Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis

Straipsniai / Articles 145 ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0001-5508-1555 Mokslinių tyrimų kryptys: terminologija, terminografija. DOI: doi.org/10.35321/all89-07 SINONIMINIŲ DVIŽODŽIŲ TERMINŲ STRUKTŪRINIS SEMANTINIS NUOTOLIS Structural Semantic Distance Between Synonymous Two-Word Terms ANOTACIJA Straipsnyje pirmą kartą nagrinėjamas lietuviškų sinoniminių terminų tarpusavio nuotolis, kuris atsispindi jų struktūroje. Tyrimo objektas – dvižodžiai sinoniminiai terminai, užfiksuoti dviejuose terminų žodynuose. Sinonimai gretinami pagal šaknis (formalusis kriterijus) ir besiskiriančiais dėmenimis einančių žodžių reikšmių artimumą (semantinis kriterijus). Bandoma išsiaiškinti leksiškai eksplikuojamą dvižodžių sinoniminių terminų semantinį nuotolį ir jo sąsają su sinonimų tipais. ESMINIAI ŽODŽIAI: sudėtinis terminas, sinonimai, semantinis nuotolis, variantiškumas, semantika. ANNOTATION The article discusses the distance between synonymous terms in the Lithuanian language and how this distance is reflected in their structure. The study focuses on two-word synonymous terms listed in two terminological dictionaries. The comparison of synonyms is based on two criteria: their roots (formal criterion) and the similarity in meaning of the words that differentiate synonyms (semantic criterion). An attempt is made to elucidate the lexically explicable semantic distance between two-word synonymous terms and its correlation with the types of synonyms. KEYWORDS: complex term, synonyms, semantic distance, variation, semantics. ASTA MITKEVIČIENĖ 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX ĮVADAS Naratyvas apie terminų sinonimiją, ir plačiau – apie varijavimą, variantiškumą, Vakarų terminologijoje daugiau nei du pastaruosius dešimtmečius yra pasikeitęs. Terminų variantiškumas (apimantis ir sinonimiją) laikomas natūraliu kalbos reiškiniu, atitinkamai analizuojami kalbiniai, kognityviniai ir komunikaciniai variantiškumo mechanizmai. Terminologijos darbo standarte (ISO 704:2022) tebėra pabrėžiama (ir tikslingai, turint omenyje standartizacijos kontekstą), kad idealiu atveju vieną sąvoką įvardija vienas terminas, terminologijos tyrimuose sinonimija ir terminų variantiškumas plačiąja prasme šiuo metu užima vieną iš centrinių pozicijų kaip tyrimų objektas ar aspektas1. Apie lietuviškų terminų sinonimiją lietuvių kalbotyroje vien pastarąjį dešimt metį rašyta taip pat gana nemažai (pvz., Mitkevičienė 2015, 2020; Auksoriūtė 2018; Vaskelaitė 2021 ir kt., žr. ir ten nurodytą literatūrą bei tyrimų apžvalgas). Atskirai minėtinas naujausias darbas – Ramunės Vaskelaitės mokslo studija (2022), kurioje išsamiai nagrinėjamos sinonimijos priežastys lietuvių ekonomikos terminijoje. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamas dar netyrinėtas lietuviškų terminų sinonimijos aspektas – sinoniminių terminų tarpusavio nuotolis, atsispindintis jų struktūroje. Teorinis pagrindas. Terminai ne tik įvardija, bet ir reiškia – pavadinimai suteikia semantinę informaciją nukreipdami į sąvoką tam tikru būdu ir išreikšdami (eksplikuodami) tik atrinktus semantinius požymius (Freixa 2006: 67). Įvardijamosios formos pokyčiai gali paveikti sąvokas, nes orientuoja auditoriją į tam tikrą suvokimą. Jie gali išryškinti ir visai kitokį sąvokos suvokimą, ir subtilius reikšmės pokyčius, kuriuos vargiai galima traktuoti kaip sąvokos pokyčius (Freixa, Fernández-Silva 2017: 168). Atsižvelgiant į įvardijamojo (denominacinio) terminų varijavimo2 pasekmes, galimą poveikį tam, kaip adresatas suvoks sąvoką, skiriamas terminų varijavimas be kognityvinių pasekmių ir terminų 1 Lietuvių terminologijoje terminai, įvardijantys tą pačią sąvoką, paprastai laikomi ir vadinami sinonimais, o variantas dažniausiai suprantamas siaurai – kaip to paties termino skirtybė, nedidelių formalių (rašybos, fonetinių, morfologinių, sintaksinių) skirtumų turinti termino atmaina. Tai tradicinis ir dominuojantis požiūris, kurio laikomasi ir šiame darbe. Kita vertus, kalbotyroje terminas variantas vartojamas nevienareikšmiškai (išsamiai žr. Miliūnaitė 2009), tad ir terminologijoje variantu įvardijama ne viena sąvoka. Apskritai, varijavimas, variantiškumas vartojama ir laisvai – kaip įvairavimas, įvairovė. 