„Atžvilgiu“ konstrukcija valentingumo aspektu

Straipsniai / Articles 245 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2196-8937 Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, valentingumas, semantika, tipologija. DOI: doi.org/10.35321/all87-12 ATŽVILGIU KONSTRUKCIJA VALENTINGUMO ASPEKTU Construction with atžvilgiu from the Perspective of Valency ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama ir kaip leksemos valentinis aktantas, ir kaip nevalentinis – laisvasis narys. ESMINIAI ŽODŽIAI: valentingumas, valentinis aktantas, laisvasis narys, atžvilgiu konstrukcija. ANNOTATION The object of this article is the construction with postpositional atžvilgiu. The aim is to find out the relation between the said construction and valency drawing on the data from The Corpus of Contemporary Lithuanian Language. The study revealed that the construction with postpositional atžvilgiu is used in a sentence both as a valent actant of the lexeme and as a non-valent (free) element. KEYWORDS: valency, valent actant, free element, construction with atžvilgiu. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 246 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 1. ĮVADINĖS PASTABOS Jau Ernstas Fraenkelis (1928: 185–186) savo darbe apie lietuvių kalbos linksnius mini daiktavardžio atžvilgis įnagininką1. Jonas Jablonskis (1957: 632) 1–2 pavyzdžiuose vartojamą atžvilgiu vadina skirtumo įnagininku ir teigia, kad „šitas linksnis yra tiktai tam tikra būdo ar įnagių įnagininko skirtybė“. 1) Tuo atžvilgiu jis nesiskiria nuo kitų. (cituojama pagal Jablonskis 1957: 632) 2) Jo raštai ir kalbos atžvilgiu pakenčiami. (cituojama pagal Jablonskis 1957: 632) Šiandienoje Jonas Šukys (1998: 267) teigia, kad atžvilgiu yra atžvilgio, arba tikslinamasis (t. p.: 557), įnagininkas, kuris „palyginti nesavarankiškas, dažnai primenantis žodžius, artimus prielinksniams (tiksliau – polinksniams), nes paprastai eina po [...] dažniausiai kilmininko, ir jį tikslina, tarsi sudaro su juo kaip koks polinksnis tam tikrą konstrukciją“; „ypač spaudos ir rašto kalboje neretai parodo, kuriuo atžvilgiu apibūdinamas daiktas ar reiškinys“. Šukys (1998: 268) patikslina, kad atžvilgiu dažniausias administracinėje ir mokslinėje kalboje, ir atkreipia dėmesį į tai, kad atžvilgiu vartojamas, „kai yra aiški požiūrio į ką nors, ko nors vertinimo reikšmė“, o „kai požiūrio, vertinimo reikšmė apiblankusi, nepamirštinos tradicinės gyvesnės kalbos raiškos priemonės. Vietoj kilmininko su polinksniškai pavartotu atžvilgiu gali geriau tikti prieveiksmiai (žr. 3), gryni linksniai (ypač naudininkas) (žr. 4–5), prielinksninės (ypač prielinksnio dėl) konstrukcijos“ (žr. 6–8). 3) Vaikai čia ugdomi fiziniu doriniu, protiniu atžvilgiu (plg. fiziškai, doriškai, protiškai). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 4) Ar galite ką nors gero padaryti invalidų atžvilgiu (plg. invalidams). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 5) Jutau komiteto narių šaltumą mano atžvilgiu (plg. man). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 6) Nebuvo imtasi jokių priemonių pažeidėjų atžvilgiu (plg. prieš pažeidėjus). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 7) Dalis žmonių turėjo neigiamą nuomonę instituto atžvilgiu (plg. apie institutą). (cituojama pagal Šukys 1998: 268) 8) Vyriausybė mokyklų atžvilgiu neturi apgalvotos politikos (galėtų būti ir dėl mokyklų). (cituojama pagal Šukys 1998: 267) 1 Išsamesnę darbų apie atžvilgiu apžvalgą žr. Akelaitis (2005: 67–70). Straipsniai / Articles 247 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Kalbos patarimuose (KP S1 2009: 90) Šukys patikslina, kad 3 pavyzdyje polinksnio reikšme vartojamas atžvilgiu yra šalutinis (dalinis) normos variantas. Jis, kaip knyginis reiškinys, gali būti vartojamas bendrinėje kalboje, tačiau pirmenybė teiktina pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui – būdo prieveiksmiui. O 4–6, kaip ir 9–11 pavyzdžiuose atžvilgiu bendrinėje kalboje yra nevartotinas. Čia tiesioginis santykis su objektu turi būti reiškiamas naudininku, prielinksnių konstrukcijomis (KP S1 2009: 89; dar žr. Akelaitis 2005: 71, 76). 9) Didesnės pagarbos tikėtumėmės mergaičių atžvilgiu (=mergaitėms). (cituojama pagal KP S1 2009: 89) 10) Jūs būsite korektiški mūsų atžvilgiu (=mums). (cituojama pagal Akelaitis 2005: 71) 11) Netolerancijos Lietuvos atžvilgiu (=Lietuvai), be abejo, buvo. (cituojama pagal Akelaitis 2005: 71) Šukys (KP S1 2009: 89) pažymi, kad bendrinėje kalboje atžvilgiu gali būti vartojamas netiesioginiam santykiui su objektu reikšti 12 pavyzdyje. 12) Nieko blogo vaiko atžvilgiu nepadariau. Gintautas Akelaitis (2005: 67) nagrinėja atžvilgiu konstrukciją administracinėje kalboje (žr. 10–11) ir teigia, kad atžvilgiu (ir požiūriu) „išsiskiria vartojimo dažnumu, akivaizdžiu administraciniu funkciniu stilistiniu atspalviu“. Jis (Akelaitis 2005: 76) prieina išvados, kad „administracinės kalbos konstrukcijos kilm. + atžvilgiu [...] neparemtos gyvąja vartosena ir pagal atsiradimo laiką yra vėlyvas suintelektintos kalbos reiškinys“. Akelaitis (2005: 67) teigia: tai, kad atžvilgiu „eina po daiktavardžių ir daiktavardiškųjų žodžių kilmininko, lyg ir leistų juos laikyti artimais polinksniams. Tikrais polinksniais jie negali būti laikomi dėl išlaikomos leksinės reikšmės. Kita priežastis – derinamosios konstrukcijos ir konstrukcijos su daiktavardiškųjų žodžių kilmininku dažnai yra artimos arba net sudaro gretybes, plg.: ekonominiu atžvilgiu ir ekonomikos atžvilgiu“. Kita vertus, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pavyzdžių pagrindu atlikęs atžvilgiu vartojimo administracinėje kalboje tyrimą, Akelaitis (2005: 70) rašo: „Apstabarėjęs atžvilgiu dažniausiai vartojamas su daiktavardiškųjų žodžių kilmininku [...], bet