Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse

Straipsniai / Articles 145 DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-7497-7365 Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all88-07 PRIEBALSIŲ KIETINIMO DINAMIKA MARCINKONIŲ APYLINKĖSE The Dynamics of Depalatalization in Marcinkonys Environs ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjama pietų aukštaičių būdingoji fonetinė ypatybė – priebalsių kietinimas. Tyrimo tikslas – aptarti pietų aukštaičių priebalsių kietinimo polinkius Marcinkoni apylinkėse stebimuoju laiku. Nagrinėjant trijų amžiaus kartų priebalsių kietinimo situaciją, remiamasi geolingvistine perspektyva, kuri siejama su dinamiškos erdvės samprata. Straipsnyje pateikiama priebalsių kietinimo analizė, paremta dviem tarminės medžiagos sluoksniais: Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve saugomais XX a. 7-ojo dešimtmečio garso įrašais ir rankraštiniais tekstais, straipsnio autorės įrašyta trijų kartų garsine medžiaga iš Marcinkoni apylinkių. Tyrime apibūdinama, kokia minkštųjų ir kietųjų priebalsių koreliacija (arba jos nebuvimas) vyrauja trijų kartų kalboje; aiškinamos priežastys, lemiančios šio reiškinio dinamiką. Nustatyta, kad XXI a. pradžioje Marcinkoni apylinkių tarminis plotas yra pakitęs. Gauti rezultatai rodo gana nuoseklų ir palaipsnį priebalsių kietinimo silpnėjimą. ESMINIAI ŽODŽIAI: pietų aukštaičių patarmė, priebalsių kietinimas, tarminis požymis, stebimasis laikas. ANNOTATION The article analyzes depalatalization as a distinguishing phonetic feature of Southern Aukštaitian. The aim of the research is to discuss the tendencies of depalatalization, which can be observed in the subdialect of Southern Aukštaitian in the environs of Marcinkonys DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII by taking an apparent-time approach. The study addressing the situation of depalatalization is based on the geolinguistic perspective, which is linked with the concept of dynamic space. The article presents the analysis of depalatalization on the basis of two layers of dialectal data: the sound recordings and manuscript texts from the 1960s kept at the Dialect Archive of the Institute of the Lithuanian Language and the sound recordings of three generations made by the author of the article in the environs of Marcinkonys. The study describes what correlation of palatalized and non-palatalized consonants (or its absence) prevails in the language of three generations; the reasons determining the dynamics of this phenomenon are explained. It was established that at the start of the 21st century, the dialectal area of the environs of Marcinkonys demonstrates certain changes. The findings reveal a rather consistent and gradual weakening of depalatalization. KEYWORDS: Southern Aukštaitian subdialect, depalatalization, dialectal feature, apparent time. ĮVADAS Pietų aukštaičių patarmėje plačiai paplitęs priebalsių kietinimas – minkštųjų priebalsių virtimas kietaisiais – kalbininkus domina jau seniai. XX a. septintajame dešimtmetyje naujosios lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos autoriai Aleksas Girdenis ir Zigmas Zinkevičius pietų aukštaičių patarmės smulkiau neskirstė, bet pripažino tarminio ploto nevienalytiškumą pagal dzūkavimo ir priebalsių kietinimo izofones (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139–147)1. Intensyviausio priebalsių kietinimo zona laikoma pietinė pietų aukštaičių dalis į pietus nuo Rudaminõs–Seirjų–Merknės–Marcinkoni linijos (žr. 1 pav.). Tradicinės dialektologijos darbuose teigiama, kad šiame plote kietinamas priebalsis [lʲ], [sʲ], o priebalsiai [r], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ] neturi minkštųjų koreliatų (Zinkevičius 1966: 158–170; LKT 381, 384–385; LKA II 101–105, žemėl. Nr. 85–87; plg. Leskauskaitė 2006: 35–36; 2009: 34–36). 