Full text
224 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-3755-7406 El número de identificación de la empresa en el que se encuentra el titular del documento es el siguiente: Direcciones de investigaciones científicas: neología, palabras de doyba, estilística, lingüística de Internet. DOI: doi.org/10.35321/all87-11 El Consejo de Administración y Administración de la Unión Europea (CEA) ha decidido aprobar el Reglamento (CE) n.o NAUJIEJI PAVADINMAI PAGAL LYTIES SKIRTUM New Names Based on Gender Attribution ANOTACIÓN el Straipsnyje darybiamente examinados lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai resumido feminista lingüístico activismo (angl., k. feminist linguistic activism) y la reforma del lenguaje (angl., k. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform y pan también la Vilniaus universitys lyčiai jautrios kalbos gairės, lytant hipotezę, que esto pudo tener influencia žymį naujadarų kūrybai. El Artículo establece los métodos y medios de fabricación más productivos de tales artefactos; se describe cuánto y qué tipo de (estilistiticamente marcados o neutrales) nuevos nombres por la diferencia de género se hagan con tradicionales y novoviškomis (es esta categoría de fabricación noubūding) medios de fabricación; por último se presenta lytí mostrantes novadaros prevalecimiento en Internet estadística. ESMINIAI VOODŽIAI: naujažodžiai, naujadarai, palabras de daryba, femininis lingvistinis aktivvizmas, reforma del lenguaje. ANNOTATION The article addresses new gender-denoting coinages present in the Database of Lithuanian Neologisms from the formational point of view. It furthermore offers a brief overview of the feminist linguistic activism and the feminist language reform (also known as the genderbased language reform, non-sexist language reform, etc.), as well as the Gender-sensitive Guidelines of Vilnius University, advancing a hypothesis that this could have played a role in the appearance of new gender-denoting coinages in the Lithuanian language. El article identifica the most productive methods and tools of the formation of such coinages; describe the quantity of new names based on gender attribution that are made with the traditional and novel (o unconventional en lo que respecta a esta categoría of formation) tools of formation, así como
Artículos Articles 225 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą the nature of the new words (que pueden ser stylistically charged o neutral); and concludes with the statistics on the dissemination of gender-denoting new Lithuanian coinages on the Internet. KEYWORDS: neologisms, new coinages, word-formation, feminist linguistic activism, language reform. ĮVADAS Feminizmas laikomas pagrindiniu šio amžiaus socialiniu judėjimu (Pauwels 2001: 137), fomentarinusiu reformá de lenguaje (anglų k. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform y pan.), la cual pretende panaikinti kalboje slypinčią lyčių nelygybę. Aunque estudios de algunos diferentes países muestran que tal reforma de la lengua difícilmente implementable, ya que la sociedad está acostumbrada consumir formas tradicionales (Maldonado 2015: 247), aunque se enfatiza que solo cambios de lengua noúžtikrins iguales de sexos, si los hombres y las mujeres no están iguales en sociedad (Hong 2018: 702)1, aunque se afirma que la lengua no puede ser artificialmente cambiada (Laugesen 2019: 256), el esfuerzo por pertvarar la lengua se ha difundido y extendido en muchos países del mundo. Esta reforma de la lengua neaplenkė y Lituania. 2021 m. fueron publicadas Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės (toliau VU LJKG, gairės), en las que se escribe que konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią es atvivusi ir dažnu caso diskriminacinė. Aunque en lenguas lituáneas, mąstant sobre hombreų, siempre nežymėta será la forma nombramiento varriškosios género (Holvoet, Semėnienė 2006: 106), tal varosena de palabras de varriškosios giminės apibendrinamąja significado inaceptable y peiktina en muchos países del mundo. Este documento gairės impulsó experimentinėti, cuánto a estas, como rašo gairių sudarytojai, sąmoningumo y kalbinės kūrybos sritis involucra nuevadarų kūrėjai. Objeto del estudio, descartando prestinos, elegir Lituvias lengua nuevajodžių duomenyne (toliau ND, duomenynas) presentar naujadarai, įeinantys į pavadinimų 1 Beje, sobre esto en el artículo Apie jautrią gramatiką rašo Laimantas Jonušys: Lietuvoje en realidad existe discriminación de mujeres. La violencia en íntimo entorno aún queda difundido fenómeno. Bėda no solo la propia violencia, sino también el hecho que parte de la sociedad cree, que auka misma esprovoca la violencia. En algunos campos a las mujeres les es más difícil que a los hombres aspirar a carreras y ocupar puestos importantes. Existe y de desviamientos positivos. Realmente me alegro del actual gobierno, que algunos algunos jocosamente llaman moteriausybe. Es verdad, la perspectiva a esta autoridad, perhaps, más depende de evaluador politicas y ideológicas pajuras, que no de la perspectiva a mujer, pero tal vez así y debería ser. Sin embargo, es evidente que el despreciado enfoque a mujeres ministres en frecuentes casos claramente ateduce misoginía. Sin embargo sería difícil imaginar que todos estos bèdos y positivos poslincia (no solo al gobierno) de alguna manera relacionados con gramaticales gimines vartosena kalboje (15min.lt 2021-10-18).
