Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo

Straipsniai / Articles 101 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-1949-0874 Mokslinių tyrimų kryptys: surinkimininkų ir lituanistinis Moravijos judėjimo rašytinis paveldas, XVIII–XIX a. Prūsijos Lietuvos kultūrinis ir konfesinis kontekstas, pietizmo istorija. DOI: doi.org/10.35321/all87-05 PARAMA PROTESTANTŲ MISIJOMS PRŪSIJOS LIETUVOJE XIX A. 1-OJE PUSĖJE: PRIVAČIOS INICIATYVOS IR SPAUDOS VAIDMUO The Support for Protestant Missions in Prussian Lithuania in the First Half of the 19th Century: The Role of Private Initiatives and the Press ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamos finansinės paramos protestantų misijoms formos XIX a. 1-oje pusėje Prūsijos Lietuvoje. Čia tiriamas misijų šalininko Bachmano dvaro prie Klaipėdos inspektoriaus, Moravijos Bažnyčios sekėjo (hernhuterio) Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus vaidmuo renkant paramą misijoms pietryčių Indijoje. Aptariamas misijoms šelpti skirtas lietuviškas periodinis leidinys Nuſidawimai apie Ewangelios Praſiplatinima tarp Ʒydu ir Pagonu (redaktorius Ferdinandas Kelkis, nuo 1832). Straipsnyje kreipiamas dėmesys į evangelikų liuteronų kunigo, būsimo Karaliaučiaus universiteto profesoriaus ir lietuvių kalbos gramatikos autoriaus Frydricho Kuršaičio vertimą – Ernsto Friedricho Ballo pamokslą Tēkel, tai yr: Swēre tawę Swàrcʒeis ir perlèngwą ißrądo (Karaliaučius, 1843). ESMINIAI ŽODŽIAI: misijų literatūra lietuvių kalba, parama misijoms, surinkimininkai, Karlas Gottliebas Ewaldas Rhenius, Wilhelmas Andrėjus Rhenius, Frydrichas Kuršaitis, XIX a. Prūsijos Lietuva. INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII ANNOTATION The article analyses the forms of financial support collected for protestant missions in Prussian Lithuania in the first half of the 19th century. It investigates the role of mission supporter, inspector of Bachmann Manor near Klaipėda (the former Memel) and member of the Moravian Church Wilhelm Andreas Rhenius in gathering donations for missions in southeast India. Lithuanian periodical publication Nuſidawimai apie Ewangelios Praſiplatinima tarp Ʒydu ir Pagonu (editor Johann Ferdinand Kelch, published from 1832) is also discussed. The paper examines the translation of Ernst Friedrich Ball’s sermon Tēkel, tai yr: Swēre tawę Swàrcʒeis ir perlèngwą ißrądo (Königsberg, 1843) by Evangelical Lutheran priest, future professor at the University of Königsberg and author of the Lithuanian grammar Friedrich Kurschat (Frydrichas Kuršaitis). KEYWORDS: mission literature in the Lithuanian language, support for missions, surinkimininkai, Karl Gottlieb Ewald Rhenius, Wilhelm Andreas Rhenius, Friedrich Kurschat, Prussian Lithuania in the 19th century. ĮVADAS Teologas ir kultūros istorikas Vilius Gaigalaitis (1870–1945) išleistoje studijoje Ewangelißki Surinkimai Lietuvoje (Priekulė, 1905), skirtoje surinkimų praeičiai ir dabarčiai nušviesti, užsiminė apie didelę surinkimų vadovų (sakytojų) paramą misijoms: „[a]belnai Sakytojei dides Bamas1 (= aibes) Piningų ant Reikmenių Paſiuntinyſtēs (= misijų) ſurenka“ (Gaigalaitis 1905: 40). Jis pateikė informacijos apie Hermanno Theodoro Wangemanno (Hermann Theodor Wangemann, 1818–1894), misijų draugijos vadovo, vizitus Prūsijos Lietuvoje ir apie laikomus surinkimus vietos gyventojams (Gaigalatis 1905: 40). Apie renkamas aukas misijoms savo prisiminimuose Surinkimai Prūsų Lietuvoj [1948] trumpai konstatavo sakytojas Anusis Pėteraitis (1967–1957): „mes