Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

206 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2538-9502 Mokslinių tyrimų kryptys: etnolingvistika, kognityvinė lingvistika, lingvistinė kultūrologija, gretinamoji kalbotyra. DOI: doi.org/10.35321/all88-10 DRAUGAS IR PRIEŠAS KAIP PASAULIO KATEGORIZACIJOS ATSKAITOS TAŠKAI LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE Friend and Enemy as Reference Points for World Categorization in the Worldview of the Lithuanian Language ANOTACIJA Straipsnyje lyginamos su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamos draugiškumo ir priešiškumo kategorijos. Remiantis prieveiksmių draugiškai ir priešiškai junginių su įvairios semantikos veiksmažodžiais analize, siekiama atskleisti, kokioms situacijoms suvokti lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje pasitelkiama analogija su draugais ir priešais. Dėmesys sutelkiamas į tai, kaip kalbos pasaulėvaizdyje fiksuojama galimybė perduoti draugišką arba priešišką santykį, kuriais iš jutimų, remiantis naiviosios psichologijos logika, toks santykis suvokiamas. Straipsnio teiginiai paremti pavyzdžių iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno analize. Šis tyrimas ne tik suteikia informacijos apie draugiškumo ir priešiškumo kategorijų turinį, bet ir papildo tai, kas jau žinoma apie DRAUGO ir PRIEŠO suvokimo lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ypatumus. ESMINIAI ŽODŽIAI: draugas, kalbos pasaulėvaizdis, pasaulio kategorizacija, konceptas, naivioji psichologija, priešas. Straipsniai / Articles 207 Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ANNOTATION The article compares the categories of draugiškai (friendly) and priešiškai (hostile) associated with the worldview of the Lithuanian language. Using the analysis of the combinations of the adverbs draugiškai and priešiškai and the verbs of various semantics, the aim is to reveal the situations the understanding of which requires the analogy with friends and enemies in the worldview of the Lithuanian language. Attention is focused on how the worldview of the language captures the possibility of conveying a friendly or hostile relationship and through which senses such a relationship is perceived based on the logic of naïve psychology. The statements of the article are based on the analysis of examples from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language compiled at the Centre of Computational Linguistics of Vytautas Magnus University in Kaunas. This study not only provides information about the content of the categories of friendliness and hostility, but also adds to what is already known about the particularities of the perception of FRIEND and ENEMY in the worldview of the Lithuanian language. KEYWORDS: concept, enemy, friend, the worldview of language, naive psychology, world categorization. ĮVADINĖS PASTABOS Pasaulio kategorizacijos tyrimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje jau gerokai pažengę į priekį. Jie suaktyvėjo XXI a. pradžioje, kai pasirodė daug kognityvinės lingvistikos idėjoms artimų darbų, kuriuose analizuoti su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejami konceptai (Aleksaitė 2018; Bogdzevič 2020; Gaidienė, Liutkevičienė 2019; Rutkovska, Smetonienė, Smetona 2017; 2019; Smetonienė, Smetona, Rutkovska 2021), gretinti dviejų ar kelių kalbų pasaulėvaizdžiams būdingi pasaulio suvokimo ypatumai (Cibulskienė 2020; Jurgaitis 2015). Tokio pobūdžio tyrimai įdomūs dėl galimybės aprašyti kalboje užfiksuoto pasaulio vaizdo specifiką, jie atskleidžia ta kalba kalbančios tautos vertybių sistemą, numanomus elgesio modelius. Kalba padeda kategorizuoti tikrovę, t. y. ją geriau suprasti, atskirti reiškinius, daiktus ir charakteristikas vienus nuo kitų. Kad kategorizacija būtų dar paprastesnė, pasitelkiama analogija su geriau pažįstamais ir suprantamais tikrovės fragmentais, kuriems patiems nebereikia papildomo paaiškinimo. Tikslas, uždaviniai, metodai. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra aprašyti ir tarpusavyje palyginti dalį su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamų draugiškumo ir priešiškumo kategorijų – kitaip tariant, išanalizuoti, koks elgesys, būsenos ir charakteristikos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje apibūdinami kaip būdingi draugui ir priešui, kuriais iš jutimų, remiantis naiviosios SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII psichologijos logika, suvokiamas draugiškas ir priešiškas santykis. Tikslui pasiekti kelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno surinktuose prieveiksmių draugiškai ir priešiškai vartojimo pavyzdžiuose aprašomas situacijas, pavyzdžius suklasifikuoti pagal tai, kuris jutimas, remiantis kalbos pasaulėvaizdžio logika, yra pasitelkiamas perduodamam santykiui suvokti. 2. Palyginti, su kokiais veiksmais ir būsenomis siejami ir kuriais jutimais suvokiami tarpusavio ryšiai yra apibūdinami prieveiksmiais draugiškai ir priešiškai. Rengiant straipsnį, remtasi žodžių draugiškai ir priešiškai junginių analize – sukaupta daugiau kaip 1000 pavyzdžių iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno: 829 žodžio draugiškai ir 360 žodžio priešiškai. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir tiriamosios medžiagos pobūdį pasitelkti aprašomasis, interpretacijos, konceptualiosios analizės ir gretinamasis metodai. Klausimo ištirtumas. Siekis atskleisti, kaip draugams ir priešams būdingo elgesio suvokimu pasinaudojama kategorizuojant pasaulį – panašių tyrimų tęsinys. Jau aprašyta, kiek nacionalinio charakterio specifiką atskleidžia visų žodžio lietuviškas, -a formų junginių analizė (Papaurėlytė-Klovienė 2009), lygintos kalboje užfiksuotos tipiško moterų, vaikų ir vyrų elgesio charakteristikos (Papaurėlytė-Klovienė 2008), aptarta, kokioms situacijoms apibūdinti pasitelkiami žodžiai dieviškai (Papaurėlytė-Klovienė 2015) ir velniškai (PapaurėlytėKlovienė 2015a). Žodžiai draugas ir priešas yra sulaukę Lietuvos kalbininkų dėmesio. Jonas Klimavičius aptarė žodžių draugas, draugiškas, draugingas vartojimą ir siekė atsakyti į klausimą, ar žodis draugingas yra vartotinas (Klimavičius 2008: 133–140). Elena Akimova ir Ina Boikienė, rašydamos apie lietuvių vyriškos ir moteriškos kalbinės sąmonės tyrinėjimo problemas, rėmėsi asociacijų eksperimento, kuriame, be kitų stimulų, buvo pasitelktas ir žodis draugas, pavyzdžiais (Akimova, Boikienė 2001). Viktorijos Makarovos straipsnyje pristatyti lietuvių kultūros koncepto PRIEŠAS ir rusų kultūros koncepto ВРАГ lyginamosios analizės rezultatai. Atlikdama analizę autorė rėmėsi 100 pavyzdžių iš publicistikos diskurso. Kalbininkė siekė atskleisti, kas yra vadinamas priešu, kokie požymiai būdingi priešui ir kokius veiksmus jis atlieka (Makarova 2014). Iš dalies su priešo vaizdinio aprašymu yra susijęs ir kitas tos pačios mokslininkės straipsnis, kuriame ji analizavo, kaip Lietuvos žiniasklaidoje pateikiama priešprieša tarp lenkiškumo ir lietuviškumo. Pasak autorės, Lietuvoje vyksta informacinis karas prieš lenkų tautinę mažumą, kurio rezultatas – visuomenės sąmonėje sukurta sąsaja tarp lenkiškumo ir negatyvių dalykų, lenkų suvokimas Straipsniai / Articles 209 Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje kaip priešų (Makarova 2013; apie priešiškai nusiteikusių lenkų vaizdinį dar žr. Šeina 2018). Naujausias draugo ir priešo suvokimo lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ypatumus atskleidžiantis darbas yra Loretos Vaičiulytės-Semėnienės, Veslavos Čižik-Prokaševos, Aurelijos Gritėnienės, Danutės Liutkevičienės ir Anželikos Gaidienės monografija Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė (2023). Monografijoje apibendrinama, kad draugais vadinamus žmones gali sieti simpatija arba kūniškas intymumas. Pabrėžiama, kad tokie santykio tipai gali pramaišiui keisti vienas kitą: yra tikimybė, kad draugystę pakeis kūniška meilė; taip pat gali būti, kad, kūniškai meilei išblėsus, vėl tampama arba liekama draugais – labai gerais pažįstamais (Vaičiulytė-Semėnienė, Čižik-Prokaševa, Gritėnienė, Liutkevičienė, Gaidienė 2023: 125; taip pat žr. Vaičiulytė-Semėnienė 2020). Toje pačioje monografijoje konstatuojama, kad priešo vaizdinys, remiantis įvairių tipų tekstais, parašytais lietuvių kalba, gali būti keleriopas. Taip vadinama užpuolusi kitos šalies kariuomenė, nedraugiškai nusiteikusi šalis ar jos tauta, nedraugiškai nusiteikęs žmogus, darantis žalą abstraktus reiškinys ar konkretus negyvas dalykas. Dažniausiai šiuo žodžiu pavadinami priešingų įsitikinimų žmonės. Daroma išvada, kad priešo ir draugo statusas linkęs kisti, t. y. buvęs priešas gali tapti draugu, o draugas priešu (Vaičiulytė-Semėnienė, Čižik-Prokaševa, Gritėnienė, Liutkevičienė, Gaidienė 2023: 161–162; taip pat žr. Gaidienė 2020). Tikimasi, kad šiame straipsnyje pristatomo tyrimo išvados papildys tai, kas, remiantis kalbine medžiaga, jau yra žinoma apie draugų ir priešų suvokimą lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Teorinis tyrimo pagrindas. Siekiant aprašyti draugiškumo ir priešiškumo kategorijas remiamasi kognityvinei lingvistikai artimesniu požiūriu į kategorijos esmę, išlaikomas kompromisas tarp struktūrinės ir kognityvinės kalbotyros. Kategorizacija yra tiesiogiai susijusi su pasaulio konceptualizacija: iš aplinkos žmogus gauna informacijos, ją turi suvokti, apdoroti, sutvarkyti ir išsaugoti taip, kad bet kada informaciją pavyktų greitai surasti ir ja pasinaudoti. Gaunamos ir kaupiamos informacijos pagrindu sąmonėje susidaro konceptai. Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad konceptas yra mąstymo vienetas, informacija apie daiktą ar reiškinį, esanti žmogaus, žmonių grupės ar tautos sąmonėje. Koncepto turinį galima perduoti įvairiais būdais – dailės kūriniais, muzika, vaidyba etc., bet informatyviausiu būdu laikoma kalba (daugiau apie konceptą žr. Papaurėlytė-Klovienė 2007: 15–20). Reikia pripažinti, kad ir kalbinėmis priemonėmis išreikštas koncepto turinys nebūtinai visų kalbos vartotojų bus suprastas absoliučiai vienodai. Vis dėlto galima prognozuoti, kad, suvokiant žodžių reikšmes, bendrumo bus daugiau, nei, SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 210 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII pavyzdžiui, bandant nutarti, kokia informacija perduodama dailės kūrinio formomis ar spalvomis1. Kategorizaciją ir konceptualizaciją sieja klasifikacinis pobūdis, bet jų tikslai ir rezultatai skiriasi. Konceptualizacijos rezultatas – minimalūs patirties vienetai, konceptai. Panašius konceptus kategorizacija susieja į stambesnes klases – kategorijas. Būtina paminėti, kad nors kategorijos aprašymas suteikia informacijos apie konceptą, kuris sieja kalbamosios kategorijos narius, vis dėlto lygybės ženklo tarp pasaulio kategorizacijos fragmento aprašymo ir atitinkamo koncepto aprašymo rašyti negalima. Svari priežastis kategorijos aprašymo neprilyginti koncepto aprašymui yra apibrėžtas aprašymo laukas. Kaip tiriamąją medžiagą imant žodžių draugiškai ir priešiškai junginius su veiksmažodžiais informacijos gaunama tik apie kalbos vartotojų DRAUGUI ir PRIEŠUI priskiriamus veiksmus, patiriamas būsenas, todėl galimai lieka neaprašytos kitos, statiškesnės jų charakteristikos. Žinoma, visiškai atskirti kategorijos aprašymo nuo koncepto aprašymo taip pat nereikia, dalis su kategorija ir konceptu siejamos informacijos sutampa, todėl, siekiant aprašyti pasaulio kategorizacijos ypatumus ir sutelkus dėmesį į kurį nors vieną atskaitos tašką, informacijos apie konkretų konceptą (ar konceptus) taip pat gaunama. Pasaulio kategorizacijos aprašymas visada suteikia informacijos apie kalbos pasaulėvaizdžio specifiką. Kadangi aprašomame tyrime dėmesys sutelktas į su žmonių santykiais, emocijų ir jausmų sfera siejamas draugiškumo ir priešiškumo kategorijas, galima patikslinti, kad straipsnyje aprašomas lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiui būdingos naiviosios psichologijos fragmentas. Naiviąja psichologija laikomas kalbos priemonėmis eksplikuojamas kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuotas žmogaus vidinio pasaulio reiškinių prigimties, jų priežastinių ryšių ir raiškos būdų suvokimas. Kalbos pasaulėvaizdis yra visas kalboje atspindėtas tautos gyvenimo būdo, aplinkos, vertybių sistemos, pasaulio suvokimo ir elgesio modelių vaizdas, t. y. apima absoliučiai viską – ir tai, kas konkretu, ir tai kas nekonkretu. Naivioji psichologija yra išsaugojusi suvokimą apie vidinio pasaulio reiškinius, kuris buvo vienintelis tol, kol jį pakeitė empiriškai pagrįstos žinios apie pasaulį (daugiau apie kalbos pasaulėvaizdį žr. Papaurėlytė-Klovienė 2007: 23–26). Straipsnyje minimi terminai kalbos pasaulėvaizdžio logika ir naiviosios psichologijos logika susiję tokiu pačiu visumos ir dalies santykiu. Vartojant terminą 1 Konceptą apibrėžti kaip absoliučiai visą informaciją nėra tikslinga, nes, keičiantis patirčiai, keičiasi ir koncepto apimtis. Be to, su skirtingais žmonėmis, žmonių grupėmis siejamų konceptų apimtis gali skirtis, plg. laisvės suvokimą pokario kovų dalyvio ir XXI a. trečiojo dešimtmečio paauglio sąmonėje. Straipsniai / Articles 211 Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje kalbos pasaulėvaizdžio logika galvoje turimas tas pasaulio vaizdas ir tie ryšiai tarp daiktų, reiškinių ir procesų, kurie užfiksuoti kalboje, nors moksliniam pasaulio vaizdui jie prieštarauja. Pavyzdžiui, pasakymas saulė leidžiasi tikrovės neatitinka, bet jis vartojamas, perduodamas iš kartos į kartą. Naiviosios psichologijos logika – kalboje užfiksuoti ryšiai tarp psichinio gyvenimo reiškinių. Pavyzdžiui, naiviosios psichologijos logiką iliustruoja pasakymas rudeninė depresija. DRAUGIŠKO IR PRIEŠIŠKO SANTYKIO RAIŠKA LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE Lietuvių kalbos žodyne žodis draugiškai minimas apibūdinant dvi iš penkių būdvardžio draugiškas reikšmių: 1. būdingas draugui, bičiuliškas: draugiškas pasielgimas. draugiškai adv.: Paprastai draugiškas žmogus draugiškai ir elgiasi. 3. bendras: [Sutvėrimas] yra darbas draugiškas trijų personų dievystės. draugiškai: Draugiškai audžia (LKŽe). Prieveiksmis priešiškai tame pačiame žodyne nurodomas šalia būdvardžio priešiškas pirmosios reikšmės ‘nedraugiškas, nepalankus’: Jų santykiai yra priešiški. priešiškai. Girniui atrodė, kad Gedutis žiūri į jį iš aukšto, priešiškai, su blogai paslėptu nepasitenkinimu (LKŽe). Bendrinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad prieveiksmis draugiškai turi dvi reikšmes. Pirmoji reikšmė siejama su pirmąja būdvardžio draugiškas reikšme (‘būdingas draugams; sin. bičiuliškas’), antroji – su trečia minėto būdvardžio reikšme (‘taikingas, kaimyniškas’). Žodis priešiškas yra įtrauktas į žodyno rankraštyną, informacija apie jį renkama (BLKŽe). Antonimų žodyne su kalbamaisiais prieveiksmiais darybiškai susiję būdvardžiai draugiškas ir priešiškas yra nurodomi kaip antonimai (Ermanytė 2003: 90), vadinasi, draugiškai ir priešiškai taip pat yra antonimai, todėl turi ir bendrų, ir besiskiriančių semų. Klasifikuojant iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno surinktus prieveiksmių draugiškai ir priešiškai vartojimo pavyzdžius pirmiausia remtasi tuo, kad, suvokiant apibendrintai, tokios situacijos sieja du dalyvius: tą, kuris siekia savo santykį ištransliuoti (jis straipsnyje bus vadinamas adresantu), ir tą, kuriam minėta informacija skiriama (adresatą). Kadangi situacija be adresato prarastų prasmę, visi su prieveiksmiais draugiškai ir priešiškai vartojami veiksmažodžiai klasifikuojami pagal tai, kuriuo iš penkių žmogui būdingų jutimų – rega, klausa, lyta, skoniu ar uosle – tais veiksmažodžiais pavadinti veiksmai ar būsenos ir SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII iš jų gaunama informacija yra suvokiami (plačiau apie jutimus žr. Myers 2000: 147–184). Aprašant su kiekvienu iš jutimų siejamų draugiško arba priešiško santykio demonstravimo būdų visumą veiksmažodžius2 siekiama sisteminti – pagal galimybes išskirti ir aptarti semantines grupes3. 1. Rega Rega gali būti suvokiami ne tik visai šalia esantys, bet ir nutolę objektai. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad, remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio logika, rega yra tas jutimas, kuris padeda suvokti su labai skirtingos semantikos veiksmažodžiais siejamus draugiškumo ir priešiškumo raiškos būdus. Kadangi žmonėms bendraujant veidas paprastai matomas geriausiai, draugiškumo ir priešiškumo raiškai, kaip rodo lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio medžiaga, pasitelkiamos akys, žvilgsnis. Tokios situacijos apibūdinamos regėjimo semantinės grupės veiksmažodžiais. Šie veiksmažodžiai gali būti suprantami dvejopai: ir kaip tiesiogiai pavadinantys suvokimą akimis, ir kaip išcentrinių ryšių rezultatas, pasitelkiami apibūdinti situacijai, kai išsakomas požiūris į kalbamąjį objektą, nuomonė. Riba tarp pirmosios ir antrosios reikšmės būna ir labai subtili, aprašytą situaciją galima suvokti dvejopai, plg.: Labai draugiškai žiūrima į turistus, vis dėlto jie – pajamų šaltinis; Į valstybę būtų galima žiūrėti nuoširdžiai draugiškai. Pagrįsta būtų regėjimo semantinės grupės veiksmažodžių išcentrinių ryšių aktualizacijos pavyzdžius priskirti ir prie tų, kurie suvokiami mišriais pojūčiais. Dalis pavyzdžių situaciją apibūdina labai aiškiai, nes jau pačių regėjimo veiksmažodžių semantika implikuoja atitinkamą vertinimą. Kaip ir kalboje įprasta, vertinimas dažniausiai yra neigiamas, o atitinkamas prieveiksmis tokį vertinimą dar labiau sustiprina. Šiame kontekste dažniau vartojamas žodis priešiškai, tą pačią reikšmę turi ir su neiginiu pavartotas draugiškai, plg.: [...] į mus skersakiuoja nelabai draugiškai; [...] pro šalį praėjo dvi mergužėlės lakuotais kuodais, priešiškai dėbtelėjo į mane; Geležinkelininkas priešiškai stebeilijo. Kai kuriais atvejais veiksmažodžio semantika iš dalies prieštarauja šalia esančiam prieveiksmiui, taip galimai kuriamas netikėtumo efektas, pvz., Šis pašnairavo visai draugiškai. 2 Atsirenkant pavyzdžius tyrimui nebuvo orientuojamasi į kiekybę, nesiekta paminėti absoliučiai visų žodžių, sudarančių junginius su draugiškai ir priešiškai – keltas tikslas atspindėti tų žodžių įvairovę ir ryšį su įvairiomis nekalbinės tikrovės situacijomis. 3 Siekiant išvengti pernelyg plačių arba pernelyg siauros apimties semantinių grupių, nesistengiama į semantines grupes susieti absoliučiai visų veiksmažodžių, apie kuriuos rašoma. Straipsniai / Articles 213 Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje Kai regėjimo semantinei grupei priklausantis veiksmažodis pats savaime su jokiu vertinimu nėra siejamas (nužvelgti, pažvelgti, nežiūrėti, stebėti, sužiurti, žiūrėti), jo reikšmę sukonkretina būtent prieveiksmis, plg.: [...] draugiškai žvelgiame į tai, su kuo esame susigyvenę; Tomas draugiškai žiūrėjo į mane viena mėlyna ir viena ruda akimi; [...] žmonės Kaune į dviratininkus žiūri priešiškai; Jis iš lėto priešiškai nužvelgė po kambarį išsibarsčiusius negausius lankytojus; [...] mačiau, kaip priešiškai sužiuro į mane subėgęs personalas; Gana priešiškai savo pačių iš šono stebėtus įvykius vertino. Remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio logika, tarp rega suvokiamų draugiško santykio apraiškos būdų esama mimikos ir gestų. Vienas iš pačių dažniausių su prieveiksmiu draugiškai vartojamų ir santykį tarp adresanto ir adresato parodančių veiksmažodžių yra šypsotis. Šypsena jau pati savaime parodo, kad arba situacijos dalyvius sieja draugiškas santykis, arba tokio santykio siekiama. Draugiška šypsena gali papildyti kalba perteikiamą informaciją, pvz.: – Nieko, nieko, – draugiškai nusišypsojo pro akinius; Jis kalbėjo paprastai, nuoširdžiai, draugiškai šypsodamasis; Pabandžiau neūžaugai draugiškai nusišypsoti. Pavyzdžiuose užfiksuota, kad, norint parodyti draugišką požiūrį, informatyvu tiesiog šypsotis, kurti santykį vien mimika, pvz.: Jos iš tolo man draugiškai šypsojosi; [...] nenuleido akių, žvelgė į jį irgi nuoširdžiai, draugiškai šypsodama; Mergaitės man draugiškai šypsojosi ir bruko savo albumėlius. Kiti panašią mimiką apibūdinantys veiksmažodžiai, remiantis kalbos pasaulėvaizdžio logika, taip pat gali būti siejami su draugiškumo raiška, tik situacijos aprašyme fiksuojama ir daugiau niuansų, pvz.: Pagaliau jis sureagavo draugiškai vyptelėdamas; [...] nurijęs jį kartu su seilėmis, prisiverčiau draugiškai išsiviepti. Šiuo atveju veiksmažodis labiau akcentuoja ne draugišką santykį, o tiesiog iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą ar pyktį padarytą grimasą. Antrajame pavyzdyje tokį įspūdį dar labiau sustiprina veiksmažodis prisiversti. Vadinasi, ir prieveiksmiu draugiškai pavadinamas santykis gali būti nutolęs nuo to, kuris prototipiškai suvokiamas kaip būdingas draugui. Be šypsenos, draugiško santykio raiškos būdai yra mirktelėjimas, galvos linktelėjimas ar kilstelėjimas (kilstelėti galvą, linktelėti, mirksėti, mirktelėti, mojuoti, mostelėti ranka), plg.: [...] ji draugiškai kilstelėjo galvą pasisveikindama; [...] žingsniuoja per miestą, rankas susimetęs už nugaros, draugiškai linksėdamas susirinkusiems. Rega suvokiami rankų judesiai erdvėje: Levinas ir Dyteris draugiškai iš tolo pamojavo, kai bandžiau juos prisišaukti; Hermis draugiškai mosteli jam ir ištiesia ranką. Dalis rega suvokiamų draugiško arba priešiško santykio raiškos situacijų yra statiškos ir nebūtinai griežtai apibrėžiamos laiko atžvilgiu. Tokios situacijos SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 214 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII paprastai aiškaus rezultato neturi, svarbu ir pats vyksmas, ir jo metu išreiškiamas santykis. Aprašymuose aiškūs yra ir adresantas, ir adresatas, pvz.: [...] padalinys savo ruožtu auditorių turėtų pasitikti draugiškai; [...] trys vyrai, kuriuos Abraomas draugiškai priėmė ir vaišino po medžiu; Jie mane labai draugiškai sutinka, meta savo ūkiškus darbus. Tokios pačios situacijos gali būti apibūdinamos ir priešingai – sutinkant, pasitinkant, priimant reiškiamas priešiškas požiūris, pvz.: [...] medikės paraišką kai kurie nuteistieji sutiko priešiškai ir koneveikė ryžtingai nusiteikusią gydytoją; [...] demokratiški tiek, kiek tai įmanoma priešiškai priimtos vakarietiškos koalicijos; [...] priėmimo skyriuje mus pasitiko gana priešiškai. Situacija, kai sutinkama arba pasitinkama priešiškai, gali būti patikslinta kitais apibūdinimais, kurie parodo, kiek konkrečiu atveju žodžiui priešiškai priskiriama reikšmė yra arti kalbamosios priešiškumo kategorijos centro, plg.: [...] jie buvo sutikti šaltai bei priešiškai; [...] gyventojai Vakarų žiniasklaidos atstovus sutiko itin priešiškai; Ypač priešiškai portugalai sutikdavo naujokus. Veiksmažodis sutikti išsiskiria stipriais išcentriniais ryšiais, todėl gali būti vartojamas ir požiūriui apibendrintai nusakyti, plg.: [...] kalbininkų priimami sprendimai neretai sutinkami priešiškai; Pasaulis, į kurį atėjome, sutiko mus priešiškai; Kritika ir publika tokius paveikslus sutiko labai priešiškai, negailėjo įžeidimų ir patyčių; [...] susitarimas Lenkijoje sutiktas šaltai ir net priešiškai. Veiksmažodis dirbti siejamas su veiksmu, turinčiu bent jau teoriškai įmanomą rezultatą, prieveiksmis draugiškai tokiame kontekste gali būti pastiprinamas žodžiu kartu. Vadinasi, galima teigti, kad aktualizuojamos dvi galimos draugiškai reikšmės: ‘taip, kaip daro draugai’, ‘kartu, bendrai’, pvz.: [...] tai bendravimo būdas pradėti darbo dieną ir draugiškai kartu dirbti; [...] toliau dirbom draugiškai ir pavyko įtikinti Seimą. Rega suvokiamus rezultatus turi maisto gaminimas, valgymas, gėrimų vartojimas. Kai tokias situacijas pavadinantys veiksmažodžiai vartojami su prieveiksmiu draugiškai, aktualizuojama prieveiksmio reikšmė ‘kartu, bendrai’, plg.: [...] užsukti pas jį į kajutę, paplepėti, draugiškai išmaukti stiklą; [...] išsiaiškinę nesusipratimą, visi trys draugiškai pasigėrė; Raselė susirado bulvių ir jie draugiškai ėmė gaminti pietus. Situacijų aprašymuose, kai dėmesys sutelkiamas ne į patį valgymo faktą, o jį vyksmo pobūdį, aktualizuojama prieveiksmio draugiškai reikšmė ‘taip, kaip daro draugai’, pvz.: Pietūs praėjo gana draugiškai; Nanis juodai jį traukė savęsp, draugiškai vaišindamas kava ar gurkšniu gero vyno. Gebėjimas veikti draugiškai ir priešiškai, vadinasi, ir būti susijusiam draugiškumo arba priešiškumo santykiu, remiantis lietuvių kalboje užfiksuotu pasaulio vaizdu, būdingas ne tik žmonėms, bet ir katėms, šunims. Kadangi gyvūnai žmonėms įprasta kalba nekalba, jų perduodamas santykis paprastai gali būti suvokiamas rega, plg.: Bet matydamas draugiškai uodegą vizginantį šunį [...]; Straipsniai / Articles 221 Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje santykį7. Absoliuti dauguma pavyzdžių aprašo situacijas, kuriose tiek draugiškumo, tiek priešiškumo raiškos adresatai ir adresantai yra žmonės. Vis dėlto lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiui būdinga gebėjimą išreikšti emocinį santykį suteikti ir arčiausiai žmogaus esantiems gyvūnams – esama pavyzdžių, kuriuose kaip gebantys reikšti draugiškumą apibūdinami šuo, kalakutas, katė. Padaryta išvada, kad gerokai didesnė veiksmų įvairovė siejama su žodžiu draugiškai. Adresantas tokį santykį dažniausiai transliuoja rega ir klausa suvokiamais būdais, draugiškumas išreiškiamas ir į kontakto siekį orientuotais gestais, kurių suvokimas galimas pasitelkus dar vieną jutimą – lytą. Situacijos, kai šalis sieja draugiški santykiai, pobūdis gali būti įvairus: tai ne tik kontakto užmezgimas ir palaikymas, bet ir produktyvūs veiksmai, turintys apčiuopiamą rezultatą. Su žodžiu draugiškai siejami veiksmažodžiai įvairesni dėl paties santykio esmės, nes jis numato tolesnio bendra(darbia)vimo perspektyvą. Aptariamuose kontekstuose galima išskirti dvi pagrindines žodžio draugiškai vartojimo reikšmes: draugiškai ‘taip, kaip daro draugai’ ir draugiškai ‘bendrai, kartu’. Pirmoji reikšmė laikytina pagrindine, svarbesne, ji motyvuoja antrąją, nes veiksmas kartu įmanomas esant bendriems interesams, draugiškiems santykiams. Kai prieveiksmis draugiškai, vartojamas su tais veiksmažodžiais, kurie pavadina į rezultatą orientuotą veiksmą, aktualizuojama reikšmė ‘bendrai, kartu’. Draugiškai, pavartotas junginiuose su veiksmažodžiais, kurių pavadinami veiksmai konkretaus rezultato ar bent orientacijos į jį neturi, gali būti laikomas esančiu arčiau draugiškumo kategorijos centro, jei lyginsime su minėta šio žodžio reikšme ‘bendrai, kartu’. Žodis draugiškai gali būti patikslinamas vienu ar keliais žodžiais, vadinasi, jo apibūdinimai yra išsamūs, palieka daugiau laisvės interpretacijai, platesnė ir paties žodžio reikšmė. Prieveiksmis priešiškai yra gerokai ribotesnis. Kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota nuostata, kad bendravimas tokio santykio atveju sunkiai įmanomas, juo labiau nepavyktų ir bendra veikla – priešas yra linkintis bloga, todėl veikti kartu neįmanoma, veikiama nebent vienas prieš kitą, destruktyviai, geriausiu atveju visiškai neturima bendrų reikalų. Pagal analogiją su draugiškumo kategorija žvelgiant į priešiškumo kategoriją galima sakyti, kad pastaroji yra glaudesnė, turi mažiau reikšmių niuansų. Su žodžiu priešiškai junginius sudarantys veiksmažodžiai apibūdina ne tokias įvairias situacijas. Paprastai apsiribojama pradiniu kontaktu. Remiantis naiviosios psichologijos logika, priešiškas santykis dažniau suvokiamas rega, kartais klausa ar mišriais jutimais, bet nebuvo pavyzdžių, kuriuose būtų kalbama apie raišką per prisilietimus – priešiškumas koreliuoja su konfrontacija, atitolimu. 7 Žinoma, žmogus gali būti priešiškas sau pačiam, tačiau to išreikšti nėra būtinybės. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 222 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Vertinant draugiškumo ir priešiškumo kategorijas kaip visumą, darytina išvada, kad žodžių draugiškai ir priešiškai junginių su konkretesnės reikšmės prieveiksmiais ar (ir) veiksmažodžiais, pavadinančiais įvairiais jutimais suvokiamus veiksmus, būsenas, analizė atskleidžia draugiško ir priešiško santykio niuansus. Galima konstatuoti, kad daliai veiksmažodžių, vartojamų su prieveiksmiais draugiškai ir priešiškai, būdingas polinkis į išcentrinius ryšius, t. y. sakinio turinį galima suvokti ir tiesiogiai, ir turint galvoje pavadinimo perkėlimą kitos semantinės grupės turiniui aprašyti. Išcentrinių ryšių aktualizacija yra kaip būtinybės išreikšti patį bendriausią vertinimą (gerai vs. blogai) prielaida. Pasaulio kategorizacija atskaitos taškais laikant DRAUGĄ ir PRIEŠĄ, t. y. draugiškumo ir priešiškumo kategorijas, yra pasaulio kategorizacija remiantis vertinimu ir tai yra gerai vs. ir tai yra blogai. LITERATŪRA Aleksaitė Agnė 2018: Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. – Bendrinė kalba 91. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/ article/view/80. Akimova Elena, Boikienė Ina 2001: Lietuvių vyriškosios ir moteriškosios kalbinės sąmonės tyrinėjimo problemos. – Filologija 4(17), 121–129. BLKŽe – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Bogdzevič Monika 2020: PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmai lietuvių kalboje iš kognityvinės ir kultūrinės perspektyvos: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Cibulskienė Jurga 2020: Cross-linguistic metaphorical representation ot the #MeToo movement: communicating attitudes. – Respectus Philologicus 38(43), 54–66. Dmitrieva Ljubov’ I. 2003: Дмитриева, Любовь И. Словарь языка жестов [Slovar’ jazyka žestov], Москва: Издательство АСТ [Moskva: Izdatel’stvo AST]. Gaidienė Anželika, Liutkevičienė Danutė 2019: Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa). – Bendrinė kalba 92. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/391/469. DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.12. Straipsniai / Articles 223 Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje Gaidienė Anželika 2020: Priešas „Lietuvių kalbos žodyne“. – Bendrinė kalba 93. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/2064. DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12. Jurgaitis Nedas 2015: Krizės konceptas lietuvių ir vokiečių kalbose: daktaro disertacija, Šiauliai: Šiaulių universitetas. Klimavičius Jonas 2008: Draugiškas, draugingas, draugus. – Kalbos kultūra 81, 133–140. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. Makarova Viktorija 2013: Priešo įvaizdžio formavimas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse: lenkų klausimas. – Respectus philologicus 24(29), 213–221. Makarova Viktorija 2014: Литовское слово PRIEŠAS и русское слово ВPAГ [Litovskoe slovo PRIEŠAS i russkoe slovo VRAG]. – Res humanitariae 16, 182–191. Myers David G. 2000: Psichologija, Kaunas: Poligrafija ir informatika. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2007: Lingvistinės kultūrologijos bruožai, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2008: Vaikų, moterų ir vyrų elgesys kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas (remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio medžiaga). – Filologija 13, 106–119. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2009: Lietuvių nacionalinis charakteris lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje: ar galime vadintis darbščiaisiais pavyduoliais? – Acta humanitarica universitatis Saulensis 8: Vardas kultūroje, 244–252. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2015: Dieviškumo kategorija lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. – Valoda dažādu kultūru kontekstā 25: zinaātnisko rakstu krājums, Daugavpils: Daugavpils Universitātes akademiskais apgāds „Saule“, 231–237. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2015a: Velnias kaip pasaulio kategorizacijos taškas. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 22: Šventieji ir nelabieji kultūroje, 193–206. Rutkovska Kristina, Smetonienė Irena, Smetona Marius 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidykla. Rutkovska Kristina, Smetonienė Irena, Smetona Marius 2019: Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ 224 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Smetonienė Irena, Smetona Marius, Rutkovska Kristina 2021: Žemė. Duona. Motina, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Šeina Viktorija 2018: Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje. – Naujasis Židinys-Aidai 7, 25–30. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2020: DRAUGO konceptas publicistikoje. – Vertybės lenkų ir lietuvių kalbų pasaulėvaizdyje. D. 1. Teorinės prielaidos ir interpretacijos, sud. K. Rutkovska, S. Nebrziegowska-Bartminska, Vilnius: Vilniaus universiteto leidyk la, 337–365. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta, Čižik-Prokaševa Veslava, Gritėnienė Aurelija, Liutkevičienė Danutė, Gaidienė Anželika 2023: Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Friend and Enemy as Reference Points for World Categorization in the Worldview of the Lithuanian Language SUMMARY The research aims to describe and compare some of the categories of friendliness and hostility, i.e. to analyse what actions and states are described as typical of friend and enemy in the worldview of the Lithuanian language. The research was based on the analysis of the combinations of the adverbs draugiškai (friendly) and priešiškai (hostile). Over 1,000 examples were drawn from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language: 829 words draugiškai and 360 words priešiškai. Considering the purpose of the research and the nature of the research material, descriptive, interpretive, conceptual analysis and comparative methods were employed. The classification of the examples of adverbs draugiškai and priešiškai was based on the fact that such situations generally connect two sides: the one who seeks to send his/her relationship and the one to whom the said message is sent. Since the situation without the addressee would lose its meaning, all verbs used with the adverbs draugiškai and priešiškai are classified taking into account through which of the five human senses, namely sight, hearing, touch, taste or smell, the information is perceived. Straipsniai / Articles 225 Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje It was concluded that a much wider range of actions is associated with the word draugiškai. The addressee usually sends such a relationship perceived by sight and hearing; friendliness is also expressed by gestures aimed at the pursuit of contact, the perception of which is possible with the help of another sense, i.e. touch. The nature of a situation where both sides are on friendly terms can be diverse: it is not only the establishment and maintenance of contact, but also productive actions with a tangible result. Verbs used with the word priešiškai describe less diverse situations. It is usually limited to initial contact, as communication and cooperation are not possible in such a relationship. Įteikta 2023 m. balandžio 18 d. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva silvija.klov[email protected]