Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose

140 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-5952-8027 Mokslinių tyrimų kryptys: istorinė antroponimika, istorinė toponimika. DOI: doi.org/10.35321/all87-07 KĖDAINIEČIŲ MOTERŲ ĮVARDIJIMO TENDENCIJOS XVII–XVIII A. KĖDAINIŲ MIESTO ISTORIJOS ŠALTINIUOSE Trends in the Naming of Kėdainiai Women in Kėdainiai Historical Sources of the 17th–18th Centuries ANOTACIJA Vieni svarbiausių lietuvių miestiečių istorinės antroponimijos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos, įvairūs inventoriai, registrai, bažnytinių metrikų knygos. Tarp jų išsiskiria 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios dokumentai, rašyti lenkų kalba. Iš šių unikalių XVII a. rankraščių išrinkti 82 kėdainiečių moterų užrašymai. Jie išsamiai aptariami įvardijimo aspektu. Nustatyta, kad Radvilų miesto gyventojos dažniausiai užfiksuotos dviem priesaginiais asmenvardžiais pagal vyrą. Taip paminėtos 32 (39,02 proc. visų XVII a. įvardijimų) moterys. Vardu ir pavarde ar jos funkcijas atliekančiu antroponimu įvardyta 13 (15,86 proc.) kėdainiečių. Jos dažniausiai vadintos tradiciniais krikščioniškais vardais. Vėlesnėje 1752– 1799 m. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios krikšto metrikų knygoje surastos 32 miestiečių pavardės su lietuviškomis priesagomis. ESMINIAI ŽODŽIAI: Kėdainiai, kėdainietė, istorinė antroponimika, istorinis asmenvardis, įvardijimas. Straipsniai / Articles 141 Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose ANNOTATION Municipal register books, various inventories, registers and church registers are among the key historical anthroponymic sources of Lithuanian townspeople. The most notable among them are the Kėdainiai inventories of 1604, 1622, 1624 and 1666 and the documents of Kėdainiai Evangelical Reformed Church of 1628–1663 written in the Polish language. Eighty-two records of Kėdainiai women were collected from these unique manuscripts of the 17th century. They are thoroughly discussed from the perspective of naming. It was established that the female residents of the town of the Radziwill noble family were usually recorded by two suffixal anthroponyms formed after their husband. The naming of 32 women followed such a pattern (39.02% of all the cases of naming). As many as 13 (15.86%) women of Kėdainiai were recorded by the first name and surname or by an anthroponym performing its functions. They were usually given traditional Christian names. In the later baptismal register of 1752–1799 kept by St. George’s Church of Kėdainiai Parish, 32 surnames of the townswomen bearing Lithuanian suffixes were identified. KEYWORDS: Kėdainiai, Kėdainiai woman, historical anthroponymy, historical personal name, naming. ĮVADAS Lietuvos miestų gyventojų moterų įvardijimo procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Jų užrašymo sistema įvairavo tiek XVI–XVIII a. administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose, tiek bažnytinių metrikų knygose. Aišku tik tai, kad bent jau XVIII a. dvinaris miestiečių moterų įvardijimo modelis yra dažniausias, bet absoliučia