Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų

126 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-6716-0776 Mokslinių tyrimų kryptys: eksperimentinė fonetika, fonologija, geolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all88-06 KELETAS TIKSLINTINŲ ŽEMAIČIŲ PATARMIŲ TRANSKRIPCIJOS TFA RAŠMENIMIS ATVEJŲ Several Clarified Cases in the Transcription of Žemaitian Subdialects by IPA Symbols ANOTACIJA Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenų taikymas lietuvių tarmių transkripcijai dialektologų diskutuojamas jau nuo 2017 metų, o 2021 metais patvirtintas ir TFA rinkinys, skirtas lietuvių bendrinei kalbai. Tačiau iki šiol išsamiau nagrinėtos aukštaičių patarmių transkripcijos TFA galimybės, žemaičiams dėmesio skirta daug mažiau. Straipsnyje aptariami mažiau analizuoti žemaičių šnektų užrašymo TFA rašmenimis atvejai, tikslinama keletas ankstesnėse publikacijose siūlytų transkripcijos dalykų. Straipsnio priede pateikiama specifinių žemaičių garsų, daugiausia diftongų, transkripcijos TFA pavyzdžių, nurodomi rašmenų numeriai TFA sistemoje ir standartiniai simbolių unikodai. Žemaičių patarmių vokalizmo ir ypač prozodijos sistemos transkripcijos atžvilgiu yra sudėtingesnės negu aukštaičių, priegaidžių opozicija dažnai reiškiama kitokiu prozodinių požymių kompleksu. Šie skirtumai aktualiausi transkribuojant dvigarsinius skiemenis, jiems dėl priegaidžių realizacijos būdingas ypač ryškus variantiškumas. Todėl dvigarsinių skiemenų transkripcijai straipsnyje skiriama daugiausia dėmesio. Straipsnyje pateikti siūlymai neturėtų būti vertinami kaip galutiniai ir neginčijami. Atlikus daugiau tyrimų, galbūt atsiradus kitų tyrėjų siūlymų ir naujų įžvalgų, ateityje kai kurie TFA tarminės transkripcijos dalykai greičiausiai dar bus tikslinami. ESMINIAI ŽODŽIAI: fonetika, transkripcija, tarptautinė fonetinė abėcėlė (TFA), lietuvių tarmės, žemaičiai. Straipsniai / Articles 127 Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų ANNOTATION Dialectologists have discussed the use of the International Phonetic Alphabet (IPA) symbols for the transcription of Lithuanian dialects since 2017, the IPA collection for Standard Lithuanian was also approved in 2021, but until now, the possibilities of Aukštaitian transcription have been examined in more detail, and less attention has been paid to Žemaitian subdialects. The article addresses the questions of transcribing the Žemaitian subdialects of the Lithuanian language by the symbols of the International Phonetic Alphabet (IPA), revises certain symbols from the earlier set of the IPA symbols for the sounds of Lithuanian dialects presented in 2017 and ways of transcribing. In terms of transcribing, the system of vocalism and especially of prosody in Žemaitian subdialects is more complex than Aukštaitian; the Žemaitian pitch accents have different characteristics. These differences are most relevant when transcribing diphthongs, which are characterized by a particularly high variability. The article gives many examples of transcribing the syllables, which contain diphthongs and bear different pitch accents. After more in-depth studies on dialectal phonology are conducted in the future and more theoretical works are generalized, the transcription of Lithuanian dialects by the IPA symbols will be further revised. KEYWORDS: phonetics, transcription, International Phonetic Alphabet (IPA), Lithuanian dialects, Žemaitian. ĮVADINĖS PASTABOS Pastaraisiais metais lietuvių dialektologijoje gausėjant darbų, paremtų tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA, angl. IPA, žr. IPA 