Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu

292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII SIMONA VYNIAUTAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-9164-8026 Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, dialektologija, sociolingvistica. DOI: doi.org/10.35321/all87-14 REGRESYVINĖ BALSIŲ ASIMILIACIJA: NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU Regressive Vowel Assimilation: Nomenclatural Change of Feature from the Point of View of Plungė Residents ANOTACIJA El artículo analiza del principal distinguitivo noreste tierrasaicios telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio regresyvinės balsių asimiliacijos nomenklatūrinė kaita. Se busca determinar, cuánto habitantes Plùngės percibe regresyvinę balsiów asimiliación como distintivoja nórdicos tierraičių tarminę peculiaridad, y evaluar este señalio kaitą. Remiamasi dinamiškosios dialektologijos, perceptyviosios dialektologijos métodos. Išanalizavus plungiškių informantų nota sobre regresyvinę balsių asimiliaciju y otros tarminius nores de los zemaičių patarmių atributos, se determinó que balsių asimiliacija rara vez įvardijama nores de los zemaičių patarmių distinguidojo atributo. Más a menudo esta característica se nota, sin embargo se le otorga desconocía diferenciaciné significado. Importantes, significativoses considerados otros fonéticos, morfologías, lexicicos skirtumai. Regresyvinė balsiów asimiliació también se relaciona y con netarminės lengua entraña. ESMINIAI ŽODŽIAI: šiaurės žemaičių patarmės, regresyvinė balsių asimiliacija, tarminių požymių nomenklatūra, tarminių požymių kaita, kalbinės nuostatos. ANNOTATION The article addresses the nomenclatural change of regressive vowel assimilation as the main distinguishing feature of the subdialects of the Northern Samogitian of Telšiai and Artículos Articles 293 / Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu Kretinga. It attempts to determine to what extent the residents of Plungė are aware of regressive vowel assimilation as the distinguishing feature of Northern Samogitian and to evaluate the change of this feature. The article draws upon the methods of dynamic dialectology and perceptual dialectology. After analysing the comments provided by the informants from Plungė on regressive vowel assimilation and other dialectal features of Northern Samogitian subdialects, it was established that vowel assimilation is rarely considered a distinguishing feature of Northern Samogitian subdialects. This feature is usually observed but it is assigned a marginal differential value. Other phonetic, morphological and lexical differences are considered more important and significant. Regressive vowel assimilation is also associated with the influence of non-dialectal speaking. KEYWORDS: Norther Samogitian subdialects, regressive vowel assimilation, nomenclature of dialectal features, change of dialectal features, linguistic attitudes. ĮVADAS a. XXI. lingüino variantizismo estudios resulta significativa no sólo tam sólo ro varianto tarminių požymių realizacia, sino y de los consumidores kalbinės nuostatos, kalbinė saviidentifikacija. Ellos hacen influencia tanto al real de uno o otro variante ustohimen, como al posible (no)hispicimiento, proporcionan datos adicionales language variantiškumui entender, valorar, ayuda construir prognostinį modelį (plg. Aliūkaitė, Bakšienė y kt. 2014: 130; Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Geržotaitė 2017: 19). Por esta razón en la multimodalioja dialectología percepción se considera una de las dėmenas del modelo de estudio aplicado (Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Geržotaitė 2017: 3151; Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 y kt.). Diversos métodos de la dialectología perceptiviosa se realiza cada vez más de la competencia geolingvistía de usuarios de cierta variante lingüística (or de