AGNĖ ALEKSAITĖ 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII según el género diferenciación daybos categoría, i. i. savakilmiai y prestintą šaknį turintys dariniai (hibridai). 2022 m. mayo 5 d. ND fue presentado 7691 lengua ta 3124, de los cuales seleccionados 55 los nuevos vienetas (žodžiai, žodžių junginiai ir santrumpos). Lietuviškų daiktavardžių rasnombres según el diferencial de género. El objetivo del artículo examinar, como y con qué medios de daybos doomasi nuevos nombres de acuerdo del sexo diferencia. Nótese que la lengua lituana en general no hay al menos algo más detalladamente investigada lich raiškos pusiusvyros respecto (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 57), excepto la más reciente y bene investigación única nueva de la expresión de género (Murmulaitytė 2021: 5169). A fin de lograr este objetivo, se prevén los siguientes objetivos: (1) seleccionar de manera manual de ND naujadarus los nombres por la diferencia de sexo; 2) realizar factoria análisis de tales novadaros; 3) estudiar y describir las denominaciones por la diferencia de sexo hechos modos y medios; 4) determinar, cuánto de tales darininos se hace con tradicionales y innovoviškomi (a esta categoría de darininos no habidos) medios de darininos; 5) estudiar estilísticamente señalėtų y estilísticamente neutrales denominaciones según el género diferencia relación; 6) comprobar qué tan ampliamente los nombres nuevos por la diferencia de género están preponderados en el portoseno internet; 7) comprobar, quéie lytį mostrantes naujadarai incluir en el preparable Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (toliau BŽ) y 8) determinar, qué parte una parte de nueva Lituviška leksikos ND forman tales dariniai. Métodos de estudio: darybiamente descompartiendo nuevosadarus, aplicada sincroninė darybinė analizė; investigando y describiendo las peculiaridades de las nuevas palabras de la lengua lituanas y vartosena, se aplica el método descriptivo analítico; para examinar los nuevos nombres por la diferencia de género prevalecimiento en Internet, se aplica el método paješkos; analizando dedaríns numéricas expresión de frecuencia, productivos modos y medios de daryba estudiando cuántibiamente, se aplica método de cálculo. 1. FEMINISTINIS LINGVISTINIS AKTYVIZMAS Este concepto (anglís k. feminist linguistic activism) se entiende caip actividad consciente, por la cual se busca unokių o otrookių acostumbradas lenguas, sus unidades de formas y semántica cambios (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42). Por lo tanto, estudios popularinamíos de la ciencia Apie el corektiškumą de la palabra: propia e importada autores opinan, [P]aviršutiniškai mirando sus objetivos parecen razonati: buscar la igualdad de sexos en la lengua raiškoje, exhortar moters experience, moters 2003, i. e. Esta lengua feminista del lingüista actó zauomazgurá alcanzó 1970 m.2, cuando feminis akiratía atsid (Cameron Pauwels 2003: 551; 138; Braun, Sczesny, Stahlberg 2005: 1; išreikšti pasaulį moters akimis“ (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42).
Artículos Articles 227 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą 2007: 285; Laug Lee 2019: 241, 244, Pauwels 1992: 1515; Pauwels 2001: 137, cit. Tokia reforma del lenguaje įgañó otra una denominación verbal higiena (anglų k. verbal hygiene; Deborah Cameron termas, vé. Laugesen 2019: 241; más widely vé. Cameron 1995). En el extranjero publicada considerables vejas, en las que se pradėta siekti panaikinti šią kalboje slypinčią nelygybę ir pakeisti per šimtmeescribe sobre el efecto de la lengua sexistina, daño a la sociedad (plačiau žr. Parks, Roberton 1998: 478; 1998a: 446). Por supuesto, principalmente se ha realizado ingles k. investigaciones3, que mostraron que a) Alta social Status, profesiones que tienen, por ejemplo, profesor, son varriškosios giminės, y baja social Status, profesiones que tienen, por ejemplo, maestra, son femeriškosios giminės. Estas palabras se utilizan en un generendrinamía varriškosios o materiškosios giminės significado incluso entonces, cuando no se conoce el representante de determinada profesión biológica lytis o ella parece nereikšminga, nekeičianti esmės, ej., universidad trabaja profesores, y en escuelas maestros (Fuertes-Olivera 2007: 225; vé más sobre social status. Arvydo Matulionio en el artículo Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (http: www.vle.lt/straipsnis socialinis-statusas/); b) palabras de connotación negativa nombres femeninos (anglų k. shrew, bitch) no tienen varriškosios giminės atitikmenų (Lakoff 2003: 162); c) seksologijoje se usan términos, relacionados con el hombre posición, i. i. qué hombre hace a mujer, y no a la inversa (Ehrlich, King 1994: 5960) y muchos kt. Principalmente las críticas de diversas lenguas del mundo recibe por la varriškosios giminės vartosenos generendadoría significado4 (también vé Braun, Sczesny, Stahlberg 2005: 1, 3). Por supuesto, no excepción y de Lituania, porque [Ž]olviendo a parámetros cuantitativos obviamente, que lyčių raiškos pusiausvyra en lenguas indoeuropeos mucho donde pažeista (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 42). Mencionada estudio de popularización de la ciencia los autores señalan no sólo a desiguodá raiškos lyčių pusiausvyrą (į vyrų viršesnumą en habla lituanas, como señaló Egidijus 2 1960 m. surgieron termininai seksizmas y racizmas, con el objetivo señalar atención a formas de discriminación de mujeres (Wodak cit. 1997, desde Formato 2016: 375). Esto se puede considerar las primeras innovaciones lingüísticas feministas (Ehrlich, King 1994: 61). 3 Aquí algunos académicos de inmediato hacen una distinción entre inglés y otras lenguas, subrayando que los resultados de las investigaciones ang lų no pueden ser generalizados y aplicables a lenguas estructuralmente distintas (Braun, Sczesny, Stahlberg 2005: 1). 4 Plg. En las lenguas Lituvias [A]pibendrinamiento caso se utiliza sólo varriškoji giminė: [...] rectorių taryba (Paulauskienė 2007: 72), cuando a esta tarybą entran tanto rectoriai, tanto rectorės.
