Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas

198 Acta Linguistica Lithuanica XCI LAURA BRAZAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-1930-1762 Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: baltischer Sprachen arealinhe Untersuchungen, dialektologie, geolingvistika, perceptivioji dialektologie. DOI: doi.org/10.35321/all91-08 JAUNJ RYT AUKŠTAIČI ANYKŠTN, KUPIŠKN UTENIŠKI TARMINS KALBOS VAIZDINIAI: RIBOS IR OBJEKTYVUSIS TARMIŠKUMAS Dialect Images of the Young Eastern Aukštaitians of Anykščiai, Kupiškis and Utena: Borders and Objective Dialecticity ANOTATIUM Strapsnyje präsentiert sich jungųjų rytų hochštaičių anykštėnų, kupiškėnų und uteniškių tarminės kalbos vaizdinių tyrimas. Tiriamboji Material gymnazisten Bestimmungen Daten, zusammengetragen nach perceptyviosios dialektologies metodologischen wichtigsten parengtą anketą. Datomen Analyse zeigt, dass die aktivsten Benutzer des Mittminio-Codes sich als die jungen uteniškiai (Utenõs und Rõkiškio tiriamieji). Termiisch sprechenden bekennt sich anykštėnai (Anykšči moksleiviai). Von dieser Raiškos abzuboten linksta kupiškėnai (Kùpiškio gimnazistai). Ähnliche Untersuchbaren Bestimmungen offenbaren peštiniai (mentalinie) tarmių Kartenappen. Tarmiisch sprechenden Person n erkennt die jungen eastern hochštaičiai zuerst aus garslichen Eigenschaften. Tiriamischen objektiviojo tarmiškumo bruožů system umfasst nicht nur analysierbenden ratarmių blankiuosius, aber und charakteringuosius sowie untersammamuosius zeichen. Aus jungen Sprachenkonsumenten und Wertuntersetzungen Bestimmungen ausryškėję tarmiškumo bilddinä (vietų ir bruožų) erlaubt tiriamuosius Sprachegemeinschafts Mitglieder zu identifizieren nicht nur als rytų aukštaičius, aber noch und als rytų aukštaičius anykštėnus, kupiškėnus und uteniškius. ESMINIAI WORDŽIAI: perceptivioji dialektologija, mentalinis zemėlapis, tradicinė tarmė, riba, objektivusis tarmiškumas. Artikeln Articles 199 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas ANNOTATION The article presents a study of the images of the dialect spoken by the young Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. The research material is the data on and schoolchildren’s attitudes from their answers to the questions in the questionnaire conducted prepared according to the methodological principles of perceptual dialectology. Utenà and The data analysis shows that young Eastern Aukštaitians of Utenà (the subjects of Rõkiškis) consider themselves the most active users of the dialect code. The Eastern Aukštaitians of Anykščia (schoolchildren from Anykščia) also admit to speaking distance the dialect. The Eastern Aukštaitians of Kùpiškis (schoolchildren from Kùpiškis) tend to themselves from this code. Drawn (mental) maps of the dialects reveal the similar attitudes of the subjects. Young Eastern Aukštaitians recognise a person who speaks the dialect mainly by the sound characteristics. Das system of the objective dialecticity features of the speakers under research includes not only the fuzzy but also the characteristic and distinguishing traits of the subdialects analyzed. The images of dialecticity (places and features) that have emerged from the attitudes of young language users and evaluators allow us to identify the researched members of the language community not only as Eastern Aukštaitians but also as Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. KEYWORDS: Perceptual Dialectology, Mental Map, Traditional Dialect, Border, Objective Dialecticity. ĮVADAS In den letzten Jahren ist