Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas

100 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII JOLITA URBANAVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-5514-2263 Le linee di ricerca scientifiche: sperimentale fonetica, linguistica acustica, fonologia, lessicografia, geolingvistica, sociolingvistica. JANA TAPERTE dell'Università della Lettonia Latvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0009-0009-1723-0666 Mokslinių tyrimų kryptys: eksperimentinė fonetika, kalbos akustika, fonologija. DOI: doi.org/10.35321/all88-05 LIETUVI E LATVI KALB VIRPAMJ SONANT FORMANTS SKIRTINGOSE POZIJOSE: AKUSTINIS IR STATISTINIS TYRIMAS Lithuanian and Latvian Trills: An Acoustic and Statistical Study of Formant Structure ANOTATIA Staipsnyje viene presentato attuali lingue balti virpamųjų sonantų lie. [r], [rj] ir la. [r] formančių tyrimas, che mira a confrontare prevokalinėje (<R>VR), intervokalinėje (V<R>V) e postvokalinėje (RV<R>) posizioni istartų sonantų F1, F2, F3 e F4 formantes, esaminare la loro kitimą di quei differenti balsi context, esliškinti [r] e [rj] formančių differenze nelle lingue Lituanee e latviste nonché stabilire differenziale significativo. Lo studio indica che secondo descrendrito primi dei due formanci significmi la. [r] occupa interpinę padėtį tra lizuoto lie. [r] ir palatalizuoto lie. [rj]. Pozicija skiemenyje statistiškai reikšmingą įtaką daro nepalatalietuvių kalbos virpamųjų sonantų pirmajai formantei, e latvių kalboje a tutte le quattro formantėms. Nullamente, che il contesto dei vicetimi balsi è un'ascolto del virpamųjų Articoli Articles 101 / Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas sonantų formantėms daro panašią įtaką: pirmoji formantė susijusi su greta esančio balsio delle attuali lingue balte, e la seconda e lontanee formantè dipende dalla fila del balsio adetimo. ESMINIAI VOODŽIAI: baltų kalbos, virpamasis sonantas, formantės, statistinis reikšminumas, pozicija skiemenyje, veliarizacija, palatalizacija. ANNOTATION The paper deals with the formant structure of trills in the contemporary Baltic languages Lith. [r], [rj] and Lat. [r]. The aim of the paper is to compare the formant structure of trends trills (F1, F2, F3 and F4) in prevocalic (<R>VR), intervocalic (V<R>V) and postvocalic (RV<R>) positions and its variation in the context of different vowels, to highlight the of formant dynamics in Lithuanian and Latvian and to determine the statistical significance of the differences. The study shows that according to the average values of the first two formants, Lat. [r] occupies an intermediate position between non-palatalized Lith. [r] and palatalized Lith. [rj]. Syllable position has a statistically significant influence on the first formant of trills in Lithuanian and on all four formants in Latvian. According to the results, the context of adjacent vowels has a similar influence on the formants of trills second and in both languages: the first formant is related to the height of the adjacent vowel, and the subsequent formants depend on the backness of the adjacent vowel. KEYWORDS: Baltic languages, trills, formants, statistical significance, syllable position, velarization, palatalization. 1.WATCHING BALTITI LEGB VIRPAMJ SONANT TYRIM APPROVALGA Virpamieji sonanti rispetto con altre gruppi di sonantă in lavori di fonetica sperimentale Lituanee e latviste tyrinėti bene meno probabilmente. General conoscenze su virpamųjų sonantų [r], [rj]1 articuliacine e spettrine peculiarità possono essere trovate nei più importanti negozi di fonetica: menziona Lituvians kalbos gramatika (Ulvydas et al. 1965), anche Elzės Mikalauskaitės (1975), Valerijos Vaitkevičiūtės (2001), Antonio Pak3), (200 Astana Kazlauskienės (2018) lavori. Tutti i lituani comunrinè lingua priebalsi di quantitità e spettrini segni 1 Straipsnyje utilizzati internazionali fonetiche abėcėlės (TFA) scritti. Parenkant scritmenis rifertasi Statubine delle lingue lituani n. 8 luglio 2021 d. protocolliu nterritimo PN Nr.-14 (k-25), nel quale presentate raccomandazioni riguardo TFA adattamento comunrinè delle lingue lituani alle unità sonore marcate. Plačiau žr.: httpsvlkk.lt/vlkk-nutarimai/://protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-del-tarptautines-fonetines-abeceles-- pritaikymo-bendrines-lietuviu-kalbos-garsiniams-vienetams-zymeti. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII instrumentalmente esaminati Sigitos Dereškevičiūtės disertazione della lingua Lietuvių priedažnių trastoje, energia balsių akustinės ypatybės (2013). Ji nustatė, kad virpamųjų sonantų [r], [rj] spektras yra difuziškas, t. y. energijos susitelkimo sritys išsidėsčiusios plačioje rafforzata medie frequzioni (20004000 Hz) nel campo (Dereškevičiūtė 2013: 136137). Inoltre è stato stabilito che palatalizuotam vibpamajam sonante [rj] caratteristici frequenze più alte che nepalatalizuotam [r], plg.: [r] = 13001700 Hz, [rj] = 17002000 Hz. S. Dereškevičiūtė effettuate risultati dell'analisi della durata mostrarono che di tutti i linguaggi lituani priebalsių virpamieji sonanti sono più brevi2 (Dereškevičiūtė 2013: 138). Rytis Ambrazevičius e Asta Leskauskaitė nella monografia scientifica Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas (Ambrazevičius, Leskauskaitė 2014) accanto agli altri priebalsių esagerarono acustines peculiarità dei