2023) rašmenimis perteikta tarminių garsų transkripcija, dar kartą grįžtina prie 2017 metais lietuvių tarmėms pasiūlyto TFA rinkinio (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017) ir tikslintina keletas dalykų. Mokslo spaudoje jau gana išsamiai išdiskutuota aukštaičių patarmių rašyba TFA (apibendrinimą žr. Bakšienė 2022), tačiau žymiai sudėtingesnės žemaičių garsinės sistemos naujosios transkripcijos atžvilgiu dar aptartos mažai, joms iki šiol skirta vos viena publikacija (Bakšienė 2018). Straipsnio tikslas – apžvelgti dar visai neanalizuotų ar mažiau nagrinėtų žemaičių vokalizmo ir prozodijos vienetų transkripciją TFA, patikslinti keletą anksčiau siūlytų transkripcijos atvejų, taip pat pateikti TFA užrašytų žemaitiškų garsų pavyzdžių (žr. 1, 2 priedus). Tyrimo uždaviniai: 1) apibendrinti žemaičių patarmių vokalizmo sistemą, aptarti problemiškiausius TFA transkripcijos atžvilgiu balsių vienetus; 2) apžvelgti svarbesnius žemaičių priebalsių žymėjimo TFA rašmenimis principus; 3) pateikti galimus žemaičių priegaidžių alotonų užrašymo TFA būdus ir aptarti su priegaide ypač susijusių dvigarsinių skiemenų transkripcijos galimybes. Tyrimui naudotasi daugeliu anksčiau išleistų RIMA BAKŠIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII dialektologų darbų medžiaga: patarmių ir šnektų aprašais, kopenhagine transkripcija užrašytais tekstais. Dirbta mokslinės literatūros analizės ir aprašomuojulyginamuoju metodais. 1. ŽEMAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR JOS ŽYMĖJIMAS TFA Apibendrintas žemaičių patarmių vokalizmo fonemų, užrašytų TFA simboliais, vaizdas pateiktas 1 lentelėje1 (plačiau žr. Atkočaitytė, Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004 ir kt.; aukštaičių patarmių vokalizmą plg. Bakšienė 2022: 168). 1 LENTELĖ. Žemaičių patarmių balsinės fonemos Ilgieji Trumpieji Priešakiniai Užpakaliniai Priešakiniai Artimi priešakiniams Artimi užpakaliniams Užpakaliniai Uždarieji /iː/ /uː/ Uždarieji diftongoidai (/iːi/) (/uː/) Artimi uždariesiems /ɪ/ /ʊ/ Artimi uždariesiems žemesnieji /ɪ/ /ʊ/ Kintamieji /iɛ/ /uɔ/ Vidutiniai uždaresnieji žemesnieji (/eː/) (/oː/) /e/ /o/ Vidutiniai atviresnieji /ɛː/ /ɛ/ Atvirieji /ɑː/ /ɑ/ 1 Lentelėje pateikti tik fonemų statusą turintys balsiniai vienetai, svarbesnieji fonemų variantai aptariami atskirai. Lenktiniuose skliaustuose užrašytos vadinamosios „dviveidės“ fonemos, kurių sistemiškai nesama nė vienoje iš žemaičių patarmių. Neįtraukti bendrinės kalbos ie, uo šiaurės žemaičių atliepiniai [eɪ], [oɪ], nes jie daugelio autorių laikomi dvibalsiais. Straipsnyje jų transkripcija aptariama prie dvigarsių. Straipsniai / Articles 129 Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų Didžioji dalis žemaičių šnektų vokalizmui užrašyti reikiamų TFA simbolių sutampa su aukštaitiškaisiais (žr. Bakšienė 2022: 180–182, 1 priedas), be to, problemiškiausi žemaičių vokalizmo transkripcijos atvejai jau buvo trumpai aptarti (žr. Bakšienė 2018: 107–113), todėl čia komentuotina tik pora su balsiais susijusių dalykų. Kalbant apie uždarųjų ir jiems artimų balsių grupę, dar kartą akcentuotina, kad lietuvių ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tik kiekybe, bet ir kokybės požymiais, ne veltui lietuvių fonetikos darbuose yra įsitvirtinę dvigubi jų pavadinimai: ilgieji-įtemptieji ir trumpieji-neįtemptieji balsiai (Pakerys 2003: 24–25; plg. Kazlauskienė 2018: 39–41). Todėl transkribuojant darytina skirtis: TFA uždarųjų (angl. close) balsių simboliai vartotini žemaitiškiems ilgiesiems, pusilgiams ir, kas ypač svarbu, iš