dem Perceptyvios-Dialektologie-Diskurs mehr als eine Publikation gewidmet (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 89120; 2016b: 1733; 2019: 122; Geržotaitė 321339; 2019: 175198; Geržotaitė, Čepaitienė 84100; Kardelytė-Grinevičienė 112; Aliūkaitė 2019: 122; 2020a: 85100; 2020b: 122; 2016: 26229; Brazaitienė 2016: 2020: 267292; 2023; Mikulėnienė et al. Be vieligkeit Artikeln, ausgegebenen zwei Wissenschaft monographien. In die erste von ihnen sugulę geolingvistischen kompetenzien1 der Mitglieder der jungen Sprachegemeinschaft Untersuchungsresultate umäpeten kalbines gimtlichen2, tarmines und bendrines sprach Begėjungen zu erkennen Sprachanvariantiškkeit und ihn mit gewissen geografischen, sozialen, kulturellen Arealais zu verbinden (Diercks 2002: 5253; Aliūkaitė, 1 Geolingvistinė paprastųjų kalbos bendruomenės narių kompetencija yra apibrėžiama kaip žinios ir Mikulėnienė, 2016: 92). jener Umgebung in sprachlichen Unterschieden und räumlichen Entfernungen (Diercks 2002: 51; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2 Kalbine gimtine (angl. linguistic homeland) vadinama individo kalbinė aplinka ir ji yra siejama su 2016: 92a). LAURA BRAZAITIENĖ 200 Acta Linguistica Lithuanica XCI kodo lokalizacijos und andere Fragen (Aliūkaitė und kt. 2017). Zweitroj, um die geolingvistischen Kompetenz der Jugendlichen zu erforschen, analysierten neuerlicher Terminustatten, offenbarenden objektivųjį nių darinių požymių ir jų kalbinės vertės sąsajos su klaidingos bendrinės kalbos (kvazistandarto3) vaizdiniu (Aliūkaitė ir kt. 2020). Gauti rezultatai patvirtina termiškumą aus reiner Sprache Verbrauchers Positionen, Bedeutung für Sprachevarianten lebendigkeit und Continuustum44. Neuwums und Aktualität. Terminio lebeykeits Sichtweise stipriõsios nų patarmės lebybingheit, analysiert nur uteniškių ir jų poveikį patiriančių anykštėnų bei kupiškėnų patarmių atstovų percepcijos beveik netirtos. Bene vieninteliu tyrimu, siekiant įvertinti kupiškėTeil jungųjų kupiškėnų und uteniškių Bestimmungen (Geržotaitė 2019: 175198). Sukauptausi Material, die helfen würde auszuheben aller drei patarmien Vertreterinnen savimonesse festgefestigten tarmių Grenzen und sprachischen Ort Variant charakteristiken Verhältnisse und leistet geben Prognostischen dieser n, patarmių vertinimus, dar neanalizuota. Taigi šio straipsnio tikslas – remiantis perceptyviosios dialektologijos tyrimų modeliu, aprašytu ankstesniuose tyrimuose, atlikti rytų aukštaičių kupiškėanykštėnų und uteniškių patarmēm repräsentierenden Gymnazisten tarminösens Bilddingen (rib und bruožů) Analyse und bewerten dieser drei patarmien lebybing. Artikelsobjekt Anykšči, Kùpiškio, Rõkiškio und Utenõs moksleivių tarmiškumo bilddiniai. Tiriamische sind vierer Gymnazijų (1518 Jahre) moksleiviai (Informationen über respondentus siehe lentelėje). LENTEL. Tiriamųjų Anykšči, Kùpiškio, Rõkiškio, Utenõs jungen charakteristika Tiriamosai ios Aus Tarmiškallem Aus ai gebiets allem Aus Untersuallem chungsvTarmę er Tarmės Frauen Tarmiškmänner moka nemoka Sprache nekalba Anykščia 131 (100,00 %) 81 (61,83 %) 50 (38,17 %) 50 (38,17 %) 81 (61,83 %) 47 (35,88 %) 73 (55,73 %) Kùpiškis 119 (100,00 %) 73 (61,34 %) 46 (38,66 %) 29 (24,37 %) 90 (75,63 %) 17 (14,29 %) 77 (64,71 %) Rõkiškis 72 (100,00 %) 21 (29,17 %) 51 (70,83 %) 34 (47,22 %) 37 (51,39 %) 30 (41,67 %) 38 (52,78 %) Utenà 68 (100,00 %) 42 (61,76 %) 26 (38,24 %) 50 (73,53 %) 18 (26,47 %) 41 (60,29 %) 16 (23,53 %) 3 Kvazistandartu įvardijamas klaidingas kalbinio (tarminio) varianto vaizdinys, pvz., tarminis