1 Šią klasifikaciją, paremtą tik fonetiniais (daugiausia vokalizmo ir kirčiavimo) tarmių skirtumais ir bendrumais, kritiškai vertino Antanas Salys. Jo teigimu, „trūkumu laikytinas ir l kietinimo izofonos nežymėjimas klasifikaciniame tarmių žemėlapyje“ (Salys 1992: 296). A. Salys priebalsių kietinimo vakarų dzūkų tarmėje plačiai nenagrinėjo, tik pažymėjo, kad „kietinančios dzūkų šnektos“ šiaurėje ribojasi su kapsais (Salys 1992: 132). Straipsniai / Articles 147 Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse 1 PAV. Dėsningesnis balsių i, y (į) suužpakalėjimas po kietinamų priebalsių r, š, ž, č, dž (vidurio vakarinėje dalyje ir po c, dz (plg. LKA II, žemėl. Nr. 41) pažymėtas taškine linija2. Žemėlapis iš LKTCh Mokslinėje literatūroje priebalsių kietinimas aprašytas daugiausia tradicinės dialektologijos metodais, nurodant šio reiškinio kilmę, paplitimo plotą, kietųjų priebalsių inventorių, kokiose pozicijose – prieš priešakinės ar užpakalinės eilės balsius – priebalsiai kietinami, kaip pakinta po jų einantys balsiai (Buch 1966: 33–36; Zinkevičius 1966: 158–170; 2006: 142–146; LKT 1970: 38; Urbanavičiūtė 1970: 75–86; 1970a: 61–65; 1971: 55–70; 1974: 73–80; 1978: 69–77; LKTCh 2004: 80; Zinkevičius 2006: 142–144 ir kt.)3. Toks statiškas ir beveik nekintamas šio reiškinio aprašymas tradicinėje dialektologijoje vyravo iki XX a. pabaigos, o kai kuriais atvejais ir ilgiau. 2 Žemėlapyje pažymėtos vokalizmo izofonės tiriamajam plotui yra neaktualios, todėl neaptariamos. 3 Minėtini ir eksperimentinės fonetikos tyrimų rezultatai. Pietų aukštaičių kietųjų priebalsių artikuliaciją pagal palatogramas tyrė Elzbieta Mikalauskaitė (1975), akustines ypatybes – Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė (2014). DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Platesnės tyrimų galimybės dialektologams atsivėrė įsitvirtinus geolingvistikos krypčiai Lietuvoje, kai į patarmę pradėta žvelgti ne kaip į lokalią ir uždarą fonologinę sistemą, apribotą įvairiausio pobūdžio izoglosių, bet kaip į tam tik rą kontinuumą, nuolat veikiamą įvairių konvergencijos ir divergencijos reiškinių (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 39; Mikulėnienė 2018: 12; plg. Kalėdienė 2011). Be to, geolingvistinė perspektyva suteikia galimybę stebėti ne vienos, bet kelių kartų informantų kalbos variantiškumą ir kaitą stebimuoju laiku4 – čia ir dabar. Taigi būdami sinchroniniai, tokio pobūdžio tyrimai įgyja ir diachroninę perspektyvą. Vis dėlto ir naujausiuose XXI a. pradžios dialektologų darbuose apie priebalsių kietinimo dinamiškumą pateikiama fragmentiškų duomenų, t. y. akcentuojamas nesistemiškas priebalsių kietinimas ir šio reiškinio silpnėjimas (Garšva 2005: 236–237, 247–248, 251–252, 263–265; Leskauskaitė 2006: 35–36; 2016: 52–55; 2020: 28–29; 2021: 55–56; Tuomienė 2010: 227, 231; Mikulėnienė et al. 2019: 150, 154; plg. Mikulėnienė 2016: 340–346; Leskauskaitė 2016: 52–55; 2018a: 23–24; 2021: 55–57). Taigi šio straipsnio tikslas – aptarti pietų aukštaičių priebalsių kietinimo polinkius Marcinkoni apylinkėse stebimuoju laiku. Siekiant tikslo, keliami uždaviniai: 1) apibūdinti, kokia minkštųjų ir kietųjų priebalsių koreliacija (arba jos nebuvimas) vyrauja trijų kartų kalboje; 2) paaiškinti priežastis, lemiančias priebalsių kietinimo dinamiką. Tyrimui pasirinktas nehomogeniškas pietų aukštaičių plotas, t. y. Marcinkoni (697), Daržẽlių (696), Kabẽlių (704) Lietuvių kalbos atlaso (toliau – LKA) punktai5, kurie tradicinėje dialektologijoje skiriami Marcinkoni ir Kabẽlių šnektoms (Leskauskaitė 2009: 29–30). Nagrinėjant trijų amžiaus kartų priebalsių kietinimo situaciją, remiamasi geolingvistine perspektyva, kuri pirmiausia siejama su dinamiškos erdvės samprata. Dinamiškumo nuostata lemia ir kultūrinių, ir socialinių veiksnių įtraukimą į tarmėtyros tyrimus (Aliūkaitė 2013: 5). 