scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą

Agnė Aleksaitė

Abstract

    Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform ir pan.), taip pat Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės, keliant hipotezę, kad tai galėjo turėti įtakos lytį žyminčių naujadarų kūrybai. Straipsnyje nustatomi tokių darinių produktyviausi darybos būdai ir priemonės; aprašoma, kiek ir kokių (stilistiškai žymėtų ar neutralių) naujųjų pavadinimų pagal lyties skirtumą daromasi su tradicinėmis ir naujoviškomis (šiai darybos kategorijai nebūdingomis) darybos priemonėmis; galiausiai pateikiama lytį rodančių naujadarų paplitimo internete statistika.

Full text

224 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-3755-7406 Le direzioni di ricerche scientifiche: neologia, parole di doyba, stilistica, linguvistica internet. DOI: doi.org/10.35321/all87-11 NAUJIEJI PAVALINIMAI PAGAL LYTIES SKIRTUM New Names Based on Gender Attribution ANOTATIA Straipsnyje darybiamente esaminati lytį žymintys naujadarai, riportati della lingua Lietuvių naujažodžių duomenyne. Glaustai svisitato femminista linguistico attivismo (angl., k. feminist linguistic activism) e lingua reforma (angl., k. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform e pan) anche anche Vilniaus universitys lyčiai jautrios kalbos gairės, lytant hipotezę, che questo poteva avere influenza žymį naujadarų kūrybai. L'articolo stabilisce i metodi e gli strumenti di produzione più produttivi di tali manufatti; descrive, quanto e quali (stilistichamente segnalėtų o neutralių) nuovi nomi di quelli per il genere differenzia si fa con tradizionali e innovoviškomi (questa categoria di fabbriche non nebūding) mezzi di fabbriche; infine viene presentata lytì indicanti prevalenza dei nuoviadar online statistica. ESMINIAI VOODŽIAI: naujažodžiai, naujadarai, parole di daryba, feministinis linguvistinis aktivvizmas, kalbos reforma. ANNOTATION The article addresses new gender-denoting coinages present in the Database of Lithuanian Neologisms from the formational point of view. It furthermore offers a brief overview of the feminist linguistic activism and the feminist language reform (also known as the genderbased language reform, non-sexist language reform, etc.), as well as the Gender-sensitive Guidelines of Vilnius University, advancing a hypothesis that this could have played a role in the appearance of new gender-denoting coinages in the Lithuanian language. L'articolo identifica the most productive methods and tools of the formation of such coinages; descrive the quantity of new names based on gender attribution that are made with the traditional and novel (o unconventional in quanto a questa categoria di formation is concerned) tools of formation, Articoli Articles 225 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą nonché the nature of the new words (che possono essere stylistically charged or neutral); and concludes with the statistics on the dissemination of gender-denoting new Lithuanian coinages on the Internet. KEYWORDS: neologisms, new coinages, word-formation, feminist linguistic activism, language reform. ĮVADAS Feminizmas laikomas pagrindiniu šio amžiaus socialiniu judėjimu (Pauwels 2001: 137), incoraggiinusiu lingu reformà (anglų k. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform e pan.), la quale mira panaikinti kalboje slypinčią lyčių nelygybę. Anche se studi di alcuni diversi paesi indicano che tale riforma della lingua difficilmente realizzabile, perché società è abituata a usare tradizionali forme (Maldonado 2015: 247), anche se si enfatizza che solo cambiamenti linguistici eižtikrinseni l'uguaglianza dei sessi, se uomini e donne non sono egus nella società (Hong 2018: 702)1, anche se si afferma che la lingua non può essere artificialmente cambiata (Laugesen 2019: 256), il desiderio di trasformare la lingua si è diffuso e plinta in molti paesi del mondo. Questa reforma della lingua neaplenkė e Lituania. 2021 m. sono state pubblicate Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės (toliau VU LJKG, gairės), nelle quali si scrive che konvencija vartoti grammaticinę vyriškąją giminę kaip neutralią è avvivusi e dažnu caso diskrimincinė. Sebbene nel linguaggio lituanio, mąstant su uomo, sempre nežymėta sarà la forma del nome di sesso masriškosios (Holvoet, Semėnienė 2006: 106), tale virosena di parole giminės masriškosios apibendrinamąja significato inaccettabile e peiktina in molti paesi del mondo. Questo documento gairės incoraggiato a sperimentare, quanto in queste, come rašo gairių sudarytojai, sąmoningumo e lingubinės kūrybo sritis coinvolga nuoviadarų autori. Obietto dello studio, respingendo debitori, scegliere Lituvians lingua naujažodžių duomenyne (toliau ND, duomenynas) fornire naujadarai, įeinantys į pavadinimų 