Intarpiniai ir „sta“ kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

Straipsniai / Articles 25 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-6941-6504 Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių kalbos istorija, baltistika, geolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all85-02 INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVI–XVII A. LIETUVIŲ RAŠTIJOJE Infixed and sta-stem Deduratives Attested in Lithuanian Scripts of the 16th–17th Century ANOTACIJA Straipsnyje pristatomas morfosemantinės opozicijos durativa / terminativa, fiksuojamos XVI–XVII a. lietuvių raštijoje, tyrimas: analizuojami opozicijos narių semantikos ir formaliosios raiškos santykiai, predikatinių situacijų tipai, lingvogeografinė ir chronologinė distribucija, svarstomos šios koreliacijos ištakos. Tiriamieji opozitai diferencijuojami predikatinių situacijų ribiškumo požiūriu: pamatiniai šakniniai ir kintamųjų priesagų veiksmažodžiai reiškia duratyvinį, neimplikuojantį ribos veiksmą, o intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai žymi telinį, dažniausiai inchoatyvinį ir punktyvinį veiksmą, taigi atliepia procesų ir įvykių akcionalines klases. Ypatingas vaidmuo žymint deduratyvais reiškiamas predikatines situacijas tenka prefiksacijai ir dominuojančioms būtojo laiko formoms. ESMINIAI ŽODŽIAI: veiksmažodžiai, daryba, duratyvai, terminatyvai, teliškumas, aspektas, akcionalumas, prefiksinė perfektyvacija, apofonija. ANNOTATION The article investigates the morphosemantic opposition durativa / terminativa attested in the Lithuanian scripts dating back to the 16th–17th centuries. Relations of semantic and formal expression of the members of the opposition, the types of predicate situations, areal and chronological distribution are analyzed and the origin of this correlation is considered. The opposites under study are differentiated with respect to the aspectual property of telicity: primary verbs stand for a durative, boundless action, while infixed and sta-stem DALIA PAKALNIŠKIENĖ 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV verbs denote a telic (usually inchoative) and punctual action, and thus can be ascribed to the actional classes of accomplishments and achievements respectively. Prefixation and the prevailing forms of the past tense play a particularly important role in denoting the predicate situations expressed by deduratives. KEY WORDS: verbs, derivation, duratives, terminatives, telicity, aspect, actionality, prefix perfectiviation, apophony. ĮVADAS Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai paprastai tiriami drauge: juos vienija leksinė ir gramatinė semantika, morfosintaktikos bruožai, neretai ir genetinis bendrumas (plg. bla ir bálsta, gsa ir gsta etc.). LKŽe ir tarminių žodynų duomenimis, lietuvių kalboje jų yra per tūkstantį: apie 500 intarpinių ir 600 sta kamieno veiksmažodžių. Kitose kalbose šios fleksinės klasės nėra tokios gausios: latvių kalboje intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių fiksuojama perpus mažiau, prūsų kalboje tėra keli (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000; Rudzīte 1973). Intarpiniai veiksmažodžiai laikomi archajiškesniais: jie turimi daugelyje indoeuropiečių kalbų (apie formaliosios struktūros ir semantikos raidą atskirose indoeuropiečių kalbose žr. Kuiper 1937; Strunk 1967; Gorbachov 2007 etc.). Antrasis tipas – sta kamienas – paprastai vertinamas kaip baltų (ar rytų baltų) kalbų inovacija (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Kuryłowicz 1964; Stang 1942, 1966; Oettinger 1979; Karaliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), tačiau esama bandymų juos sieti su įvairiomis ide. kalbų formacijomis (Villanueva 20101; Gorbachov 2014). Intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių produktyvumas lietuvių kalboje suponuoja santykinį šių fleksinių klasių „jaunumą“ ir skatina ieškoti tiriamųjų veiksmažodžių radimosi kelių. Sinchroniniuose ir diachroniniuose kalbotyros darbuose pabrėžiama šių veiksmažodžių sąsaja (ppr. darybos požiūriu nevertinama) su bendrašakniais vardažodžiais ir veiksmažodžiais. Sistemiškesnis požiūris į šias sąsajas leidžia nustatyti išvestinį dalies intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių statusą ir taip paaiškinti jų gausą lietuvių kalboje (Skardžius 1943: 486– 488; Hofmann 1956; Kuiper 1937; Endzelīns 1951: 764–765; Skardžius 1943: 463–486; Būga 1959: 431–469; Arumaa 1957; Kazlauskas 1968: 319–323; LKG 2, 225; Temčin 1986: 29–34; Karaliūnas 1987; Palmaitis 1998; Valeckienė 1998: 1 Ten pat žr. išsamią apžvalgą apie formanto sta kilmės hipotezes. Straipsniai / Articles 27 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje 27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Gorbachov 2007; Arkadiev 2008, 2011, 2013; Villanueva-Svensson 2010, 2011, 2016). Straipsnyje tęsiami XVI–XVII a. lietuvių raštijoje – Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno tekstuose ir Volfenbiutelio Postilėje, Mikalojaus Daukšos darbuose, Knygoje nobažnystės ir Konstantino Sirvydo veikaluose2, reprezentuojančiuose tris to meto rašto variantus, – užfiksuotų intarpinių bei sta kamieno veiksmažodžių kilmės ir darybos tyrimai. Ankstesniuose tyrinėjimuose (žr. Pakalniškienė, Šarkytė 2012: 149–170; Pakalniškienė 2018: 61–101; 2019: 8–36; 2020: 1–16) nustatyta, kad apie 65 procentus tiriamuose raštuose paliudytų intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių galima laikyti vediniais: deverbatyvai (vediniai iš veiksmažodžių) sudaro beveik 70 procentų, denominatyvai (vediniai iš būdvardžių ir daiktavardžių) – per 30 procentų. Šįkart pristatomas vienos morfosemantinės opozicijos durativa / terminativa tyrimas: analizuojami opozicijos narių semantikos ir formaliosios raiškos santykiai, predikatinių situacijų tipai, lingvogeografinė ir chronologinė