norma dar netapęs (Ragauskaitė 2008: 33–34). XVII a. pradžios Vilniaus gyventojos dažniausiai vadinamos krikšto vardais ir tėvavardžiais. Prie moterų krikšto vardų arba nėra jokio prievardžio, arba užrašomas tėvavardis, kitokie prievardžiai retai tepasitaiko. Tai sudaro per 80 proc. (santuokų registracijos knygoje – net apie 90 proc.) įvardijimų. Tik vieną tėvavardį, be krikšto vardo, užrašant vilnietes, nebuvo įprasta vartoti (Zinkevičius 1977: 48–49). XVI–XVIII a. 1 293 Kauno miestiečių įvardijimo raidai būdingi keli etapai: nuo priklausomybę pagal vyrą nusakančio antroponimo iki dvinario įvardijimo modelio vardu ir tėvo ar sutuoktinio pavarde (XVI a. – 61,07 proc., XVII a. – 58,28 proc., XVIII a. – 45,85 proc.). Skyrėsi miestiečių luomo žemesnių ir aukštesnių sluoksnių moterų įvardijimas. XVI–XVIII a. aukštuomenė (tarėjų, burmistrų žmonos) pastebimai dažniau buvo užrašoma kanoninėmis krikščioniškų vardų lytimis. Sugretinus moterų kauniečių ir lietuvių valstiečių įvardijimo tyrimo rezultatus, buvo teigta, kad Kauno miestiečių moterų dvinarė įvardijimo sistema formavosi sparčiau nei valstiečių (Ragauskaitė 2005: 55, 144). ALMA RAGAUSKAITĖ 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Joniškio1 gyventojų moterų įvardijimo sistema įvairavo. Bene dažniausiai, o ypač XVI a. pabaigoje, motinos, dukros, krikštamotės įvardijamos tik krikščionišku vardu. Jas užrašant vardu, kai kada nurodomas giminystės ryšys (pagal sutuoktinį ar tėvą) (Garliauskas 2004: 22). Miestietes įvardijant krikščionišku vardu, kartais nusakoma jų priklausomybė vyrišku asmenvardžiu, perteiktu kilmininko linksniu. Išsiskiria negausūs joniškiečių užrašymai krikščionišku vardu, šalia nurodant šeiminę priklausomybę vyro antroponimu, užrašytu vardininko linksniu. Be šių, dar paplitęs jų užrašymo tipas (ypač vėlyvuosiuose 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygos įrašuose) dviem antroponimais. Senojo rankraščio pabaigoje pastebimas joniškiečių įvardijimo būdas trimis asmenvardžiais (Ragauskaitė 2015: 60). Lietuvių miestiečių pavardžių tyrimai tebėra aktualūs, nes matyti, kad darbų, kuriuose būtų nagrinėjama šio luomo moterų istorinė antroponimija, yra nedaug. Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad miestietės nedažnai minimos istorijos dokumentuose. Kiek plačiau ir detaliau analizuoti jų įvardijimą galima maždaug nuo XVI a. pradžios (Ragauskaitė 2005: 11). Įvairių Lietuvos miestų istorinė antroponimija skiriasi slavinimo, darybos, kilmės ir kt. požiūriais. Todėl čia aptariamas vieno iš nedaugelio privačių2 magdeburginių Lietuvos miestų – XVII–XVIII a. Kėdainių – moterų vardynas. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti Kėdainių miestiečių (lietuvių ir sulenkėjusios visuomenės dalies3) užrašymo polinkius XVII–XVIII a., nustatyti, kokie veiksniai turėjo įtakos jų įvardijimo tipų formavimuisi, apibūdinti kėdainiečių dvinario įvardijimo modelio (vardu ir pavarde) raidą. Šio straipsnio uždaviniai: 1) nurodyti pagrindinius moterų užrašymo būdus; 2) išanalizuoti jų vardus (pirmuosius dvinarių įvardijimų narius) kilmės aspektu; 3) rekonstruoti asmenvardžius, kurie XVII–XVIII a. rankraščiuose užfiksuoti su lietuviškais darybos formantais. Antroponiminė medžiaga daugiausia surinkta iš XVII a. Radvilų miesto istorijos šaltinių4. Tai 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios dokumentai, rašyti lenkų kalba (žr. Ragauskaitė 2016: 47; 2016a: 112; 2017: 55; 2018: 102). 