labai retas derinimo būdu sudarytuose junginiuose [...] – santykis 0,07 : 0,93“. Iš išsamaus jo tyrimo aiškėja, kad atžvilgiu konstrukcijos administracinėje kalboje tinkamai vartojamos, kai jomis nurodomas ko nors pagrindas pagal pašalinį, veiksmą ar būseną sąlygojantį objektą (Akelaitis 2005: 71), kaip šalutinis normos variantas tinkamos vartoti pagrindo santykiui reikšti (Akelaitis 2005: 74–75) arba objektiniam santykiui, kuris gali turėti priežasties atspalvį ir įmanomas atžvilgis, atsižvelgimas į tą netiesioginį objektą, pasakyti (Akelaitis 2005: 73). Be to, kad atžvilgiu netinka tiesioginiam santykiui su objektu reikšti (Akelaitis 2005: 71), kalbamosios konstrukcijos nevartotinos LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 248 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII priežasčiai reikšti (Akelaitis 2005: 73). Taip pat, „kur galima, ypač kur pažeidžiama nusistovėjusi lietuvių kalbos sintaksinių santykių raiška, reikėtų vengti konstrukcijų kilm. + atžvilgiu [...], kai turi būti išreikštas požymio, arba atributinis, santykis“ (Akelaitis 2005: 73). Toliau klausimas, ar atžvilgiu yra (tampa) polinksnis, paliekamas nuošalyje ir kaip darbinis terminas straipsnyje vartojamas – polinksniškasis atžvilgiu. Konstrukcija su juo, kaip aiškėja iš cituotų pavyzdžių ir to, kas trumpai aptarta, vartojamos sakinio ir junginio lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys į Akelaičio (2005: 72) mintį: „kai vartojamos konstrukcijos kilm. + atžvilgiu [...], veiksmo, veiklos ar ypatybės tiesioginis kreipimas į objektą tarsi sušvelninamas, užtušuojamas“. Prieš akis turint 4–12 pavyzdžius, toliau keliamas klausimas, koks šio sušvelninto santykio su objektu pagrindas ir kodėl, pavyzdžiui, tipišką beneficiento naudininką 10 pavyzdyje kalbėtojas renkasi keisti polinksniškuoju atžvilgiu. Ar (kaip) tai susiję su žodžio reikšme ir valentingumu. Jei polinksniškojo atžvilgiu vartosena susijusi su valentingumu, tada, laikantis verbocentrinio sakinio modelio sampratos, galima daryti keletą prielaidų: be to, kad (a) polinksniškojo atžvilgiu vartosenai įtakos turi daiktavardžio atžvilgis reikšmė, (b) polinksniškojo atžvilgiu vartosenai įtakos turi sakinio predikato leksiniai, semantiniai ar kiti požymiai, žodžio ir viso sakinio semantika. Atsakyti į minėtus klausimus pasirinkta remiantis iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT) rinkta medžiaga (žr. 2 dalį). Šiame žvalgomajame tyrime keliami uždaviniai: (a) aptarti daiktavardžio atžvilgis reikšmę žodynuose (žr. 3 dalį), (b) trumpai apžvelgti valentingumo teorijos atskaitos taškus ir minėti, kaip tai susiję su polinksniškojo atžvilgiu vartosena (žr. dalį 4), (c) valentingumo požiūriu išnagrinėti atžvilgiu konstrukcijų vartoseną empirinėje medžiagoje iš DLKT (žr. 5 ir 6 dalį). Po to visa apibendrinti (žr. 7 dalį). Kiek žinoma, darbų apie polinksniškąjį atžvilgiu valentingumo aspektu nėra. 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Tai matyti 1 lentelėje, kur parodyta, kaip atžvilgiu pasiskirsto pagal žanrus DLKT2 paieškos rezultatuose. 2 Pavyzdžiai iš DLKT rinkti 2022 m. birželio mėn. Straipsniai / Articles 249 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Iš 1 lentelės matyti, kad funkcinis stilius gali turėti reikšmės polinksniškojo atžvilgiu vartosenai. Atžvilgiu rečiausias sakytinėje kalboje. Rašytinėje kalboje polinksniškasis atžvilgiu rečiausiai vartojamas grožinėje literatūroje, o dažniausiai – publicistikoje ir negrožinėje literatūroje. DLKT3 publicistikai priskiriama: bendroji periodika, populiarioji periodika, mokslinė periodika, knygos (autobiofrafijos, memuarai, atsiminimai, kronikos, metraščiai, dienoraščiai, laiškai, esė, apybraižos ir kt.) ir kt., o negrožinė – tai mokslinė, mokomoji, pažintinė, mokslo populiarinimo ir kt. literatūra. DLKT grožinę literatūrą sudaro apysakos, apsakymai, novelės, pasakos, romanai ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad DLKT teikiami administracinės literatūros (dokumentų) pavyzdžiai su polinksniškuoju atžvilgiu yra tirti (Akelaitis 2005), toliau remiamasi kiek daugiau nei 600 kitų žanrų pavyzdžių, kur atžvilgiu vartojamas polinksniškai. Konkrečiau kalbant, tolesnio žvalgomojo tyrimo pagrindu imama po 200 pavyzdžių iš grožinės, negrožinės literatūros ir publicistikos, taip pat turimi 5 pavyzdžiai iš sakytinės kalbos. 1 LENTELĖ. Atžvilgiu vartosena pagal žanrus Tekstyno dalis Iš viso žodžių Užklausa Pavartojimo skaičius Analizuojamų šaltinių žodžių skaičius Grožinė literatūra 15765554 atžvilgiu 601 2478947 Negrožinė literatūra 19322341 atžvilgiu 5873 4377158 Administracinė literatūra 13625715 atžvilgiu 1422 1524835 Publicistika 86497837 atžvilgiu 9981 20774801 Sakytinė kalba 447396 atžvilgiu 26 29146 Iš viso: 140921288 atžvilgiu 17903 29184887 Iš turimų pavyzdžių (žr. 2 lentelę) matyti, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija (gali būti) susijusi su skirtingomis veiksmažodžio, būdvardžio, daiktavardžio formomis arba prieveiksmiu. Į akis krinta tai, kad turimoje medžiagoje nereto minimo žodžio reikšmė implikuoja perceptyvųjį subjektą (plg., jaustis, nusistatyti, abejingas, jautrus, nuostata, pažiūra ir t. t.), arba, kalbant valentingumo pagrindu skiriamų semantinių funkcijų aspektu, percipientą [Pcp] – psichinės būsenos patyrėją (Sližienė 1994: 20), kas, manytina, turi įtakos polinksniškojo atžvilgiu vartosenai. Atsižvelgiant į tai, kad turimuose skirtingų žanrų pavyzdžiuose polinksniškasis atžvilgiu kartojasi su tais pačiais žodžiais arba skirtinguose žanruose vartojami 3 Žiūrėta [2022-06-12] čia: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=about. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII žodžiai, su kuriais yra semantiškai ir sintaksiškai susijusi polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, veikiau vienas kitą papildo nei paneigia, toliau pavyzdžiai pagal žanrus neskirstomi. Pavyzdžiui, iš grožinės literatūros ir publicistikos turima pavyzdžių su polinksniškojo atžvilgiu konstrukcijomis, susijusiomis su veiksmažodžiu nu(si)teikti, o iš publicistikos ir negrožinės literatūros – su nusiteikimas, arba iš grožinės literatūros ir publicistikos turima pavyzdžių su polinksniškuoju atžvilgiu siejamais būdvardžiais geranoriškas, tolerantiškas, o negrožinėje literatūroje pasitaikė su tolerancija. Tai, kad visų nagrinėjamų stilių tekstuose atžvilgiu vartojamas su tais pačiais arba panašiais žodžiais, leistų manyti, kad funkcinis stilius rašto kalboje neturi lemiamos įtakos polinksniškojo atžvilgiu vartosenai. 2 LENTELĖ. Atžvilgiu konstrukcijos sąsaja su kalbos dalimi sakinyje Kalbos dalis Pavyzdžiai Veiksmažodis būti, daryti, derėti, elgtis, įpareigoti, jaustis, laikytis, (ne)moralizuoti, nu(si)teikti, nusileisti, nus(is)tatyti, nuvertėti, pasielgti, patirti, pasikeisti, pasisakyti, pavydėti, priešintis, reaguoti, rodyti, suprasti, susvetimėti, taikyti, turėti ir pan. Būdvardis adaptyvus, abejingas, agresyvus, aklas, aplaidus, artimas, atsargus, (ne) atviras, bjaurus, blogas, ciniškas, diskretiškas, (ne)doras, draugiškas, drovus, (ne)gailestingas, (ne)geranoriškas, griežtas, (ne)etiškas, įdomus, įkyrus, išdidus, iškalbingas, įžeidus, humaniškas, jautrus, konservatyvus, korektiškas, kritiškas, lygus, mandagus, naudingas, negatyvus, neutralus, niekingas, padorus, pagarbus, pakankamas, (ne)pakantus, palankus, panašus, patrauklus, pavojingas, priešiškas, reiklus, reikšmingas, santūrus, (ne)sąžiningas, savarankiškas, (ne)šališkas, švelnus, (ne)teisingas, (ne) teisus, tinkamas, tolerantiškas, ūmus ir pan. Daiktavardis arogancija, abejingumas, agresija, agresyvumas, ambivalentiškumas, atlaidumas, atsargumas, delikatumas, dėmesys, despotizmas, diskriminacija, draugiškumas, elgesys, ironija, išdavystė, išdidumas, įtarimas, įtarumas, jausmas, gailestingumas, galia, geranoriškumas, kaltinimas, kalba, ketinimas, kėslas, kantrybė, kantrumas, kietaširdystė, klusnumas, kritika, kritiškumas, komplimentas, korektiškumas, laikysena, lūkestis, tolerancija, neapykanta, nuodėmė, nuomonė, nuosaikumas, nuostata, nusikaltimas, nusistatymas, nusiteikimas, pagarba, (ne) pakantumas, palankumas, pareiga, pažiūra, pasisakymas, politika, pozicija, pozityvumas, pranašumas, priešiškumas, prievarta, provokacija, represija, santūrumas, simpatija, smalsumas, smurtas, susvetimėjimas, supratingumas, (ne)šališkumas, šaltukas, teisėjas, teisingumas, teroras, (ne)tolerancija, tvirtumas, užsispyrimas, veiksmas, viltis, žodis, (ne) žmoniškumas, žiaurumas, veiklumas, vertinimas ir pan. Prieveiksmis gerai, lygiagrečiai, (ne)palankiai, piktai, priešiškai, skeptiškai ir kt. Straipsniai / Articles 251 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu 3. DAIKTAVARDŽIO ATŽVILGIS REIKŠMĖ AIŠKINAMUOSIUOSE LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUOSE Manant, kad polinksniškai vartojamas atžvilgiu turi reikšmę ir ji gali turėti įtakos kalbamosios konstrukcijos vartosenai, dera minėti daiktavardžio atžvilgis apibrėžtis. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽe) daiktavardis atžvilgis teikiamas kaip 1. ‘atsižvelgimas, atsižiūrėjimasʼ, 2. ‘požiūrisʼ (žr. 1). Akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe) atžvilgis yra trireikšmis: 1. ‘atsižiūrėjimas atgal, apsidairymasʼ (žr. 13); 2. ‘požiūris, žvilgsnisʼ (žr. 14; dar žr. 2); 3. ‘atsižvelgimasʼ (žr. 15). 13) Vilkas vieną avį pagavo, kitos be atžvilgio išlakstė Žem. 14) Mūsų literatūra tapo žymiai įvairesnė formos atžvilgiu rš. 15) Po vargų visų gal bus koks atžvilgis Krkn. Vadinasi, daiktavardžio atžvilgis įnagininkas, vartojamas 1–12 pavyzdžiuose, turi (turėtų turėti) ‘požiūris, žvilgsnisʼ reikšmę. Daiktavardžiui atžvilgis semantiškai artimas požiūris taip pat dvireikšmis: 1. ‘žvilgsnis, atžvilgisʼ, 2. ‘konkreti pažiūra, nusistatymas4ʼ (DLKŽe; plg. LKŽe). Taigi turimas minimalus vienas su kitu susijusių daiktavardžių (atžvilgis, požiūris, žvilgsnis, pažiūra, nuomonė, nusistatymas) leksinis semantinis laukas. Čia dera atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau 2 dalyje minėta, daiktavardžiai pažiūra, nuomonė, požiūris, nusistatymas yra vartojami su aptariamojo polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tai liudytų atžvilgiu gramatikalizacijos procesą. Žiūrint į abstrakčiųjų daiktavardžių požiūris, žvilgsnis, pažiūra pamatinių žodžių (pa)žiūrėti ir žvelgti valentingumą Nijolės Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (toliau – LKVJŽ) aiškėja, kad veiksmažodis žiūrėti ‘paisyti, atsižvelgtiʼ reikalauja percipientą atliepiančio subjekto vardininko ir kontentyvo5 kilmininko arba šalutinio sakinio (žr. 16). Veiksmažodžiai (pa)žiūrėti ir žvelgti ‘turėti susidarius nuomonę, vertintiʼ reikalauja percipientinio subjekto vardininko, patientą6 atliepiančios prielinksnio į konstrukcijos ir moduso7 funkciją atitinkančio prieveiksmio (žr. 17–18) (Sližienė 2004: 457, 461). Taigi daiktavardžio atžvilgis ‘požiūris, žvilgsnisʼ semantikoje glūdi percipiento, patiento, 4 Plg. LKŽe: nusistatymas – nuomonė, pažiūra. DLKŽe: Nuomonė – 2. pažiūra, nusistatymas. 5 „Kontentyvas [Con] – veiksmo ar būsenos turinio funkcija“ (Sližienė 1994: 22). 6 „Patientas [P] – veiksmo poveikio gavėjo arba būsenos turėtojo funkcija“ (Sližienė 1994: 20). 7 „Modusas [Mod] – veiksmo kokybės, būdo funkcija“ (Sližienė 1994: 25). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 252 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII kontentyvo, moduso funkcijos su sava raiška. Percipiento subjektas turėtų riboti polinksniškojo atžvilgiu vartoseną su aktyvaus veiksmo (tranzityviais) predikatais. Visgi, kaip buvo matyti, tarkim, 4 pavyzdyje, polinksniškasis atžvilgiu vartojamas (žr. toliau). Kita vertus, galima manyti, kad, pavyzdžiui, 11 pavyzdyje būtent polinksniškuoju atžvilgiu yra pažymima (vok. markiert) plačiąja prasme žmogaus, kaip percipiento, pažiūra, nusiteikimas ir taip (kon)tekste skiriamas minėtas netiesioginis poveikis objektui, atliepiančiam beneficientą8 (plg. 19–20). 16) Ar tu [Pcp] jo [Con] žiūrėsi Jb. (cituojama pagal Sližienė 2004: 457) 17) Kai kas [Pcp] net įtartinai [M] žiūrėjo į patį Beringą [P] ir visą jo kelionę [P] Br. (cituojama pagal Sližienė 2004: 457) 18) Ar individai tampa moralūs, priklauso nuo to, kaip [M] į juos [P] žvelgia kiti žmonės [Pcp] VDTUk. (cituojama pagal Sližienė 2004: 461) 19) Prancūzijos visuomenė nusiteikusi priešiškai. Iki tolerantiškos visuomenės [Pcp] musulmon atžvilgiu [B] šiuo atveju kaip niekada toli9. 20) Jis [Pcp] buvo tolerantiškas dideliam ir mažam [B], su visais mielai dalindavosi savo sporto žiniomis ir patirtimi. Ar 19–20 pavyzdžiuose, kur kalbama apie skirtingą tikrovės dalykų interpretavimą, skirtini du tolerantiškas valentingumai? Visaip gali būti (žr. toliau). Pagal ikoniškumo, arba izomorfizmo, principą skirtinga raiška yra susijusi su skirtingomis predikato reikšmėmis: kiekviena forma turi savo reikšmę. Ikoniškumo sąvoka implicitiškai siejama su žymėtumu (angl. markedness). Talmy Givónas (1990: 945–947; plg. 2001: 38–41), žymėtumą apsibrėžęs pagal tris – struktūrinio ir kognityvinio kompleksiškumo ir dažnumo – kriterijus, teigia, jog sąsaja tarp kognityvinio ir struktūrinio kompleksiškumo yra vienas bendriausių ikoniškumo aspektų – kognityviškai žymėtą kategoriją linkstama žymėti ir struktūriškai, ir atvirkščiai10. Ikoniškumas ir žymėtumas yra tiesiogiai susiję su ekonomiškumu ir distinktyvumu kalboje: kalbėtojas siekia kuo daugiau turinio pasakyti kiek įmanoma minimaliomis kalbinėmis išraiškos priemonėmis ir pastangomis (žr. toliau). Visa tai turint galvoje tikėtina, jog ir polinksniškojo atžvilgiu vartojimas susijęs su kalbos vartotojų gramatinių struktūrų išraiškos 8 „Beneficientas [B] – adresato, gavėjo, turėtojo funkcija, būdinga gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas vyksta, darosi, yra“ (Sližienė 1994: 21). 9 Jei prie pavyzdžių nenurodyta kitaip, jie yra iš DLKT. 10 „The meta-iconic markedness principle: Categories that are cognitively marked tend also to be structurally marked“ (Givón 1995: 58). Plg.: „Categories that are structurally marked are also substantively marked“ (Givón 1990: 965). Straipsniai / Articles 253 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu natūraliais ekonomijos poreikiais (kurie ne visada sutampa su kalbos norma) komunikacijoje. 4. VALENTINGUMAS IR POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU Trumpai pasakytina, kad valentingumas – tai žodžio reikšmės lemiama ypatybė atverti tam tikrą skaičių laisvų vietų, kurias sakinyje arba žodžių junginyje užima tam tikros reikšmės žodžiai bei jų formos arba jų atitikmenys (žr. Sližienė 1994: 16; Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 19 ir ten cituojamą literatūrą). Valentingumas paprastai siejamas su trimis lygmenimis: abstrakčiu loginės semantikos ir dviem konkrečiais kalbos lygmenimis – sintaksės ir leksinės semantikos. Loginės semantikos lygmenyje nustatomas žodžio laisvų vietų skaičius ir jų galimų aktantų semantinės funkcijos, sintaksės lygmenyje nustatoma valentinių aktantų gramatinė forma ir jų būtinumas arba fakultatyvumas, leksinės semantikos lygmenyje nustatoma valentinių aktantų semantika (kokių semantinių klasių žodžiai gali būti žodžio aktantai). Be valentinių sintaksinių aktantų, kurių būtinumas ir fakultatyvumas nustatomas sakinyje, skiriami laisvieji nariai – sakinio žodžiai, kurie nėra sąlygojami žodžio reikšmės ir nepriklauso jo valentingumui. Predikatinėje struktūroje atskirus predikatus, o ne predikato argumentus, atitinkantys laisvieji nariai neužpildo predikato atvertų laisvų vietų, jų sąsają su predikatu lemia jam, kaip tam tikrai kalbos daliai, būdingas grynai gramatinis pajėgumas prisijungti kitus žodžius bei jų formas (Sližienė 1994: 35). Būtinieji sintaksiniai aktantai sakinyje negali būti praleidžiami, kadangi juos praleidus sakinys pasidaro negramatiškas. Būtinaisiais sintaksiniais aktantais nusakoma ta situacijos dalis, kuri žodžio reikšmei yra svarbiausia ir aktualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakultatyvieji sintaksiniai aktantai yra tie, kurie sakinyje gali būti praleidžiami, o sakinys lieka gramatiškas ir suprantamas. Sakiniai be fakultatyviųjų aktantų reiškia maždaug tą patį, ką ir su jais, kadangi fakultatyvieji aktantai yra implikuoti pačioje žodžio reikšmėje (Sližienė 1994: 35). Fakultatyviaisiais aktantais, kurie toliau DLKT teikiamuose pavyzdžiuose rašomi lenktiniuose skliaustuose, nusakoma ta situacijos dalis, kuri predikato reikšmei mažiau aktuali. Pripažįstama, kad griežtos ribos tarp būtinųjų ir fakultatyviųjų aktantų ir laisvųjų narių nėra (Hentschel, Weydt 1994: 345). Vilmos Ágel (2000: 211–212) kelia hipotezę: kuo dažniau laisvieji nariai (A) bus vartojami, tuo labiau jie bus laukiami. Tada, jo nuomone, laisvieji nariai kaip turinio specifikatoriai (INSP) gali būti perinterpretuoti į predikato semantinio valentingumo komponentus, o pastarieji laikui bėgant pagal Paulo Grice tinkamumo (angl. relevance) maksimą įsitvirtinti kaip komunikaciškai būtini LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 260 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII veiksmažodžiu pasakomo veiksmo subjektas yra mažiau tipiškas agentyvuvo požiūriu. Aptariamoje situacijoje subjekto (pono, vergo) atliekamas veiksmas tiesiogiai neliečia objekto (kito, savęs). 