mich jetʒt ſphren IEſu dein Erbarmen (9 str.) Heinrich Bussenius (∼1626–1665) PAgárbint’s Diewe buk irgi laupſintas (3 str.) ← GOtt ſey gelobet und gebenedeyet (3 str.) Martin Luther PAliecawôk mielamui Diewui ſawo Kellus (12 str.) ← Befiehl du deine Wege (12 str.) Paul Gerhardt (1607–1676) PRieß Diew ſaw mielaj (9 str.) ← Ich habs verdient/ was will ich doch (9 str.) Paul Gerhardt RYkáukit jus wiernieji (6 str.) ← Nun jauchtʒet all ihr Frommen (6 str.) Michael Schirmer (1606–1673) SU Dekawone jau linkſmay laupſinkit’ (9 str.) ← Nun dancket all’ und bringet Ehr (9 str.) Paul Gerhardt Sʒirdingay pritaiſykit, konas ſawo Sʒird (4 str.) ← Mit Ernſt o Menſchen Kinder (4 str.) Valentin Thilo SƷwenta Dwaſe mus aplankyk (7 str.) ← O Heil’ger Geiſt kehr bey uns ein (8 str.) Michael Schirmer TU, miel’s Iėʒau, Duß mano (12 str.) ← IEſu/ der du meine Seele (12 str.) Johann Rist (1607–1667) WIſſgálys aminaſſis Tėwe, ſuſſimilk ant muſû (3 str.) ← O allmchtiger ewiger Vater/ erbarm dich unſer (3 str.) Johann Horn (∼1490–1547) Kaip matyti, Milkaus išverstų vokiškų giesmių autoriai buvo žymiausi XVI ir XVII a. kūrėjai. Jis išvertė keturias Martino Lutherio (1483–1546) ir tris Straipsniai / Articles 103 Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas Pauliaus Gerhardto (1607–1676) giesmes, po dvi Michaelio Schirmerio (1606– 1673) bei Valentino Thilo (1607–1662) giesmes ir po vieną Johanneso Horno (∼1490–1547)2, Nicolauso Hermano (∼1500–1561), Georgo Wernerio (1589– 1643), Heinricho Bussenijaus (∼1626–1665), Justuso Gesenijaus (1601–1673), Johanneso Risto (1607–1667), Ernsto Christopho Homburgo (1607–1681) giesmę, taip pat vieną anoniminę3 (žr. 1 lentelę). Nustatyta, kad 15 vokiškų giesmių į lietuvių kalbą Milkus išvertė pirmą kartą, o 4 jo vertimai yra nauji jau ankstesnių vertimų variantai (Michelini 2010: 133–161, taip pat 225–226). Kiti 1732 m. leidime pateikti kriptonimai liudija, kad, be Milkaus, prie Berento giesmyno naujais giesmių vertimais prisidėjo dar keli Prūsijos Lietuvos kunigai. Kriptonimais „J. B. Arch. Inſt.“, „I. B. Arch. I.“ ir „J. B. A. J.“ pažymėtas giesmes išvertė pats Berentas, „A. F. S. P. P.“ – Papelkių kunigas Adomas Frydrichas Šimelpenigis, „P. R. P. W.“ – Valtarkiemio kunigas Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig, 1675–1749), „C. St. P. S.“ – Želvos kunigas Kristijonas Štimeris (Christian Stimer, Stimehr, 1676–1750), „A. L. P. M.“ – Klaipėdos kunigas Abraomas Dovydas Liuneburgas (Abraham David Lüneburg, 1670– 1743), „J. J. S. Paſt. Ruſſ.“ – Rusnės kunigas Jonas Jokūbas Šperberis (Johann Jacob Sperber, 1679–1741). Berentas savo giesmyną papildė ir keliomis giesmėmis iš tuomet jau mirusių trijų vertėjų himnodinio palikimo: Katyčių kunigo Jono Andriaus Cezario (Johannes Andreas Caesar, ~1650–1710), Pilupėnų kunigo Kristupo Polio (Christoph Poll, ?–1693) ir Narkyčių kunigo Frydricho Kristupo Rabės (Friedrich Christoph Rabe, 1669–1720) (prie jų verstų giesmių atitinkamai įrašyta „J. A. Cæſ. P. C.“, „J. Andr. Cæſar. Paſt. Coadjut.“; „Chriſtoph. Poll. P. Pillupp.“, „Chriſtoph. Pollii. Paſt. Pillup.“, „C. Poll. P. P.“; „F. C. R. P. N.