varios variantes), ej., de la lengua interminable y general de imágenes, de la lengua nativa, del habla interminable, de evaluaciones, de investigaciones (Aliūkaitė, Mikulėnienė, 89120; Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Geržotaitė 2017; Bakšienė 2019: 117; Geržotaitė: 125; Aliūkaitė, Čeulėnienė, 2019, Mikulė, 2020, Čepaitienė, Brazaitienė, etc.). La variantidad de la lengua y su evaluación desde el punto de vista de la dialectología perceptiviosa destinados estudios, en los que analizados y las disposiciones de los miembros de la comunidad Plùngė, muestran que los jóvenes plungiškiai del más alto grado de tarmiškumo tienen la zona Plùngė arealą, i. e. kalbinę natal, o 9674. proc. jóvenes que utilizan afirman tarmę (Aliūkaitė, Čeulėnienė, Mikpaitienė, Geržotaitė 94, 127, 2017: Aliūkaitė, Mikulėnienė 2019: 11). Espérase que noama SIMONA VYNIAUTAITĖ 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII sąmoningųjų y nesąmoningųjų disposiciones conflicto. Pabrėžtina, que y desde el punto de vista de jóvenes de otras localidades Plùngė más a menudo se considera la más tarmiticamente marcada zona que otros Žemaitijoje localizar areales (Aliūkaitė, Mikulėnienė, Čepaitienė, Geržotaitė 2017: 280). De las ciudades de la región Žemaitija más activamente el código tarmiño se utiliza precisamente Plùngėje, aquí miembros de la comunidad más tienden a fomentar a niños y jóvenes hablar tarmiškai (Kliukienė 2014: 3, 11). Optimistines tendencias muestran y plungiškių declarándose interconecciones con el código tarminio, kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazistų požiūriu svarbią vietą užima pagarba, reikšmingesnę negu kitų tirtų vietovių jaunuoliams (Aliūkaitė, Mikulėnienė, tarmiškai Čepaitienė, Geržotaitė 2017: 97). Precisamente respeto, patriotismo, lengua como natural, innato código asociatai prevalece y entre varias genera plungiškių, que esto señalaron proyecto Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: optimización de red de puntos y interactivaji tarminės informacijos dispaida durante la ejecución1. Sobre Plùngę fixuojama besiformuojanti geolektinė zona, una de formarančių žemaičių regiolektą (plačiau sobre los nuevos tarminius darinius vé. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 3940; Berruto 2010: 235236; Auer 2005: 742) (žr. 1 fig. ). Pongraztina, que este geolektas es estable. Desde el punto de vista etnocultural Plùngė percibiama no como pereiginė zona o perifería de la región. Valdo Petrulio propuestotte del actual Žemaitijos etninės savimonės regióno erdvinėje estructura Plùngė pertenece a branduoli de la región (Petrulis 2005: 168). Etnokultúriniam Žemaitijos branduoliu Plùngė también se atribuye y innovesnėje etnokultūrinių regionų kompleksinėje struktūroje (Ragauskaitė 2016: 176179)2. Así Plùngés apilinkes sería posible valorar como contenedores bastante sólida etnokultural y tarminį base, permitiendo a los miembros de la comunidad fácilmente sí percibir como žemaičius y identificar con este kraštu. Sin embargo no está claro, cuánto plungiškiai gaba tarminiu punto de vista a identificarse con kretingiškių patarme y, contrariamente, separar del telšiškių per principal estos patarmes diferenciaiante señamį regresyvinę balsių asimiliaciju. Esta tarminė peculiaridad, su realización analizada Plùngės (LKA 156) en las variantes tarmónicas utilizadas habitantes, pero los propios pateikėjų actitud a asimiliación, su valor nomenklatūriné aún no han tirtados (Vyniautaitė 2020: 119; 2021). Así el objeto de este artículo es regresyvines balsios asimiliación nomenklatūriné kaita. 1 En general todos kretingiškiai y telšiškiai tarmę percibe más como oraus señal de identidadą, etninę vertybę (Aliūkaitė, Bakšienė y kt. 2014: 136137, 140). 