jų visiškai sutrumpėjusiems balsiams užrašyti2, pvz.: [ˈ¹ʋʲiːʔrs] ~ výras, [ʋʲiˑˈrʲɛˑlʲɪs] / [ʋʲiˈrʲiɛlʲɪs] ~ vyrẽlis, [ˈnɑˑktʲi] ~ nãktį, [ˈʃuˑnʲi] ~ šùnį; [ˈ¹gruːʔds] ~ grdas, [gruˑ¹ˈdɑˑʔm] / [gru¹ˈdɑˑʔm] ~ grūdáms, [ˈmʲɛˑtu] ~ mẽtų, [¹ˈmʲiɛʔnʲesʲu] ~ mnesių; o TFA artimų uždariesiems (angl. near-close) balsių simboliai – iš prigimties trumpiesiems arba trumpiesiems paplatėjusiems (su diakritiku lowered) žemaitiškiems balsiams, pvz.: [ˈʒʲɪbɑ] / [ˈʒʲɪbɑ] ~ ž- ba, [ˈbʊʋɑ] / [ˈbʊʋɑ] ~ bùvo. Ši skirtis daryta ir daugelyje ankstesnių žemaičių tekstų (žr. Girdenis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnaitė, Pečeliūnaitė, Bagužytė 2007; AAT 2018 ir kt.). Nors, transkribuojant tradicine kopenhagine rašyba, visais atvejais rašyti vienodi simboliai i, u, tačiau, kilę iš ilgųjų, jie niekur nežymėti kaip paplatinti, kas būdinga iš prigimties trumpiesiems žemaičių balsiams. Aprašant transkripciją ne viename šaltinyje netgi akcentuota, jog jie yra daugiau ar mažiau įtempti, aukštutiniai, netgi pastebimai uždaresni už atitinkamus taisyklingos bendrinės kalbos trumpuosius i, u ir tik truputį mažesnio įtempimo negu atitinkami ilgieji balsiai (Girdenis 2012: 24–26). Ankstesniame žemaičių transkripcijai skirtame straipsnyje liko visai neaptartas žemaičių galūnių redukuotų balsių žymėjimas TFA. Kopenhagine transkripcija užrašytuose tekstuose ypač gausu žemaitiškų redukuotų galūnių, kurių balsių redukciją bent jau vėlesniais, XX a. pabaigos – XXI a. pradžios, metais buvo įprasta skirti dviejų laipsnių: buvo rašomi tiesiog pakelti raidžių simboliai (kiek silpnesnei redukcijai) ir pakelti apskliausti (stipresnei redukcijai). Ankstesniuose šaltiniuose žemaitiškose redukuotose galūnėse esama ir nepakeltų, tik apskliaustų balsių – (i), (e), (a) ir t. t. (žr. LKA Pr 1956; LKT 1970). Tekstų autoriai kaip stipresnės ir silpnesnės redukcijos skirtumus nurodo nevienodą balsio skardumo laipsnį ir skiemens sudarymo funkcijos realizaciją: kai balsis duslus (beveik negirdimas) ir nebesudaro skiemens, balsio rašmuo teikiamas pakeltas skliaustuose, o kai dar sudaro skiemenį – tik pakeltas (Girdenis 2008: 24; 2012: 33; 2 Dėl priegaidžių žymėjimo žr. toliau, straipsnio 3-ią skirsnį. RIMA BAKŠIENĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII AAT 2018: 49). Transkribuojant žemaičių balsius TFA rašmenimis, po kai kuriais iš jų (vidutinio pakilimo) sistemingai rašomas diakritikas  (angl. lowered), nurodantis didesnį atvirumą, pvz.: [ˈʒʲeˑnɑ] / [ˈʒʲenɑ] ~ žno, [ˈboˑʋɑ] / [ˈboʋɑ] ~ bùvo, todėl po raide nebelieka galimybės žymėti neskiemeninio garso diakritiko. Taigi TFA sistemoje žemaičių redukuotiems balsiams žymėti visais atvejais virš jų rašytinas diakritikas  (angl. extra short), nurodantis ypatingą balsio trumpumą, pvz.: [²ˈnʲiɛkɑ] ~ niẽko, [¹ˈsʲuːʔtʲe] ~ siti ir t. t., balsių redukcijos laipsniai nediferencijuotini. 2. PASTABOS DĖL ŽEMAIČIŲ PRIEBALSIŲ TRANSKRIPCIJOS Žemaičių priebalsių sistema transkripcijos atžvilgiu paprastesnė negu aukštaičių, nes nesama tiek įvairių kietinimo prieš priešakinės eilės balsius atvejų. Kokių nors specialių TFA priebalsių rašmenų, kurie būtų reikalingi būtent žemaičių patarmėms transkribuoti, nesama, vartotini visi tie patys, kaip ir aukštaitiškųjų priebalsių, ženklai. Čia primintinas tik dialektologams jau seniai žinomas ir išsamiai aprašytas reiškinys (žr. Girdenis 1971: 27; Jasiūnaitė 1994; LKTCh 2004: 258; Babickienė, Jasiūnaitė, Pečeliūnaitė, Bagužytė 2007: 12– 13 ir kt.), kad šiaurinėse, tiksliau šiaurės vakarinėse, žemaičių šnektose, labiausiai kretingiškių plote, kai kurie