4 1966 m. Williamas Labovas panaudojo akivaizdžius laiko skirtumus Niujorko garsų pokyčiams tirti ir įtvirtino stebimojo laiko metodą kaip pagrindinę variantiškumo tyrimų priemonę. Sekant W. Labovo kalbos varijavimo ir kaitos teorija, skirtingo amžiaus informantų kalbos skirtumai atskleidžia stebimuoju laiku (angl. apparent time) vykstančius kalbos pokyčius: vyresnių informantų kalba žymi buvusį, jaunesnių – dabartinį kalbos kaitos etapą. Daugiau apie stebimąjį laiką žr. Labov 1972; Bailey, Wikle, Tillery, Sand 1991: 241–244; Inoue 2008: 45–64; 2010: 45–64; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 36; Kalėdienė 2015: 213–215). 5 Lietuvių kalbos atlaso punktu laikoma konkreti gyvenamoji vietovė ir jam geografiniu ir kalbiniu požiūriu artimiausios gyvenvietės, nutolusios 10–12 km atstumu (Mikulėnienė, Čepaitienė 2021: 85–94). Šiame straipsnyje nagrinėjamam Marcinkoni punktui priskiriami Zervýnų ir Mánčiagirės kaimai; Daržẽlių punkto periferijai – Kapinškiai, Márgionys, Grybaulià; Kabẽlių punktui – Ašãšninkai, Musteikà, Daržinlės. Straipsniai / Articles 149 Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse Aptariant Marcinkoni apylinkių tarminį plotą, svarbu pažymėti, kad tiriamuosiuose punktuose išlaikytos svarbiausios pietų aukštaičių fonetinės ypatybės: nosinių balsių [ɑː], [æː] siaurinimas, dvigarsių [ɐm], [ɑˑm] [ɐn], [ɑˑn], [ɛm], [æˑm], [ɛn], [æˑm] išlaikymas, dzūkavimas, priebalsių kietinimas ir kt. (žr. LKTCh 76– 85; Zinkevičius 2006: 137–149; Leskauskaitė 2006: 29–40). Smulkiau diferencijuoti Marcinkoni apylinkių plotą galima remiantis dviem tarminiais požymiais: balsių [eː], [oː] ir [eː], [ɔː] tarimu ir priebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] ir [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimu. Uždaresni ir įtemptesni [eː], [oː] dažniausiai tariami Daržẽlių (696) ir Marcinkoni (697) punktuose, o Kabẽliuose (704) – atviresni [eː], [ɔː], artimesni pietvakariniam pietų aukštaičių plotui (plg. Markevičienė 1999: 27–28; 2010: 51; Leskauskaitė 2004: 56–57; 2009: 30– 31). Priebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] ir [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimas yra būdingas Kabẽlių (704) punktui (Zinkevičius 1966: 147–148; LKTCh 38; Leskauskaitė 2009: 30; Markevičienė 2010: 49–50; Valentukevičienė 2019: 5–6)6. Tiriamąją medžiagą sudaro: 1) Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve (toliau – GCTA) saugoma XX a. 6–7 dešimtmečio tarminė medžiaga: garso įrašai iš Marcinkoni (697) ir Kabẽlių (704) (CD 17 PA 7, įrašas 08201704; CD 21 PA 9, įrašas 38201697, įrašų trukmė – 31 min. 2 s.), rankraštinė medžiaga iš Marcinkoni (697, GCTA R, sąs. reg. Nr. 839), Daržẽlių (696, GCTA R, sąs. reg. Nr. 821) ir Kabẽlių (704, GCTA R, sąs. reg. Nr. 840) punktų7; 2) 2019–2022 m. iš tiriamųjų punktų straipsnio autorės įrašyta 28 val. 16 min. trukmės garsinė 28 informantų medžiaga pusiau struktūruotu interviu metodu: 13 – vyriausiosios, 5 – vidurinės ir 10 – jaunesniosios kartos8. Beveik visi vyriausiosios kartos tyrimo dalyviai atitinka NORM kriterijų: yra įgiję pradinį arba vidurinį9 išsilavinimą, gyvenantys sėsliai ir neturintys galimybių dažnai keisti gyvenamąją aplinką. Daugelis iš jų dirbo žemės ūkyje, miškininkystėje arba paslaugų srityje, kurioje nereikalinga aktyvi komunikacija. Vidurinės kartos atstovai, išskyrus vieną aukštąjį išsilavinimą turintį informantą, yra įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, yra mobilūs, dirbantys 6 Šis reiškinys pasitaikydavęs ir Marcinkonysè iš Ašãšninkų ir Kabẽlių atsikėlusių gyventojų kalboje (Leskauskaitė 2009: 30). Priebalsių mišimo užfiksuota ir Šklrių (703) punkte. XX a. 6–7 dešimtmečio garso įrašų iš Marcinkoni (697) ir Kabẽlių (704) punktų yra nedaug. Jų trukmė – nuo 2 min. iki 10 min. 7 XX a. 6–7 dešimtmečio garso įrašų iš Marcinkoni (697) ir Kabẽlių (704) punktų yra nedaug. Jų trukmė – nuo 2 min. iki 10 min. 8 Kiekybinės sociolingvistikos tyrimuose yra idealu, kai imtis artėja prie 30 informantų (Milroy, Gordon 2003: 164). 