1 Beje, su questo articolo Apie jautrią gramatiką rašo Laimantas Jonušys: Lietuvoje in realtà esama discriminazioni delle donne. La violenza in intimmo ambiente ancora resta diffusa fenomekinys. Bėda non solo stesso violenza, ma anche il fatto che parte della società ritiene, che auka stessa isprovoca la violenza. In alcuni settori alle donne è più difficile che agli uomini aspirare alla carriera e occupare posizioni importanti. Esiste e di posizionamenti positivi. Davvero mi rallegro dell'attuale governo, che alcuni alcuni jocchevolmente chiamano moteriausybe. True, l'atteggiamento a questa potenza, per lo meglio, dipende più dal valutatore politiche e ideologiche pažiūrų, che non dall'atteggiamento a donne, ma forse così e dovrebbe essere. Tuttavia, è evidente che l'atteggiamento dispregiativo a donne ministre in molti casi atsiduo chiaramente misoginija. Tuttavia sarebbe difficile immaginare che tutte queste bède e positivi poslinkia (non solo al potere) sia in qualche modo legate con grammatiche gimines vartosena kalboje (15min.lt 2021-10-18). AGNĖ ALEKSAITĖ 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII secondo il genere differenziale darybos categoria, i. i. savakilmiai e prestinto saicnį turintys dariniai (hibridai). 2022 m. maggio 5 d. ND è stato presentato 7691 lingua ta 3124, da cui selezionati 55 nuovi vienetas (žodžiai, žodžių junginiai ir santrumpos). Lietuviškų daiktavardžių rasnomiimi secondo il genere differenziale. Obiettivo dell'articolo estrarre, come e con quali mezzi di farybos daromasi nuovi nomi dei nomi secondo il genere differenzio. Si noti che la lingua lituana in generale nėra almeno quanto più approfondito studiato ličių raiškos pusiusvyros riguardo (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 57), ad eccezione della più recente e bene unica ricerca nuovavodžių genders izraiškos aspektu (Murmulaitytė 2021: 5169). A tal fine si prevedono i seguenti compiti: (1) selezionare in modo manuale da ND naujadarus i nomi per la differenza di sesso; 2) eseguire l'abibina analisi di tali novadarì; 3) studiare e descrivere denominazioni secondo la differenza di sesso modalità e mezzi di fabbricazione; 4) determinare quanto di tali darinin si facciano con tradizionali e innovoviškomi (questa categoria di farina non absistenti) mezzi di farina; 5) studiare stilistiche significate e stilistiche neutrali denominazioni secondo il genere differenza rapporto; 6) verificare quanto ampiamente i nuovi nomi per differenza di sesso sono diffusi nel portoseno internet; 7) verificare, quali che lytį indicanti naujadarai includere nel preparato Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (toliau BŽ) e 8) stabilire, quale parte c'è della nuova lietuviška leksiko ND costituiscono tali dariniai. Metodi di ricerca: darybiamente decodando naujadarus, applicata sincroninė darybinė analizė; studiando e descrivendo delle lingue lituanee naujažodžių darybos e vartosena particolari, viene applicato il metodo analitico descrittivo; per esaminare i nuovi nomi per la differenza di sesso prevalimimo online, viene applicato il metodo paeseškos; analizzando deiari numeriche espressione di frequenza, produttivius modi e mezzi di darybos studiando quantitybiamente, applicato metodo di calcolo. 1. FEMINISTINIS LINGVISTINIS AKTYVIZMAS Questo concetto (angl. k. feminist linguistic activism) inteso caip consapevole attività, che mira unookių o altriokių convenzionali di lingua, le sue unità delle forme e semantica cambiamenti (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42). Lo studio popularinamò della scienza Apie corettiškumu del termine: propria e importata opinione degli autori, [P]aviršutiniškai guardando i suoi obiettivi pare apparire motivati: perseguire l'uguaglianza dei sessi nel linguaggio raiškoje, estrarti moters therefore, moters 2003, i. e. Questa lingua femminista del linguistico attimo zauumazurgi raggiunge il 1970 m.2, kai feminis akiratė atsid (Cameron 2003: 551; 138; Braun, Sczesny, Stahlberg 2005: 1; 2007: 285; Laug išreikšti pasaulį moters akimis“ (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42). Articoli Articles 227 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Lee 2019: 241, 244, cit., Pauwels 1990: 213, 155, 1992; Pauwels 2001: 135, 2001: 137, come anche parla del patriarchato). Tokia reforma della lingua entrò in un altro nome verbal higiena (anglì k. verbal hygiene; Deborah Cameron termas, cf. Laugesen 2019: 241; plačiau cf. Cameron 1995). All'estero pubblicata non pradėta siekti panaikinti šią kalboje slypinčią nelygybę ir pakeisti per šimtmepoche veicoli, nei quali si scrive sull'effetto della lingua sessistina, danno alla società (plačiau žr. Parks, Roberton 1998: 478; 1998a: 446). Naturalmente, principalmente è stata fatta ingles k. ricerche3, che