AGNĖ ALEKSAITĖ Acta Linguistica 228 Lithuanica LXXXVII Zaikauskas), pero y en especial la femeriškosios giminės daiktavardžių esminių, más importantes conceptos dominación: Prieš ketvirtį amžiaus, kai feministinio lingvistinio aktyvizmo apraiškų Lietuvoje dar nebūta, Egidijus Zaikauskas, feminizmo y masculinizmo respecto revisándose la gramática de Lituania, lexis y palabras de darybos nivelesis, daría conclusión, que Lituania habla mostranti vyrų viršesnumą. Coje ese asertivo ejemplos desde anuometinio su discurso conferencia. Šaknies vyrvediniai: acciónmajo del VYRauti significación, daiktavardis didVYRė5; šaknis tėv-: TVynė, TVai (padre y madre); [...] (Zaikauskas 1994: 27). Así, no puede decirse que femininizmo activistés completamente injusticias, nuolatos repotando, que lengua esanti prikimšta varriškumo, moteriškąją giminę nustumianti into šalį. Sin embargo aquí mismo deberíamos recordar, que no un uno de nuestros investigadores culturales, profundísse en la nativa lengua, noaprasos de la lengua nuovokos maestro de la palabra es señalós atención a exclusiva moteriškosios giminės daiktavardžių lugar leksinėje semantikoje del idioma lietuvių. Poeto Marcelijaus Martinaičio observada: Beque todos los grandes conceptos litoneses son moteriškosios giminės: tierra, solė, gyvybė, tiesa, dvasia, laisvė, meilė... (Martinaitis 2006: 155). Tal semántica palabras savaip compensa cuántibinio varriškųjų formų vyravimą formaliojoje gramatikoje. (Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 4243) Aunque en todo el mundo se debate sobre la (no)requerimiento y (no)importancia del activismo lingüístico feminista, sin embargo tanto los partidarios como los oponentes de este movimiento se dan cuenta de que incluso y la forma neutralia adquiris sexistinio reflevío sexismo en los labios de las personas que propagan el sexismo (Ehrlich, King 1992: 152) y entonces la misma reforma del lenguaje será exitosa solo si la sociedad pueda utilizar con precisión, conscientemente, y no superficialmente rinksis formas alternativas (Pauwels 2003: 566). 2.VILNIAUS UNIVERSITETO LYČIAI JAUTRIOS KALBOS GÚRI VALUARIAMENTO INTERNETO ŽINIASKLAIDOJE Šiame straipsnyje jokiu būdu nesiekiama pateikti visapusiško ir nuodugnaus VU LJKG de evaluación (straipsnyje no tenido tal objetivo), pero mantiene que, apareciendo tal innovadviam documento, pravartu breustai avisitgti, como tal por primera vez Lituania preparado un documento, estimulante consumir lyčiai jautrią kalbą, evaluado en la media online, juolab que y mismos preparadores de guirių reconociera, que en todas las lenguas y kulture lyčiai jautriškai kalbainusi, 5 Beje, ND incluido stilisti firmado en ddėbob ‘iron. trabajos y yeguías famėjanti mujer. Naujadaras pasidadito como atsvara a la palabra hérovyris.