1 Tik 1616 m. liepos 4 d. Joniškiui buvo suteikta Magdeburgo privilegija, pradėjo formuotis miestiečių bendruomenė (Kryževičius 1981: 133; Baliulis 1994: 31–35; Meilus 1994: 13–16). 2 „Lietuvos valstybėje tai buvo Biržai, Kėdainiai, Kretinga, Nesvyžius, Skuodas, Sluckas, Medininkų (Žemaičių) vyskupų miestas Varniai.“ (Kiaupa 1998: 171). 3 Dėl XVII–XVIII a. kėdainiečių etninės ir religinės sudėties žr. Tworek 1969: 213; Žirgulis 2002: 130–131; 2002a: 25–26; 2005: 180–183; Ragauskaitė 2016: 47–49; 2016a: 113–115; 2017: 54–56; 2018a: 175–177. 4 Šių istorijos dokumentų sąrašą žr. straipsnio pabaigoje. Straipsniai / Articles 143 Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose Seniausiame 1604 m. inventoriuje surašyti ne tik Kėdainių miesto, bet ir valsčiaus gyventojai. Nedidelės apimties 1622 m. Kėdainių klebonijos inventoriuje suregistruoti kėdainiečiai ir duomenys apie klebonijos turtą. Paskutiniame 1666 m. miesto inventoriuje sužymėti kėdainiečių namai, sklypai ir gatvės. Surašant miestiečių namus, nusakytas jų statybos tipas (mūrinis, medinis pastatas). Šie originalūs inventoriai gali būti naudingi ne tik tiriant miestiečių istorinę antroponimiją, bet ir istorinių gatvėvardžių raidą, miesto architektūros istoriją (Šinkūnas 1928: 21). Taip pat peržiūrėtas Kėdainių Šv. Jurgio parapinės bažnyčios archyvas, jame surasta 1752–1799 m. krikšto metrikų knyga. Šios bažnytinės knygos įrašai gali padėti papildyti ir praplėsti tą vaizdą, kurį apie moterų įvardijimą padeda susidaryti administracinio pobūdžio dokumentai. Išsamiam tyrimui atlikti pasirinkti šaltiniai, kuriuose užtektinai informacijos apie visas miesto visuomenės grupes ir sluoksnius. Klasifikuojant ir analizuojant surinktus XVII–XVIII a. kėdainiečių moterų istorinės antroponimijos duomenis, taikomi šie pagrindiniai, įprasti lietuvių miestiečių istorinės antroponimikos darbams, metodai: aprašomasis, lyginamasis ir rekonstrukcinis (Zinkevičius 1977: 4; Ragauskaitė 2005: 31; 2019: 179; 2020: 116; Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 296–298; Sinkevičiūtė, Račickaja 2014a: 332– 333; Sinkevičiūtė 2016: 222–223). Pagal to meto teisines nuostatas būdavo atstovaujama ne tik sutuoktinei, bet ir motinai, seseriai, uošvei, žmonos netekėjusioms seserims. Moteris turėdavo būti globojama vyro (tėvo, sutuoktinio, brolio), kuris ją lydėdavo į teismą arba jos vardu dalyvaudavo teismo procese ir kt. (Karpavičienė 2001: 18–26; 2001a: 5–19; 2005: 42–44; Ragauskaitė 2005: 33; 2021: 8–10). Tam įtakos turėjo aukštesnė vyrų visuomeninė padėtis. Neretai tik našlėmis tapusios miestietės buvo minimos tiriamuose XVII šimtmečio Kėdainių inventoriuose. Dėl šių istorinių aplinkybių moterų užrašymų yra kur kas mažiau nei vyrų. Jų įvardijimas įvairavo ir skirtingu metu (XVII a., XVIII a.) jam buvo būdingi savi ypatumai. 