hanno mostré che a) Altą socialinį statusą aventi professioni, ad esempio, professorio, sono maschiškosios giminės, e bassoą socialinį statusą aventi professioni, ad esempio, insegnante, sono feriškosios giminės. Queste parole vengono utilizzate in unaggredrinante significato di maschiškosios o materiškosios giminės anche allora, quando non è conosciuta il rappresentante di particolare professione biologica lytis o essa sembra nereikšminga, nekeičianti fondamentalmente, ecc., all'università lavorano professori, e nelle scuole insegnanti (Fuertes-Olivera 2007: 225; cfr. più a lungo sul socialino status. Arvydo Matulionio Visu articolo nell'ottica dei Lituani encyclopedia (www.vle.lt/straipsnis socialinis-statusas) (http: www.vle.lt/straipsnis socialinis-statusas); b) parole di connotazione negativa nomi femminili (angl. k. shrew, bitch) non hanno virriškosios giminės atitikmenų (Lakoff 2003: 162); c) seksologijoje vengono utilizzati termini, relativi con il marito posizione, i. i. cosa uomo fa alla donna, e non viceversa (Ehrlich, King 1994: 5960) e molti kt. Soprattutto le critiche varie lingue del mondo riceve per il varriškosios giminės vartosenos generendamoye significato4 (anche cfr. Braun, Sczesny, Stahlberg 2005: 1, 3). Naturalmente, non eccezione e della lingua Lituanea, perché [Ž]olandosi in parametri quantitativi ovviamente, che ličių raiškos pusiausvyra nelle lingue indoeuropees molto kur pažeista (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42). Menzione della scienza popularitaramizia studio gli autori attengono non solo a nevienodą lyčių raiškos pusiausvyrą (į vyrų viršesnumą nel linguaggio lituano, come osservò Egidijus 2 1960 m. apparve termini seksizmas e rasizmas, cercando attirare attenzione a forme di discriminazione delle donne (Wodak cit. from Formato 1997, 2016: 375). Questo si può considerare le prime innovazioni linguistiche femministe (Ehrlich, King 1994: 61). 3 Qui alcuni studiosi mettono subito a distinzione tra inglese e altre lingue, sottolineando che i risultati delle ricerche ang lų non possono essere generalizzati e applicabili a lingue strutturalmente diverse (Braun, Sczesny, Stahlberg 2005): 4 Plg. Parlando in Lituania [A]pibendrinamento caso viene usata solo virriškoji giminė: [...] rectorių taryba (Paulauskienė 2007: 72), quando in questa tarybą entrano sia rectoriai, sia rectorės. AGNĖ ALEKSAITĖ Acta Linguistica 228 Lithuanica LXXXVII Zaikauskas), ma e in particolare maderiškosios giminės daiktavardžių esminių, più importanti conceptų dominavimą: Prieš ketvirtį amžiaus, kai feministinio lingvistinio aktyvizmo apraiškų Lietuvoje dar nebūta, Egidijus Zaikauskas, in relazione al feminismo e masculinizmo peržiūrėjęs lietuvių kalbos gramatiką, leksikos ir žodžių darybos lygmenis, daė conclusione, che lietuvių kalba rodanti vyrų viršesnumą. C'erano affermazioni a sostegno di quell'affermazione dal anuometneo suo rapporto alla conferenza. Šaknies vyrvediniai: azionemazodio VYRauti significato, daiktavardis didVYRė5; šaknis tėv-: TVynė, TVai (padre e madre); [...] (Zaikauskas 1994: 27). Quindi, non si può dire che feminismo attivistese completamente sbagliuse, costantemente ripodendo, che lingua esanti prikimšta viriliškumo, moteriškąją giminę stimumianti in paese. Tuttavia qui stesso dovremmo ricordare, che non uno dei nostri ricercatori culturali, approfondissisi in nativa lingua, nonaprastosca lingua nuovokos maestro del parola è attirato attenzione all'esclusiva moteriškosios giminės daiktavardžių posto leksinėje semantikoje della lingua Lituania. Poeto Marcelijaus Martinaičio osservata: Bearly tutti i grandi concetti lituani sono moteriškosios giminės: žemė, saulė, gyvybė, tiesa, dvasia, laisvė, meilė... (Martinaitis 2006: 155). Tali parole semantiche suaip compensano quantitativinio virriškųjų formų vyravimą formaliojoje gramatikoje. (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 4243) Anche se in tutto il mondo si discute sulla (ne)requisità e (ne)importanza dell'attivismo linguistico femminista, nondimeno sia i sostenitori che gli oppositori di questo movimento si rendono conto che anche e anche la forma neutralia įgis sexistinio riflesso sexismo nelle labbra delle persone che propagandano (Ehrlich, King 1992: 152) e la stessa riforma della lingua essere riuscita solo se la società potrà usare con precisione, consapevolmente, e non superficialmente rinksis forme alternative (Pauwels 2003: 566). 