Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy

Straipsniai / Articles 155 ALISA STUNŽAITĖ Lietuvos kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-4816-2629 Tyrimų sritys: toponimija, kognityvinė onomastika, kognityvinė semantika. DOI: doi.org/10.35321/all87-08 Fizikos pasireiškimas INVILNIUS apygardas Drimonija Gamtos apraiškos Vilniaus apskrities drimimonijoje Anotacija The current research aims to shed some light on the conceptualization of physis1 in the drimonimai iš dabartinės Vilniaus apygardos. Tyrimas apsiriboja 65 pavadinimų, atrinktų iš 787 drimonimų, šiuo metu oficialiai veikiančių Vilniaus apygardoje, analize. Duomenys buvo surinkti iš spausdintų (Onomasticon of Lithuanias Forests (Part I, 1994)), elektroninių (Electronic Nature Catalogue (www.ezerai21.lt)) šaltinių ir interaktyvių žemėlapių (Portal of Spatial Information of Lithuania (www.geoporta.lt)). Tyrimas atskleidžia, kad fizikos sritis, plačia prasme, yra gausus motyvacijos šaltinis. Drimonimai buvo suskirstyti į dvi grupes: aiškios semantikos ir motyvacijos ir neaiškios semantikos ir motyvacijos. Aiškios semantikos ir motyvacijos drimonimai konceptualizuoja dominuojančias augmenijos rūšis (21), fauną (9), miško tipą (15) ir kraštovaizdžio ypatumus (17). Neaiškios semantikos ir motyvacijos grupė pateikia vardų apžvalgą, kurio konceptualizacija yra dviprasmiška dėl to, kad terminas "physis" yra susijęs su graikišku "physis" - augalais, gyvūnais ir kitais pasaulio bruožais, kurie peržengia gimimo ir mirties procesą (Guthrie 1965; Kratochvíl 2016: 20). Dabartiniai tyrimai naudoja terminą "physis" plačiausia prasme, reiškiančią tiek gyvos gamtos elementus, tiek topografinės reljefo bruožus, kurie atsiranda (gimsta) dėl natūralių priežasčių ar žmogaus įsikišimo, vystosi ir keičiasi, o galiausiai miršta (išnyksta). ALISA STUNŽAITĖ 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII motyvuojančio apeliacinio žodžio polisemija (1), apeliacinis ar nominalus pavadinimo pobūdis motivating concept (5), or even both (3). RAKSTELIES ŽODYS: Vilniaus apygardas, drimonimai, toponimų konceptualizacija, fizika, kognityvinė onomastika. ANOTACIJA Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kokiomis gamtos sąvokomis yra konceptualizuojami drimonimai, funkcionuojantys šių dienų Vilniaus apskrityje. Tyrimui buvo surinkti 787 dabartiniai drimonimai. Duomenys buvo renkami iš rašytinių (Lietuvos miškų vardynas interaktyvių žemėlapių (Lietuvos erdvinės informacijos portalas (www. geoportal.lt)). Analizės rezultatai parodė, kad (I dalis, 1994)) ir elektroninių (Elektroninis gamtos katalogas (www.ezerai21.lt)) šaltinių bei iš gamtos konceptas yra įprasmintas 65 varduose. Tiriamieji drimonimai buvo suskirstyti į dvi dideles grupes: aiškios semantikos ir motyvacijos bei ne visai aiškios semantikos ir motyvacijos. Aiškios semantikos ir motyvacijos drimonimai yra konceptualizuojami per dominuojančios augmenijos rūšių (21), gyvūnijos (9), miško (15) tipo ir kraštovaizdžio ypatumų (17) sąvokas. Ne visai aiškios semantikos ir motyvacijos drimonimų grupė (1), pateikia vardų, kurių konceptualizavimas yra dviprasmiškas dėl motyvuojančių apeliatyvų polisemijos motyvuojančios sąvokos apeliatyvinės ariejų tikrinės prigimties (5) arba dėl ab (3). ESMINIAI ŽODŽIAI: Vilniaus apskritis, drimonimai, toponimų konceptualizavimas, gamta, kognityvinė onomastika. Įžanga Diskusijos apie nuosavų vardinių reikšmę yra labai senos. Nors yra mokyklų, kurios palaiko idėją, kad pavadinimai yra beprasmiški, t. y. jie turi tik nuorodą (Kripke 1972; Ullmann 1969: 33), kognityvinis požiūris į onimo analizę pateikia įrodymus, kad pavadinimai turi ne tik leksikinius bruožus, bet taip pat yra semantiškai įkrauti ir susiję su konceptualiu turiniu (Berezovic 1991: 75; Rut 2001: 59; Leino 2011: 215). Kognityvinis vardo požiūris rodo, kad jis turi daug daugiau pasakyti. Jis susideda iš kelių sluoksnių, atspindinčių tradicines, giminystės, nuosavybės ir daugelį kitų ryšių su aplinkiniu pasauliu (Langendonck 2013; Ainiala et al. 2016). Kai tik prasideda žmogaus ir aplinkos sąveika, kiekviena neišaiškinta žemė, gyva gamtos kūnas ar reiškinys gauna vardą. Todėl vardų reikšmės tampa užšifruotos su individo supratimu apie pasaulį. Kitaip tariant, vardai pradeda atspindėti pasaulėžiūrą, kuris gali būti suprantamas kaip pagrindinė asmens perspektyva, pagal kurią pripažįstamas tiek asmenys, tiek bendruomenės (Sire 2015: 24; Głaz 2017: 35). Jei pasaulio suvokimas formuoja pasaulėžiūrą, tai yra kognityvinis procesas, ir jis priklauso nuo Straipsniai 157 straipsnis Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy every question