distribucija, svarstomos šios koreliacijos ištakos. Tyrimui naudotasi Lietuvių kalbos instituto sukurta Senųjų raštų duomenų baze, elektroninėmis senųjų tekstų konkordancijomis, Dominyko Urbo sudarytu Martyno Mažvydo raštų žodynu (1998), Virginijos Vasiliauskienės ir Kristinos Rutkovskos kritiniais Konstantino Sirvydo Punktų sakymų leidimais (2015), Kazio Morkūno Konstantino Širvydo „Punktai sakymų“ veiksmažodžių indeksu (1980). Pavyzdžiai sukaupt rankiniu būdu: iš visų šaltinių išrinkti tikėtini terminatyviniai intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, analizuota jų aktantinė kompozicija, kiekybinė esamojo ir neesamojo laiko formų, priešdėlinių ir nepriešdėlinių veiksmažodžių charakteristika. INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVI–XVII A. LIETUVIŲ RAŠTUOSE 1. Morfosemantinės opozicijos durativa / terminativa pavyzdžių senojoje raštijoje paliudyta 38 – gerokai mažiau nei opozicijos causativa / anticausativa realizacijų (Pakalniškienė 2020: 1–16). Siekiant nustatyti tiriamosios opozicijos 2 Jono Bretkūno Biblija 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchaunos 1589, Kancionalas 1589, Kolektos 1589, Postilė 1591; Martyno Mažvydo Katekizmas 1547, Giesmė šv. Ambrаžiejaus 1549, Forma krikštymo 1559, Paraphrasis 1589, Giesmės krikščioniškos 1566, Giesmės krikščioniškos 1570; Mikalojaus Daukšos Katekizmas 1595, Postilė 1599; Wolfenbiutelio postilė 1573; Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653; Konstantino Sirvydo Punktai sakymų I d. 1629, II d. 1644, Dictionarium trium linguarum ~ 1620, 1642, 1677. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV narių santykius pasitelkiama modifikuota Zeno Vendlerio akcionalinė predikatų klasifikacija (1957), plėtota daugelyje darbų (Dowty 1979; Verkuyl, 1993; Smith 1997; Kroft 2012; Падучева 1998, 2004, 2009; Татевосов 2010, 2015; Holvoet, Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Rothstein 2014 ir kt.). Svarbiausi šios klasifikacijos semantiniai požymiai – statiškumas vs. dinamiškumas, duratyvumas vs. momentiškumas, neribiškumas vs. ribiškumas – leidžia suskirstyti visą predikatinę bet kurios kalbos leksiką į keletą universaliųjų grupių3, vadinamų semantiniais arba akcionaliniais predikatų tipais (ang. actionality classes): 4 1) būsenos predikatai (ang. states), arba statyvai, sudaro priešpriešą dinaminiams veiksmažodžiams: jie žymi stabilias situacijas, yra neribotos trukmės, ateliniai, neagentyviniai, nes „būsenos tęsimui paprastai nereikia jokių specialių subjekto pastangų ir energijos, jų subjektas esti patientas arba eksperienceris“ (Plungian 2010: 105), pavyzdžiui, gyvénti, miegóti, mylti, žinóti; 2) veiklos predikatai (ang. activities) žymi dinamines situacijas, trunkančias neribotą laiką, taigi yra ateliniai. Jie gali būti agentyviniai, pavyzdžiui, juõktis, vekti, váikščioti, ir neagentyviniai, pavyzdžiui, dègti, šviẽsti; 3) proceso predikatai (ang. accomplishments) žymi dinamines kryptingas situacijas, implikuojančias natūralią baigtį ar kulminaciją, laipsnišką būsenos kaitą. Jos gali būti agentyvinės, pavyzdžiui, rašýti láišką, įtkinti, arba neagentyvinės, pavyzdžiui, bálti, griti, tipti; 4) įvykio predikatai (ang. achievements) suponuoja staigų perėjimą iš vienos būsenos į kitą: įvykio trukmė yra tokia maža, „kad įvykį galima tik konstatuoti ex post“ (Holvoet, Čižik 2004: 148). Dėl to jie dar vadinami momentiniais, punktyviniais ar semelfaktyviniais, pavyzdžiui, atsidùrti, gáuti, pamèsti, pargriti. 3 Populiari Vendlerio klasifikacija, nors ir vertinama kaip tipologiškai relevantiška, kalbininkų įvairiai modifikuojama, nes akcionalumo manifestacija konkrečioje kalboje gali gerokai skirtis. Įvairuoja predikatinių situacijų resp. akcionalinių klasių nomenklatūra, pavyzdžiui: states, events, processes (Comrie 1976); states, activities, accomplishments, semelfactives, achievements (Smith 1997: 3); total-statisch, relativ-statisch, temporär (activities), total-terminativ, graduell-terminativ, inzeptiv-statisch, inchoativ (Breu 2007: 123–166); стативные глаголы, непредельные глаголы, сильные предельные глаголы, пунктивные глаголы (Татевосов 2010: 30); panašiai grupuojami lietuvių kalbos veiksmažodžiai, plg.: stative, processual, punctual, multiplicative, strong and weak telic, o priešdėlių vediniams dar priskiriamos papildomos klasės: limitative stative, limitative telic, weak inceptive-stative, punctual-ingressive, limitative processual, strong multiplicative (Arkadiev 2011: 78) etc. Straipsnyje teikiama klasifikacija irgi šiek tiek skiriasi nuo vendleriškosios. 4 Straipsnyje laikomasi Vladimiro Plungiano, Rolando Mikulsko, Piotro Arkadjevo ir kt. požiūrio, kad vietoj veiksmažodžio gramatinių kategorijų terminų veikslas, aspektas, vok. Aktionsart tikslinga vartoti akcionalumo, akcionalinės klasės terminus (Plungian 2010; Arkadiev 2011; kitaip LKG 2: 8–46; Holvoet, Čižik 2004. Diskusiją žr. Comrie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015; Горбова 2016). Straipsniai / Articles 29 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje Nagrinėjamajai morfosemantinei veiksmažodžių koreliacijai atstovaujantys opozitai kaip tik ir „išsidėlioja“ į šias akcionalines klases: vieną grupę sudaro būsenos ir veiklos predikatai, ateliniai veiksmažodžiai, o kitą – procesai ir įvykiai, teliniai veiksmažodžiai. Kalbamoji opozicija pirmiausia remiasi teliškumu, todėl ją galima vadinti įvairiai, pavyzdžiui, atelica / telica. Tokia priešprieša į pirmą planą iškeliama daugelyje aspektologijos darbų. Jelena Padučeva siūlo terminą ang. telic versti terminatyvinis, o atelic – (potencialiai) neribinis, neterminatyvinis (Падучева 2009: 15–16). Akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje vartojami panašūs terminai – neapibrėžtos trukmės, duratyviniai, ir apibrėžtos trukmės, terminatyviniai, veiksmažodžiai (LKG 