2.VILNIAUS UNIVERSITETO LYČIAI JAUTRIOS KALBOS GUIRI VALUATION INTERNETO ŽINIASKLAIDOJE Šiame straipsnyje jokiu būdu nesiekiama pateikti visapusiško ir nuodugnaus VU LJKG valutazione (straipsnyje non avuto tale scopolo), però mantia che, apparso tale a innovativiam documento, pravartu breustai avvistato, come tale per la prima volta in Lituania preparato un documento, incoraggiante usare lyčiai jautrią kalbą, valutato in internet media, juolab che e stessi preparatori di guiri ė riconosciuta che in tutte le lingue e culture lyčiai jautriškai kalbainusi, 5 Beje, ND inserito stilisti ddė Bobiron ‘. lavori e mareggiati famėjanti donna. Naujadaras siidadito come atsvara alla parola ervyris. Straipsniai / Articles 229 Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą kitose vyksta bandymai“. Straipsnyje chronologiškai pateikiama viešųjų asmen' reazione a tale testamento: Nel linguaggio ci sono molte occasioni, quando valga, digiamo, sinekdochos principio: la parte atesta il tutto. Prendiamo il celebgio aforismo di Blaiseo Pascalio (sutrumpintą): Žmogus è pensareanti nendrė. Tutti capiscono che sebbene žmogus qui sia usato singolare, t'abbiamo imeny non qualche un singolo persona, ma persone come tutto (la parte ristagna il tutto). Liguamente anche si capisce che dicendo žmogus si pensi non di žmones. Antra vertus, „žmogoms“ čia yra kompensacija: „nendrė“ yra moteriškosios uomini, ma di tutti giminè. O forse bisogna imti svaicioti, perché [...] nemaiache parole importanti sono materiškosios giminės asmenybė, valdža, visuomenė, pergalė, kalba e t. t. [...]. Tuttavia non si può negare che lingua nei confini del pensiero cinta lyčiai neutralios vartosenes direzioneme. Dar benokai prima di tutti i nuovi vėjų viveva tale tradizionale indirizzo: ponios e panai. Ora simile due grammatici genini vartosena išsiplėtè lavoro annunciamenti, nei linguaggi ufficiali, scrittui e pan. Questo è normale, nuosaiku e alla società comprensibile. (15min.lt 2021-10-18, Laimantas Jonušys) Ricordiamo un altro una parola lituana, che viene usato, quando è difficile appendersi per sesso, žmogysta žmogus, persona (senza gesti) (Negali nė suprast, kas tę per žmogysta). Non è tale significato cercano gli organizzatori delle linee guida? E respinto egli era bene per il pejorativo sfaglio. Nella tradicionale cultura vertybe ritenuto chiarous dell'uomo letiškumo, moters uomo, percezione. Giusto, in linguaggi lituanei abbiamo gensi punto di vista e neutralų kreipinį tamsta tamstos. (lrt.lt 2021-10-19, Asta Katutė) Tai è in parte pasityčiojimas da Lituanian lingua. Lituano uomo e lietuviosamente parlančiam uomo sarà a lungo, forse e mai, noncomprama, dice Audrys Antanaitis, Presidente della Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. (kauno.diena.lt 2021-10-31, Audrys Antanaitis) Anche se i critici dicono che viriliškoji giminė perfettamente si adatta come neutrali e non dispone di nessun ulteriore cariciso formare le relazioni sessuali, che questo solo grammatica, nonostante pensassimo altrimenti caprastemmo, che tipo di forti carica la lingua savy in ha: poche critiche, specialmente maschí, apparitt, consentirebbero essere descritúti in materiškąja gimine aš esu fizikė, pardavėja e simili. Questo indica che la lingua Jame (gairėse – aut. past.) problemą „išsprendė“ labai paprastai – pasiūlė žmogaus non è neutrale. (15min.lt 2021-11-02, Jūratė Juškaitė) pavidalà contenente moteriškos lyties būtybę chiami žmoga. Perché non žmogiene, se già sono sposata? Oppure žmogaite, se sono ancora panè. E se non voglio pubblicizzare la situazione familiare, posso chiamarmi žmogė, [...]. AGNĖ ALEKSAITĖ 230 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII O purché non voglio identificarmi ne con un solo sesso, potrei chiamarmi žmogo, analogiškai rusiškam „ono“, nes lietuvių kalboje nekatrosios giminės nėra. (skrastas.lt 2021-11-05, Regina Musneckienė) [...] Anche e appena appena quest'anno 15 giorno ottobre onoringo Vilniaus università pubblicate lyčiai jautrios kalbos gairės, mia testa, è completamente immotivuato, persino gendaringo tradizionali nusistovėjusių lietuvių kalbos normų griovimas, la sua posizione espresse professorius. (etaplius.lt 2021-11-16, Juozas Pabrėža) Panašius parole si possono ischradinėti come okazinius (individualius, stilistinius) naujadarus, scherzando, kvailiojant (taip televisione Dviračio žinių pelės invece persone raccontogi), ma fingeršti loro normalmente vartosenai della lingua nativa..?! [...] La lingua è dove cos'evairesnė, flessibile, paslankesnė negu la mata jautrios kalbos kūrėjos e kūrėjai. Solo bisogna sapersi usarla creativamente e neprasimanyiti quei negativi, denigranti significati e disposizioni là dove di loro non c'è. Illuministiche donne della nostra nazione (trap loro non una izkili feministė, lygių teisių siekėja) Gabrielei PetkevičaiteiBitei, Meilei Lukšienei, Vandai Zaborskaitei, ora Viktorijai Daujotytei viriliškoji žodžių giminė, determinati casi utilizzata apibendrinamąja entrambi i sessi significato, nekliuvo. Nekliūva migliaiacim di Lituanee donne. Kliūva toms, che obsèdo madinga ideologia. (pozicija.org 2022-01-06, Kazimieras Župerka) Attualmente, come