1. XVII A. MOTERŲ UŽRAŠYMO MODELIAI Iš aptartų XVII a. Radvilų miesto istorijos šaltinių surinkti 82 moterų įvardijimai. Skaičiuoti įvairūs antroponimų formų variantai (grafiniai, su skirtingomis priesagomis, galūnėmis). Daugiausia kėdainiečių užrašyta be vardo, tik dviem asmenvardžiais, sudarytais iš sutuoktinio ar tėvo vardo ir antrojo antroponimo. Jų yra 32 (tai sudaro 39,02 proc. visų XVII a. įvardijimų). Moters vardas nėra nurodytas šiuose užrašymuose, nes aktualiausi yra priklausomybę pagal vyrą nusakantys priesaginiai asmenvardžiai. Kaip minėta, tiriamuose 1604 m., 1622 m., 1624 m. ir 1666 m. Kėdainių inventoriuose nurodytos gatvės, kuriose ALMA RAGAUSKAITĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII miestietės gyveno. Pateikiant gatvėvardžius, galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie moterų pasiskirstymą mieste pagal jų tautinę sudėtį, pvz.: 1624 Vlica Wielka [...] Janowa Berelowa KI2 1v5; 1666 Ulica Skomgolska [...] Janowey Butkiewiczowey kilm. KI3 11; 1624 w Koncu Vlicy Kowienskiey [...] Abrahamowa Giendrelewicʒowa KI2 9 – 1624 Vlica Kowienska [...] Abramowa Gięndrelowa KI2 8; 1624 Vlica Sʒatska [...] Macieiowa Girniowa KI2 6; 1624 Vlica Skongolska [...] Stanisławowa Gredowa KI2 5; 1666 Ulica Konska [...] Andrzeiowey Karasiowey kilm. KI3 6; 1631 Thomaszowej Kliszewiczowej kilm. CZK 13; 1604 Ulica ʒa niewiaʒa prawa ſtrona [...] Pawłowa Kliʃʒowa KI1 12v, 13; 1624 Vlica Kowienska [...] Adamowa Lelawβowa KI2 8; 1666 Ulica Konska [...] Plac Jozephowey Lipskiey kilm. KI3 6, 7; 1666 Ulica Konska [...] Domek Jakubowey Łozowey kilm. KI3 6, 7; 1624 Vlica Iaswoynska [...] Janowa Łukasʒewicʒowa KI2 4; 1604 Ulica Wielka [...] rynku prawa ſtrona [...] Scʒepanowa Michciowa KI1 5, 6; 1624 Vlica Stara [...] Druga Strona [...] Adamowa Miksʒewicʒowa KI2 2, 2v; 1631 Stanisławowa Mukciowa CZK 13; 1666 Ulica Konska [...] Domek Pawłowey Odoyciowey kilm. KI3 6, 6v; 1624 Trʒećia Kwatera [...] Ławrÿnowa Pacewicʒowa KI2 1; 1624 Vlica Stara [...] Cʒepowa Paießeʒowa KI2 2; 1624 Vlica Kowienska [...] Andrʒeiowa Paleciowa KI2 8; 1604 Miaſta Kieydany ʒa rʒek niewiaʒ [...] Pawłowa Poʒarowa KI1 13v, 15; 1666 Ulica Kowienska [...] Jakubowey Praniewskiey kilm. KI3 12; 1604 ulica Wielka [...] Grehorowa Sruogiewicʒowa KI1 5v, 6v; 1624 Vlica Kowienska [...] Druga Strona [...] Mikołaiowa Stagiełowa KI2 8, 8v; 1604 Ulica Wielka [...] Ławrʒẏnkowa stanislawowicʒowa KI1 5; 1624 Vlica Sʒatska [...] Mikołaiowa Tykniowa KI2 6; 1624 Pierwsʒa Kwatera Rynku [...] Abramowa Trʒeciakowa KI2 1; 1604 Ulica Wielka [...] Sebestianowa Trʒeciakowa KI1 5; 1604 Ulica Konſka ʒ rynku prawa ſtrona [...] Pawlowa Waskowa KI1 10v; 1624 Vlica Kowienska [...] Druga Strona [...] Krʒysʒtophowa Wolcʒkowa KI2 8, 8v; 1604 Ulica nowa od Koſcioła prawa Strona [...] Macʒulowa Wußkiewicʒowa KI1 15v; 1604 Miaſta Kieydany ʒa rʒek niewiaʒ [...] jakubowa Ƶuʒłowa KI1 13v, 14; 1666 Ulica Konska [...] Janowey Zwilgowey kilm. KI3 6, 6v. Be šio produktyviausio įvardijimo tipo, kėdainietės užrašytos ir kitokiais būdais. Dėl trumpumo 21 (25,61 proc.) miesto gyventoja užfiksuota vienu