Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje

Straipsniai / Articles 75 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-2196-8937 Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, valentingumas, semantika, tipologija. DOI: doi.org/10.35321/all89-04 ATVIRAUTI, ATVIRAVIMAS VALENTINGUMAS DABARTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE Valency of the Verb atvirauti and Noun atviravimas in Contemporary Lithuanian Language ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – veiksmažodis atvirauti ir jo vedinys – daiktavardis atviravimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti šių žodžių junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas parodė, kokią įtaką atvirauti (-avimas) valentingumui daro būdvardžio atviras ir predikatų iš minimalaus leksinio semantinio lauko semantika ir gramatika. Paaiškėjo, kad atvirauti (-avimas) būdingas trejopas valentingumas. ESMINIAI ŽODŽIAI: veiksmažodis atvirauti, veiksmažodinis daiktavardis, valentingumas, leksinis semantinis laukas. ANNOTATION The object of this article is the verb atvirauti and its noun derivative atviravimas. The aim is to investigate their combinability from the valency perspective, using the data from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language. The research findings indicate that the valency of atvirauti (atviravimas) is influenced by the semantics and grammar of the adjective atviras and predicates within its minimal lexical semantic field. It was observed that the verb atvirauti (the noun atviravimas) exhibits a threefold valency. KEYWORDS: verb atvirauti, verbal noun, valency, lexical semantic field. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 1. ĮVADINĖS PASTABOS Šio straipsnio tikslas – remiantis verbocentrinio sakinio modelio samprata ir valentingumo teorijos principais nustatyti veiksmažodžio atvirauti ir jo abstrakto (atviravimas) valentingumą. Tyrimas grindžiamas empirine medžiaga, rinkta iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) (žr. 2 dalį). Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: a) trumpai aptarti žodžių, įeinančių į minimalų leksinį semantinį veiksmažodžio atvirauti (-avimas) lauką, valentingumus (žr. toliau 1 dalį); b) remiantis DLKT pavyzdžiais (žr. 2 dalį), išnagrinėti skirtingų atvirauti (-avimas) formų valentingumą ir pasvarstyti, kokią įtaką jam daro pamatinio žodžio (atviras) ir predikatų iš leksinio semantinio lauko valentingumai (žr. 3 dalį). Galiausiai visa apibendrinti (žr. 4 dalį). Tokiu aspektu, kiek yra žinoma, atvirauti (-avimas) nėra nagrinėtas. Taikomas tyrimo metodas – interpretacijos, aprašomasis analitinis, gramatinės, semantinės analizės. Pasirinkus nagrinėti atvirauti (atviravimas), trumpai pasakytina, kad valentingumas – tai žodžio reikšmės lemiama ypatybė atverti tam tikrą skaičių laisvų vietų, kurias sakinyje arba žodžių junginyje užima tam tikros reikšmės žodžiai bei jų formos arba jų atitikmenys (žr. Sližienė 1994: 16; VaičiulytėSemėnienė 2001: 19, 46 ir ten cituojamą literatūrą). Valentingumas siejamas su trimis lygmenimis: abstrakčiu loginės semantikos ir dviem konkrečiais kalbos lygmenimis – sintaksės ir leksinės semantikos. Loginės semantikos lygmenyje nustatomas žodžio laisvų vietų skaičius ir jų galimų aktantų semantinės funkcijos, sintaksės lygmenyje nustatoma valentinių aktantų gramatinė forma ir jų būtinumas arba fakultatyvumas, leksinės semantikos lygmenyje nustatoma valentinių aktantų semantika. Be valentinių sintaksinių aktantų, kurių