Straipsniai / Articles 229 Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą kitose vyksta bandymai“. Straipsnyje chronologiškai pateikiama viešųjų asmenų reacción a tal ensayo: En la lengua hay muchas veces, cuando vale, digamos, sinekdochos principio: la parte atesta el todo. Tomemos el famosoísimo Blaiseo Pascalio aforismo (sutrumpintą): Žmogus es pensaranti nendrė. Todo el mundo entiende que aunque žmogus aquí usado singular, tenein en mención no alguna alguna una persona, sino personas como todo (la parte deja el todo). Liguamente también se entiende que al decir žmogus se piensa no de žmones. Antra vertus, „žmogoms“ čia yra kompensacija: „nendrė“ yra moteriškosios hombres, y de todos giminés. O tal vez hay que imti svaicioti, por qué [...] no pocas palabras importantes son moteriškosios giminės personalidad, autoridad, visuomenė, pergalė, kalba y t. t. [...]. Sin embargo no puede negarse que habla dentro de los límites del sentido kinta lyčiai neutralalios vartosenes haciame. Dar bienokai antes de todos los nuevos vėjos vivía tal tradicionalístico direccionamiento: ponios y ponai. Ahora similar de dos gramatónicos kininos vartosena išsiplėté trabajo advertimientos, en las lenguas oficiales, escritos y pan. Esto es normal, nuosaiku y a la sociedad comprensible. (15min.lt 2021-10-18, Laimantas Jonušys) Recordemos otra una palabra lituana, que se usa, cuando es difícil apresionar por el género, žmogysta žmogus, persona (sin géneros) (Negali nė suprast, kas tę per žmogysta). ¿No es ese significado buscando los organizadores de las guías? Y rechazado él fue bene por el pejorativo matiz. En la tradicional cultura vertybe considerado clarous del hombre letiškumo, moters hombre, percepción. Derecho, en el habla de Lituania tenemos perspectiva de género y neutralų kreipinį tamsta tamstos /. (lrt.lt 2021-10-19, Asta Katutė) Tai es de parte pasityčiojimas de Lituania. Al hombre Lituano y Lituvialmente hablančiam hombre será lungi, tal vez y nunca, noentendama, dice Audrys Antanaitis, Presidente de la Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. (kauno.diena.lt 2021-10-31, Audrys Antanaitis) Aunque los críticos dicen que varriškoji giminė perfectamente encaja como neutrali y no tiene ningún suplemento cartajo formar relaciones de sexos, que es sólo gramatica, sin embargo pensó otra cosa entrastaríamos, qué fuerteííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííí ííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííJame (gairėse – aut. past.) problemą „išsprendė“ labai paprastai – pasiūlė žmogaus íííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííííí Esto indica que la lengua no es neutral. (15min.lt 2021-11-02, Jūratė Juškaitė) pavidalá conteniendo la moteriškos leches būtybę llamar žmoga. ¿Por no žmogiene, si ya estoy casada? O žmogaite, si soy aún panė. Y si no quiero anunciar la situación familiar, puedo llamarme žmogė, [...].
AGNĖ ALEKSAITĖ 230 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII O si no quiero identificarme a sí mismo ni con un solo sexo, podría llamarme žmogo, analogiškai rusiškam „ono“, nes lietuvių kalboje nekatrosios giminės nėra. (skrastas.lt 2021-11-05, Regina Musneckienė) [...] Incluso y acaba sólo de este año día 15 de octubre honoringo Vilniaus universidad publicadas lyčiai jautrios kalbos gairės, mi cabeza, es completamente immotivado, incluso gendaringo tradicionales nusistovėjusių lietuvių kalbos normų griovimas, su posición expresó profesor. (etaplius.lt 2021-11-16, Juozas Pabrėža) Panašius palabras se pueden išradinėti como okazinius (individualius, stilistinius) naujadarus, bromeando, kvailiojant (tape televisión Dviračio žinių pelės en lugar personas narrogias), pero fingeršti los normalmente vartosenai de la lengua nativa..?! [...] La lengua es mucho qué diversairesnė, flexibleesnė, paslankesnė negu ella mata jautrios idiomas kūrėjos y kūrėjai. Sólo hay que saberla usar creativamente y neprasimanyti de esos negativos, depreciativos significados y disposiciones allí donde de ellos no hay. Luminosas a las mujeres de nuestra nación (entre ellas no una izkili feministė, lygių teisių siekėja) Gabrielei PetkevičaiteiBitei, Meilei Lukšienei, Vandai Zaborskaitei, ahora Viktorijai Daujotytei varriškoji žodžių giminė, determinados casos utilizada apibendrinamąja en el significado de ambos sexos, nekliuvo. Nekliūva miles a los lituanos mujeres. Kliūva toms, las cuales obsedió madinga ideología. (pozición.org 2022-01-06, Kazimieras Župerka) Actualmente, como muestran los datos citados de las fuentes, tipresnė negativa disposición, otra parte, nolaisku, quéie cambios mentales de la sociedad puimici posibles a largo rato en perspectiva. Anot guirios organizadores, [I]lgainiui una forma prigis, otra desaparecerá; la popularidad de una y será institucialmente habituales, otras quedará sólo individualiais raiškos espavėje, además, atsiras y completamente de nuevas form. Por ejemplo, en lengua inglesa ya en 1970 feministés creó abrevią Ms, que debía reemplazar abreviapas Miss (panelė, neištekėjusi moteris) y Mrs (ponia, ištekėjusi moteris)6. La nueva santrumpa Ms (moteris) fue creada analógicamente según santrumpą Mr (hombre) e nerodė moters šeiminės padėties (Ehrlich, King 1992: žr; Fuertes-Olivera 2007: 139; dar. Pauwels 2001: 124141). Cierto, esta abrevipa Ms generalmente fue rechazada o utilizada inappropriadamente, por ejemplo, neutralia, la sobrenopa de la situación matrimonial turėjusia no indicar empezada dirigirse a separadas mujeres, karjeristes, prostitutes y kt. (plačiau vé. Ehrlich, 6 Santrumpos Miss y Mrs han sido criticadas por el hecho de que a la mujer la definían por su relación con el marido (ne)bución (Lakoff 1975: 30, cit. desde Pauwels 2001: 139). King 1992: 154; Ehrlich, King 1994: 62–63; Fuertes-Olivera 2007: 222).