priesaginiu asmenvardžiu, pvz.: 1666 [...] Domek Ambroʒieiowey kilm. KI3 1v; 1604 Ulica ſtara [...] ʒ rynku prawa ſtrona [...] Borysowa KI1 8; 1666 Druga strona [...] ulicy zamkowey [...] Dom Buzewiczowey kilm. KI3 2; 1644 Gierdwiłowej kilm. CZK 62; 1630 Pani Jakubowa CZK 8; 1622 Vlicy Wilenskiey [...] Karaʃiowey 5 Visi moterų įvardijimai yra metrikuoti. Prie kiekvieno jų pažymėti metai, kuriais asmenvardis buvo užfiksuotas, istorijos šaltinio santrumpa ir lapo (puslapio) numeris. Perteikiant kėdainiečių antroponimus, stengiamasi išsaugoti jų originalią rašybą, kitaip nei pagal istorijos šaltinių publikavimo tradiciją (plg. Lepszy 1953: 12; Wolff 1957: 32). Straipsniai / Articles 145 Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose kilm. KKČI 3; 1638 Pani Kozakowa CZK 45; 1666 Ulica Konska [...] Druga strona [...] Memayciowey kilm. KI3 7; 1604 Ulica ʒa niewiaʒa prawa ſtrona [...] Narwidowa KI1 13; 1652 Paksztewiczowej kilm. CZK 81; 1624 Vlica Stara [...] ʒ Paweysiową įnag. KI2 2; 1653 Perkunowej kilm. CZK 94; 1631 Petraszowej kilm. CZK 13; 1666 Ulica Skomgolska [...] Philipowey Domek kilm. KI3 11; 1622 Ulica Nowomieyska [...] Ruybiowa KKČI 1; 1638 Pani Sadkowa CZK 45; 1637 p(ani)6 Stanisławowa CZK 15; 1666 Druga strona [...] ulicy zamkowey [...] Domek Tomasʒewicʒowey kilm. KI3 2, 2v; 1638 P(ani) Trzeciakowa CZK 45; 1655 Warnelowa CZK 102; 1604 ulica [...] Witowtowa KI1 15v. Į dažniausią įvardijimo tipą panašus toks užrašymo modelis – priklausomybę nurodantis priesaginis asmenvardis ir apeliatyvinis prievardis našlė (lenkų kalba rašytuose šaltiniuose – wdowa). Ši nuoroda buvo labai svarbi XVII šimtmečio moterų įvardijimo dalis. Taip užrašyta 16 (19,51 proc.) miestiečių, pvz.: 1666 Ulica Wilenska [...] Domek Budrowey wdowy kilm. KI3 13v; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Butkowey kilm. KI3 15; 1666 Ulica Kowienska [...] Domblewskiey wdowy kilm. KI3 12v, 13; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] Wdowy Dubowey kilm. KI3 14, 15v; 1666 Ulica Kowienska [...] Gudowa wdowa KI3 12v, 13v; 1624 Vlica Stara [...] Druga Strona [...] ʒ Jaroʃʒewicʒową wdową įnag. KI2 2v; 1604 Ulica nowa od Koſcioła prawa Strona [...] Jurgidowa wdowa KI1 15v; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] Wdowy Kiborynskiey kilm. KI3 14, 16; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Maculowey Domek kilm. KI3 14, 16; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Pupowey Domek kilm. KI3 14, 15v; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] Wdowy Sereykowey Domek kilm. KI3 14, 16; 1604 Ulica [...] praw ʃtrona [...] Stanislawowey wdowẏ kilm. KI1 8v, 9; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Stephanowey Domek kilm. KI3 14, 16; 1666 Ulica Skomgolska [...] Tomaszowey wdowy Dom kilm. KI3 11; 1666 Wilenskiey Ulicy [...] wdowy Zwirblowey Domek kilm. KI3 15v. Vardu ir pavarde ar ją pakeičiančiu antroponimu užfiksuota 13 moterų (15,86 proc.). Daugeliu atvejų pirmieji šio dvinario įvardijimo nariai – tai lenkiškos krikščioniškų vardų lytys (dar žr. Zinkevičius 1977: 49–50; 2008: 352; Maciejauskienė 1991: 253, 258; 1999: 