būtinumas ir fakultatyvumas nustatomas sakinyje, skiriami laisvieji nariai – sakinio žodžiai, kurie nėra sąlygojami žodžio reikšmės ir nepriklauso jo valentingumui. Laisvieji nariai neužpildo predikato atvertų laisvų vietų, jų sąsają su predikatu lemia jam, kaip tam tikrai kalbos daliai, būdingas grynai gramatinis pajėgumas prisijungti kitus žodžius bei jų formas (Sližienė 1994: 35). Būtinieji sintaksiniai aktantai sakinyje negali būti praleidžiami, kadangi juos praleidus sakinys pasidaro negramatiškas. Būtinaisiais sintaksiniais aktantais nusakoma ta situacijos dalis, kuri žodžio reikšmei yra svarbiausia ir aktualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakultatyvieji sintaksiniai aktantai yra tie, kurie sakinyje gali būti praleidžiami, o sakinys lieka gramatiškas ir suprantamas. Sakiniai be fakultatyviųjų aktantų reiškia maždaug tą patį, ką ir su jais, kadangi fakultatyvieji aktantai yra implikuoti pačioje žodžio reikšmėje (Sližienė 1994: 35). Pripažįstama, kad griežtos ribos tarp būtinųjų ir fakultatyviųjų aktantų ir laisvųjų narių nėra (Hentschel, Weydt 1994: 345). Straipsniai / Articles 77 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje Leksema atvirauti nėra teikiama pagrindiniuose aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose: Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BLKŽ), Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽe) ir akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe). Tačiau atvirauti ‘būti atviramʼ fiksuotas Lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartotekoje (LKŽPapK) (žr. 1). Atskiru straipsniu atvirauti ‘būti atviram, atvirai pasakotisʼ įtrauktas į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (ND) (žr. 2). ND taip pat teikiami giminiškų atvirauti žodžių (paatvirauti, paatviravimas) straipsniai su pavyzdžiais (žr. 3). 1) Įtarusi, kad atvirauti – neatsargu, paklausė: – Tai pirksit ar ne. („Švyturys“ 1982-12-18) 2) V. Adamkus knygoje atvirauja apie savo ir A. Adamkienės sveikatą [antraštė] (delfi.lt) 3) Voice Film dirbantis Johnas Hobermanas paatviravo, kad išėjęs iš filmo premjeros Kanuose jautėsi „šviesus, atsinaujinęs ir nesuvokiamai laimingas“. (bernardinai.lt (iš: „Naujasis židinys-Aidai“) Iš būdvardžio atviras, -a1 padarytas atvirauti ‘būti atviram, atvirai pasakotisʼ yra susijęs su atviras reikšme ‘3. viską pasakantis, nuoširdusʼ (DLKŽe), ‘9. viską pasisakantis, neturintis paslapčiųʼ (LKŽe) (žr. 4, 5). 4) Jis visada man atviras, viską pasako rš. (LKŽe) 5) Ekspeditorius buvo atviras su manimi, o aš taip pat mažai ką nuo jo slėpdavau J.Dov. (LKŽe) Iš Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumo aprašo aiškėja, kad, remiantis turėta empirine medžiaga, subjektą atitinkantis būdvardžio atviras ‘nuoširdus2, viską pasakantisʼ aktantas žymimas vardininku arba kitu derinimo daviklio3 lemiamu linksniu, o netiesioginį objektą atitinkantis gali būti reiškiamas naudininku ir prielinksnio su konstrukcija (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 79, 87). Sakinyje variantiškai žymimas netiesioginiu objektu einantis sintaksinis aktantas yra fakultatyvusis (cituojamuose 6–9 pavyzdžiuose rašomas skliaustuose). Abiem 1 Toliau straipsnyje kalbant apie skirtingas šio ar kito būdvardžio gimines apibendrintai pasakoma tik vyriškoji – nežymėtoji būdvardžio giminė. 2 Semantinė būdvardžio nuoširdus ir atviras sąsaja matyti ir Jono Paulausko Sisteminiame lietuvių kalbos žodyne (SisŽe): abu būdvardžiai patenka į nuoširdumo lauką, kuriame taip pat minimas tiesus, tiesiaširdis, tiesiakalbis, tiesmukas, atviraširdis, atlapaširdis ir kt. 3 Plačiau apie derinimą, derinimo daviklio ir derinimo gaviklio sampratą, kuria čia remiamasi, žr. Semėnienė (2003: 38–42). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX atvejais semantinis atviras valentingumas yra vienodas: subjektas atliepia percipientą4, o netiesioginis objektas – beneficientą5 (žr. 4–7). Trumpai tariant, dvivalenčio atviras sintaksinis valentingumas yra Nom, Dat / suInstr6, o semantinis – [Pcp, B]. Semantiniu aspektu šis būdvardis, panašiai kaip nuoširdus ir kt., patenka į būdvardžių, kurie nusako vieno asmens simpatijas, palankumą ar antipatijas kito asmens atžvilgiu, grupę (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 79, 87, 99). 6–9 pavyzdžiai rodo, kad semantinis ir sintaksinis būdvardžių atviras ir nuoširdus valentingumas yra panašus. Tai matyti ir DLKŽe, kur būdvardis nuoširdus apibrėžtas kaip ‘linkintis gera; atvirasʼ. 6) Jis (visiems) buvo atviras ir nuoširdus. (cituojama iš Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 80) 7) Joniukas, visados buvęs toks vaikiškai atviras (su savo motute), dabar jai nieko nebepasisako. (cituojama iš ten pat, 87) 8) O tamsta, ponas Petrai, dabar (su manimi) nesi nuoširdus. (cituojama iš ten pat, 88) 9) Šią retą atvirumo valandėlę jis buvo (jai) nuoširdus. (cituojama iš ten pat, 35) Lyginant 1–3 pavyzdžius su 4–7 matyti, kad būdvardžio atviras reikšmėje eksplikuotas (pa)sakymo (pasakyti) turinys – kontentyvas7 yra laisvasis narys (žr. 4, 7), kuris, panašu, įtraukiamas į valentinę atvirauti struktūrą (žr. 2, 3; žr. toliau). Ar kontentyvo laisvasis narys turi įtakos netiesioginio objekto raiškai atviras sakiniuose ir kaip (ar) tai galėtų būti susiję su Vilmos Ágel (2000: 211–212) hipoteze – predikato sintaksiniai aktantai gali būti leksikalizuoti, gramatikalizuoti laisvieji nariai – atskiro tyrimo verta tema. Šiame straipsnyje keliami klausimai: koks yra sintaksinis ir semantinis atvirauti valentingumas ir (ar) kokios įtakos jam turi pamatinio žodžio (atviras) ir su juo artimai semantiškai susijusių leksemų (nuoširdus, pasisakyti, pasakoti ir kt.) valentingumai. Pastarajam klausimui pagrindo duoda prieraišus (-umas) valentingumo tyrimas (Vaičiulytė-Semėnienė 4 Percipientas [Pcp] – psichinės būsenos patyrėjo funkcija, būdinga gyvoms būtybėms, suvokiančioms tikrovės dalykus, turinčioms tam tikrą nusiteikimą jų atžvilgiu, psichologiškai į juos reaguojančioms (Sližienė 1994: 21; Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32). 5 Benefiecientas [B] – adresato, turėtojo funkcija, būdinga daugiausia gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas yra ar darosi (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 21). 6 Kalbos normos požiūriu, prielinksnio su konstrukcija yra šalutinis (dalinis) normos variantas ir prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje. Tačiau pirmenybė teikiama pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui – naudininkui (žr. KP2 S2 2003: 98; Miliūnaitė 2022: 535). 