2: 15–18). Šiame darbe apsispręsta tiriamają opoziciją vadinti durativa / terminativa, siekiant pabrėžti skirtį tarp opozitų, atstovaujančių skirtingoms akcionalinėms klasėms, diferencijuojamoms parametrų neribiškumas / ribiškumas. Todėl aktualizuotina dvinarė opozicija – ateliniai veiksmažodžiai vs. teliniai veiksmažodžiai (panašiai Smith 1997: 3; Rothstein 2004: 7; Padučeva 2009: 5). Duratyviniai šios opozicijos veiksmažodžiai, tokie kaip šaũkti, šviẽsti, priešinami terminatyviniams veiksmažodžiams, turintiems inherentinį teliškumo požymį, pavyzdžiui, sušùkti, prašvsti. Kiti semantiniai-gramatiniai-morfosintaktiniai parametrai, tokie kaip tranzityvumas, valentingumas, agentyvumas tiriamosioms opozicijoms nėra esminiai: abu poros nariai gali būti intranzityviniai, avalentiniai, neagentyviniai arba tranzityviniai, valentiniai ir agentyviniai (plg. gausią darybinę opoziciją causativa / anticausativa, diferencijuojamą tranzityvumo ir dažniausiai agentyvumo požiūriu). Taigi aktantinė abiejų opozicijos durativa / terminativa narių struktūra yra tapati (plg. kauzatyvus ir antikauzatyvus, turinčius skirtingą aktantinę kompoziciją). Formalioji semantinės opozicijos durativa / terminativa raiška yra nevienalytė. Atelinį veiksmą visuomet žymi šakniniai ir priesaginiai veiksmažodžiai, o telinį – intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai. Dalis koreliacijų tiksliai atliepia opozicijos causativa / anticausativa morfo(no)loginį modelį: iš ia kamieno veiksmažodžių padaromi intarpiniai resp. sta kamieniai veiksmažodžiai, paprastai su balsių kaita tarp opozicinių leksemų, plg.: šviẽsti ‘duoti, skleisti šviesą’ / -švsti ‘imti šviesti, sušvisti’, šaũkti ‘leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti’ / sušùkti ‘surikti, šūktelėti’, vekti ‘ašaras lieti, kūkčioti iš susijaudinimo (ppr. iš skausmo, liūdesio, džiaugsmo)’ / pravikti ‘imti verkti’ (durativa / terminativa) ir riẽkti ‘pjauti nuo kepalo riekę; arti, versti vagą’ / rkti ‘klysti; irti, krikti’, raũkti ‘daryti raukšles, raukyti’ / rùkti ‘rauktis, trauktis, akti’ , vesti ‘guldyti, griauti ant šono, ant žemės…’ / virsti ‘griūti, pulti...’ (causativa / anticausativa). Tačiau daugiau fiksuojama porų, kurių duratyviniai nariai yra pirminiai ir antriniai priesaginiai veiksmažodžiai (tiksliau – veiksmažodžiai su kintamosiomis DALIA PAKALNIŠKIENĖ 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV priesagomis5), pavyzdžiui, kalbti ‘žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti’ / prakabti ‘pradėti kalbėti’, girdti ‘ausimis suvokti garsus’ / išgisti ‘suvokti garsą; patirti, sužinoti’ etc. Vos porai šių koreliacijų būdinga kokybinė balsių kaita, dominuoja darybinės opozicijos be balsių kaitos. 1–4-toje ir 6–11-toje lentelėse pateikiamos senuosiuose raštuose užfiksuotos deduratyvinės opozicijos, sugrupuotos pagal balsių kaitą ir produktyvumą, nurodant terminatyvų pavartojimo dažnį6, prezentinių ir neprezentinių formų bei priešdėlinių ir nepriešdėlinių formų santykį, nes šie parametrai yra ypač aktualūs akcionalinių klasių specifikai. VEDINIAI IŠ ŠAKNINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ Vediniai iš šakninių duratyvinių veiksmažodžių sudaro apie ketvirtadalį (10) visų tiriamuosiuose raštuose užfiksuotų terminatyvų. Beveik visoms darybinėms opozicijoms būdinga šaknies balsių kaita: dažniausia – dvibalsinė apofonija CauC- / CC- (6), CeiC- / CiC- (1), retesnė dvigarsinė CeRC- / CiRC- (2) ir vienintelė pora, paliudyta SD, be balsių kaitos (žr. 1–4 lenteles). 1 LENTELĖ. Apofonijos tipas CauC- / CC- (6)7 DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos džiaũgtis, džiaũgiasi, džiaũgėsi INTR ‘turėti smagumą, malonumą, linksmintis’8 / -džiùgti, *džiuñga, -džiùgo INTR ‘imti džiaugtis’9 3xB, 10xDP, 4xWP, 2xKN – 19 19 pra- – 5 Dėl termino žr. Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113–114. 6 Jei veiksmažodžio forma paliudyta keliuose atitinkamo autoriaus darbuose, žymima tik autorystė, nenurodant konkrečių šaltinių: Mž – Mažvydas, B – Bretkūnas, D – Daukša, S – Sirvydo darbai. 7 Plg. visame lietuvių kalbos plote – 10 opozicijų (Pakalniškienė 1993: 147). Išnašose ir toliau teikiama palyginamoji kiekybinė charakteristika (sąvoka lietuvių kalba čia vartojama kaip nežymėta chronologinė opozicija terminui senoji lietuvių kalba). 8 Terminatyvų reikšmės nustatytos remiantis senųjų raštų tekstais bei LKŽe definicijomis. 9 Priegaidės senuosiuose raštuose atspindimos menkai. Čia jos sužymėtos remiantis LKŽe. Straipsniai / Articles 31 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos jaũsti, jaũčia, jaũtė TR ‘patirti jausmą; patirti pojūtį; numanyti, nuvokti’ / -jùsti, -juñta, -jùto TR ‘patirti dirginimus jutimo organais; numanyti, nujausti’ 3xMž, 33xB, 16xDP, 29xWP, 8xKN 22 65 87 pa-, į- – klaũpti(s), klaũpia(si), klaũpė(si) INTR ‘keliais remtis žemės’ / klùpti, klupa, klùpo INTR prk. ‘suklysti, nusidėti’ 1xBP, 8xDP, 3xWP, 9xS 6 15 19 pa2 siaũsti, siaũčia, siaũtė INTR ‘išdykauti, dūkti’ / -siùsti, *siuñta, -siùto INTR ‘įniršti, supykti’ 10xB, 3xDP, 1xWP, 2xSD – 16 16 pa- – snáusti, snáudžia, snáudė INTR ‘būti apimtam snaudulio, pusiau miegoti’ / snsti, snsta, sndo INTR ‘imti snausti; kiek užsnūsti; prk. numirti’ 1xMž, 1xBP, 6xDP, 3xWP, 1xKN, 5xS 7 10 16 ap-, už1 šaũkti, šaũkia, šaũkė TR, INTR ‘leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti’ / *-šùkti, *-šuñka, -šùko TR, INTR ‘surikti, šūktelėti’ 2xBP, 17xDP, 4xWP, 10xKN, 10xS – 44 44 pra-, su- – Iš viso 35 169 201 3 2 LENTELĖ. Apofonijos tipas CeiC- / CiC- (1)10 DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos šviẽsti, šviẽčia, šviẽtė INTR ‘duoti, skleisti šviesą’ / *-švsti, -šviñta, -švto INTR ‘imti šviesti, sušvisti’ 2xBB, 1xDP 1 2 1 ap-, pa-, pra- – Iš viso 1 2 3 – 10 Lietuvių kalboje užfiksuotos 6 šios apofoninės eilės opozicijos (Pakalniškienė 1993: 139). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV 3 LENTELĖ. Apofonijos tipas CeRC- / CiRC- (2)11 DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos vekti, vekia, vekė INTR ‘ašaras lieti dėl skausmo, nelaimės ir pan.’ / -vrkti, *-vrksta, -vrko INTR ‘imti verkti’ 1xMž, 2xBP, 1xWP, 2xSD – 6 6 pra- – žvegti, žvegia, žvegė INTR ‘kreipti akis, žiūrėti’ / -žvlgti, *žvilgsta, -žvilgo ‘trumpai pažiūrėti, pamatyti; prk. pasidomėti; numatyti’ 2xMž, 1xBB, 1xDP – 4 4 pa-, pra- – Iš viso 0 10 10 0 4 LENTELĖ. Neapofoninis tipas (1)12 DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos kvpti, kvẽpia, kvpė INTR ‘skleisti kvapą, kvepėti’ / *o-kvėpti, o-kvėpsta, o-kvėpo INTR ‘išsivadėti, prarasti kvapą’13 2xSD 1 1 2 iš- – Iš viso 1 1 2 0 1–4 lentelėse atsispindi šių terminatyvų vartosenos polinkiai: dominuoja neprezentinės formos – jos sudaro 82 procentus; sistemiškai vartojamos 11 Lietuvių kalboje 4 (Pakalniškienė 1993: 145). 12 Lietuvių kalboje 7 (Pakalniškienė 1993: 152). 13 Sirvydo žodyno forma ikwepſtu, sprendžiant iš mutatyvinės reikšmės (plg. wywietrʒeí & wywietrui / inſipidus fio), galėtų suponuoti savarankišką paradigmą *kvėpti, kvėpsta, kvėpo. Tokia LKŽe nefiksuojama, tačiau keli sakiniai, pavyzdžiui, Nukvėpęs alus tavo J; Čia krėnos jau suvisu nukvėpusios Krkl; Nukvėpęs alus – nusalęs, nuvėsęs Šts; Kad nenukvėptų sula, reik apsėti avižoms Ggr; Nepalikiat par naktį atidarytų butelių, o nukvėps alus, ir nėkas nebnorės jo gerti Rt, drauge su LKŽe antraštiniame žodyje pateikiamomis o kamieno būtojo laiko formomis leistų rekonstruoti sta kamieno veiksmažodį, žymintį telinį veiksmą, ir sudarantį opoziciją su duratyviniu ia kamieno veiksmažodžiu (plačiau žr. Pakalniškienė 1993: 193). Straipsniai / Articles 33 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje priešdėlinės išvestinių veiksmažodžių lytys: jos siekia net 99 procentus senuosiuose raštuose užfiksuotų formų14 (žr. 5 lentelę). 5 LENTELĖ. Vediniai iš šakninių veiksmažodžių. Prezentinių ir neprezentinių formų bei priešdėlinių ir nepriešdėlinių formų santykis (n=219) VEDINIAI IŠ PRIESAGINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ Daugiausia senosios raštijos terminatyvų, per 70 procentų, yra padaryti iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių (28). Diachroniškai žiūrint pamatiniai priesaginiai veiksmažodžiai yra nevienodo darybinio statuso: veiksmažodžiai su priesaga -ėti, -a, -ėjo laikytini pirminiais (Jakulis 2004), su kitomis kintamosiomis priesagomis – antriniais. Tačiau tiriamajai opozicijai tai nėra svarbu: visais atvejais semantinis santykis tarp opozitų yra tas pats: intarpiniai resp. sta kamieno veiksmažodžiai žymi telinį, priesaginiai – atelinį veiksmą. Veiksmažodžiai grupuojami pagal pamatinio žodžio morfologinę struktūrą ir balsių kaitos (ne)buvimą: vediniai iš priesagų -ėti, -i, -ėjo (14); -ėti, -a, -ėjo (10); -ėti, -ia, -ėjo (1); -oti, -o, -ojo (2); -yti, -o, -ė (1). 14 Iš 219 pavartotų formų tik 3 yra nepriešdėlinės (!). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiCCeRC- / CiRCCauC- / CuCbe apofonijos neprezentinės formos priešdėlinės formos 0 200 400 600 800 1000 1200 ėti, -i ėti, -a oti, -o yti, -o neprezentinės formos priešdėlinės formos DALIA PAKALNIŠKIENĖ 40 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Arkadjevo eksperimento ir lietuvių senosios raštijos tyrimo rezultatų sugretinimu. Lietuvių senojoje raštijoje dominuoja terminatyvinių, arba telinių, veiksmažodžių priešdėlinės formos (99 proc.). Tokią pat situaciją rodo ir eksperimento rezultatai: iš 120 priešdėlinių veiksmažodžių daugiausia yra telinį veiksmą reiškiančių leksemų – 110, apie 92 proc.22 12 LENTELĖ. Vediniai iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių. Prezentinių ir neprezentinių formų bei priešdėlinių ir nepriešdėlinių formų santykis (n=2307) Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ir Tekstyne tokių porų priskaičiuota apie 70 (Arkadiev 2013), tačiau ne visi autoriaus teikiami pavyzdžiai yra relevantiški23. 22 Straipsnyje skiriama daugiau akcionalinių klasių – punctual, strong telic, limitative telic, weak inceptive-stative, punctual ingressive, weak telic. 23 Antai koreliacija subilsti / belsti skiriasi ne tik akcionalumu, bet ir agentyvumu, todėl subilsti poruotinas su bildėti, o šiedu galėtų sudaryti priešpriešą anticausativa / causativa su belsti. Tas pat pasakytina ir apie sutviksti / tviskėti (ne tvyksėti, kuris yra interjekcinės kilmės) bei tvieksti santykius. Veiksmažodis pražvingti sudaro akcionalinę porą su žvengti, o žvingauti yra iteratyvinis vedinys iš žvengti. Ankstesni tyrimai rodo, kad intarpiniai ir sta kamieniai terminatyvai gali būti padaromi iš veiksmažodžių su kintamosiomis priesagomis (kitaip – mišriojo tipo veiksmažodžių), bet ne iš veiksmažodžių, turinčių priesagas visose pagrindinėse formose (Pakalniškienė 1993). Todėl pagarsti, pakvailti, aplėsti, aptamsti, pagrožti, įdrąsti, sulysti, sublogti vargiai darybiškai sietini su bendrašakniais priesaginiais veiksmažodžiais pagarsėti, pakvailėti ir t. t.: abu veiksmažodžiai interpretuotini kaip savarankiški vediniai iš atitinkamų vardažodžių – būdvardžių ir daiktavardžių (Pakalniškienė 2000: 71–89). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiCCeRC- / CiRCCauC- / CuCbe apofonijos neprezentinės formos priešdėlinės formos 0 200 400 600 800 1000 1200 ėti, -i ėti, -a oti, -o yti, -o neprezentinės formos priešdėlinės formos Straipsniai / Articles 41 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje P. Arkadjevas pagrįstai mato šios opozicijos santykinį naujumą ir sąsają su kauzatyvine / inchoatyvine (Arkadjevo terminais) opozicija, kurios leksikalizacija (o gal ir daryba) lėmė intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių formos ir turinio homogeniškumą – savaiminio (nekontroliuojamo) veiksmo, būsenos ar jos kitimo reikšmę, intranzityvumą, o priešdėliai ir atitinkamos laiko formos keitė akcionalinę klasę. Ankstesnio tyrimo duomenimis (Pakalniškienė 1993), visame lietuvių kalbos plote opozicijų durativa / terminativa fiksuojama gerokai daugiau – 150 koreliacijų: 32-jų opozicijų intarpiniai ir sta kamieno terminatyvai yra pasidaryti iš šakninių ia kamieno veiksmažodžių, o 118-os opozicijų atitinkami terminatyvai – iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių (palyginamoji kiekybinė charakteristika pateikta išnašose ties atitinkamomis senųjų raštų opozicijomis). Darybiniai modeliai ir intarpinių resp. sta kamieno veiksmažodžių vartosena visoje lietuvių kalboje atliepia senųjų raštų situaciją: daugiausia fiksuojama priešdėlinių neesamojo laiko formų, eksplikuojančių teliškumą. 13-toje lentelėje atsispindi tiriamųjų opozicijų senosios raštijos darybinių modelių kiekybinis santykis: matyti, kad didžiausią dalį sudaro terminatyviniai intarpiniai ir sta kamieno vediniai iš kintamųjų priesagų duratyvinių veiksmažodžių. 13 LENTELĖ. Vediniai iš šakninių ir kintamųjų priesagų veiksmažodžių (n=38) 2. Tiriamieji intarpiniai ir sta kamieno terminatyvai to meto raštijoje paplitę nevienodai. Beveik pusė jų (16) fiksuojami visuose trijuose rašto variantuose: -bosti, -busti, -girsti, ilsti, klupti, -migti, -milti, -mokti, -siusti, -smirsti, snūsti, -šukti, tilti, - vysti, -žinti, -žysti, o veiksmažodžiai su(si)milti, išvysti ir pa(si), pripa-, iš(si)pa-, ap(si)pažinti vartojami itin dažnai visuose tekstuose. Nemažai intarpinių ir sta kamieno leksemų (9) paliudyta vakariniame, Prūsų Lietuvos, ir 9 1 4 24 apofoniniai neapofoniniai apofoniniai neapofoniniai iš šakninių iš priesaginių DALIA PAKALNIŠKIENĖ 42 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV viduriniame variantuose, pavyzdžiui: -bilti, -džiugti, -gysti, justi, -klusti, skilti, -švisti, -vilsti, -žvilgti. Viduriniame ir rytiniame raštų variantuose užfiksuoti 4 intarpiniai resp. sta kamieno vediniai: -liūsti, -stebti, -žibti. Du terminatyvai tingti, -virkti paliudyti priešinguose nesusisiekiančiuose arealuose – Prūsų Lietuvos ir rytiniame variantuose24. Kiti intarpiniai ir sta kamieno terminatyviniai vediniai fiksuojami paskiruose rašto variantuose, plg.: vakariniame justi (junda) (BB), spįsti (Mž); viduriniame -derti (DP), -kalbti (DP), -kvipti (DP); rytiniame -kvėpti (SD), -turti (SD), -žasti (SD, PS). LKŽe duomenimis, daugelis šių pavienių autorių veiksmažodžių vartojami plačiau ar siauriau visoje Lietuvoje. 3. Prefiksinė telisizacija, arba perfektyvacija, drauge su paradigmacija, kaip matome, fiksuojama jau pirmuosiuose senuosiuose raštuose; ji „tebeveikia“ visose tarmėse ir dabartinėje lietuvių kalboje. Paralelių esama kitose baltų bei slavų, germanų kalbose (apie prefiksinio perfektyvo tipologiją žr. Arkadiev 2015). Tačiau daugelis tiriamųjų opozicijų laikytinos lietuvių kalbos naujadarais, nes etimologinių atitikmenų kitose kalboje esama itin mažai. 3.1 Latvių kalboje fiksuojama vos viena kita (4) formaliai ir semantiškai analogiška pora, plg.: la. dzrdêt, dzržu, dzrdēju ‘girdėti’ / -dzrst, -dzrstu, -dzrdu; iz- ‘išgirsti’; jàust ∥ jaûst ∥ jaũst, jaušu, jautu; sa-, iz- ‘(nu)jausti, (pa)justi’, refl. / just, jùtu, jutu; sa-, iz-, nuo- ‘justi’, refl.; klàust ∥ klaũsīt, klàusu, klàusīju ‘klausyti’ / klust, klùsu ∥ klustu, klusu ‘nutilti, nurimti; tylėti’ (galima darybiškai sieti ir su la. klusêt, klusu ∥ klusẽju, klusẽju ‘tylėti’)25; zinât, zinu, zinãju ‘žinoti’ / -zt, -zĩstu, -zinu; at-, ie-, pa- ‘pažinti, pripažinti...’. Kai kurių latvių kalbos veiksmažodžių vartosena rodo, jog tokiõs ryškios akcionalinės skirties tarp opozitų kaip lietuvių kalboje nėra, pavyzdžiui, latvių bendrinės kalbos žodyne Latviešu literārās valodas vārdnīca veiksmažodis izdzirst, -dzirstu, -dzirdu aiškinamas veiksmažodžiu izdzirdēt. Kelias ekvivalentiškas opozicijas (8) liudija tik istoriniai žodynai, – dabartinėje latvių kalboje belikęs vienas kuris opozicijos narys ar net vartojamos kitos leksemos, plg.: la. arch. bādêt ‘Ekel od. Grauen empfinden, lästig fallen’ ME I, 270 / arch. -bâst, -bâstu, -bâdu ‘pabosti, nubosti’; at-, nuo-; refl. ME II, 760; EH I, 134 (dabartinėje latvių kalboje abiem reikšmėmis vartojamas veiksmažodis apnikt); mâcêt, mâku, mâcẽju ‘mokėti, žinoti’ / mākt ‘lernen, können’ ME II, 579, 580 (la. bk. vietoj -mākt ‘išmokti’ sakoma izmācīties, iemācīties); arch. miegât, mieguôt, mìeguôtiês ‘Schläfrigkeit spüren; schlafen, schlummern’ ME II, 652; EH 24 LKŽe duomenimis, šie veiksmažodžiai paplitę visoje Lietuvoje. 25 Dėl lietuviškų ir latviškų opozitų reikšmių santykio, istorijos žr. Karaliūnas 1987: 40–42. Straipsniai / Articles 43 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje I, 824 / -migt, -megu (*-mgu ME II, 624, 625), -migu; aiz-, ie- ‘užmigti, įmigti’ (la. bk. vietoj išnykusio miegāt vartojami gulēt, dusēt); smirdêt, smirdu, -ẽju ‘smirdėti’ / smirst, smirstu, smirdu; sa- ‘susmirsti’ ME III, 966; EH II, 539 (la. bk. vietoj smirst vartojamas junginys sākt smirdēt); spīdēt, spīd, spīdēja ‘spindėti, blizgėti, žvilgėti’ / spīst, spīstu, spīdu ‘spįsti’ ME III, 1004 (Miūlenbachas nurodo, kad spīstu, spīdu = spîdêt ‘scheinen, leuchten, glänzen’: saule spīst Stelp); šàust, šàušu, šàutu; šaûst ‘siausti’ ME IV, 8 / arch. šust, šùtu, šutu ‘dūkti, šėlti, siusti’ ME IV, 107 (la. bk. plosīties, trakot, ālēties, draiskoties LLVV, LLV); zibêt, zibu, zibẽju ‘žibėti, spindėti’ / zibt, zbu ∥ zbstu ∥ zibstu, zibu ‘žibėti, spindėti’ ME IV, 718 (vietoj antrojo opozicijos nario bk. vartojama iezibēties); ziêdêt, ziêdu ∥ ziêžu, ziêdẽju ‘žydėti’ / saziest, saziest, sazied ‘pražysti, sužydėti’ ME III, 797. Keletą lietuviškųjų opozicijų latvių kalboje atliepia tik vienas iš opozitų, dažniausiai duratyvinis, plg.: duratyvai šakniniai: sàukt, sàucu, sàucu ‘šaukti’; snaũst, snaũžu, snaũdu ‘snausti’; priesaginiai: dziêdât, dziêdu, dziêdāju ‘dainuoti, giedoti’; arch. judêt ME II, 115; EH I, 566 ‘judėti’ (la. bk. kustēties ‘judėti’); mlêt, mlu ∥ mlẽju, mlẽju ‘mylėti’ ME II, 644; arch. stebêtiês, stebuôs, stebẽjuõs ‘stebėtis’ ME IV, 103; EH II, 575 (la. bk. brīnīties ‘stebėtis’); turêt, turu, turẽju ‘turėti’; vīdêt, vīdu, vīdẽju; viedêt, viedu ∥ arch. viedẽju, viedẽju ‘matyti, įžiūrėti, sužiūrėti’; terminatyvai bust, bùdu ∥ būstu, budu ‘busti’ ME I, 356 (bk. mosties, at-, pamosties ‘(pa)bus ti’, atelinis veiksmas reiškiamas kitais veiksmažodžiais ar žodžių junginiais – būt nomodā, negulēt ‘budėti’); klupt, klùpu, klupu ‘klupti’; kvêpt, kvêpstu, kvêpu ‘smilkti, rūkti (pvz., apie žibalinę lempą, žvakę)’26. Iš latviškųjų atitikmenų matyti, kad akcionalumo raiška dabartinėje latvių kalboje yra kitokia: telinis veiksmas formalizuojamas prefiksacija, dažniausiai drauge su sangrąža, plg.: iemīlēt ‘pamilti’; iesaukties ‘sušukti’; aizsnausties, iesnausties ‘užsnūsti’; iedziedāties (par putniem) ir perifrastinėmis fomomis, pavyzdžiui, sākt dziedāt ‘pragysti’; sakustēties, iekustēties ir sākt kustēties ‘sujusti’; izmācīties, iemācīties ‘išmokti’; iezibēties ‘sužibti’; uzziedēt ir sākt ziedēt ‘žysti’ ir 26 Jeigu jį laikysime lie. oiškvėpti, iškvėpsta, iškvėpo ‘išsivadėti, prarasti kvapą’ SD atitikmeniu, – šie veiksmažodžiai gali būti ir paraleliai susiformavę abiejose kalbose. Mat lie. kvėpti, kvẽpia, kv- pė ‘skleisti kvapą, kvepėti’, su kuriuo siejamas lie. oiškvėpti, -sta, -o, latviško atitikmens neturi (la. smaržot ‘skleisti kvapą, kvepėti’). Terminatyvine reikšme latvių kalboje irgi vartojama kitos šaknies leksema atvadēties, novadēties (plg. lie. nusivadti). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 44 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV pan. Tačiau kelios adekvačios latviškos poros galėtų rodyti bendras rytų baltų kalbų tendencijas diferencijuoti veiksmažodžius teliškumo požiūriu27. Prūsų kalbos šaltiniuose analogiškų opozicijos durativa / terminativa refleksų nėra, – paliudytas tik vienas kuris iš dviejų tikėtinų veiksmažodžių, dažniau duratyvai, pavyzdžiui: duratyvai: inf. billīt, praes. 3 sg., pl. billā ∥ billē ‘byloti’; inf. klausīton, praes. 1 pl. klausēmai ‘klausyti’28; inf. milijt, praes. 3 sg., pl. milē ‘mylėti’; partic. praes. act. nom. sg. masc. skellānts ’skolingas (esantis skolingas); kaltas (esantis kaltas)’, pr. turrītwei, praes. turri ‘turėti’; terminatyvai: praet. 3 sg., pl. ismigē ‘užmigo’, partic. praet. act. nom. sg. masc. enmigguns ‘įmigęs’29; pr. praet. 3 sg. widdai ‘išvydo, pamatė’; inf. ersinnat, praes. 1 p. ersinni mai ‘pažinti’, inf. posinnat, praes. 1 sg. posinna ‘pripažinti’. Pažymėtina, kad formalieji veiksmažodžio lie. žinóti, la. zināt ekvivalentai pr. ersinnat ‘pažinti’, posinnat ‘pripažinti’ prūsų tekstuose vartojami terminatyvine reikšme, taigi semantiškai atitinka lie. -žnti, la. -zīt. Prūsų kalbos faktai turėtų rodyti, kad kalbamoji akcionalinė opozicija ėmė formuotis rytų baltų laikais30. 3.2. Tiriamõsios opozicijos analogų esama slavų ir germanų kalbose31, pavyzdžiui: s. r. svьtěti ‘šviesti’ / svь(t)nuti ‘švisti’, s. r. mьžati ‘snausti’ / mьgnuti ‘mirktelėti’, s. sl. sěděti, sědi- ‘sėdėti’ / sěsti, sęde- ‘sėsti’; go. bi-leiban ‘stay’ / af-lifnan ‘be left over’, go. wakan ‘be awake’ / ga-waknan ‘wake up’, s. isl. sofa ‘sleep’ / sofna ‘fall asleep’, germ. *hnīpan ‘be sad’ / *hnīpnan ‘grow sad’, germ. *blīkan ‘shine, be bright’ / *bliknan ‘grow bleak, become pale’, 27 Tokių latvių kalbos opozicijų tyrimas esmingai papildytų baltų veiksmažodžių akcionalinių klasių tyrinėjimus, tačiau bent kiek pilnesnio registro kol kas nesama. Paprastai operuojama pavieniais pavyzdžiais, pavyzdžiui, bijât, bijãju (duratyvas) / bîtiês, bîstuôs (terminatyvas, inchoatyvas) (Villanueva-Svensson 2008: 175–199). Beje, bijāt dabartinėje latvių kalboje pakeistas veiksmažodžiu baidīties. 28 V. Mažiulis rekonstruoja pr. verb. *paklus- ‘imti klausyti, darytis klusniam’ iš adj. nom., acc. sg. n poklusman ‘paklusniai’ PEŽ 3: 311–312. 29 Pr. meicte interpretacija neaiški: gali būti inf. arba praes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122). 30 Kitaip Migelis Vilanueva-Svensonas: “This fact may point to an exclusively East Baltic origin of the inchoative, specially considering the great productivity of sta-presents in Lithuanian and Latvian, but since sta presents are so sparsely attested in Old Prussian in any case a secondary loss in this language cannot be absolutely excluded either” (Villanueva-Svensson 2008: 176). 31 Atkreiptinas dėmesys, kad infiksacija – pirminis nazalinių kamienų modelis, yra išlaikytas baltų kalbose, tačiau slavų ir germanų kalbose, kaip ir daugelyje kitų ide. kalbų, šis modelis buvo perdirbtas – įsigalėjo nazalinė sufiksacija (Gorbachov 2007: 203). Straipsniai / Articles 45 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje germ. *belgan ‘swell with anger, be enraged’ / *bulgnan ‘swell up’, germ. *wīkan ‘turn, yield, move aside’ / *wiknan ‘start giving in, grow weak’ (VillanuevaSvensson 2010: 222; 2011: 39; Gorbachov 2007: 67–70; Темчин 1984: 186). Tačiau senojoje lietuvių raštijoje užfiksuotų porų atitikmenų slavų ir germanų kalbose nėra, išskyrus s. sl. bъděti, bъdi- ‘budėti’ / vъz-bъ (d)nǫti, vъzbъ(d) ne- ‘pabusti’32. O štai pavienių atitikmenų esama kiek daugiau: sl. *smĭrděti, *smĭrždǫ ‘smirdėti’; s. sl. znati, znajǫ ‘žinoti’; s. sl. viděti ‘matyti, pastebėti’, lo. videō, vidēre ‘matyti’, s. i. vindáti ‘randa’, av. vīnastī ‘randa’; r. очнуться (: lie. justi). Tad galima kalbėti tik apie bendrą šiaurės indoeuropiečių kalbų tendenciją, formalų ir semantinį modelį, realizuotą jau atskirose kalbų šakose ar net atskirose kalbose. APIBENDRINIMAS 1. XVI–XVII a. lietuvių raštijoje užfiksuotos beveik keturios dešimtys opozicijų durativa / terminativa. Nustatyti du darybiniai modeliai: terminatyviniai vediniai iš 1) šakninių ia kamieno veiksmažodžių ir 2) iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių. Pirmasis modelis tiksliai atliepia opozicijos causativa / anticaustiva formaliąją raišką – darybai būdinga šaknies balsių kaita: pamatiniai ia kamieno veiksmažodžiai turi pagrindinio laipsnio šaknį, o intarpiniai ir sta kamieno vediniai – nykstamojo. Antrojo, triskart gausesnio, modelio vediniai atitinka formaliuosius ir semantinius pirmojo modelio terminatyvų ir antikauzatyvų parametrus, bet darybos pamatas – jau kito struktūrinio tipo – kintamųjų priesagų veiksmažodžiai, ir balsių kaita šiai darybinei opozicijai nebūdinga. Tokie požymiai rodo, kad antrasis modelis yra inovacinis. 