9 Vidurinį išsilavinimą informantai įgijo jau būdami suaugę vakarinėje mokykloje. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII paslaugų srityje. Tyrime dalyvavęs jaunimas – gimnazijų mokiniai ir studentai bei keli darbininkai yra pati mobiliausia grupė, savo kultūrinius, socialinius ir ekonominius poreikius tenkinantys už patarmės ribų. 1 LENTELĖ. Garso įrašų trukmė (28 val. 16 min.) Nr. Informanto kodas Gimimo metai Išsilavinimas Garso įrašo trukmė 1. 697Mrc3M 1938 Pradinis 1 val. 31 min. 2. 697Mrc3-1M 1940 Pradinis 1 val. 21 min. 3. 697Mrc3-2M 1942 Vidurinis 1 val. 16 min 4. 697Mrc3-3M 1937 Pradinis 34 min. 5. 696Drž3M 1936 Pradinis 1 val. 36 min. 6. 696Drž3-1M 1938 Pradinis 1 val. 1 min. 7. 696Drž3-2M 1938 Pradinis 1 val. 8. 696Drž3-3M 1942 Vidurinis 1 val. 1 min. 9. 696Drž3V 1942 Pagrindinis 10. 696Drž3-1V 1938 Pradinis 1 val. 2 min. 11. 704Kb3M 1937 Pradinis 1 val. 32 min. 12. 704Kb3V 1942 Pradinis 13. 704Kb3-1M 1966 Vidurinis 36 min. 14. 697Mrc2M 1975 Vidurinis 1 val. 19 min. 15. 697Mrc2-1M 1978 Pagrindinis 1 val. 10 min. 16. 697Mrc2-2M 1973 Vidurinis 1 val. 20 min. 17. 704Kb2-1V 1973 Aukštasis 36 min. 18. 704Kb2V 1972 Vidurinis 1 val. 19 min. 19. 697Mrc1M 2004 Vidurinis 20. 697Mrc1-1M 2002 Vidurinis 1 val. 39 min. 21. 697Mrc1-2M 2004 Pagrindinis 1 val. 22. 697Mrc1V 2003 Vidurinis 1 val. 23. 696Drž1M 2002 Vidurinis 1 val. 5 min. 24. 704Kb1M 2003 Vidurinis 1val. 3 min. 25. 704Kb1-2M 2004 Pagrindinis 1 val. 26. 704Kb1V 1995 Spec. vidurinis 40 min. 27. 704Kb1-1V 2004 Pagrindinis 1 val. 28. 704Kb1-2V 2002 Spec. vidurinis 1 val. 29 min. Straipsniai / Articles 151 Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse Informantai koduoti pagal LKA punkto numerį ir pavadinimo santrumpas, informanto amžių (1 žymima jaunesnioji karta nuo 18 iki 30 m., 2 – vidurinė karta nuo 31 iki 50 m., 3 – vyriausioji karta) ir lytį (M – moteris, V – vyras). Pavyzdžiui, jaunesniosios kartos informantas iš Marcinkoni punkto žymimas 697Mrc1V. Jei yra daugiau to paties amžiaus grupės informantų, rašomas papildomas numeris po trumpojo brūkšnelio, pvz., 697Mrc1V-1 (žr. 1 lentelę). Siekiant išsiaiškinti trijų kartų priebalsių kietinimo polinkius, iš kiekvieno informanto garso įrašų pasirinkta 30 min. spontaninės kalbos atkarpa ir nuosekliai išrašyti atvejai su (ne)kietinamais priebalsiais, rezultatai vizualizuoti. Straipsnyje rankraštinių tekstų pavyzdžiai pateikiami autentiška rašyba, XXI a. medžiaga – Tarptautine fonetine abėcėle (TFA) (žr. Bakšienė 2018: 10–20; 2022: 165–183). Tyrime naudotasi aprašomuoju, empirinės medžiagos stebėjimo ir analizės metodais. 1. MARCINKONIŲ APYLINKIŲ SOCIOLINGVISTINIAI BRUOŽAI Tiriamojo ploto Marcinkoni (697), Daržẽlių (696), Kabẽlių (704) punktai yra Lietuvos pietinėje dalyje, besiribojančioje su Baltarùsija. 1920–1939 m. Marcinkoni apylinkės priklausė Lénkijos valdomam Vlniaus kraštui, o 1939– 1940 m. – Baltarùsijai. XX a. Marcinkoni apylinkėse be dominuojančių lietuvių, dar gyveno rusai (daugiausiai Marcinkonysè), lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai10. Be lietuvių kalbos, iki XX a. pabaigos viešojoje erdvėje buvo vartojamos dar ir lenkų, rusų kalbos, todėl dėl kalbų sąveikos didėjo ir fonetinė interferencija (plg. Grumadienė 1988: 138). XX a. antrojoje pusėje įsigalint lietuvių bendrinei kalbai viešajame gyvenime, pietų aukštaičių, kaip ir kitų lietuvių kalbos tarmių, prestižas11 menko ir buvo menkinamas, nes pagrindinis dėmesys nukrypo į bendrinę kalbą 10 Dauguma iš Rùsijos į Marcinkónis atsikėlusių vyriausiosios kartos asmenų lietuviškai kalbėti taip ir neišmoko. Lenkai ir baltarusiai, sukūrę šeimas su lietuviais, namuose bendravo lietuviškai (plg. Rutkovska 2016: 2–3). Slavakalbių šeimų vaikai lankė lietuviškas mokyklas ir sėkmingai prisitaikė prie dominuojančios kalbinės aplinkos. 