virpamųjų sonantų e stabilirono che uno degli indicatori più importanti della palatalizacijos è F2 lokusai, e priebalsių balsingumą reikėtų interpretare compleksiškai non esiste in tutti i casi un unico affidabile distintivo soffli e skardžiųjų priebalsi. Negli anni 2019 pubblicati serie dello scienziato dell'istituto della lingua Lituanea e LU Latvian lingua instituto Baltų kalbų garsynas XXI a. instrumentinis tyrimas si può trovare pradžioje kolektyvinėse monografijose pirmą kartą bandyta palyginti lietuvių ir latvių kalbų virpamuosius sonantus: monografijoje Balsių ir garsų sąveikos virpamųjų sonantų dinaminių spektrogramų pavyzdžių (žr. Jaroslavienė, Grigorjevs, Urbanavičienė, Indričāne 2019: 52 virpamųjų priebalsių formančių reikšmės skirtingų 53, 6.41–6.48 pav.), o monografijoje Priebalsių instrumentinis tyrimas pateiktos balsių kontekste prevokalinėje CVC pozicijoje (Urbanavičienė, Indričāne, Jaroslavienė, Grigorjevs 2019: 206–220). I primi studi instrumentali dei sonantì virpamųjų latvians sono associati con Elmāru Liepa, che calcolò la lunghezza dei sonantì (Liepa 1970), anche analizzò il sonanto virpamojo [r] fonetiche peculiarità dusliųjų priebalsių contesto (Liepa 1957). Dacė Markus e Juris Grigorjevas nel libro Fonētikas pētīšanas un visualizēšanas metodes I (Markus, Grigorjevs 2002) esaminarono la struttura dei formančių sonantų latvių kalbos, l'apertura e la chiusura delle fasi, la durata dei formančių pereigą. J. Grigorjev, basandosi su cinque informantò dati, analizzava il sonanto [r] della lingua latvia, pronunciato simetriškuose CVC junginiuose, acustiche peculiarità (Grigorjevs 2012). Nel 20122016 all'istituto della lingua lettvia fu eseguito un progetto Acoustic characteristics of the sound system of Standard 2 LU Nel corso della ricerca S. Dereškevičiūtė stabilì che in confronto con altre classi di prebalsi LU sonanti sono più brevi i loro rapporti di durata diminuėjančia seka issidėsto così: afrikatos: sprogstamieji: pučiarimo fazes, pučiamųjų priebalsi articulia importante fricacija durata, e padeggiando sonanto articuli 138arg 2013:139. mieji : sonantai = 2 : 1,6 : 1,5 : 1. Anot autorės, sprogstamieji priebalsiai ir afrikatos turi kelias ta- Straipsniai / Articles 103 Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas Latvian by age groups (guida J. Grigorjevas), durante il quale sono stati paragonati diversi gruppi di età informantì (515 m., 1639 m., 4059 m., 6080 m.) sonantai [l, ʎ, m, n, ɲ, r], jų spektrinės charakteristikos RVR (sonantas – balsis – sonantas) ir VRV (balsis – sonantas – balsis) junginiuose, prevokalinėje ir postpronunciati vocalinemente posizioni (žr. Taperte 2013; 2014; 2014a; 2015; Čeirane, Indričāne, Taperte 2014). Esaminando effettuate ricerche delle attuali sonantate virpamnei delle lingue baltiche si può constatare che, da un lato, le sonantate virpamnei delle lingue baltiche studiati costantemente e separatamente da vari aspetti, dall'altro lato, i sonantati virpamuosius delle lingue lituane e latvie solita studiare accanto agli altri sonanté, indipendentemente dalle loro distintive articoliacine e acustiche peculiarità, applicando metodi di paragoni a particolari classi di sonanté, e in questo dar nėra analizuotos skirtingose pozicijose ištartų virpamųjų sonantų akustinės ypatybės3. articolo quasi non vi sono, inoltre, oggetti di studio delle sonantati virpamnei delle lingue baltiche prevotati (R>VR), post< R>R>R>R>. Obiettivo dell'articolo isanalizzare virpamųjų sonantų formančių F1, F2, F3 e F4 significati, confrontare le loro differenze differenti balsių contesto, stabilire differenziali statisticamente significativumą nonché esiliškinti formančių dinamikos tendencies nelle lingue liteviste e latviste. Durante lo studio saranno risolti i seguenti compiti: 1) discusse delle lingue balthe virpamųjų sonantų artikuliazionali nonché acustiche caratteristiche, il loro status fonologico; 2) stabilite delle attuali lingue baltì virpamųjų sonantų lie. [r], [rj] ir la. [r] formančių F1, F2, F3 e F4 significativi prevocalinėje, intervokalinėje e postvokalinėje posizioni; 3) paragonate virpamųjų sonantų formančių significati in differenti balsių contesto; 4) studiata la significatività statistica delle differenze formandoche eseguendo un fattore dispersione analisi e Bonferroni test; 5) stabilire fattori, determinanti formando che cambiamenti. L'indagine viene eseguita sulla base dei dati informantų vyrų. 2. EMPIRIN MEDŽAGA Durante lo studio analizzare Lituanei e latvians lingue virpamieji sonanti, pronunciti isoliuotose RVR tipo skiemenyse: qui R lie. [r, rj], la. [r], o V trumpasis 3 Siekiant compensare sisteminių komparativen baltų kalbų sonantų tyrimų trūkumą 20212022 m. Lituvių kalbos institute fu eseguito il progetto di ricerca scientifico Dabartinių baltų kalbų garsynas XXI a. principio: komparamasis sonantų akustinis ir perceptyvinis tyrimas (BaltSon, reg. Nr. S-LIP-21-7). Progetto supportò Lituania consiglio di scienza. Responsabile del progetto dr. Jolita Urbanavičienė. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII o ilgasis balsis: lie. [ɪ, iː, eː, ɛ, æː, , ɑː, ɔ, ɔ, oː, oː, , , uː uː] e la. [i(ː); e(ː); æ(ː); ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)]4. Analizzata 30 delle lingue lituane e 24 delle lingue latvie: lie. : rir [rjɪr], iri [ɪrjɪ]; rer [rjɛr], ere [ɛrjɛ]; [rr], ara [r]; ror [rɔr], oro [ɔrɔ]; rur [rr], uru [r]; ryr [rjiːr], yry [iːrjiː]; rėr [rjeːr], ėrė [eːrjeː]; rer [rjæːr], ere [æːrjæː]; rar [rɑːr], ara [ɑːrɑː]; ror [roːr], oro [oːroː]; rūr [ruːr], ūrū [uːruː]; rior [rjɔr], iorio [ɔrjɔ]; rior [rjoːr], iorio [oːrjoː]; riur [rjr], iuriu [rj]; riūr [rjuːr], iūriū [uːrjuː]; la. : rir [rir], iri [iri]; [rer], ere [ere rer]; [rær], era [ær rerɑ]; [rɑr], ara [ɑrɑ]; ror [rɔr], oro [ɔrɔ]; rur [rur], uru [uru]; rīr [riːr], īrī [iːriː]; rēr [reːr], ērē [eːreː]; rēr [ræːr], ērā [æːrɑː]; rār [rɑːr], ārā [ɑːrɑː]; ror [rɔːr], oro [ɔːrɔː]; rūr [ruːr], ūrū [uːruː]. Tirtos tre posizioni: prevokalinė (<R>VR), intervokalinė (V<R>V) e postvokalinė (RV<R>). Tiriamuosius compouni pronunciarè 12 informantų vyrų5: 6 nattacoloni litauiani e 6 nattacoloni lettviai (2142 m. secolo). Informantai sono origę da differenti Lituania e Lettonia regionsı e parla bendrine lingua. Se nativa tarmė e fa influenza informantì linguaba, insieme sudėjus di tutti informantì dati tarminè caratteristiche niveliuojame. Ogni combininio informanta pronunciò per 3 volte neutralia intonazione e normaliu tempo di conversazione (parlos greitis bei intonazione sono vieni dei fattori, demianti [r] alofonų apparisimento, cfr. Ladefoged 2003: 149). Del tutto esternata ~1458 RVR jungini: 810 dei lingui lituani e 648 dei lingui latvians. Formančių significativi misurati programma Praat (Boersma, Weenink 2018), dati ottenuti trattati programma Microsoft Excel (v. 13, Microsoft Corporation), statistici calcoli eseguiti programma SPSS (v. 22, IBM Corporation). 3. FORMANČI MATAVIMO METODICA Nel programma Praat atsidarius studiamento RVR segmentù *.wav formantu si sceglia comando View&Edit, che pressato sullo schermo si vede del segmento selezionato oscilograma in cima e spettogramma in basso. Sulla base di questi disegni 4 Atkreiptina attenzione, che secondo principi internazionali fonetiche abėcėlės iscritto balsius delle lingue Lituanee e latvians utilizzati segni diversi, plačiau žr. Jaroslavienė, Grigorjevs, Urbanavičienė, Indričāne 2019: 17. 5 Lo studio descritto nell'articolo utilizzare il progetto Dabartinių baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: komparamasis sonantų akustinis ir perceptyvinis tyrimas (BaltSon, reg. Nr S-LIP-21-7) registrazioni audio. Le registrazioni di entrambe le lingue effettuate utilizzando un portatile digitale dictafonia ad alta risoluzione Tascam DR-100MK II e un microfono fissato in testa AKG C 520. Il livello di digitalizzazione del segnale audio 44,1 kHz, livello di quantavimento 16 bit. Straipsniai / Articles 105 Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas marcima virpamojo sonanto stabili atkarpa (žr. 1 fig.) e passelkama comando Formant Formant listing, che fornisce segnalato soninio intervalo formančių F1F4 numeriche espressškas. 1 PAV. Segmento la. [rir] oscilogramma (bassa) e spettogramma (sovrante) del programma Praat lange Dal suggeruito elenco si scelgono il suono midurio formantės: imama vidurinė formantės significazione, e non stacionarios suono atkarpos formančių vidurkis. Tutte le trovate medie formantè valori, suarondate a 10 Hz di precisione, vengono trasferite in programma Excel. In questo programma si calcola: (1) la media di tutte le realizzazioni dello stesso informante; 2) di tutti informantì sonanto, pronunciati nella stessa posizione, mediurcis; 3) di tutti informant dello stesso balsio ambiente pronunciato sonanto vidurkis. Sulla base dei dati ottenuti è stato nubraižiti grafici e programma SPSS eseguite studi statistici: vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA, Bonferroni testas e post hoc calcoli. Unafactoria dispersione analisiè ANOVA applicata, quando bisogna valutare imčių namų imčių mediane vidurkių bei bendrojo vidurkio skirtumą ir nustatyti, ar tarp jų esama statistiškai reikšmingo skirtumo (Čekanavičius, Murauskas 2004). Nustačius, kad lygidifferiscono statisticamente significativamente, bisogna eseguire ulteriori test per determinare specifiche besciariančias prendere. Tam in questo articolo è usato test Bonferroni, scelto da SPSS in programma contenuti post hoc criteri. In esecuzione Bonferroni testą dvi6 indipendenti prontezze (p.g., prevokalinė e intervokalinė, prevokalinė e postvokalinė, intervokalinė e postvokalinė 6 Bonferroni criterius non applicabili, quando imčių sono molti, perché allora statisticamente significativa differenza dei medici non fixxi, anche se le vere prontezze medie e differiscono (Čekanavičius, Murauskas 2002). JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII posizioni) paragonate applicando Stjudento criteri. Le coppie paragonate differiscono significativamente se il livello di significatività p < 0,05, le coppie statisticamente significativamente nonsiskiria, jei p ≥ 0,05 (išsamiau apie statistinių tyrimų rezultatus žr. „Rezultatų“ skiltyje). 