“) (plg. LB I 46). Berentas 1732 m. giesmyne publikavo 335 senąsias ir naująsias giesmes (G1732 1–408, Nr. 1–335; Quandt 1735-12-01: [VI]). Remiantis Guido Michelini’o tyrimais, pirmasis Berento giesmyno leidimas, palyginti su savo šaltiniu – Šusterio giesmynu, buvo papildytas 81 giesme, iš kurių 75 giesmės verstos 2 Milkaus verstõs giesmės „WIſſgálys aminaſſis Tėwe, ſuſſimilk ant muſû“ vokiško originalo „O allmchtiger ewiger Vater/ erbarm dich unſer“ autorystė priskirta Hornui remiantis Philippo Wackernagelio pateiktais duomenimis (žr. Wackernagel 1870: 356, Nr. 427; taip pat žr. Michelini 2010: 226). 3 Milkaus verstõs giesmės „Iėʒau Kriſtau, tawſp’ ßaukiu“ vokiško originalo „HErr IEſu Chriſt ich ſchrey ʒu dir“ autoriumi vėlesniuose giesmynuose (pvz., 1877, 1936 m.) nurodomas „Janssen“. Galimas dalykas, kad galvoje turėtas giesmių vertėjas Petrusas Janssenas (1698–1770) (plačiau apie jį žr. Koch 1973: 34–35). BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV dešimties Prūsijos Lietuvos kunigų, o 6 yra anoniminės4. Iš 1732 m. leidime pateiktų kriptonimų matyti, kad Berentas paskelbė 18 vertimų, Šimelpenigis – 15, Ruigys – 9, Štimeris – 4, Liuneburgas ir Šperberis – po vieną. Be to, Berentas į savo giesmyną įtraukė 8 naujas giesmes tuomet jau mirusių kunigų: Cezario ir Polio – po 35, o Rabės – 2. Visus šiuos vertėjus giesmių skaičiumi lenkia Milkus – jo vertimų paskelbta 19 (žr. 1 lentelę), t. y. viena giesme daugiau nei Berento. Taigi vertinant naująjį giesmyno repertuarą kiekybiškai, kitaip tariant, atsižvelgiant į naujų giesmių skaičių, konstatuotina, kad 1732 m. iš tuomečių vertėjų Milkaus vertimų publikuota daugiausia: pirmajame leidime jo vertimai sudaro 23,45 proc., arba beveik ketvirtadalį, naujojo giesmių repertuaro ir 5,67 proc. apskritai visų šiame leidime paskelbtų giesmių (tiesa, vėliau oficialusis giesmynas vis buvo pildomas naujomis kitų vertėjų giesmėmis, tad Milkaus įnašas mažėjo, žr. toliau – 2 sk.). Grįžtant prie Ostermejerio teiginio, kad Berento giesmynui daugiausia giesmių pateikęs Šimelpenigis (Ostermeyer 1793: 130; Ostermejeris 1996: 364), tenka konstatuoti, kad 1732 m. leidime pagal paskelbtų giesmių skaičių jis dar buvo trečiasis. 2. PETRO GOTLYBO MILKAUS GIESMĖS 1735 M. GIESMYNO LEIDIME Naujasis Berento giesmynas leistas kas kelerius metus. Ligi Milkaus mirties 1753 m. birželio 9 d. jis pasirodė dar penkis kartus: antrasis leidimas išspausdintas 1735, trečiasis – 1738, ketvirtasis – 1740, penktasis – 1745, šeštasis – 1748 m. (LB I 45–47, Nr. 135–140)6. 4 Tiek giesmių (75 + 6 = 81) susidaro susumavus Michelini’o monografijoje Jono Berento Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos. Mörlino traktato pritaikymas poezijoje publikuotus naujuosius G1732 tekstus (Michelini 2010: 67–209; plg. Michelini 2009: 104). 5 Viena šių trijų Jono Andriaus Cezario giesmių „Kam tu mogau wargingas“ pirmą kartą paskelbta Jono Rikovijaus (Johann Richovius, 1652–1703) giesmyne (žr. „Kám reaiſi iwata“, G1685 522–524), vėliau pakartota Frydricho Zigmanto Šusterio (žr. G1705 407–408), o 1732 m. pasirodė stipriai redaguota, tad laikoma nauju vertimu (Michelini 2010: 185–186). Dar viena giesmė „Diewe miel’s ßtay Taw Paklán“ buvo perspausdinta iš Šusterio ir Rikovijaus giesmynų (žr. G1685 367–368; G1705 566–568), taigi 1732 m. iš viso publikuotos 4 Cezario verstos giesmės. 