7 Kontentyvas [Con] – būsenos ar ypatybės turinio funkcija, būdinga įvairiems daiktams bei reiškiniams (Vaičiulytė-Semėnienė 2001: 32, plg. Sližienė 1994: 22). Straipsniai / Articles 79 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje 2023), kur parodyta predikatų iš leksinio semantinio lauko semantikos ir gramatikos įtaka valentingumui. Ieškant atsakymų į klausimus taip pat, be jau minėto nuoširdus, svarbu referuoti pa(si)sakyti, pasakoti(s) apibrėžtis žodynuose ir jų valentingumą. Pavyzdžiui, DLKŽe iš leksemos pasisakyti nukreipiama žiūrėti pirmosios pasakyti reikšmės (t. y. pasakyti – ‘1. žodžiu (ar raštu) pareikšti mintį ar nuomonęʼ), o kita pasisakyti reikšmė apibrėžiama kaip ‘2. prisipažinti8ʼ. Iš akademinio LKŽe aiškėja, kad sangrąžinės pasakyti formos gali būti vartojamos keliomis reikšmėmis: ‘12. pasipasakotiʼ (žr. 10), ‘13. prisipažintiʼ (žr. 11), ‘14. išpažintiʼ (žr. 12), ‘15. pasiskelbti; pasigarsinti, pareikštiʼ (žr. 13) arba ‘16. kng. pareikšti nusistatymąʼ (žr. 14). 10) Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. (LKŽe) 11) Jis jai pasisakė, kad jis ją mylįs KII28. (LKŽe) 12) Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. (LKŽe) 13) Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. (LKŽe) 14) Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put. (LKŽe) Tiek DLKŽe, tiek LKŽe veiksmažodžio pasakoti pirmosios reikšmės teikiamos kaip ‘apsakyti kokį įvykį, atsitikimąʼ (žr. 15, 16, plg. 3). 15) Jis niekam savo bėdų nesipasakojo. (DLKŽe) 16) Tikrą teisybę pasakoja tas senis Jsv. (LKŽe) Iš Nijolės Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyno (LKVJŽ) (Sližienė 1998: 130) aiškėja, kad veiksmažodis pasisakyti, vartojamas reikšmėmis ‘1. pasipasakotiʼ (žr. 17), ‘2. a) pranešti žodžiu, pareikšti; prisistatyti; b) prisipažintiʼ (žr. 18), yra trivalentis, o reikšme ‘3. pareikšti savo nusistatymą, pritarti arba nepritartiʼ (žr. 19) – dvivalentis. Taigi pasisakyti apima ir (dalį) pasakoti(s) semantikos ir gramatikos (žr. toliau). 17) Ji beveik neturi žmogaus, kuriam [ji] galėtų pasisakyti savo vargus (plg. apie savo vargus). (cituojama iš Sližienė 1998: 130) 18) Vaikas pasisakė motinai sudaužęs puoduką / kad sudaužė puoduką (apie praganytą žąsiuką). (cituojama iš ten pat, 130) 19) Už pasiūlytą kandidatą (prieš pasiūlytą kandidatą) pasisakė visi kalbėtojai. (cituojama iš ten pat, 130) 8 Veiksmažodžio prisipažinti ‘1. pareikšti savo kaltumąʼ, ‘2. pasakyti teisybę apie saveʼ valentingumą plačiau žr. LKVJŽ (Sližienė 1998: 257), pvz., Ji niekam neprisipažintų, kad jis jai patinka. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Iš 17 pavyzdžio matyti, kad pasisakyti reikalauja vardininku žymimo agentyvaus9 subjekto, naudininku reiškiamo netiesioginio objekto, atliepiančio beneficiento funkciją, ir variantiškai galininku, prielinksnio apie konstrukcija, šalutiniu sakinio dėmeniu žymimo kontentyvo (tiesioginio) objekto. Pagal antrąją pasisakyti reikšmę, valentiniai aktantai 18 pavyzdyje pasakomi vardininku žymimu agentyviu subjektu, naudininku reiškiamu netiesioginio beneficiento objektu, ir variantiškai – prielinksnio apie konstrukcija, dalyviu, padalyviu ar šalutiniu sakinio dėmeniu – žymimu kontentyvu. Beneficientą atliepiantis aktantas yra fakultatyvusis. 19 pavyzdys rodo, kad dvivalenčio pasisakyti subjektas taip pat yra agentyvus, o prielinksnio už arba prieš konstrukcija žymimas objektas atliepia kontentyvą. Remiantis LKVJŽ (Sližienė 1998: 123–124) ir jame teikiamais pavyzdžiais (žr. 20–22), veiksmažodis pasakoti reikalauja vardininku žymimo agentyvaus sub jekto, naudininku reiškiamo beneficiento netiesioginio objekto ir variantiškai – galininku, prielinksnio apie konstrukcija, galininku su dalyviu ar padalyviu, dalyviu, padalyviu, šalutiniu sakinio dėmeniu – žymimo kontentyvo (tiesioginio) objekto. Kaip ir pasisakyti atveju, naudininku žymimas aktantas – fakultatyvusis. 