2 Aunque tiene sólida etnokultūriné, regional savimoné, significatives centro esta localidad no ha estado como, ej., Vaniai, Raséiniai, Krãžiai (Kalnius 2012: 163164). Artipsniai Articles 295 1 PAV. Žemaičių Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu regiolektas ir geolek-2 PAV. Žemaičių fragment from Geržotaitė, trinis pjūvis 2014: XIII žemėlapis i ko-Mikulėnienė, patarmių dialektometai (žemėlapio (žemėlapio fragment from Mikulėnienė Čepaitienė i kt. 2019: 240) mentaras) 3 PAV. Žemaičių patarmės Antano Salio tarmenes clasificaciones (žemėlapio tarmių mentas de Salys 1933) 4 PAV. Žemaičių patarmės Zigmo frag-Zinkevičiaus y Alekso Girdenio clasificaciones 196 (žemėlapio fragmentas iz Girdenis, Zinkevičius 1966) SIMONA VYNIAUTAITĖ 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Plùngėje fijada no pocas peculiaridades fonéticas tarmíns, que son comunes tanto nórdicos tierras kretingiškių, como telšiškių tradicionales adermíes: • díbalsiai ie, uo verciami [eɪ], [o], ej.: [ˈkjeɪtjɪs] ~ kietis, [ˈjodjɪs] ~ juodis; • dvibalsinami de la palabra kamieno y cručiuotas galūnės largie vocías ė, o, pvz. : [pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈrûɔʋje] ~ rovė; • noplatinami galūninas vocías i, u, kilę de senovinių ilgųjų i, u, pvz. : [ʋˈjenjɪs] ~ vinis (dgs. gal.), plg. [ʋˈjenjes] ~ vinis (vns. vard.), [ˈtorgs] ~ turgus (dgs. gal.), plg. [toˈrgos] ~ turgus (vns. vard.); • vienbalsinami díbalsia ai, ei, ej.: [dɑˈrɑː] ~ darai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei; • kirčiuoti los vocales a, e antes ilgą skiemenį pronunciados cortos, ej.: [ˈrɑtɑː] ~ ratai, [ˈmɑtː] ~ metai; • no utilizadas afrikatos č, dž (excepto los casos en que no hay kaito con t, d, también skoliniuose, garsažodžiuose), ej.: [ˈjɑtjs] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~ gaidžius; • característica galūnių redukcija, ej.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną; • característico universal kircio atitraction, ej.: [ˈʋɑrljɪɛ] ~ varlė, [ˈjeɪmɑ] ~ žiema. El principal distintivo distintivo de los telšiškių y kretingiškių patarmių es regresyvinė negalūninių trumpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau žr. Rokaitė 1961:153; Girdenis 1962: 149: 141150; LKTCh 2004: 235237; Zinkevičius 2006: 239241 y kt.; también véase Vyniautaitė 2021: 1525). Los representantes de los patarmés kretingiškių balsai i, u en todos los casos platinami (pvz.: [ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), y telšiškių patarmės contra trumpuosius y longuguosius sonos del ascenso altiutino mantiene estos balsiusiko siaurus (pvz [ˈlɪpjɪ] ~ lipi, [ˈnjɪ] ~ šunį). Regresyvinė balsių asimilación puede llevarse a cabo en los siguientes casos: 1. Trump couldnųjų i, u (balsio i asimiliacia ocurre sólo antes minkštąjį priebalsį), ej.: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Cuando las voces i, u entraeina en doblearsios il, y, ul, ur, dvibalsio ui sudėtį, ej.: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪrjdjɪ] ~ girdi, [ˈdûljkj] ~ dulkių, [ˈgûrjkjjnjs] ~ gurkšɪnius, [ˈpkjkj] ~ puiki; 3. Cuando las voces i, u son de otra origen (dvigarsias [on], [om], [en], [em] desde an, am, en, em, ej.: [ˈluŋgs] ~ langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈjɪŋkjɪs] ~ penkis, [ɪɪtjmjsjɪ] ~ ištempsi; los largos [oː], [eː]·iš ą, ę, ejemplo.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ įkąsi, [ɪjˈsjpjrjːsjɪ] ~ išspręsi; dvibalsios [eɪ], [o] de ie, uo, ej., [ljɪɪpjns] ~ liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus). Plùngėje (LKA 156), como y en todo kretingiškių patarmės plote, balsiai i, u neturėtų būti platinami prieš aukštutinio pakilimo garsus. Vis dėlto regresyvinė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse fiksuota: pažymėta, kad negalūniniai balsiai i, u, también dvigarsių il, i, ul, ur pirmuosius dėmenis sudarantys i, u, eikiami asimiliacijos (Zinkevičius 1966: žemėl. No. 19, 464; abajo. No 70, Straipsniai / Articles 297 Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu 515; žemėl. Nr. 71, 516); regresyvinės