51) Tai, ką ponas daro „kito“ atžvilgiu, jis daryt ir savo paties atžvilgiu, o tai, ką vergas daro savo paties atžvilgiu, jis daryt ir „kito“ atžvilgiu. Šitaip atsirado vienpusiškas ir nelygus pripažinimas. Šiuo atveju neesmingoji sąmonė ponui yra objektas. Nuo veiksmažodžio daryti ‘elgtis kieno atžvilgiuʼ galima pereiti prie veiksmažodžio elgtis. N. Sližienė (1994: 193) skiria elgtis ‘1. vienaip ar kitaip laikytis, veiktiʼ, pvz., Jis [A1] elgiasi padoriai, gražiai, teisingai [Mod]23, arba ‘2. vienaip arba kitaip santykiauti, paveikti kieno likimąʼ, pvz., Jis [A1] nedorai [Mod] pasielgė su savo motina [P]. Trumpai kalbant, minėtoje daryti reikšmėje eksplikuota atžvilgio sema yra implikuota elgtis reikšmių apibrėžtyse. Tai turi įtakos polinksniškojo atžvilgiu vartosenai 52–54 pavyzdžiuose su elgtis, elgesys, poelgis. 52 pavyzdyje vietoj tipiškos patientą atitinkančios prielinksnio su konstrukcijos pasirinkta polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Lyginant 53 ir 54 pavyzdžius aiškėja, kad polinksniškojo atžvilgiu vartojimas 54 pavyzdyje būtinas – gramatiškai nulemtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pavyzdžiui, 55 pavyzdyje atžvilgiu vartosenai įtakos daro ir tai, kad būdvardis sąžiningas taip pat vartojamas su polinksniškuoju atžvilgiu (žr. 25). Tai akivaizdu 56–57 pavyzdžiuose, kur sakinio predikato (elgtis) modusą atitinkantis valentinis aktantas, reiškiamas būdvardiniu prieveiksmiu pats reikalauja beneficientinio aktanto (panašiai pasakoma ir greta, pvz., draugiškai, sąžiningai, priešiškai, netaktiškai, šališkai ar kt.) arba prisijungia laisvąjį narį. Pastarieji pavyzdžiai rodo, kad polinksniškojo atžvilgiu vartojimui įtakos gali turėti tiek sakinio pagrindinio predikato (elgtis) valentingumas, tiek vieno iš predikato leksikalizuotų aktantų valentingumas arba žodžio junglumas. 52) Nė puse lūpų [konservatoriai] nėra pasakę, kaip jie elgiasi Seime mažumos atžvilgiu. 53) Tėčio elgesys buvo kilnus. Tik Nanos atžvilgiu jis buvo niekingas. 54) Konditeris taip pat nusivylęs krikdem elgesiu vienas kito atžvilgiu (plg. nusivylęs ?krikdemų elgesiu vieno su kitu). 55) Savo teigiamą ar neigiamą nuomonę apie žmogų sudarėte bendraudami su juo, elgiatės sąžiningai tiek savo, tiek jo atžvilgiu. 56) Frustracijos apimtas vaikas pasidaro judrus, piktas, elgiasi agresyviai savo bendraamži atžvilgiu. 23 Plg. LKVJŽ (Sližienė 1994: 166) skiriamą daryti ‘elgtisʼ, pvz., Neprotingai [Mod], katel [A1], darai. Straipsniai / Articles 261 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu 57) Esą Didžiojo Tėvynės karo minėjimo metu Jonas ir aš nemandagiai elgėmės veterano [...] atžvilgiu. Panašiai turimuose DLKT pavyzdžiuose atžvilgiu konstrukcija vartojama, kai pagrindiniu sakinio predikatu eina veiksmažodžių nu(si)teikti, nusistatyti ‘2. pasiryžti, tvirtai laikytis nuomonės, sprendimoʼ (DLKŽe) formos arba polinksniškasis atžvilgiu susijęs su šių arba kitų perceptyviųjų veiksmažodžių abstraktais – daiktavardžiais nusistatymas, nusiteikimas, nuostata, ketinimas (žr. 58–61). 58 pavyzdyje polinksniškojo atžvilgiu vartosenai įtakos daro ne ti(e)k neagentyvus nuteikti ‘sukelti kokią nuotaiką, jausmusʼ, kiek, kaip minėta, būdvardiškasis nepalankiai, kuris pats reikalauja beneficientinio aktanto. Panašiai matyti 59 pavyzdyje su sangrąžiniu nusiteikti: polinksniškasis atžvilgiu taip pat susijęs su būdvardiškuoju geranoriškai (tirtuose pavyzdžiuose atžvilgiu analogiškai vartojamas su nusiteikti, kai greta yra gerai, piktai, priešiškai, skeptiškai ir pan.), tačiau jo, skirtingai nei 58 atveju, keitimas beneficiento naudininku labiau ribojamas predikato intranzityvumo. 60–61 pavyzdžiai rodo, kad polinksniškojo atžvilgiu vartojimui įtakos daro ir leksemos kategorinės savybės (dar žr. 26–28). Tai, kad leksemos perceptyvumas turi įtakos atžvilgiu vartosenai sakinyje, akivaizdu iš 62 pavyzdžio, kur polinksniškojo atžvilgiu pasirinkimas gali būti aiškintinas ne pagal tipišką elgtis valentingumą (plg. elgtis su kitais savo nuožiūra), bet pagal nuožiūra ‘manymas, nuomonėʼ (DLKŽe). 58) Negi aš dabar galiu išleisti bent vieną taip nepalankiai mano atžvilgiu (plg. man) nuteiktą? 59) Viena puse mažiau tikime, kad kita jos atžvilgiu (?jai) geranoriškai nusiteikusi. 60) Mokinys nesąmoningai jaučia mokytojo nusiteikimą jo atžvilgiu. 61) Norom nenorom keičiasi ir mūs nuostatos j atžvilgiu. 62) Laisvė, kurią jie apgynė, buvo laisvė elgtis savo nuožiūra kit atžvilgiu. Manant, kad 62 pavyzdyje atžvilgiu vartojimui įtakos turi ir nuožiūra semantika, darosi aišku, kodėl 63–65 pavyzdžiuose jį renkamasi vartoti vietoj kontentyvą atitinkančios prielinksnio apie arba dėl konstrukcijos su nuomone, pozicija ‘3. prk. pažiūra, principinis nusistatymasʼ (DLKŽe). 64 pavyzdyje matyti ir tai, kad atžvilgiu konstrukcijos vartojimui įtakos turi kontekstas. 63) Daugelis, aš pats ir daugelis mūsų partiečių turi labai aiškią nuomonę Paleckio atžvilgiu. 64) – Ką gi? – Apie jūsų draugą Mozę. Jo atžvilgiu aš susidariau tvirtą nuomonę. 65) Kokia yra oficiali šių laikų Bažnyčios pozicija žyd atžvilgiu? LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 63–65 pavyzdžių pagrindu gali būti aiškintinas polinksniškojo atžvilgiu vartojimas su politika ‘valstybės reikalų tvarkymo, valstybinės valdžios teorija ir praktikaʼ (DLKŽe). Kalbėtojas pasirinktu žymėjimu, tarkim, 66 pavyzdyje aktualizuoja politikos kaip teorijos, ideologijos, pažiūros aspektą, nors neatmestina, kad tokį žymėjimą apibendrina ir kalbėdamas apie politikos praktinį aspektą (žr. 67). 66) Į klausimą, ar Maskvoje dabar manoma, kad ankstesnė politika Vakar atžvilgiu buvo pernelyg nuolaidi. 67) Tačiau ilga ir skausminga „Mažeikių naftos“ istorija kelia abejonių, ar Rusijos politika Lietuvos atžvilgiu bus grįsta pragmatizmu. 