2. Tyrimas parodė, kad senojoje raštijoje paliudyti darybiniai deduratyvų modeliai yra tokie patys kaip lietuvių tarmėse ir dabartinėje kalboje. 3. Tiriamųjų opozitų reikšmės kontrastuoja ribiškumo požiūriu: pamatiniai šak niniai ir kintamųjų priesagų veiksmažodžiai reiškia duratyvinį, neimplikuojantį ribos veiksmą, o intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai žymi telinį, dažniausiai inchoatyvinį ir punktyvinį veiksmą, taigi atliepia proceso ir įvykio akcionalines klases. Ypatingas vaidmuo žymint šias predikatines situacijas tenka prefiksacijai: priešdėliniai veiksmažodžiai sudaro 99 procentus terminatyvinių vedinių. Veiksmažodžių priešdėliai atlieka ne tik 32 Sinchroniniu požiūriu įžvelgtina opozicija durativa / terminativa, tačiau intarpinis veiksmažodis gali būti archajiškesnis, plg. atitikmenis ide. kalbose: s. air. ad-boind ‘pranešti’, ussbond ‘atsisakyti’, gr. πυνϑάνομαι ‘learn, hear of’. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 46 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV gramatines predikato ribos rodiklių (telisizatorių ar perfektyvatorių) funkcijas, – neretai būna išlaikyta ir leksinė reikšmė, eksplikuojanti erdvinę orientaciją (pavyzdžiui, įrodo veiksmo intensyvumą, pasinėrimą į kokią nors būseną arba vietą, su- – tarpusavio veiksmą, pra- – veiksmą, nukreiptą į išorę ir pan.). Terminatyvų teliškumą paryškina dominuojančios neprezentinės veiksmažodžių formos (per 90 procentų). 4. Ne visi tiriamieji intarpiniai ir sta kamieno terminatyvai to meto raštijoje paplitę vienodai. Beveik pusė jų (16) fiksuojami visuose trijuose rašto variantuose: -bosti, -busti, -girsti, ilsti, klupti, -migti, -milti, -mokti, -siusti, -smirsti, snūsti, -šukti, tilti, - vysti, -žinti, -žysti, o veiksmažodžiai su(si)milti, išvysti ir pa(si), pripa-, iš(si)pa-, ap(si)pažinti vartojami itin dažnai visuose tekstuose. Nemažai intarpinių ir sta kamieno leksemų (9) paliudyta vakariniame, Prūsų Lietuvos, ir viduriniame variantuose, pavyzdžiui: -bilti, -džiugti, -gysti, justi, -klusti, skilti, -švisti, -vilsti, -žvilgti. Viduriniame ir rytiniame raštų variantuose užfiksuoti trys intarpiniai resp. sta kamieno vediniai: -liūsti, -stebti, -žibti. Du terminatyvai tingti, -virkti paliudyti priešinguose nesusisiekiančiuose arealuose – Prūsų Lietuvos ir rytiniame variantuose. Kiti intarpiniai ir sta kamieno terminatyviniai vediniai fiksuojami paskiruose rašto variantuose: vakariniame justi (junda) (BB), spįsti (Mž); viduriniame -derti (DP), -kalbti (DP), -kvipti (DP); rytiniame -kvėpti (SD), -turti (SD), -žasti (SD, SPS). Daukšos žodžiu galėtume įtarti -derti (LKŽe užrašyta tik iš DP ir Slnt). „Egzotiškieji“ Sirvydo veiksmažodžiai, LKŽe duomenimis, vartojami įvairiose tarmėse: -žasti užrašytas iš pietryčių aukštaičių (Armoniškės, Rodūnia, Varanavas, Punskas, Paringys), -turti – iš įvairių vietų (Alsėdžiai, Šiluva, Šiauliai, Joniškis, Ėriškiai, Veliuona, Seredžius). 5. Opozicijos durativa / terminativa ištakos sietinos su opozicijos causativa / anticausativa susiformavimu rytų baltų kalbose. Šioje opozicijoje „subrendo“ homogeniška intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių klasė su savita semantika, eksplikuojančia procesą ar įvykį. Šis morfologinis-semantinis modelis buvo pritaikytas naujai opozicijai, diferencijuojamai nebe kauzatyvumo, o teliškumo, lietuvių kalboje. Ekvivalentiškų porų kitose kalbose tėra vienetai, todėl ši formacija laikytina lietuvių kalbos inovacija. Latvių kalboje toks modelis menkai išvystytas, teliškumas reiškiamas kitais būdais. Slavų ir germanų kalbų atitinkamos koreliacijos galėjo susiformuoti atskirose šių kalbų grupėse ar kalbose, nes intarpiniai ar n sufiksą turintys veiksmažodžiai jau buvo įgiję tokią pačią semantiką kaip ir lietuvių kalboje. Straipsniai / Articles 47 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje ŠALTINIAI BB – BIBLIA tatai eſti Wiſsas Schwentas Raſchtas, Lietuwiſchkai pergulditas per Janạ Bretkunạ Lietuwos plebonạ Karaliacʒiuie 1590 (naudotasi e. tekstų variantais ir konkordancijomis33). BG – Gieſmes Duchaunas / iſch Wokiſchka ing Lietu=wiſchka ließuwi / per ne=kurius Plebonus Her=cegiſtes Pruſu / per=gulditas. Iſſpauſtas Karaliaucʒu=ie / per Iurgi Oſterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis34). 33 Patarlių knyga (Pat), 1585 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=71); Mokytojo knyga (Mok), 1586 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=70); Antra metraščių (kronikų) knyga (2 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=65); Esteros knyga (Est), 1590 (tekstą rengė Birutė Triškaitė, konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2020, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=66); Giesmių giesmės knyga (Gg), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=67); Jeremijo knyga (Jer), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=68); Jobo knyga (Job), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http:// seniejirastai.lki.lt/db.php?source=69); Pirma metraščių (kronikų) knyga (1 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/ db.php?source=72). 