balsių asimiliacijos galėtų būti veikiami dvibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinkevičius 1966: žemėl. Nr. 58, 503, žemėl. No 59, 504, abajo. No 61, 506); también podrían ser mantenidos estrechos kai kirčiuoti pusilgiai i, u (Grinaveckienė 1982: 38). Regresyvinės balsių asimiliacijos reliktai išryškėjo centrinės šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės, į kurią patenka Plùngė, tekstuose (Babickienė, Jasiūnaitė, Pečeliūnaitė, Bagužytė 2007: 11). To paties tarminio ploto Kuli, Budri, ir šiam centriniam arealui nepriklausančių Darbnų šnektose, tam tikro balsių i, u asimiliacijos veikimo rezultatas apibūdintas ne kaip nauja fonema (telšiškių atveju), bet kaip tos pačios fonemos variantai (siauresni [e], [o] alofonai) (Babickienė 1991: 15). Pridurtina, kad kretingiškių plote tam tikrais atvejais yra atliepiami negalūniniai siaurieji trumpieji i, u, bet šis siaurumas nepriklauso nuo regresyvinės balsių asimiliacisporadišjos (Grinaveckis 1978: 126). El funcionamiento de asimilación también confirma y de la segunda mitad del siglo XX. análisis de material tarminal manuscrití antes del ascendimiento altutino los sonidos voces i, u frecuentemente no platinami (Vyniautaitė 2018: 151, 156158). Sin embargo, métodos de dialectometría apoyados estudios cuantitativos muestran que este signo a la diferenciación de kretingiškių y telšiškių patarmių del norte zemaičių didelės įtakos neturi (Mikulėnienė, Čepaitienė and kt. 2019: 229270, 312) (žr. fig. 2). a. Plùngės (LKA 156) en las variantes intermónicas utilizadas por la población existen casos, cuando actúa regresyvinė balsių asimiliacija, algo más varioroya cortoųjų balsių i, u, neįeinančių į dvigarsių sudėtį, atliepimas (Vyniautaitė 2020: 119; 2021: 1032119). Así regresyviné balsios asimiliación validarina como bastante varijuojante tarminė Šio straipsnio tikslas – nustatyti, kiek Plùngės (LKA 156) gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės žemaičių tarmipeculiaridad. nę peculiaridad, y evaluar este signo de nomenklatūrinę kaitą. miškosios dialektologijos, perceptyviosios dialektologijos metodais. Taikomas vienas iš Denniso R. Prestono perceptyviojo tyrimo modelio komponenRemiamasi dinatų la tarea de evaluación conceptual (Preston 1999: xxxivxxxv; Mikulėnienė 2016: 95–96; Cramer 2016: 5–14). Kalbantis laisvu tarminiu kodu, pateikėjų klausta apie tarminius šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių skirtumus, taip pat užduota klausimų, susijusių su pagrindiniu skiriamuoju tarminiu požymiu – regresyvine balsių asimiliacija. Uždaviniai: 1) atsirinkti medžiagą iš interviu su informantais; 2) išanalizuoti Plùngės (LKA 156) gyventojų kalbines nuostatas, susijusias su regresyvinės balsių asimiliacijos (ne)atpažįstamumu; 3) įvertinti regresyvinės balsių asimiliacijos nomenklatūrinę kaitą. Tiriamąją medžiagą sudaro 2019 m. Plùngės apylinkėse surinkAliūkaitė, ti datos: sobre 9 val. sonido grabaciones. Escrita por tres diferentes veces pateikėjus: jaunesniosios (hasta 30 m.), vidurinės (3149 m.), seniorsias (50 m. y SIMONA VYNIAUTAITĖ 298 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII elder). Tal distribución se basa en el proyecto Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: optimización de red de puntos y interactivoji tarminės informacijos sklaida (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) metodika (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pateikėjai зашифруть abreviados: las primeras letras indican LKA punkto (PLN Plùngė), el segundo letra reducinys denota pateikėjų amžiaus grupę (JAUN jaunesniaja karta, VID vidurinė karta, VYR vyresnioji karta), el tercero skirtį (M ženska, V muž), y el número indica los respondentes lytingus de la misma generación. 