Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas

BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2286-4080 Mokslinių tyrimų kryptys: XVI–XVIII a. Prūsijos Lietuvos raštija, dvikalbės lietuvių leksikografijos ir rašomosios lietuvių kalbos istorija. DOI: doi.org/10.35321/all85-05 PETRO GOTLYBO MILKAUS VERSTOS GIESMĖS PRŪSIJOS LIETUVOS OFICIALIAJAME EVANGELIKŲ LIUTERONŲ GIESMYNE: KIEKYBINIS ASPEKTAS The Hymns Translated by Peter Gottlieb Mielcke in the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans: Quantitative Aspect ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamas Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753) indėlis į Jono Berento (Johann Behrendt, 1667–1737) giesmyno Iß naujo perweißdėtos ir pagérintos Giesmû=Knygos (Karaliaučius, 1732, ²1735 ir kt.) giesmių repertuarą kiekybiniu aspektu, be to, aptariama Milkaus verstų giesmių recepcija vėlesnėse Prūsijos Lietuvos oficialiojo evangelikų liuteronų giesmyno redakcijose ir leidimuose. XVIII–XX a. giesmynų repertuaro analizė atskleidė, kad svariausiai Milkaus giesmėmis buvo papildytas pirmasis Berento giesmių rinkinio leidimas, o kai kuriuose vėlesniuose leidimuose viena Milkaus versta giesmė buvo priskirta Adomui Frydrichui Šimelpenigiui (Adam Friedrich Schimmelfennig, 1699–1763). ESMINIAI ŽODŽIAI: XVIII amžiaus lietuvių raštija, Petras Gotlybas Milkus (Peter Gottlieb Mielcke), Prūsijos Lietuvos oficialusis evangelikų 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas liuteronų giesmynas, Jono Berento giesmynas Iß naujo pérweizdėtos ir pagerintos Giesmũ=Knygos (1732). A N N O T A T I O N The article analyses the contribution made by Peter Gottlieb Mielcke (1695–1753) to the repertoire of hymns in Johann Behrendt’s (1667–1737) hymn book Iß naujo pérweizdėtos ir pagerintos Giefmũ=Knygos (Königsberg, 1732, 1735, etc.) from the quantitative point of view. It also discusses the inclusion of the hymns translated by Mielcke in the later editions and versions of the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans. The analysis of the repertoires of hymns comprising the hymn books of the 18th–20th century shows that Mielcke made the most significant input into the first edition of Behrendt’s hymn book. Besides, there was a hymn translated by Mielcke and erroneously attributed to Adam Friedrich Schimmelpfennig (1699–1763) in certain subsequent editions of the hymn book. KEYWORDS: Lithuanian writings of the 18th century, Peter Gottlieb Mielcke, Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans, Johann Behrendt’s hymn book Iß naujo pérweizdėtos ir pagerintos Giefmũ=Knygos (1732). Karaliaučiaus universiteto aukletinis, pirmasis žinomas tenykščio Lietuvių kalbos seminaro docentas, Jurbarko (vok. Georgenburg) ir Mielkiemio evangelikų liuteronų kunigas Petras Gotlybas Milkus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753), žymiojo Pilkalnio kantoriaus Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) tėvas, buvo vienas aktyviausių XVIII a. pirmosios pusės lietuvių raštijos puoselėtojų. Jo nuopelnai daugiausia siejami su kolektyviniu vyriausiojo rūmų pamokslininko ir teologijos profesoriaus Jono Jokūbo Kvanto (Johann Jacob Quandt, 1686–1772) vadovautu lietuviškų religinių knygų leidybos projektu: Milkus žinomas kaip vienas pirmosios spausdintos lietuviškos Biblijos (1735) vertėjų ir viso vertimo korektorius, vienas naujo oficialiojo giesmyno (1732) rengėjų ir giesmių vertėjas, Naujojo Testamento korektorius (1727), jis taip pat išvertė bent penkis Prusijos valdžios įsakus, o neseniai nustatyta, kad jo plunksnai priskirtina nemažai papildymų rankraštiniame žodyne Clavis Germanico-Lithuana (XVII–XVIII a. sandūra) (Triškaitė 2013: 39–86). Šiame straipsnyje dėmesys telkiamas į vieną Milkaus lituanistinės veiklos krypčių – giesmių vertimą. Lietuvių raštijos istoriografijoje nurodomas Milkaus išverstų ir paskelbtų giesmių skaičius įvairuoja. Antai Gotfrydas Ostermejeris (Gottfried Ostermeyer, 1716–1800) veikale Erfte Littauifche Liedergefchichte, o vėliau Mykolas Biržiška Straipsniai / Articles 99 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ knygoje Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos minėjo 18 (Ostermeyer 1793: 253; Ostermejeris 1996: 418; Biržiška 1931: 243), Ansas Bruožis studijoje Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai – apie 18 ([Bruožis] 1920: 43), Vaclovas Biržiška Aleksandryne (1963) – 17 ar 16 (BržA II 52–53), o Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje (1959), taip pat Mažosios Lietuvos enciklopedijoje (2006) ir Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyne (2015) nurodoma tik 16 (LE XVIII 473; MLE III 117; MLEŽ 472). Be to, sekant Ostermejeriu, paprastai be išlygų laikomasi nuomonės, kad Jono Berento (Johann Behrendt, 1667–1737) sudarytam giesmynui daugiausia giesmių pateikęs Adomas Frydrichas Šimelpenigis (Adam Friedrich Schimmelpfennig, 1699–1763) (plg. „Schimmelpfennig hat zu dem Behrendtſchen Gefangbuch das meiſte geliefert“, Ostermeyer 1793: 130; Ostermejeris 1996: 364). Šio straipsnio tikslas – įvertinti kiekybinį Petro Gotlybo Milkaus indėlį į Jono Berento giesmyno repertuarą atskleidžiant santykį su kitų vertėjų įnašu, taip pat nustatyti Milkaus verstų giesmių recepciją vėlesniuose Prūsijos Lietuvos oficialiojo evangelikų liuteronų giesmyno leidimuose ir redakcijose. Atliekant analizę pasitelkiami istorinis gretinamasis ir analitinis aprašomasis metodai. 1. PETRO GOTLYBO MILKAUS GIESMĖS 1732 M. GIESMYNO LEIDIME Pirmą kartą Jurbarko kunigo Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės išspausdintos pirmajame Įsruties (vok. Insterburg) vyriausiojo kunigo Jono Berento parengto naujo oficialiojo Prūsijos Lietuvos evangelikų liuteronų giesmyno Iß naujo perweiždėtos ir pagerintos Giefmų=Knygos leidime. Jis pasirodė 1732 m. Karaliaučiuje, Johanno Friedricho Reussnerio (?