of existence is addressed; it is a coherent image of what is being subjektyvių nuosprendžių, kuriuos asmeniui įvedė bendruomenė. Tai veda į idėją, kad toponimai, kaip apibūdina Ilona Mickienė ir Rita Baranauskienė (2019: 60), yra praeities žinia, atspindinti lietuvių tautos istoriją, jų dvasinį ir materialinį gyvenimą, namų ūkį bei santykius su aplinkine aplinka. Kalba yra reikšmingas pasaulėžiūros elementas, ji perduoda kultūrinę realybę, todėl bendruomenės nariai, turintys tą patį kalbinį pagrindą, jaučia istorinį tęstinumą (Fong, Chuang 2004: 8; Kramsch 1998). Be to, vardai egzistuoja kiekvienoje visuomenėje. Todėl jie gali būti vertinami kaip kultūriniai universalai (Alford 1988). Tačiau onimų leksikinė forma neturėtų būti atskirta nuo semantinės formos, nes tik per semantiką galima eiti keliu iš lingvistinio pasaulio į realų (TerMinasova 2000: 46 […] 47). Kadangi toponimai yra lingvistinės sistemos dalis ir nature of place names makes it easier to address the real world (Vasil’eva 2007). randami visose pasaulio kalbose, jų egzistavimas veda prie idėjos, kad jie saugo žmogaus ir gamtos sąveikos įrodymus. Galų gale, jie buvo pagrįsti gyventojų įspūdžiais apie realybės objektus. Ilgalaikiai žmonių ir gyvos gamtos kontaktai formuoja tam tikrą vietovės įvaizdį (Vasiljeva 2007: 96). Mokslininkai pastebėjo fizikos ir toponimijos ryšį. Pavyzdžiui, Sousa ir Garcia-Murrilo (2001: 391) abejoja, ar kraštovaizdžio pokyčiai atsispindi vietovių pavadinimuose. Jų tyrimuose daroma išvada, kad tokie pokyčiai vyrauja, ir aptariama, kaip tokie pokyčiai suvokami. Fagúndez ir Izco (2016) teigia, kad tam tikroje vietoje randamos rūšys gali būti užkoduotos toponimais, reiškiančiais vietos biologinę įvairovę. Giedrė Beconytė ir kiti (2019 m.) atidžiau išnagrinėjo fitolexemų ir zoolexemų koreliaciją su oikonimais Lietuvoje. Pavel Skorupa (2021) išanalizavo toponimus, kuriuose yra augalų ir gyvūnų sąvokų kaip nacionalinės ir kultūrinės tapatybės ženklų. Paprastai toponimai, kuriuose yra augalų ir gyvūnų sąvoka, reiškia vietoves, kuriose gyvena tam tikros rūšys ar tankiai paplitę augalai; tokie pavadinimai nebūtinai atskleidžia visus regionui būdingus gyvus gamtos objektus. Vietoj to, jie atskleidžia konkrečius elementus, kurie tampa vietos išskirtiniais žymenimis (Skorupa 2021: suteikia teisingą pagrindą tolesniam toponimų tyrimams, 37; Saparov et al. 2021: 96; Vasil’eva 2007). The research mentioned above skatinamiems gamtos koncepcijos. Physis įsikūnijimas Vilniaus apygardos drimonimuose dar nebuvo nagrinėjamas mokslininkų. Todėl dabartiniai tyrimai turėtų ALISA STUNŽAITĖ 158 "Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII" šiek tiek apžvelgia kraštovaizdžio ypatumus ir regiono biologinę įvairovę, pabrėždama dominuojančias vietovės rūšis. Šis straipsnis paremtas physis konceptualizacijos analizė dabartinėje Vilniaus apygardoje. Mickienė ir Bieliauskaitė (2018) pažymi, kad miškai yra nuolat besikeičiančio kraštovaizdžio dalis, todėl vertinga retkarčiais ištirti jų pavadinimus. Dabartinė Vilniaus apygardos teritorija yra miškinga. Čia miškai sudaro 43,9% teritorijos (VLEe). Be abejo, jų vardai neša vertingų žinių apie aplinką ir yra pasiruošę atskleisti regiono kraštovaizdžio, floros ir faunos ypatumus. dabartinės Vilniaus apygardos drimonimais. Tyrimo medžiaga ir šaltiniai. Dabartinio tyrimo taikymo sritis apima 65 drimonimus, atspindinčius fizikos sąvokas. Šie pavadinimai buvo atrinkti iš 787 The aim of the current research is to identify the concepts of physis encrypted drimonimų, kurie šiuo metu oficialiai veikia dabartinėse Vilniaus apygardos ribose. Pavadinimai buvo surinkti iš elektroninių ir spausdintų šaltinių. Tyrime buvo atmesti drimonimai, susiję su aplinkinėmis gyvenvietėmis ar vandens telkiniais. Šie miškų pavadinimai atitinka metoniminį pavadinimų modelį ir nurodo gyvenvietės ar vandens telkinio pavadinimo ir drimonimo ryšį. Jie neturi jokios reikšmingos semantinės apkrovos (Reszegi 2012: 5). Tačiau jie sudaro svarbiausią visų korpuso drimonimų dalį, t. y. 577 miškų pavadinimai yra susiję su kitais toponimais ir (arba) hidronimais. Todėl 65 iš 210 drimonimų yra susiję su fizijos sąvoka, todėl ji yra santykinai gausus motyvacijos šaltinis. Tyrimo metodika. Drimonimų analizės sistema yra pritaikyta iš mokslinių tyrimų modelių, kuriuos pasiūlė Aleksandras Vanagas (1981), Dalia Sviderskienė (2016, 2017; 2019; 2022), Ilona Mickienė, Rita Baranauskienė (2019), Pavel Skorupa (2019; 2021; 2021a) ir kiti. Kiekvieno tiriamo drimonoimo vieta, kilmė ir galimi etimonai bei jų reikšmės pateikiami. Motivaciniai apeliaciniai žodžiai paimti iš kognityvinės onomastikos analizės tradicijos elektroninių žodynų; Todėl ji tvirtina, kad visi vardai turi reikšmę. Konceptualios turinio realizacijos per kalbą modelis priimtas atsižvelgiant į Nicola Dobrič (2010). Lithuanian, Russian, Polish, and Belarusian languages. The research follows the Drimonimų konceptualizacija iliustruojama per šaltinio ir tikslo domenas, kur šaltinis yra apeliacinis, o tikslas yra drimonim, t. y. apeliacinis → koncepcinė struktūra → drimonim. Priimta pavadinimo konceptualizacijos teorija yra susijusi su konceptualios struktūros, motyvuojančios pavadinimo sukūrimą, nustatymu. 