11 Prestižinę kalbą vartoja išskirtinę socialinę galią turintys gyventojai (Milroy 2001: 549). Prestižas gali būti atvirasis, kai deklaruojamos teigiamos kalbos nuostatos ir kalbinis elgesys (plg. Holmes 2001: 345). Paslėptojo prestižo sąvoka apima teigiamą viešai nepripažintų kalbinių kodų vertinimą ir atvirai (ypač svetimiems) nedeklaruojamas teigiamas nuostatas (plg. Trudgill 1979: 9; Kalėdienė 2013: 137; Holmes 2001: 345; Ramonienė 2006: 145). DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII (Leskauskaitė 2018: 36). Ryškiausios pietų aukštaičių patarmės ypatybės – dzūkavimas ir priebalsių kietinimas – tapo neprestižinėmis. Marcinkoni apylinkių gyventojai, kaip ir kiti pietų aukštaičiai, kalbėdami su nepažįstamaisiais šių ypatybių vengia (plg. Mikalauskaitė 1975: 94; Leskauskaitė 2009: 38)12. Patarmės prestižo silpnėjimui turėjo įtakos ir sunykusi infrastruktūra, pasikeitusios demografinės, socioekonominės, kultūrinės sąlygos, kurios lėmė silp nus gyventojų socialinius ryšius ir mobilumą ne tik tarminio ploto viduje, bet ir už jo ribų13. Smarkiai suintensyvėjęs gyventojų mobilumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių dažnesnį bendrinės kalbos vartojimą tiek individų, tiek kalbinėse bendruomenėse (plg.: Chambers 2002: 117; Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 126; Monka 2015: 98; Čepaitienė 2016: 154). Apibendrinus sociolingvistinius duomenis, galima teigti, kad Marcinkoni apylinkių patarmės izoliacijos lygis yra žemas – vyrauja atvirieji socialiniai tink lai, kuriuose asmenys jungiami silpnais tinklų ryšiais ir yra atviri inovacijoms ir kalbinei kaitai (plg. Kalėdienė 2013: 148). 2. PRIEBALSIŲ KIETINIMO SITUACIJA MARCINKONIŲ APYLINKĖSE XX A. ANTROJOJE PUSĖJE Platesnę XX a. septintojo dešimtmečio tarminę situaciją atskleidžia Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomi negausūs garso įrašai ir rankraštiniai tekstai. Tarminės medžiagos analizė rodo, kad tiriamajame plote buvo kietai tariami [l], [r], [s], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʦ], [ʣ], [ʣ], [p], [b], [m], [ʋ] priebalsiai (žr. 2 lentelę). Iš rankraštinių tekstų matyti, kad tarminės medžiagos rinkėjai fiksavo ir pakitusius priešakinės eilės balsius, einančius po kietųjų priebalsių. Į priešakinių [ı] tipo balsių užpakalėjimą po kietųjų [r], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʦ], [ʣ] dėmesį atkreipė ir juos specialiais rašmenimis Daržẽlių (696) ir Kabẽlių (704) punktų transkribuotuose tekstuose žymėjo Žaneta Urbanavičiūtė-Markevičienė (sąs. 12 Pietų aukštaičių patarmę vyriausiosios ir vidurinės kartos informantai vertina kaip gražią, tinkamą kalbėti tik artimoje aplinkoje, bet viešojoje erdvėje ji, kaip komunikacijos priemonė, yra nereikalinga: „O kas dabar dzūkiškai kalba kaimuose? Aštuoniasdešimtmetės. O jei ir likis kur kokis jaunesnis, tai jis nuvažiavis kur Vylniun ar miestan irgi tuoj dzūkų kalbu nepasigirs. Ir ji nereikalinga“ (Mrc697Mrc3-2M). Jaunesnioji karta laikosi nuostatos, kad tarmė yra įdomi, vertinga, saugotina, bet dėl nutrūkusios tarmės perdavimo tradicijos jos jau reikia mokytis. 13 Marcinkoni seniūnija laikoma ilgalaikės depopuliacijos zona su sunykusia infrastruktūra. Visoje seniūnijoje neliko bendrojo ugdymo mokyklų, sveikatos priežiūros ir kt. įstaigų, darbo vietų. Straipsniai / Articles 153 Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse reg. Nr. 821; sąs. reg. Nr. 840). Kiti faktų užrašinėtojai pateikė tik pavienių pavyzdžių (Leskauskaitė 2009: 35). 