–1742) spaustuvėje (toliau – G1732). Naujas giesmynas pradėtas rengti realizuojant Jono Jokūbo Kvanto lietuviškų religinių knygų leidybos programą. Pasak Ostermejerio, Berentui rengiant naują giesmyną Milkus buvęs uolus talkininkas: „Peter Gottlieb Mielcke [...] [w]ar [...] beym damaligen Gefangbuch [...] Behrendts vornehmster Gehülfe“ (Ostermeyer 1793: 253; Ostermejeris 1996: 418). Šių dviejų kunigų bendradarbiavimui ne tik prie giesmyno, bet ir prie lietuviškos Biblijos sąlygos buvo palankios, mat nuo 1726 m. pavasario iki 1735 m. pabaigos Milkus tarnavo Jurbarke, įsikūrusiame netoliese bažnytinės apskrities centro Įsruties, kur kunigavo Berentas. Pats Milkus savo indėlį į naująjį giesmyną minėjo 1731 m. balandžio 23 d. prašyme, adresuotame Prūsijos vyriausybei Karaliaučiuje. Jis teigė, kad giesmyną pataisęs, perrašęs ir išvertęs daug naujų giesmių: „habe ich das Littauſche Gefang=Buch verbefſert, abgeſchrieben, und viele neue Lieder überſetzet“ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficia-liajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas (Mielcke 1731–04–23: 21r; faksimilę, perrašą ir vertimą žr. Triškaitė, Sidabraitė 2019: 98–99, 105). Savo išverstų ir įteiktų giesmių skaičiaus jis neįvardijo, tačiau tai atskleidžia iki mūsų dienų išlikęs ir šiuo metu kol kas vienintelis žinomas pirmojo leidimo egzempliorius, saugomas Prūsijos kultūros paveldo Valstybinėje bibliotekoje Berlyne (vok. Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz; SBB PK: En 9820) (LBP 18, Nr. 135), mat vertėjai nurodyti prie giesmių kriptonimais. Siekiant įvertinti Milkaus kiekybinį indėlį į naująjį giesmyną, atsižvelgtina į tai, kad Berentas rėmėsi XVIII a. pradžioje pasirodžiusiu Būdviečių kunigo Frydricho Zigmanto Šusterio (Friedrich Sigmund Schuster, 1671–1750) parengtu giesmynu Naujos pagėrintos Giefmjų=Knygos (1705, toliau – G1705) – trečiuoju Danieliaus Kleino (1609–1666) giesmyno Naujos Giefmjų Knygos (1666) leidimu, iš kurio perimta trys ketvirtadaliai giesmių (LB I 45; Michelini 2009: 97). Taigi Milkaus indėlis vertintinas dviem lygmenimis, tiksliau tariant, svarbu nustatyti jo įnašą į naująjį giesmyno repertuarą ir apskritai į visą repertuarą, apimantį tiek naująsias, tiek senąsias giesmes. 1732 m. leidime ir vėliau Milkaus verštos giesmės žymėtos kriptonimu „P. G. M. P. G.“, t. y. P[eter] G[ottlieb] M[ielcke,] P[astor] G[eorgenburgensis] (Petras Gotlybas Milkus, Jurbarko kunigas). Pirmajame naujojo giesmyno leidime išspausdintų Milkaus giesmių pavadinimai pateikti 1 lentelėje (vardijama abėcėliškai pagal pirmąjį giesmės žodį). Iš jų 6 buvo publikuotos pagrindinėje giesmyno dalyje, o 13 – priede „Appendix arba Kittos naujos Giefmes ßwėžey pridėtos“¹ (žr. 3 lentelę). 1 LENTELĖ. G1732 publikuotos Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės ir vokiški jų originalai G1732 paskelbtų Milkaus lietuviškų vertimų pavadinimai (strofų skaičius) G1732 pateikti vokiškų originalų pavadinimai (strofų skaičius) Vokiškų originalų autoriai IĖy Pon’s Diew’s mus nę́gelbėtu (3 str.) ← Wăr GOtt nicht mit uns diefe Ȝeit (3 str.) Martin Luther (1483–1546) IĘsau Kristau, kurs tu gawaï (3 str.) ← Der Du HErr IEsu Ruh und Raft (3 str.) Georg Werner (1589–1643) ¹ Veikiausiai siekis publikuoti kaip galima daugiau naujų giesmių lėmė 1732 m. Berento giesmyno sandarą: jis išleistas ne kaip vientisas veikalas, o sudarytas iš pagrindinės dalies (G1732 1–358, Nr. 1–301) ir priedo (G1732 359–408, Nr. 302–335). Matyt, atidavus į spaustuvę pagrindinę giesmyno dalį, kitos naujos giesmės tebenergtos spaudai, todėl jos išspausdintos vėliau priede. Straipsniai / Articles 101 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Įėzau Krīftau, tawęp’ Baukiu (13 str.) ← HErr IEſu Chrift ich ſchrey zu dir (13 str.) anonimas Įėzau, tu Dangaus Linkſmybė (8 str.) ← IEſu meines Lebens Leben (8 str.) Ernst Christoph Homburg (1607–1681) KAd Griek’s mannę kankinti nôr (8 str.) ← Wenn meine Sēund mich kräncken (8 str.) Justus Gesenius (1601–1673) Laupſinkit’ Diewą Danguje, Krikščionis (8 str.) ← Lobt GOtt ihr Chriften allzug[leich] (8 str.) Nicolaus Herman (~1500–1561) MAłonus mumus buk Diewe (3 str.) ← Es wolt uns GOtt genädig ſeyn (3 str.) Martin Luther MIeli Krikščionis džiaukimės (10 str.) ← Nun freut euch lieben Chriften (10 str.) Martin Luther MIeli Krikščionis džiaugkitės (5 str.) ← Sey freudig arme Chriftenheit (5 str.) Valentin Thilo (1607–1662) Miel’s Įėzau ſawa man futek Malonę (9 str.) ← Laß mich jetzt ſpühren IEſu dein Erbarmen (9 str.) Heinrich Bussenijus (~1626–1665) Pagárbint’s Diewe buk irgi laupfintas (3 str.) ← GOtt ſey gelobet und gebenedeıet (3 str.) Martin Luther PAliecawōk mielamui Diewui ſawo Kellus (12 str.) ← Befiehl du deine Wege (12 str.) Paul Gerhardt (1607–1676) PRIeß Diewą ſawą mieląjį (9 str.) ← Ich habs verdient/ was will ich doch (9 str.) Paul Gerhardt RYkāukit jus wierniejį (6 str.) ← Nun jauchtzet all ihr Frommen (6 str.) Michael Schirmer (1606–1673) SU Dekawone jau linkmay laupſinkit’ (9 str.) ← Nun dancket all’ und bringet Ehr (9 str.) Paul Gerhardt Sƶirdingay pritaifykit, kožnas ſawo Sƶirdį (4 str.) ← Mit Ernſt o Menſchen Kinder (4 str.) Valentin Thilo S3wenta Dwaſe mus aplankyk (7 str.) ← O Heil’ger Geift kehr bey uns ein (8 str.) Michael Schirmer TU, miel’s Įėzau, Duſe mano (12 str.) ← IEſu/ der du meine Seele (12 str.) Johann Rist (1607–1667) WIſgálys amžinaſsis Tėwe, ſuffimilk ant muſų (3 str.) ← O allmächtiger ewiger Vater/ erbarm dich unser (3 str.) Johann Horn (~1490–1547) Kaip matyti, Milkaus išverstų vokiškų giesmių autoriai buvo žymiausi XVI ir XVII a. kūrėjai. Jis išvertė keturias Martino Lutherio (1483–1546) ir tris 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficia­liajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas Pauliaus Gerhardto (1607–1676) giesmes, po dvi Michaelio Schirmerio (1606–1673) bei Valentino Thilo (1607–1662) giesmes ir po vieną Johanneso Horno (~1490–1547)², Nicolauso Hermano (~1500–1561), Georgo Wernerio (1589–1643), Heinricho Bussenijaus (~1626–1665), Justuso Gesenijaus (1601–1673), Johanneso Risto (1607–1667), Ernsto Christopho Homburgo (1607–1681) giesmę, taip pat vieną anoniminę³ (žr. 1 lentelę). Nustatyta, kad 15 vokiškų giesmių į lietuvių kalbą Milkus išvertė pirmą kartą, o 4 jo vertimai yra nauji jau ankstesnių vertimų variantai (Michelini 2010: 133–161, taip pat 225–226). Kiti 1732 m. leidime pateikti kriptonimai liudija, kad, be Milkaus, prie Berento giesmyno naujais giesmių vertimais prisidėjo dar keli Prūsijos Lietuvos kunigai. Kriptonimais „J. B. Arch. Inft.