1.TERMIN (NE)IŠSKIRTINUMAS DUNGIŠIK PONEHURIU 1.1. Balsios asimiliación como diferenciacinis signo larminis Regresiva a balsios asimilación temprenas en las clasificaciones de tarmenes mayor importancia noaprovida Antano Baranausko y Antano Salio, revisslinuso Kazimiero Jauniaus tarmenes despartimiento, en las clasificaciones nórdicos en general no fueron asignados en patarmes (žr. Salys 1933: mapa del terreno enklija; Salys 1992: 3036; Geržotaitė 2014: II mapapis y comentas; Geržotaitė 177179; Mikulienė 142152) (žr 2018: 3 177). Esta tarminė peculiaridad principal rasgo distinguidor de los noreste bajos comenzó a considerarse Zigmo Zinkevičiaus y Alekso Girdenio en la clasificación de los tarminos lituanos (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139147) (žr. 4 figura.). Teigto, que a los propios nórdicos bajos caracteriza intuityvi kretingiškių y telšiškių šnektų caracteristika, cuando kretingiškiai paprastai notbi regresyvinę balsių asimiliaciju Sedõs, Telši, Mósėdžio y kt. apylinkėse, a telšiškių patarmės representantes señalan atención a balsių i, u platinimą prieš aukštutinio pakilimo sonus (Girdenis: 1981 23). Aunque y pocos, pero inscrita casos, cuando asimiliación Plùngėje (LKA 156) ávarvios, dinta kaip ryškus tarminis požymis, skiriantis nuo kaimyninės patarmės vietoej.: šuni če dice Telšē, telšėškē, Plungė dice šoni, o če šuni, če Telšē. Jėzau, nē, si ese zėnuokėt r, paviždžiou, pas mumis también dėrb no vėina muoteris, dab ana rė išvažiavosi, i Vuokitėjė izvažiava vakar, reišk, ana telšėškė, o če gven ir ton anuos tuoki kėta ski no, aš če ya eso eso tėkra plungėškė. Bueno, digo, pronuncik galininkas qué šunį, pronuncik, y ana dice šuni, a sakau če Plungė dice šoni. Tėi r lab rškē, oi tas dėdėlē. Tas dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē saktu bulviu, če saks bolviu Plungie. Platelē, Plungė aiškiausē bolviu, aiškiausē bolviu, aiškiausē Artículos Articles 299 / Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu (PLN_VID_M3)3. El número de personas que participan en el concurso será de tres. Pastebimà balsio u y del mismo balsio, entrencio en dvigarsio compuí, asimiliacia kirčiuotas posiciones, en las cuales este cuojas plungiškių vartojamų tarminių variantų datos y es nuoseklesnis (plg. Vyniautaitė 2021: 103119). Pateikėja neabejotinai esta característica įvardija como muy ryškų tarminą požymį, distinguiendo plungiškius desde telšiškių patarmės atstovų. Regresyvines balsios asimilación reconocibilidad sietinas (quizás en parte) y con lengbinas conocimientos, ej.: esto če r tas kretingėškiu ėr telšėškiu tas skėrtom, teuorėšk aš ton žėnau, paviždžiou nomėni tėkr mes sakuom ė, o telšėškė jau numini (PLN_VYR_V3)4. Užterrintuma observint balsio i atliepimo diferencias ante altoutinio ascendimiento garsą nores tierrasaičius patarmėse, una parte, mostrytų regresyvines balsios asimiliaciones difercinę gali, su atpažįstamumu pateikėjo punto de vista, otra parteus, considerstytina, si sin distinciones lingüísticas teóricas asimiliacia también sería percepokiana como asimamasis bruojas. Como se ve, informantos disposiciones svyran desde el absoluto asimiliación tenimiento fácilmente reconocible y nórdicos distinguientes signo tarminio hasta un cierto conocimiento. Noatmestía que la capacidad de ambos estos pateikedores de reconocer asimiliación está relacionada con sus specificifías conocimientos sobre tierrasaichos tarmines peculiaridades. 1.2. Balsios asimilación como blankusis tarminis signo Cuán que más frecuente fijar los casos, cuando regresyvinė balsių asimiliación no fue observada, ella no nombrada como ryškus tarminis señymis. Balsio difusión o no difusión en la correspondiente posición en esencia se considera irrelevšmingo, ej.: no, šoni, mes zoiki, zuiki, zoiki, no, če vės tėik gal kažkuoki evoliucėjė vės tėik vkst tū kalbū, no, kp saktė. Bueno, zuiki, zoiki, ni siquiera zėnau, yo mismo no notébo savės, no notébo, zuiki, zoiki mon če pequeñas cėrtomas de tikrūju, zuiki, zoiki mon vės tėik intonacėjė r žemaitėška, esto tėn no pasak kptė, vėskas normalē (PLN_JA_UNV3). Informanto opina, más importante rasojas es intonación, que en general bastante a menudo notable, especialmente nekalbančių atstovę bei sugretinus abiemos nórdicos zemaičių patarmėms pertenecenčių vietovių 3 Informantė tiene filologinį išsilavinimą, es klausiusi dialektologijos kursą. 