surinkime surinkdavome tūkstančius dovanų pasiuntinystei“ (Pėteraitis [1948]: 29). Į teikiamą nemenką finansinę paramą misijoms dėmesį atkreipė ir Prūsijos Lietuvos lietuviškos knygos ir kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas knygoje Lietuvių periodikos pirmtakas (1991). Knygotyrininkas aptarė Kalninkų kunigo Natanelio Frydricho Ostermejerio (Nataniel Friedrich Ostermeyer, 1784–1846), veiklaus misijų šalininko, vaidmenį renkant aukas misijoms. Kaunas rado informacijos, kad Ostermejeris Kalninkuose įkūrė vieną iš Karaliaučiaus misijų draugijos (vok. Königsberger Missionsverein) skyrių (pradėjo veikti nuo 1822 m. rugsėjo 2 d.). Aktyvaus kunigo globojamas skyrius turėjęs 93 narius ir 150 rėmėjų, 1 Nurodant žodžių reikšmes čia ir kitur remtasi LKŽe. Straipsniai / Articles 103 Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo kurie sudėję 120 talerių misijoms (Kaunas 1991: 23, 26). Knygotyrininkas kiek vėliau išleistoje monografijoje Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida 1547–1940 (1996) aptardamas misionierių literatūrą užsiminė apie misijų finansavimą. Neslūgstančią ir aktyvią lietuvių paramą misijoms XX a. pradžioje jis pailiustravo informacija iš Wangemanno misijų draugijos 1914 m. paskelbtos apžvalgos Metinis pasiuntinystės laiškelis. Šioje apžvalgoje buvo nurodyta, kad 1913 m. Prūsijos Lietuvoje misijoms buvo surinktos net 30 796 markės. Pinigus rinko parapijų kunigai, surinkimininkai, sakytojai ir kiti misijoms prijaučiantys asmenys (Kaunas 1996: 404). Šio straipsnio tikslas – atskleisti protestantų misijų rėmimo patirtis Prūsijos Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje. Čia dėmesys kreipiamas į tas paramos formas, kurios sklido pasauliečių iniciatyvomis. Kaip lėšų telkimo priemonė pasitarnavo ir lietuvių kalba leista periodinė spauda, ir knygos. Straipsnyje rūpi atsakyti į klausimus, kada finansinė parama misijoms ėmė rastis lietuvių protestantų bend ruomenėje ir kokia buvo tos paramos kilmė. Numatyti šie uždaviniai – nustatyti ar finansinė parama misijoms buvo aktyvi prieš įsteigiant Karaliaučiaus misijų draugiją 1822 m., atskleisti lietuvių kalba leidžiamų spaudinių, kurių pelnas buvo nukreipiamas misijoms finansuoti, repertuarą, pasvarstyti kaip per spaudą buvo kuriamas misijų įvaizdis, deklaruojamas misionierių patikimumas ir reputacija. Tyrimas yra tarpdisciplininio pobūdžio. Siekiant įvertinti asmenybių, kurios veikė Prūsijos Lietuvos teritorijoje, vietą ir indėlį į misijų istoriją, pasitelkiamas istorizmo metodas. Aptariant spaudinius, taikomi knygotyrai būdingi metodai – funkcinis (paskirties) ir komunikacinis. PRIVAČIŲ ASMENŲ PARAMA MISIJOMS PIETRYČIŲ INDIJOJE Finansinė parama misijų draugijoms ir misionierių rengimo įstaigoms buvo skiriama iš įvairių šaltinių. Protestantų misijas globojo Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III, Berlyno misijų seminarui kasmet suteikdavęs 500 talerių paramą. Esą karaliui įspūdį padarė Londono Bažnyčios misijų draugijos pasiuntinio Karlo Rheniaus (apie jį žr. toliau) pasiekti rezultatai – organizuojamos bažnyčios Indijoje. Paskatintas sėkmės nuo 1820 m. Karalius priėmė sprendimą finansuoti Berlyno seminarą (Kloes 2016: 240). Kaip matysime toliau, su misijomis pietryčių Indijoje ir minėto Karlo Rheniaus veikla sietina ir lietuvių teikiamos paramos pradžia. Karlas Gottliebas Ewaldas Rhenius (Karl Gottlieb Ewald Rhenius, 1790– 1838), vienas žymiausių vokiečių misionierių Indijoje, vertėjas ir tamilų kalbos gramatikos autorius gimė 1790 m. Vakarų Prūsijoje, Graudenze (dabar INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Grudziondzas, Lenkija), mokėsi Johanneso Jänickės (Johannes Jänicke, 1748– 1827) misionierių rengimo seminare Berlyne. 