109; Mickienė, Černiauskaitė 2014: 168, 175–176; Ragauskaitė 2015: 61–62; 2021: 7). Vartoti bent 9 skirtingi tradiciniai krikščioniški vardai. Istorinės krikščioniškų vardų formos gretinamos su dabartiniais lietuvių moterų vardais, pvz.: 1624 Barbara KI2 2. Plg. db. v. Barborà (LVKŽ 90); 1604 Helʒbiety kilm. KI1 13v. Plg. db. v. Elzbietà (LVKŽ 148); 1604 Hanna KI1 8v, 9, 13v, 14v; 1604 Hanny kilm. KI1 4. Plg. db. v. Onà (LVKŽ 294–295); 1604 Huliana KI1 9v, 10v. Plg. db. v. Julijonà (LVKŽ 213); 1604 jęva KI1 13v. Plg. db. v. Ievà (LVKŽ 195); 1649 Katarzyna CZK 66. Plg. db. v. Kotrynà (LVKŽ 235); 1659 Klarą įnag. CZK 110. Plg. db. v. Klarà (LVKŽ); 6 Istorijos dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas nurodomas skliaustuose. ALMA RAGAUSKAITĖ 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 1604 Magdalena KI1 7v. Plg. db. v. Magdalenà (LVKŽ 255–256); 1604 Ƶophia KI1 14v, 15v, 16. Plg. db. v. Zòfija (LVKŽ 385). Greta ilgųjų lyčių funkcionuoja krikščioniškų vardų trumpiniai, pvz.: 1624 Dorota KI2 2. Plg. db. v. Daratà (LVKŽ 112); 1604 Połonia KI1 4. Plg. db. tarm. v. Paliònija (LVKŽ 77). Istorijos šaltinių įrašai rodo, kad miesto valdžios narių, turtingesnių pirklių žmonos buvo įvardijamos kanoninėmis vardų lytimis. Pavienes deminutyvines vardų formas turi kėdainiečių žemesnių sluoksnių atstovės – tarnaitės, miesto samdinės ir kt., pvz.: 1604 Giendrula KI1 10v, 11v. Plg. db. v. Geñdrė (LVKŽ 174), toliau plg. sen. v. var. Gendrutà (LVKŽ 174); 1604 Katrÿnela KI1 13. Plg. db. v. Kotrynà (LVKŽ 235); 1604 Pałiuła KI1 11v; 1604 Paliula KI1 14v. Plg. db. v. Pãlė (LVKŽ 296), toliau plg. db. tarm. v. Paliònija (LVKŽ 77). Į jas buvo žiūrima atsainiau, todėl jų vardų lyčių vienodumo ir oficialumo raštininkai nepaisė. Miestiečių asmenvardžiai pagal tėvą sudaryti su priesaga -ovna (šaltiniuose rašoma -owna), o pagal sutuoktinį – su priesaga -ova (-owa). Pavieniai jų susidarę iš vyriškų antroponimų, kurie turi lenkiškas -sktipo priesagas. Šiuos moterų asmenvardžius galima vertinti kaip galūnės -a vedinius (žr. Ragauskaitė 2005: 107; 2015: 63), pvz.: 1604 Miaſto Kieydany Rynek prawa ſtrona od moſtu [...] Hanny Gieleʒoweẏ kilm. KI1 4; 1649 Katarzyna Girdwiłowa CZK 66; 1604 Miaʃta Kieydany [...] Helʒbiety Gowienowey kilm. KI1 13v; 1604 Ulica od rynku prawa ʃtrona [...] Huliana juchnowa KI1 9v, 10v; 1624 Vlica Stara [...] Dorota Pawlukowa KI2 2; 1604 Miaſto Kieydany Rynek prawa ſtrona od moſtu [...] Połonia Sʒawłowa KI1 4; 1604 Ulica ſtara ʒ rynku lewa ſtrona [...] Magdalena Ƶeẏkniowa KI1 7v; 1604 Miaʃta Kieydany [...] Hanna Andrʒeiowna KI1 13v, 14v; 1604 Ulica nad eyſmilg [...] Hanna Kunigielowna KI1 8v, 9; 1604 Ulica nowa od Koʃcioła prawa Strona [...] Ƶophia Pranowna KI1 15v, 16; 1604 Ulica Konſka ʒ rynku prawa ſtrona [...] Giendrula Wiprikowna KI1 10v, 11v; 1659 z panną Klarą Lipską įnag. CZK 110. Netekėjusios merginos retai būdavo užrašomos istorijos šaltiniuose. Taip nutikdavo, kai mirdavo jų tėvai. Kartais kokiame nors dokumente greta vyro užrašomi ir kiti šeimos nariai – žmona, dukterys, sūnūs. Kaip matyti, XVII a. Kėdainių gyventojų įvardijimas įvairavo ir turėjo savo ypatumus. Jų užrašymo polinkiai apibendrinti 1 lentelėje. 