4. VIRPAMŲJŲ SONANTŲ AKUSTINĖS ARTIKULIACINS YPATYBS Nei negozi di fonetica si sottolinea che vippamiesiems sonantam (kitaip vib rantam) è caratterizzata di un organo attivo della lingua vibrazione contro un altro passivųjį organą, nulemta condizioni aerodinamiche (Ladefoged, Maddieson 1996: 217). Virpamųjų sonantų artikulacijos kliūtis è varigama: liežuvio galiukas virpėdamas qui atsitrenkia į alveoles [...], qui vėl nuo jų atšoka [...] (Pakerys 2003: 72). Liežuvio galiukui prisilietus prie alveolių, susidaro uždarumos fazė, o jam atsitraukus – atvirumos fazė (Ladefoged, Maddieson 1996: 218). Tokių virpesių, pvz., lietuvių bendrinėje kalboje gali būti vienas arba du (Girdenis 2003: 25), latvių bendrinėje kal du arba trys (Laua 1997: 48), o lietuvių tarmėse iki penkaitkių7 (Mikalausė 1975: 53). Secondo il numero virpesių (ar dūžių) nella fonetica internazionale abėcėlėje sono assegnati vienadūžiai (angl. Tap or Flap) e moltiiadūžiai (angl. Trill) vibranta (IPA 2015)8. Lituanie e latvian linguaggi virpamieji sonanti sono considerati pluriadūžiais, però il linguuvio numero virpesių non è grande, ne superaja 2–3 virpesių (Švageris 2022: 59)9. Il primo virpescio viene un po' più lungo di virpesi più lontani (Ladefoged, Maddieson 1996: 218). Il numero di virpesi dipende da diversi fattori: dall'intonazione (pabrėžtinas tonas didina virpesių skaičių), da gretimų balsių (šalia lūpinių balsių esente [r] ha più virpesių), da priegaidės (tvirtagalis [r] presunto con più virų10), da tarmės (irkaitus altstaičių [r] avrà più virpesių, che, per esempio, vakarų aukštaičių [rė] (Mikalaus 1975: 53). Potrei notato che alla fine della parola di tali linguvio galiuko dūžių esti più che della parola 7 Tuttavia paragonando con altre lingue (lenkų, rusų) delle lingue lituanee [r], [rj] è silpnesni (Mikalauskaitė 1975: 53). 8 In altre lingue c'è ancora retroflessinio [] (p.g., inglesi parlando), uvuliarinio [] (p.g., francūzų parlando) (IPA 2015). 9 Secondo E. Švagerio, menką dūžių numero effettivamente condiziona ragioni fonologiche [...]. Secondo questo parametro della lingua lituana virpamaj sonantui noks altro suono neoponuoja, quindi [...] l'interpretazione del suono nepassičia, se lo articuliuojamo 12, o 4-5 dūžiais (Švageris 2022: 59). 10 Nei cirčiuoti tvirtagali dopparsi sonanti pailgėja fino semilgių, ecc.: pištas [2ˈpjɪrts], visti [2ˈʋjɪrjsjtjɪ] (DLKG 2005: 29). Articoli Articles 107 / Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas all'inizio (Vaitkevičiūtė 2001: 114). Per dire nepalatalizzato [r] il galiuco della lingua vibra anche più forte che per dire [rj]. È vero, alla maggior parte di queste affermazioni dar trūksta objektyvių baltų kalbų duomenų – nėra atlikta instrumentinių tyrimų arba jie buvo atlikti dabar jau pasenusiomis technologijomis11. confermare vis 2 PAV. Virpamojo sonanto [r] spetogrammi: quattro dei virpesi spectrus (kairėje) e uno virpesio spectrus (dešinėje) Palatalizuoto [rj] articolazione richiedono ulteriori condizioni aerodinamiche: il tipico del linguaggio non solo viene avvicinato agli alveoli (kad susdarytų vibpėjimas), ma e la sua parte mediana elevata in alto, e le sponde della parte mediana del linguaggio più toccano del rigeto gomurio perraščius che dicendo [r] (Mikalauskaitė 1975: 54; Ladefoged, Maddieson 1996: 221; Vaitkevičiūtė 2001: 114). Sudingėtesnė articuliazione palatalizuoto [rj] l'impone minorissimo numero virpesiì che dicendo non palatalizuoto [r]. V. Vaitkevičiūtė è notata e minore grado di prardizio [rj], che può essere spiegato [rj] particolari articolazionali: liežuvis, lisdamasis al gomurio, costituisce ostūtį, che sovercitando dall'aria polmonari eshaleam provoca più schlamesi than dicendo [rj] (Vaitkevičiūtė 2001: 114). Vakarų Kuržemės e stranieri latvians linguabo come fakultatyvinis foneElzbietos Mikalauskaitės (1975: 157158, 176), Alisės Laua (1997: 4849) rentgenogramas e palatogramas. Purtroppo, esse mos /r/ variantas yra išlikęs palatalizuotas la. [rj] (žr. LVG 2013: 68; Markus, 11 Tam tikrų eksperimentinių duomenų apie baltų kalbų virpamuosius sonantus teikia, pvz., fatte circa XX a. metà. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Auziņa 2013: 19), che differisce dal bendrinesa lingua [r] secondo formanti significati palatalizuoto [rj] la prima formantè è più bassa, e altre formantè più alte che non palatalizuoto [r], plg. :F1 [r] ~500 Hz, [rj] ~350400 Hz; F2 [r] ~1350 Hz, [rj] ~17501800 Hz; F3 [r] ~20002500 Hz, [rj] ~25003000 Hz (LVG 2013: 68). Secondo attivo linguaggio padargą (žr. 1 lentelę) le sonante virpamieji delle lingue lituane e latvie considerateiti predeakiniais del linguvio, secondo passivųjį alveoliniais (Mikalauskaitė 1975: 5354; Pakerys 2003: 73; Bacevičiūtė 2008: 59; Kazlauskienė 57; Laua 1998: 48; LVG 2013: 68). Nel contesto delle lingue del mondo sonanti vibpamuosius delle lingue baltiche si possono attribuire alveoliniams apikaliniams12 (kurių artikuliacijoje partecipa il galiuk del linguovio). Nel linguaggio latvian vi è solo uno virpamasis sonanta, e nel linguaggio lituano rispetto palatalizazione diversi virpamieji sonanti hanno savarankiškų fonemų status r žr ir/rj/ (plačiau. Virpamųjų sonantų fonologinė interpretacija /). 1 LENTELĖ. Dabartinių baltų kalbų virpamųjų sonantų klasifikacija Articuliazione modo Articuliazione luogo aktyvusis kalbos padargas pasyvusis kalbos padargas liežuvio priešakiniai (apikaliniai) alveoliniai sonantai virpamieji lie., la. r lie/. rj/ / Abu lietuvių kalbos virpamieji sonantai [r] ir [rj] pagal tarimo vietą priskiriami alveoliniams. Pagrindinis jų artikuliacijos skirtumas – tariant palatalizuotą [rj] la parte mediurina della lingua si eleva leggermente altoun, duretojo gomurio verso, quindi alterata burnos ertmės forma (žr. 34 fig., plg. Pakerys 2003: 74). 