6 Pridurtina, kad dar vėlesni leidimai, nors ir išaugę iš Berento giesmyno bei išlaikę tęstinę numeraciją (pvz., 1750 m. leidimas laikomas septintuoju, o 1753 – aštuntuoju), buvo parengti Adomo Frydricho Šimelpenigio ir yra vadinami Šimelpenigio giesmynu (žr. LB I 386, Nr. 1097– 1098 ir kt.; plačiau apie Šimelpenigio sudarytą klasikinio modelio oficialųjį lietuvišką giesmyną žr. Michelini 2009: 132–153). Straipsniai / Articles 105 Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas Lietuvos bibliografams ir lietuvių raštijos tyrėjams nebuvo žinomas nė vienas iki mūsų dienų išlikęs antrojo (1735) leidimo egzempliorius (Biržiška 1924: sk. 54, Nr. 153; LB I 45, Nr. 136). Manyta, kad šis leidimas neišlikęs (Michelini 2010: 49; Michelini 2013: 84). Neseniai vienas antrojo leidimo egzempliorius rastas Prahoje, Čekijos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje (ček. Národní knihovna České republiky; NK ČR: 33 K 139; apie 1735 m. giesmyną kaip šaltinį ir kaip veikalą žr. Triškaitė 2020: 33–82). Nors antrasis leidimas pasirodė praėjus vos trejiems metams nuo pirmojo išspausdinimo, tačiau lyginamoji abiejų leidimų analizė atskleidė, kad būta svarbių kiekybinių ir kokybinių pokyčių. 1735 m. pasirodęs antrasis giesmyno leidimas buvo ne tik papildytas naujomis giesmėmis, bet ir pertvarkyta jo struktūra, redaguota giesmių kalba. Palyginti su pirmuoju leidimu, antrasis buvo papildytas 26 naujomis giesmėmis, o vienõs ankstesnės atsisakyta. Kitaip tariant, giesmių skaičius giesmyne nuo 335 išaugo iki 360 (plg. G1732 1–408, Nr. 1–335 ir G1735 1–432, Nr. 1–360). Toji į 1735 m. leidimą nebepatekusi giesmė buvo Milkaus „MIeli Krikßćionis dʒaukimės“ – populiarios Martino Lutherio giesmės „Nun freut euch lieben Chriſten“ vertimas. 1732 m. publikuoti net du jos vertimai – ne tik Milkaus, bet ir Berento „IAu mes mielėji Krikßcʒonis linkſmay“, o nuo 1735 m. giesmyne liko tik antrasis (plg. G1732 171–172, Nr. 161; 389–390, Nr. 323 ir G1735 196–197, Nr. 182; taip pat žr. G1832 225–226, Nr. 208 ir kt.). Svarbi naujovė buvo ir tai, kad visos 1732 m. leidimo priede „Appendix arba Kittos naujos Gieſmes ßwėey pridėtos“ (G1732 359–408, Nr. 302–335) publikuotos giesmės, tarp jų ir Milkaus, 1735 m. buvo perkeltos į pagrindinę giesmyno dalį, prie atitinkamos teminės grupės giesmių, ir parengtas naujas priedas „Kittos naujos Gieſmes ßwėey pridėtos“ (G1735 398–432, Nr. 335–360). Jame sudėtos visos 26 naujosios giesmės, kurių vertėjai tebuvo du: Fabijonas Ulrichas Glazeris (Fabian Ulrich Glaser, 1688–1747), pirmą kartą čia paskelbęs 18 giesmių, ir Adomas Frydrichas Šimelpenigis, pateikęs 8 naujus vertimus (išsamiau apie Berento giesmyno antrojo leidimo naujoves žr. Triškaitė 2020: 55–67). Naujų Milkaus vertimų nei pagrindinėje giesmyno dalyje, nei naujai sudarytame priede nebepasirodė. Kaip tik 1735 m. publikuotų giesmių skaičiumi Milkų aplenkė Šimelpenigis: antrajame leidime paskelbta 18 Milkaus vertimų, o Šimelpenigio – 23 (be minėtų priede įdėtų 8 naujų giesmių, pagrindinėje giesmyno dalyje buvo pakartota 15 jo giesmių iš pirmojo leidimo). Taigi Ostermejeris, teigdamas, kad Berento giesmynui daugiausia giesmių pateikęs Šimelpenigis (Ostermeyer 1793: 130; Ostermejeris 1996: 364), teisus tebuvo iš dalies, mat Šimelpenigis vis gausėjančiais vertimais persvarą įgijo nuo 1735 m. Antrajame leidime publikuotos Milkaus giesmės sudarė 16,98 proc. naujojo giesmių repertuaro ir 5 proc. viso giesmyno repertuaro. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Tikėtina, kad lygiai tiek pat Milkaus giesmių paskelbta trečiajame (1738) ir ketvirtajame (1740) leidimuose, kurių kol kas nerasta nė vieno egzemplioriaus, taip pat penktajame (1745), kurio težinomas vienas egzempliorius, saugomas Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje Sankt Peterburge (Лб 1044) (LB I 46–47, Nr. 139), ir šeštajame, kurio žinomi du egzemplioriai: vienas saugomas Prūsijos kultūros paveldo Valstybinėje bibliotekoje Berlyne (SBB PK: En 9822) (LBP 18, Nr. 140), kitas, defektinis, – Vilniaus universiteto bibliotekoje (VUB: LR 810/1) (LB I 47, Nr. 140). Šią prielaidą paremia Milkaus giesmių perimamumo vėlesniuose giesmynuose analizė (žr. toliau – 3 sk.). Kito tik proporcijos lyginant su kitų vertėjų indėliu, nes naujų leidimų repertuaras vis plėtėsi, pavyzdžiui, ketvirtąjį leidimą sudarė 400 giesmių (Ostermeyer 1793: 111; Ostermejeris 1996: 356), penktąjį – 4097, šeštąjį – 417 (G1748; taip pat žr. Quandt 1748-03-01: [VII]). 3. PETRO GOTLYBO MILKAUS GIESMIŲ RECEPCIJA VĖLESNIUOSE OFICIALIOJO GIESMYNO LEIDIMUOSE Milkaus verstos giesmės buvo perspausdinamos ir vėlesnėse oficialiojo giesmyno redakcijose bei leidimuose. 1750 m. pasirodė Adomo Frydricho Šimelpenigio parengtas oficialiojo giesmyno leidimas su pridėta antrąja dalimi, pradėjęs klasikinio modelio giesmių rinkinio tradiciją (plačiau žr. Michelini 2009: 132–153). Nuo 1750 iki 1776 m. išėjo septintasis–tryliktasis oficialiojo giesmyno leidimai, o 1791 m., manoma, pakartotinai pasirodė aštuntasis (žr. LB I 386–388, Nr. 1097–1104; LBP 68, Nr. 1097, 1102). XIX a. pirmojoje pusėje Karolio Gotardo Keberio (Karl Gotthard Keber, 1756–1835) parengta giesmyno redakcija (11832) buvo spausdinama su jo pridėta trečiąja dalimi (žr. LB I 191–192, Nr. 533–535), o šimtmečio antrojoje pusėje kas kelerius metus leista Frydricho Kuršaičio (Friedrich Kurschat, 1806–1884) redakcija (žr. LB I 204–205, Nr. 570–576; LB I 213–215, Nr. 595–601), kuri nuo 1857 m. spausdinta jau su jo sudaryta trečiąja dalimi. Visų šių redakcijų prmosios dvi dalys buvo perimtos iš Šimelpenigio parengto klasikinio modelio giesmyno, kurio pirmõsios dalies pamatas – Berento giesmynas, o antrosios – Glazerio giesmių rinkinys. 7 Kvantas pratarmėje minėjo 408 šio leidimo giesmes (citatą žr. Michelini 2010: 49, išn. 279), tačiau iš tiesų jį sudaro 409 (LB I 46, Nr. 139; Kaunas 1996: 166; Michelini 2009: 115). Straipsniai / Articles 113 Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas ant Dußû Ißgánimo / podraug ſu Maldû=Knygomis / kurrůſe ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Karalaucʒuie / Anno 1732. Iſſpauſtos Iono Prideriko Reuſnero; SBB PK: En 9820. G1735 – Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos / kurrůſe brangiáuſos ſénos ir naujos Gieſmes