“, „I. B. Arch. I.“ ir „J. B. A. J.“ pažymėtas giesmes išvertė pats Berentas, „A. F. S. P. P.“ – Papelkių kunigas Adomas Frydrichas Šimelpenigis, „P. R. P. W.“ – Valtarkiëmio kunigas Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig, 1675–1749), „C. St. P. S.“ – Želvos kunigas Kristijonas Štimeris (Christian Stimer, Stimehr, 1676–1750), „A. L. P. M.“ – Klaipėdos kunigas Abraomas Dovydas Liuneburgas (Abraham David Lüneburg, 1670–1743), „J. J. S. Pašt. Ruff.“ – Rusnės kunigas Jonas Jokūbas Šperberis (Johann Jacob Sperber, 1679–1741). Berentas savo giesmyną papildė ir keliomis giesmėmis iš tuomet jau mirusių trijų vertėjų himnodinio palikimo: Katyčių kunigo Jono Andriaus Cezario (Johannes Andreas Caesar, ~1650–1710), Pilupėnų kunigo Kristupo Polio (Christoph Poll, ?–1693) ir Narkyčių kunigo Frydricho Kristupo Rabės (Friedrich Christoph Rabe, 1669–1720) (prie jų verstų giesmių atitinkamai įrašyta „J. A. Cæf. P. C.“, „J. Andr. Cæfar. Paft. Coadjut.“, „Chriftoph. Poll. P. Pillupp.“, „Chriftoph. Pollii. Paft. Pillup.“, „C. Poll. P. P.“; „F. C. R. P. N.“) (plg. LB I 46). Berentas 1732 m. giesmyne publikavo 335 senąsias ir naująsias giesmes (G1732 1–408, Nr. 1–335; Quandt 1735–12–01: [VI]). Remiantis Guido Michelini’o tyrimais, pirmasis Berento giesmyno leidimas, palyginti su savo šaltiniu – Šusterio giesmynu, buvo papildytas 81 giesme, iš kurių 75 giesmės verstos ² Milkaus verstos giesmės „Wilffálys ämžináffis Tėwe, fufimilk ant murû“ vokiško originalo „O allmächtiger ewiger Vater / erbarm dich unfer“ autorystę priskirta Hornui remiantis Philippo Wackernagelio pateiktais duomenimis (žr. Wackernagel 1870: 356, Nr. 427; taip pat žr. Michelini 2010: 226). ³ Milkaus verstos giesmės „Įežau Kriftau, tawęſp’ Baukiu“ vokiško originalo „HErr IEſu Chriſt ich ſchrey zu dir“ autoriumi vėlesniuose giesmynuose (pvz., 1877, 1936 m.) nurodomas „Janssen“. Galimas dalykas, kad galvoje turėtas giesmių vertėjas Petrus Janssenas (1698–1770) (plačiau apie jį žr. Koch 1973: 34–35). Straipsniai / Articles 103 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ dešimties Prūsijos Lietuvos kunigų, o 6 yra anoniminės⁴. Iš 1732 m. leidime pateiktų kriptonimų matyti, kad Berentas paskelbė 18 vertimų, Šimelpenigis – 15, Ruigys – 9, Štimeris – 4, Liuneburgas ir Šperberis – po vieną. Be to, Berentas į savo giesmyną įtraukė 8 naujas giesmes tuomet jau mirusių kunigų: Cezario ir Polio – po 3⁵, o Rabės – 2. Visus šiuos vertėjus giesmių skaičiumi lenkia Milkųs – jo vertimų paskelbta 19 (žr. 1 lentelę), t. y. viena giesme daugiau nei Berento. Taigi vertinant naująjį giesmyno repertuarą kiekybiškai, kitaip tariant, atsižvelgiant į naujų giesmių skaičių, konstatuotina, kad 1732 m. iš tuomečių vertėjų Milkaųs vertimų publikuota daugiausia: pirmajame leidime jo vertimai sudaro 23,45 proc., arba beveik ketvirtadalį, naujojo giesmių repertuaro ir 5,67 proc. apskritai visų šiame leidime paskelbtų giesmių (tiesa, vėliau oficialusis giesmynas vis buvo pildomas naujomis kitų vertėjų giesmėmis, tad Milkaųs įnašas mažėjo, žr. toliau – 2 sk.). Grįžtant prie Ostermejerio teiginio, kad Berento giesmynui daugiausia giesmių pateikęs Šimelpenigis (Ostermejer 1793: 130; Ostermejeris 1996: 364), tenka konstatuoti, kad 1732 m. leidime pagal paskelbtų giesmių skaičių jis dar buvo trečiasis. 2. PETRO GOTLYBO MILKAUS GIESMĖS 1735 M. GIESMYNO LEIDIME Naujasis Berento giesmynas leistas kas kelerius metus. Ligi Milkaųs mirties 1753 m. birželio 9 d. jis pasirodė dar penkis kartus: antrasis leidimas išspausdintas 1735, trečiasis – 1738, ketvirtasis – 1740, penktasis – 1745, šeštasis – 1748 m. (LB I 45–47, Nr. 135–140)⁶. ⁴ Tiek giesmių (75 + 6 = 81) susidaro susumavus Michelini’o monografijoje Jono Berento Iš naujo perweizdėtos ir pagėrintos Giesmių Knygos. Mörlino traktato pritaikymas poezijoje publikuotus naujuosius G1732 tekstus (Michelini 2010: 67–209; plg. Michelini 2009: 104). ⁵ Viena šių trijų Jono Andriaus Cezario giesmių „Kam tu Žmogau wargingas“ pirmą kartą paskelbta Jono Rikovįjaus (Johann Richovius, 1652–1703) giesmyne (žr. „Kám režáili žiwatą“, G1685 522–524), vėliau pakartota Frydricho Zigmanto Šusterio (žr. G1705 407–408), o 1732 m. pasirodė stipriai redaguota, tad laikoma nauju vertimu (Michelini 2010: 185–186). Dar viena giesmė „Diewe miel’s Štav Taw Paklàną“ buvo perspausdinta iš Šusterio ir Rikovįjaus giesmynų (žr. G1685 367–368; G1705 566–568), taigi 1732 m. iš viso publikuotos 4 Cezario verstos giesmės. ⁶ Pridurtina, kad dar vėlesni leidimai, nors ir išaugo iš Berento giesmyno bei išlaikė tęstinę numeraciją (pvz., 1750 m. leidimas laikomas septintuoju, o 1753 – aštuntuoju), buvo parengti Adomo Frydricho Šimelpenigio ir yra vadinami Šimelpenigio giesmynu (žr. LB I 386, Nr. 1097–1098 ir kt.; plačiau apie Šimelpenigio sudarytą klasikinio modelio oficialųjį lietuvišką giesmyną žr. Michelini 2009: 132–153). 