2 LENTELĖ. Kietųjų priebalsių inventorius rankraštiniuose tekstuose14 Kietasis priebalsis Priebalsių kietinimas prieš priešakinės eilės balsius Priebalsių kietinimas prieš užpakalinės eilės balsius ł lã·das, iškł, sáulы rrac, rkc, sùtrыna sugrùvo, karúominė, neturù s sanà, sm š gru·šà, nš, šltas šuõmet ž daržãuosa, ždzi, àtvež žú·ro c klùpscai, vaikáicais, scklas slañksco, marcũ, akcu·, č tuščàs, nebãščыkas váikščoja, lakraščuosa dz padzáuna mdzo, sodzùs, dzidzùlei dž pradžà iždžú·vi, bráidžojo, balandžo ppaũp, sopc bduobta, tais·b m mšlo, mnasin, zãms vdãv, v, vtra Kaip matyti iš lentelės, Marcinkoni apylinkių konsonantizmo sistema nepasižymi kietųjų ir minkštųjų priebalsių darnia koreliacija, nes priebalsiai [r], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ], iš jos iškrenta, t. y. jie visada tariami kietai (plg. Urbanavičiūtė 1970: 61). Kietai tariami ne tik minėti priebalsiai, bet ir [l], [s], sporadiškai (tik kai kuriuose žodžiuose) – ir [p], [b], [m], [ʋ]. XX a. antrosios pusės GCTA rankraštinėje medžiagoje ir garso įrašuose pateikiama ir minkštųjų [ʒʲ], [ʃʲ], [ʧʲ], [rʲ] priebalsių vartojimo atvejų, pvz.: vežmo, nùnešė, inciprã·šė, p·o (Mrc), ažær (Drž), reke (Kb), kurie jau rodė prasidėjusius tarminius pokyčius. 14 Rankraštiniai tekstai rašyti supaprastinta apibendrinta transkripcija, pateikiant svarbiausias patarmės ypatybes. Tačiau dalis fonemų variantų, ypač subtilesnių, tekstuose nepažymėti, neatspindimi ir tiriamųjų punktų fonetinių ypatybių svyravimai. Dėl šios priežasties straipsnyje tarminė medžiaga neperrašoma TFA. Apie apibendrintą supaprastintą transkripciją daugiau žr. Bacevičiūtė 2010: 5–14. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII IŠVADOS Įvertinus trijų kartų priebalsių kietinimo polinkius, galima daryti šias išvadas. Priebalsių kietinimas XX a. antrojoje pusėje Marcinkoni apylinkėse buvo itin gyvybingas vyriausiosios kartos kalboje. XXI a. pradžios tarminės medžiagos analizė rodo jau pakitusią šio reiškinio situaciją. Priebalsiai [r], [ʂ], [ʐ] ir [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ], anksčiau neturėję minkštųjų koreliatų, dabar patiria didžiausią kaitą visų trijų kartų kalboje. Kietuosius priebalsius [r], [ʂ], [ʐ] tarminėje kalboje dažnai keičia minkštieji variantai. Nykstant dzūkavimui, vis rečiau vartojamos ir kietosios [ʦ], [ʣ] afrikatos. Jų gyvybingumas koreliuoja su dzūkavimo, kaip reiškinio, išlaikymu. Tik vyriausiajai kartai būdingi [s], [ʦ], [ʣ], [p], [b], [m], [ʋ] traukiasi iš vartosenos. Nevienodas informantų kietųjų priebalsių inventorius ir priebalsių kietinimo polinkiai rodo, kad kintant pietų aukštaičių patarmei ir formuojantis naujiesiems tarminiams dariniams, priebalsių kietinimas nuosekliai silpnėja. Pavienių priebalsių kietinimo atvejai tarminėje kalboje vertintini ne kaip tarminiai požymiai, bet kaip tarmiškieji žymenys. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aliūkaitė Daiva 2013: Horinzontalusis ir vertikalusis kalbos kontinuumo skaidumas: XXI amžiaus kalbėjimo variantai paprastojo kalbos vertintojo požiūriu. – Taikomoji kalbotyra 2, 1–27. DOI: 10.15388/TK.2013.17261. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47. Ambrazevičius Rytis, Leskauskaitė Asta 2014: Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas, Kaunas: Technologija. Bacevičiūtė Rima 2010: Fonetikos ypatybių pateikimas lietuvių tarminiuose žodynuose. – Baltu Filoloģija 19(1/2), 5–14. Bailey Guy, Wikle Tom, Tillery Jan, Sand Lori 1991: The apparent time construct. – Language Variation and Change 3, 241–264. Bakšienė Rima 2018: Lietuvių tarmių transkripcija ipa simboliais: pietų aukštaičių ypatybių analizė. – Vārds un tā pētīšanas aspekti 22(1/2), 10–20. Prieiga internete: https://vards.liepu.lv/files/VARDS%20UN%20TA%20PETISANAS%20 ASPEKTI_2018.pdf. Straipsniai / Articles 161 Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse Bakšienė Rima 2022: Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų). – Acta Linguistica Lithuanica 86, 165–183. Buch Tamara 1966: Mundartliche Entpalatalisierungserscheinungen im Litauischen. – Acta BaItico-Slavica III, Baltica in honorem Johannis Otrębski, Bialystok, 33–36. Chambers Jack K. 2002: Dynamics of dialect convergence. – Journal of Sociolinguistics 6, 117–130. GCTA R – Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo rankraštynas, 1964–1965. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. Grumadienė Laima 1988: Sociolingvistinis vilniečių lietuvių kalbos tyrimas: konsonantizmas ir akcentuacija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 27, 132–148. Holmes Janet 2001: An Introduction to Sociolinguistics, 2rd edition, London: Longman, 342–361. Inoue Fumio 2008: Chapter Twenty-Four. Population ageing and language change. – The Demographic Challenge: A Handbook about Japan, ed. F. Coulmas, H. Conrad, A. Schad-Seifert, G. Vogt, Leiden, Boston: Brill, 473–490. Inoue Fumio 2010: Real and apparent time clues to the speed of dialect diffusion. – Dialectologia 5, 45–64. Kalėdienė Laima 2011: Geolingvistikos radimosi sąlygos Lietuvoje. – Tarptautinės mokslinės konferencijos „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“ pranešimų tezės, 2011 m. spalio 21–22 d., Kaunas: Vilniaus Universitetas Kauno fakultetas. Prieiga internete: http://www.tarmes.lt/images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pdf. Kalėdienė Laima 2013: Požiūris į tarmes ir nuostatos dėl jų vartojimo trijose Dzūkijos etnografinio regiono dalyse. – Miestai ir kalbos II: Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis, Vilnius: Vilniaus universitetas, 125–151. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus miesto kalba: stebimojo laiko hipotezė. – Tarmės – Europos tautų kultūros paveldas = Dialects – Cultural Heritage of European Nations, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 211–244. Labov William 1972: Sociolinguistic Patterns, Philadelphia: University of Pensylvania Press. Leskauskaitė Asta 2004: Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Leskauskaitė Asta 2006: Kučiūnų krašto šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Leskauskaitė Asta 2009: Marcinkonių šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Leskauskaitė Asta 2016: Seirijų šnektos tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Leskauskaitė Asta 2018: Šiaurinių pietų aukštaičių lingvistinis kraštovaizdis XX a. 6–7 dešimtmetyje. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5, sud. R. Bakšienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 26–43. Leskauskaitė Asta 2018a: Leipalingio apylinkių tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Leskauskaitė Asta 2020: Švendubrės apylinkių tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Leskauskaitė Asta 2021: Lenkijos lietuvių šnektų tekstai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKA II – Lietuvių kalbos atlasas, t. 2: Fonetika, atsak. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKT – Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, red. E. Grinaveckienė, K. Morkūnas, Vilnius: Mintis, 1970. LKTCh – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Markevičienė Žaneta 2010: Ašašninkų ir Kabelių šnektų fonetikos ypatumai: dabartinė padėtis. – Žmogus ir žodis 1, 48–51. Mikulėnienė Danguolė 2016: Būdingieji fonetiniai požymiai. – Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, kolektyvinė monografija, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė 2018: Dėl antrinių dialektų formavimosi ir raidos. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5, sud. R. Bašienė, N. Morozova, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–25. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Kardelytė-Grinevičienė Daiva, Leskauskaitė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Vyniautaitė Simona 2019: Dialektometrinis lietuvių tradicinių tarmių Straipsniai / Articles 163 Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas: kolektyvinė studija, red. D. Mikulėnienė, A. Čepaitienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. – Respectus philologicus 35(40), 51–62. Mikulėnienė Danguolė 2020: Tarmiškumas kaip išmatuojamas dydis. Lietuvių kalba 15, 1–11. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė 2021: Tarmyno punkto samprata. – Baltistica 56(1), 81–106. Milroy James 2001: Language Ideologies and the Consequences of Standardization. – Journal of Sociolinguistics 4, 530–555. Milroy Lesley, Gordon Matthew 2003: Sociolinguistics. Method and Interpretation, Oxford: Blackwell Publishing. Monka Malene 2015: Mobilitet og sprogforandring. – Nydanske Sprogstudier NyS 49, 98–122. Ramonienė Meilutė 2006: Nuostatos dėl bendrinės kalbos ir tarmės: Joniškėlio atvejis. – Kalbos kultūra 79, 137–148. Rutkovska Kristina 2016: Dabartinė Lietuvos lenkų tarmių būklė. – Lietuvos lenkų tarmės, red. K. Rutkovska, e. leidinys, Vilnius: Vilniaus universitetas, Polonistikos centras. Prieiga internete: http:// www.lenkutarmes.flf.vu.lt/. Salys Antanas 1992: Raštai 4: Lietuvių kalbos tarmės, Roma. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Tuomienė Nijolė 2010: Pietų aukštaičių šnektos Baltarusijoje: kalbų sąveikos padariniai. – Respectus philologicus 18(23), 223–234. Urbanavičiūtė Žaneta 1970: Priebalsiai l, r, s (z?) prieš negalūninius , en lietuvių kalbos tarmėse. – Kalbotyra 21, 75–86. Urbanavičiūtė Žaneta 1970a: Kietieji ir minkštieji priebalsiai lietuvių literatūrinėje kalboje ir tarmėse. – Baltistica 6(1), 61–65. Urbanavičiūtė Žaneta 1971: Priebalsių kietinimas lietuvių kalbos tarmėse. – Kalbotyra 23(1), 55–70. Urbanavičiūtė Žaneta 1974: Priebalsiai l, r, s, z prieš žodžio galo e aukštaičių tarmėse. – Kalbotyra 25(1), 73–80. Urbanavičiūtė Žaneta 1978: Priebalsių t, d, n ir p, b, m, v kietinimas lietuvių kalbos tarmėse. – Kalbotyra 29(1), 69–77. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 164 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Valentukevičienė Danutė 2019: Kabelių apylinkių sangrąžiniai veiksmažodžiai. – Lietuvių kalba 13, 1–17. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/ article/view/22485. Valentukevičienė Danutė 2021: Dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto plote. – Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos, sud. V. Meiliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 58–76. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2022/01/Lietuviu-dialektologijosprofiliai-1.pdf. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. The Dynamics of Depalatalization in Marcinkonys Environs SUMMARY The analysis of dialectal data from the early 21st century shows the already changed situation of this phenomenon. Consonants [r], [ʂ], [ʐ] and [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ], which did not have their palatalized correlates before, already undergo the most prominent changes in the language of all three generations. In dialectal language, the non-palatalized consonants [r], [ʂ], [ʐ] are often replaced with their palatalized variants. As the so called dzūkavimas is declining, the non-palatalized affricates [ʦ] and [ʣ] are less commonly used. Their viability correlates with the maintenance of the dzūkavimas as a phenomenon. The consonants [s], [ʦ], [ʣ], [p], [b], [m], [ʋ], which are only typical of the old generation, are gradually going out of usage. The diverging inventory of non-palatalized consonants used by the informants and the tendencies of depalatalization show that as the subdialect of Southern Aukštaitian is changing and new dialectal formations are on the rise, depalatalization is gradually weakening. Cases of depalatalization of isolated consonants in dialectal speaking are viewed as dialectal markers rather than dialectal features. Įteikta 2022 m. rugsėjo 2 d. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]