ſuraßytos / Diewui ant Garbês, ir Pruſû Karalyſteje eſantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgánimo, podraug ſu Maldû=Knygomis, kurrůſe ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Antr Kart ißſpáuſtos Karaláucʒuje / Méte 1735. [...]; NK ČR: 33 K 139. G1748 – Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos, kurrůſe brangiáuſos ſénos ir naujos Gieſmes ſuraßytos, Diewui ant Garbês ir Pruſû Karalyſtėje eſantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgánimo podraug ſu Maldû=Knygomis, kurrůſe ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Sʒeßt Kart ißpáuſtos. Karaláucʒuje, Méte 1748. Raßtais Karalaus; SBB PK: En 9822. G1753 – [Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos, kurrůſe brangiáuſos ſénos ir naujos Gieſmes ſuraßytos, Diewui ant Garbês ir Pruſû Karalyſtėje eſantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgánimo podraug ſu Maldû=Knygomis, kurrůſe ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. (...) Karaláucʒuje, Méte 1753]; LLTIB: B 1956 (def., pavadinimas pateiktas pagal 1748 metų leidimą). G1776 – Iß naujo pérweiʒdētos ir pagérintos Gieſmjû=Knygos, kurroſa brangiáuſos ſénos ir naujos Gieſmes ſuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruſû Karalyſtēje éſantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgánimo podraug ſu Maldû=Knygomis, kurroſa ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamus yra. Karaláucʒuje, Ißſpáuſtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéje Artungo [1776] (www.epaveldas.lt). G1832 – Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmjû=Knygos, kurroſa brangiáuſos ſénos ir naujos Gieſmes ſuraßytus Diewui ant Garbês ir Pruſû Karalyſtėje ėſantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgánimo podraug ſu Maldû=Knygomis, kurroſa ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamus yra. Karaláucʒuje, Ißpáuſtos karalißkoje Knyg=Drukkawonéjo Artungo [1832] (www.epaveldas.lt). G1877 – Pagérintos Gieſmjû=Knygos, kurioſia brangiáuſios ſénos in naujos Gieſmēs ſuraßytos Diewui ant Garbês ir Pruſû Karaliſtēje éſantiemſiems Lietuwininkams ant Dußiû Ißganimo podraug ſu Maldû=Knygomis, kurioſia ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Iß Naujo pérweiʒdetos per F. Kurßat, Lietuwininkû Kunigą Karaliaucʒiuje. Königsberg, 1877. Hartungſche Ʒeitungs= und Verlags=Druckerei (www.epaveldas.lt). G1936 – Pagerintos Gieſmių Knygos, kurioſe brangiauſios ſenos ir naujos Gieſmēs ſuraßytos Diewui ant Garbēs ir Lietuwininkams ant Dußių Ißganymo podraug ſu Maldų Knygomis bei nauju trecʒioſios Dalies Papildymu. Naujai ißleido Klaipėdos Kraßto Ewangelißkoji BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Konſiſtorija 1936 Metais. Spauſdinta ſpauſtuwėje „Lituania“. Klaipēda, Palangos gatwē 23/24 (www.epaveldas.lt). Kaunas Domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga. Lietuviškos knygos raida 1547–1940, Vilnius: Baltos lankos. Koch Eduard Emil 1973: Geschichte des Kirchenlieds und Kirchengesangs der christlichen, insbesondere der deutschen evangelischen Kirche 6. Erster Haupttheil. Die Dichter und Sänger, Hildesheim, New York: Georg Olms Verlag. LB I – Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 1. 