variantas kann werden erkannt als netarminis und atvirkščiai (žr. Long 1996: 118135; Aliūkaitė 2009a: 168; 2019: 6768; Mikulėnienė 2016: 340346); 4 Unterscheidin dvejopas termiškum: objektivusis, oder bruožu gegründet, und subjektivusis, oder sietinas mit wert (bruožo, linguinen Varianten oder des Varianten Verbrauchers) (Aliūkaitė 2019: 6769). Artikeln Articles 201 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Gimnazistus galima priskirti vienai amžiaus grupei, skyrimo kriterijumi pasirinkus nicht ihr biologisches amžių, aber lingubinę, kulturellenä und soziale Erfahrung (Eckert 1997: 151167; Aliūkaitė 2007: 145). Tyrimo metu moksleiviai apklausti remiantis ne viename iš ankstesnių darbų pristatyta anonimine sąmoningųjų nuostatų anketa „Tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos vertinimas“, kuri parengta 2014–2016 m. vykdyto projekto Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje während čiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 97–99). Įvadinėje jos dalyje fiksuojami sociodemografiniai tiriamųjų duomenys (lytis, amžius, kilmės ir gyvenamoji (plavietos), werden vorgestellt tarmės mokėjimui und Verbrauchsaktivumui, sprachvarianten paplitimui bestimmte Fragen. Hauptliche Teil zusammengesetzt aus tarmines und bendrines sprach lokalisierung vorgesehene penštinium kartėlapio Aufgaben und sie ergildantigen offenen charakter Fragen, denen gebeten wird angegeben tarmiisch und gemeinsine Sprache sprantius eines asociat kt. und Menschen, pauschten Eigenschaften, charakteristischen tarmiisch sprančiam und. (žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2016a: 9799; Aliūkaitė und kt. 2017: 51–59). Das Untersuchungstoff zu besteht 390 Anketen. Von ihnen 119 Anfragen füllten Kùpiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus Gymnasiens moksleivie 20142016 im Rahmen des von 20142016 durchgeführten Projekts Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemapapē5. Diesen Daten ergänzt vor der weltweiten COVID-19 Pandemie veröffentlichung Lituvojè Artikels autores Anykšči Jono Biliūno Gymnazijā gesammelte 131 Umfrage, Rõkiškio Juozo Tumo-Vaižganto Gymnazijā 72 und Utenõs Adolfo Šapokos Gymnazijā 686. Der Teil Kùpiškyje und Utenojè gesammelten Daten, auf die sich dieser Artikel stützt, nämlich, prototypische tarmines Sprache areale peštlichen Kartspielen, ist veröffentlicht (plačiau siehe Aliūkaitė und 2017: 78 102, 140, 18 kt 265, Geržotaitė 2019: 175198). Jugendlichen eastern höhtaičių savimoně ausgebildetem der Darmsprache bildenden Daten ausheishinti aussikelti diese Aufgaben: 1) diskutieren Schülern Antworten zu der Darmkodensuchung und dem Verbrauchsaktivum vorgesehener Anfrage zu Daten; 2) ausnagern zu allen dreim Adarminnen repräsentierenden Untersuchungsvermapepien, in denen gebeten wurde markiert, wo gesprochen wird termiisch, Material und 3) ausanalyzieren Gymnazistenantworten zu offenerem Anketosfrage, in dem gebeten angegeben Sprachenbesonderheiten, aus denen erkenntet wird termiisch sprechender Mensch, Daten. 5 Projekt durchgeführt mit Geldern der Staatyblichen litauischen Sprache Kommission (straties Nr. K-5/2014). Projektleiterin prof. dr. Daiva Aliūkaitė. Weitere über seine Ergebnisse siehe. Aliūkaitė und kt. 2017. 