12 R. Ambrazevičius e A. Leskauskaitė (2014: 165) delle lingue lituane nepalatalizuoto [r] attribuisce apikaliniams alveoliniams o postalveoliniams vibrantams, e palatalizuotą [rj] apikaliniams o laminaliniams alveoliniams o postalveoliniams vibrantams. dei Latvians vibrantą [r] A. Laua (1997: 48) attribuisce apikaliniams, e Latvių kalbos gramatika laminaliniams, i.e. cui parlando attivi lingüuvio priešakinė parte (LVG 2013: 62). Articoli Articles 115 / Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas palatalizuoto [rj], plg.: prevokalinessa posizione lie. [r] F2 = 1240 Hz, la. [r] F2 = 1450 Hz, lie. [rj] F2 = 1750 Hz. Si può affermare che per quanto riguarda palatalizazione la. [r] è presunto minkščiau che lie. [r], ma kiečiau ni lie. [rj]. Al fine di determinare se le formantè F1F4 dei sonantì virpamųjų delle lingue baltiche differiscono in diverse posizioni (prevokalinée, intervokalinée e postvokalinée) e se quelle differenze sono statisticamente significative, SPSS terpėje è stata eseguita unafaktorinė dispersinė analizė ANOVA (žr. tabelę 4). i risultati dei studi del sonanto virpativo non palatalizuato [r] della lingua Lituania hanno mostrato che dalla posizione itin dipendono formančių F1 e F4 significazioni le loro differenze sono statisticamente significative (i livelli di significatività skirtumų sono p = 0,006 e p < 0,001). In skillenti posizioni anche statisticamente significativamente alterato del linguaggio lituano palatalizzato virpamojo sonanto [rj] F1 e F3 formantės (p significato è p < 0,001 e p = 0,141 rispettivamente). Ištyrus latvians lingua virpamojo sonanto [r] formantes in differenti posizioni ha stabilito che di tutti formanti i significati statisticamente significativamente dipendono dalla posizione meno significativamente differisce formantės F2 significazioni (cfr. Tabelę 4). 4 LENTEL. Attuali lingue baltì virpamųjų sonantų F1F4 formančių vienfaktorinės dispersinės analizės risultati (formantės, che al confronto зафиксить статистически значимые различия, contrassegnate grigio colore) Formantė lingua Lituanie Latvians lingua [r] [rj] [r] p significato p significato p significato F1 0,006 < 0,001 < 0,001 F2 0,095 0,358 0,022 F3 0,189 0,041 < 0,001 F4 < 0,001 0,345 < 0,001 Utilizzando Bonferroni testą (plg. Čekanavičius, Murauskas 2004) è stato eseguito lie. [r] ir la. [r] formanti F1F4 post hoc comparazione di specifici paragonabili gruppi all'interno, i. i. prevokalinėje, intervokalinėje e postvokalinėje posizioni. I risultati del test mostrarono che i significati F1 del linguaggio lituano non palatalizuoto [r] formantės statisticamente significativamente differiscono prevokalinėje e postvokalinėje posizione (p = 0,012), così come intervokalinėje e postvokalinėje posizione (p = 0,020), e prevokalinėje e intervokalinėje posizioni F1umai non significativi. Tarp lie. [r] formando F2 e F3 di differenza significativa non stabilita, e formantė F4 significativamente differisce in tutte le posizioni (reikšmenostvo livello p < 0,001), eccetto intervokalinę e postvokalinę posizioni. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII Latvių kalbos virpamojo sonanto [r] post hoc tyrimo rezultatai rodo statisticamente significativi differenze formantès F1 in tutte le posizioni (reikšmintoughness lyg muo eguali p < 0,001), eccetto intervokalinę e postvokalinę posizioni (p = 0,812). Formantè F2 significative differenumai зафиксироваться только сравнивая prevokalinę и postvokalinę позиции (p = 0,021), negli altri casi p significato supera 0,05 limite e non indica una significativa differenza. Formančių F3 e F4 i dati differiscono anche significativamente in tutte le posizioni (p < 0,001), eccetto prevokalinę e intervokalinę formančių differenze in queste posizioni egūs p = 0,112 (per la formantė F3) e p = 0,350 (per la formantė F4). Quindi generalizzando i risultati dell'analisi dispersiva unifactorica dei sonantì virpamųjų F1F4 delle lingue lituane e latviane si può affermare che in tutte le posizioni differisce significativamente entrambe le lingue virpamųjų sonantų [r] la prima formantė latvian language [r] F1 è più alta e associata con un maggiore grado veliarizzazione che del linguaggio lituano [r] F1. Anche зафиксировать формиющих F3 e F4 differenumai, che sietini con greta esistenti balsiных контекста, questo vale paanalizzare attenjiau. 6.2. Baltų kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingų balsių kontekste delle lingue Lituanee nepalatalizuoto virpamojo sonanto [r] formančių F1 F4 significanze tirtos zapakalinių balsių [, ɑː, ɔ, oː, , uː] contesto, o palatalizuotas sonantas [rj] non solo contro priešakinius, ma anche contro supriekus zapakalinius balsius [iː, iː, eː, ɛ, æː, ɔː, oː, oː, ]. linguaggio Latvians virpamasis sonanta [r] analizzato sia prima zaftalini balsius [ɑ(ː); ɔ(ː); u(ː)], sia prima priešakinius balsius [i(ː); e(ː); æ(ː)], perché palatalizacijai jis indiferentiškas. I risultati dello studio, illustrati Fig. 1315, indicano che lie. [r] prime forprieš di medio e inferiore risalimento balsius [ɔ, mantės F1 reikšmė esti žemesnė prieš aukštutinius balsius [ʊ, uː], o aukštesnė – oː, , ɑː]. Analogamente kinta e la. [r] la prima formante F1 significazioni kreivė: accanto agli altiutini balsių [i, u] F1 esti la più bassa, del medio ascensione balsių [e, ɔ] contesto media, e accanto al bassoupativo sonanto [rj] F1 significazioni sono anche tinių balsių [æ, ɑ] virpamojo [r] F1 formantė yra aukščiausia (plg. analogiškus J. Grigorjevo (2012: 286–287) rezultatus). Lie. palatalizuoto [rj] F1 reikšmės yra mažesnės už nepalatalizuotų ekvivalentų – nesiekia 500 Hz. Mažesnės virzafiksuate davanti agli altiutini (ma anche e supriešak) balsius, e altiėlesnės davanti ai basutini [ɛ, æ]. Attentiamo che intervokalinessa posizione [rj] la prima formantè esti inferiore che prevokalinessa posizione davantiakinių balsių apsuptis ancora più umilia F1 (Cfr. Fig. 14). Articoli Articles 117 / Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas 13 PAV. della lingua Lituania virpamojo nepalatalizuoto sonanto [r] formantės skirtingų balsių kontekste: dati vyrų 14 PAV. delle lingue Lituanee virpamojo palatalizuoto sonanto [rj] formantės skirtingų balsių kontekste: dati vyrų 15 PAV. delle lingue latviste virpamojo sonanto [r] formantės skirtingų balsių kontekste: vyrų duomenys JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII delle lingue Lituanee virpamųjų sonantų [r] e [rj] la seconda formantė differisce significativamente: nonpalatalizuoto [r] lei istidēschiusi 12401310 Hz diapazone, a palatalizuoto [rj] 17501860 Hz diapazone (žr. tabelę 3, 1314 fig.). Nepalatalizuoto [r] F2 esti inferiore davanti lūpinius balsius [, uː, ɔ, oː] e più alta davanti nelūpinius balsius [, ɑː] questo indica che lūpinamento abbassa F2 significato. Anche e prima supriešakėjusius zacialini balsius [, uː, ɔ, oː] virpamojo sonanto [rj] F2 la significanza è inferiore che prima priešakinius balsius [ɪ, iː, eː, ɛ, æː] (14 fig.). Nel linguaggio latvio virpamojo sonanto [r], come e lietuvių [r], la seconda formante più bassa significanza fissata accanto zaftalinės eilės balsių [ɔ, u], più alta accanto priešakinės eilės balsių [i, e] (žr. 15 fig.). Noterabile che la lingua latvia virpamasis sonanta [r] secondo F2 significato occupa interpinę padėtį tra nepalatalizuoto lie. [r] ir palatalizuoto lie. [rj] la sua seconda formantè cinta 14001450 Hz diapazone. La dinamica della terza formante sia nelle lingue lituane che latvie replicata seconda formante trajettorì: prima predeakinesa file balsius F3 significazioni sono più alte, e prima zacialinese file balsius più basse (žr. 1315 figura.). prevocalinessa posizione, Ketvirtajai formantei būdingas didesnis variantiškumas tarp jos reikšmių skirtingose pozicijose. Ypač varijuoja lie. [r] F4 reikšmė (žr. 13 pav.), plg.: 3270 Hz 3610 Hz intervocalinessa posizione e 3720 Hz postvocalinessa posizione (žr. tabelę 3). Si potrebbe affermare che tra F4 formantės (case della lingua latvia) e dažnio ir gretimų balsių kokybės nėra akivaizdžios koreliacijos. Tačiau la. [r] ir lie. palatalizuoto [rj] F4 formantė kinta nuosekliau – ji reguliariai žemėja lūpinių supriešakėjusių lūpinių (case della lingualietuvių) balsių contesto. Studi dei balsi di lingue baltì virpamnei sonantì formando in contesti diversi mostrò che la dinamica della prima formantè influenza fa l'ascesa del balsio successivo (prieš altiutini balsius F1 pogemėja, prima inferiutini aukštėja), mentre la traiettoria della seconda e successivi formantia dipende dalla successiva balsioë (užpakalinie voci F2 formantę pogemina, priešakinie paaukština). Noterabile, che supriešakėję zaftalinie voie menkiau paaukština F2 formantę che predeakinie voci. I risultati dell'indagine compiuta, che mostrano delle lingue lituane e latvii virpamųjų sonantų [r], [rj] formančių kitimą in diverse posizioni e differenti vosių contesto, riassumiti in tabella 5: Articoli Articles 119 / Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas 5 LENTEL. Attualmente baltì lingue virpamųjų sonantų F1F4 formantės in diverse posizioni Formantės Lie. [r] Lie. [rj] La. [r] Apibendrintos formančių reikšmės (Hz) F1 450 360 510 F2 1280 1810 1430 F3 2370 2690 2250 F4 3530 3750 3120 Formančių variazione direzione in differenti [R]VR V[R]V RV[R] posizioni (formantės, per cui in confronto affermati differenze statisticamente significative, contrassegnate grigio) F1 F1 nel contesto F3 F4 Formančių kitimo direzione in differenti balsių contesto degli altutini vosi, F2 nei contesti dei bassi inferiori nell'ambito degli altutini balsi, negli altutini balsi nel contesto degli altutini balsi, ↗ žemutinių balsių kontekste F2F4 Vi contesto, Vu contesto Vi contesto, Vu contesto Vi contesto, supriešakėjusių Vu nel contesto JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII IŠVADOS 1. Palyginus apibendrinto formanti significmi (žr. 5 tavelę) stabilito, che più alta F1 formantės significazione caratteristiga lie. [r] e sietina con veliarizacitina antrine palatalizzazione, e la più bassa ja, o žemiausia F1 formantės reikšmė nustatyta lie. [rj], kuriam veliarizacija nebūdinga. Aukščiausia F2 formantės reikšmė apskaičiuota lie. [rj] ir aiškinF2 formantė caratteristica nepalatalizuotam lie. [r]. Lo studio ha confermato che la struttura dei primi due formanci della lingua latvia [r] è vicina neutraliajam [], plg. :F1 = 510 Hz, F2 = 1430 Hz (žr. LVG 2013: 68), e le formantè dei sonantų virpamųjų lietuvių kalbos sono polarizate a causa delle palatalizazioni che esistono nei lietuvių kalboje. 