6. POLINKSNIŠKASIS ATŽVILGIU IR NEVALENTINIAI (LAISVIEJI) NARIAI Kaip minėta, pagrindinis laisvųjų narių skirtumas nuo fakultatyviųjų aktantų yra tas, kad jie neturi atramos sakinio predikato semantinio valentingumo struktūroje, nerealizuoja jokių semantinių aktantų loginės semantikos lygmenyje. 68 pavyzdyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija yra laisvasis sakinio predikato (laikėsi) narys. Tačiau, kaip anksčiau sakyta, ji yra vieno iš predikato valentinių aktantų (neapykanta) reikalaujamas sintaksinis aktantas (neapykanta žydų atžvilgiu (plg. žydams)). Kitais žodžiais kalbant, sakinio lygmeniu atžvilgiu konstrukcija yra laisvasis narys, junginio lygmeniu – valentinis aktantas. 68) Vis dėlto ne visi Švietimo epochos mąstytojai buvo geranoriški žydams. Nemaža jų dalis, nors ir kritikavo senąsias tradicijas, tačiau žyd atžvilgiu laikėsi neapykantos. Valentingumo požiūriu kalbant apie laisvuosius narius sakinyje, jiems skiriamas laisvasis naudininkas (vok. freier Dativ). Jis yra, N. Sližienės (1994: 39) nuomone, „viso sakinio sintaksinės struktūros elementas, reiškiantis veiksmu suinteresuotą asmenį ar daiktą, kuriam kas nutinka (beneficientą)“. Axelis Holvoetas ir Veslava Čižik-Prokaševa (2005: 81–92) aptaria keturis laisvojo naudininko tipus: dativus commodi, dativus sympatheticus, dativus ethicus, dativus iudicantis. Autoriai (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 83, 86, 88, 90) dativus commodi interpretuoja kaip beneficiento aplinkybę, dativus sympatheticus – kaip argumento suskaidymo atvejį, dativus ethicus sieja su diskursu ir laiko sakinio aplinkybe. Jie (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 90, 92) teigia, kad „dativus iudicantis yra semantiškai reikalaujamas ir sintaksiškai valdomas“, „tačiau jis valdomas ne veiksmažodžio“. Agnieszka Rembiałkowska (2009: 159–161) remiasi Simono Straipsniai / Articles 263 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Diko (Dik 1997) funkcinės gramatikos teorijos sprendimais ir sluoksniuotos semantinės sakinio struktūros koncepcija ir, aptardama skirtingus laisvuosius naudininkus, siūlo „klasifikuojant [...] remtis jų aprėpties (angl. scope) kriterijumi“ (Rembiałkowska 2009: 149). „Laisvųjų naudininkų tipai skiriami visų pirma pagal tai [...], su kuriuo predikacijos lygmeniu jie sudaro glaudesnį vienetą ir su kuriuo predikacijos lygmeniu ribojasi jų reiškiamos predikacijos poveikis“ (Rembiałkowska 2009: 149–150). Šiuo pagrindu „dativus sympatheticus koduojamos posesyvinės réikšmės pasireiškia šerdinės24 predikacijos lygmeniu, dativus commodi / incommodi koduojamos benefiecientinės / maleficientinės reikšmės“ (t. p.: 167–168) „turėtų priklausyti išplėstinės25 predikacijos (extended predication) lygmeniui“ (t. p.: 162), „dativus iudicantis reikšmės [koduojamos] propozicijos26 lygmeniu, dativus ethicus – šnekos akto (sakinio) lygmeniu“ (t. p.: 168). Tai, kad su dativus commodi / incommodi, kuriuo nurodomas asmuo arba daiktas, kurio naudai arba nenaudai atliekamas veiksmas ar kas yra, yra susijusi atžvilgiu konstrukcija, matyti 69–70 pavyzdžiuose (ir ten, kur gramatiškai atžvilgiu susijęs su humaniškas, neutralus, negatyvus, pasyvus, savanaudiškas; taika, supratingumas, neutralumas, nežmoniškumas; niekinamai, niekingai ir kt.). 69) Iš ko susideda tas savo vertės pajautimas? Supaprastinus, galima pasakyti, kad – iš visų jausmų ir minčių, kuriuos savo atžvilgiu (plg. sau, savyje) jaučiame. 70) Gyvenime sutikau daug didelių menininkų, bet nebuvau sutikęs tokio, kuris būtų taip abstrakčiai ir neklystamai objektyvus savo paties atžvilgiu. Laisvojo dativus iudicantis bendriausia funkcija – „nurodyti vertinimo sistemą, pagal kurią galima spręsti, ar teisingai kažkam priskiriamas tam tikras požymis. Poreikis nurodyti vertinimo sistemą atsiranda norint pabrėžti, kad ji nesutampa su visuomenėje priimtais arba numanomais vertinimo standartais“ (Rembiałkovska 2009: 156). Pastarasis propozicijos (angl. proposition) lygmeniui priklausantis su percipientu susijęs dativus iudicantis, kaip matyti 71–72 ar panašiuose pavyzdžiuose su ciniškas, prasmingas, neetiškas; ambivalentiškumas; gerai, bjauru, nehigieniška, neetiška, nemandagu, padoru, nederama ir kt. taip pat keičiamas atžvilgiu konstrukcija. Propozicijos lygmeniu, kuris atitinka „galima faktą“ 24 „Šerdinės predikacijos (angl. core predication [...]) lygmeniu apibrėžiami „vidiniai“ elementariosios situacijos parametrai“ (Rembiałkowska 2009: 160). 25 Išplėstinės predikacijos lygmeniu „patikslinamas laikas, vieta, elementariosios situacijos atsiradimo priežastis, tikslas ir pan.“ (Rembiałkowska 2009: 160). 26 Propozicijos, arba teiginio, lygmeniu „pristatomas kalbėtojo požiūris į elementariąją situaciją“ (Rembiałkowska 2009: 160). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 264 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII ir kur pristatomas kalbėtojo požiūris į elementariąją situaciją (plg. Dik 1997: 68), dativus iudicantis tikslina teiginio galiojimo sąlygas (Rembiałkovska 2009: 163). 71) Juk taip būtų nedora – nedora vis atžvilgiu! 72) Tavo alga sumažės bent dvigubai, bet kitaip negalima, būtų neteisinga kit atžvilgiu. Tirtos medžiagos pagrindu pridurtina tai, kas minėta straipsnio pradžioje: polinksniškasis atžvilgiu vartojamas vietoj būdo prieveiksmių (aplinkybių). Tai matyti 73 pavyzdyje. Pastarieji modifikatoriai, žymimi polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, neįeina į branduolinę (angl. nuclear) sakinio predikaciją ir sudaro šerdinę (angl. core) predikaciją. Tokie su pačiu sakinio predikatu susiję pirmojo lygmens modifikatoriai (prototipiškai būdo, priemonės, kokybės ir pan.) modifikuoja pagrindiniu predikatu reiškiamą įvykį, arba, pagal S. Diką (1997: 225– 226), branduolinės predikacijos (angl. nuclear predication) dalykų padėtį (angl. states of affairs (SoA)) (dar žr. 74 pavyzdį, kur polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija pasakomas pagrindas). 