2 Žr. Drymonym šaltiniai ir nuorodos. Straipsniai 159 straipsnis Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy Dabartiniai tyrimai analizuojamus drimonimus skiria į dvi grupes: clear semantics and motivation and those of obscure semantics and motivation. 1. aiškios semantikos drimonimai Ir motyvacija Dabartinę drimonimų grupę sudaro pavadinimai, kurie nesukelia jokios dviprasmybės jų motyvacijos nustatyme. Šie drimonimai apibūdina rūšis, gyvūnus, are motivated by the domain of physis and involve the concepts of vegetation miškų tipus ir miško kraštovaizdžio ypatumus. Pažymėtina, kad dauguma vardų yra Lith. Suf -ynas, -ynė, užpakaliniais atvejais, -ytė išvestinės. Šie sufiksų išvestiniai žodžiai yra ilgametė vardų suteikimo tradicija lietuvių kalboje. Paprastai jie reiškia augalų ar kitų gyvos gamtos objektų, rečiau gyvų būtybių, kaupimąsi vienoje vietoje. Todėl jie paprastai randami toponimuose (Ambrazas 1995: 184 […] 185). 1.1. Drimonimai, atspindintys augmenijos rūšis Avietỹnė (V D) atspindi dominuojančių uogų konceptualizaciją teritorijoje. Jis kilęs iš Lith. avietỹnė, avietýnas […] maltynių krūmai, vieta, kur auga maltynių […] (LVŽ I: 243) ir seka konceptualizacijos modelį: Lith. avietỹnė, avietýnas → miškas, kuriame auga malkos → Avietỹnė. žuolýnas (V D, Ukm D) gali būti susijęs su Lith. ąžuolýnas […] ąžuolo miškas […] (LVŽ I: 271), kuris susidaro iš Lith. […]žuolas […] ąžuolo medis […] + Lith. Sufynas. Permatomas pavadinimas reiškia, kad ąžuolai užima miško teritoriją, ir yra konceptualizuotas pagal šį modelį: Lith. ąžuolynas → ąžuolynų miškas → žuolynas. Grupėje gali būti pateikti šie drimonimai, nes visi jie yra suformuoti su pagrindine leksema berž-: Beržýnas (Šlčn D, Ukm D), Beržynlis (Šr D), Beržýtė (Ukm D) ir Beržẽliai (Ukm D). Visi šie drimonimai yra Lith sąvoka. béržas […] baltos žievelės lapų medis, beržas […] (LKŽe). Tačiau jų koncepcija šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, Beržynas naudoja vietą, padengtą beržėmis: Lith. beržynas → beržynų miškas → Beržynas. Taip pat ir Beržytė, Lith. berž- + Lith. Suf -ytė → beržų miškas → Beržýtė. Beržynlis tikriausiai siejamas su medžių arba miško dydžiu, nes Suf-ėlis daugeliu atvejų reiškia mažesnį subjekto dydį arba malonumą. (žr. Urbutis 2009: 330): Lith. berž- + Lith. -yn + Lith. Suf -ėlis → mažas miškas ALISA STUNŽAITĖ 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII (mažų) beržų → Beržynlis arba Lith. berž- + Lith. Suf -yn + Lith. Suf -ėlis → malonus beržų miškas → Beržynlis. Beržẽliai buvo motyvuotas tos pačios koncepcijos, Lith. Suf -elis, kuris šiuo atveju tikriausiai siejamas su mažumu (Urbutis ibid.). Taip pat reikia pažymėti, kad šis vardas yra daugybinė forma. Todėl, atsižvelgiant į visus įrodymus, konceptualizavimo modelis gali būti toks: berž- + Lith. Suf -eliai → žemojo/naujai pasodintų beržų miškas → Beržẽliai. Slavų kalbų išraiška užšifruota Boras (Šlčn D). Pavadinimas kilęs iš rusų kalbos. bor […] spygliuočių miškas, pušų miškas[…] arba Bel. "Bor" yra švarus, jo pavadinimas susijęs su pušų medžiu. Todėl jis gali būti konceptualizuotas kaip: Rus. Bor Bel. Bor Pol. Boras → pušų miškas → Boras. yra susijęs su Lith. bruknỹnė, bruknýnas […] vieta, kur auga old, pine forest’, or Pol. bor ‘pine forest, forest’ (LVŽ III: 538). In all cases, the lingonberries, kur yra daug lingonberries[…] (LVŽ I: 574). Todėl šis pavadinimas yra tik miško dominuojančios uogų rūšies - litų - pervedimas. bruknỹnė, bruknýnas → miškas, kuriame auga Bruknỹnė (Šlčn D) is another example of berries spread in the territory and lingonberries → Bruknỹnė.3 Drebulỹnė (V D) siejama su Lith. drebulýnas, drebulỹnė […] miškas, pilnas medžių su drebinčiais lapai, (Populus tremula), aspen[…] (LVŽ II: 324). Pavadinimas tiesiogiai perduoda, kurios medžių rūšys yra paplitusios šioje vietovėje, todėl konceptualizavimo modelis yra toks: drebulỹnė → aspen miškas → Drebulỹnė. Eglynas (V D, Šlčn D) ir Eglynlis (Švnč D) taip pat gali būti analizuojami grupėje. Abu yra susiję su Litu. eglýnas, eglỹnė […]a fir forest[…] (LVŽ II:464). Nors drimonimai turi tą pačią pagrindinę leksemą, jų reikšmė gali šiek tiek skirtis. Eglynaso motyvacija yra gana aiški: Lith. eglýnas → pušų miškas → Eglýnas. Tačiau reikia daugiau diskutuoti apie Eglynlis, nes jo mažinimas buvo suformuotas su Lith. Suf -ėlis4 turėtų būti susijęs su mažumo sąvoka. Mažas miško dydis galėjo būti šio vardo ženklas. Be to, gali būti tikėtina, kad šis vardas buvo sugalvotas atsižvelgiant į to meto puodų dydį, t. y. puodai galėjo būti gana žemi, naujai pasodinti. 