priebalsiai mažiau minkštinami negalūniniuose skiemenyse prieš e, ė tipo balsius. Tokiose pozicijose jie minkštinami tik tada, jei po jų toliau eina minkštasis priebalsis, kitais atvejais tariami puskiečiai ar visai kieti. Transkribuojant tokius kretingiškių ir kitų aplinkinių šnektų pavyzdžius, prie priebalsių, nors jie ir vartojami prieš priešakinės eilės [ɛ], [ɛˑ], [e], [eˑ], [en], [em], [el], [er], [eɪ], nežymėtinas diakritikas ʲ (angl. palatalized), nurodantis minkštumą, pvz.: [ˈreˑtɑ] ~ rto, [ˈʋɛˌdo] ~ vedù, [²ˈʃʋeˑnʦ] ~ šveñtas, [be¹ˈreˑʔms] ~ birmas, [²ˈʋeˑlks] ~ vikas, [¹ˈdeˑʔrb] ~ drba, [¹ˈpeɪʔns] ~ penas ir pan. Apie šį reiškinį rašiusių dialektologų iš mažiau minkštinamų priebalsių grupės dažniausiai išskiriami priebalsiai k, g, š, ž, l ir afrikatos č, dž, tad jų minkštumas žymėtinas visose pozicijose prieš priešakinės eilės balsius, pvz.: [¹ˈkʲɛːʔkʲe] ~ kéikė, [ˈgʲɛˌrʲe] ~ ger, [²ˈʃʲeˑɪns] ~ šiẽnas, [ʋɛ¹ˈʒʲeˑʔms] ~ vežmas, [ˈlʲeˑkɑ] ~ lko, [bɑʒʲnʲiˑnʲˈʧʲɛˑlʲe] ~ bažninčẽlė, t. y. bažnytėlė ir kt. Kaip matyti, tarp nekietinamų žemaičių priebalsių visuotinai minimi ir š, ž, todėl transkribuojant TFA apibendrintai rašytini [ʃ], [ʒ], nėra būtino reikalo skirtingais rašmenimis skirti kietųjų ir minkštųjų Straipsniai / Articles 131 Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų žymėjimą (plg. Kazlauskienė 2018: 51; Bakšienė 2022: 171–172)3. Einant į rytus, aptariamoji ypatybė palaipsniui nyksta, prieš visus priešakinės eilės priebalsius dažniau įprastai vartojami minkštieji priebalsiai, todėl transkribuotina atsižvelgiant į tai, kokie garsai tariami konkrečiu atveju. 3. ŽEMAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS Bene daugiausia transkripcijos problemų kelia lietuvių tarmių prozodijos lyg mens vienetų, ypač priegaidžių, užrašymas. Žemaičių šnektų prozodinė sistema neabejotinai sudėtingiausia, nes ir jų pagrindinio kirčio priegaidžių požymiai skiriasi nuo bendrinės kalbos, ir gausiai vartojama šalutinių kirčių, atsiradusių tiek dėl kirčio atitraukimo, tiek dėl nukėlimo (plačiau žr. LKTCh 2004: 198–200). Dėl žemaičių priegaidžių transkripcijos TFA sistema pateiktinas tas pats esminis tikslinimas, kaip ir aukštaičių patarmėms. Ankstesnėse publikacijose, skirtose žemaičių šnektų transkripcijai (Bakšienė 2018; 2019), buvo siūlyta žymėti priegaides tono kritimo / kilimo diakritikais, tačiau pastaruoju metu jau nusistovėjo visų tarmių priegaidžių žymėsena pakeltais skaitmenimis ¹ (akūtas) ir ² (cirkumfleksas)4. Todėl ir visi žemaitiški priegaidžių alotonai žymėtini taip pat (žr. 2 lentelę). Reikiami priegaidžių skaitmenys prieš kirčiuotą skiemenį5 rašomi visais atvejais (pagrindinio, atitrauktinio ir nukeltinio kirčio skiemenyse), kai aiškiai girdima akūtinė ar cirkumfleksinė priegaidė. Kai aiškios priegaidės negirdėti 3 Norint aiškiau parodyti kietųjų ir minkštųjų šios grupės priebalsių artikuliacijos diferenciaciją, galima būtų ir žemaičiams siūlyti aukštaičiams teiktus skirtingus TFA simbolius: postalveolinius [ʃ], [ʒ] – minkštiesiems, retrofleksinius [ʂ], [ʐ] – kietiesiems priebalsiams žymėti. Tačiau analogiškos depalatalizacijos žemaičių tarmėse nesama, o apskritai žemaičių priebalsių artikuliacija kol kas nėra išsamiai aprašyta, labiau gilintasi tik į akustines ir audicines ypatybes (žr. Kliukienė 2011). Tikėtina, kad žemaitiškų kietųjų priebalsių artikuliacija ryškiai skirtųsi nuo atitinkamų aukštaitiškų, ypač depalatalizuotų, garsų. Tai dar ateities tyrimų objektas. 