2. Pozicia combininio ([R]VR V[R]V RV[R]) dà influenza alla struttura dei formanti sonantì virpamųjų delle lingue balt. Parliamo lietuvians dalla posizione itin dipende la prima formantè, più indiferentiška la seconda formantėms. I risultati dello studio permettono di affermare che lie. [r] e [rj] formantės, paragonando [R]VR V[R]V RV[R] posizioni, variano similamente: F1 bassa, F2F4 alta; delle latvian [r] formantės prevokalinėje pozicijoje esti più tė. Latvių kalboje prevokalinė, intervokalinė ir postvokalinė sonanto [r] pozicija daro statistiškai reikšmingą įtaką visoms keturioms formanalte, postvokalinėje pozicijoje nemiausios. 3. Il contesto dei balsi adiacenti sia dei lituani che dei linguaggi latvians virpamųjų sonantų formančių mutimui dà simile' influenza: la prima formantė legata con il balsio risalimento situato greta (prieš aukštutinius balsius F1 žemėja, prima žemutinius aukštėja), mentre la seconda e ulteriori formantės nuoština appartengono ad agetimo balsioini file (užpakaliniai bals F2 formantę pažemina, priešakiniai paaukėja). Queste correlazioni non confermino solo lie. [r] F4 formantès dati. L'investigazione mostrò, che supriešakėję zainalinie voie menkiau paaukština lie. [rj] F2 formantę né gretimi predeakiniai voci. I risultati dello studio compiuto indicano che la. [r] secondo descrendrito formanti significmi occupa interpinę padėtį tra nepalatalizuoto lie. [r] ir palatalizuoto lie. [rj], e questa conclusione corrisponde con gli risultati di altre ricerche dei balsi di lingue baltì17. Durante l'indagine è stato stabilito che diversa posizione (prevokalinė, 17 Plg. studi di analisi dei lokus dei probalsi dei linguaggi balthi, che affermano che lietuvių kalbos palatalizuoti trankieji priebalsiai pagal F2 lokusų reikšmes išsidėsto koordinatų plakštumos viršuje, nepalatalizuoti apatinėje dalyje, a latvian kalbos trankieji priebalsiai per centrą patį. Tali significati del locus F2 possono essere basati dal punto di vista dell'articuliazione: la articolazione dei priebalsi della lingua latvia occupa centrali posizioni, mentre la articolazione delle priebalsi della lingua lituanea è caratterizzata da una certa polarizzazione secondo il ulteriore segno dell'articuliazione (ne)turėjimą (Jaroslavienė, Grigorjevs, Urbanavičienė, Indričāne 2019: 190). Straipsniai / Articles 121 Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas intervokalinė, postvokalinė) dei lituani e latvians virpamųjų sonantų formantes funziona diversamente: paragonando [R]VR V[R]V RV[R] posizioni latvių [r] formantės žemėja, dei lituanici [r] e [rj] aukštėja (išskyrus F1). Tuttavia il contesto dei balsi adetimenti dei balsi dei balti dà una simile influenza alla struttura formantina dei sonantì virpamųjų. LITERATŪRA Ambrazevičius Rytis, Leskauskaitė Asta 2014: Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas, Kaunas: Technologija. Bacevičiūtė Rima 2008: Fonetikos terminai: žodynėlis ir mokomosios užduotys, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Boersma Paul, Weenink David 2018: Praat: Doing phonetics by computer (version 6.0.43). Prieiga internete: http://www.praat.org/. Borden Gloria J., Harris Katherine S., Raphael Lawrence J. 1994: Speech Science Primer. Physiology, Acoustics, and Perception of Speech, 3rd edition, Baltimore: Williams & Wilkins. Čeirane Solveiga, Indričāne Inese, Taperte Jana 2014: Locus equations for Latvian Consonants. – Linguistica Lettica 22, 29–47. Prieiga internete: http://www.lulavi.lv/zurnals-linguistica-lettica. Čekanavičius Vydas, Murauskas Gediminas 2004: Statistika ir jos taikymai 2, Vilnius: TEV. Dereškevičiūtė Sigita 2013: Lietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės: humanitarinių mokslų daktaro disertacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 4-as patais. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Girdenis Aleksas 2003: Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Grigorjevs Juris 2012: Acoustic characteristics of the Latvian sonorants. – Baltistica 47(2), 267–292. Prieiga internete: http://www.baltistica.lt/index.php/ baltistica/issue/view/106. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII IPA International Phonetic Association, 2015. Priega internet: httpswww.internationalphoneticassociation.org/content://full-ipa-chart. Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris, Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese 2019: Baltų kalbų garsynas tyrimas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis: mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lki.lt/e-publikacijos/. Johnson Keith 2003: Acoustic & auditory phonetics, 2nd edition, Oxford: Blackwell Publishers. Kazlauskienė Asta 2018: Bendrinės lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos pagini, Kaunas: Vytautas Didžiojo universitetas. Kodzasov Sandro V., Krivnova Olga F. 2001: Кодзасов, Сандро В., Кривнова, Ольга Ф. Общая фонетика [Obščaja fonetika], Москва: Российский государственный гуманитарный университет [Moscva: Rossijskij gosudarstvennyj gumanitarnyj universitet]. Ladefoged Peter 2003: Phonetic data analysis: An introduction to fieldwork and instrumental techniques, Malden, MA & Oxford: Blackwell. Ladefoged Peter, Maddieson Ian 1996: The sounds of the worlds languages, Oxford: Blackwell Publishers. Laua Alise 1997: Latviešu literārās valodas fonētika, Rīga: Zvaigzne ABC. Liepa Elmārs 1957: Daži moderni latviešu literārās valodas fonēmu pareizrunas jautājumi: disertācija filoloģijas zinātņu kandidāta grāda ieguvei, Rīga: Rīgas Pedagoģiskais institūts. Liepa Elmārs 1970: Skaneņu