3 Reikėtų pažymėti, kad tiek Avietỹnė, tiek Bruknỹnė yra miškai, kurių apylinkėse yra tų pačių pavadinimų kaimai, cf. Avietỹnė x Avietỹnė ir Bruknỹnė x Bruknỹnė; Tačiau šie drimonimai buvo oikonimo motyvacijos šaltiniai. Uogos yra paplitusios miškingose vietovėse. Todėl buvo mažai tikėtina, kad kaimai bus pastatyti teritorijose, kuriose auga šios uogos. Įtikinamesnė teorija yra ta, kad šios uogos auga miškuose, ir tik vėliau čia įsikūrę kaimai gavo savo pavadinimus. Consequently, the following conceptual model could have been employed to names were not omitted from the list of the onyms under investigation as we firmly believe that 4f. Urbutis 2009: 330. Straipsniai 161 straipsnis Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy motyvuoti drymonimą: Lith. eglyn- + Lith. Suf -ėlis → mažas (mažų ar naujai pasodintų) spygliuočių miškas → Eglynlis. Júodgiris (Ukm D) tikriausiai yra iš Lith. júodgiris, júodgirė […] spygliuočių (spygliuočių, pušų), miškų […] (LVŽ IV: 212). Pavadinimas perkelia vietovės dominuojančios medžių […] spygliuočių rūšies sąvoką: Lith. júodgiris, júodgirė → spygliuočių miškas → Júodgiris. Įdomus atvejis yra Liepãberžis (Šlčn D), kuris yra sudėtinis onimas, sudarytas iš dviejų leksemų. Pirmasis yra susijęs su Litu. lepa ‘a linden ir antroji su Lith. beržas […] birch[…]. Pavadinimas aiškiai nurodo, kad miške dominuoja ir lindenų, ir beržų rūšys. Konceptualizacija gali būti iliustruojama taip: lepa + béržas → lindenų ir beržų miškas → Liepãberžis. Liepýnas (El D) yra iš Lith. liepýnas […] vieta, padengta lindenų, lindenų miškas […] (LKŽe). Pavadinimas tiesiogiai apibūdina vietovę, padengtą lindenų; Todėl jis konceptualizuojamas kaip: Lith. Liepýnas → lindenų miškas → Liepýnas. Pavadinimai Pušýnas (Šr D), Pušynlis (Ukm D) ir Didžióji Pušs (Švnč D) yra susiję ta pačia pagrindine leksema Lith. puš-, tačiau, kaip ir pirmiau analizuoti pavyzdžiai, jie šiek tiek skiriasi prasme. Pavyzdžiui, Pušynas yra iš Lito. pušýnas […] pušų miškas[…] (LKŽe), kur vardo šaknis konceptualizuojamas kaip: Lith. pušýnas → pušų miškas → Pušýnas. Pušynlis, panašiai kaip ir jau pristatyti drimonimai, greičiausiai yra susijęs su mažumo sąvoka dėl Lith. Suf -ėlis5, ir jis gali sekti šį konceptualizacijos modelį: Lith. puš- + Lith. Suf -yn- + Lith. Suf -ėlis → nedidelis ar malonus pušų miškas → Pušynlis. Galiausiai reikia atkreipti dėmesį į sudėtinį pavadinimą Didžióji Pušs, kuriame Lith. didỹsis, cf. ddis, -, -ė, -ė, didžià reiškia "pažįstamas dėl savo tūrio, didelis" (LKŽe). Šis drimonimas reiškia didelę pušų medį miške, kuri tarnavo kaip vietos ženklas. Todėl išskirtinis pušų dydis turėjo būti užšifruotas pavadinime. Apsvarstykite konceptualizaciją model: Lith. didžióji + Lith. pušs → a forest with a huge pine tree → Didžióji Pušs. Paskutinė šioje kategorijoje yra Šermukšnỹnė (Ukm D). Tai dar vienas dominuojančių medžių rūšių konceptualizacijos pavyzdys ir yra kilęs iš Lith. šermukšnỹnė […] vieta, kurioje auga daug rovanų medžių[…] (LKŽe). Jo konceptualizacijos modelis yra: šermukšnỹnė → rovanų miškas → Šermukšnỹnė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šių drimonimų reikšmės yra aiškios. Akivaizdu, kurios sąvokos buvo motyvuotos nominacijos procesu. Vegetacijos sąvoka atskleidžia labiausiai paplitusias medžių ar kitų augalų rūšis tam tikruose miškuose. Jie šiek tiek apšviečia tokias detales kaip miško dydis ar galimas jo amžius, kai jis buvo pavadintas. Galiausiai šie drimonimai atskleidžia emocinį 5 Žr. Urbutis 2009: 330. ALISA STUNŽAITĖ 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII medžių vertė nacionaliniam pasaulėžiūrai. Manoma, kad senovės lietuvių kultūroje kiekvienas medis buvo susijęs su skirtingų dievų pasireiškimu, labiausiai paplitę tipai buvo ąžuolai, lindenai, beržai ir pušys (Klimka 2011; Vaitkevičius 2013). Vegetacijos rūšių sąvoka buvo motyvuojantis veiksnys 21 Vilniaus apygardoje dabar veikiančiam drimonimui. 