1547–1861, Vilnius: Mintis, 1969. LBP – Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 1. 1547–1861. Papildymai, Vilnius: Mintis, 1990. LE XVIII – Lietuvių enciklopedija 18. Maurai–Mintauja, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1959. Michelini Guido 2009: Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XX a. pabaigos, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Michelini Guido 2010: Jono Berento Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos. Mörlino traktato pritaikymas poezijoje, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. Michelini Guido 2013: Prūsijos Lietuvos giesmynai Donelaičio laikais. – Acta Historica Universitatis Klaipedensis 26. Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos, 79–89. Mielcke Peter Gottlieb 1731-04-23: Prašymas Prūsijos vyriausybei Karaliaučiuje dėl atleidimo nuo baudos, Jurbarkas (nuorašas); GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 46 e, Nr. 53, 20r–21v, 22v. MG1806 – Sénos ir naujos krikßcʒonißkos Gieſmės, ypacʒey Senniemſiems ant Géro ſu dideleis Raßtais ißſpáuſtos draug ſu naujom’s Maldû Knygélemis. Karaláucʒuje, Knygdrukawonej’ Lebrekto Eringo, Mette 1806; VUB: LR 777 (www.epaveldas.lt). MLE III – Mažosios Lietuvos enciklopedija 3. Mec–Rag, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. MLEŽ – Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015. Ostermeyer Gottfried 1793: Erſte Littauiſche Liedergeſchichte, ans Licht geſtellet von Gottfried Oſtermeyer, der Trempenſchen Gemeine Paſtore ſeniore und der Königl. Deutſchen Geſellſchaft ʒu Knigsberg Ehrenmitglied. Knigsberg, gedruckt mit Drieſtischen Schriften. Straipsniai / Articles 115 Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas Ostermejeris Gotfrydas 1996: Rinktiniai raštai, par. ir išvertė L. Citavičiūtė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Quandt Johann Jacob 1735-12-01: I. N. I. In Chriſto hertʒlich geliebter Leſer! – Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos, kurrůſe brangiáuſos ſénos ir naujos Gieſmes ſuraßytos / Diewui ant Garbês, ir Pruſû Karalyſteje eſantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgánimo, podraug ſu Maldû=Knygomis, kurrůſe ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Antr Kart ißſpáuſtos Karaláucʒuje / Méte 1735. [...], [III–X]. Quandt Johann Jacob 1748-03-01: I. N. I. In Chriſto hertʒlich geliebter Leſer! – Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos, kurrůſe brangiáuſos ſénos ir naujos Gieſmes ſuraßytos, Diewui ant Garbês ir Pruſû Karalyſtėje eſantiems Lietuwninkams ant Dußû Ißgánimo podraug ſu Maldû=Knygomis, kurrůſe ne tiktay ſénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Sʒeßt Kart ißpáuſtos. Karaláucʒuje, Méte 1748. Raßtais Karalaus, [III–XIV]. Triškaitė Birutė 2013: Petro Gotlybo Milkaus prierašai rankraštiniame žodyne Clavis Germanico-Lithvana. – Archivum Lithuanicum 15, 39–86. Triškaitė Birutė 2020: Jono Berento giesmyno Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos ir maldyno Maldû-Knygélos antrasis leidimas (1735): nežinotas egzempliorius Prahoje. – Archivum Lithuanicum 22, 33–82. Triškaitė Birutė, Sidabraitė