Artículos Articles 231 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Otro intento lytí mostrančius palabras (angl. k. chairman, spokesman) buscó reemplazar neutrales: presidiendo persona, presidente, -ė (angl. k. chairperson) y delegat, -ė, representante, -ė (angl. k. spokesperson). Tokia reforma no funcionió, porque, como mostró vartosena, estas neutralús palabras perdieron su neutralidad: ingles k. palabras chairperson, spokesperson empezar usar exclusivamente actividades femeninas describir (Ehrlich, King 1992: 155; 1994: 63). Tales ejemplos fundamentan feminista lingüístico activismo crítica que la lengua no puede ser artificialmente cambiada, si la sociedad no está acostumbrada a cambios y no entiende su importancia, poreikio: artificialmente se introducen cambios de lenguaje muy a menudo neprigyja, de artificiales intentos suregular la igualdad de sexos en el lenguaje sociedad generalmente no entiende y incluso neutral formas turusias usadas sean dviėjmiškai. 3. NAUJIEJI PAVADINIMAI PAGAL LYTIES SKITUM: FLEXIN DERIVACION Duomenyne, como mencionado, encontrar 55 nuevos nombres por la diferencia de género, que, como indica Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (toliau DLKG), marcan otra (opositiva) sexo personas o así de vivas criaturas (2006: 142). La gran mayoría la componen galūnių vediniai (80 por ciento.; 44; véase 1 tabelę)7, quedę priesagų vediniai (20 por ciento.; 11). 1 LENTEL. Nomenamientos según el género diferencia de darybos galūnės ND Eil. nr. Galūnė Vedinių skaičius (ND) abs. sk. -ė1.35 -2.ius (no asignado) 4 3. -as (no asignado) 2 4. -is (no asignado) 2 -5.a (no asignado) 1 Del total: 44 7 Como muestra el más reciente estudio de macroneología, duomenyne esto es la única categoría de daría, que se distingue galūnių vedinių gausa (Aleksaitė 2022: 91).
AGNĖ ALEKSAITĖ 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Iš pateiktos 1-os lentelės matyti, kad naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą, proporcionar ND, doomiesi con diversasiresn las galúnes: no sólo con las gramáticas indicado uninte daybos priemone -ė (Lietuvių kalbos gramatika (toliau LKG) 1965: 418; DLKG 2006: 143), por lo que también con esta categoría de daybos nepriklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is ir -ius. tradicionalmente LKG se insinúa que [A]nksčiau muchas profesiones de las cuales a las mujeres de todo fueron presentadas, e incluso ahora algunas profesiones no a través de mujeres, se entiende por sí mismo que en la reja real no había fundamento para la aparición de tales personas (LKG 1965: 165). Plg. talos pares de palabras: Lituvias palabras de lengua (toliau LKŽ) y Dabartines palabras de lengua lituanas (toliau DŽ8) fijos arkivyskupas en ND perkukta arkivýskupė ‘vyresnioji vyskupė (aukščiausio krikščionių dvasininkė), dirigentes de vyskupijoms (: arkivyskupas), budelis bùdelė ‘darties bausmės vykdytoja (: budelis), exampleivis karevė ‘karo prievolę atliekanti kare (taip pateltine significme, maestro, skruzdėlė) (: kareivis), ma ė ė ein vikar ė vikar ė vikar ė vikar ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė En las lenguas Lituvias [T]okios varriškosios y moteriškosios giminės daiktavardžių pares constituirse tanto de sus, tanto de internacionales palabras. [...] Esta hacía es tan regular que reminuece kaitybą (Paulauskienė 2007: 72), por ejemplo, aktorius actriz, daktaras daktarė, directoris direktorė, escritor escritora, estudientas studentė y kt. (Paulauskienė 2007: 72; también véase LKG 1965: 165), por lo que surgidas antes, tanto ahora, como a la nueva profesión y en caso de necesidad la hibernación de la gminas daiktavard, nombrando a la mujer según su pastovka (pare) o solo laikiną (Paulauskienė 2007: 72), era posible hacer tales daiktavardas, [V] aut aut autas, de trabajo, con respecto al karbentzin.) 72). Otro axstín para crear tales novadaros seekis pabrėžti o, rečiau, suniveliar ya antiguamente nombrada (realijos) pertenencia a un cierto lyčiai (Murmulaitytė 2021: 51): autoritètė ‘moteriškos lyties autoritetas (: autoritetas), gènijė ‘moteriškės lyties didžiausių sugebėjimų (: genijus), indivdė ‘moteriškės lyties individas (: individas), izmižš indivis indivis indivis accumulusi (: indivis), kėdikė lyties moteris (: moteris), ėmoteriškos lyties kūnikiai (: personalities), ėpersona de la literatura (: la persona lavė: la persona), ėdiš lyties lyties lyties, ėdiš lyties lyties, ėdiš ėdiš ėkės. [...] Aiškios paralelés: amigo y amigaė, bičiulisbičiulė, profesorprofesorė. No en todos los idiomas así está (Daujotytė 1990: 5, cit. de Kvašytė, Maskuliūnienė, Župerka 2021: 45).