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos ofici al i ajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas Lietuvos bibliografams ir lietuvių raštijos tyrėjams nebuvo žinomas nė vienas iki mūsų dienų išlikęs antrojo (1735) leidimo egzempliorius (Biržiška 1924: sk. 54, Nr. 153; LB I 45, Nr. 136). Manyta, kad šis leidimas neišlikęs (Michelini 2010: 49; Michelini 2013: 84). Neseniai vienas antrojo leidimo egzempliorius rastas Prahoje, Čekijos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje (ček. Národní knihovna České republiky; NK ČR: 33 K 139; apie 1735 m. giesmyną kaip šaltinį ir kaip veikalą žr. Triškaitė 2020: 33–82). Nors antrasis leidimas pasirodė praėjus vos trejiems metams nuo pirmojo išspausdinimo, tačiau lyginamoji abiejų leidimų analizė atskleidė, kad būta svarbių kiekybinių ir kokybinių pokyčių. 1735 m. pasirodęs antrasis giesmyno leidimas buvo ne tik papildytas naujomis giesmėmis, bet ir pertvarkyta jo struktūra, redaguota giesmių kalba. Palyginti su pirmuoju leidimu, antrasis buvo papildytas 26 naujomis giesmėmis, o vienos ankstesnės atsakyta. Kitaip tariant, giesmių skaičius giesmyne nuo 335 išaugo iki 360 (plg. G1732 1–408, Nr. 1–335 ir G1735 1–432, Nr. 1–360). Toji į 1735 m. leidimą nebepatekusi giesmė buvo Milkaus „Mieli Krikščionis džiaukimės“ – populiarios Martino Lutherio giesmės „Nun freut euch lieben Christen“ vertimas. 1732 m. publikuoti net du jos vertimai – ne tik Milkaus, bet ir Berento „Iu mes mielėji Krikščionis linksmay“, o nuo 1735 m. giesmyne liko tik antrasis (plg. G1732 171–172, Nr. 161; 389–390, Nr. 323 ir G1735 196–197, Nr. 182; taip pat žr. G1832 225–226, Nr. 208 ir kt.). Svarbi naujovė buvo ir tai, kad visos 1732 m. leidimo priede „Appendix arba Kittos naujos Giesmės ßwėžey pridėtos“ (G1732 359–408, Nr. 302–335) publikuotos giesmės, tarp jų ir Milkaus, 1735 m. buvo perkeltos į pagrindinę giesmyno dalį, prie atitinkamos teminės grupės giesmių, ir parengtas naujas priedas „Kittos naujos Giesmės ßwėžey pridėtos“ (G1735 398–432, Nr. 335–360). Jame sudėtos visos 26 naujosios giesmės, kurių vertėjai tebuvо du: Fabijonas Ulrichas Glazeris (Fabian Ulrich Glaser, 1688–1747), pirmą kartą čia paskelbęs 18 giesmių, ir Adomas Frydrichas Šimelpenigis, pateikęs 8 naujus vertimus (išsamiau apie Berento giesmyno antrojo leidimo naujoves žr. Triškaitė 2020: 55–67). Naujų Milkaus vertimų nei pagrindinėje giesmyno dalyje, nei naujai sudarytame priede nebepasirodė. Kaip tik 1735 m. publikuotų giesmių skaičiumi Milkų aplenkė Šimelpenigis: antrajame leidime paskelbta 18 Milkaus vertimų, o Šimelpenigio – 23 (be minėtų priede įdėtų 8 naujų giesmių, pagrindinėje giesmyno dalyje buvo pakartota 15 jo giesmių iš pirmojo leidimo). Taigi Ostermejeris, teigdamas, kad Berento giesmynui daugiausia giesmių pateikęs Šimelpenigis (Ostermeyer 1793: 130; Ostermejeris 1996: 364), teisus tebuvо iš dalies, mat Šimelpenigis vis gausėjančiais vertimais persvarą įgijo nuo 1735 m. Antrajame leidime publikuotos Milkaus giesmės sudarė 16,98 proc. naujojo giesmių repertuaro ir 5 proc. viso giesmyno repertuaro. Straipsniai / Articles 105 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Tikėtina, kad lygiai tiek pat Milkaus giesmių paskelbta trečiajame (1738) ir ketvirtajame (1740) leidimuose, kurių kol kas nerasta nė vieno egzemplioriaus, taip pat penktajame (1745), kurio težinomas vienas egzempliorius, saugomas Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje Sankt Peterburge (ЛБ 1044) (LB I 46–47, Nr. 139), ir šeštajame, kurio žinomi du egzemplioriai: vienas saugomas Prūsijos kultūros paveldo Valstybinėje bibliotekoje Berlyne (SBB PK: En 9822) (LBP 18, Nr. 140), kitas, defektinis, – Vilniaus universiteto bibliotekoje (VUB: LR 810/1) (LB I 47, Nr. 140). Šią prielaidą paremia Milkaus giesmių perimamumo vėlesniuose giesmynuose analizė (žr. toliau – 3 sk.). Kito tik proporcijos lyginant su kitų vertėjų indėliu, nes naujų leidimų repertuaras vis plėtėsi, pavyzdžiui, ketvirtąjį leidimą sudarė 400 giesmių (Ostermeyer 1793: 111; Ostermejeris 1996: 356), penktąjį – 4097, šeštąjį – 417 (G1748; taip pat žr. Quandt 1748–03–01: [VII]). 3. PETRO GOTLYBO MILKAUS GIESMIŲ RECEPCIJA VĖLESNIUOSE OFICIALIOJO GIESMYNO LEIDIMUOSE Milkaus verstos giesmės buvo perspausdinamos ir vėlesnėse oficialiojo giesmyno redakcijose bei leidimuose. 1750 m. pasirodė Adomo Frydricho Šimelpenigio parengtas oficialiojo giesmyno leidimas su pridėta antrąja dalimi, pradėjęs klasikinio modelio giesmių rinkinio tradiciją (plačiau žr. Michelini 2009: 132–153). Nuo 1750 iki 1776 m. išėjo septintasis–tryliktasis oficialiojo giesmyno leidimai, o 1791 m., manoma, pakartotinai pasirodė aštuntasis (žr. LB I 386–388, Nr. 1097–1104; LBP 68, Nr. 1097, 1102). XIX a. pirmojoje pusėje Karolio Gotardo Keberio (Karl Gotthard Keber, 1756–1835) parengta giesmyno redakcija (¹1832) buvo spausdinama su jo pridėta trečiąja dalimi (žr. LB I 191–192, Nr. 533–535), o šimtmečio antrojoje pusėje kas kelerius metus leista Frydricho Kuršaičio (Friedrich Kurschat, 1806–1884) redakcija (žr. LB I 204–205, Nr. 570–576; LB I 213–215, Nr. 595–601), kuri nuo 1857 m. spausdinta jau su jo sudaryta trečiąja dalimi. Visų šių redakcijų pirmosios dvi dalys buvo perimtos iš Šimelpenigio parengto klasikinio modelio giesmyno, kurio pirmosios dalies pamatas – Berento giesmynas, o antrosios – Glazerio giesmių rinkinys. 7 Kvantas pratar­mėje minėjo 408 šio leidimo giesmes (citatą žr. Michelini 2010: 49, išn. 279), tačiau iš tiesų jų sudaro 409 (LB I 46, Nr. 139; Kaunas 1996: 166; Michelini 2009: 115). 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas 2 LENTELĖ. Giesmė „IEżau Kriftau, kurs tu gawai“ ir jos vertimo atribucija 1732, 1735 ir 1832 m. oficialiojo giesmyno leidimuose G1732 375, Nr. 313 G1735 62, Nr. 61 G1832 [68], Nr. 72 P. G. M. P. G. P. G. M. P. G. A. F. S. P. P. IEżau Kriftau, kurs tu gawai, Grabbe atfiilfet’ ſkannay, dūk mums tawij’ ilſētifi irgi nũ Grieķū lautifi. IEżau Kriftau, kurs tu gawai, Grabbe atfiilfet’ ſkannay, dūk mums tawij’ ilſētifi, irgi nũ Grieķū lautifi. Iėżau Kriftau, kurs tu gawai Grabe atfiilfet ſkaney, dūk mums tawij’ ilſētifi, irgi nũ Grieķū lautifi. 