1.2 Miško tipą atspindintys drimonimai Atrodo, kad miško tipo sąvoka yra antras produktyviausias šaltinis drimonimų konceptualizacijai fizikos srityje. Nors kai kurios reikšmės atrodo gana aiškios, jos atskleidžia tam tikrų miškų vietovių, kurias jos vadina, ypatybes. Atžalýnas (Ukm D) yra kilęs iš Lith. pavadinimas atžalýnas […] vieta, kurioje auga daug palikuonių; jaunasis miškas (LVŽ I: 213). Naudojama naujai pasodintų medžių sąvoka: Lith. atžalýnas → jaunas miškas → Atžalýnas. Girià (V D, Ukm D), Girẽlė (V D, V D, El D, Švčn D) ir Girelka (Šr D) yra kilę iš tos pačios pagrindinės leksemos Lith. Mergaitė. Girią motyvavo Lith. girià […]didysis miškas[…] (LVŽ III: 198), jo konceptualizacija pateikiama taip: Lith. girià → didelis miškas → Girià. Drimonimas Girẽlė visais atvejais turėjo būti paveiktas apeliacinio Lith. Girià, kuris yra didelis miškas, bet Lith. Suf -elė reiškia mažumo sąvoką. Tačiau miškas negalėjo būti ir didelis, ir mažas vienu metu. Todėl turėtų būti logiškiau susieti Suf -elė su malonumo reikšme (Ubrutis 2009: 310). Taigi, pavadinimas turėjo būti konceptualizuotas kaip: Lith. gir- + Lith. Suf -elė → slavų Suf -ka/-ka, kuri paprastai naudojama mažinančiose formose, išreiškiančiose mažumo ar malonumo sąvoką a plesant forest → Girẽlė. The conceptualization model of Girelka is influenced (žr. Voronina 2012: 15). Kaip ir Girẽlė, mažo dydžio semantinis įkrovimas atrodo nelogiškas, tikėtina, kad -ka/-ka → malonus miškas → Girelka. Paskutinis vardas šioje grupėje taip pat tarnauja kaip toponiminis paminklas, perduodantis slavų the Suf expresses the concept of pleasure: Lith. gir- + Lith. Suf -el + Slav. Suf kalbų įtaką nacionaliniam pasaulėžiūrai. Gõjus (El D, Šr D) yra suformuotas su slavų šaknies gaj, Lith pagalba. gõjus […] nedidelis, gražus miškas, miškas[…] (LKŽe; LVŽ III: 237). Pavadinime naudojamos mažumo ir malonumo sąvokos. Atskleidžiama tokia konceptualizacija: slavų. gaj → mažas, gražus miškas → Gõjus. Slavų onimo kilmė neturėtų būti nepamiršta, nes ji suteikia vertingos informacijos apie slavų kalbų įtaką Lietuvos žemėms. Straipsniai 163 straipsnis Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy Krmai (Šr D) galėjo kilti iš Lith. kr[…]mai […]jaunas mažų medžių miškas[…] (LKŽe). Drimonimo konceptualizacija gali būti: Lith. Krmai → jaunų ir mažų medžių miškas → Krmai. Slavų kalbų įtaka pastebima Maladakas (Šlčn D), kuris gali būti susijęs su slavų kalba. lexemes, t. y. Rus. Молод, -а (BTSe); Bel. molada (Skarnik.by); Abiejuose atvejais laikomasi jaunimo sąvokos. Tačiau, Rus. Молод, -а taip pat pabrėžia "kažko, kas neseniai pasirodė, pradėjo egzistuoti ar augti" (BTSe) reikšmę. Šiuo metu galima stebėti jaunų miškų perkėlimą. Todėl jis gali turėti tokį konceptualizavimo modelį: Rus. Молод, -а; Bel. molada → neseniai pasodintų medžių miškas → Maladakas. Medelýnas (Ukm D) yra susijęs su Lith. medelýnas […] medžių ir vaisių medžių auginimo vieta, arboretumas […] (LKŽe). Šis pavadinimas reiškia, kad teritoriją galbūt užima ir ten augina vaisių medžiai. Sąvoka perduodama kaip: Lith. medelýnas → medžių miškas/vaisių medžiai → Medelýnas. Samãnis (El D) gali būti siejamas su Lith. samãnis […]gyvenantis pelkėse, pagamintas iš pelkės[…] (LKŽe). Drimonimas konceptualizuoja augmeniją, kuri tikriausiai užima žemę ir medžius miške: Lith. samãnis → miškas, padengtas pelkėmis → Samãnis. Tañkmiškis (Trak D) yra jungtinis vardas, sudarytas iš dviejų litų. lexemos, padengtos tánkus ‘consisting of closely spaced equal parts, dense’ and Lith. mškas ‘a place medžiais, miškas […] (LKŽe). Semantinis pavadinimo svoris reiškia, kad miškas gali būti apibūdinamas savo gausinga augalija. Todėl pavadinimas konceptualizuojamas kaip: Lith. Tankus + Lith. mškas → miškas su tankiąja augmenija → Tañkmiškis. Nėra abejonių, kad šie onimai buvo semantiškai motyvuoti. Jie atskleidžia miško dydį, augmenijos tankumą, grožį ir amžių. Iš viso šioje eilutėje yra 15 drimonimų, kurių dauguma yra lietuvių kilmės (12), du yra paveikti slavų kalbų, o vienas yra užterštas drimonimas, kuriame yra slavų inflexija. Įtaka turi bendrą istoriją su slavų kultūromis. of the languages spoken in the neighbouring countries is inevitable, as Lithuania 1.3. Drymonyms Reflecting Landscape Šiame skyriuje pateikiami pavadinimai, atspindintys tam tikros teritorijos kraštovaizdžio pobūdį. Verta paminėti Aleksandras Vanagas (1981: 20), kuris teigė, kad visi kraštovaizdžio ypatumai turi konkrečius pavadinimus. Todėl hidronimai, kurių pavadinimai kilę iš šių ypatybių, yra ALISA STUNŽAITĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII modeliai, jis turėjo atspindėti miško ar apylinkės rūšis. Tačiau, jei būtų kokių nors priežasčių perkelti žuvų koncepciją į mišką, konceptualizacijos modelis būtų: Lith. kárpis → miškas, kuriame karpai gyvena tvenkiniuose, upėse → Kárpių mškas. Taip pat galima pažvelgti į drimonimą Lapẽli mškas (Šr D), kuris galėjo būti motyvuotas Lith. PN Lapẽlis, kuris nebuvo rastas tiriamoje apygardoje15, tačiau jis egzistuoja Lietuvos teritorijoje. Todėl gali būti atskleisti nuosavybės ryšiai: Lith. PN Lapẽlis → miškas, priklausantis Lapẽlis → Lapẽlių mškas. Nereikia ignoruoti onimo pavadinimo pobūdžio, nes jis galėjo būti susijęs su Litu. Lapelis, kuris yra Lith mažinimas. lãpas […]a lapas[…] (LKŽe), tokio motyvacijos pagrindas galėjo būti miško medžių tipas: Lith. lapẽlis → lapių miškas → Lapẽlių mškas. Tačiau drimonimas taip pat gali būti susijęs su Litu. lãpė […]liutė[…], o jei pateikiama ši versija, miško pavadinimas turėtų atspindėti tai, kad miške yra liutės: Lith. lãpė + Lith. Suf -elis → miškas, kuriame gyvena lapės → Lapẽlių mškas. Išvados Apibendrinant dabartinės Vilniaus apygardos drimonimų analizę, galima padaryti keletą išvadų: 1. Fizikos sritis yra santykinai produktyvus motyvacijos šaltinis; 65 iš 787 drimonimų buvo konceptualizuoti per fizikos vaizdus. 2. Ištirtos drimonimos skirstomos į dvi grupes: aiškios semantikos ir motyvacijos ir neaiškios semantikos ir motyvacijos. A. Fizikos pasireiškimas aiškios semantikos ir motyvacijos grupėje suvokamas per tokias sąvokas kaip a) dominuojanti augmenija (21), b) miško tipas (15), c) kraštovaizdžio ypatumai (17), ir e) fauna (9). B. Neaiškios semantikos ir motyvacijos drimonimų grupėje yra onimų, kurie a) yra dviprasmiški dėl motyvuojančios sąvokos polisemijos (1), b) yra arba pavadinimo ir (arba) paties vardo pobūdžio (5), ir c) yra motyvuojami daugialypiu pavadinimu arba savimi vardais (3). 3. Aukščiau pateiktų drimonimų analizė parodo fizės reikšmę nacionalinėje pasaulėžiūroje. Drimonimai, kurie 15 cf. PDBe. Straipsniai / Articles 171 Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy Iš pirmo žvilgsnio jie neturi jokio semantinio įkrovimo, atskleidžia, kokia biologinė įvairovė ir topografinis reljefas yra bendri regionui ir perduoda tai, kas buvo tikrai svarbu to meto gyventojams. sutrumpinimai Bel. Baltarusijos kalba; cf. […] palyginti; D […] rajonas; "El Elektrnai"; et al. […] ir kiti; Litas. lietuvių kalba; PN asmeninis vardas ir pavardė; Pol. lenkų kalba; […] prefiksas; Rusai. rusų kalba; Slavų. slavų kalba; Suf […] sufiksas; Šlčn Šačininkai; Šr Šrvintos; Švčn Švenčiónys; tn miestas; Trak […] Trakai; Ukm […] Ukmerg[…]; V […] Vlnius. DRYMONYM SOURCES GP […] Lietuvos erdvinės informacijos portalas [Lietuvos erdvinės informacijos portalas]. Galima rasti: https: www. geoportal.lt/geoportal/ LVŽ I Lietuvos vietovardžių žodynas 1 (AB), LMV – Lietuvos miškų vardynas, d. 1, Kaunas: Lietuvos miškininkų sąjunga, 1994. red. kolegija L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Kardelis, A. Ragauskaitė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008. LVŽ II Lietuvos vietovardžių žodynas 2 (CF), aut. L. Bilkis, G. Blažienė, M. Norkaitienė, M. Razmukaitė, A. Ragauskaitė, D. Sviderskienė, atsak. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. LV III […] Lietuvos vietovardžių žodynas 3 (G[…]H), aut. V. Adamonytė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinaitė-Vrubliauskienė, M. Norkaitienė, M. Razmukaitė, A. Ragauskaitė, D. Sviderskienė, atsak. raud. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. LVŽ IV Lietuvos vietovardžių žodynas 4 (IJ), aut. L. Bilkis, G. Blažienė, A. Ragauskaitė, D. Sviderskienė, atsak. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Leksikografijos šaltiniai BTSe […] Kuznecov Sergej A., red., 2000: Kuznetsovas, Sergejus A., ped. Didysis rusų kalbos žodynas [Bolšoj tolkovyj slovar russkogo jazyka], Sankt Peterburgas: Норинt [Sankt-Peterburgas: Norint]. Galima rasti: https: archive.org/ details/Bolshoy-tolkov-slovar-russkogo-yazyka-2000. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120 (19412002), red. kolegija G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, 2005 (atnaujinta versija, 2008 & 2018). Galima rasti adresu: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. ALISA STUNŽAITĖ 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII PWN […] Słownik języka polskiego, internetinė versija, Varšuva: Wydawnictwo Naukowe PWN, 1997 […] 2021. Galima rasti adresu: https: https: jp.pwn.pl . Skarnik.by Mazok Aleg, Lit Serž, comp., 2015: Мазок Алег, Лит Серж, камп. Belorusų-rusų žodynas [Belorussko-russkij slovar], e-versija. Galima rasti adresu: https: www.skarnik.by . REFERENCES Ainiala Terhi, Saarelma Minna, Sjöblom Paula 2016: Pavadinimai dėmesio centre. Įžanga į suomių onomastiką Helsinki: Suomijos literatūros draugija. Alford Richard 1988: Pavadinimas ir tapatybė. A