20) Virpša nesivaržydamas jai pasakoja ciniškus anekdotus. (cituojama iš Sližienė 1998: 124) 21) Mano tetulė dažnai mums pasakodavo apie praeitį. (cituojama iš ten pat, 124) 22) Papasakok, kaip ten buvo. (cituojama iš ten pat, 124) Antano Lyberio Sinonimų žodyne (SŽe) matyti, kad pasakoti yra vienas iš kalbėti10 ‘apsakyti kokį įvykį, atsitikimą, dėstyti mintisʼ sinonimų. Remiantis tuo, kas sakyta, manytina, kad veiksmažodis atvirauti fakultatyviai reikalauja beneficiento naudininko, o būtinasis kontentyvo funkciją atliepiantis aktantas galėtų būti žymimas įvairiau nei iliustruota ND. 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Pavyzdžiai su 9 Agentas1 [A1] – veiksmo iniciatoriaus ar atlikėjo funkcija, būdinga gyvoms būtybėms (Sližienė 1994: 19). 10 Plačiau kalbėti valentingumą žr. LKVJŽ (Sližienė 1994: 330–331). Straipsniai / Articles 81 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje skirtingomis straipsnyje nagrinėjamų žodžių formomis sakinyje rinkti11 DLKT išplėstinės paieškos laukelyje įrašius atvira, ir pasirinkus žodžio vidurys kriterijų. 1 lentelėje parodyta, kaip rastos 303 (in)finitinės atvirauti formos pasiskirsto pagal žanrus. Matyti, kad dauguma pavyzdžių (251, arba 83 proc.) yra iš publicistikos, gerokai mažiau iš grožinės literatūros (41, arba 14 proc.), pavieniai atvejai (10, arba 3 proc.) – negrožinėje literatūroje. Sakytinėje kalboje rastas vos 1 pavyzdys, o administracinėje kalboje jų nebuvo. 1 LENTELĖ. Skirtingos atvirauti formos DLKT tekstyne Tekstynodalis Atvirauti forma Pavartojimo skaičius Bendraspavartojimo skaičius Grožinė literatūra atviraudamas atvirauja atviraujama atviraujančios atviraujate atvirauju atvirausiu atvirauti atviravo neatvirausiu neatvirauti neatviravo paatvirauja paatvirauti paatvirautume paatviravau paatviravo paatviravęs 1 4 1 1 1 1 1 10 7 1 1 1 1 1 1 1 6 1 41 Negrožinė literatūra atviraudavo atvirauja atvirauti atviravo paatvirauti 1 3 3 2 1 10 Publicistika atviraudama atviraudamas atviraudavo atvirauja atviraujame atviraujančiųjų 1 1 1 72 1 1 251 11 DLKT pavyzdžiai tyrimui rinkti 2023 m. gegužės mėn. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Tekstynodalis Atvirauti forma Pavartojimo skaičius Bendraspavartojimo skaičius Publicistika atvirauji atviraukime atvirauti atviravo atviravome atviravęs neatviraudavo neatvirauja neatvirauk neatvirauti neatviravo paatviraukite paatvirausiu paatvirauti paatviravo paatviravęs 2 1 43 103 1 1 1 5 1 1 3 1 1 5 4 1 251 Sakytinė kalba atviravo 1 1 Išviso 303 303 DLKT rasti 39 pavyzdžiai su kalbamojo veiksmažodžio abstrakto formomis (žr. 2 lentelę). Panašiai kaip atvirauti atveju, pavyzdžių nėra administracinėje kalboje. Taip pat nerasta sakytinės kalbos pavyzdžių. Daugiausia pavyzdžių su atviravimas formomis yra iš publicistikos (21, arba 54 proc.), gerokai mažiau iš negrožinės (12, arba 31 proc.) ir grožinės (6, arba 15 proc.) literatūros. 2 LENTELĖ. Skirtingos atviravimas formos DLKT tekstyne Tekstynodalis Atviravimas forma Pavartojimo skaičius Bendraspavartojimo skaičius Grožinė literatūra atviravimas atviravimo atviravimų paatviravimas 2 2 1 1 6 Negrožinė literatūra atviravimai atviravimas atviravimo atviravimui atviravimą paatviravimai 2 2 5 1 1 1 12 Straipsniai / Articles 83 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje Tekstynodalis Atviravimas forma Pavartojimo skaičius Bendraspavartojimo skaičius Publicistika atviravimai atviravimas atviravimo atviravimu atviravimui atviravimus atviravimą atviravimų paatviravimų 7 4 2 1 1 3 1 1 1 21 Išviso 39 39 Taigi skirtingos atvirauti (atviravimas) formos sakinyje dažniausiai vartojamos publicistikoje, kuriai, remiantis DLKT12, priskiriama: bendroji periodika, populiarioji periodika, mokslinė periodika, knygos (autobiografijos, memuarai, atsiminimai, kronikos, metraščiai, dienoraščiai, laiškai, esė, apybraižos ir kt.) ir kt. Toliau pavyzdžiai pagal funkcinius stilius nėra atskirai aptariami. 