2 Šiame straipsnyje apžvelgiant užsienio literatūrą vartojamos varianto, variantiškumo, varijavimo sąvokos, kad nebūtų iškreipta prasmė ir nekiltų sąvokų painiavos (regis, kad net ir minimuose darbuose varijavimas suprantamas nevienodai, be to ne visada tiksliai galima nustatyti šios sąvokos apimtį mokslo darbuose). Straipsniai / Articles 147 Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis varijavimas su kognityvinėmis pasekmėmis. Pirmojo tipo terminais perteikiama vienoda informacija apie sąvoką, jų reikšmė nesiskiria, pvz., sea product ir marine product, o antrojo – akcentuojami skirtingi sąvokos požymiai, pačių terminų reikšmės skiriasi, nors įvardijama ta pati sąvoka, pvz., marine product ir fishing product (Fernández-Silva, Freixa, Cabré 2009: 22–23). Pripažįstant, kad konceptualaus nuotolio (angl. conceptual distance) tarp įvardijamųjų variantų nustatymas tebėra iššūkis, didžiausias nuotolis pastebimas tada, kai variantai yra sudaryti iš skirtingų leksinių vienetų3 (Freixa, Fernández-Silva 2017: 168–169). Sabela Fernández-Silva (2016, taip pat žr. 2022) pateikė terminų varijavimo klasifikaciją pagal variantų semantinį nuotolį (angl. semantic distance) nuo pagrindinio termino, nustatytą lyginant variantais (jų raiška) perteikiamą konceptualiąją informaciją. Ji išskyrė tris semantinio nuotolio kategorijas: 1) minimalų semantinį nuotolį, 2) vidutinį semantinį nuotolį ir 3) maksimalų semantinį nuotolį, kurios apima aštuonis variantų tipus. Prie minimalaus semantinio nuotolio varijavimo priskiriamas formalusis varijavimas ir sinonimija. Čia reikia pabrėžti, kad formalusis varijavimas (kiek galima suvokti iš aiškinimo ir nurodytų pavyzdžių) apimtų lietuvių terminologijoje skiriamus variantus siaurąja prasme (žr. 1 išnašą) ir bendrašaknius sinonimus, taip pat terminus ir jų santrumpas, o sinonimija – tik nebendrašaknius leksinius sinonimus, įskaitant sinonimus, kurių dėmenys išreikšti nebendrašakniais sinonimais. Minimalaus (bent ne nulinio) semantinio nuotolio variantai S. Fernández-Silvos laikomi semantiškai lygiaverčiais, nes jais neišreiškiami konceptualaus turinio pokyčiai. Vidutinis semantinis nuotolis siejamas su šalutinio dėmens, o maksimalus – su pagrindinio dėmens pokyčiais. Vidutinio semantinio nuotolio varijavimui priskiriama redukcija, neapibrėžiančio požymio pokytis ir apibrėžiančio požymio pokytis, maksimalaus nuotolio – kategorijos pokytis, hiperonimo arba hiponimo parinkimas, konceptualiosios konfigūracijos pokytis. Ši klasifikacija paremta tekstinės terminų vartosenos tyrimu, o terminas ir jo variantai siejami su tuo pačiu referentu, bet nebūtinai su ta pačia sąvoka. Galima manyti, kad vidutinio ir maksimalaus semantinio nuotolio variantai atitiktų kontekstinius sinonimus, tekstinius variantus ar variantus plačiąja prasmes. Kita vertus, iš tyrėjos pateiktų pavyzdžių aiškėja, kad tarp jų esama ir tos pačios sąvokos įvardijimų, kaip antai, tokio tipo pora kaip HIV/AIDS ir HIV/AIDS disease priskiriama prie maksimalaus semantinio nuotolio pavyzdžių (varijavimo tipas – kategorijos pokytis, pridėtu žodžiu disease pabrėžiama klasifikacijos perspektyva). Ne semantinį, o kognityvinį terminų nuotolį (angl. cognitive distance) S. Fernández-Silva analizavo kartu su Koenu Kerremansu (2011). Kognityvinis 3 Aptariami sudėtinių terminų pavyzdžiai, kuriuose skirtingomis leksemomis išreikštas vienas iš dėmenų. ASTA MITKEVIČIENĖ 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX nuotolis tame tyrime aiškinamas kaip terminų konceptualiosios informacijos skirtumai, kuriuos atspindi terminų struktūra. Jie nagrinėjo atitikmenų panašumus ir skirtumus – aiškinosi varijuojančių originalo kalbos (galisų) ir vertimo kalbos (anglų) terminų santykį, išreikšdami jų kognityvinį nuotolį trimis skaitinėmis vertėmis (0 – nėra