1814 m. Londono Bažnyčios misijos draugijos (angl. The Church Misionary Society) buvo pasiųstas į Madrasą (dabar Čenajus, pietryčių Indija), kur išmoko tamilų kalbą. 1820 m. persikėlė į Tirunelvelį, vietovę Indijos pietuose (Gensichen 1999: 566). Karlas Rhenius anksti neteko tėvo. Kurį laiką gyveno Bachmano dvare prie Klaipėdos2, globojamas tėvo brolio inspektoriaus (vok. Wirthschaftsinspektor) Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus (Wilhelm Andreas Rhenius, 1753–1833). Sūnėnui 1814 m. išvykus dirbti misionieriumi Indijoje, Wilhelmas Rhenius rūpinosi finansine parama. Surinktas aukas Bachmano inspektorius siųsdavęs į Halę, o per pastarąją lėšos pasiekdavusios Indijos misionierius3. Tokie duomenys užfiksuoti vokiečių teologo, Našlaičių namų Halėje direktoriaus Georgo Christiano Knappo (Georg Christian Knapp, 1753–1825) išleistame periodiniame leidinyje apie protestantų misijas Neuere Geſchichte der Evangeliſchen Miſſions-Anſtalten (1821). Knappas šiame veikale paskelbė 1820–1821 m. ataskaitą apie surinktas lėšas. Ataskaitoje rašoma, kad birželio mėnesį Halės misijų kasą (vok. ʒur Miſſionscaſſe in Halle) pasiekė Wilhelmo Rheniaus iš įvairių šaltinių surinkta parama – 112 talerių, iš kurių 34 paaukoti krašto gyventojų lietuvių evangelijos platinimui tarp pagonių. Liebesgaben von Litthauiſchen Landleuten: „welche mit Willigkeit und großer Freude dieſe Scherflein, ʒur Verkündigung des Evangeliums unter den Heiden [...] ʒuſammenlegten“ 34 [Thlr.] 4 [Gr.] (Knapp 1821: 1057–1058). (Vertimas) Meilės dovanos nuo krašto gyventojų lietuvių: „kurie su noru ir dideliu džiaugsmu šitą indėlį Evangelijos skelbimui tarp pagonių [...] sudėjo“ 34 [talerius] 4 [grašius]. Knappas savo ataskaitoje nurodė, kad tą patį mėnesį tarpininkaujant Bachmano dvaro inspektoriui kasa buvusi papildyta dar 34 taleriais. Tarp aukotojų paminėtas mokytojas ir prabudę lietuviai (vok. erweckte Litthauern), iš kurių surinktus 30 talerių įteikė kažkoks mokesčių rinkėjas bažnyčios, tikėtina Indijoje, statyboms: 2 XIX a. Bachmanas (arba Bakmaniškiai, Baksėdžiai, Pãupis, vok. Bachmann, Bachmannischken) buvo dvarvietė prie Klaipėdos. Dabar dvaro teritorija priklauso Klaipėdos miestui (Juška 2000: 115). 3 Inspektorius Wilhelmas Rhenius, kaip manoma, buvo vienas iš surinkimininkų sąjūdžio vadovų (Barasa 2018: 272, 308), pagal konfesiją – Moravijos Bažnyčios (vok. Herrnhuter Brüdergemeine, angl. Moravian Church, Moravian Movement) sekėjas, hernhuteris (Zembrickis 2011: 236–239). Rhenius XIX a. 2 dešimtmetyje dalyvavo šviečiamojoje veikloje Klaipėdos krašte. Jis atstovavo čia įkurtai Religinių raštų draugijai, rūpinosi anglų religinių knygelių vertimais į lietuvių kalbą. Bachmano inspektorius buvo vienas iš Biblijos draugijos Klaipėdoje veiklos iniciatorių (plačiau žr. Strungytė-Liugienė 2021; Strungytė-Liugienė 2021a). Straipsniai / Articles 105 Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo Durch Hrn. Inſp. Rhenius ʒu Bachmann bey Memel, gingen abermals ein: 34 Thlr. 60 Preuß. Groſchen; nemlich: von dem Schullehrer Hrn. Gr. ʒu Dew. 4 Thlr. 60 Pr. Gr., und von Hrn. Einnehmer R. 30 Thlr., „welche von den erweckten Litthauern mit beſonderer Freude, ʒum Tempelbau aus den Heiden geſammelt und beygetragen ſind“ (Knapp 1821: 1058–1590; corr. 1059). (Vertimas) Per