4 Šis variantas dialektologų po ilgų diskusijų buvo pripažintas kaip patogesnis, nes nenurodo tono požymių, kaip aiškių priegaidės indikatorių, ir ypač apibrėžtos tono kitimo (kilimo ar kritimo) krypties, kuri tariant priegaides gali būti labai įvairi, labiausiai priklausoma nuo frazės intonacijos ir kitų veiksnių (plg. Kazlauskienė 2018: 8, 19; VLKK k-25). 5 Skiemens ribas visur geriausia nustatyti vadovaujantis STR taisykle: naujas skiemuo prasideda ten, kur randamas didžiausias priebalsių junginys, atitinkantis žodžio pradžios priebalsių modelį (Girdenis 2003: 134–141). RIMA BAKŠIENĖ 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII (tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, galinti būti ir akūto, ir cirkumflekso alotonas), skaitmenys nerašomi, tik pagrindinio ar šalutinio kirčio ženklai. 2 LENTELĖ. Žemaičių priegaidžių alotonai6 Tonema Alotonas Tradicinis žymėjimas Akcentinė pozicija Paplitimas patarmėse Pavyzdžiai TFA PŽ ŠŽ akūtas tvirtapradė priegaidė ´ PK AK NK (+) (+) [¹ˈduːusʲʊ] ~ dúosiu [¹ˈʊuɔ²ˌʃkuˑn] ~ ožk [¹ˈʃuɔ¹ˌkɑʊ] ~ šókau laužtinė priegaidė ˆPK NK (+) + [gɑ¹ˈnʲiːʔtʲe] ~ ganýti [¹ˈʋʲiː¹ˌrɑːʔ] ~ výrai vidurinė priegaidė ˢAK (+) + [ˈbɑˑlʲˌtʲe] ~ balt cirkumfleksas žemaitiška tvirtagalė priegaidė PK AK (+) + [²ˈʒʲiːimɑ] ~ žiẽmą [²ˈʋʲɛːrpsmɑ] ~ vepsime [²ˈbɑːrˌzdɑ] ~ barzdà tęstinė priegaidė   PK (+) – [²ˈɑˑɪˑdɑʋɑ] ~ edavo [²ˈtuɔs] ~ tuõs vidurinė priegaidė ˢPK AK (+) + [nʲɛˈbluɔks] ~ neblõgas [ˈkʲɑʊˌlʲɛs] ~ kiaulès Jei akūtas realizuojamas kaip laužtinė priegaidė, po skiemens centrą sudarančio balsio rašytinas pakeltas TFA glotalinio sprogstamojo priebalsio ženklas ʔ (angl. glottal stop). Šis simbolis jau buvo teiktas ankstesnėse žemaičiams skirtose publikacijose, tačiau, dar kartą išstudijavus kitų kalbų panašių reiškinių žymėjimą (plg.: Basbøll 2005: 37, 82–87; LVG 2013: 25, 105; dar žr. Girdenis 2003: 282), kiek plačiau komentuotina jo rašymo vieta. TFA sistemoje diakritikai, rašomi po tam tikro simbolio, apibūdina prieš diakritiką einančio garso papildomą požymį, plg. įvairių priebalsio [t] variantų žymėjimą: [th] – aspiruotas, [tw] – labializuotas, [tʲ] – palatalizuotas, [tʕ] – faringalizuotas, [tɣ] – veliarizuotas (žr. HIPA 1999: 15–17; IPA 2023). Balsio kiekybės požymiai laikytini labiau 6 Lentelėje vartojamų sutrumpinimų ir simbolių reikšmės: PK – pagrindinis kirtis, AK – atitrauktinis kirtis, NK – nukeltinis kirtis, PŽ – pietų žemaičiai, ŠŽ – šiaurės žemaičiai, + – būdinga; (+) – iš dalies būdinga, variantas paplitęs ne visose šnektose ar vartojamas tik tam tikrose žodžio pozicijose; – – nebūdinga. Vakarų žemaičiai į lentelę neįtraukti, nes jų priegaidės būtų žymimos analogiškai, o ir pati patarmė XXI a. jau beveik išnykusi. Straipsniai / Articles 133 Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų inherentiniais, todėl tiksliau ženklą ʔ rašyti po balsio ilgumo simbolio, pvz.: [¹ˈʋʲiːʔrs] ~ výras, [¹ˈdɑːʔkts] ~ dáiktas. Žemaitiškieji diftongizuoti [iɛ], [uɔ], kaip ir atitinkami bendrinės kalbos sutaptiniai dvibalsiai, įprastai dėmenimis neskaidomi, laikomi kintamos artikuliacijos balsių fonemomis, tad laužtinės priegaidės atveju diakritiką taip pat siūlytina rašyti po viso skiemens centro, pvz.: [¹ˈbʲiɛʔg] ~ bga, [¹ˈkuɔʔje] ~ kója. Taip pat transkribuotini ir žemaitiškieji [eɪ], [oʊ], pvz.: [¹ˈpʲeɪʔns] ~ penas, [¹ˈjoʊʔdɑ] ~ júodo7. TFA transkripcijos atžvilgiu atskirai aptartini laužtinę priegaidę turintys skiemenys, kurių pagrindas yra sudėtiniai dvibalsiai (jei jie nevienbalsinami) ir mišrieji dvigarsiai. Ankstesniuose chrestomatiniuose lietuvių dialektologijos darbuose laužtinės priegaidės požymiai buvo nusakomi tik iš klausos, vėliau atsirado ir gausus būrys