Cross-Cultural Study of Personal Naming Practices, New Haven: HRAF Press. Ambrazas Saulius 1995: Lietuvių kalbos kuopinių ir vardažodinių vietų pavadinimų darybos raida. Lietuvių kalbotyros klausimai. Gramatika ir leksikografija 33, 180[…]200. Beconytė Giedrė, Budrevičius Julius Donatas, Ciparytė Irena, Balčiūnas Andrius 2019: Augalai ir gyvūnai Lietuvos oikonimuose. […] Žurnalas Žemėlapiai 15(2), 726[…]732. Berezovič Elena L. 1991: Berezovičius, Elena L. 1991: Semantiškos mikrosistemos toponimov kak fakt nominacii. […] Voprosy onomastiki [Voprosy onomastiki] 19, Biryla Nikolaj V. 1969: Бiрыла, Николай В. Беларуская антрапанимия. Ulasnyja imёny, 75–90. imёny-mjanuški, imёny pa backu, prozviščy], Мiнск: Навука тэхника [Minskas: Navuka tèxnika]. Dobrić Nicola 2010: Pavadinimų teorija ir kognityvinė lingvistika […] metaforos atvejis. Filozofia i društvo 21, 135147. Fagúndez Jaime, Izco Jesús 2016: augalų vietovių pavadinimų įvairovės modeliai atskleidžia ryšius su aplinkosaugos ir socialiniais veiksniais. […] Taikomoji geografija 74, 23[…]29. Fong Mary, Rueyling Chuang 2004: Etninės ir kultūrinės tapatybės bendravimas, Jungtinių Amerikos Valstijos: Rowman & Littlefield Publishers Inc. Głaz Adam 2017: Pasaulio požiūris kaip kultūrinis pažinimas. […] LaMiCus 1(1), 34[…]53. Gunko Olga G. 2015: Гунько, Ольга Г. Konfiксальные способы выражения топонимических значений [Konfiksalnye sposoby vyraženija toponimičeskix značenij]. Kazanų mokslas [Kazanskaja nauka] 10, 175177. Straipsniai / Articles 173 Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy Guseva Ljudmila G. 1971: Гусева, Людмила Г. Geografinė terminologija Kargoпольского края и её отражение в топонимике. [Geografičeskaja terminologija Kargopolskogo kraja i eё otraženie v toponimike]. Učenės записки УРГУ [Učenye zapiski URGU] 114(18), 8698. Klimka Libertas 2011: Medžių mitologizavimas tradicinėje lietuvių kultūroje. […] Acta humanitarica universitatis Saulensis 13, 18[…]39. Kniūkšta Petras 2004: Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas. Nuo morfologijos iki reikalų raštų, Vilnius: Šviesa. Kramsch Claire 1998: Kalba ir kultūra, Oksfordas: Oksfordo universiteto leidykla. Kratochvíl Zdeněk 2016: Gyvos gamtos filosofija, vertimas V. Paryžius, Praha: Charles University in Prague, Karolinum Press. Kripe Soul 1972: Pavadinimas ir būtinybė, Kembridžas: MA Harvardo universiteto spauda. Langendonck van Willy 2013: Semantinė-pragmatinė vardų teorija. Acta Linguistica Lithuanica 69, 99130. Leino Antii 2011: Vietų pavadinimai kaip konstrukcijos. […] Onoma: Tarptautinės onomastikos mokslų tarybos žurnalas 41, 215 […] 235. Mickienė Ilona, Bieliauskaitė Rimantė 2018: Radviliškio rajono drimonimų darybos aspektai. […] Respectus Philologicus 33 (38), 83 […] 92. Mickienė Ilona, Rita Baranauskienė 2019: Pietų Aukštaitijos regiono toponimai, kilę iš asmenų pavadinimų. […] Respectus Philologicus 36 (41), 60 […] 72. PDBe Lietuvių kalbos institutas lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema E. kalba: Pavardžių duomenų bazė [Lietuvos kalbos informacinės sistemos institutas: pavardžių duomenų bazė]. Galima rasti: https: http:ekalba. Itpavardziu-duomenu-baze. Razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Reszegi Katalina 2012: Kognityviniai metodai Vengrijos toponimijai. Onoma 47, 367–379. Marija Rut È. 2001: Рут, Мария Э. Antroponinimai: размышления о семантике [Antroponimy: razmyšlenija o semantike]. Izvestija Uralų valstybinio universiteto [Izvestija Uralskogo gosudarstvennogo universiteta] 20, 5964. Saparov Kalandar, Rasulov Anvar, Nizamov Asror 2021: geografinių vardų sąlygų ir priežasčių sukūrimas. […] Pasaulio socialinių mokslų biuletenas 4, 95–99. ALISA STUNŽAITĖ 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Sire James 2015: Pavadinimas drambliui […] Pasaulio požiūris kaip sąvoka, 2 leidimas, Ilinojus: "InterVarsity Press" leidinys. Skorupa Pavel 2019: Semantic Oppositions in Vilnius County Toponyms. – Acta Linguistica Lithuanica 81, 139-159. Skorupa Pavel 2021: Kalbų kontaktų pėdsakai dabartinėje Vilniaus apygardoje Hidronimai ir oikonimai: slavų kalbų poveikis Lietuvos toponimijai. Acta Linguistica Lithuanica 85, 219243. Skorupa Pavel 2021a: Vilniaus apygardos toponimai kaip nacionalinio ir kultūrinio tapatybės ženklai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Sousa Arturo Martin, Garcia-Murillo Pablo 2001: Ar vietovių pavadinimai gali būti naudojami kaip kraštovaizdžio pokyčių rodikliai? Donana gamtos parko (Ispanija) paraiška. – Kraštovaizdžio ekologija 16 (5), 391-406. Sviderskienė Dalia 2016: Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų Sviderskienė motyvacija. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 243–273. Dalia 2017: Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija. Acta Linguistica Lithuanica 77, 78102. Sviderskienė Dalia 2019: Priesaginių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija. Acta Linguistica Lithuanica 81, 110140. Sviderskienė Dalia 2022: Utenos apskrities Anykščių valsčiaus (19351937) helonimų motyvacija. Lituanistica 68, 1(127), 4365. Ter-Minasova Svetlana G. 2000: Тер-Минасова, Светлана Г. Язык и межкультурная коммуникация [Jazyk i mežkulturnaja komunikacija], Москва: Slovo [Moskva: Slovo]. Ullmann Stephen 1969: Žodžiai ir jų naudojimas, Londonas: F Muller. Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaitkevičius Vykintas 2013: Gamta ir Kultūra: šventos Viekšnių pušys. Viekšniai. Istorija ir kultūra, 69101. Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų semantika. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 4153. Vasileva Svetlana P. 2007: Васильева, Светлана П. Ментальный образ природы в топонимии Приангарья [Mentalnyj obraz prirody v toponimii Priangarja]. […] Vestnik KGPU im. V. P. Astafjevė [Vestnik KGPU im. V. P. Astafjevė] 3, 96104. Straipsniai 175 straipsnis Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy Vitkūnas Mantvydas 2009: Medžioklė XIIIXIV a. (tyrinėjimų Pietryčių Lietuvoje duomenimis). […] Istorija 76, 3[…]17. VLEe […] Visuotinė lietuvių enciklopedija [Universal Lithuanian Encyclopedia]. Galima rasti: https: www.vle.lt. Voronina Ljudmila P. 2012: Воронина, Людмила П. Семантика и прагматика деминутивных суффиксов в русском языке [Semantika i pragmatika deminutivnyx suffiksov v russkom jazyke]. […] Vestnik Tomsko valstybinio universiteto [Vestnik Tomskogo gosudarstvennogo universiteta] 359, 15[…]17. William Keith, Chambers Guthrie 1965: Graikijos filosofijos istorija […] Presocratic Tradition from Permenides to Democritus 2, Cambridge: Cambridge University Spauskite. Gamtos apraiškos Vilniaus apskrities drimimonijoje SANTRAUKA Šio tyrimo objektai yra gamtos sąvokomis motyvuoti Vilniaus apskrities drimonimai. 787 atrinktų vardų, funkcionuojančių šių dienų Vilniaus apskrityje, 65-iuose yra įprasminti linkėse esančiomis gyvenvietėmis ar hidronimais. Iš viso tokių vardų yra 577. Taigi gamtos konceptai. Į tyrimo lauką nepateko drimonimai, kurių motyvacija siejama su apygalima teigti, kad gamtos konceptas yra gana turtingas drimonimų motyvacijos šaltinis. Aiškios semantikos ir motyvacijos drimonimai sudaro beveik 88 proc. nagrinėtų vardų, t. y. 57 vardai. Juose yra įprasminti dominuojančios augmenijos (21), paplitusios gyvūnijos (4), miško tipo (15) ir miško kraštovaizdžio (17) konceptai. Ne visai aiškios semantikos ir motyvacijos drimonimai yra nulemti motyvuojančių apeliatyvų polisemijos (1), motyvuojančios sąvokos apeliatyvinės arba tikrinės prigimties (4), o kai kuriais atvejais abiejų (3). Tyrimas priklauso kognityvinės onomastikos paradigmai, todėl teigiama, kad visiems vardams yra būdinga semantinė įkrova. Vardų konceptualizavimas pateikiamas per šaltinio ir tikslo sritis, iš kurių šaltinis yra apeliatyvas, o tikslas drimonimas, t. y. apeliatyvas → konceptualioji → struktūra drimonimas. Šis modelis tai Nicolo Dobričiaus (2010) pasiūlyto modelio adaptacija, realizuota autoriaus moksliniuose darbuose apie kognityvinį vardų aspektą ir vėliau taikyta Lietuvos mokslininkų darbuose (žr. Skorupa 2021; 2021a). Neabejojama, kad toponimai atspindi žmonių pasaulėvaizdį, juose išlieka įprasminta tautos istorija, dvasinis ir materialus gyvenimas, buitis ir santykis su supančia aplinka ALISA STUNŽAITĖ 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII (Mickienė, Baranauskienė 2019). Gamta yra vienas iš žmoniją supančių elementų, taigi toponimai, iš kurių ir drimonimai, ne tik gali atskleisti, bet ir atskleidžia žmogaus bei gamtos sąveikos duomenis. tematika toponimijoje yra gana dažna: aptariami kraštovaizdžio pokyčių atspindžiai (Garcia-Murrilo 2001), toponimuose įprasminta vietovės biologinė įvairovė (Fagundez, Izco 2016), oikonimuose išlik gyvęosios gamtos objektai (Beconytė et al. 2019), į floros ir faunos elementą saugančius toponimus žvelgiama kaip į etninio ir tapatūrinio kultumo ženklus (Skorupa 2021). Vilniaus apskrities drimonimai iki šiol nebuvo tiriami gamtos konceptualizavimo aspektu, todėl šio tyrimo duomenys atskleis teritorinę rūšis, taip biologinę įvairovę, kraštovaizdžio ypatumus bei dominuojančias augmenijos ir gyvūnijos išryškindami šio regiono gamtinį pasaulėvaizdį. Įteikta 2022 m. rugpjūčio 23 d. ALISA STUNŽAITĖ Lietuvių kalbos institutai Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]