Artículos Articles 239 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą ‘niek. perkeltine significado bevalė diusi viva femeriškosios sexos būtybė (27); este último nuevoadaras estilistinio atspalvio BŽ no tiene. Por supuesto, tales datos son preliminarús, porque información sobre muchos nuevosadaros que indican džiui, arkivyskupas, pastorius ir kt., BŽ yra renkama, todėl ateityje, tikėtina, į sexo, ejemzžodyną sería incluida más productosivos nombramientos según el diferencial de sexo. Estudi de estos nuevos términos lingüísticos vartosenos mostré que no hay propstama consumir sobre 43,6 por ciento. nuevos nombres por el género diferencial, que pasidaryti espontaniamente, tam kartui: gùrė ‘dvasinė vadovė, kregždnas, šimtakojenė, šviesulė13 ‘iron. (por lo general conocida pramogų pasaulio) mujer y kt. Así también izryškėjo darybinių sinonimų (también vé Vaskelienė 2000: 5) vartosenos polinkiai: prefermenybė proporcionada naujadarui áuklius (142) (plg. konkuruojančius variantus áuklinas (51) y aukliùkas (27)99), fyfinas (110) (plg. darybinį sinonimą ffius (22)), mzas (plg. mzius) y estrellanas (227) (plg. žvaginas (8)). Tal estudio del uso de nuevosadaros que señan sexo muestra que la sociedad, ante necesidad, hací y hacía nuevos nombres de acuerdo al género diferencial (independientemente del idioma madas). Didernę probabilidad de entrar en la activa vartosená tienen referentiniai nuevosadarai, porque ellos huavnija a personas que son importante parte de la vida diaria (karevė, slaũgas, etc.). IŠVADOS 1. Los nuevos nombres de la lengua lituánica Novažodžių duomenyne (ND) durante el período de escritura del artículo fueron dados 55 por la diferencia de género (según m. 5 de mayo de 2022, ND fue fijado 7691 unidades de lenguaje). Tokie dariniai constituyen muy pequeña parte de toda la nueva léxica (tanto indigena como prestada) (0,7 por ciento). 2. La mayoría de tales darinių forman galūnių vediniai (80 proc.; 44), likę priesagų vediniai (20 proc.; 11): 2.1. Lytį žymintys naujadarai daromiesi con diversasiresnėmis galūnėmis: no įprasta, būdinga darybos priemone -ė, bet ir su šiai darybos kategorijai tradiciškai nepriklausančiomis galūnėmis -a, -as, -is ir -ius. sólo con 2.2. Durante el período de investigación el darum precesagų es bastante limitado. Nombres según el género diferencial haromiesi no sólo con tradicionales precesagones -inas y -ienė, sino y con esta categoría de darybos noubudingas medios de darybos -ūnas y -(i)uk. 13 Naujajodžiai kirčiuojami o no kirčiuojami (si su kirčiación aún no está clara) según pateikimą ND.