2. Dūk mums Nuſſitikkejimą, atpirk­tiems per tawo Kraujã, welk mus į Dangauſ Linkſmybę, pas ſawo Tėwo Sżwiefybę. 2. Dūk mums Nuſſitikkejimą, atpirk­tiems per tawo Kraujã, welk mus į Dangauſ Linkſmybę, pas ſawo Tėwo Sżwiefybę. 2. Dūk mums Nuſſitikėjimą, atpirktiems per tawo Kraują, welk mus į Dangauſ Linkſmybę, pas ſawo Tėwo Sżwiefybę. 3. Taw Dėkui, Iėżau mielafiſs, uź mus nukryźawotafiſs; dūk mums per tawo tą Mūk ą, nukakti į Dangauſ Dźaugſmą. 3. Taw Dėkui, Iėżau mielafiſs, uź mus nukryźawotafiſs; dūk mums per tawo tą Mūk ą, nukakti į Dangauſ Dźaugſmą. 3. Taw Dėkui, Iėżau mielafiſs, uź mus nukryźawotafiſs. Dūk mums per tawo tą Mūk ą, nukati į Dangauſ Dźaugſmą. Oficialiojo giesmyno repertuaro analizė liudija, kad ir vėliau – tiek Šimelpenigio, tiek Keberio, tiek Kuršaičio, tiek paskesnėse XX a. redakcijose (pvz., 1936 m.) – liko 18 Milkaus verstų giesmių (žr. 3 lentelę). Tai vis tos pačios pirmą kartą 1732 m. publikuotos giesmės, kurios buvo pakartotos 1735 m. leidime (žr. anksčiau – 2 sk.). Kitaip tariant, nuo 1735 m. Milkaus giesmių skaičius oficialiajame giesmyne tapo pastovus – nuo tolei ištisus du šimtmečius vis skelbta 18 jo vertimų (žr. 3 lentelę). Dėmesys atkreiptinas į tai, kad kai kuriuose vėlesniuose (pvz., 1776, 1832, 1877, 1936 m.) leidimuose prie Milkaus giesmės „IEżau Kriftau, kurs tu gawai“, verstos iš Georgo Wernerio „Der Du HErr IEſu Ruh und Raft“, kaip vertėjas kriptonimu „A. F. S. P. P.“ nurodomas Šimelpenigis (G1776 67–68, Nr. 72; G1832 [68], Nr. 72; G1877 67–68, Nr. 72; G1936 67–68, Nr. 72). Kitaip tariant, tuose leidimuose tėra 17 giesmių, pažymėtų kriptonimu „P. G. M. P. G.“ ir priskiriamų Milkui (žr. 3 lentelę). Vis dėlto filologinė gretinamoji analizė liudija, kad iš tiesų ši giesmė yra tas pats vertimas, kuris buvo paskelbtas jau 1732 m. Milkaus vardu (žr. 2 lentelę). Kad vertimo „IEżau Kriftau, kurs tu gawai“ priskyrimas Šimelpenigiui vėlesniuose giesmynuose laikytinas apsirikimu, abejoti neleidžia ir toji aplinkybė, jog Milkųs kaip vertėjas nurodomas tiek antrajame Berento giesmyno leidime (G1735 62, Nr. 61, žr. 2 lentelę), tiek paties Šimelpenigio redaguotame Straipsniai / Articles 107 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ aštuntajame (žr. G1753[=G1791] 67–68, Nr. 72)⁸ (tiesa, po Šimelpenigio mirties 1776 m. pasirodžiusiame tryliktame leidime prie šios giesmės jau įrašytas kriptonimas „A. F. S. P. P.“). Maža to, Petrui Gotlybui Milkui šios giesmės vertimą priskyrė ir sūnus Kristijonas Gotlybas Milkus savo parengtame neoficialiame giesmyne Sėnos ir naujos krikščioniškos Giesmės (1806, toliau – MG1806, žr. 1 pav.). Pridurtina, kad sūnus, publikuodamas šią tėvo išverstą giesmę, šiek tiek ją redagavo⁹: P. C. M. P. G. Jezau Kristau! kurs tu gawai Grabbe atſilſēt ſkanney, dûk mums tawiĵ’ ilſētiſi irgi nû Griekû lâutiſſi. 2. Dûk mums Nuſſitikėjimą, atpirk­tiems per tawo Kraują, weſk mus į Dangų błownajį pas Tėwą, mus taip mylinti. 3. Taw Dėkui Jezau mielaſſis, uź mus nukry­źawotaſſis, dûk mums per tawo Muką tą nukaikt į Dźiaugſmą amźiną. (MG1806 69, Nr. 70) ¹ PAV. Giesmė „Jezau Kristau! kurs tu gawai“ ir jos vertimo atribucija Kristijono Gotlybo Milkaūs giesmyne Sėnos ir naujos krikščioniškos Giesmės (1806); VUB: Lʀ 777 ⁸ Kad 1791 m. pasirodęs giesmynas buvo pakartotas aštuntasis leidimas, žr. LB I 388, Nr. 1103. Šiuo metu žinomas vienintelis aštuntojo leidimo egzempliorius yra išlikęs be antraštinio lapo, todėl nežinomi tikslūs išleidimo metai. Remiantis Kvanto pratarme (ji datuota 1752 m.) ir kartu su giesmynu įrištu maldynu (jis išspausdintas 1753 m.), manoma, kad jis turėjo išeiti 1752 ar 1753 m. (LB I 386). ⁹ Pateikiamoje citatoje taisytos vertimo vietos, išskyrus rašybos ir skyrybos korekcijas, pabrauktos šio straipsnio autorės. Minėtina, kad prie giesmės pateiktame kriptonime „P. C. M. P. G.“ liko korektūros klaida: vietoj „C.“ turėjo būti „G.“ (t. y. „G[otlybė]“). 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas 3 LENTELĖ. G1732 paskelbtos Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės ir jų recepcija XVIII–XX a. oficialiojoje giesmyno leidimuose Eilės Nr. | G1732 paskelbtu Mikautis lietuvišku vertimu pradini­mai | G1732 pusla­pis, gies­mės eilės Nr. | G1735 pusla­pis, gies­mės eilės Nr. | G1753 puslapis, gies­mės eilės Nr. | G1776 puslapis, gies­mės eilės Nr. | G1832 puslapis, giesmės eilės Nr. | G1877 pusla­pis, gies­mės eilės Nr. | G1936 pus­lapis, gies­mės eilės Nr. 1. Pagarbinti Š, Dieve buk įgal laupintas — p. 138–139, Nr. 130 — p. 161, Nr. 149 — p. 106–167, Nr. 173 — p. 106–167, Nr. 173 — p. 106–167, Nr. 173 — p. 106–167, Nr. 173 2. MAnoumus buk Dieve — p. 152–153, Nr. 144 — p. 175, Nr. 163 — p. 178, Nr. 187 — p. 178, Nr. 187 — p. 201–202, Nr. 187 — p. 178, Nr. 187 — p. 178, Nr. 187 3. JEr Pon’s Diew’s mus ne gelbetu — p. 157, Nr. 148 — p. 179, Nr. 167 — p. 181–182, Nr. 191 — p. 181–182, Nr. 191 — p. 205, Nr. 191 — p. 181–182, Nr. 191 — p. 181–182, Nr. 191 4. Mieli Krikščionis džiaukimės — p. 171–172, Nr. 161 — – — – — – — – — – — – 5. Jėzau Kratau, tavep’ bačkiu — p. 194–196, Nr. 178 — p. 223–225, Nr. 201 — p. 244–246, Nr. 241 — p. 244–246, Nr. 241 — p. 279–281, Nr. 241 — p. 244–246, Nr. 241 — p. 244–246, Nr. 241 6. Miel’s Jėzau fawa man futek Malonę — p. 196–197, Nr. 179 — p. 225–226, Nr. 202 — p. 246, Nr. 242 — p. 246, Nr. 242 — p. 281–282, Nr. 242 — p. 246, Nr. 242 — p. 246, Nr. 242 7. RYškauk it jus wiernеji — p. 361, Nr. 303 — p. 5–6, Nr. 5 — p. 7–8, Nr. 7 — p. 7–8, Nr. 7 — p. 8–9, Nr. 7 — p. 7–8, Nr. 7 — p. 7–8, Nr. 7 8. Širdingay pratikykit, kožnas favo Szirdį — p. 362, Nr. 304 — p. 7–8, Nr. 7 — p. 9, Nr. 9 — p. 9, Nr. 9 — p. 10–11, Nr. 9 — p. 9, Nr. 9 — p. 9, Nr. 9 9. Laupinkit’ Diewą Danguje, Krikščionis — p. 