P[oną] Insp[ektorių] Rhenių iš Bachmano prie Klaipėdos dar kartą atėjo: 34 t[aleriai] 60 Prūs[ijos] grašių; būtent iš mokytojo P[ono] Gr. iš Dew. 4 t[aleriai] 60 Pr[ūsijos] gr[ašių] ir nuo P[ono] mokesčių rinkėjo R. 30 t[alerių], „kuriuos prabudę lietuviai su ypatingu džiaugsmu surinkę ir prisidėję yra prie bažnyčios statybos dėl pagonių“. Našlaičių namų Halėje direktorius ataskaitoje užsimena apie tais pačiais metais liepos mėnesį du kartus papildomai gautą paramą iš Rheniaus. Rhenius Halės misijų kasai iš viso persiuntė 6 talerius: nuo „gerųjų lietuvių“ (vok. guten Litthauern) 5, kuriuos perdavęs vienas mokytojas. Prie paramos prisidėjo ir kažkoks Prūsijos kareivis lietuvis (1 Alberto taleriu), kuris grįžęs iš tarnybos norįs pasirengti mokytojo darbui. Hr. Inſpector Rhenius ʒu Bachmann, überſandte: 5 Thlr., durch Hrn. Schullehrer G., von den guten Litthauern geſammelt; und 1 Albertsthaler von einem jungen Litthauer, der noch Soldat iſt, ſich aber ʒum Schuldienſt vorbereiten will, Namens L. (Knapp 1821: 1590; corr. 1059). (Vertimas) P[onas] inspektorius Rhenius iš Bachmano persiuntė: 5 t[alerius] per P[oną] mokytoją G. nuo gerų lietuvių surinktus; ir 1 Alberto talerį nuo vieno jauno lietuvio, kuris dar kareivis yra, bet nori ruoštis darbui mokykloje, vardu L. Halės misijų kasą pasiekė Kalninkų kunigo Natanelio Frydricho Ostermejerio siųsta parama (taip leidžia spėti ataskaitoje nurodyti inicialai), taip pat nemenka lietuvių bendruomenės auka, kurią sudarė per 60 talerių. Hr. Inſpector Rhenius ʒu Bachmann, ſandte nochmals ein: 2 Albertsthlr., die er von Hrn. Pfar. Oſt. in K. erhalten hatte, nebſt den von Hrn. Rud. und Mich. D. in einigen Litthauiſchen Gemeinden eingeſammelten 60 Thlr, 64 per. Gr. [...]. (Knapp 1821: 1590; corr. 1059–1060). (Vertimas) P[onas] inspektorius Rhenius iš Bachmano siuntė dar kartą: 2 Alberto t[alerius], kuriuos nuo P[ono] K[unigo] Ost[ermejerio] K[alninkuose] buvo gavęs, kartu nuo P[ono] Rud. ir Mich. D. surinktus 60 t[alerių] 64 P[rūsijos] gr[ašius] kai kuriose lietuviškose bendruomenėse [...]. Sprendžiant iš ataskaitos, Wilhelmas Rhenius buvo informuotas karaliaus Frydricho Wilhelmo III aplinkos ir žinojo, kokia finansavimo dalis iš valstybės INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII iždo nukreipiama misijoms Indijoje, konkrečiai į Madrasą misionierių Karlą Rhenių remti4. Perduodamas vekselį apie tai jis informavo Halę: Ein edler Wohlthäter, der nicht genannt ſeyn will, überſandte durch Hrn. Inſpector Rhenius in Bachmann bey Memel, einen Königl. Preuß. Staatſchuldſchein von 500 Thlr., mit der Erklärung, daß davon der Hr. Miſſionarius Carl Rhenius in Madras, 100 Thlr. ohne Abʒug erhalten ſolle (Knapp 1821: 1056). (Vertimas) Kilnus geradarys, kuris nenori būti įvardytas, persiuntė per P[oną] inspektorių Rhenių iš Bachmano prie Klaipėdos Prūs[ijos] Karal[ystės] valstybinį vekselį 500 t[alerių sumai] su paaiškinimu, kad iš jų P[onas] misionierius Karlas Rhenius Madrase turėtų gauti 100 t[alerių] be atskaitymo. Apie lietuvių paramą misionieriaus Karlo Rheniaus veiklai remti dar prieš 1822 m. užsimenama ir lietuviškoje spaudoje. Esą dovanos iš Prūsijos Lietuvos pasiekė ir toli esančias draugijas, o „prie Paſiuntinio Rēniaus Ißſiuntimo jau tulaſis drauge gélbejęs buwo“ (Iß Eyrópôs 1854: 13). Rhenius palaikė asmeninius ryšius su Knappu, tuometiniu Našlaičių namų Halėje direktoriumi. Su juo bendravo ne tik finansiniais klausimais. Rhenius su juo pasidalindavo naujienomis iš Madraso, stengdamasis