AGNĖ ALEKSAITĖ 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 2.3. Sinchroninė darybinė tokių naujadarų analizė parodė, kad ND fiksuota diversosiresnių de obra de instrumentos con los que forman nombres de sujetos del género masculiskos (-as, -is, -ius; -inas, -ūnas y -(i)uk), pero ellas no son producvios. Duomenyne entre lytí indicantes nuevosadaros predomina los nombres de sujetos del género femeriškosios (71 proc.; 39), de los cuales la más productiva darybos instrumento galūnė -ė. 3. Lytį mostrantes innovaadares se crean por las siguientes razones principales: a) poreidėl kio įvardyti naują moters profesiją, veiklą, kuri anksčiau neegzistavo arba susplosčiusių circunstancias fue excepcionalmente destinada solo a hombres (pirãtė, urdė, výskupė y kt.); b) poreikio anular las conexiones de cierto concepto exclusivamente con hombres mundou (gènijė, kdikė, personãžė y kt.) y c) del impacto estilístico (kregždūnas, šviesulė y etc.). 4. Duomenyne predominan los nombres estilísticamente neutros, la función referenciadora desempeñantes según el género diferencial (74,5%, 41). Ellos se crean por razones designatinas poreikio ingresar una nueva realityiją. Likę dariniai (25,5 proc.; 14) stilistiškai žymėti (ND predomina las conotaciones negativas dariniai: ironiškieji, menkinamieji y niekinamieji). Además, estudio de uso de Internet reveló que algunos nuevosadares pierden su función emocional-expresiva y más a menudo se utilizan como nombres de personas estilísticamente neutras (áuklinas, zòmbė y kt.). 5. Tal estudio del uso de nuevosadaros marcinchos sexo muestra que la sociedad, ante necesidad, hací y hací los nuevos nombramientos según el género diferencia (independientemente del idioma madas). Didernę probabilidad de entrar en la activa vartosená tienen referentiniai nuevosadarai, porque ellos huavnija a personas que son importante parte de la vida diaria (karevė, slaũgas, etc.). Exactamente tales nuevos nombres por la diferencia de sexo y están atraídos a la actualmente escrita Bendriné el diccionario de idiomas lituanos. ŠALTINIAI Apie „jautrią“ gramatiką, aut. L. Jonušys. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/laimantas-jonusys-apie-jautria-gramatika-500-1583066?copied [žiūrėta 2021-10-18]. „Ar Jūs durną mane matot?“. Apie „lyčiai jautrios kalbos“ pradmenis, aut. K. Župerka. Prieiga internete: https://www.pozicija.org/prof-kazimieras-zuperka-ar-jus-durna-mane-matot-apie-lyciai-jautrios-kalbos-pradmenis/ [žiūrėta 2022-01-06]. Ar Lietuvai reikalinga „negyva“ bendrinė kalba?, aut. B. Alijošienė. Prieiga internete: https://www.etaplius.lt/ar-lietuvai-reikalinga-negyva-bendrine-kalba [žiūrėta 2021-11-16].
Straipsniai / Articles 241 Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Aš nenoriu būti „žmoga“, aut. R. Musneckienė. Prieiga internete: https://www.skrastas. lt/komentarai/nenoriu-buti-zmoga [žiūrėta 2021-11-05]. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4-oji pataisyta laida, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. DLKŽ8 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Lyčiai jautrios kalbos gaires vadina pasityčiojimu: prasidės draudimai sakyti tėvas ir motina. Prieiga internete: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/universiteto-parengtas-lyciai-jautrios-kalbos-gaires-vadina-pasityciojimu-1049615 [žiūrėta 2021-10-31]. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. ND – Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai. Vilniaus universitetas: ideologiniai sprendimai mainais į Europos Sąjungos lėšas?, aut. A. Katutė. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1523555/asta-katute-vilniaus-universitetas-ideologiniai-sprendimai-mainais-i-europos-sajungos-lesas [žiūrėta 2021-10-19]. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga internete: https://www.vle.lt/. VLKK KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/konsultacijos. VU lyčiai jautrios kalbos gairės: pažangos ženklas ar radikalus eksperimentas?, aut. E. Zicari. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lyciai-jautri-kalba-tarp-pagarbos-visiems-ir-tradicines-gramatikos-56-1586510?copied [Visto 2021-11-02].
AGNĖ ALEKSAITĖ 242 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII VU LJKG Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės, parengė N. Arlauskaitė, L. Vaicekauskienė, J. Pakerys, V. Vukotić, A. Giniotaitė. Acceso en internet: https://www.kf.vu.lt/dokumentai/VU_ly%C4%8Diai_jautrios_kalbos_gair%C4%97s.pdf. LITERATŪRA Aleksaitė Agnė 2022: Lietuvių kalbos naujažodžių daryba2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu): daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google posibilidades de uso investigando los fenómenos del lenguaje. Bendrinė habla 81, 266282. Accesible en Internet: https:4journals.lki.lt/bendrinekalba/article://view/35419./ Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas. Braun Friederike, Sczesny Sabine, Stahlberg Dagmar 2005: Cognitive Effects of Masculine Generics in German: An Overview of Empirical Findings. Communications 30, 121. Accesible en Internet: https: doi.org/10.1515/ comm.2005.30.1.1. Cameron Deborah 1995: Verbal Hygiene. The Politics of Language, London and New York: Routledge. Cameron Deborah 2003: Gender and Language Ideologies. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 447–467. Ehrlich Susan, King Ruth 1992: Gender-based Language Reform and the Social Construction of Meaning. Discourse & Society 3(2), 151166. Ehrlich Susan, King Ruth 1994: Feminist Meanings and the (De)politicization of the Lexicon. Language in Society 23(1), 5976. Priega en internet: https://doi. org/10.1017/S004740450001767X. Formato Federica 2016: Linguistic Markers of Sexism in the Italian Media: A Case Study of Ministra and Ministro. Corpora 11(3), 371399. Accesible en Internet: https: doi.org/10.3366/cor.2016.0100. Fuertes-Olivera Pedro A. 2007: A Corpus-based View of Lexical Gender in Written Business English. – English for Specific Purposes 26, 219–234. Prieiga internete: https://doi.org/10.1016/j.esp.2006.07.001. Holvoet Axel, Semėnienė Loreta 2006: Giminės kategorija. – Daiktavardinio junginio tyrimai [= Lituvias kalbos gramatatikos darbai 4], red. A. Holvoet, R. Mikulskas, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 101120.