quantitalità. Latviešu valodas struktūras jautājumi, Rīga: LVU, 3988. LVG Latviešu valodas gramatika, aut. I. Auziņa, I. Breņķe, J. Grigorjevs, I. Indričāne, B. Ivulāne, A. Kalnača, L. Lauze, I. Lokmane, D. Markus, D. Nītiņa, G. Smiltniece, B. Valkovska, A. Vulāne, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2013. Maddieson Ian 1984: Patterns of Sounds, Cambridge: Cambridge University Press. Markus Dace, Auziņa Ilze 2013: Fonētika. Latviešu valoda, red. A. Veisberg, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds. Markus Dace, Grigorjevs Juris 2002: Fonētikas pētīšanas un visualizēšanas metodes, 1 grām., Rīga: Rasa ABC. Mikalauskaitė Elzbieta 1975: Lietuvių kalbos fonetikos darbai, Vilnius: Mokslas. Pakerys Antanas 2003: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika, Vilnius: Enciklopedija. Articoli Articles 123 / Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas Scobbie James M. 2006: (R) as a variable. Encyclopedia of Language & Linguistics, 2nd edition, ed. K. Brown, vol. 10, Oxford: Elsevier, 337344. Solé Maria-Josep 2002: Aerodynamic characteristics of trills and phonological patterning. Journal of Phonetics 30(4), 665688. Švageris Evaldas 2022: Eksperimentinė fonetika, Vilnius: Vilniaus universitys publykla. Taperte Jana 2013: Latviešu valodas nazālo slēdzeņu akustiskās īpašības. Valoda 2013: valoda diverso cultura nel contesto 23, Daugavpils: DU akademiskais apgāds Saule, 281–289. Taperte Jana 2014: Locus equations and the place of articulation for the Latvian sonorants. Baltistica 49(1), 7199. Priega internet: http://www.baltistica.lt/index. phpbaltistica/issue/10/view9. Taperte Jana 2014a: Latviešu valodas laterālo spraudzeņu akustisks raksturojums formantu vecuma grupā no 16 līdz 39 gadiem. – Linguistica Lettica 22, 158–172. Taperte Jana 2015: Spectral features of nasals in Standard Latvian. – Baltistica 50(1), in115128. Accesso online: http:www.baltistica.ltindex.php/baltistica://issue/view/111. Taperte Jana 2016: Acoustic properties of trill in Standard Latvian (data from speakers of different age groups). International Scientific Conference dedicated to the 80th anniversary of birth of professor Aleksas Girdenis (19362011) Transformations of contemporary Baltic languages and dialects, 2016 October 1921, Vilnius, Lithuania. TARTIS Docomoji tarties e kirchiamento programma TARTIS. Accedo internet: http: tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/.igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes Ulvydas et al. Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis), red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese, Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris 2019: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas: mokslo monografija su garsinėmis ilustracjami, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Priega internet: httpsdoi.org/10.35321/e-pub.2.://baltu-garsynas. Vaitkevičiūtė Valerija 2001: Lietuvių kalbos tarties pagini e dizionario, Vilnius: Pradai. Vásquez Carranza, Luz Marina 2006: On the phonetic realization and distribution of Costa Rican rhotics. Filología y Lingüística 32(2), 291309. JOLITA URBANAVIČIENĖ, JANA TAPERTE 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII VLKK Statoybinė lietuvių kalbos komisija. Priega: internet: https://vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-del-tarptautines-fonetines-abeceles-pritaikymo-bendrines-lietuviu-kalbos-garsiniams-vienetams-zymeti [žiūrėta 2022-10-15]. Zinder Lev R. 1979: Зиндер, Лев Р. Общая фонетика [Obščaja fonetika], Москва: Vyššia škola [Moscva: Vysšaja škola]. Lithuanian and Latvian Trills: An Acoustic and Statistical Study of Formant Structure SUMARY The object of this study is the trills of contemporary Baltic languages produced in prevocalic (<R>VR), intervocalic (V<R>V) and postvocalic (RV<R>) positions. L aim of the paper is to analyze the structure of the first four formants, to compare their variation in the context of different vowels, to determine the statistical significance of the differences and to highlight the structure of formants in Lithuanian and Latvian. The data of 12 male speakers (6 native Lithuanian speakers and 6 native Latvian speakers aged 2142) were analyzed; in total, 1458 realizations (810 Lithuanian and 648 Latvian) were studied. Formant The following trends in the structure of F1F4 have been values were measured using Praat, the obtained data were processed using Microsoft Excel, statistical analysis was performed using SPSS. determined: 1. According to the formant date, Lat. [r] occupies an intermediate position between non-palatalized Lith. [r] and palatalized Lith. [rj], and this conclusion correlates with the results of other studies of consonants in the Baltic languages. 2. Lith. [r] has the highest F1 value, which is associated with velarization, and the lowest F1 value is found in Lith. [rj]. Lith. [rj] has the highest F2 value, which can be explained by secondary palatalization, while the lowest F2 is characteristic of non-palatalized Lith. [r]. Lat. [r] occupa an intermediate position between non-palatalized Lith. [r] and palatalized Lith. [rj]. 3. In Lithuanian, F1 values mainly depend on syllable position, and F2 values are the least variable. In Latvian, the syllable position of [r] has a statistically significant effect on all four formants.