kognityvinio nuotolio, 0,5 – dalinis kognityvinis nuotolis, 1 – minimalus atitikimas). Apie terminų terminologinį nuotolį (angl. terminological distance) rašė Edwardas Clay (2022), tik jis taip pat tyrė ne va riantų ar sinonimų, o anglų ir italų kalbos terminų tarpusavio nuotolį. Jis išskyrė trejopą terminologinį nuotolį – semantinį, morfosintaksinį ir konotacinį, pastarąjį turbūt lėmė tirtų terminų dalykinės srities – migracijos – specifika. Kas laikoma semantiniu nuotoliu ir kaip jis nustatomas, nepaaiškinta. Nurodytieji darbai paskatino imtis lyginti lietuviškus sinoniminius terminus pagal jų semantinį lygiavertiškumą. Verta akcentuoti, kad tie tyrimai tik atspirties taškas, nes šiame darbe nagrinėjami sisteminiai sinonimai, o ne variantai plačiąja prasme (kaip matyti iš apžvalgos, jais įvardijama nebūtinai ta pati sąvoka) ar atitikmenys. Taigi terminų nuotolio kategoriją čia pirmą kartą bandoma pritaikyti sinonimams – tos pačios sąvokos įvardijimams vienoje kalboje. Žinoma, ir pats tiriamosios medžiagos pobūdis reikalauja kiek kitokios prieigos – aptartieji tyrimai grindžiami tekstine terminų vartosena, o šiame straipsnyje analizuojami terminų žodynų duomenys. Tyrimo objektas ir metodika. Straipsnyje nagrinėjami dvižodžiai sinoniminiai terminai iš dviejų naujesnių didelės apimties terminų žodynų – Aiškinamojo psichologijos terminų žodyno (PsichŽ, 2019) ir Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyno (2021). Tai socialinių mokslų srities darbai. Pirmojo žodyno duomenys skelbiami LR terminų banke (LRTB), o antrojo – Lietuviškų terminų rinkinių portale. PsichŽ sinonimai atrinkti automatiškai iš LRTB. Iš šio žodyno LRTB terminų ryšių lauke kaip sinonimai pateikiami ir variantai bei santrumpos. Iš BIK sinonimai rinkti pagal nuorodą žr., ja, kaip teigiama žodyno pratarmėje, susieti sinonimai (be to, kaip matyti iš paties žodyno, ir variantai siaurąja prasme bei kartais terminas ir jo santrumpa). Šio žodyno struktūra išsiskiria tuo, kad prie pagrindinio termino jo sinonimas (nuorodinis terminas) nebepateikiamas (esama keletas išimčių). Taigi, BIK norminimas griežtesnis nei PsichŽ, nes sinonimas termino straipsnyje nefiksuojamas (plg. pratarmę: „siūloma vartoti kitą įprastesnį ar labiau lietuvių kalbos normas atitinkantį terminą“ (BIK viii)). Sinonimai, užfiksuoti terminografijoje, o ne tekstuose, pasirinkti analizuoti tikslingai. Taip išvengta abejonių dėl terminų sinonimiškumo (nereikėjo spręsti kontekstinės sinonimijos klausimo), taip pat ir dėl terminiškumo (svarstyti, ar kalbos vienetas yra terminas ar ne). Tai pagrindiniai ir problemiškiausi Straipsniai / Articles 149 Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis medžiagos atrankos klausimai terminologijos tyrimuose, dėl kurių prireikia dalykininkų pagalbos. Tyrimui imti tik vienodo dėmenų skaičiaus terminai4 siekiant susitelkti ties leksinėmis ir semantinėmis skirtybėmis ir nuošalyje palikti terminų trumpinimo ir ilginimo klausimus, kurie neišvengiami nagrinėjant dėmenų skaičiumi besiskiriančius sinonimiškai vartojamus terminus. Apsiribota dvižodžiais terminais5 (analizuojamos 222 jų poros). Sudėtiniai terminai pasirinkti tikslingai: jie vyrauja bet kurios srities terminijoje, į jų sudėtį dažnai įeina vienažodžiai terminai, be to, būtent sudėtinių terminų pavyzdžiais dažniausiai iliustruojamas terminų variantiškumas (León Araúz, Cabezas García 2020: 214). Manoma, kad sudėtiniams terminams būdingesnis varijavimas nei kitiems pastoviesiems junginiams, nes pirmieji yra silpniau leksikalizuoti (ten pat, 212). Straipsnio tikslas – išsiaiškinti leksiškai eksplikuojamą dvižodžių sinoniminių terminų semantinį nuotolį ir jo sąsają su sinonimų tipais. Siekiama palyginti sinonimus pagal du parametrus – formalųjį (šaknį) ir semantinį (dėmenų reikšminį bendrumą). Bandoma nustatyti, kas lemia didesnius ir mažesnius sinoniminių terminų semantinius skirtumus, įvertinti jų semantinį lygiavertiškumą. Pagrindinis tyrimo metodas analitinis aprašomasis. Taikant opozicijų metodą sinonimai (jų besiskiriantys dėmenys) lyginami tarpusavyje. Apie semantinius skirtumus sprendžiama ne iš sudėtinio termino reikšmės, o iš jo struktūrinių dėmenų – žodžių – semantikos. Žodžių reikšmės nustatomos remiantis žodynais. Tyrimas kokybinis, kiekybinės analizės siekis nekeltas. Nagrinėjant semantikos dalykus subjektyvumo sunku išvengti, tad kiekybiniai duomenys galėtų būti nebent apytiksliai. Nors abiejuose žodynuose tą pačią sąvoką įvardijančių terminų eiliškumas pagal teiktinumą aiškus, šiame tyrime sinonimai negretinami pagal kalbinį ir terminologinį tinkamumą, jie nagrinėjami kaip lygiaverčiai sąvokos įvardijimai. 