Žavinta, par., 2019: Lituanistinio sąjūdžio XVIII amžiaus Prūsijoje atodangos 2. Dokumentinis Milkų šeimos palikimas = Die Hintergründe der lituanistischen Bewegung im 18. Jahrhundert in Preußen 2. Das dokumentarische Erbe der Familie Mielcke, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Wackernagel Philipp 1870: Das deutſche Kirchenlied von der lteſten Ʒeit bis ʒu Anfang des XVII. Jahrhunderts 3, Leipzig: Druck und Verlag von B. G. Teubner. The Hymns Translated by Peter Gottlieb Mielcke in the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans: Quantitative Aspect SUMMARY The article analyses the contribution made by Peter Gottlieb Mielcke (Lith. Petras Gotlybas Milkus, 1695–1753) to the repertoire of hymns in Johann Behrendt’s (Lith. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Jonas Berentas, 1667–1737) hymn book Iß naujo pérweiʒdėtos ir pagérintos Gieſmû=Knygos (Reviewed and Improved Hymn Book) (Königsberg, 11732, 21735, etc.) from the quantitative point of view. It also discusses the inclusion of the hymns translated by Mielcke in the later editions and versions of the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans. The quantitative analysis of Mielcke’s hymns, which appeared in the first edition of Behrendt’s hymn book (1732) for the first time, revealed that they significantly contributed to the renewed repertoire of the hymn book: out of all the translators of that time, most translations were provided by Mielcke (19 hymns); they accounted for nearly one-fourth of the new repertoire of hymns. Mielcke’s hymn “MIeli Krikßćionis dʒaukimės” translated from Martin Luther’s “Nun freut euch lieben Chriſten” was not included in the second edition of Behrendt’s hymn book (1735), meaning that there was a total of 18 hymns translated by him in this edition. In subsequent editions, the number of Mielcke’s translations did not change, i.e., he no longer contributed to the expansion of the hymn book with new translations, and the aforementioned 18 hymns constituted a stable part of the official repertoire of the hymn book until the eve of World War II. Mielcke’s hymn “IEʒau Kriſtau, kurs tu gawai”, which was translated from Georg Werner’s “Der Du HErr IEſu Ruh und Raſt” and published in the first edition (1732) of Behrendt’s hymn book for the first time, was erroneously attributed to Adam Friedrich Schimmelpfennig (Lith. Adomas Frydrichas Šimelpenigis, 1699–1763) in certain later editions, seemingly dating from the second half of the 18th century. Therefore, they include only 17 hymns bearing the cryptonym “P. G. M. P. G.”. The evaluation of Mielcke’s input into the repertoire of the official hymn book from the quantitative perspective and its comparison with the contributions of other contemporary translators lead to the conclusion that Mielcke took the lead by the number of published hymns in the first (1732) edition, whereas his contribution gradually decreased from the second (1735) edition when the hymn book was continuously supplemented with new hymns of other translators. Įteikta 2021 m. spalio 9 d. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lietuva birute.triskait[email protected]