Artículos Articles 243 / Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą Hong Xiuqin 2018: Sexist Language Reform in English Vocabulary. Advances in Social Science, Education and Humanities Research 233. 3rd International Conference on Contemporary Education, Social Sciences and Humanities (ICCESSH 2018), 699702. Kvašytė Regina, Maskuliūnienė Džiuljeta, Župerka Kazimieras 2021: Sobre la palabra korektiškumą: sava y importada, Vilnius: Žuvėdra. Lakoff Robin 2003: Language, Gender, and Politics: Putting Women and Power in the Same Sentence. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 161178. Laugesen Amanda 2019: Changing ‘Man Made Language: Sexist Language and Feminist Linguistic Activism in Australia. Everyday Revolutions: Remaking Gender, Sexuality and Culture in 1970s Australia, eds. by M. Arrow, A. Woollacott, Acton ACT, Australia: ANU Press, 241260. Jackie Lee F. K. 2007: Acceptability of Sexist Language among Young People in Hong Kong. Sex Roles 56, 285295. Acceso en Internet: httpsdoi.org/10.1007/s11199-006-9170-4. Maldonado Garcia M. I. 2015: Spanish Politically Correct Movement: Reasons for Failure. Journal of Political Studies 22(1), 237252. La Comisión considera que las medidas adoptadas por el Estado miembro no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. Murmulaitytė Daiva 2021: Lituvias lengua modernažodžiai lyties išraiškos aspektu. Lietuvių kalba 16, 5169. accesible en Internet: httpswww.zurnalai.vu.ltlietuviu-kalba://article/view/24927/24/771. Janet B., Roberton Mary A. Parks 1998: Influence of Age, Gender, and Context on Attitudes toward Sexist/Nonsexist Language: Is Sport a Special Case? Sex Roles 38, 477494. Acceso en Internet: httpsdoi.org/10.1023/A:1018766023667. Janet B., Roberton Mary A. 1998a: Contemporary Arguments against Nonsexist Language: Blaubergs Parks (1980) Revisited. Sex Roles 39(5/6), 445461. Acceso en Internet: https:doi.org/10.1023://A1018827227128. Paulauskienė Aldona 2007: Lítimas morfologías de la lengua, Kaunas: Tecnología. Anne Pauwels 2001: Spreading the Feminist Word: The Case of the New Courtesy Title Ms in Australian English. Gender across Languages. The Linguistic Representation of Women and Men, eds. by M. Hellinger, H. Bussmann, Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 137151. Anne Pauwels 2003: Linguistic Sexism and Feminist Linguistic Activism. The Handbook of Language and Gender, eds. by J. Holmes, M. Meyerhoff, USA: Blackwell Publishing, 550570.
AGNĖ ALEKSAITĖ 244 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Vaskelienė Jolanta 2000: Darybiniai sinonimai, Šiauliai: Šiaulių universitetas. Vartosena ejemplos buscada sistema de búsqueda de Internet Google. New Names Based on Gender Attribution SUMARY During the period of writing this article, 55 new entries of names based on gender attribution were made in the Database of Lithuanian Neologisms (DLN) (as of 5 May 2022, the DLN featured 7,691 language units). Such formations account for a fraction (0.7%) of all new lexis (both indigenous and borrowed). Most of the formations are inflective derivatives (80%; 44); the rest are suffixal derivatives (20%; 11). New coinages are made both with the traditional tools of formation, such as the ending -ė and the suffixes -inas and -ienė, and the endings -a, -as, -is, and -ius and the suffixes -ūnas and -(i)ukas, which are not characteristic of this formational category. Even though the DLN was found to feature a broader range of formational tools used in the making of the names of masculine subjects, these are not productive. The Databases gender-denominating new coinages are dominated by the names of feminine subjects (71%; 39), with the ending -ė as a tool of formation demonstrating the highest output. The names based on gender attribution that are featured in the Database are predominantly stylistically neutral and referential (74.5%; 41); formations that have a stylistic charge are much less common (25.5%; 14). This study of the usage of gender-denominating new coinages reveals that the public has been and is still making new names based on gender attribution as necessary (regardless of what is fashionable in language). The main reasons behind the appearance of such coinages are: (a) the need to denominate a new feminine profession, activity that was not there before or has been circumstantially in the province of men; (b) the need to demolish the exclusive bond between a particular term and the domain of men; and (c) a stylistic effect. Įteikta 2022 m. junio 9 d. AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania agne.aleksait[email protected]