4 Pateikėjas interesisi con Žemaitija žemaitiškai žmonių. Asimiliacijos reikšmės neįžvelgiama ir išgirdus kalbant telšiškių patarmės relacionados asuntos, tierraaičių rašyba, peculiaridadesmis, a veces él mismo rašo textos žemaitiškai. SIMONA VYNIAUTAITĖ 300 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII (Plùngės, Skuõdo) tarmines peculiaridades, ej.: ėš tava kalbuos atruod, que to netuolėi Plungės če kažkor gėmē. [...]. Tėn mucho nesiskėr (PLN_VYR_V3). Skouds tor skėrtingėškė, tumu, bet Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  telšėškē, bet mes esam krepero tėi skėrtom, claro, que tėn anėi tuokėi, tori ya spėcelė klaustėis tėn vėina kėta garsa kažkor pamattė, ka tėn skėrs, ya tēp šnekont paprast, eso... Jau tė dūninink ya kėts dalks ya (PLN_VYR_V3). Así puede decirse, que el valor de los distintivos rasgos se reduce, estas peculiaridades recog recog recogícibilidad en esencia requerida gran atiduma, asentlusamiento, y nórdicos tierras en general entendidos como bastante vientisas lingüínicamente punto de vista área. Añurtemos que el norte de tierras telšiškių bei kretingiškių kalbinį vientisumą confirmó y un estudio realizado métodos quantitativos (Mikulėnienė, Čepaitienė y kt., 2019: 229270, 312). Reikšminga, que sobre atidumą, notabumą para pronunciar diferencias foneticas confirma y otro informante mentis, ej.: nežėnau, kp to če dab tau iduomē tėi gars, aš torbūt nesulgėno tėik atidžē tū garsū (PLN_JAUN_V2). Isolar ciertos diferenzos foneticos en este caso se convirtió bastante complejo, donde lo más fácilmente notados fueron lexicikos diferencias, ej., palabras de knuisis, kiocis consumo de Kretingõs, Mósėdžio kilusių habitantes. Darn más frecun regresyvinė balsios asimiliacia izryškėjo como oyentes desapercibido señas. Divisivas diferencias entre plungiškių y telšiškių mencionado la palabra así atlepima, pavardžių priesagų daryba, ej.: que kažkp ne, mon atruod, vėns de tū tuokiū pagrindėniu tas tp, tēp, que, no, lab nevė sakuom, a más no nē, mon atruod, kad žuodžė panašus (PLN_VID_M1); algúnkp yo atsėmėno mon sakdava a telšėškė, ka nosotros sakuom Bernuotalė, -kalė, vuo anėi dice -ktė (PLN_VID_M2). Jego sak Bernuotalė, anėi saka Bernuottė (PLN_VYR_M2). Pakláusus quizás escuchimi alguna que sea diferumai telšiškių patarmės atstovės nuo Skuõdo kalbėjime, aunque y brevamente, mencionado otro afrikatų vartojimas, ej.: negėrdo, tiktsiau diemesi, que vat tas tuoks no č, y t más (PLN_VID_M1). Pabrėžtina que Plùngė (LKA 156) cae en la misma área de atliepamiento afrikatų (en todas las formas, excepto una cierta excepción, supuestamente t, d), teóricamente no debería ser skirtumų (LKT 1970: 19; Vanagienė 1982: 95, mapa. No. 80; Salys 1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258). Sin embargo, al evaluar el variantizmismo actual debería tenerse en cuenta los posibles cambios, pero es evidente que las diversas tierras de los adarmios representantes afrikatos mucho más se notan que asimilación5. 5 Esto confirma las propias notas de los terrenaicios, por ejemplo, artículo autorai tuvo que oír desde Telši kilusios moters susirúpenimą, incluso pasipimiento, por la forma en uso en esta ciudad en la Gran Wall de los terrenaicios, porque, según ella, personas, cuyos natal Telšia, así no dicen, ellos hablan terrenaičiu; rietaviškės opinión, Plùngė, Telšia desde Rietãvo, Tvẽrų diferencia afrikatų atliepimu, y Vanių Artículos Articles 307 / Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu Petrulis Valdas 2005: Žemaitijos etninės savimonės regiono erdvinė estructura. – Geografías metrosastis 38(1), 163175. Dennis Preston R. 1999: Introduction. Él es uno de los mejores jugadores del mundo. Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by Dennis R. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiiixl. Ragauskaitė Alma 2016: Lietuvos etnokultūrinis regionavimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Rokaitė Birutė 1961: Algunos nuevos terrenaičių dounininkų tarmių fonética de las materias. Lietuvių kalbotyros preguntas 4, 141155. Salys Antanas 1933: Kelios notas a la historia tarmių. Archivum Philologicum 4, Salys 21–34. Antanas 1968: Lietuvos kalbos tarmės. Lietuvių enciklopedija 15, South Boston (Mass.): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 571589. Salys Antanas 1992: Raštai 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Taeldeman Johan 2005: Polarisation Revisited. Taeldeman Johan 2005: Polarisation Revisited. Taeldeman Johan 2005: Polarisation Revisited. Taeldeman Johan 2005: Polarisation Revisited. Language Variation European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Amsterdam: Benjamins, 233248. Vanagienė Birutė 1982: Afrikatų č, dž atliepimas antes galūnę. Atlás de la lengua Lituánica II. Fonética, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 9396. Vyniautaitė Simona 2018: Regresyvinė balsių asimiliacija šiaurės žemaičių patarmių paribio šnektose XX a. 69 dešimtmečių rankraštinių šaltinių duomenimis. Lenguas de historia y dialectología problemos 5, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 140166. Vyniautaitė Simona 2020: Plungės geolektas regresyvinės balsių i, u punto de vista de asimiliación. Lietuvių kalba 14, 119. Priega en Internet: httpswww.zurnalai.vu.lt/ lietuviu-kalba://article/view/22465/21727. Vyniautaitė Simona 2021: Terminio señimio estática y dinámica: zemaičių regresyvinės balsių asimiliacijos atvejis: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija: comparginamoji tarmių fonetika i morfologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 2006: Lituvias tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. SIMONA VYNIAUTAITĖ 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Regressive Vowel Assimilation: Nomenclatural Change of Feature from the Point of View of Plungė Residents SUMARY The article addresses the nomenclatural change of regressive vowel assimilation as the main distinguishing feature of the subdialects of the Northern Samogitian of Telšiai and Kretinga. It attempts to determine to what extent the residents of Plungė are aware of regressive vowel assimilation as the distinguishing feature of Northern Samogitian and to evaluate the change of this feature. The article draws upon the methods of dynamic dialectology and perceptual dialectology. After analysing the comments provided by the informants from Plungė on regressive vowel assimilation and other dialectal features of Northern Samogitian subdialects, it was established that vowel assimilation is rarely considered a distinguishing feature of Northern Samogitian subdialects. The informants tend to consider regressive vowel assimilation a distinguishing and weak dialectal feature, but it is not regarded a characteristic feature. Other phonetic, morphological and lexical differences are considered more significant. It is noteworthy that another value category comes into play when assimilation is understood as a feature of non-dialectal speaking; in this case, vowel narrowness is associated with the expression of standard language. The research findings reveal rather high dialectal homogeneity of Northern Samogitian from the point of view of the informants and implican that as linguistic variation increases, regressive vowel assimilation will not be perceived by community members as a more easily recognizable dialectal feature with a high differential power. Introducida 2022 m. augpjücio 5 d. SIMONA VYNIAUTAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]