6 Kùpiškio Gimnaziei gefüllte Anketten gespeichert Vilniaus Universitäts Kauno Fakulteto Kalbų, literatures und übersetzungen studien institute, Anykšči, Rõkiškio und Utenõs Gimnazien Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. LAURA BRAZAITIENĖ 202 Acta Linguistica Lithuanica XCI Tiriamosios patarmės XXI a. Anfang: objektivusis tarmiškumas. Artipsnyje betrachtamosios patarmės, wie schon erwähnt, tarminio lebybingumo Sichtweise unterscheiden. Vor Jahrzehnt und früher durchgeführten geoling vistlichen Untersuchungen wurde festgestellt, dass anykštėnn charakteristisch kirčiuoto paolgėjusio kamienen balsio a tarim als o su a atspalviu, beispielsweise, r.tas ‘ratas, fixiert wird vis rečiau (Aliūkaitė und kt. 2014: 184). Pastebimstes kupiškėnų terminio Merkmažo (balsių e, ẹ Wort des Ende und vor keetąjį priebalsį Atliepimo verschiedener Länge a, beispielsweise dãda. ‘dėdė) neigt dazu zu verzichten (tenib: 188; kt Balčiūnienė und. 2017: 544).55; 2019: 21 Skiriamoji eastern hochštaičių uteniškių ypatybė nekirčiuotų ė ir ie atliepimas e., rečiau o ir uo a., beispielsweise, te.v.li.s ‘tėvelis, pe.n.li. ‘spienelis, a.ba.l.s ‘obuolys fast konsequent gehalten wurde in allen Zeiten Vertreter Sprache (Aliūkaitė et kt. 2014: 176; Balčiūnienė et kt. 2017: 5455; 2019: 214). Konstatiert, dass sprachbinigen Eigenschaftenem kupiškėnai und anykštėnai ähnėja in gretimas und stipriomen tebelaikytinas panevėžiškių und uteniškių patarmes. Uteniškių patarmės Grundlage fiksiert Forscher sichformender neuer größerer lokaler sprachlicher darinys rytinių rytų aukštaičių regiolektas (mit Zugezentrum tena) umfasst nicht nur die eigentlichen, sondern auch umliegenden anykštėnų und kupiškėnų Flächen (Aliūkaitė, Mikulėė 2014: 261; Geržnienitė, Mikulė 2014: kartographie und Kommentar; Mikulėė, Meiliūnaitė 2016: 16913195). Šį arealą bindet und neuerhohes Darnies Stabilität zeigt anderer Eigenschaften, Sprachanwendern unidentifizierbarer als tarminių, z. b., nekirčiuoto o tarimo als a, vartosena (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 261; Geržotaitė 2019: 190191). somit rytų hochštaičių anykštėnų (Anykšči gimnazijoje), kupiškėnų (Kùpiškio) und uteniškių (Rõkiškio und Utenõs) flächen zu verwenden zusammenti perceptionen über (ne)tarmines lokalen Sprachen arealus und ihnen eigenigen tarmines besonderheiten Daten leis zu sudamesnij ausführlichen wissenschaftlichen sich in sichformungs befandenem patimonimon ploteamo varianto Bild und zu prognostizieren seine Zukunft. 1.TERMINIO KODO VARTOSENOS (NE)AKTYVUMAS JAUNJANYKŠTN, KUPIŠKN IR UTENIŠKI POŽIŪRIU Datenanalyse zeigt, dass allen dreim eastern hochštaičių patarminnen repräsentierenden Gymnazisten sagantys mokantys tarmę (tarmiškai kalbėti) (žr. lentelę). Am meisten sie mokanten ist es zwischen Utenõs (73,53 %), weniger zwischen Rõkiškio (47,22 %) und Anykšči (38,17 %), am wenigsten zwischen Kùpiškio (23,53 %) untersuchten. Straipsniai / Articles 203 Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Fragt, welche tarmę moka, jüngste rytų hochštaičiai, außer kupiškėnus, häufig angegeben hochštaičių (Ut_M01, Rk_M18, Rk_M01, An_M02), aukštaitiškai (Ut_M18,05, Rk_V An_M17), aukštaitišką (Rk_V10, An_M16)7. Mehrerer Kùpiškio moksleivis ihre Antworten überprüft, zum Beispiel schriebete, dass moka kupiškėnų (Kp_1(4)_M01, Kp_1(4)_M58), kupiškėnų tarmę (Kp_1(4)_M17), kupiškėnišką (Kp_1(4)_M28) oder kupiškėniškai (Kp_1(4)_M47). Tokių Antworten fixierte und unter Rõkiškyje apklaust der Gimnazisten. Sie behaupteten mokantys, beispielsweise, aukštaičių nörd rytų (Rk_M10), nörd rytų aukštaičių (Rk_V39), aukštaitiškai, rokiškėniškai (Rk_V18), rokiškėnų aukštaičių (Rk_V41), (Ut_V04, Ut_V05), anykštietiškai, Rokiškio tarmę (Rk_M06), rokiškietišką (Rk_M17), rokiškietiškai (Rk_V48), rakiškietiškai (Rk_V07, Rk_V08), rokiškėniškai (Rk_V12). Utenõs ir Anykšči tiriamieji savo tarmę