1 LENTELĖ. Kėdainiečių moterų įvardijimas XVII a. Eil. nr. Įvardijimo modelis (pagal abėcėlę) Įvardijimų skaičius Procentai 1. Du priesaginiai asmenvardžiai 32 39,02 % 2. Dvinaris 13 15,86 % 3. Priesaginis asmenvardis + wdowa 16 19,51 % 4. Vienanaris 21 25,61 % Straipsniai / Articles 147 Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose Pateikti pavyzdžiai liudija galutinai nesusiformavusią XVII kėdainiečių įvardijimo sistemą. Kai kurie šių užrašymų atspindi įprastas gyvenimo situacijas (našlavimą, dvi santuokas ir kt.). Galima teigti, kad ištekėjusios moters ryšiai su vyru buvo nusakomi bent keliais būdais ne tik oficialioje vartosenoje, bet ir gyvojoje kalboje. Tam įtakos turėjo miesto inventorių specifika, jų įrašų kontekstas. 2. XVII–XVIII A. MOTERŲ ASMENVARDŽIAI SU LIETUVIŠKOMIS PRIESAGOMIS XVII a. Kėdainių gyventojų skirtinguose įvardijimo tipuose dažniausios slaviškos priesagos -ova ir -ovna. Tačiau pasitaikė netekėjusių miestiečių asmenvardžių su lietuviškomis priesagomis -aičia (rašoma -aẏcia) ir -yčia (-ica). Antroponimų lytys su lietuviškais darybos formantais rekonstruotos pagal lietuvių pavardžių perteikimo lenkų kalba principus (Ragauskaitė 2014: 11−12; 2015: 63–64; 2021: 9). Atkuriant XVII a. moterų asmenvardžius, yra paliekamos priesagos -aičia ir -yčia (lietuvių bendrinėje kalboje dabar vartojamos -aitė ir -ytė), nes jos paliudija senąją antroponimų darybą. Rekonstruotos formos yra gretinamos su dabartinėmis vyrų pavardėmis, o kai kuriais atvejais – ir su dabartiniais vardais. Neradus tiksliai paliudyto atitikmens dabartiniame vardyne, nurodomos kelios atitinkamos šaknies ar kamieno pavardės, pvz.: *Budraičia: 1604 Miaʃta Kieydany ʒa rʒek niewiaʒ [...] Paliula Budraẏcia KI1 13v, 14v. Plg. db. pvd. Budrà (LPŽ1 329); *Sabulyčia: 1624 Vlica Stara [...] Barbara Sabulica KI2 2. Plg. db. pvd. Sabùlis (LPŽ2 654); *Vataičia: 1604 Miaʃta Kieydany ʒa rʒek niewiaʒ [...] jęva Wataẏcia KI1 13v. Dėl vatplg. db. pvd. Vatnas (LPŽ2 1173) (žr. Ragauskaitė 2015: 73). Netekėjusių moterų antroponimai su priesaga -yčia dažniausiai buvo sudaromi iš vyriškų asmenvardžių, turėjusių galūnes -is, -ys, o su priesaga -aičia – iš vyriškų antroponimų su galūnėmis -a ir -as (Maciejauskienė 1991: 268–271). Tačiau šis reiškinys istorijos šaltiniuose nebuvo nuoseklus ir įvairavo (Ragauskaitė 2015: 65). XVII–XVIII a. Kėdainių aktų knygose taip pat užfiksuota kėdainiečių moterų asmenvardžių su lietuviškomis priesagomis. Šis įvairavimas, matyt, susijęs su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Teismo posėdžių protokolai atspindi rašto kalba perteiktas pavardžių lytis. Yra žinoma, kad XVII a. Kėdainių magistrate būdavo leidžiama kalbėti, liudyti, atsakinėti į įvairius klausimus. Taigi aiškiai persipina gyvosios kalbos duomenys ir to meto Kėdainių magistrato raštinės tradicija, pvz.: *Eivaičia: 1690 Anna Jeywaycia Macieiowa Garnelowa Mieszcz(anka) Miaſta Kieydan KAK1 16. Plg. db. pvd. Éiva, Eivà (LPŽ1 570); *Jasaičia: 1690 [...] Zofia Jaſaycia KAK1 4. Plg. db. pvd. Jãsas (LPŽ1 813); *Mažaičia: 