73) Nominalizatoriaus funkciją atliekanti įvardinė morfema nei konceptualiai, nei (mor)fonologiniu atžvilgiu nėra savarankiška. 74) Galima įžvelgti tam tikrą geometrinio meno ir epo giminystę tiek idėjos, tiek formos atžvilgiu. Apie tai, kad polinksniškasis atžvilgiu susijęs su antrojo lygmens modifikatoriais, skiriamais sakinio lygmeniu, kur reiškiama dalykų padėtis vietos, laiko, rezultato, tikslo, priežasties ir pan. atžvilgiu (Dik 1997: 243–244), leidžia kalbėti 75–76 pavyzdžiai. 75) Marijus jau aiškiai pakerėjęs tą merginą. [...] Kokie jo kėslai tos jaunos būtybės atžvilgiu? 76) Aš Jums dar kartą dėkoju už žygius, padarytus mano atžvilgiu, tik, deja, jokių rezultatų dar nėra. 7. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Išnagrinėjus 600 DLKT pavyzdžių su polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, matyti, kad ši konstrukcija vartojama ir vietoj žodžio valentinių aktantų, ir kaip laisvieji nariai. Valentingumo požiūriu ištirtoji medžiaga leidžia sudėlioti tokias koreliacijas: Polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija kaip laisvasis narys vartojama šerdinės, išplėstinės predikacijos ir propozicijos lygmeniu. Valentingumo požiūriu su Straipsniai / Articles 265 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu laisvuoju naudininku (arba prielinksnio su konstrukcija) susijęs polinksniškasis atžvilgiu yra laisvasis narys, kuris atitinka percipientą arba beneficientą. Tais atvejais, kai atžvilgiu konstrukcija žymimas laisvasis narys sakinyje eina (būdo, pagrindo, priežasties) aplinkybe, jis susijęs su prieveiksmiu, prielinksinėmis konstrukcijomis. Polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija iš laisvųjų narių (predikato, sakinio modifikatorių (aplinkybių)) yra perėjusios į žodžio valentinių aktantų (valdinių (netiesioginių objektų)) vietą. Pagal komunikaciškai būtinai polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija žymimų laisvųjų narių analogiją yra pasirenkama žymėti atitinkamus žodžio semantinio valentingumo aktantus. Polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija yra predikato būtinasis valentinis aktantas: taip (iš)skiriamos vienos leksemos dvi reikšmės su skirtingais valentingumais (plg.: korektiškas – ‘mandagus, taktiškasʼ (BLKŽe), pvz., Jis buvo (mano atžvilgiu) (plg. su manimi) gan korektiškas (DLKT), ir korektiškas – ‘teisingas, tikslus, atitinkantisʼ, pvz., Konstitucinis Teismas nėra išdėstęs savo nuomonės, Seimo statutas nelaikomas prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui dokumentu: „Tačiau jis nėra korektiškas Konstitucijos atžvilgiu“. (DLKT)). Polinksniškojo atžvilgiu konstrukciją renkamasi vartoti vietoj leksemos valentinių (būtinųjų ir fakultatyviųjų) aktantų tais atvejais, kai jie atliepia percipiento, beneficiento arba kontentyvo funkcijas. Tada sakinyje netiesioginiu objektu einanti atžvilgiu konstrukcija keičia naudininką arba prielinksnine (su, į, apie, dėl) konstrukcija žymimą aktantą; subjektas gali atitikti percipientą, patientą, agentą. Polinksniškojo atžvilgiu konstrukciją linkstama rinktis vartoti tais atvejais, kai leksema numato percipientą atitinkantį subjekto sintaksinį aktantą. Perceptyvumas turi įtakos tam, kad ir su aktyvaus veiksmo veiksmažodžiais tipiškai naudininku žymimas beneficiento aktantas yra keičiamas polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Skiriamas (linkstama skirti) beneficientas būsenai resp. aktyviam veiksmui aktualizuoti ir žymėti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo teigti, kad perceptyviųjų predikatų mažiau tipišką beneficientą27 atitinkantis semantinis aktantas bus žymimas keliomis sintaksinėmis formomis: naudininku ir / arba polinksiškojo atžvilgiu konstrukcija. Polinksniškojo atžvilgiu vartosena susijusi su leksemos (in)tranzityvumu ir subjekto (ne)agentyvumu. Leksemos kategorinės savybės veikia su netiesioginiu objektu koreliuojančio semantinio aktanto (beneficiento, patiento, kontentyvo) morfosintaksinį žymėjimą (naudininku, prielinksnių į, apie ar pan. konstrukcijomis ir / arba polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija). Prieveiksmio valdomas sintaksinis aktantas gali būti žymimas tik polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija (pvz., Jis pavojingai (ir 27 Plg. mentalinio recipiento (vok. mentaler Rezipient) sampratą Hentschel (2001: 183), Bartels (2005: 106–107). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII nepalankiai jo vilči atžvilgiu) (plg. *ir nepalankiai jo viltims) susimąstęs pakvietė padavėją (DLKT)). Semantiškai ir gramatiškai būtina gali būti ir daiktavardžio reikalaujama polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija (plg. vokiečių diskriminacija jų atžvilgiu, *vokiečių jų diskriminacija). Tais atvejais, kai atžvilgio kaip požiūrio, nusiteikimo aspektas yra eksplikuotas arba implikuotas pačioje leksemos reikšmėje (pvz., priešas – ‘2. nedraugiškai nusiteikęs, linkintis kitam bloga žmogusʼ (DLKŽe); priešingas – ‘4. kuris kitų pažiūrų, nedraugiškai nusiteikęs, priešiškasʼ (LKŽe); despotizmas – ‘2. valdingumas ir savivalė aplinkinių atžvilgiuʼ (BLKŽe), nuotaika – ‘3. ppr. pl. nusistatymas, nusiteikimas kieno nors atžvilgiuʼ (LKŽe) ir t. t.), tai gali būti linkstama arba būtina pažymėti – vartoti polinksiškojo atžvilgiu konstrukciją (plg. Pagal bendrą lietuvių tautos nuotaiką žyd atžvilgiu, taikant ir Šilalės valsčiui, dalykai taip dėstėsi. (DLKT)). Pagal analogiją požiūris, nusiteikimas (paprastai su percepcijos predikatais) žymimas ir tais atvejais, kai leksemos reikšmė šio aspekto nerodo. Požiūrio, nusiteikimo aspektas, žymimas polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija, susijęs su netiesiogiškumu (plg., Aš galiu tikėtis, jog ir mano daliai nubyrės indulgencijų iš jūsų aruodo, jeigu dorai prisipažinsiu padaręs nuodėmę jūs atžvilgiu? (DLKT)). ŠALTINIAI BLKŽe – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/. DLKŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-as patais. ir papild. leidimas, vyr. red. St. Keinys, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenztheorie, Tübingen: Gunter Narr Verlag. Straipsniai / Articles 267 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu Akelaitis Gintautas 2005: Konstrukcijos su atžvilgiu, požiūriu administracinėje kalboje. – Kalbos kultūra 78, 67–78. Bartels Hauke 2005: Dativ oder Präposition: Zur Markierungsvariantion im Kontext adjektivischer Prädikate im Deutschen, Russischen und Polnischen (Studia Slavica Oldenburgensia 12), Oldenburg: BIS-Vlg. Chafe Wallace 1983: Чейф У. Память и вербализация прошлого опыта [Pamjat’ i verbalizacija prošlogo opyta]. – Новое в зарубежной лингвистике [Novoe v zarubežnoj lingvistike] 12, 35–73. Dik Simon C. 1997: The Theory of Functional Grammar. Part 1: The Structure of the Clause, Second, revised edition, ed. by K. Hengeveld, Berlin, New York: Mouton de Gruyter. Fraenkel Ernst 1928: Syntax der litauischen Kasus, Kaunas: Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas. Givón Talmy 1990: Syntax. A Functional-Typological Introduction 2, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Givón Talmy 1991: Markedness in Grammar: Distributional, Communicative and Cognitive Correlates of Syntactic Structure. – Studies in Language 15, 335–370. Givón Talmy 1995: Functionalism and Grammar, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Givón Talmy 2001: Syntax 1, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Graščenkov Pavel V. 2018: Гращенков, Павел В. Синтаксические зависимые: лексический и конфигурационный подходы (на материале прилагательных) [Sintaksičeskie zavisimye: leksičeskij i konfiguracionnyj podxody (na materiale prilagatel’nyx)]. – Вестник Института востоковедения РАН [Vestnik Instituta vostokovedenija RAN], № 5, Москва: ИВ РАН [Moskva: IV RAN], 160–174. Grice Paul 1989: Logic and Conversation. – Studies in the Way of Words, Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 22–40. Hentschel Elke, Weydt Harald 1994: Handbuch der deutschen Grammatik, 2. Aufl., Berlin, New York: De Gruyter. Hentschel Gerd 2001: Dative or prepositional marking of noun phrases in the context of Russian adjectival experencier predicates. – Variierende Markierungen von Nominalgruppen in Sprachen unterschiedlichen Typs (Studia Slavica Oldenburgensia 4), Hrsg. W. Boeder, G. Hentschel, Oldenburg: Bibliotheksund Informationssystem der Universität Oldenburg, 171–200. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 268 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Holvoet Axel, Čižik-Prokaševa Veslava 2005: Papildiniai ir aplinkybės. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. A. Holvoet, R. Mikulskas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 65–92. Jablonskis Jonas 1957: Rinktiniai raštai 1, sud. J. Palionis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. KP S1 2009: Kalbos patarimai 2: Sintaksė 1. Linksnių vartojimas, sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Rembiałkowska Agnieszka 2009: Lietuvių kalbos laisvieji naudininkai ir predikacijos lygmenys. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. A. Holvoet, R. Mikulskas, Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 147–168. Sližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Šukys Jonas 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2001: Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Construction with atžvilgiu from the Perspective of Valency SUMMARY The article addresses the construction with postpositional atžvilgiu from the perspective of valency. It draws on 600 examples collected from The Corpus of Contemporary Lithuanian Language, which was developed at the Centre of Computational Linguistics of Vytautas Magnus University in Kaunas. It appeared that the construction with postpositional atžvilgiu is used in a sentence both instead of the valent actants of the word and as free elements. As a free element, the construction with postpositional atžvilgiu is related to the free dative (or the construction with the preposition su), prepositional constructions, adverb; they are used at the core, extended and propositional level. Straipsniai / Articles 269 Atžvilgiu konstrukcija valentingumo aspektu There is a tendency to use the construction with postpositional atžvilgiu instead of the valent (mandatory and facultative) actants of the lexeme where they correspond to the functions of the percipient, beneficiary or contentive. In such case, the construction with atžvilgiu used as an indirect object replaces the dative or the actant expressed by a prepositional (su, į, apie, dėl) construction; the subject corresponds to the percipient, patient, agent. The construction with postpositional atžvilgiu is preferred when the lexeme denotes the syntactic actant of the subject corresponding to the percipient. A beneficiary is specified (tends to be specified) in order to highlight and mark a state or an active action. The usage of postpositional atžvilgiu pertains to the (in)transitivity of the lexeme and the (non)agency of the subject. The categorical properties of the lexeme affect the morphosyntactic marking of the semantic actant correlating to the indirect object (by the dative, constructions with the prepositions į, apie, etc. and/or the construction with postpositional atžvilgiu). Įteikta 2022 m. spalio 21 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]