indicano dati delle fonti riportate, stipresnė negativa disposizione, altra parte, nonlišku, quali cambiamenti mentali della società potimi in prospettiva lungaikessa. Anot guirių organizzatori, [I]lgainiui una forma prigis, altra scomparirà; diffuslis di una e sarà istituzionalmente abituali, altre resteranno solo individuali raiškos spazivėje, oltre a questo, atsiras e completamente nuove form. Per esempio, in lingua inglese ancora nel 1970 feministés ha creato santrumpà Ms, che doveva sostituire santrum Miss (panelė, nontekėjusi moteris) e Mrs (ponia, ištekėjusi moteris)6. La nuova santrumpa Ms (moteris) è stata creata analogicamente secondo santrumpą Mr (myrs) e nerodė moters šeiminės padėties (Ehrlich, King 1992: žr; Fuertes-Olivera 2007: 139; dar. Pauwels 2001: 124141). Giusto, questa santronpa Ms più spesso è stata respinta o usata inappropriatamente, ad esempio, neutralia, la familiinis posizione turėjusia non indicare santronpa iniziata appellarsi a insecacuse donne, karjeristes, prostitutes e kt. (plačiau žr. Ehrlich, 6 Santrumpos Miss e Mrs sono state criticate per il fatto di definire la donna in base alla sua relazione con il marito (ne)buruzione (Lakoff 1975: 30, cit. da Pauwels 2001: 139). King 1992: 154; Ehrlich, King 1994: 62–63; Fuertes-Olivera 2007: 222). Articoli Articles 231 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Un altro tentativo lytį indicančius parole (angl. k. chairman, spokesman) ha cercato sostituis neutrali: presiedente persona, presidente, -ė (angl. k. chairperson) e delegat, -ė, rappresentante, -ė (angl. k. spokesperson). Tokia reforma non andatei, perché, come mostrò vartosena, queste neutralūs parole hanno perso la loro neutralità: ingles k. parole chairperson, spokesperson iniziare usare esecutamente attività femminili descrivere (Ehrlich, King 1992: 155; 1994: 63). Tali esempi fondano la critica del femminista linguistico attivismo, che la lingua non può essere artificialmente cambiata, se la società non è pribrenduta ai cambiamenti e non capisce la loro importanza, poreikio: artificialmente introdugiami cambiamenti linguistici molto spesso neprigyja, artificiali tentativi sureguliare l'uguaglianza dei sessi nel linguaggio la società spesso non capiata e persino neutrali devono essere utilizzate dviprasmiamente. 3. NAUJIEJI PAVADINIMAI PAGAL LYTIES SKITUM: FLEXIN DERIVACION Duomenyne, come menzionato, trovare 55 nuovi nomi secondo la differenza di sesso, che, come indica Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (toliau DLKG), marcano altra (fiešingas) sesso persone o pure vivas entità (2006: 142). La stragrande maggioranza costituisce galūnių vediniai (80 proc.; 44; cfr. 1 tabelę)7, rimę preesagų vediniai (20 proc.; 11). 1 LENTEL. Denominazioni secondo il sesso differenza daybos galūnės ND Eil. nr. Galūnė Vedinių skaičius (ND) abs. sk. -ė1.35 -2.ius (non incassata) 4 3. -as (non incassata) 2 4. -is (non incassata) 2 -5.a (non assegnato) 1 Di totale: 44 7 Come indica la più recente ricerca macroneologica, duomenyne questo è l'unica categoria di dariban, che si distingue galūnių vedinių gausa (Aleksaitė 2022: 91). AGNĖ ALEKSAITĖ 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Iš pateiktos 1-os lentelės matyti, kad naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą, fornire ND, daromiesi con varieiresnè galūnè: non solo con le grammatiche indicato uninte daybos priemone -ė (Lietuvių kalbos gramatika (toliau LKG) 1965: 418; DLKG 2006: 143), quindi anche con questa categoria daybostavina tradizionalmente LKG nepriklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is ir -ius. si accorda che [A]nksčiau molte delle professioni non di cui alle donne di tutto sono state, e anche ora alcune professioni non di donne, si capisce di per sé che nella reja realtà stessa non c'era base per daimeri di genere da tali persone (LKGG 1965: 165). Plg. tokie coppie di parole: Lituanian lingua dizodyne (toliau LKŽ) e Dabartinės lietuvių kalbos dizodyne (toliau DŽ8) fissato arkivyskupas in ND perkukta arkivýskupė ‘vyresnioji vyskupė (aukščiausio krikščionių dvasininkė), dirigenti dei vyskupijom (: arkivyskupas), budelis bùdelė ‘darmirties bausmės vykdytoja (: budelis), exampleivis karevė ‘karo prievolę atliekanti kare (taip pateltine reikšme, maestro, skruzdėlė) (: kareivis), ma ė ein ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė Parlando dei Lietuvių [T]okios masriškės ir moteriškės giminės daiktavardžių pairs costituiscono sia da savų, sia da internazionali parole. [...] Questa facciata è tale regolare, che ricorda kaitybą (Paulauskienė 2007: 72), ad esempio, attorius aktorė, daktaras daktarė, direktorys direktorė, pisarojas pisarojas, studentes studentė e kt. (Paulauskienė 2007: 72; anche vedere LKG 1965: 165), quindi precedentemente, sia ora, sia a una nuova professione e occorrendo da un daiktavard della ginnesca femminile, chiamando la donna dopo la sua pastovė (pare) o solo la laikiną (Paulauskienė 2007: 72), era possibile guadagnare tali daiktavard, [V] aut autasi, di lavoro, rispetto al karbentzin (Paulauskienė 2007: 72). 