362–363, Nr. 305 — p. 18–19, Nr. 19 — p. 18–19, Nr. 18–19, Nr. 21 — p. 16(e)–16(f), Nr. 21 — p. 18–19, Nr. 21 — p. 18–19, Nr. 21 10. Jėzau, tu Dangaus Linksm ybę — p. 372–373, Nr. 311 — p. 51–52, Nr. 52 — p. 54–55, Nr. 61 — p. 54–55, Nr. 61 — p. 52–53, Nr. 61 — p. 54–55, Nr. 61 — p. 54–55, Nr. 61 Straipsniai / Articles 109 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Eilės Nr. | G1732 paslėbtų Mini kauš lietuviškų vėtrimų papyadimai | G1735 puslapis, giesmes eilės Nr. | G1753 gies- = [179] puslapis, giesmes eilės Nr. | G176 puslapis, giesmes eilės Nr. | G182 puslapis giesmės eilės Nr. | G1877 puslapis, giesmės eilės Nr. | G1936 puslapis, giesmes eilės Nr. 11. KAD Griekės manne kankinių nór — p. 373–374, Nr. 312 — p. 54–55, Nr. 54 — p. 57–58, Nr. 63 — p. 55–56, Nr. 63 — p. 57–58, Nr. 63 — p. 57–58, Nr. 63 12. Ilgiau Kritau, kurs tu gavai — p. 375, Nr. 313 — p. 62, Nr. 61 — p. 67–68, Nr. 72 — p. [68], Nr. 72* — p. 67–68, Nr. 72* — p. 67–68, Nr. 72* — p. 67–68, Nr. 72* 13. Sėventa Dvawna mus aplanky — p. 379–380, Nr. 316 — p. 85–87, Nr. 87 — p. 94–95, Nr. 102 — p. 99–101, Nr. 102 — p. 94–95, Nr. 102 — p. 94–95, Nr. 102 — p. 94–95, Nr. 102 14. Wingdÿs amžinasis Tėve, užmirik ant mumū — p. 380–381, Nr. 317 — p. 93–94, Nr. 95 — p. 100–101, Nr. 110 — p. 108, Nr. 110 — p. 100–101, Nr. 110 — p. 100–101, Nr. 110 — p. 100–101, Nr. 110 15. Tu, miel’s Tėvau, Dūže mano — p. 382–384, Nr. 319 — p. 148–150, Nr. 139 — p. 154–156, Nr. 162 — p. 173–175, Nr. 162 — p. 154–156, Nr. 162 — p. 154–156, Nr. 162 — p. 154–156, Nr. 162 16. SO Dekawone jau lhnkmy auplinhkit — p. 388, Nr. 322 — p. 189–190, Nr. 177 — p. 192–193, Nr. 203 — p. 218–219, Nr. 203 — p. 192–193, Nr. 203 — p. 192–193, Nr. 203 — p. 192–193, Nr. 203 17. Paliecawók mielaumui Diewui Iawo Kellus — p. 390–392, Nr. 324 — p. 203–204, Nr. 187 — p. 206–207, Nr. 215 — p. 234–236, Nr. 215 — p. 206–207, Nr. 215 — p. 206–207, Nr. 215 — p. 206–207, Nr. 215 18. Prieš Diewą ławą mielėj — p. 395–397, Nr. 326 — p. 226–228, Nr. 203 — p. 247–248, Nr. 243 — p. 282–283, Nr. 243 — p. 247–248, Nr. 243 — p. 247–248, Nr. 243 — p. 247–248, Nr. 243 19. Mielí Krikščionis džiaugkities — p. 407–408, Nr. 335 — p. 396–397, Nr. 334 — p. 410–411, Nr. 398 — p. 480–481, Nr. 398 — p. 410–411, Nr. 398 — p. 410–411, Nr. 398 — p. 410–411, Nr. 398 (Ženkla * rodo, kad giesmė „Ezaal Kritau kurs tu gavai“ leidime pažymėta kriptominiu „A E F S P. P.“) 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficia­li ajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas Vaclovas Biržiška spėjo, kad Petras Gotlybas Milkus galėjo būti įvertęs daugiau giesmių, nei publikuota oficialiajame giesmyne, kad net buvo sudaręs rankraštinį lietuviškų giesmių rinkinį, kuriuo vėliau pasinaudojęs jo sūnus Kristijonas Gotlybas Milkus, tačiau savo nuomonės neargumentavo ir informacijos šaltinio nenurodė (žr. BržA II 53). Jei toks rinkinys būtų egzistavęs, tikėtina, kad sūnus būtų publikavęs ne vien jau anksčiau išspausdintas tėvo giesmes, bet ir bent dalį rankraštinių. Vis dėlto Kristijonas Gotlybas Milkus savajame giesmyne Sėnos ir naujos krikßçonißkos Gieſmės paskelbė tik 17 tėvo giesmių – visos jos jau buvo publikuotos oficialiajame giesmyne, neįtraukė tik dviejų vertimų: jau minėto „MIeli Krikßçionis dźauk imės“ ir „Wißgálys amźinaffis Tėwe, ſuffimilk ant mufû“ (antroji giesmė ir toliau spausdinta oficialiajame giesmyne, žr. 3 lentelę). Apibendrinant Milkaus verstų giesmių recepciją, pasakytina, kad jos buvo perspausdinamos ne tik Berento ir Šimelpenigio giesmynuose, bet ir vėlesniuose Prūsijos Lietuvos evangelikų liuteronų oficialiojo giesmyno leidimuose iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio (žr. 3 lentelę). 4. IŠVADOS 1. Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne publikuotų Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 1695–1753) giesmių kiekybinė analizė atskleidė, kad pirmą kartą Jono Berento (Johann Behrendt, 1667–1737) giesmyno Jß naujo pérweizdėtos ir pagerīntos Gieſmû=Knygos pirmajame (1732) leidime pasirodžiusios jo giesmės svariai prisidėjo prie šio giesmių rinkinio repertuaro atnaujinimo: iš visų tuometčių vertėjų Milkus pateikė daugiausia vertimų (19) – jie sudarė beveik ketvirtadalį naujojo giesmių repertuaro. 2. Berento giesmyno antrajame (1735) leidime atsakyta Milkaus giesmės „MIeli Krikßçionis dźauk imės“, verstos iš Martino Lutherio „Nun freut euch lieben Chr iften“, tad šiame leidime publikuota 18 jo giesmių. Nuo antrojo leidimo skelbiamų Milkaus vertimų skaičius nebekito, t. y. naujais vertimais prie giesmyno pildymo jis daugiau nebeprisidėjo, o šios 18 giesmių sudarė stabilią oficialiojo giesmyno repertuaro dalį iki pat Antrojo pasaulinio karo išvakar ių. 3. Milkaus giesmė „IEzau Kristau, kurs tu gawai“, versta iš Georgo Wernerio „Der Du HErr IEſu Ruhn und Raft“ ir pirmą kartą paskelbta pirmajame (1732) Berento giesmyno leidime, kai kuriuose vėlesniuose leidimuose, rodos, nuo XVIII a. antrosios pusės nepagrįstai priskiriama Adomui Frydrichui Šimelpenigiui (Adam Friedrich Schimmelpfennig, 1699–1763). Straipsniai / Articles 111 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ 4. Kiekybiniu aspektu vertinant Milk aus indeksą oficialiojo giesmyno repertuarą ir lyginant su kitų tuomečių vertėjų įnašu, konstatuotina, kad paskelbtų giesmių skaičiumi Milk us pirmavo pirmajame (1732) leidime, o nuo antrojo (1735) giesmyną vis pildant naujomis kitų vertėjų giesmėmis jo indeksas mažėjo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Biržiška Vaclovas 1924: Lietuvių bibliografija 1. XVI–XVIII amž., Kaunas: Švietimo Ministerijos leidinys. Biržiška Mykolas] 1931: Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos I knygos. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys, Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė. [Bruožis An­sas] Probočių Anūkas 1920: Mažosios Lietuvos busimieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai, Tilžė: „Spaudos“ (Pavlovskio) spaustuvė. BržA II – Vaclovas Biržiška, Aleksandrynas. Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 2. XVIII–XIX amžiai, Vilnius: Sietynas, 21990. Fischer Albert Friedrich Wilhelm 1878–1879: Kirchenlieder=Lexicon. Hymnologisch=literarische Nachweisungen über ca. 4500 der wichtigsten und verbreitetsten Kirchenlieder aller Zeiten in alphabetischer Folge nebst einer Übersicht der Liederdichter. Zusammengestellt von Albert Friedrich Wilhelm Fischer, Oberpfarrer zu Groß=Ottersleben, Superintendent a. D. 1–2 [...] Gotha. Friedrich Andreas Perthes. G1685 – Naujos Su pritarimu wiffû Bažicôs mufu Lietuwoję Mokitojû pagerintos GIESMJU KNYGOS, Taipojeg MALDU KNYGELES, Labja ufej Bažnyčofe Warto jimos Patog iey futaifitos ir bʒeʒey iʒdutos per M. Jona Rikowią / Norkicû Kleboną. KARALAUCUJE, Ißfpa uftos per PRIDRIKIO REUSNERO, paliktą Naßlę / 1685 (internetinis leidinys: Danielius Kleinas, Jonas Rikovi jus, Naujos pagerintos giesmių knygos, Naujos maldų knygelės, 1685, perrašą ir žodžių formų konkordancijas parengė Mindaugas Šinkūnas, Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2004). G1705 – Danielius Kleinas, Frydrichas Šusteris, Naujos pagerintos giesmių knygos, Naujos maldų knygelės, 1704, internetinis leidinys: perrašą ir žodžių formų konkordancijas parengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2008. G1732 – Ißnaujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû=Knygos / kurriûje brangiá uſos fėnos ir naujos Giesmės ſurabytos / Diewui ant Garbės / ir Prūſû Karalyſtėje efantiems Lietuwninkams 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficia-liajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas ant Dubû IƂgánimo / podraug ƒu Maldû=Knygomis / kurrûƒe ne tiktay ƒénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Karalaucz̄uie / Anno 1732. Ifpauftos Iono Prideriko Reuƒnero; SBB PK: En 9820. G1735 – IƂ naujo pérweizdétos ir pagérintos Gieƒmû=Knygos / kurrûƒe brangiaûƒos ƒénos ir naujos Gieƒmes ƒuraßytos / Diewui ant Garbės, ir Prufû Karalyƒtėje eƒantiems Lietuwninkams ant Dubû IƂgánimo, podraug ƒu Maldû=Knygomis, kurrûƒe ne tiktay ƒénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Antra Karta ißpáuftos Karalaucz̄uie / Méte 1735. [...]; NK ČR: 33 K 139. G1748 – IƂ naujo pérweizdétos ir pagérintos Gieƒmû=Knygos, kurrûƒe brangiaûƒos ƒénos ir naujos Gieƒmes ƒuraßytos, Diewui ant Garbės ir Prufû Karalyƒtėje eƒantiems Lietuwninkams ant Dubû IƂgánimo podraug ƒu Maldû=Knygomis, kurrûƒe ne tiktay ƒénos, bet ir nau-jos Maldos randamos yra. SƷeßta Karta ißpáuftos. Karalaucz̄uie, Méte 1748. Raßtais Karalaus; SBB PK: En 9822. G1753 – [IƂ naujo pérweizdétos ir pagérintos Gieƒmû=Knygos, kurrûƒe brangiaûƒos ƒénos ir naujos Gieƒmes ƒuraßytos, Diewui ant Garbės ir Prufû Karalyƒtėje eƒantiems Lietuwninkams ant Dubû IƂgánimo podraug ƒu Maldû=Knygomis, kurrûƒe ne tiktay ƒénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. (...) Karalaucz̄uie, Méte 1753]; LLTIB: B 1956 (def., pavadinimas pateiktas pagal 1748 metų leidimą). G1776 – IƂ naujo pérweizdétos ir pagérintos Gieƒmû=Knygos, kurroƒa brangiaûƒos ƒénos ir naujos Gieƒmes ƒuraßytus Diewui ant Garbės ir Prufû Karalyƒtėje eƒantiems Lietuwninkams ant Dubû IƂgánimo podraug ƒu Maldû=Knygomis, kurroƒa ne tiktay ƒénos, bet ir nau-jos Maldos randamus yra. Karalaucz̄uie, IƂpáuftos karalißkoje Knyg=Drukkawonėje Artungo [1776] (www.epaveldas.lt). G1832 – IƂ naujo pérweizdétos ir pagérintos Gieƒmû=Knygos, kurroƒa brangiaûƒos ƒénos ir naujos Gieƒmes ƒuraßytus Diewui ant Garbės ir Prufû Karalyƒtėje eƒantiems Lietuwninkams ant Dubû IƂgánimo podraug ƒu Maldû=Knygomis, kurroƒa ne tiktay ƒénos, bet ir nau-jos Maldos randamus yra. Karalaucz̄uie, IƂpáuftos karalißkoje Knyg=Drukkawonėjo Artungo [1832] (www.epaveldas.lt). G1877 – Pagérintos Giefmijû=Knygos, kurioſa brangiaûſios ſénos in naujos Gieſmės ſuraßytos Diewui ant Garbės ir Prufû Karaliſtėje eſantiemſiems Lietuwninkams ant Dubîû IƂganimo podraug ƒu Maldû=Knygomis, kurioſa ne tiktay ƒénos, bet ir naujos Maldos randamos yra. IƂ Naujo pérweizdetos per F. Kursati, Lietuwninkû Kunigą Karaliaucz̄uie. Königsberg, 1877. Hartungƒche Zeitungs= und Verlags=Druckerei (www.epaveldas.lt). G1936 – Pagerintos Giefmių Knygos, kurioſe brangiausios ƒenos ir naujos Gieƒmes ƒuraßytos Diewui ant Garbės ir Lietuwninkams ant Dubių IƂganymo podraug ƒu Maldų Knygomis bei nauju trečiosios Dalies Papildymu. Naujai išleido Klaipėdos Kraßto Ewangelikßkoji Straipsniai / Articles 113 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Konfitorija 1936 Metais. Spausdinta spaustuvėje „Lituania“. Klaipėda, Palangos gatvė 23/24 (www.epaveldas.lt). Kaunas Domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga. Lietuviškos knygos raida 1547–1940, Vilnius: Baltos lankos. Koch Eduard Emil 1973: Geschichte des Kirchenlieds und Kirchengesangs der christlichen, insbesondere der deutschen evangelischen Kirche 6. Erster Haupttheil. Die Dichter und Sänger, Hildesheim, New York: Georg Olms Verlag. LB I – Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 1. 1547–1861, Vilnius: Mintis, 1969. LBP – Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 1. 1547–1861. Papildymai, Vilnius: Mintis, 1990. LE XVIII – Lietuvių enciklopedija 18. Maurai–Mintauja, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1959. Michelini Guido 2009: Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XX a. pabaigos, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Michelini Guido 2010: Jono Berento Iß naujo perveizdetos ir pagerintos Giesmû Knygos. Mörlino traktato pritaikymas poezijoje, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. Michelini Guido 2013: Prūsijos Lietuvos giesmynai Donelaičio laikais. – Acta Historica Universitatis Klaipedensis 26. Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos, 79–89. Mielcke Peter Gottlieb 1731–04–23: Prašymas Prūsijos vyriausybei Karaliaučiuje dėl atleidimo nuo baudos, Jurbarkas (nuorašas); GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 46 e, Nr. 53, 20r–21v, 22v. MG1806 – Sénos ir naujos krikščoniškos Giesmės, ypaczey Sennieniems ant Gėro ju dideléis Raßtais išßpaũstos draug ju naujom’s Maldû Knygėlėmis. Karaliaučiuje, Knygdrukawonej’ Lebrekto Eringo, Mette 1806; VUB: Lᵣ 777 (www.epaveldas.lt). MLE III – Mažosios Lietuvos enciklopedija 3. Mec–Rag, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. MLEŽ – Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015. Ostermeyer Gottfried 1793: Erÿte Littauiſche Liedergeſchichte, ans Licht geſtellet von Gottfried Oſtermeyer, der Trempenſchen Gemeine Paſtore ſeniore und der Königl. Deutſchen Geſellſchaft zu Königsberg Ehrenmitglied. Königsberg, gedruckt mit Drieftischen Schriften. 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Petro Gotlybo Milkaus verstos giesmės Prūsijos Lietuvos oficialiajame evangelikų liuteronų giesmyne: kiekybinis aspektas Ostermejeris Gotfrydas 1996: Rinktiniai raštai, par. ir išvertė L. Citavičiūtė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Quandt Johann Jacob 1735–12–01: I. N. I. In Christo hertzlich geliebter Lefer! – Iß naujo pérweizdėtos ir pagėrintos Giesmû=Knygos, kur rûſe brangiáuſos fėnos ir naujos Giefmes surašytos / Diewui ant Garbės, ir Prufû Karalystėje esantiems Lietuvninkams ant Dubû Ißgánimo, podraug ſu Maldû=Knygomis, kur rûſe ne tiktay fėnos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Antrą Kartą ißpáuſtos Karaláučiuje / Mėte 1735. [...], [III–X]. Quandt Johann Jacob 1748–03–01: I. N. I. In Christo hertzlich geliebter Lefer! – Iß naujo pérweizdėtos ir pagėrintos Giesmû=Knygos, kur rûſe brangiáuſos fėnos ir naujos Giefmes surašytos, Diewui ant Garbės ir Prufû Karalystėje esantiems Lietuvninkams ant Dubû Ißgánimo podraug ſu Maldû=Knygomis, kur rûſe ne tiktay fėnos, bet ir naujos Maldos randamos yra. Szeſta Karta ißpáuſtos. Karaláučiuje, Mėte 1748. Raßtais Karalaus, [III–XIV]. Triškaitė Birutė 2013: Petro Gotlybo Milkaus prierašai rankrašti­niame žodyne Clavis Germanico-Lithuana. – Archivum Lithuanicum 15, 39–86. Triškaitė Birutė 2020: Jono Berento giesmyno Iß naujo pérweizdėtos ir pagėrintos Giesmû=Knygos ir maldyno Maldû=Knygélos antrasis leidimas (1735): nežinotas egzempliorius Prahoje. – Archivum Lithuanicum 22, 33–82. Triškaitė Birutė, Sidabraitė Žavinta, par., 2019: Lituanistinio sąjūdžio XVIII amžiaus Prūsijoje atodangos 2. Dokumentinis Mil­kų šeimos palikimas = Die Hintergründe der litauistischen Bewegung im 18. Jahrhundert in Preußen 2. Das dokumentarische Erbe der Familie Mielcke, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Wackernagel Philipp 1870: Das deutsche Kirchenlied von der ältesten Zeit bis zu Anfang des XVII. Jahrhunderts 3, Leipzig: Druck und Verlag von B. G. Teubner. The Hymns Translated by Peter Gottlieb Mielcke in the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans: Quantitative Aspect SUMMARY The article analyses the contribution made by Peter Gottlieb Mielcke (Lith. Petras Gotlybas Milkus, 1695–1753) to the repertoire of hymns in Johann Behrendt’s (Lith. Straipsniai / Articles 115 BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Jonas Berentas, 1667–1737) hymn book Iß naujo pérweizdėtos ir pagėrintos Giefmnû=Knygos (Reviewed and Improved Hymn Book) (Königsberg, ¹1732, ²1735, etc.) from the quantitative point of view. It also discusses the inclusion of the hymns translated by Mielcke in the later editions and versions of the Official Hymn Book for Prussian Lithuania’s Evangelical Lutherans. The quantitative analysis of Mielcke’s hymns, which appeared in the first edition of Behrendt’s hymn book (1732) for the first time, revealed that they significantly contributed to the renewed repertoire of the hymn book: out of all the translators of that time, most translations were provided by Mielcke (19 hymns); they accounted for nearly one-fourth of the new repertoire of hymns. Mielcke’s hymn “Mleli Krikßčionis d͡zaukimos” translated from Martin Luther’s “Nun freut euch lieben Chriſten” was not included in the second edition of Behrendt’s hymn book (1735), meaning that there was a total of 18 hymns translated by him in this edition. In subsequent editions, the number of Mielcke’s translations did not change, i.e., he no longer contributed to the expansion of the hymn book with new translations, and the aforementioned 18 hymns constituted a stable part of the official repertoire of the hymn book until the eve of World War II. Mielcke’s hymn “IEзaut Kriftau, kurs tu gawãi”, which was translated from Georg Werner’s “Der Dd HErr IEiu Ruh und Raiſt” and published in the first edition (1732) of Behrendt’s hymn book for the first time, was erroneously attributed to Adam Friedrich Schimmelpfen­nig (Lith. Adomas Frydrichas Šimelpenigis, 1699–1763) in certain later editions, seemingly dating from the second half of the 18th century. Therefore, they include only 17 hymns bearing the cryptonym “P. G. M. P. G.”. The evaluation of Mielcke’s input into the repertoire of the official hymn book from the quantitative perspective and its comparison with the contributions of other contemporary translators lead to the conclusion that Mielcke took the lead by the number of published hymns in the first (1732) edition, whereas his contribution gradually decreased from the second (1735) edition when the hymn book was continuously supplemented with new hymns of other translators. Įteikta 2021 m. spalio 9 d. BIRUTĖ TRIŠKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius LT–10308, Lietuva [email protected] 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV