Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2538-9502 Mokslinių tyrimų kryptys: etnolingvistika, kognityvinė lingvistika, lingvistinė kultūrologija, gretinamoji kalbotyra. DOI: doi.org/10.35321/all88-10 DRAUGAS IR PRIEŠAS KAIP PASAULIO KATEGORIZACIJOS ATSKAITOS TAŠKAI LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE Friend and Enemy as Reference Points for World Categorization in the Worldview of the Lithuanian Language ANOTACIJA Straipsnyje lyginamos su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamos draugiškumo ir priešiškumo kategorijos. Remiantis prieveiksmių draugiškai ir priešiškai junginių su įvairiais semantikos veiksmažodžiais analize, siekiama atskleisti, kokioms situacijoms suvokti lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje pasitelkiama analogija su draugais ir priešais. Dėmesys sutelkiamas į tai, kaip kalbos pasaulėvaizdyje fiksuojama galimybė perduoti draugišką arba priešišką santykį, kuriais iš jutimų, remiantis naiviosios psichologijos logika, toks santykis suvokiamas. Straipsnio teiginiai paremti pavyzdžių iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno analize. Šis tyrimas ne tik suteikia informacijos apie draugiškumo ir priešiškumo kategorijų turinį, bet ir papildo tai, kas jau žinoma apie DRAUGO ir PRIEŠO suvokimo lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ypatumus. ESMINIAI ŽODŽIAI: draugas, kalbos pasaulėvaizdis, pasaulio kategorizacija, konceptas, naivioji psichologija, priešas. 206 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ANNOTATION The article compares the categories of draugiškai (friendly) and priešiškai (hostile) associated with the worldview of the Lithuanian language. Using the analysis of the combinations of the adverbs draugiškai and priešiškai and the verbs of various semantics, the aim is to reveal the situations the understanding of which requires the analogy with friends and enemies in the worldview of the Lithuanian language. Attention is focused on how the worldview of the language captures the possibility of conveying a friendly or hostile relationship and through which senses such a relationship is perceived based on the logic of naïve psychology. The statements of the article are based on the analysis of examples from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language compiled at the Centre of Computational Linguistics of Vytautas Magnus University in Kaunas. This study not only provides information about the content of the categories of friendliness and hostility, but also adds to what is already known about the particularities of the perception of FRIEND and ENEMY in the worldview of the Lithuanian language. KEYWORDS: concept, enemy, friend, the worldview of language, naive psychology, world categorization. ĮVADINĖS PASTABOS Pasaulio kategorizacijos tyrimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje jau gerokai pažengę į priekį. Jie suaktyvėjo XXI a. pradžioje, kai pasirodė daug kognityvinės lingvistikos idėjoms artimų darbų, kuriuose analizuoti su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejami konceptai (Aleksaitė 2018; Bogdzevič 2020; Gaidienė, Liutkevičienė 2019; Rutkovska, Smetonienė, Smetona 2017; 2019; Smetonienė, Smetona, Rutkovska 2021), gretinti dviejų ar kelių kalbų pasaulėvaizdžiams būdingi pasaulio suvokimo ypatumai (Cibulskienė 2020; Jurgaitis 2015). Tokio pobūdžio tyrimai įdomūs dėl galimybės aprašyti kalboje užfiksuoto pasaulio vaizdo specifiką, jie atskleidžia ta kalba kalbančios tautos vertybių sistemą, numanomus elgesio modelius. Kalba padeda kategorizuoti tikrovę, t. y. ją geriau suprasti, atskirti reiškinius, daiktus ir charakteristikas vienus nuo kitų. Kad kategorizacija būtų dar paprastesnė, pasitelkiama analogija su geriau pažįstamais ir suprantamais tikrovės fragmentais, kuriems patiems nebereikia papildomo paaiškinimo. Tikslas, uždaviniai, metodai. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra aprašyti ir tarpusavyje palyginti dalį su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamų draugiškumo ir priešiškumo kategorijų – kitaip tariant, išanalizuoti, koks elgesys, būsenos ir charakteristikos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje apibūdinami kaip būdingi draugui ir priešui, kuriais iš jutimų, remiantis naiviosios Straipsniai / Articles 207 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ psichologijos logika, suvokiamas draugiškas ir priešiškas santykis. Tikslui pasiekti kelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno surinktuose prieveiksmių draugiškai ir priešiškai vartojimo pavyzdžiuose aprašomas situacijas, pavyzdžius suklasifikuoti pagal tai, kuris jutimas, remiantis kalbos pasaulėvaizdžio logika, yra pasitelkiamas perduodamam santykiui suvokti. 2. Palyginti, su kokiais veiksmais ir būsenomis siejami ir kuriais jutimais suvokiami tarpusavio ryšiai yra apibūdinami prieveiksmiais draugiškai ir priešiškai. Rengiant straipsnį, remtasi žodžių draugiškai ir priešiškai junginių analize – sukaupta daugiau kaip 1000 pavyzdžių iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno: 829 žodžio draugiškai ir 360 žodžio priešiškai. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir tiriamosios medžiagos pobūdį pasitelkti aprašomasis, interpretacijos, konceptualiosios analizės ir gretinamasis metodai. Klausimo ištirtumas. Siekis atskleisti, kaip draugams ir priešams būdingo elgesio suvokimu pasinaudojama kategorizuojant pasaulį – panašinių tyrimų tęsinys. Jau aprašyta, kiek nacionalinio charakterio specifiką atskleidžia visų žodžio lietuviškas, -a formų junginių analizė (Papaurelytė-Klovienė 2009), lygintos kalboje užfiksuotos tipiško moterų, vaikų ir vyrų elgesio charakteristikos (Papaurelytė-Klovienė 2008), aptarta, kokioms situacijoms apibūdinti pasitelkiami žodžiai dieviškai (Papaurelytė-Klovienė 2015) ir velniškai (Papaurelytė-Klovienė 2015a). Žodžiai draugas ir priešas yra sulaukę Lietuvos kalbininkų dėmesio. Jonas Klimavičius aptarė žodžių draugas, draugiškas, draugingas vartojimą ir siekė atsakyti į klausimą, ar žodis draugingas yra vartotinas (Klimavičius 2008: 133–140). Elena Akimova ir Ina Boikienė, rašydamos apie lietuvių vyriškos ir moteriškos kalbinės sąmonės tyrinėjimo problemas, rėmėsi asociacijų eksperimento, kuriame, be kitų stimulų, buvo pasitelktas ir žodis draugas, pavyzdžiais (Akimova, Boikienė 2001). Viktorijos Makarovos straipsnyje pristatyti lietuvių kultūros koncepto PRIEŠAS ir rusų kultūros koncepto ВРАГ lyginamosios analizės rezultatai. Atlikdama analizę autorė rėmėsi 100 pavyzdžių iš publicistikos diskurso. Kalbininkė siekė atskleisti, kas yra vadinamas priešu, kokie požymiai būdingi priešui ir kokius veiksmus jis atlieka (Makarova 2014). Iš dalies su priešo vaizdinio aprašymu yra susijęs ir kitas tos pačios mokslininkės straipsnis, kuriame ji analizavo, kaip Lietuvos žiniasklaidoje pateikiama priešprieša tarp lenkiškumo ir lietuviškumo. Pasak autorės, Lietuvoje vyksta informacinis karas prieš lenkų tautinę mažumą, kurio rezultatas – visuomenės sąmonėje sukurta sąsaja tarp lenkiškumo ir negatyvių dalykų, lenkų suvokimas 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje kaip priešų (Makarova 2013; apie priešiškai nusiteikusių lenkų vaizdinį dar žr. Šeina 2018). Naujausias draugo ir priešo suvokimo lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje ypatumus atskleidžiantis darbas yra Loretos Vaičiulytės-Semenienės, Veslavos Čižik-Prokaševos, Aurelijos Gritėnienės, Danutės Liutkevičienės ir Anželikos Gaidienės monografija Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė (2023). Monografijoje apibendrinama, kad draugais vadinamus žmones gali sieti simpatija arba kūniškas intymumas. Pabrėžiama, kad tokie santykio tipai gali pramaišiui keisti vienas kitą: yra tikimybė, kad draugystę pakeis kūniška meilė; taip pat gali būti, kad, kūniškai meilei išblėsus, vėl tampama arba liekama draugais – labai gerais pažįstamais (Vaičiulytė-Semenienė, Čižik-Prokaševa, Gritėnienė, Liutkevičienė, Gaidienė 2023: 125; taip pat žr. Vaičiulytė-Semenienė 2020). Toje pačioje monografijoje konstatuojama, kad priešo vaizdinys, remiantis įvairių tipų tekstais, parašytais lietuvių kalba, gali būti keleriopas. Taip vadinama užpuolusi kitos šalies kariuomenė, nedraugiškai nusiteikusi šalis ar jos tauta, nedraugiškai nusiteikęs žmogus, darantis žalą abstraktus reiškinys ar konkretus negyvas dalykas. Dažniausiai šiuo žodžiu pavadinami priešingų įsitikinimų žmonės. Daroma išvada, kad priešo ir draugo statusas linkęs kisti, t. y. buvęs priešas gali tapti draugu, o draugas priešu (Vaičiulytė-Semenienė, Čižik-Prokaševa, Gritėnienė, Liutkevičienė, Gaidienė 2023: 161–162; taip pat žr. Gaidienė 2020). Tikimasi, kad šiame straipsnyje pristatomo tyrimo išvados papildys tai, kas, remiantis kalbine medžiaga, jau yra žinoma apie draugų ir priešų suvokimą lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Teorinis tyrimo pagrindas. Siekiant aprašyti draugiškumo ir priešiškumo kategorijas remiamasi kognityvinei lingvistikai artimesniu požiūriu į kategorijos esmę, išlaikomas kompromisas tarp struktūrinės ir kognityvinės kalbotyros. Kategorizacija yra tiesiogiai susijusi su pasaulio konceptualizacija: iš aplinkos žmogus gauna informacijos, ją turi suvokti, apdoroti, sutvarkyti ir išsaugoti taip, kad bet kada informaciją pavyktų greitai surasti ir ja pasinaudoti. Gaunamos ir kaupiamos informacijos pagrindu sąmonėje susidaro konceptai. Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad konceptas yra mąstymo vienetas, informacija apie daiktą ar reiškinį, esanti žmogaus, žmonių grupės ar tautos sąmonėje. Koncepto turinį galima perduoti įvairiais būdais – dailės kūriniais, muzika, vaidyba etc., bet informatyviausiu būdu laikoma kalba (daugiau apie konceptą žr. Papaurelytė-Klovienė 2007: 15–20). Reikia pripažinti, kad ir kalbinėmis priemonėmis išreikštas koncepto turinys nebūtinai visų kalbos vartotojų bus suprastas absoliučiai vienodai. Vis dėlto galima prognozuoti, kad, suvokiant žodžių reikšmes, bendrumo bus daugiau, nei Straipsniai / Articles 209 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ pavyzdžiui, bandant nutarti, kokia informacija perduodama dailės kūrinio formomis ar spalvomis¹ Kategorizaciją ir konceptualizaciją sieja klasifikacinis pobūdis, bet jų tikslai ir rezultatai skiriasi. Konceptualizacijos rezultatas – minimalūs patirties vienetai, konceptai. Panašius konceptus kategorizacija susieja į stambesnes klases – kategorijas. Būtina paminėti, kad nors kategorijos aprašymas suteikia informacijos apie konceptą, kuris sieja kalbamosios kategorijos narius, vis dėlto lygybės ženklo tarp pasaulio kategorizacijos fragmento aprašymo ir atitinkamo koncepto aprašymo rašyti negalima. Svari priežastis kategorijos aprašymo neprilyginti koncepto aprašymui yra apibrėžtas aprašymo laukas. Kaip tiriamąją medžiagą imant žodžių draugiškai ir priešiškai junginius su veiksmažodžiais informacijos gaunama tik apie kalbos vartotojų DRAUGUI ir PRIEŠUI priskiriamus veiksmus, patiriamas būsenas, todėl galimai lieka neaprašytos kitos, statiškesnės jų charakteristikos. Žinoma, visiškai atskirti kategorijos aprašymo nuo koncepto aprašymo taip pat nereikia, dalis su kategorija ir konceptu siejamos informacijos sutampa, todėl, siekiant aprašyti pasaulio kategorizacijos ypatumus ir sutelkus dėmesį į kurį nors vieną atskaitos tašką, informacijos apie konkretų konceptą (ar konceptus) taip pat gaunama. Pasaulio kategorizacijos aprašymas visada suteikia informacijos apie kalbos pasaulėvaizdžio specifiką. Kadangi aprašomame tyrime dėmesys sutelktas į su žmonių santykiais, emocijų ir jausmų sfera siejamas draugiškumo ir priešiškumo kategorijas, galima patikslinti, kad straipsnyje aprašomas lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiui būdingos naiviosios psichologijos fragmentas. Naiviąja psichologija laikomas kalbos priemonėmis eksplik uojamas kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuotas žmogaus vidinio pasaulio reiškinių prigimties, jų priežastinių ryšių ir raiškos būdu suvokimas. Kalbos pasaulėvaizdis yra visas kalboje atspindėtas tautos gyvenimo būdo, aplinkos, vertybių sistemos, pasaulio suvokimo ir elgesio modelių vaizdas, t. y. apima absoliučiai viską – ir tai, kas konkrečtu, ir tai kas nekonkrečtu. Naivioji psichologija yra išsaugojusi suvokimą apie vidinio pasaulio reiškinius, kuris buvo vienintelis tol, kol jį pakeitė empiriškai pagrįstos žinios apie pasaulį (daugiau apie kalbos pasaulėvaizdį žr. Papaurelytė-Klovienė 2007: 23–26). Straipsnyje minimi terminai kalbos pasaulėvaizdžio logika ir naiviosios psichologijos logika susiję tokiu pačiu visumos ir dalies santykiu. Vartojant terminą ¹ Konceptą apibrėžti kaip absoliučiai visą informaciją nėra tikslinga, nes, keičiantis patirčiai, keičiasi ir koncepto apimtis. Be to, su skirtingais žmonėmis, žmonių grupėmis siejamų konceptų apimtis gali skirtis, plg. laisvės suvokimą pokario kovų dalyvio ir XXI a. trečiojo dešimtmečio paauglio sąmonėje. 210 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje kalbos pasaulėvaizdžio logika galvoje turimas tas pasaulio vaizdas ir tie ryšiai tarp daiktų, reiškinių ir procesų, kurie užfiksuoti kalboje, nors moksliniam pasaulio vaizdui jie prieštarauja. Pavyzdžiui, pasakymas saulė leidžiasi tikrovės neatitinka, bet jis vartojamas, perduodamas iš kartos į kartą. Naiviosios psichologijos logika – kalboje užfiksuoti ryšiai tarp psichinio gyvenimo reiškinių. Pavyzdžiui, naiviosios psichologijos logiką iliustruoja pasakymas rudeninė depresija. DRAUGIŠKO IR PRIEŠIŠKO SANTYKIO RAIŠKA LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE Lietuvių kalbos žodyne žodis draugiškai minimas apibūdinant dvi iš penkių būdvardžio draugiškas reikšmių: 1. būdingas draugui, bičiuliškas: draugiškas pasielgimas, draugiškai adv.: Paprastai draugiškas žmogus draugiškai ir elgiasi. 3. bendras: [Sutvėrimas] yra darbas draugiškas trijų personų dievystės. draugiškai: Draugiškai audžia (LKŽe). Prieveiksmis priešiškai tame pačiame žodyne nurodomas šalia būdvardžio priešiškas pirmosios reikšmės ‘nedraugiškas, nepalankus’: Jų santykiai yra priešiški. priešiškai. Girniui atrodė, kad Gedutis žiūri į jį iš aukšto, priešiškai, su blogai paslėptu nepasitenkinimu (LKŽe). Bendrinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad prieveiksmis draugiškai turi dvi reikšmes. Pirmoji reikšmė siejama su pirmąja būdvardžio draugiškas reikšme (‘būdingas draugams; sin. bičiuliškas’), antroji – su trečia minėto būdvardžio reikšme (‘taikingas, kaimyniškas’). Žodis priešiškas yra įtrauktas į žodyno rankraštį, informacija apie jį renkama (BLKŽe). Antonimų žodyne su kalbamaisiais prieveiksmiais darybiškai susiję būdvardžiai draugiškas ir priešiškas yra nurodomi kaip antonimai (Ermanytė 2003: 90), vadinasi, draugiškai ir priešiškai taip pat yra antonimai, todėl turi ir bendrų, ir besiskiriančių semų. Klasifikuojant iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno surinktus prieveiksmių draugiškai ir priešiškai vartojimo pavyzdžius pirmiausia remtasi tuo, kad, suvokiant apibendrintai, tokios situacijos sieja du dalyvius: tą, kuris siekia savo santykį ištransliuoti (jis straipsnyje bus vadinamas adresantu), ir tą, kuriam minėta informacija skiriama (adresatą). Kadangi situacija be adresato prarastų prasmę, visi su prieveiksmiais draugiškai ir priešiškai vartojami veiksmažodžiai klasifikuojami pagal tai, kuriuo iš penkių žmogui būdingų jutimų – rega, klausa, lyta, skoniu ar uosle – tais veiksmažodžiais pavadinti veiksmai ar būsenos ir Straipsniai / Articles 211 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ iš jų gaunama informacija yra suvokiami (plačiau apie jutimus žr. Myers 2000: 147–184). Aprašant su kiekvienu iš jutimų siejamų draugiško arba priešiško santykio demonstravimo būdų visumą veiksmažodžiais² siekiama susisteminti – pagal galimybes išskirti ir aptarti semantines grupes³. 1. Rega Rega gali būti suvokiami ne tik visai šalia esantys, bet ir nutolę objektai. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad, remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio logika, rega yra tas jutimas, kuris padeda suvokti su labai skirtingos semantikos veiksmažodžiais siejamus draugiškumo ir priešiškumo raiškos būdus. Kadangi žmonėms bendraujant veidas paprastai matomas geriausiai, draugiškumo ir priešiškumo raiškai, kaip rodo lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio medžiaga, pasitelkiamos akys, žvilgsnis. Tokios situacijos apibūdinamos regėjimo semantinės grupės veiksmažodžiais. Šie veiksmažodžiai gali būti suprantami dvejopai: ir kaip tiesiogiai pavadinantys suvokimą akimis, ir kaip išcentrinių ryšių rezultatas, pasitelkiami apibūdinti situacijai, kai išsakomas požiūris į kalbamąjį objektą, nuomonė. Riba tarp pirmosios ir antrosios reikšmės būna ir labai subtili, aprašyta situacija galima suvokti dvejopai, plg.: Labai draugiškai žiūrima į turistus, vis dėlto jie – pajamų šaltinis; Į valstybę būtų galima žiūrėti nuoširdžiai draugiškai. Pagrįsta būtų regėjimo semantinės grupės veiksmažodžių išcentrinių ryšių aktualizacijos pavyzdžius priskirti ir prie tų, kurie suvokiami mišriais pojūčiais. Dalis pavyzdžių situaciją apibūdina labai aiškiai, nes jau pačių regėjimo veiksmažodžių semantika implikuoja atitinkamą vertinimą. Kaip ir kalboje įprasta, vertinimas dažniausiai yra neigiamas, o atitinkamas prieveiksmis tokį vertinimą dar labiau sustiprina. Šiame kontekste dažniau vartojamas žodis priešiškai, tą pačią reikšmę turi ir su neiginiu pavartotas draugiškai, plg.: […] Į mus skersakiuoja nelabai draugiškai; […] pro šalį praėjo dvi mergužėlės lakuotais kuodais, priešiškai dėbtelejo į mane; Geležinkelininkas priešiškai stebeilijo. Kai kuriais atvejais veiksmažodžio semantika iš dalies prieštarauja šalia esančiam prieveiksmiui, taip galimai kuriamas netikėtumo efektas, pvz., Šis paš­nai­ravo visai draugiškai. ² Atsirenkant pavyzdžius tyrimui nebuvo orientuojamasi į kiekybę, nesiekta paminėti absoliučiai visų žodžių, sudarančių junginius su draugiškai ir priešiškai – keltas tikslas atspindėti tų žodžių įvairovę ir ryšį su įvairiomis nekalbinės tikrovės situacijomis. ³ Siekiant išvengti pernelyg plačių arba pernelyg siauros apimties semantinių grupių, nesistengiama į semantines grupes susieti absoliučiai visų veiksmažodžių, apie kuriuos rašoma. 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje Kai regėjimo semantinei grupei priklausantis veiksmažodis pats savaime su jokių vertinimu nėra siejamas (nužvelgti, pažvelgti, nežiūrėti, stebėti, sužiūrti, žiūrėti), jo reikšmę sukonkretina būtent prieveiksmis, plg.: [...] draugiškai žvelgiame į tai, su kuo esame susigyvenę; Tomas draugiškai žiūrėjo į mane viena mėlyna ir viena ruda akimi; [...] žmonės Kaune į dvira­tininkus žiūri priešiškai; Jis iš lėto priešiškai nužvelgė po kambari išsibarsčiusius negausius lankytojus; [...] mačiau, kaip priešiškai sužiūro į mane subėgęs personalas; Gana priešiškai savo pačių iš šono stebėtus įvykius vertino. Remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio logika, tarp rega suvokiamų draugiško santykio apraiškos būdų esama mimikos ir gestų. Vienas iš pačių dažniausių su prieveiksmiu draugiškai vartojamų ir santykį tarp adresanto ir adresato parodančių veiksmažodžių yra šypsotis. Šypsena jau pati savaime parodo, kad arba situacijos dalyvius sieja draugiškas santykis, arba tokio santykio siekiama. Draugiška šypsena gali papildyti kalba perteikiamą informaciją, pvz.: – Nieko, nieko. – draugiškai nusišypsojo pro akinius; Jis kalbėjo paprastai, nuoširdžiai, draugiškai šypsodamasis; Pabandžiau neužaugiai draugiškai nusišypsoti. Pavyzdžiuose užfiksuota, kad, norint parodyti draugišką požiūrį, informatyvu tiesiog šypsotis, kurti santykį vien mimika, pvz.: Jos iš tolo man draugiškai šypsojosi; [...] nenuleido akių, žvelgė į jį irgi nuoširdžiai, draugiškai šypsodama; Mergaitės man draugiškai šypsojosi ir bruko savo albumėlius. Kiti panašią mimiką apibūdinantys veiksmažodžiai, remiantis kalbos pasaulėvaizdžio logika, taip pat gali būti siejami su draugiškumo raiška, tik situacijos aprašyme fiksuojama ir daugiau niuansų, pvz.: Pagaliau jis sureagavo draugiškai vyp­telėdamas; [...] nurijęs jį kartu su seilėmis, prisiverčiau draugiškai išsišiepti. Šiuo atveju veiksmažodis labiau akcentuoja ne draugišką santykį, o tiesiog iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą ar pyktį padarytą grimasą. Antrajame pavyzdyje tokį įspūdį dar labiau sustiprina veiksmažodis prisiversti. Vadinasi, ir prieveiksmiu draugiškai pavadinamas santykis gali būti nutolęs nuo to, kuris prototipiškai suvokiamas kaip būdingas draugui. Be šypsenos, draugiško santykio raiškos būdai yra mirktelėjimas, galvos linktelėjimas ar kilstelėjimas (kilstelėti galvą, linktelėti, mirksėti, mirktelėti, mojuoti, mostelėti ranka), plg.: [...] ji draugiškai kilstelėjo galvą pasisveikindama; [...] žingsniuoja per miestą, rankas susimetęs už nugaros, draugiškai linksėdamas susirinkusiems. Rega suvokiami rankų judesiai erdvėje: Levinas ir Dyteris draugiškai iš tolo pamojavo, kai bandžiau juos prisisaukti; Hermis draugiškai mostelį jam ir ištiesia ranką. Dalis rega suvokiamų draugiško arba priešiško santykio raiškos situacijų yra statiškos ir nebūtinai griežtai apibrėžiamos laiko atžvilgiu. Tokios situacijos Straipsniai / Articles 213 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ paprastai aiškaus rezultato neturi, svarbu ir pats veiksmas, ir jo metu išreiškiamas santykis. Aprašymuose aiškus yra ir adresantas, ir adresatas, pvz.: [...] padalinys savo ruožtu auditorių turėtų pasitikti draugiškai; [...] trys vyrai, kuriuos Abraomas draugiškai priėmė ir vaišino po medžiu; Jie mane labai draugiškai sutinka, meta savo ūkiskus darbus. Tokios pačios situacijos gali būti apibūdinamos ir priešingai – sutinkant, pasitinkant, priimant reiškiamas priešiskas požiūris, pvz.: [...] medikės paraišką kai kurie nuteistieji sutiko priešiskai ir koneveikė ryžtingai nusiteikusią gydytoją; [...] demokratiški tiek, kiek tai įmanoma priešiskai priimtos vakarietiškos koalicijos; [...] priėmimo skyriuje mus pasitiko gana priešiskai. Situacija, kai sutinkama arba pasitinkama priešiskai, gali būti patikslinta kitais apibūdinimais, kurie parodo, kiek konkrečiu atveju žodžiui priešiskai priskiriama reikšmė yra arti kalbamosios priešiskumo kategorijos centro, plg.: [...] jie buvo sutikti šaltai bei priešiskai; [...] gyventojai Vakarų žiniasklaidos atstovus sutiko itin priešiskai; Ypač priešiskai portugalai sutikdavo naujokus. Veiksmažodis sutikti išsiskiria stipriais išcentriniais ryšiais, todėl gali būti vartojamas ir požiūriui apibendrintai nusakyti, plg.: [...] kalbininkų priimami sprendimai neretai sutinkami priešiskai; Pasaulis, į kurį atėjome, sutiko mus priešiskai; Kritika ir publika tokius paaiškinimus sutiko labai priešiskai, negailėjo įžeidimų ir patyčių; [...] susitarimas Lenkijoje s u t i k t a s šaltai ir net priešiskai. Veiksmažodis dirbti siejamas su veiksmu, turinčiu bent jau teoriškai įmanomą rezultatą, prieveiksmis draugiškai tokiame kontekste gali būti pastiprinamas žodžiu kartu. Vadinasi, galima teigti, kad aktualizuojamos dvi galimos draugiškai reikšmės: ‘taip, kaip daro draugai’, ‘kartu, bendrai’, pvz.: [...] tai bendravimo būdas pradėti darbo dieną ir draugiškai kartu dirbti; [...] toliau dirbom draugiškai ir pavyko įtikinti Seimą. Regą suvokiamus rezultatus turi maisto gaminimas, valgymas, gėrimų vartojimas. Kai tokias situacijas pavadinantys veiksmažodžiai vartojami su prieveiksmiu draugiškai, aktualizuojama prieveiksmio reikšmė ‘kartu, bendrai’, plg.: [...] užsukti pas jį į kajutę, paplepėti, draugiškai išmaukti stiklą; [...] išsiaiškinę nesusipratimą, visi trys draugiškai pasigėrė; Raselė susirado bulvių ir jie draugiškai ėmė gaminti pietus. Situacijų aprašymuose, kai dėmesys sutelkiamas ne į patį valgymo faktą, o į veiksmo pobūdį, aktualizuojama prieveiksmio draugiškai reikšmė ‘taip, kaip daro draugai’, pvz.: Pietus praėjo gana draugiškai; Nanis juodai jį traukė savęs, draugiškai vaišindamas kava ar gurkšniu gero vyno. Gebėjimas veikti draugiškai ir priešiskai, vadinasi, ir būti susijusiam draugiškumo arba priešiskumo santykiui, remiantis lietuvių kalboje užfiksuotu pasaulio vaizdu, būdingas ne tik žmonėms, bet ir katėms, šunims. Kadangi gyvūnai žmonėms įprasta kalba nekalba, jų perduodamas santykis paprastai gali būti suvokiamas regą, plg.: Bet matydamas draugiškai uodegą vizginantį šunį [...]; 214 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje Morkutis visus sutikdavo prieš iškai – prisitaikęs každavo⁴; Katė snaudė prie radiatoriaus. Pakėlė galvą, prieš iškai nužvelgė mane. 2. Klausa Klausa daugiausia informacijos suteikia tada, kai ne tik girdima, bet ir suprantamas kalbėjimo turinys. Labiausiai dėmesį sutelkiant į emocinio santykio raišką svarbūs kalbėjimo tempas, tembras, intonacija, šių ir kitų faktorių visuma, kuria remiantis daroma išvada apie artikuliuotais ir neartikuliuotais garsais perduodamą turinį. Inform at yviausi yra kalbėjimo semantinės grupės veiksmažodžiai. Įvairūs yra junginiai ir su prieveiksmiu draugiškai, ir su prieveiksmiu prieš iškai. Didžioji dalis veiksmažodžių nesiejami nei su teigiamu, nei su neigiamu vertinimu, todėl gali būti pavartoti su abiem prieveiksmiais. Dalis veiksmažodžių apibūdina tiesiogog informacijos perteikimą be jokių kitų reikšmės niuansų (atsiliepti, ištarti, kalbėti, komentuoti, paklausti, papasakoti, pasakyti, skambėti, t ar ti), plg.: Jis tai papasakojo ramiai ir draugiškai; [...] aš jam draugiškai pasakiau; Jis draugiškai paklausė; [...] draugiškai ištarė balsas mano galvoje; [...] apie vietos gyventojus atsiliepiama prieš iškai; [...] kodėl taip prieš iškai telefonu kalbėjo Reijus; [...] palankiai arba prieš iškai komentuojama; [...] visa tai nes k ambės jam nesuprantamai ar net prieš iškai. Visi veiksmažodžiai gali būti pakeisti vieni kitais, situacijos esmę nusako tik prieveiksmis. Prie šios grupės šlietini žodžiai, žymintys veiksmus, kurie nesiejami su vertinimu, tačiau taip aprašomas tik draugišku santykiu tarp žmonių pagrįstas bendravimas (apibūdinti, išsiaiškinti, paaiškinti, patarti, pasikalbėti, pasišne kėti, plepėti, sučiulbėti, šnekėtis, šnek učiuotis), plg.: Ji draugiškai paaiškino, jog tokių valgyklų yra JAV; [...] jiems begeriant kavą ir draugiškai beplepant; Aš tau patariu, draugiškai patariau; [...] klebonas dažnai užeidavo į vaistinę draugiškai pasikalbėti; [...] draugiškai su juo šnekėdavosi. Pavyzdžiuose apibūdinta kalbinė veikla yra tęstinė, dažnai atliekanti fatinę funkciją, be to, visiškai atmetama, kad tokioje situacijoje adresatas ir adresantas gali norėti vienas kitam bloga. Galima skirti su konkrečiomis kalbos etiketo situacijomis – pasisveikinimu, atsisveikinimu⁵, prašymu, dėkojimu, komplimentu – susijusių žodžių grupę (ats isveikinti, dėkoti, kreiptis, pagirti, paprašyti, pasisveikinti, pasilabinti), pvz.: ⁴ Šiuo atveju santykio raiška gali būti suvokiama ir mišriais jutimais. ⁵ Žinoma, dalis veiksmažodžių, pavyzdžiui, sveikintis, labintis, prie klausos jutimu suvokiamos grupės priskiriami sąlygiškai, nes sveikinti galima labai įvairiai – ne vien tik žodžiais. Vis dėlto galima teigti, kad prototipiškai pasisveikinimas turi garsu reiškiamą formą, todėl jo suvokimą galima sieti su klausa, pvz.: – Labas, – draugiškai pasisveikinau ir atsisėdau ant lovos kraščiuko; – Sveikas gyvas, Rachmieli, – draugiškai su juo pasisveikino dėdė Šmulė. Straipsniai / Articles 215 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ Karštai ir draugiškai pasisveikiname; Draugiškai pasilabines jis rašė: Hela draugiškai padėkojo; – Labai gražu, – draugiškai pagyriau. Kalbos pasaulėvaizdyje galimybė išreikšti savo santykį su aplinka garsu (tam tikrą prasme kalbėti) priskiriama šunims, kalakutams. Šių gyvūnų skleidžiamus garsus pavadinantys žodžiai neturi neigiamų semų, o žodis draugiškai patvirti­na teigiamą situacijos vertinimą, pvz.: [...] skalikas atkišo mums letengą ir sulojo, draugiškai pasisveikindamas; [...] saugomas draugiškai lojančio šuneko; [...] kieme liausis draugiškai vamspėjęs senukas Rudis; Kalakutai, kaip joks kitas naminis paukštis, kiekvieną rytą pasitiks jus draugiškai burbuliuodami, bet plg. Prie būdos ne visai draugiškai nusiteikęs plyšojo šuniukas Džekis. Su kalbos etiketo situacijomis siejami veiksmažodžiai sudaro junginius tik su žodžiu draugiškai, nes esant priešingam santykiui plėtoti bendravimo neįmanoma, greičiausiai jis net nepradedamas. 3. Lyta Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje, remiantis tyrimui sukauptais pavyzdžiais, užfiksuota nuostata, kad kai kuriais atvejais, norėdamas išreikšti savo santykį su adresatu, subjektas turi jį paliesti arba bent jau bandyti tai padaryti, kitaip tariant, informaciją išreikšti gestais⁶. Gestai, kaip teigiama Gestų kalbos žodyne, arba eina kartu su bendravimu kalba, arba jį pakeičia, bet visais atvejais gestai susiję su ta būsena, kuri išreiškiama žodžiais (Dmitrieva 2003: 4–5). Tokius adresanto veiksmus pavadinančius veiksmažodžius sąlygiškai galima pavadinti fizinio kontakto semantine grupe. Situacijose, kai adresatas arba yra paliečiamas, arba adresantas nori tai padaryti, figūruoja pečiai ir rankos (apglėbti, apkabinti, ištiesti delną, ištiesti dešinę, laikyti ištiestą ranką, paspausti ranką, priglausti, spustelėti dilbį, laikyti prie krūtinės), pvz.: Senis draugiškai ištiesia man baltą delną; [...] vaiduoklis norėjo draugiškai paspausti ranką; Abu jaunuoliai nuoširdžiai ir draugiškai paspaudė vienas kitam ranką. Įvairūs ir skirtingi veiksmažodžiai, kuriais pavadinamas trumpas fizinis kontaktas, tiesioginis prisilietimas, nesukeliantis skausmo (kumštelėti, laikyti už peties, patapšnoti, perbraukti per petį, plekštelėti per nugarą, pliaukštelėti, stuk­telėti, stumtelėti, tekštelėti, uždėti ranką ant peties, užploti), plg.: [...] draugiškai stuk­telėjau jam per pečius, nes sėdėjome vienas šalia kito; Alvydas draugiškai užpljoja Laurynui per šlaunį; Draugiškai, švėlniai patapšno­jau jam per ranką; [...] paglosto galvą ar draugiškai kumštelė; [...] pamaloninta nuraudo ir norėjo man draugiškai ⁶ Nors gestai pirmiausia pamatomi, t. y. suvokiami rega, vis dėlto aptariamuose kontekstuose gestais perduodamo santykio suvokimas pirmiausia susijęs su lyta. 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje pliaukštelėti. Tokiais veiksmažodžiais pavadinamas lygiaverčių adresato ir adresanto bendravimas, kurio metu trumpas prisilietimas situaciją daro dar paprastesnę. Gestų kalbos žodyne nurodoma, kad taip yra išreiškiamas prieraišumas, kuris ir sieja draugus (Dmitrieva 2003: 177–182). Apkabinimas, rankų dėjimas ant pečių labiau siejami su globėjiškumu, todėl tokį veiksmą pavadinantys veiksmažodžiai ar žodžių junginiai kartu su priešveiksmiu draugiškai apibūdina situaciją, kurioje bendrauja nelygūs asmenys. Rankas paprastai uždeda stipresnis silpnesniam, vyresnis jaunesniam. Taip reiškiamas draugiškas santykis yra kitoks, palyginti su aprašytais trumpą fizinį kontaktą pavadinančiais leksiniais vienetais, jis linkęs trukti ilgiau, pvz.: [...] ji sėdi man ant kelių, aš draugiškai ją apkabinu; Neużsuko, kaip buvo pratęs, beveik draugiškai apglėbė per pečius. Prieveiksmis priešiškai nesudaro junginių su tokio tipo veiksmus pavadinančiais žodžiais, nes pats priešiškas santykis orientuotas į konfrontaciją, atitolimą, atstūmimą, minimalų kontaktą ar jo nebuvimą. 4. Uoslė Nors žmonės ir geba tikrovę suvokti uosdami, vis dėlto šis pojūtis, remiantis kalbos pasaulėvaizdžio logika, nėra išlavintas tiek, kad padėtų išreikšti draugišką arba priešišką santykį. Neaptikta pavyzdžių, kuriuose būtų aprašytas žmogaus gebėjimas suvokti santykio esmę uodžiant. 5. Mišrūs pojūčiai Dalis pavyzdžių apibūdina tokias situacijas, kurios negali būti traktuojamos vienareikšmiškai: iš aprašymo aišku, kad kalbama apie adresanto adresatui išreiškiamą santykį, tačiau sunku arba apskritai neįmanoma pasakyti, kokiais konkrečiais jutimais, remiantis naiviosios psichologijos logika, jis turėtų būti suvokiamas. Darytina prielaida, kad tokiais atvejais suvokiama kompleksiškai – keliais jutimais iškart arba aiškiai nediferencijuota jų visuma. Žodis elgtis gali aprašyti absoliučiai bet kurią situaciją, bet jam būtinas patikslinimas – neįmanoma tiesiog *elgtis. Su šiuo žodžiu junginius sudaro abu kalbamieji prieveiksmiai. Vadinasi, tokiu atveju aprašytos situacijos pobūdis yra suvokiamas remiantis jau turima patirtimi: sakant elgiasi draugiškai, elgiasi priešiškai tiesiog turima galvoje tai, kad situacijoje aprašomas subjektas elgiasi taip, kaip elgiasi draugas arba priešas. Adresatas turi suprasti, kas yra draugas ir kas yra priešas, plg.: Jei tu priešiškai pasielgei su motina [...]; Klientas vylėsi, jog elgiasi ganėtinai draugiškai; Toks, su kuriuo reikia elgtis ypač draugiškai; Vieną akimirką jau maniau, kad žmogus elgiasi draugiškai, nes jam rūpi. Straipsniai / Articles 217 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ Draugiškai ir priešiskai antonimiškumas gali būti panaudotas šių žodžių reikšmėms patikslinti: Katė dar kelias dienas jo atžvilgiu elgėsi priešiskai ir nedraugiškai. Antoniminis santykis tarp kalbamųjų žodžių leidžia šaknį draugsu neiginiu pasitelkti norint išreikšti priešingą reikšmę: Tu, Roli, elgiesi nelabai draugiškai. Nėra įprasta situaciją apibūdinti žodžiu priešiškai su neiginiu, pvz., *elgėsi draugiškai ir nepriešiškai. Konkretesnės tos situacijos, kuriose šalia veiksmažodžio elgtis formų junginių su žodžiais draugiškai ir priešiskai yra dar kitų žodžių, turinčių apibrėžtesnę reikšmę, išsiskiriančią aiškiai išreikštu vertinimu. Tokį dvigubą, trigubą ar keliagubą apibūdinimą sudarantys žodžiai veikia vienas kitą: draugiškai ir priešiskai reikšmės sukonkretinamos, o su jais einančiais kitais prieveiksmiais perduodamas vertinimas dar labiau pastiprinamas, plg.: Doilis elgėsi užgauliai ir priešiškai; [...] elgėsi su jais laisvai, paprastai, draugiškai, tartum su kačiukais; Gali elgtis taktiškai ir draugiškai. Žodis draugiškai šiuo aspektu yra turtingesnis – gausu pavyzdžių, kai jis patikslinamas vienu ar kitu teigiamą vertinimą reiškiančiu žodžiu, pvz.: [...] jos moka elgtis draugiškai ir mandagiai; jie nori, kad su jais būtų elgiamasi draugiškai ir pagarbiai; [...] elgiantis gražiai, rūpestingai, draugiškai. Apibūdinimo turinys patikslinamas ir išsamesniu aprašymu. Tai ypač būdinga žodžiui priešiskai: [...] vaikas gali nepaisyti tėvų nuomonės ir elgtis priešiskai (ko nors reikalaudamas šaukti); jis, elgdamasis priešiskai, niekindamas mokinius. Galima daryti prielaidą, kad aprašymo išsamumą lemia siekis detalizuoti reikšmės niuansus, tiksliau aprašyti neigiamai vertinamą situaciją. Žodžiui elgtis reikšmės apimti yra artimas veiksmažodis nu(si)teikti – dėl savo paties požiūrio, kito asmens ar aplinkybių įtakos turėti atitinkamą išankstinį santykį su kitu žmogumi, procesu, reiškiniu etc. Kai asmuo reflektuoja požiūrį, jis pats nesiremia nei rega, nei klausa, nei lyta, bet vis dėlto suvokia savo emocinio santykio pokyčius ir juos įvardija: [...] tariau priešiškai nusiteikusi; Nen nusiteikėme priešiškai iš anksto; [...] esu priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu. Lygiai taip pat situacijoje veikiantis asmuo suvokia savo galėjimą nuteikti adresatą: [...] kad nuteikčiau ne priešiškai, o švelniai. Iš šalies vertinant kitų žmonių santykius išvados daromos kompleksiškai, neįmanoma įžvelgti ryšio su konkrečiais jutimais, pvz.: [...] stengiasi padėti, todėl pacientas turėtų būti draugiškai nusiteikęs; [...] labai malonus ir kultūringas vyras, draugiškai nusiteikęs; Jašinas nusprendė, kad jie nusiteikę ne itin draugiškai. Galimai iš kelių jutimų gaunama informacija leidžia daryti išvadą, koks santykis sieja situacijos dalyvius. Kai kalbama ne apie dviejų žmonių ar nedidelės grupės bendravimą, o aptariama globalesnė tema, dar labiau tikėtina, kad draugiškas nusiteikimas bus apibūdintas menkiau apibrėžta jutimų įvairove: [...] reikėjo pasinaudoti, kol Rusijos 218 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje valdžioje yra draugiškai Vokietijos atžvilgiu nusiteikęs prezidentas; [...] sąjungininkai Lietuvos atžvilgiu nusiteikę gana draugiškai. Minėtina, kad nerasta tokių pavyzdžių, kuriuose būtų minima galimybė iš šalies vieną asmenį kito asmens atžvilgiu nuteikti draugiškai. Remiantis naiviosios psichologijos logika, toks santykis arba atsiranda pats, arba jo nėra apskritai. Kitaip yra dėl žodžio priešiškai – čia situacijoje tarp adresato ir adresanto atsiranda dar trečias dalyvis, tam tikra prasme galintis supriešinti. Tai gali būti asmuo, jėga etc. Natūralu, kad asmuo nuteikia sąmoningai, suvokdamas pasekmes, gali naudotis įvairiais įrankiais ir būdais, plg.: [...] bet ta laida mane nuteikė priešiškai; Nataną mano žodžiai aiškiai nuteikė priešiškai; [...] daug piliečių nuteikiami priešiškai NATO, ES; Ar verta nuteikti jas priešiškai iki pat gyvenimo pabaigos? Atitinkamas nusiteikimas nenumato, kad visais atvejais bus veikiama. Su galimais veiksmais susijęs veiksmažodis reaguoti – ne tik išreikšti santykį, bet ir palydėti jį veiksmu. Situacijose, kurias aprašant pasitelkiamas prieveiksmis priešiškai, tokie veiksmai yra destruktyvūs, plg.: [...] įvykius, į kuriuos dažniausiai reaguojame priešiškai; [...] aš pabandau pažeisti teisės normas, jos reaguoja priešiškai, sutrukdydamos, jei dar yra laiko, mano veiksmui. Menkiau su veikimu susijusi situacija aprašoma pasitelkiant veiksmažodį laikytis: [...] kuržemiečiai laikėsi svetimųjų atžvilgiu priešiškai. Intelektinės veiklos veiksmažodžių grupei šiame straipsnyje priskirti tie veiksmažodžiai, kurie žymi veiksmus, atliekamus pasitelkus protą, pažintinius žmogaus gebėjimus, patirtį (galvoti, išspręsti, mąstyti, šmaikštauti, tyrinėti, traktuoti, vertinti). Tokie veiksmai neturi aiškaus rezultato, nėra aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, jie gali būti tiesiog tęstiniai, nes, pavyzdžiui, prie apmąstymų gali būti sugrįžtama daug kartų, ir vis kitaip – atsiradusi nauja patirtis leidžia daryti kitokias išvadas. Intelektinės veiklos pavadinimai ypatingi tuo, kad jais žymimas veiksmas, kuris paprastai iš šalies negali būti suvokiamas tiesiogiai. Kai tokie veiksmai apibūdinami dar ir prieveiksmiais draugiškai, priešiškai, galima daryti prielaidą, kad numanomas santykis ir su juo susijusios pasekmės yra suvokti pojūčių organais, todėl galima konstatuoti ir paprastai išoriškai nematomų veiklių realumą. Su žodžiais draugiškai ir priešiškai junginius sudarančių veiksmažodžių įvairovė panaši. Kai konstatuojama, kad subjektas mąsto arba galvoja draugiškai arba priešiškai, galima spėti, kad tokiu atveju neapsiribojama vien čia ir dabar vykstančiu procesu, bet kuriamos ir ateities elgesio strategijos, pvz.: Todėl, mąstydami priešiškai ateinančios gyvybės atžvilgiu; Tačiau nemaža priešiškai galvojančių, tokių, kurie griežia ant Jo dantį; Draugiškai, geranoriškai ir rimtai galvojant apie žydus. Straipsniai / Articles 219 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ Pasyvesnė priešiška intelektinė veikla yra vertinimas, traktavimas. Tai darant apibendrinama nuomonė, kuri nebūtinai virsta veikla – tai gali būti tiesiog konstatavimas be tolesnių pasekmių, pvz.: Jis partijes vertino aiškiai priešiškai; [...] kartais ir atvirai priešiškai vertinančių P. Cvirkos bei jo bendražygių aktyvizmą; [...] moko draugiškai vertinti savo bei kitų poelgius; [...] teisės kodeksai taip priešiškai traktuoja moterį. Šiame kontekste žodžiai draugiškai ir priešiškai implikuoja teigiamą ir neigiamą vertinimą. Intelektinė veikla, apibūdinama kaip vykstanti draugiškai, gali būti susijusi su konkrečiu rezultatu, pavyzdžiui, noru pasiekti susitarimą, plg.: Tą reikalą draugiškai išsprendžia Kazimieras Trumpikas; Bando spręsti šias problemas draugiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie veiksmažodžiai sudaro junginius ir su priešiškai, nors priešiškas santykis nenumato perspektyvos – tiesiog tokiu atveju veiksmo rezultatas neorientuotas į naudą abiem šalims: [...] nori būti viršesnis už kitus, problemas sprendžia priešiškai. Kalbos pasaulėvaizdyje santykį išreiškianti intelektinė veikla priskiriama ir gyvūnams, pvz.: [...] šuo, kuris draugiškai ir, veikiausiai, jau įpratęs, tyrinėjo naujus lankytojus. Tokiu atveju būtinas rezultatas nenumatomas. Prie intelektinės veiklos veiksmažodžių galima šlietI veiksmažodžius juokauti, šmaikštauti, nes šie procesai taip pat įmanomi pasitelkus intelektą. Juokaujant išreiškiamas draugiškas santykis, kuris suvokiamas pasitelkus kitus jutimus: Nejau paėpus arsi? – pašmaikštavo draugiškai Jankus. Galima apibendrinti, kad mišriais jutimais suvokiamas draugiškas arba priešiškas santykis dažniau išreiškiami pasitelkus su konkretaus rezultato neturinčiais veiksmais ar būsenomis siejamas situacijas. APIBENDRINIMAS Žodžių draugiškai ir priešiškai junginių su veiksmažodžiais analizė ir su ja susijusios išvados papildė su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamų draugiškumo ir priešiškumo kategorijų turinį, suteikė informacijos apie naiviojoje psichologijoje užfiksuotą pasaulio suvokimą, papildė DRAUGO ir PRIEŠO konceptų turinį. Abiem prieveiksmiams bendra tai, kad jie siejami su veiksmažodžiais, kurie numato išėjimą iš veiksmą atliekančio ar būseną išgyvenančio subjekto sferos. Tai logiška, turint galvoje prieveiksmių semantiką – tiek draugas, tiek priešas paprastai yra adresatas, kurio atžvilgiu adresantas išreiškia vieno ar kito tipo 220 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje santykį⁷. Absoliuti dauguma pavyzdžių aprašo situacijas, kuriose tiek draugiškumo, tiek priešiškumo raiškos adresatai ir adresantai yra žmonės. Vis dėlto lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiui būdinga gebėjimą išreikšti emocinį santykį suteikti ir arčiausiai žmogaus esantiems gyvūnams – esama pavyzdžių, kuriuose kaip gebantys reikšti draugiškumą apibūdinami šuo, kalakutas, katė. Padaryta išvada, kad gerokai didesnė veiks­mų įvairovė siejama su žodžiu draugiškai. Adresantas tokį santykį dažniausiai transliuoja rega ir klausa suvokiamais būdais, draugiškumas išreiškiamas ir į kontakto siekį orientuotais gestais, kurių suvokimas galimas pasitelkus dar vieną jutimą – lytą. Situacijos, kai šalis sieja draugiški santykiai, pobūdis gali būti įvairus: tai ne tik kontakto užmezgimas ir palaikymas, bet ir produktyvūs veiksmai, turintys apčiuopiamą rezultatą. Su žodžiu draugiškai siejami veiksmažodžiai įvairesni dėl paties santykio esmės, nes jis numato tolesnio bendra(darbia)vimo perspektyvą. Aptariamuose kontekstuose galima išskirti dvi pagrindines žodžio draugiškai vartojimo reikšmes: draugiškai ‘taip, kaip daro draugai’ ir draugiškai ‘bendrai, kartu’. Pirmoji reikšmė laikytina pagrindine, svarbesne, ji motyvuoja antrąją, nes veiksmas kartu įmanomas esant bendriems interesams, draugiškiems santykiams. Kai prieveiksmis draugiškai, vartojamas su tais veiksmažodžiais, kurie pavadina į rezultatą orientuotą veiksmą, aktualizuojama reikšmė ‘bendrai, kartu’. Draugiškai, pavartotas junginiuose su veiksmažodžiais, kurių pavadinami veiksmai konkretaus rezultato ar bent orientacijos į jį neturi, gali būti laikomas esančiu arčiau draugiškumo kategorijos centro, jei lyginsime su minėta šio žodžio reikšme ‘bendrai, kartu’. Žodis draugiškai gali būti patikslinamas vienu ar keliais žodžiais, vadinasi, jo apibūdinimai yra išsamūs, palieka daugiau laisvės interpretacijai, platesnė ir paties žodžio reikšmė. Prieveiksmis priešiškai yra gerokai ribotesnis. Kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota nuostata, kad bendravimas tokio santykio atveju sunkiai įmanomas, juo labiau nepavvyk­tų ir bendra veikla – priešas yra linkintis bloga, todėl veikti kartu neįmanoma, veikiama nebent vienas prieš kitą, destruktyviai, geriausiu atveju visiškai neturima bendrų reikalų. Pagal analogiją su draugiškumo kategorija žvelgiant į priešiškumo kategoriją galima sakyti, kad pastaroji yra glaudesnė, turi mažiau reikšmių niuansų. Su žodžiu priešiškai junginius sudarantys veiksmažodžiai apibūdina ne tokias įvairias situacijas. Paprastai apsiribojama pradiniu kontaktu. Remiantis naiviosios psichologijos logika, priešiškas santykis dažniau suvokiamas rega, kartais klausa ar mišriais jutimais, bet nebuvo pavyzdžių, kuriuose būtų kalbama apie raišką per prisilietimus – priešiškumas koreliuoja su konfrontacija, atitolimu. ⁷ Žinoma, žmogus gali būti priešiškas sau pačiam, tačiau to išreikšti nėra būtinybės. Straipsniai / Articles 221 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ Vertinant draugiškumo ir prieš iškumo kategorijas kaip visumą, darytina išvada, kad žodžių draugiškai ir prieš iškai junginių su konkretesnės reikšmės prieveiksmiais ar (ir) veiksmažodžiais, pavadinančiais įvairiais jutimais suvokiamus veiksmus, būsenas, analizė atskleidžia draugiško ir priešiško santykio niuansus. Galima konstatuoti, kad daliai veiksmažodžių, vartojamų su prieveiksmiais draugiškai ir prieš iškai, būdingas polinkis į išcentrinius ryšius, t. y. sakinio turinį galima suvokti ir tiesiogiai, ir turint galvoje pavadinimo perkėlimą kitos semantinės grupės turiniui aprašyti. Išcentrinių ryšių aktualizacija yra kaip būtinybės išreikšti patį bendriausią vertinimą (gerai vs. blogai) prielaida. Pasaulio kategorizacija atskaitos taškais laikant DRAUGĄ ir PRIEŠĄ, t. y. draugiškumo ir priešiškumo kategorijas, yra pasaulio kategorizacija remiantis vertinimu ir tai yra gerai vs. ir tai yra blogai. LITERATŪRA Aleksaitė Agnė 2018: Meilės konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. – Bendrinė kalba 91. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/80. Akimova Elena, Boikienė Ina 2001: Lietuvių vyriškosios ir moteriškosios kalbinės sąmonės tyrinėjimo problemos. – Filologija 4(17), 121–129. BLKŽė – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrinės-lietuvių-kalbos-zodynas/. Bogdzevič Monika 2020: PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmai lietuvių kalboje iš kognityvinės ir kultūrinės perspektyvos: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Cibulskienė Jurga 2020: Cross-linguistic metaphorical representation of the #MeToo movement: communicating attitudes. – Respectus Philologicus 38(43), 54–66. Dmitrieva Ljubov’ I. 2003: Дмитриева, Любовь И. Словарь языка жестов [Slovar’ jazyka žestov], Москва: Издательство АСТ [Moskva: Izdatel’stvo AST]. Gaidienė Anželika, Liutkevičienė Danutė 2019: Žodžių krūmas, pusk rūmis, krūm ošnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa). – Bendrinė kalba 92. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/391/469. DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.12. 222 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje Gaidienė Anželika 2020: Priešas „Lietuvių kalbos žodyne“. – Bendrinė kalba 93. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/2064. DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12. Jurgaitis Nedas 2015: Krizės konceptas lietuvių ir vokiečių kalbose: daktaro disertacija, Šiauliai: Šiaulių universitetas. Klimavičius Jonas 2008: Draugiškas, draugingas, draugus. – Kalbos kultūra 81, 133–140. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. Makarova Viktorija 2013: Priešo įvaizdžio formavimas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse: lenkų klausimas. – Respectus philologicus 24(29), 213–221. Makarova Viktorija 2014: Литовское слово PRIEŠAS и русское слово ВРАГ [Litovskoe slovo PRIEŠAS i russkoe slovo VRAG]. – Res humanitariae 16, 182–191. Myers David G. 2000: Psichologija, Kaunas: Poligrafija ir informatika. Papaurel ytė–Klovienė Silvija 2007: Lingvistinės kultūrologijos bruožai, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Papaurel ytė–Klovienė Silvija 2008: Vaikų, moterų ir vyrų elgesys kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas (remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio medžiaga). – Filologija 13, 106–119. Papaurel ytė–Klovienė Silvija 2009: Lietuvių nacionalinis charakteris lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje: ar galime vadintis darbščia isiais pavyd uoliais? – Acta humanitarica universitatis Saulensis 8: Vardas kultūroje, 244–252. Papaurel ytė–Klovienė Silvija 2015: Dieviškumo kategorija lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. – Valoda dažādu kultūru kontekstā 25: zinātnisko rakstu krājums, Daugavpils: Daugavpils Universitātes akadēmiskais apgāds „Saule“, 231–237. Papaurel ytė–Klovienė Silvija 2015a: Velnias kaip pasaulio kategorizacijos taškas. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 22: Šventieji ir nelabieji kultūroje, 193–206. Rutkovska Kristina, Smetonienė Irena, Smetona Marius 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidykla. Rutkovska Kristina, Smetonienė Irena, Smetona Marius 2019: Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Straipsniai / Articles 223 SILVIJA PAPAURELYTĖ-KLOVIENĖ Smetonienė Irena, Smetona Marius, Rutkovska Kristina 2021: Žemė. Duona. Motina, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Šeina Viktorija 2018: Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje. – Naujasis Židinys-Aidai 7, 25–30. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2020: DRAUGO konceptas publicistikoje. – Vertybės lenkų ir lietuvių kalbų pasaulėvaizdyje. D. 1. Teorinės prielaidos ir interpretacijos, sud. K. Rutkovska, S. Nebrziegowska-Bartminska, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 337–365. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta, Čižik-Prokaševa Veslava, Gritėnienė Aure­lija, Liutkevičienė Danutė, Gaidienė Anželika 2023: Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Friend and Enemy as Reference Points for World Categorization in the Worldview of the Lithuanian Language SUMMARY The research aims to describe and compare some of the categories of friendliness and hostility, i.e. to analyse what actions and states are described as typical of friend and enemy in the worldview of the Lithuanian language. The research was based on the analysis of the combinations of the adverbs draugiškai (friendly) and priešiškai (hostile). Over 1,000 examples were drawn from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language: 829 words draugiškai and 360 words priešiškai. Considering the purpose of the research and the nature of the research material, descriptive, interpretive, conceptual analysis and comparative methods were employed. The classification of the examples of adverbs draugiškai and priešiškai was based on the fact that such situations generally connect two sides: the one who seeks to send his/her relationship and the one to whom the said message is sent. Since the situation without the addressee would lose its meaning, all verbs used with the adverbs draugiškai and priešiškai are classified taking into account through which of the five human senses, namely sight, hearing, touch, taste or smell, the information is perceived. 224 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje It was concluded that a much wider range of actions is associated with the word draugiškai. The addressee usually sends such a relationship perceived by sight and hearing; friendliness is also expressed by gestures aimed at the pursuit of contact, the perception of which is possible with the help of another sense, i.e. touch. The nature of a situation where both sides are on friendly terms can be diverse: it is not only the establishment and maintenance of contact, but also productive actions with a tangible result. Verbs used with the word priešiškai describe less diverse situations. It is usually limited to initial contact, as communication and cooperation are not possible in such a relationship. Įteikta 2023 m. balandžio 18 d. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 225