72). Un altro accstino creare tali novadarus ricercis pabrėžti o, riacchio, suniveliati già anticamente denominata (realijos) appartenenza ad un certo lyčiai (Murmulaitytė 2021: 51): autoritètė ‘moteriškos lyties autoritetas (: autoritetas), gènijė ‘moteriškės lyties didžiausių sugebėjimų (: genijus), indivdė ‘moteriškės lyties individas (: individas), izmištiš indivisminties sukaupusi (: indivis), kėdikė lyties moteris (: moterikis), ‘moteriškė lyties kūnikė (: personality), ėpersona ėpersona ėpersona (: persona lavė), ė la persona lavė, ėžė subjėtiš lyties lyties lyties, ė lyties lyties lyties lyties. [...] Aiškios paralelės: amico e draugė, bičiulisbičiulė, professoriusprofesorė. Non in tutti i linguaggi così è (Daujotytė 1990: 5, cit. da Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 45). Articoli Articles 239 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą ‘niek. perkeltine significato bevalė decusa viva femeriškosios gesties būtybė (27); quest'ultimo nuovoadarar stilistino atspalvio BŽ non ha. Naturalmente, tali dati sono preliminarūs, perché informazioni su molti nuoviadar, che indicano il sesso, džiui, arkivyskupas, pastorius ir kt., BŽ yra renkama, todėl ateityje, tikėtina, į esempiozodyną sarebbe inclusa più prodottivių denominazioni secondo il genere differenzio. Questi nuovi linguaggi fenomini vartosene ricerca mostrè che non c'è tendstama usare circa 43,6 percento. nuovi nomi secondo il genere differenzio, che guadagnarsi spontaneamente, tam insiemei: gùrė ‘dvasinė vadovė, kregždnas, šimtakojenė, šviesulė13 ‘iron. (normalmente conosciuta pramogų pasaulio) donna e kt. Così anche èryskėjo darybinių sinonimų (dar vedere Vaskelienė 2000: 5) vartosenos polinkiai: prefermenybė fornima naujadarui áuklius (142) (plg. konkuruojančius variantus áuklinas (51) e aukliùkas (27)99), fyfinas (110) (plg. darybinį sinonimą ffius (22)), mzas (plg. mzius) e zvaždnas (227) (plg. žvaginas (8)). Toks lytį žyminčių naujadarų vartosenos ricerca indica che societàė, sotto necessità, fecesi e feciesi nuovi dei nomi secondo il genere differenzia (nepresso qualunque dalla lingua madų). Didernę probabilità di entrare nell'attivissima vartosenà hanno referentiniai nuoviadarai, perché essi avvicinija persone che sono importante parte della vita quotidiana (karevė, slaũgas, etc.). IŠVADOS 1. La lingua Lituania naujažodžių duomenyne (ND) nel periodo di scrittura dell'articolo è stato dato 55 nuovi nomi secondo la differenza di sesso (2022 m. maggio 5 d. dati, ND è stato fissato 7691 unità linguistiche). Tokie dariniai costituiscono molto piccola parte dell'intera nuova lessica (tanto indigene come prestate) (0,7 percento). 2. La maggior parte di tali dariniin costituisce galūnių vediniai (80 proc.; 44), rimę preesagų vediniai (20 proc.; 11): 2.1. Lytį marcanti naujadarai daromiesi con varieiresnėmis galūnėmis: non įprasta, būdinga darybos priemone -ė, bet ir su šiai darybos kategorijai tradiciškai nepriklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is ir -ius. solo con 2.2. Nel periodo in esame il darumo preecagì è piuttosto limitato. I nomi secondo il genere differenzia daromiesi non solo con le tradizionali preesaggi -inas e -ienė, ma e con questa categoria di darybos nonudingue mezzi di darybos -ūnas e -(i)uk. 13 Naujažodžiai kirčiuojami o nonkirčiuojami (se la loro kirčiazione non è ancora chiara) secondo pateikimą ND. AGNĖ ALEKSAITĖ 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 2.3. Sinchroninė darybinė tokių naujadarų analizė parodė, kad ND fiksuota varieiresnių daybos strumenti con cui costituiscono i nomi di soggetti di sesso maschiškosios (-es, -is, -ius; -inas, -ūnas e -(i)uk), però queste non sono produtvios. Duomenyne tra sesso indicanti nuoviadar predomina i nomi dei soggetti di sesso femmineriškosios (71 perc.; 39), dei quali la più produttiva darybos strumento galūnė -ė. 3. Lytį mostranti nuoviadari vengono creati per le seguenti ragioni principali: a) poreidėl susklosčiusių circostanze è stata kio įvardyti naują moters profesiją, veiklą, kuri anksčiau neegzistavo arba esclusivamente destinata solo agli uomini (pirãtė, urdė, výskupė e kt.); b) il bisogno di annullare i collegamenti di determinato concetto esercemente con il mondo degli uomini (gènijė, kdikė, personãžė e kt.) e c) stilistico impatto (kregždūnas, šviesulė e etc.). 