1. FORMALUSIS OPOZICIJOS KRITERIJUS: ŠAKNIES (NE)TAPATUMAS Lietuvių terminologijoje jau tapo įprasta (nes paranku) skirstyti sinoniminius terminus pagal šaknies (ne)sutapimą. Greta terminų dėmenų skaičiaus tai 4 Tarp sinonimų, kurie nesiskiria dėmenų skaičiumi, didžiausią grupę BIK sudaro dvižodžiai terminai, o PsichŽ – vienažodžiai. Tam įtakos turi ne tik mokslo ir jo terminijos specifika, bet ir žodyno pobūdis, terminų atrankos ir pateikimo kriterijai, autorių intencija ir kiti ekstralingvistiniai kriterijai. 5 Pagalbiniai žodžiai atskirais dėmenimis nelaikomi. ASTA MITKEVIČIENĖ 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX vienas bendriausių sinonimų skirtybių kriterijų. Nuo to, ar sinonimų šaknis sutampa, ar ne, priklauso, kurie kiti sinonimų opozicijos kriterijai aktualūs. Kadangi tyrimo objektas – žodynų terminai (jų sudarytojų atrinkta ir (ar) siūloma terminija), kaip ir galima buvo tikėtis, tarp sinoniminių dvižodžių terminų akivaizdžiai daugiausia tų, kurių besiskiriantys dėmenys yra nebendrašakniai (negiminiški). Tiriamoji medžiaga leidžia išskirti penkis dvižodžių sinonimų potipius pagal šaknies opoziciją: 1) nebendrašaknis vienas dėmuo (gausiausias tipas tiriamojoje medžiagoje); 2) abu dėmenys nebendrašakniai; 3) nebendrašaknio pusė dėmens; 4) nėra nebendrašaknių dėmenų; 5) bendrašak niai, bet skiriasi šaknų skaičiumi (žr. 1 lentelę). Nebendrašakniams sinoniminiams terminams būdingas didesnis leksinis semantinis nuotolis nei bendrašakniams. Pastaruosius sieja ta pati šaknis, darybiniai santykiai, be to, jie priklauso tai pačiai teminei paradigmai, o nebendrašakniai nebūtinai tai pačiai. Taigi, vadovaujantis vien šaknies kriterijumi, galima teigti, kad kuo daugiau nebendrašaknių dėmenų, tuo tas nuotolis didėja. Atitinkamai leksinis semantinis nuotolis pagal potipius didėja tokia tvarka: 4, 3 ir 5, 1, 2. 5-asis sinonimų potipis atspindi terminų leksinės sandaros (dėmenų skaičiaus) kriterijaus ir šaknies kriterijaus išsiskyrimą – sudurtiniu dėmeniu išreiškiama daugiau sąvokos požymių nei atitinkamu nesudurtiniu. Šis potipis laikytinas tarpiniu variantu tarp vienodo dėmenų skaičiaus ir skirtingo dėmenų skaičiaus terminų sinonimijos. Atitinkamai tokių sinonimų leksinis semantinis nuotolis yra didesnis nei kitų bendrašaknių sinonimų, kita vertus, ir ši sinonimų grupė nėra vienarūšė. Tarp jų daugiausia tokių sinonimų porų, kurių tarpusavyje besiskiriančiais dėmenimis eina nesinoniminiai bendrašakniai žodžiai (kognityvioji psichoterapija ir kognityvioji terapija, fizinė priklausomybė – fiziologinė priklausomybė PsichŽ), o tokių sinoniminių terminų semantinis nuotolis didesnis nei tų, kurių besiskiriančiais dėmenimis eina sinoniminiai žodžiai (gretutinis tekstas – lygiagretusis tekstas BIK). Sugretinus sinonimus pagal šaknį, išryškėjo, kad vieno iš terminų pagrindinis dėmuo gali būti bendrašaknis sinonimo šalutiniam dėmeniui, pvz.: psichologinė gerovė – gera savijauta, grafomotorinė apraksija – apraksinė agrafija, liekamasis girdėjimas – girdimasis povaizdis PsichŽ ir kt. Tokie sinonimai struktūriškai ir semantiškai nutolę vienas nuo kito, jais perteikiama nevienoda informacija apie sąvoką, o kadangi pagrindiniai dėmenys (semantinė dominantė ir klasifikacinis vardiklis) nėra sinonimai, įvardija ne tą pačią sąvoką – sinonimų nuotolis laikytinas didžiausiu (žr. 2.2 sk.). Kaip matyti iš pavyzdžių 1-oje lentelėje, opoziciją sinonimų porose sudaro tiek šalutiniai dėmenys, tiek