34 Jonas Bretkūnas. Giesmės Duchaunos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=12). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 48 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV BKa – Kancionalas nekuru Gieſmiu / Ba=ßnicʒioie Diewa / ant di=dʒiun Schwencʒiun ſænu budu giedamuiu. Iſſpauſtas Karaliaucʒuie / per Gurgi Oſterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis35). BKo – KOLLECTAS Alba Paſpalitas Maldas / pra=ſtaſů Nedeliaſu ir didʒoſu Schwen=teſu / per wiſſus mætus Hercegi=ſteie Pruſu giedamas / iſch Wokiſchko ließuwio / ing Lietuwiſchka pergulditas / Per Iana Bretkuna. M. D. LXXXIX (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis 36). BP I – POSTILLA Tatai eʃti Trumpas ir Praʃtas Iʃchguldimas Euangeliu / ʃakamuiu Baʃʒnicʒoie Krikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Aduento ik Wżliku. Per Iana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliaucʒiuie Pruʃłʃu. Iʃʃpaude Karaliaucʒiuie Iurgis Oʃterbergeras. Mæta Pono 1591. BP II – POSTILLA Tatai eʃti Trumpas ir Praʃtas Iʃchguldimas Euangeliu / ʃakamuiu Baʃʒnicʒoie Krikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Wæliku ik Aduento. Per Iana Bretkuna, Lietuwos Plebona Karaliaucʒiuie Pruʃůʃu. Iʃʃpaude Karaliaucʒiuie Iurgis Oʃterbergeras. Mæta Pono 1591 159137. DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Igulditas i Liuwio Lnkißko ing Lietuwißka per Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika Ʒemaicʒiu. Iſpáuſtas Wilniuie Metůſ vgimímo Wießpaties 1595{.} (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis38). DP – Poſtilla CATHOLICKA. Tái eſt: Iǯguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos ir ßwtes per wiſſús metús. Per Kúnig MIKALOIV DAVKSZ{A} Kanonîk Médnik / i łkißko pergûldita. Su walá ir dałâidimu wîreuſiui.W Wilniui / Drukârnioi Akadêmios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis39). 35 Jonas Bretkūnas. Kancionalas, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2002, http://seniejirastai.lki.lt/ db.php?source=13). 36 Jonas Bretkūnas. Kolektos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=14). 37 Naudotasi Aleknavičienė Ona (red.) 2005: Jono Bretkūno POSTILĖ. Studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. 38 Mikalojus Daukša. Katekizmas, 1595 (tekstą rengė Mindaugas Šinkūnas, konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=1). 39 Mikalojus Daukša. Postilė, 1599 (elektroninis tekstas, rengė Veronika Adamonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, konkordancijas rengė Veronika Adamonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://www.lki.lt/seniejirastai/ db.php?source=2). Straipsniai / Articles 49 Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje KN – Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653), faksimilinis leidimas, red. D. Pociūtė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004 (naudotasi „Knygos nobažnystės“ morfologijos duomenų bazė40). LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. LLV – Lietuviešu-latviešu vārdnīca. Prieiga internete https://www.letonika.lv/groups/ default.aspx?g=2&r=10631062. LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8 (1972–1996), atb. red. R. Grabis, Rīga: Zinātne. Prieiga internete: www.tezaurs.lv/llvv. Mž41 – CATECHISMVSA PRAſty S‹adei, Makſlas ſkaitima raſchta yr gieſmes del krikſchc‹aniſtes bei del berneliu iaunu nauiey ſugulditas KARALIAVCZVI VIII. dena Meneſes Sauſia, Metu vßgimima Diewa. M. D. XLVIII. FORMA Chrikſtima. Kaip Baßnic‹as Iſtatimæ Hert‹ikiſtes Pruſu / ir kitoſu §emeſu laikoma ira. Drukawot Karalauc‹ui per Iona Daubmana / Metu Chriſtaus M. D. LIX. GESMES Chrikſc‹oniſkas gedomas baßnic‹oſu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta. Iſchſpauſtas Karalauc‹ui / nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXX. Geſmes Chrikſc‹oniskas gedomas Baßnic‹oſu per Aduenta ir Kaledas ik Gramnic‹u. Iſch ſpauſtas Karalauc‹ui nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXVI. Gieſmе S. Ambrаßeijaus, bey S. Auguſtina, kurë wadin: Te Deũ laudamus. Su geſmemis ape iſch numiruſiu priekelima Jeſaus Chriſtaus, Jſchgulditas per M. Moſſuida Waitkuna &c. Ant naudos Ragaynes Baßnic‹ey ir kitu etc. [1549]. PARAPHRASIS, permanitina poteraus malda / per Martina Moſwida iſchguldita. (tekstas išspausdintas kartu su šaltiniu BG, įdėtas jo pabaigoje). PEŽ – Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4, Vilnius: Mokslas (t. 1, 1988), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2–3, 1993–1996), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4, 1997). Prieiga internete: http://www.prusistika.flf.vu.lt. 40 Jakulytė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės taikymas semantikos tyrimams: veiksmažodžių semantika. – Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 41 Mažvydo veiksmažodžiai rinkti iš Urbas Dominykas 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vinius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV indicate an accomplishment or an achievement) has “matured”. This morphologicalsemantic model was applied in Lithuanian to form a new opposition, the outstanding feature of which was no longer causativity but telicity. There are a few equivalents in other languages as well, therefore this formation can be considered an innovation of the Lithuanian language. In Latvian this pattern is poorly developed, while telicity is exhibited in other means of expression. Corresponding correlations found in Slavic and Germanic languages could have formed in particular groups of these languages or even in different languages because the verbs with nasal infix or suffix n had already acquired the same semantics as in Lithuanian. Įteikta 2021 m. lapkričio 9 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Lietuva dalia.pakalnisk[email protected]