eksperimentininkų, tyrusių žemaičių priegaides, ir beveik visų darbų autorių, kaip pagrindinis požymis, nurodomas balso „lūžis“, susijęs su pagrindinio tono kitimo staigumu – pradžioje tonas pakyla, o pasiekęs maksimumą staigiai krinta, dėl to klausa girdimas gergždimas, švokštimas ir pan. Taip pat pažymima, kad tariant laužtinę priegaidę, šiek tiek pridaroma (ar net trumpam visiškai uždaroma) balsaskylė, ir dėl to susidaro dviejų garsų, einančių vienas po kito, įspūdis (apžvalgą žr. Švageris 2015: 29–36; Bakšienė 2016: 50– 52). Darbuose nėra aiškiai nusakoma, kurioje skiemens centro vietoje įvyksta minimas „lūžis“, tačiau iš tokių apibūdinimų matyti, kad jis turėtų vykti vidinėje (kai „lūžis“ realizuojamas kaip aiškesnė glotalizacija) ar antrojoje dalyje (kai labiau realizuojamas gergždimu, švokštimu). Nors panašią priegaidę turinčios latvių kalbos tyrėjai visais atvejais žymi ženklą ʔ po viso skiemens centro, pvz.: [juːʔks] ‘juokas’, [meiʔtɑ] ‘mergina’, [cerʔt] ‘gaudyti’, [vɑlʔks] ‘upelis; pervalkas’ (LVG 2013: 26), vis dėlto, transkribuojant žemaitišką laužtinę priegaidę, tiksliau būtų rašyti glotalizacijos ženklą po pirmojo dvibalsio / dvigarsio dėmens, nes būtent čia koncentruojama priegaidės energija, pvz.: [¹ˈʃɑːʔʊtʲe] / [¹ˈʃɑˑʔʊtʲe] ~ šáuti, [¹ˈkɑːʔlns] / [¹ˈkɑˑʔlns] ~ kálnas, [¹ˈdɑːʔrps] / [¹ˈdɑˑʔrps] ~ dárbas, [¹ˈdʲeːʔrʲpʲtʲe] / [¹ˈdʲeˑʔrʲpʲtʲe] ~ drbti ir pan. Analogišką žymėjimą galima rasti ir danų kalbos fonologijos aprašuose, fiksuojančiuose prozodinį „lūžį“ (dan. stød ‘stumti’), labai primenantį žemaičių laužtinę priegaidę, juose žymima būtent po tos skiemens dalies, kurioje minimas prozodinis vienetas ir yra realizuojamas, plg.: [bɔːʔw] ~ bog ‘knyga’, [bæːʔɪ] ~ bag ‘už’, [ˈphɛːʔn] ~ pœn ‘puikus’, [ˈhalʔs] ~ 7 Ankstesniuose žemaitiškuose tekstuose, užrašytuose kopenhagine transkripcija, dažniausiai nė vieni iš šių garsų neskaidomi, nežymimas jų dėmenų pailgėjimas dėl priegaidės (žr. Girdenis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnaitė, Pečeliūnaitė, Bagužytė 2007; AAT 2018 ir kt.). RIMA BAKŠIENĖ 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII hals ‘kaklas’, [ˈmanʔ] ~ mand ‘vyras’ (Basbøll 2005: 37, 82–87; 2022; dar žr. Girdenis 2003: 282)8. Daugiau dvibalsinių / dvigarsinių skiemenų pavyzdžių, užrašytų TFA simboliais, galinčių dažniausiai pasitaikyti žemaičių šnektose, pateikta straipsnio 2 priede. Plačiau iš jų komentuotina keletas transkripcijos dalykų. Aiškiai išreikštos priegaidžių opozicijos atvejais žemaičių šnektose pirmasis dvibalsio / dvigarsio dėmuo gali būti ir ilgasis, ir pusilgis, realizuojant tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės kilmės dvigarsius. Priegaidžių opozicija tuomet reiškiama kitais požymiais, greičiausiai pagrindinio tono staigumu vs. tolydumu, o ne kiekybe. Akcentuotina, kad dėmenų ilgumas dėl glaudžiai sutapusios artikuliacijos nežymimas tik bendrinės kalbos ie, uo žemaitiškuose atitikmenyse, taip pat ir sudvibalsintuose ė, o, pvz.: [¹ˈdoʊʔnɑ] ~ dúona, [¹ˈpʲeɪʔnɑ] ~ peno, [¹ˈtʲiɛʔʊs] ~ tvas, [¹ˈkuɔʔje] ~ kója ir t. t. Kadangi abiejų fonologinių priegaidžių spūdis žemaičių dažniausiai koncentruojamas ant pirmojo dėmens, dvibalsio au, vartojamo po kietojo priebalsio, koartikuliacija su antruoju dėmeniu (labializacija) išreikšta palyginti silpnai, daug menkiau negu aukštaičių (ypač rytinių šnektų) plote. Todėl dažniausiai pirmasis dėmuo žymėtinas nelabializuoto balsio simboliu [ɑ], pvz.: [¹ˈgɑːʔʊtʲe] / [¹ˈgɑˑʔʊtʲe] ~ gáuti, [²ˈlɑːʊks] / [²ˈlɑˑʊks] ~ laũkas. Labializuoto žemutinio balsio simbolis [ɒ] rašytinas tik retais