3. SKIRTINGŲ ATVIRAUTI (-IMAS) FORMŲ VALENTINGUMAS Prieš imantis DLKT pagrindu nagrinėti atvirauti semantiką ir gramatiką, svarbu pasakyti, kad šiame tekstyne taip pat galima rasti pavienių pavyzdžių ir su kitu būdvardžio atviras dariniu – atvirėti (-ėjimas) ‘darytis atviramʼ (žr. 23, 24). Tai, kad būdvardis atviras veiksmažodėja, rodo ir be vargo gūglo (google) naršyklėje randami pavyzdžiai tiek su atvirėti (žr. 25, 26), tiek su atvirauti (žr. 27, 28) formomis13. 23) Konkursas parodė, kad moksleiviai nori būti aktyvūs atvirėjančios mūsų visuomenės nariai. 24) Kokie, Jūsų akimis, pastaruoju metu pastebimi visuomenės atvirėjimo procesai? 12 Žiūrėta [2023-10-10] čia: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=about. 13 Plg. VLKK nuomonę: „Žodžio atvirauti turbūt neišvengsime, tik nereikėtų jo paversti nuvalkiotu štampu, išstumiančiu kitas raiškos priemones: atvirai pasakoti, atvirai kalbėti, būti atviram ir pan.“ (cituojama iš: https://vlkk.lt/konsultacijos/4226-atvirauti). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Trivalentis atvirauti ‘3. atvirai kalbėti(s), šnekėtisʼ reikalauja agentyvaus subjekto, komitatyvo ir kontentyvo funkcijas atitinkančių netiesioginių objektų. Sakinyje komitatyvas reiškiamas būtinąja prielinksnio su konstrukcija, o kontentyvas gali būti fakultatyviai pasakomas prielinksnio apie konstrukcija. Trivalentis atvirauti ‘2. atvirai (pa)sakyti, pasakoti(s), prisipažintiʼ sakinyje reikalauja agentyvaus subjekto, beneficiento ir kontentyvo funkcijas atitinkančių netiesioginių objektų. Beneficientas pasakomas fakultatyviai naudininku, o kontentyvas variantiškai gali būti žymimas būtinąja prielinksnio apie arba dalyvine konstrukcija, šalutiniu sakinio dėmeniu. Tada, kai dvivalentis atvirauti vartojamas ‘būti atviramʼ reikšme, jo sintaksiniai aktantai, pagal atviras analogiją, pasakomi būtinuoju subjekto vardininku ir fakultatyviai netiesioginio objekto naudininku arba prielinksnio su konstrukcija. Subjektas atitinka percipientinį agentą24, o variantiškai žymimas netiesioginis objektas – beneficientą. DLKT nerasta pavyzdžių, kur sakinyje būtų išreikštas fakultatyvusis šios atvirauti reikšmės aktantas. Turima empirinė medžiaga leistų manyti, kad taip linkstama labiau atskirti atvirauti ‘būti atviramʼ nuo atvirauti ‘atvirai kalbėti(s)ʼ, kai pirmuoju atveju naudininkas ir su konstrukcija atitinka vieną semantinę funkciją, o antruoju – tos pãčios raiškos rodo skirtingą semantiką. Tyrimas parodė, kad į atvirauti (-avimas) ‘atvirai kalbėti(s)ʼ valentingumo struktūras iš laisvųjų dvivalenčio atviras ‘nuoširdus, viską pasakantisʼ narių yra įtrauktas kontentyvas ((pa)sakymo, kalbėjimo(si) turinys) su sava raiška. ŠALTINIAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/. DLKŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-asis patais. ir papild. leidimas, vyr. red. St. Keinys, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. 24 Apie dvisluoksnes semantines funkcijas plačiau žr. Drukteinis (2009). Straipsniai / Articles 91 Atvirauti, atviravimas valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje LKŽPapK – „Lietuvių kalbos žodyno“ Papildymų kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/lkz-papildymu-kartoteka/. SisŽe – Paulauskas Jonas. Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, e. variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/sisteminis-lietuviu-kalbos-zodynas/ perziura. SŽe – Lyberis Antanas. Lietuvių kalbos sinonimų žodynas, 2-asis patais. leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, e. variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ sinonimu-zodynas/. LITERATŪRA Ágel Vilmos 2000: Valenztheorie, Tübingen. Drukteinis Albinas 2009: Semantinės sakinių struktūros su sinkretinės reikšmės predikatais. – Res Humanitariae 6, 24–41. Hentschel Elke, Weydt Harald 1994: Handbuch der deutschen Grammatik, 2. Aufl., Berlin, New York: De Gruyter. KP2 S2 – Kalbos patarimai 2: Sintaksė 1. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DOI: doi.org/10.35321/e-pub.42.lietuviu-kalbos-pokyciai. Semėnienė Loreta 2003: Būdvardžių derinimas. – Sintaksinių ryšių tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1, red. A. Holvoet, A. Judžentis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 37‒66. Sližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2001: Lietuvių kalbos būdvardžių valentingumas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2023: Prieraišus, prieraišumas valentingumas dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica 88, 181–205. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/2245/2338. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Valency of the Verb atvirauti and Noun atviravimas in Contemporary Lithuanian Language SUMMARY The analysis of 340 examples with different forms of atvirauti and atviravimas drawn from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language reveals that their valency is influenced by the semantics and grammar of the adjective atviras and predicates from the minimal lexical-semantic field. The research shows that the generalised meaning of the predicate atvirauti is ‘to be open; to speak openlyʼ. In terms of valence, this meaning can be subdivided into ‘1. to be openʼ, ‘2. to say, to tell openly; to confessʼ, and ‘3. to talk, to converse openlyʼ. The latter two meanings differ from each other in the direction of speech. The trivalent atvirauti ‘3. to talk, to converse openlyʼ requires the agentive subject, the indirect objects corresponding to the comitative and the contentive. The comitative is expressed by the necessary construction of the preposition su, while the contentive can be expressed facultatively by constructing the preposition apie. The trivalent atvirauti ‘2. to say, to tell openly; to confessʼ in a sentence requires an agentive subject and indirect objects, which correspond beneficiary and contentive. The beneficiary is expressed facultatively in the dative of the indirect object. In contrast, the indirect object contentive can be marked as necessary by constructing the preposition apie, or with a participial construction, a subordinate clause. When the bivalent atvirauti is used in the meaning of ‘1. to be openʼ, its syntactic actants are, by atviras analogy, said in the necessary subject nominative and optionally in the dative or construction of the preposition su of the indirect object. The subject corresponds to the percipient agent and the variantly marked indirect object to the beneficiary. The study shows that the valency structures of atvirauti ‘to speak openlyʼ include a contentive with expression from the free elements of the adjective atviras. Įteikta 2023 m. spalio 11 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]