nušviesti savo giminaičio Karlo Rheniaus kasdienio darbo ir namų ūkio reikalus. Laiške (1820 m. liepos 11 d.) pasakojo apie sūnėno įsigytą namą su sodu, apie Biblijos istorijos vertimus į tamilų kalbą, pagalbininkus, tarp kurių buvę tiek liuteronų, tiek Romos katalikų, su kuriais rytais ir vakarais skiria laiko religinių knygų anglų ir tamilų kalbomis skaitymui (Knapp 1821: 1010–1011). Verta stabtelėti prie sąvokos erweckten Litthauern „prabudę lietuviai“, kuri yra vartojama Knappo pateiktoje ataskaitoje. Yra pagrindo manyti, kad šiame dokumente taip yra įvardinami maldinininkai, besiplečiančio Prūsijos Lietuvos teritorijoje surinkimininkų sąjūdžio dalyviai. Apibūdinimas Erweckte „prabudusysis“ yra vartojamas ir kitame šaltinyje – 1823 metų birželio 10 d. Karaliaučiaus konsistorijos ataskaitoje apie Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardose už Bažnyčios ribų veikusias religines draugijas. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie 4 Wilhelmas Rhenius kontaktavo su Prūsijos karaliaus Frydricho Wilhelmo III šeima. Karališkoji šeima Bachmano dvarą ir Rhenių aplankė dar 1807 m. sausio 29 d. vienos išvykos metu (Zembrickis 2011: 145). Reiktų priminti, kad Klaipėda dėl politinių įvykių, Prūsijos karalystės karo su Prancūzija, buvo tapusi laikina karaliaus šeimos rezidencija. Straipsniai / Articles 107 Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo pietistinio surinkimininkų judėjimo išplitimą ir masiškumą5. Prielaidą, kad misijų rėmėjai buvę surinkimininkai, patvirtina ir kiek vėliau, 1824 m. kovą, periodiniame leidinyje Königsberger Missionsblatt paskelbta Kalninkų kunigo Ostermejerio laiško ištrauka, kurioje jis nurodė paramos teikėjus esant surinkimininkus. Esą Kalninkų, Priekulės, Gilijos, Kaukėnų, Naujosios, Katyčių, Malviškių, Skaisgirių ir kitų parapijų surinkimininkų surinktos aukos sudarė 2/3 čionykščių misijų kasos indėlių (Kaunas 1991: 27). Vadinasi, labdaringa lietuvių parama pasireiškė religinio atgimimo metu ir buvo susijusi su surinkimų lankytojais, su žmonėmis daugiausiai iš žemesnio visuomenės sluoksnio. XIX a. 3-iame dešimtmetyje surinkimininkų judėjimas neturėjo įteisintos religinės draugijos statuso, nebuvo institucionalizuotas, dalies evangelikų liuteronų Bažnyčios kunigų matomas kaip nelegalus religinis žmonių iš liaudies judėjimas, žmonių, kuriuos vienijo evangelizacija, blaivybės idėja, uolus pamaldumas ir bendrų susibūrimų už bažnyčios ribų – naminių pamaldų – poreikis. Apibendrintai reiktų pasakyti, kad aukos misijoms buvo renkamos anksčiau nei buvo įkurta Karaliaučiaus misijų draugija (1822)6. 1820–1821 m. nemenka parama buvo nukreipta Halės misijų kasai. Paramą skyrė Prūsijos Lietuvos gyventojai lietuviai, religinio atgimimo – surinkimininkų sąjūdžio – dalyviai, mokytojai („šulmistrai“). Tarp aukotojų buvęs ir evangelikų liuteronų kunigas Ostermejeris iš Kalninkų. Sprendžiant iš 1820–1821 m. Knappo ataskaitoje pateikiamos informacijos, ankstyvoji lietuvių gyventojų parama buvo nukreipiama į pietryčių Indiją, vokiečių misionieriaus Karlo Rheniaus veiklai remti. Aukas rinko ir tarpininko vaidmenį atliko Bachmanno dvaro prie Klaipėdos inspektorius Wilhelmas Rhenius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad misijų šalininkas Wilhelmas Rhenius nebuvo iš dvasininkų tarpo, tačiau šviečiamojoje veikloje aktyviai dalyvavęs, į įvairias religines to meto organizacijas, Biblijos ir Religinių raštų draugijas įsitraukęs pasaulietis, Moravijos Bažnyčios sekėjas. 5 Dokumento perrašas, faksimilė ir vertimas į lietuvių kalbą: Barasa 2018: 262. Surinkimininkų sąjūdžio dalyviai Karaliaučiaus konsistorijos ataskaitoje dar vadinamai lituanizmu Maldeninker „maldininkai“, o namų pamaldos, surinkimai – Privatandacht, Betversammlungen (Barasa 2018: 258, 262). 6 Draugijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1822 m. sausio 11 d. Vadovu buvo išrinktas Prūsijos evangelikų liuteronų Bažnyčios generalinis superintendentas Ludwigas Ernstas von Borowskis (Ludwig Ernst von Borowski, 1740–1831). Į valdybos sudėtį įėjo ir Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) (Kaunas 1991: 22). INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII SPAUDOS VAIDMUO MISIJŲ DRAUGIJOMS Kiek vėliau ėmė ryškėti ir kitos finansinės paramos formos. Paramos protestantų misijoms pavyzdžiu tapo nuo 1832 m. leidžiamas periodinis leidinys Nuſidawimai apie Ewangelios Praſiplatinima tarp Ʒydu ir Pagonu (toliau – NEP)7, kuriame lietuvių kalba buvo platinamos naujienos, korespondencija iš misionierių Indijoje, Kinijoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikos Madagaskaro, egzotiškosios Moorėjos salos Prancūzijos Polinezijoje ir kitų kraštų. Jau 1832 m. pirmame numeryje išplatintas emocingas kreipimasis į lietuvius, raginantis nelikti nuošaly, kartu su vokiečiais prisidėti prie misionieriškos veiklos gyvavimo. Taigi, mylimi Lietuwininkai! kittiems be ſējant ant aminôs Dagôs (= derliaus, pjūties), ar mes vien atſitráukſim’? kittiems be trùſant, kad Ponui Ieʒui Dußiû laimētu, ar wieni tingēſime? (Pakájus t’eſſie ſu jummis 1832: 5). Pardavus šį leidinį dalis lėšų buvo skirta papildyti misijoms nukreiptą paramą. 1832 m. vasario mėnesio numeryje rašoma, kad paramai (vadinamai „[p]a ſiuntinu Skrynei“) likę 6 taleriai8 ([Suvestinė] 1832-03: {48}). Tų pačių metų kovo mėnesio numeryje jau pažymima, kad pardavus laikraščio egzempliorius surinkti 27 taleriai ([Suvestinė] 1832-04: 64). Remiantis trumpomis finansinėmis suvestinėmis, kurios paprastai atsispindėdavo kiekvieno NEP numerio pabaigoje, suskaičiuota, kad 1832 m. iš periodinio leidinio pardavimų misijoms buvo atseikėti 65 taleriai ir 100 auksinų. Reiktų pasakyti, kad toks protestantų misijų paramos būdas, kada lėšos renkamos iš parduotų periodinių leidinių, buvo praktikuojamas ir kitur Prūsijos karalystėje. Pavyzdžiui, tokios pat strategijos laikėsi ir Johannesas Evangelista Gossneris (Johannes Evangelista Gossner, 1773–1858), misijų draugijos (vok. Gossnersche Missionsgesellschaft), kuri veikė Berlyne, steigėjas. Pardavus rengiamo periodinio leidinio Die Biene auf dem Missionsfeld für Missionsfreunde und Missionsvereine9 egzempliorius, lėšos būdavo paskirstytos draugijos reikmėms (Iß Berlyno 1844: 31). 7 Periodinio leidinio redaktoriumi tuo metu buvo paskirtas sakytojas Johanas Ferdinandas Kelkis (Johann Ferdinand Kelch, nuo 1832 iki 1867? m.), Kaunas 1991: 40, 48. Leidinį iniciavo Karaliaučiaus misijų draugija („Karalaucʒaus Paſuntinyſtes Draugyſte“). NEP pirmtaku laikytinas 1823, 1824 ir 1825 m. ėjęs periodinis leidinys Nusidavimai Dievo karalystėje, redaktorius – Natanelis Frydrichas Ostermejeris (Kaunas 1991: 39). Deja, kol kas nerastas nei vienas šio leidinio egzempliorius, jis aprašytas pagal šaltinius (Kaunas 1991: 7–8, 26). Vaclovo Biržiškos nuomone, NEP korektūrą ir kalbą esą taisęs Frydrichas Kuršaitis (BržA III: 174). Kaunas patikslino tai, kad Kuršaitis maždaug nuo 1843 m. Nr. 1 pradėjo leidinio redagavimo darbus (Kaunas 1991: 21, 31). 