pagrindiniai, o dvižodžius sinonimus lemia ir atitinkamų vienažodžių terminų sinoniminiai santykiai (leidimas, laida → Straipsniai / Articles 151 Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis papildytasis leidimas, papildytoji laida; subserija, serijėlė → subserijos duomenys, serijėlės duomenys). Pagal S. Fernández-Silvos variantų tipologiją, tokie bendrašakniai sinonimai būtų traktuojami kaip minimalaus semantinio nuotolio variantai (formalaus varijavimo tipas). Nustatyti, kurių bendrašaknių dėmenų – pagrindinių ar šalutinių – sinonimija lemia didesnį pačių terminų semantinį nuotolį (ir išvis, ar lemia), formalaus kriterijaus nepakanka. 1 LENTELĖ. Dvižodžių sinoniminių terminų opozicija pagal besiskiriančių dėmenų šaknį Tipas Pavyzdžiai nebendrašakniai sinonimai 1) priedėlinė antraštė – alternatyvioji antraštė, svetainės struktūra – svetainės medis BIK, emocinis pastovumas – emocinis stabilumas, kognityvioji nedermė – kognityvusis disonansas PsichŽ 2) regimoji agnozija – psichinis aklumas PsichŽ 3) interfasetinis santykis – tarpfasetinis santykis BIK bendrašakniai sinonimai 4) patento paraiška – patentinė paraiška, papildytasis leidimas – papildytoji laida BIK 5) kognityvioji psichoterapija – kognityvioji terapija PsichŽ, gretutinis tekstas – lygiagretusis tekstas BIK 2. SEMANTINIS OPOZICIJOS KRITERIJUS: DĖMENŲ LEKSINIO TURINIO (NE)ARTIMUMAS Tam tikra – eksplicitinė – sąvokos dalis, sąvokos požymiai išryškėja iš termino dėmenų leksinės reikšmės, termino struktūros, motyvacijos. Motyvacija terminologijoje, kaip yra žinoma, reikšminga, nes padeda realizuoti tikslumo bei sistemiškumo reikalavimus per raišką ir leidžia įgyvendinti ekstralingvistinius efektyvumo (paveikumo) ir loginio sistemiškumo principus. Motyvuoti terminai atveria duris į sąvokų supratimą, nes leidžia greitai ir veiksmingai jas identifikuoti (Fernández-Silva, Freixa, Cabré 2009: 24), o tai itin aktualu sudėtiniams terminams – visi sudėtiniai terminai laikytini motyvuotais (Gaivenytė 2000: 20). Verta akcentuoti, kad reikia skirti terminologinę motyvaciją (termino kaip terminų sistemos nario) ir kalbinę motyvaciją (leksinio vieneto, kuris atlieka termino ar termino dėmens funkciją) motyvaciją. Terminu ar jo dėmeniu gali tapti ASTA MITKEVIČIENĖ 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX ir motyvuotas, ir nemotyvuotas žodis. Sudėtiniams terminams būdinga struktūrinė (morfologinė, sintaksinė) ir semantinė motyvacija ir jų kombinacijos6. Siekiant išsiaiškinti, ar sinoniminiais sudėtiniais terminais išreiškiamas tas pats sąvokos požymis, o tiksliau – ar sąvoka įvardijama tuo pačiu pamatu, tuo pačiu aspektu, visų pirma nustatytos besiskiriančiais sinonimų dėmenimis einančių žodžių leksinės reikšmės bendrybės ir skirtybės. Tokiu būdu identifikuoti 3 sinonimų tipai: 1) sinoniminiai terminai su tapačios ar labai artimos leksinės reikšmės (t. y. sinoniminiais) besiskiriančiais dėmenimis, 2) sinoniminiai terminai, išreikšti skirtingos leksinės reikšmės besiskiriančiais dėmenimis, 3) sinoniminiai terminai su susijusios leksinės reikšmės besiskiriančiais dėmenimis (žr. 2-ą lentelę). Atitinkamai skiriasi ir išskirtųjų tipų semantinis nuotolis – mažiausias tarp 1-ojo tipo, didžiausias – tarp 2-ojo tipo sinonimų. 2 LENTELĖ. Dvižodžių sinoniminių terminų opozicija pagal besiskiriančių dėmenų leksinio turinio santykį Tipas Pavyzdžiai semantiškai lygiaverčiai terminai sinonimai su sinoniminiais dėmenimis emocinis pastovumas – emocinis stabilumas, atgarsio atmintis – aidinė atmintis PsichŽ; žinių visuma – žinių universumas, stačiasis sudėstymas – vertikalusis sudėstymas BIK semantiškai nelygiaverčiai terminai sinonimai su skirtingos reikšmės dėmenimis kasdienė psichologija – neprofesionalioji psichologija, bendrasis intelektas – bendrasis faktorius, klasikinis sąlygojimas – Pavlov’o sąlygojimas PsichŽ; biuro popierius – spausdinimo popierius, klijuojamasis įrišimas – besiūlis įrišimas, tikslinis tezauras – antrinis tezauras BIK sinonimai su susijusios reikšmės dėmenimis dalykinis žaidimas – profesinis žaidimas, sąvokinis mąstymas – kategorinis mąstymas PsichŽ; konsultavimo vieta – konsultavimo punktas, grafinė informacija – vaizdinė informacija BIK 2.1. Sinoniminiai terminai, išreikšti sinoniminiais dėmenimis, įvardija tuos pačius sąvokos požymius. Pagal S. Fernández-Silvos tipologiją jie 6 Esama įvairių motyvacijos klasifikacijų (apžvalgas žr. Gaivenytė 2000, Gritėnienė 2006 ir kt.). Išplėstinę motyvacijos tipologiją yra sudaręs terminologas Johanas Mykingas (žr. Myking 2009, taip pat Myking 2020). Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad motyvacijos sampratos įvairuoja, o pats motyvacijos terminas atstovauja mažiausiai keturioms sąvokoms (Myking 2009: 41). Straipsniai / Articles 153 Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis priskirtini prie minimalaus semantinio nuotolio varijavimo. Tokius sinonimus galima susisteminti pagal kilmę sugretinus jų besiskiriančius dėmenis: lietuviškas dėmuo – skolinys (emocinis pastovumas – emocinis stabilumas), lietuviškas dėmuo – lietuviškas dėmuo (vartotojo vadovas – naudotojo vadovas), skolinys – skolinys (autentiška rašyba – originali rašyba)7. Manytina, kad tik šios grupės sinonimų opozicijoje yra reikšmingas žodžių kilmės kriterijus. Sinoniminiais dėmenimis eina ne tik leksiniai sinonimai, bet ir tie, kurie, griežtai žiūrint, prie leksinių sinonimų nebūtų priskiriami – nebendrašakniai būdvardis ar būdvardiškas žodis ir daiktavardžio kilmininkas, kaip antai, visuomenės norma – socialinė norma PsichŽ. Sinonimais kalbotyroje laikomi tos pačios kalbos dalies žodžiai (L’Homme 2020: 17), taip pat panašias gramatines funkcijas atliekantys ne tos pačios kalbos dalies žodžiai (Jakaitienė 2010: 122), o sintaksiniais sinonimais įprasta laikyti vienodos (ar beveik vienodos) leksinės sudėties sintaksines konstrukcijas (Valiulytė 1998: 3; Župerka 2012: 47). Taigi tokie sinonimai kaip visuomenės norma ir socialinė norma yra leksinių sinonimų ir sintaksinių sinonimų maišinys (nei grynai leksiniai, nei sintaksiniai sinonimai). Visgi tokie sinonimai ne tik formaliai, bet ir semantiškai labiau nutolę vienas nuo kito. Nurodytoje poroje junginyje su kilmininku ryškesnė priklausymo reikšmė, o su būdvardžiu – rūšinė. Vadinasi, sinoniminių terminų semantinis nuotolis nėra nulinis. Grįžtant prie motyvacijos, negalima teigti, kad sinoniminiais dėmenimis einantys žodžiai yra motyvuoti vienodai, plg. begarsis filmas – nebylusis filmas (nebylus ‘2. prk. tylus, nekalbantis’ DLKŽ), nuasmeninti duomenys – anonimizuoti duomenys BIK ir kt. Tarp tokių sinonimų esama semantinių skirtumų. Visgi terminų sinonimijos kontekste neatrodo tikslinga toliau leistis gilyn ir analizuoti sudėtinių terminų sudedamųjų dalių motyvaciją. Neneigiant tokių junginių semantinio skirtumo, reikšminga, kad sinoniminiais terminais, išreikštais sinoniminiais dėmenimis, sąvoka įvardijama tuo pačiu aspektu, jais išreiškiamas toks pat požymis. Kaip sakyta, apie sinoniminių terminų eksplicitinio sąvokos požymio tapatumą sprendžiama iš besiskiriančių dėmenų leksinės reikšmės. Kai tais dėmenimis, ypač rūšiniais atributiniais, eina labiau paplitę bendrosios leksikos žodžiai (išsamusis indeksavimas – detalusis indeksavimas), jais reiškiamą sąvokos požymį nesunkiai galima suvokti ir neturint dalykinių konkrečios srities žinių. Tokių sudėtinių terminų sinonimija paremta bendrosios leksikos sinonimija. Kai rūšiniu dėmeniu įvardijamas sąvokos požymis reiškiamas siauros (apribotos dalykinės srities) vartosenos specialiosios leksikos vienetu, ypač tarptautiniu (haptinė 7 Prie skolinių čia priskiriami ir hibridiniai žodžiai, turintys skolintą šaknį. ASTA MITKEVIČIENĖ 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/ [žiūrėta 2023 m. balandžio mėn.]. Cabezas-García Melania, León-Araúz Pilar 2023: Term and Concept Variation in Climate Change Communication. – The Translator 28(4), 429–449. Clay Edward 2022: A Corpus-Based Approach to Examining Terminological Variation in EU Law. – International Journal of Language & Law 11, 142–162. Prieiga internete: https://www.languageandlaw.eu/jll/article/view/136. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8-asis patais. ir papild. leidimas, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Ermanytė Irena 1995: Priešybė kaip semantinis ir loginis antonimijos pagrindas. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 9–31. Faber Pamela, León-Araúz Pilar 2016: Specialized Knowledge Representation and the Parameterization of Context. – Frontiers in Psychology 7(196), 1–20. Prieiga internete: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpsyg.2016.00196/full. Fernández-Silva Sabela 2016: The Cognitive and Rhetorical Role of Term Variation and Its Contribution to Knowledge Construction in Research Articles. – Terminology 22(1), 52–79. Fernández-Silva Sabela 2022: Cognitive Approaches to the Study of Term Variation. – Theoretical Perspectives on Terminology: Explaining Terms, Concepts and Specialized Knowledge, eds. P. Faber, M.-C. L’Homme, Amsterdam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 435–456. Fernández-Silva Sabela, Freixa Judit, Cabré M. Teresa 2009: Multiple Motivations in the Denomination of Concepts: The Case of “Production Area” in the Terminology of Aquaculture in French and Galician. – Terminology Science & Research 20, 21–38. Fernández-Silva Sabela, Kerremans Koen 2011: Terminological Variation in Source Texts and Translations: A Pilot Study. – Meta 56(2), 318–335. Prieiga internete: https://www.erudit.org/en/journals/meta/2011-v56-n2-meta1821316/1006179ar/. Freixa Judit 2006: Causes of Denominative Variation in Terminology: A Typology Proposal. – Terminology 12(1), 51–77. Straipsniai / Articles 161 Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis Freixa Judit 2022: Causes of Terminological Variation. – Theoretical Perspectives on Terminology: Explaining Terms, Concepts and Specialized Knowledge, eds. P. Faber, M.-C. L’Homme, Amsterdam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 399–420. Freixa Judit, Fernández-Silva Sabela 2017: Terminological Variation and the Unsaturability of Concepts. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, eds. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, Amsterdam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 155–180. Gaivenytė Jolanta 2000: Sudėtinių fizikos terminų motyvacija. – Lituanistica 3/4(43/ 44), 19–25. Gritėnienė Aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISO 704:2022 – Terminology Work – Priciples and Methods. Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija: studijų knyga, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. León-Araúz Pilar, Cabezas-García Melania 2020: Term and Translation Variation of Multi-Word Terms. – Análisis multidisciplinar del fenómeno de la variación fraseológica en traducción e interpretación / Multidisciplinary Analysis of the Phenomenon of Phraseological Variation in Translation and Interpreting, MonTI Special Issue 6, ed. P. Mogorrón Huerta, 210–247. L’Homme Marie-Claude 2020: Lexical Semantics for Terminology: An Introduction, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Lončar Maja, Ostroški Anić Ana 2014: Eponymous Medical Terms as a Source of Terminological Variation. – Languages for Special Purposes in a Multilingual, Transcultural World, Proceedings of the 19th European Symposium on Languages for Special Purposes, eds. G. Budin, V. Lušicky, Vienna: University of Vienna, 36–44. Maskaliūnienė Nijolė 2013: Antoniminis vertimas, Vilnius: Vilniaus universitetas. Myking Johan 2009: (Yet Another) Taxonomy of Motivations. – Terminology Science & Research 20, 39–53. Myking Johan 2020: Term Formation – Is There a State of the Art? – Terminologija 27, 6–30. Miliūnaitė Rita 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius, 2009. Mitkevičienė Asta 2015: Kai kurie terminų sinonimijos aspektai. – Terminologija 22, 39–60. ASTA MITKEVIČIENĖ 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Mitkevičienė Asta 2020: Ar terminų sinonimija yra trūkumas. – Bendrinė kalba 93, 1–18. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/899/1112. ND – Miliūnaitė Rita, Aleksaitė Agnė. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m., sud. ir ats. red. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga: https://ekalba.lki.lt/naujazodziai [žiūrėta 2023 m. balandžio mėn.]. Nuopponen Anita 2011: Methods of Concept Analysis – Tools for Systemic Concept Analysis. – LSP Journal 2(1), 4–15. Prieiga internete: https://rauli.cbs.dk/index.php/ lspcog/article/view/3302/3500. Nuopponen Anita 2022: Conceptual Relations: From the General Theory of Terminology to Knowledge Bases. – Theoretical Perspectives on Terminology: Explaining Terms, Concepts and Specialized Knowledge, eds. P. Faber, M.-C. L’Homme, Amsterdam, Philadephia: John Benjamins Publishing Company, 63–86. TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, red. D. Svetikienė, Vilnius: Alma littera, 2013. Valiulytė Elena 1998: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai. Vietos, laiko ir priežasties raiška, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskelaitė Ramunė 2021: Sinoniminės raiškos astrologijos terminijoje priežastys. – Terminologija 28, 192–223. Vaskelaitė Ramunė 2022: Makroekonomikos terminija: sinonimijos priežastys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2023/05/Vaskelaite_Makroekonomikos_terminija.pdf. Župerka Kazimieras 2012: Stilistika, 3-iasis patais. ir papild. leidimas, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Structural Semantic Distance Between Synonymous Two-Word Terms SUMMARY The article deals with a previously unexplored aspect of Lithuanian term synonymy – the semantic distance between synonymous terms, as reflected in their structure. The study focuses on two-word synonymous terms extracted from two dictionaries: the Explanatory Dictionary of Psychology (2019) and the Dictionary of Librarianship, Information and Book Science (2021). Straipsniai / Articles 163 Sinoniminių dvižodžių terminų struktūrinis semantinis nuotolis The research revealed a spectrum of semantic distances among synonymous terms, evident in their structure. The formal parameter of the synonymic opposition, specifically the (non-)identity of the root, distinguishes between common-root and non-common root synonyms. Non-common-root synonyms exhibit greater semantic distance due to the absence of a shared root and, consequently, a similar lexical composition. However, it’s not just the (non-)identity of the root itself that holds significance; the number of (non-)identical roots also plays a crucial role. The opposition of synonymous terms according to the semantic parameter – the closeness of the lexical meaning of the words by which the two-word synonyms are distinguished – has shown that synonymous terms designate a concept both on the same basis (when synonymous terms’ constituents are lexemes of synonymous meaning), and on a different basis (when synonymous terms’ constituents are lexemes of different meanings) altogether. The latter synonymous terms – aspectual synonyms – are complementary denominations of the same concept, and their difference lies in their cognitive basis. The distance between aspectual synonyms is much greater than that between synonymous terms with synonymous constituents. Between these two types of synonyms – terms with synonymous lexemes and terms with lexemes of different meanings – terms with lexemes of related meanings are positioned in terms of the degree of synonyms’ semantic distance. These lexemes are linked by hypernymy/hyponymy, meronymy or associative (including conversion) relationship, so that the synonymy of terms can be explained by metonymy. Synonyms exhibit different combinations of synonym types based on the root and meaning of their components, varying in terms of the head, modifier, or both. The research supports the notion that when the heads of synonymous terms are not themselves synonyms, the semantic distance between these terms is at its maximum. Įteikta 2023 m. liepos 28 d. ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]