atvejais, kai priegaidė tariama neaiškiai arba nekirčiuotame dvibalsyje au. Plačiau komentuotina dvibalsio au vartosena ir žymėsena pozicijoje po minkštojo priebalsio. Bendrinės kalbos ir kai kurių aukštaičių, bent jau vakarų aukštaičių pietinės dalies, tekstuose įprasta laikyti, jog tokiais atvejais vyksta visiškas pirmojo dėmens supriešakėjimas, jis virsta balsiu e, TFA siūlyta žymėti kaip [ɛ], pvz.: [¹ˈkʲɛˑʊrɑs] ~ kiáuras, [²ˈkʲɛʊˑlʲeˑ] ~ kiaũlė, [kʲɛʊˈlʲes] ~ kiaulès ir pan. Tačiau transkribuojant žemaičių tekstus, esama tradicijos manyti, kad supriešakėjimas labai nežymus, dažniausiai tokiais atvejais rašoma a. Ankstesniuosiuose XX a. pirmosios pusės dialektologų veikaluose (žr. Gerullis 1930; Jonikas 1939) tokios pozicijos a supriešakėjimas dažniau buvo žymimas taškeliu viršuje – , kartais rutuliuku dar papildomai pažymint antrojo dėmens sukeliamą labializaciją – , pvz.: bj·uȓẹ ~ bjaũriai, ·mˌ·us ~ ámžiaus (Gerullis 1930: 18). Tačiau vėlesniuose žemaičių tekstuose (Girdenis 1996; 2008; 2012; Babickienė, 8 Tais atvejais, kai aiškaus „lūžio“ negirdėti, o priegaidė realizuojama labiau balso gergždimu, švokštimu ir pan., būtų įmanoma po skiemens centro balsiu ar antruoju dvibalsio / dvigarsio dėmeniu rašyti ir TFA diakritiką  , žymintį gergždžiantį balsą (angl. creaky voice). Tačiau sistemiškai tai nėra patogu, nes žemaičių šnektose daug balsių, kai po raide rašomas kitokią paskirtį turintis diakritikas, pavyzdžiui, žymintis kiek atviresnį garsą, tada jau neįmanoma dviejų diakritikų vartosena po viena raide (plačiau žr. Bakšienė 2019: 18, 11 išn.). Straipsniai / Articles 141 Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų 1 PRIEDAS. Žemaičių patarmių garsams siūlomi TFA rašmenys12 Kopenhaginė transkripcija TFA TFA numeris Unikodas Kintamieji balsiai ir diftongoidai [ie][iɛ] 301 + 303 0069 + 025B [ie][iɛ] 301 + 303 + 505 0069 + 025B + 0306 [ie][ɛ] 301 + 505 + 303 0069 + 0306 + 025B [iẹ][e] 301 + 505 + 302 + 430 0069 + 0306 + 0065 + 031E [ẹi][eɪ] 302 + 430 + 319 0065 + 031E + 026A [i·][iːi] 301 + 503 + 301 + 505 + 432 0069 + 02D0 + 0069 + 0306 + 032F [i.][iˑi] 301 + 504 + 301 + 505 + 432 0069 + 02D1 + 0069 + 0306 + 032F [uo][uɔ] 308 + 306 0075 + 0254 [uo][uɔ] 308 + 306 + 505 0075 + 0254 + 0306 [uo][ɔ] 308 + 505 + 306 0075 + 0306 + 0254 [uọ][o] 308 + 505 + 307 + 430 0075 + 0306 + 006F + 031E [ọu][oʊ] 307 + 430 + 321 006F + 031E + 028A Prozodinių vienetų ženklai ˄ (laužtinė priegaidė, akūto alotonas, tariamas su aiškia glotalizacija) ¹ (prieš skiemenį) + ʔ (po skiemens centru einančio balsio arba po pirmojo dvibalsio / dvigarsio dėmens) - + 660 00B9 + 0294 ˄ (laužtinė priegaidė, akūto alotonas, tariamas be aiškios glotalizacijos, su „gergždžiančiu balsu“) ¹ (prieš skiemenį) +  (skiemens centro balsio arba antrojo dvibalsio / dvigarsio apačioje) - + 816 00B9 + 0330 12 Parengta remiantis bendrinės kalbos transkripcijos TFA rašmenimis rekomendacija (žr. VLKK k-25). Žemaičių patarmėms skirtame priede pateikiami tik tie garsai, kurių transkripcija skiriasi nuo aukštaitiškųjų garsų. Su aukštaitiškais sutampančių garsų ir jų požymių transkripcijos simbolius žr. Bakšienė 2022: 180–182 (1 priedas). RIMA BAKŠIENĖ 142 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII 2 PRIEDAS. Žemaičių dvibalsių / dvigarsių pagrindinių pozicinių variantų, susijusių su prozodiniais vienetais, transkripcijos pavyzdžiai13 Bk dvibalsis / dvigarsis (bk rašmenimis) Žemaitiškieji atitikmenys Kirčiuotas laužtine priegaide / tvirtapradis Žemaitiškas tvirtagalis Kirčiuotas tęstine priegaide Kirčiuotas vidurine priegaide / nekirčiuotas