8 Prūsijos Lietuvos lietuviai talerius vadindavo doleriais. Doleriai yra vartojami ir NEP. 9 Periodinis leidinys buvo leidžiamas nuo 1834 m. vokiečių kalba. Straipsniai / Articles 109 Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo 1 PAV. Periodinis leidinys lietuvių kalba Nuſidawimai apie Ewangelios Praſiplatinima tarp Ʒydu ir Pagonu (1832 m. 1 numeris), kurį pardavus dalis pelno atitekdavo misijoms remti INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Kloes Andrew A. 2016: ‘Awakening movement’ in early nineteenth-century German: the making of a modern and ortodox Protestantism: daktaro disertacija, Edinburgas: Edinburgo universitetas. Kaunas Domas 1991: Lietuvių periodikos pirmtakas, Vilnius: Lietuvių knygos draugija; Martyno Mažvydo fondas. Kaunas Domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida 1547–1940, Vilnius: Baltos lankos. [Knapp Georg Christian] 1821: Neuere Geſchichte der Evangeliſchen MiſſionsAnſtalten ʒu Bekehrung der Heiden in Oſtindien, aus den eigenhändigen Aufſäɮen und Briefen der Miſſionarien, hrsg. von D. G. Ch. Knapp, [...]. Siebʒigſtes Stück, Halle: Verlag des Waiſenhauſes. Kurßátis Fridrikis 1843: [Prakalba]. Tēkel, tai yr: Swēre tawę Swàrcʒeis ir perlèngwą ißrądo. Mißia Miriuſiujû Sʒwentēje wókißkay laikyta Kùngo E. F. Ball, kurę lietùwißką Kàlbą ißwerte Fridrikis Kurßátis, Kunigû Urēdo ißmoktas, Lietùwininkams Karaliáucʒiuje ôd apſákąſis. [...], Karaliáucʒiuje: Sʒùlco Knygdrukkawónēje, [I]–IV. LBP – Lietuvos bibliografija, Serija A. Knygos lietuvių kalba 1, 1547–1861. Papildymai, Vilnius: Mintis, 1990. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. Pakájus t’eſſie ſu jummis 1832: Pakájus t’eſſie ſu jummis [...]. – Nuſidawimai apie Ewangelios Praſiplatinima tarp Ʒydu ir Pagonu, Nr. 1, Ianuar, [1]–8. Penkioliktaſſis kas Metą důdams 1838: Penkioliktaſſis kas Metą důdams Apſiſakimas ant Ewangeliôs Praplátinimo Karaláucʒuje Suſidraugawojuſujû, kaip ſu jû Draugyſte bey tôs Draugyſtês Darbu déſtiſi. – Nuſidáwimai apie Ewangeliôs Praſiplatinimą tarp ydû ir Pagonû, Nr. 1, 2–16. Pėteraitis, Anusis 1948: Surinkimai Prūsų Lietuvoj, Lietuvių evangelikų liuteronų vyr. bažnyčios taryba, įvado žodį parašė ir spaudai parengė M. Kavolis. [Skelbimas] 1843: [Skelbimas]. – Nuſidáwimai apie Ewangẽliôs Praplátinimą tarp ydû ir Pagonû, Nr. 3, 48. Strungytė-Liugienė 2021: Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus (1753–1833) šviečiamoji veikla Klaipėdoje ir pirmieji lietuviški anglų religinės literatūros vertimai. – Knygotyra 76, 93–113. Prieiga internete: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2021.76.77. Straipsniai / Articles 117 Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo Strungytė-Liugienė Inga 2021a: Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus laiškai (1818) iš Bachmano dvaro prie Klaipėdos Religinių raštų draugijai Londone. – Knygotyra 76, 294–302. Prieiga internete: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2021.76.84. [Suvestinė] 1832-03: [Suvestinė]. – Nuſidawimai apie Ewangelios Praſiplatinima tarp Ʒydu ir Pagonu, Nr. 3, Märʒ, {48}. [Suvestinė] 1832-04: [Suvestinė]. – Nuſidáwimai apie Ewangẽliôs Praſiplátinimą tarp ydû ir Pagonû, Nr. 4, April, 64. Taigi jau pradedu! 1832: Taigi jau pradedu! – Nuſidáwim{ai} apie Ewangẽliôs Praſiplátinimą tarp ydû ir Pagonû, Nr. 1, Ianuar, 8–15. [Weiss Georg B.] 1847: Liáupſinkint Pôną Diewą wiſi Pagônai [...]