4. Duomenyne predomina i nomi stilistici neutri, la funzione referenziale svolgenti secondo il genere differenziale (74,5 perc.; 41). Essi vengono creati per ragioni designatinius bisogno di innominare una nuova realiją. Likę dariniai (25,5 perc.; 14) stilistiškai žymėti (ND prevale le conotazioni negative dariniai: ironiškieji, menkinamieji e niekinamieji). Inoltre, ricerca dell'uso internet ha rivelato che alcuni nuoviadari perdono la loro funzione emotico-espressiva e più spesso vengono utilizzati come nomi di persone stilistiticamente neutri (áuklinas, zòmbė e kt.). 5. Tale studio dell'usatoseno dei nuoviadar nuovi, che contraddistinguono il sesso, mostra che la società, a condizione necessità, fecesi e fece dei nuovi nomi secondo il genere (indipendentemente dal linguaggio madų). Didernę probabilità di entrare nell'attivissima vartosenà hanno referentiniai nuoviadarai, perché essi avvicinija persone che sono importante parte della vita quotidiana (karevė, slaũgas, etc.). Esattamente tali nuove denominazioni secondo la differenza di sesso e sono tratte nell'attuale scritta Condrinerà il dizionario dei lituanici. ŠALTINIAI Apie „jautrią“ gramatiką, aut. L. Jonušys. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/laimantas-jonusys-apie-jautria-gramatika-500-1583066?copied [žiūrėta 2021-10-18]. „Ar Jūs durną mane matot?“. Apie „lyčiai jautrios kalbos“ pradmenis, aut. K. Župerka. Prieiga internete: https://www.pozicija.org/prof-kazimieras-zuperka-ar-jus-durna-mane-matot-apie-lyciai-jautrios-kalbos-pradmenis/ [žiūrėta 2022-01-06]. Ar Lietuvai reikalinga „negyva“ bendrinė kalba?, aut. B. Alijošienė. Prieiga internete: https://www.etaplius.lt/ar-lietuvai-reikalinga-negyva-bendrine-kalba [žiūrėta 2021-11-16]. Straipsniai / Articles 241 Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Aš nenoriu būti „žmoga“, aut. R. Musneckienė. Prieiga internete: https://www.skrastas. lt/komentarai/nenoriu-buti-zmoga [žiūrėta 2021-11-05]. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4-oji pataisyta laida, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKŽ8 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Lyčiai jautrios kalbos gaires vadina pasityčiojimu: prasidės draudimai sakyti tėvas ir motina. Prieiga internete: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/universiteto-parengtas-lyciai-jautrios-kalbos-gaires-vadina-pasityciojimu-1049615 [žiūrėta 2021-10-31]. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. ND – Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai. Vilniaus universitetas: ideologiniai sprendimai mainais į Europos Sąjungos lėšas?, aut. A. Katutė. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1523555/asta-katute-vilniaus-universitetas-ideologiniai-sprendimai-mainais-i-europos-sajungos-lesas [žiūrėta 2021-10-19]. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga internete: https://www.vle.lt/. VLKK KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/konsultacijos. VU lyčiai jautrios kalbos gairės: pažangos ženklas ar radikalus eksperimentas?, aut. E. Zicari. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lyciai-jautri-kalba-tarp-pagarbos-visiems-ir-tradicines-gramatikos-56-1586510?copied [veduto 2021-11-02]. AGNĖ ALEKSAITĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 242 VU LJKG Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės, parengė N. Arlauskaitė, L. Vaicekauskienė, J. Pakerys, V. Vukotić, A. Giniotaitė. Accesso internet: https://www.kf.vu.lt/dokumentai/VU_ly%C4%8Diai_jautrios_kalbos_gair%C4%97s.pdf. LITERATŪRA Aleksaitė Agnė 2022: Lietuvių kalbos naujažodžių daryba2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu): dottaro dissertazione, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google possibilità di utilizzo studiando i fenomini della lingua. Bendrinė parla 81, 266282. Accessibile online: https: journals.lki.lt/bendrinekalba/article://view/435419./ Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Braun Friederike, Sczesny Sabine, Stahlberg Dagmar 2005: Cognitive Effects of Masculine Generics in German: An Overview of Empirical Findings. Communications 30, 121. Accessibile online: https: doi.org/10.1515/ comm.2005.30.1.1. Cameron Deborah 1995: Verbal Hygiene. The Politics of Language, London and New York: Routledge. Cameron Deborah 2003: Gender and Language Ideologies. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 447–467. Ehrlich Susan, King Ruth 1992: Gender-based Language Reform and the Social Construction of Meaning. Discourse & Society 3(2), 151166. Ehrlich Susan, King Ruth 1994: Feminist Meanings and the (De)politicization of the Lexicon. Language in Society 23(1), 5976. Priega internet: https://doi. org/10.1017/S004740450001767X. Formato Federica 2016: Linguistic Markers of Sexism in the Italian Media: A Case Study of Ministra and Ministro. Corpora 11(3), 371399. Accessibile online: https: doi.org/10.3366/cor.2016.0100. Fuertes-Olivera Pedro A. 2007: A Corpus-based View of Lexical Gender in Written Business English. – English for Specific Purposes 26, 219–234. Prieiga internete: https://doi.org/10.1016/j.esp.2006.07.001. Holvoet Axel, Semėnienė Loreta 2006: Giminės kategorija. – Daiktavardinio junginio tyrimai [= Lituvians kalbos gramatikos darbai 4], red. A. Holvoet, R. Mikulskas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 101120. Articoli Articles 243 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Hong Xiuqin 2018: Sexist Language Reform in English Vocabulary. Advances in Social Science, Education and Humanities Research 233. 