1731 Ja Ƶofia Mazaycia Zwilgowa KAK2 74. Dėl mažplg. db. pvd. Mažéika, Mažetis (LPŽ2 ALMA RAGAUSKAITĖ 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII 191); *Meškaičia: 1704 z Panią Jadwigą Marcinowiczowną Augustynowiczowną alias Mieszkaycia KAK2 4v. Plg. db. pvd. Meškà (LPŽ2 212); *Plauškaičia: 1690 [...] Pani Ƶofia Plawſzkaycia Piotrowa Mordaſzewiczowa KAK1 13. Plg. db. pvd. Plauškà (LPŽ2 469) (žr. Ragauskaitė 2014: 15; 2021: 12, 19). Įvairuojanti XVIII a. kėdainiečių užrašymo sistema akivaizdžiai liudija, kad oficialus dvinaris moterų įvardijimas (vardu ir pavarde) administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose kristalizavosi lėčiau ir galutinai nusistovėjo šiek tiek vėliau nei vyrų7. Tirtose XVIII a. Kėdainių aktų knygose paminėta 115 miestiečių. Jos dažniausiai užrašytos vardu ir tėvo ar sutuoktinio pavarde (48, tai sudaro 41,74 proc. visų XVIII a. įvardijimų). Be dažniausio, šiame amžiuje moterys dar įvardytos tokiais būdais: 1) 22 (19,13 proc.) užrašymai keturiais antroponimais; 2) 17 (14,79 proc.) įvardijimų dviem asmenvardžiais pagal vyrą; 3) 15 (13,04 proc.) užrašymų tik pavarde; 4) 13 (11,30 proc.) atvejų trimis antroponimais (Ragauskaitė 2021: 14–18). Kėdainių parapinės Šv. Jurgio bažnyčios 1752–1799 m. krikšto registracijos knygoje minimos naujagimių motinos ir krikštamotės. Jų įvardijimo įvairovė kur kas mažesnė nei minėtose XVIII a. Kėdainių aktų knygose. Daugiausia kėdainietės yra užrašytos vardu ir pavarde. Atrinkti tik tie moterų užrašymai, kurie pažymėti lenkiška nuoroda Kieydany. Pirmieji šių dvinarių įvardijimų nariai yra kanoniniai krikščioniški vardai. Vartota bent 10 skirtingų vardų, kurių istorinės formos palygintos su dabartiniais lietuvių moterų vardais, pvz.: 1755 Agata KKr1 27; 1758 Agatha KKr1 164. Plg. db. v. Agotà (LVKŽ 62); 1755 Anna KKr1 27. Plg. db. v. Onà (LVKŽ 294‒295); 1760 Barbara KKr1 203. Plg. db. v. Barborà (LVKŽ 90); 1754 Catharina KKr1 19. Plg. db. v. Kotrynà (LVKŽ 235); 1762 Dorothea KKr1 127. Plg. db. v. Dorotja (LVKŽ 127); 1759 Elisabeth KKr1 81; 1754 Elisabetha KKr1 21. Plg. db. v. Elzbietà (LVKŽ 148); 1772 Helena KKr1 260. Plg. db. v. Elenà (LVKŽ 146); 1766 Magdalena KKr1 203. Plg. db. v. Magdalenà (LVKŽ 255‒256); 1764 Marianna KKr1 100. Plg. db. v. Marijonà (LVKŽ 264); 1765 Zophia KKr1 127. Plg. db. v. Zòfija (LVKŽ 385). Įdomu, kad šiame bažnytiniame šaltinyje surastos 32 kėdainiečių pavardžių lytys su lietuviškomis priesagomis. Antrieji dvinarių įvardijimų nariai yra pavardės, sudarytos su lietuviškomis priesagomis -ienė (rašoma: -enie, -ienia, -ienie), -aičia (-aycia, -ayczia), -yčia (-iczia), pvz.: *Abromaitienė: 1760 Catharina Abramaytienia [...] Kieydany KKr1 98. Plg. db. pvd. Abromáitis (LPŽ1 60); *Petrilaitienė: 1759 Elisabeth Petryłaytienie [...] Kieydany KKr1 81. Plg. db. 7 XVIII a. Kėdainių aktų knygose visi miestiečiai jau turėjo pavardes. Kaip tolesnės kėdainiečių pavardžių raidos rezultatą galima vertinti XVIII a. pabaigos pavardžių varijavimo reiškinį. Lėčiau formavosi mieste gyvenusių tarnų, samdinių ir marginalinių sluoksnių atstovų pavardės (žr. Ragauskaitė 2017: 67).