au (taip pat ir po minkštojo priebalsio) [¹ɑːʔʊ] / [¹ɑˑʔʊ] / [¹ɑːʊ] / [¹ɑˑʊ] [²ɑːʊ] / [²ɑˑʊ] [²ɑˑʊˑ] [ɑʊ] / [ɒʊ] ai [¹ɑːʔɪ] / [¹ɑˑʔɪ] / [¹ɑːɪ] / [¹ɑˑɪ] [²ɑːɪ] / [²ɑˑɪ] [²ɑˑɪˑ] [ɑɪ] / [ɐɪ] ei [¹ɛːʔɪ] / [¹ɛˑʔɪ] /[¹ɛːɪ] / [¹ɛˑɪ] [²ɛːɪ] / [²ɛˑɪ] [²ɛˑɪˑ] [ɛɪ] ui [¹oːʔɪ] / [¹oˑʔɪ] /[¹oːɪ] / [¹oˑɪ] / [¹uːʔɪ] / [¹uˑʔɪ] /[¹uːɪ] / [¹uˑɪ] / [¹ʊˑɪ] [²oːɪ] / [²oˑɪ] / [²uːɪ] / [²uˑɪ] / [²ʊˑɪ] [²ʊˑɪˑ] / [²ʊˑɪˑ] [oɪ] / [ʊɪ] / [ʊɪ] / [uɪ] ie [¹eɪʔ] / [¹eɪ] / [¹iːi] [²eɪ] / [²iːi] – [eɪ] / [iˑi] / [ii] uo [¹oʊʔ] / [¹oʊ] / [¹uːu] [²oʊ] / [²uːu] – [oʊ] / [uˑu] / [uu] ė[¹iɛʔ] / [¹iɛ] [²iɛ] – [iɛ] o[¹uɔʔ] / [¹uɔ] [²uɔ] – [uɔ] al, ar [¹ɑːʔl], [¹ɑːʔr] / [¹ɑˑʔl], [¹ɑˑʔr] / [¹ɑːl], [¹ɑːr] / [¹ɑˑl], [¹ɑˑr] [²ɑːl], [²ɑːr] / [²ɑˑl], [²ɑˑr] [²ɑˑlˑ], [²ɑˑrˑ] [ɑl], [ɑr] / [ɐl], [ɐr] an, am (nesiaurinami) [¹ɑːʔn], [¹ɑːʔm] / [¹ɑˑʔn], [¹ɑˑʔm] / [¹ɑːn], [¹ɑːm] /[¹ɑˑn], [¹ɑˑm] [²ɑːn], [²ɑːm] / [²ɑˑn], [²ɑˑm] [²ɑˑnˑ], [²ɑˑmˑ] [ɑn], [ɑm] / [ɐn], [ɐm] 13 Lentelėje pateikiami tik nesuvienbalsinti dvibalsių variantai, taip pat bendrinės kalbos balsių ė, o žemaitiškieji atitikmenys ie, uo. Suvienbalsinti bendrinės kalbos dvibalsių atitikmenys (pvz.: [ɑɪ] > [ɑː], [ɛɪ] > [ɛː] ir pan.) transkribuotini kaip ir atitinkami balsiai, žr. straipsnio 1 skirsnio pavyzdžius (ten pat plačiau žr. ir apie žemaitiškų diftongoidų transkripciją). Iliustruojami tik sistemingiausi dvigarsių transkripcijos atvejai, savaime suprantama, jog žemaičių šnektose gali pasitaikyti ir kitokių su priegaidėmis susijusių tarimo variantų. Straipsniai / Articles 143 Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų Bk dvibalsis / dvigarsis (bk rašmenimis) Žemaitiškieji atitikmenys Kirčiuotas laužtine priegaide / tvirtapradis Žemaitiškas tvirtagalis Kirčiuotas tęstine priegaide Kirčiuotas vidurine priegaide / nekirčiuotas an, am (siaurinami), un, um [¹oːʔn], [¹oːʔm] / [¹oˑʔn], [¹oˑʔm] / [¹oːn], [¹oːm] / [¹oˑn], [¹oˑm] / [¹uːʔn], [¹uːʔm] / [¹uˑʔn], [¹uˑʔm] / [¹uːn], [¹uːm] / [¹uˑn], [¹uˑm] / [¹ʊˑn], [¹ʊˑm] [²oːn], [²oːm] / [²oˑn], [²oˑm] / [²uːn], [²uːm] / [²uˑn], [²uˑm] / [²ʊˑn], [²ʊˑm] [²ʊˑnˑ], [²ʊˑmˑ] [on], [om] / [un], [um] / [ʊn], [ʊm] / [ʊn], [ʊm] el, er [¹ɛːʔl], [¹ɛːʔr] / [¹ɛˑʔl], [¹ɛˑʔr] / [¹ɛːl], [¹ɛːr] / [¹ɛˑl], [¹ɛˑr] [²ɛːl], [²ɛːr] / [²ɛˑl], [²ɛˑr] [²ɛˑlˑ], [²ɛˑrˑ] [ɛl], [ɛr] en, em (nesiaurinami) [¹ɛːʔm], [¹ɛːʔn] / [¹ɛˑʔm], [¹ɛˑʔn] / [¹ɛːm], [¹ɛːn] / [¹ɛˑm], [¹ɛˑn] [²ɛːn], [²ɛːm] / [²ɛˑn], [²ɛˑm] [²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ] [ɛn], [ɛm] en, em (siaurinami), in, im [¹eːʔm], [¹eːʔn] / [¹eˑʔm], [¹eˑʔn] / [¹eːm], [¹eːn] / [¹eˑm], [¹eˑn] / [¹iːʔm], [¹iːʔn] / [¹iˑʔm], [¹iˑʔn] / [¹iːm], [¹iːn] / [¹iˑm], [¹iˑn] / [¹ɪˑn], [¹ɪˑm] [²eːn], [²eːm] / [²eˑn], [²eˑm] / [²iːn], [²iːm] / [²iˑn], [²iˑm] / [²ɪˑn], [²ɪˑm] [²ɪˑnˑ], [²ɪˑmˑ] [en], [em] / [in], [im] / [ɪn], [ɪm] / [ɪn], [ɪm] il, ir [¹eːʔl], [¹eːʔr] / [¹eˑʔl], [¹eˑʔr] / [¹eːl], [¹eːr] / [¹eˑl], [¹eˑr] / [¹iːʔl], [¹iːʔr] / [¹iˑʔl], [¹iˑʔr] / [¹iːl], [¹iːr] / [¹iˑl], [¹iˑr] / [¹ɪˑl], [¹ɪˑr] [²eːl], [²eːr] / [²eˑl], [²eˑr] / [²iːl], [²iːr] / [²iˑl], [²iˑr] / [²ɪˑl], [²ɪˑr] [²ɪˑlˑ], [²ɪˑrˑ] [el], [er] / [il], [ir] / [ɪl], [ɪr] / [ɪl], [ɪr] ul, ur [¹oːʔl], [¹oːʔr] / [¹oˑʔl], [¹oˑʔr] / [¹oːl], [¹oːr] / [¹oˑl], [¹oˑr] / [¹uːʔl], [¹uːʔr] / [¹uˑʔl], [¹uˑʔr] / [¹uːl], [¹uːr] / [¹uˑl], [¹uˑr] / [¹ʊˑl], [¹ʊˑr] [²oːl], [²oːr] / [²oˑl], [²oˑr] / [²uːl], [²uːr] / [²uˑl], [²uˑr] / [²ʊˑl], [²ʊˑr] [²ʊˑlˑ], [²ʊˑrˑ] [ol], [or] / [ul], [ur] / [ʊl], [ʊr] / [ʊl], [ʊr] RIMA BAKŠIENĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Įteikta 2023 m. balandžio 3 d. RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]