. – Nuſidáwimai apie Ewangẽliôs Praplátinimą tarp ydû ir Pagônû, Nr. 2, 19–40. Zembrickis Johanas 2011: Klaipėdos apskrities istorija 3, vertė R. Adomavičius, Klaipėda: Libra Memelensis. The Support for Protestant Missions in Prussian Lithuania in the First Half of the 19th Century: The Role of Private Initiatives and the Press SUMMARY This article aims at revealing the experience of supporting protestant missions in Prussian Lithuania in the first half of the 19th century. The paper focuses on the forms of support that circulated on the private initiative of laypeople. Lithuanian periodical press and books published in Prussian Lithuania also served as a means of gathering funds. The article seeks to find out when the collection of financial support for missions began in the Lithuanian protestant community and what source this support came from. It has been determined that donations for missions had been collected in Prussian Lithuania before the Königsberg Missionary Society was established (1822). In 1820–1821, Halle Mission received substantial support from Lithuanian residents of Prussian Lithuania, participants of the religious awakening movement (Lith. surinkimai), which grew in strength throughout the 3rd decade of the century, and teachers (Lith. šulmistrai). Donations were collected by inspector of Bachmann Manor near Klaipėda (the former Memel), member of the Moravian Church Wilhelm Andreas Rhenius (1753–1833) who acted as an intermediary INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII between Lithuanians and Halle Missions. The early donations made by Lithuanian residents were directed to southeast India, Madras (currently Chennai) to support the activity of German missionary Karl Gottlieb Ewald Rhenius (1790–1838). Another form of mission support was the sale of missionary press. Partly for this purpose, Lithuanian periodical publication Nuſidawimai apie Ewangelios Praſiplatinima tarp Ʒydu ir Pagonu was published (from 1832, editor Johann Ferdinand Kelch) in Prussian Lithuania. Local Evangelical Lutheran priests propagated the missions and participated in the collection of donations; among them was priest Friedrich Kurschat (Frydrichas Kuršaitis, 1806–1884), the future professor of theology at the University of Königsberg and author of the Lithuanian grammar. Kurschat translated the sermon Tēkel, tai yr: Swēre tawę Swàrcʒeis ir perlèngwą ißrądo by Lutheran priest Ernst Friedrich Ball (published in Königsberg in 1843), and the funds received from its sales were to be directed for missionary and temperance societies. On balance, it should be noted that the model of mission support was designed to reduce the state’s burden. The financial burden was shared between prosperous or well-off religious residents of the Kingdom of Prussia. On the other hand, the publications advocated that the duty of spreading Christianity in non-Christian countries, supporting the poor and their education had to be taken on not only by the king and priests but also by the common Lithuanian residents of the Prussian province. A person who donated for missions had to understand that the support for missions was not a local event but a phenomenon encompassing Europe and other countries of the world united by Christianity and Christian values. Each contributing person served a common cause of the world’s protestants. A contributing person could feel that he or she was not lonely but rather formed a part of a large communities of Christians who supported, contributed to, and approved the idea of Christianization. Įteikta 2022 m. spalio 25 d. INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]