3rd International Conference on Contemporary Education, Social Sciences and Humanities (ICCESSH 2018), 699702. Kvašytė Regina, Maskuliūnienė Džiuljeta, Župerka Kazimieras 2021: Circa la parola korektiškumą: sava e importata, Vilnius: Žuvėdra. Lakoff Robin 2003: Language, Gender, and Politics: Putting Women and Power in the Same Sentence. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 161178. Laugesen Amanda 2019: Changing ‘Man Made Language: Sexist Language and Feminist Linguistic Activism in Australia. Everyday Revolutions: Remaking Gender, Sexuality and Culture in 1970s Australia, eds. by M. Arrow, A. Woollacott, Acton ACT, Australia: ANU Press, 241260. Jackie Lee F. K. 2007: Acceptability of Sexist Language among Young People in Hong Kong. Sex Roles 56, 285295. Accessibile online: https:doi.org/10.1007/s11199-006-9170-4. Maldonado Garcia M. I. 2015: Spanish Politically Correct Movement: Reasons for Failure. Journal of Political Studies 22(1), 237252. Murmulaitytė Daiva 2021: Lituvias lingua naujažodžiai lyties išraiškos aspektu. Lietuvių kalba 16, 5169. Priega internet: httpswww.zurnalai.vu.ltlietu/viu-kalba://article/view/24927/24/771. Janet B., Roberton Mary A. Parks 1998: Influence of Age, Gender, and Context on Attitudes toward Sexist/Nonsexist Language: Is Sport a Special Case? Sex Roles 38, 477494. Accesso online: httpsdoi.org/10.1023/A:1018766023667. Janet B., Roberton Mary A. 1998a: Contemporary Arguments against Nonsexist Language: Blaubergs Parks (1980) Revisited. Sex Roles 39(5/6), 445461. Accessibile online: https:doi.org/10.1023://A1018827227128. Paulauskienė Aldona 2007: Lituvianski morfologijos paginidai, Kaunas: Tecnologia. Anne Pauwels 2001: Spreading the Feminist Word: The Case of the New Courtesy Title Ms in Australian English. Gender across Languages. The Linguistic Representation of Women and Men, eds. by M. Hellinger, H. Bussmann, Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 137151. Anne Pauwels 2003: Linguistic Sexism and Feminist Linguistic Activism. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 550570. AGNĖ ALEKSAITĖ 244 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Vaskelienė Jolanta 2000: Darybiniai sinonimai, Šiauliai: Šiaulių universitetas. Vartosena esempi di ricercaata sistema di ricerca internet Google. New Names Based on Gender Attribution SUMARY During the period of writing this article, 55 new entries of names based on gender attribution were made in the Database of Lithuanian Neologisms (DLN) (as of 5 May 2022, the DLN featured 7,691 language units). Such formations account for a fraction (0.7%) of all new lexis (both indigenous and borrowed). Most of the formations are inflective derivatives (80%; 44); the rest are suffixal derivatives (20%; 11). New coinages are made both with the traditional tools of formation, such as the ending -ė and the suffixes -inas and -ienė, and the endings -a, -as, -is, and -ius and the suffixes -ūnas and -(i)ukas, which are not characteristic of this formational category. Even though the DLN was found to feature a broader range of formational tools used in the making of the names of masculine subjects, these are not productive. The Databases gender-denominating new coinages are dominated by the names of feminine subjects (71%; 39), with the ending -ė as a tool of formation demonstrating the highest output. The names based on gender attribution that are featured in the Database are predominantly stylistically neutral and referential (74.5%; 41); formations that have a stylistic charge are much less common (25.5%; 14). This study of the usage of gender-denominating new coinages reveals that the public has been and is still making new names based on gender attribution as necessary (regardless of what is fashionable in language). The main reasons behind the appearance of such coinages are: (a) the need to denominate a new feminine profession, activity that was not there before or has been circumstantially in the province of men; (b) the need to demolish the exclusive bond between a particular term and the domain of men; and (c) a stylistic effect. Įteikta 2022 m. giugno 9 d. AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania agne.aleksait[email protected]