patikslino rečiau, pavyzdžiui, Utenos aukštaitiškai (An_M49). Ähnliche Bestimmungen ausdrückete nicht nur der Zahlung der Tarmyn, sondern auch ihres Verbrauchs (žr. lentelę). Tarmiisch sprechenčiais sich Zeit rytų aukštaičių uteniškių (Utenõs und Rõkiškio) patarmės Vertreter. Tarminė raiška ist auch charakteristisch und ziemlich deliai anykštėnų. Tarminės Sprachen Verbrauchsperspektive passivste geltenytini kupiškėnai. Daher tarminigem koden nicht nur moka, aber und einokiem oder andokuem grad, manytina, benützt aller drei eastern hochštaičių patarmių flotuen abfragen jungeoi. Uteniškių patarmė, vorliegenden Daten, geltenytina lebybingtigste, und kupiškėnų nykstančia. 2.TERMINS TALBOS VIAZDINIAI JAUNJ ANYKŠTN, KUPIŠKN UND UTENIŠKI PIEŠTINIUOSE ZUMLAPIUOSE Zahlungs und Verbrauchsergebnisse des Termincodes ergänzen jüngerer eastern hochštaičių markierungei in den handschriften (mentalischen) tarmių Karten8. Von ihnen bene am meisten, wie zeigt schon durchgeführt untersuchungen Lietuvojè, tarmines sprachen bilddenig zu offenbart und bezeichnungen zahlreichst die gruppe bildet prototipischen tarmines kalbos arealų žemėlapiai. 7 Darbe vartojami tokie vietovių trumpiniai: Anykščia – An, Kùpiškis – Kp, Rõkiškis – Rk, Utenà – Ut; M und V Buchstaben geben das Tirtųjų Geschlecht; zahlen markiert anketen nummern. 8 Perceptyvioses Dialektologies Forschungen des Fäschini (mentalinio) Mapps aufgaben sind zwei pų: tiriamieji žemėlapiuose tik lokalizuoja žinomus dialektus arba pažymi žemėlapiuose klausomų titarmines Sprachen (ar anderen Varianten) tekstų-stimulų arealus (Aliūkaitė und kt. 2020: 54). LAURA BRAZAITIENĖ 204 Acta Linguistica Lithuanica XCI Mehr als drechdalis uteniškių (Utenõs und Rõkiškio moksleivių), wie gesehen iš jų žymėjimų žemėlapiuose, tarmiškiausiu pirmiausia linksta laikyti gretimų eastern aukštaičių panevėžiškių flote esantį Pãnevėžį (39,29%) (žr. 1 fig.)9. Kalblichen Gebtlichen Utenõs (30,71%) und Rõkiškio (30%) tarmiškumą erkennen diese Jugendlichen an, jedoch tarmiškesnėmis zeigen früher durchgeführten Untersuchungen ausgeschieskėjuseinheiten der vakarų aukštaičių und niedrigaičių tarmės floto: Marijámpolę (37,86%, Plùngę (3436,3%), Mažeikiùs (32,14%) und Télšius (31,43 %). 1 PAV. Jaunųjų eastern hochštaičių uteniškių prototipiškiausias tarminės Sprache zonen Vos ketvirtadalis jaunųjų uteniškių su tarmiškumu susiejo gretimus Anýkščius. Kùpiškis iš šių apklaustųjų žymėjimų žemėlapiuose išryškėjo kaip žemo tarmiškumo laipsnio zona. Sowohl Utenojè, als auch Rõkiškyje verwendete Sprache, der Meinung der lokalen Schülerinnen, ist schönzi, aber netaisyklinga (Rk_M01), über teną, Moltus, sogar Kėdáinius schönzi (Rk_M13) und s. t. Zurturturtlich, dass schöne, regelige gilt nicht nur geburtshafter umgeinkių, aber und angenimmiger ortsvieler über Anýkščius, Kùpiškį (Rk_M14), Anýkščius, Kùpiškį, Bržus und Pãnevėžį (Rk_M14) Bevölkerung spricht (žr. 2 fig.). 9 Erstere Untersuchung beschärfend nur Utenojè, also in einem eastern aukštaičių uteniškių patarmės flotos Gebiete, zusammengefasste moksleivių markierung penštiniuose tarmių Kartenkarten Daten ausslinkte untersuchτικών polinkį prototyškiausia tarminės kalbos zona halten die kalbinę mutternin (Geržotaitė 2019: 185). Artikeln Articles 205 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Rk_M01 Rk_M14 LAURA BRAZAITIENĖ Acta Linguistica Lithuanica XCI 206 Ut_M11 Ut_M13 2 PAV. Jaunųjų rytų aukštaičių uteniškių kalbinės gimtinės unter anderen prototypischen tarminės kalbos zonen markierung mappenbeispiele Kalbinės gimtinės oder ihre umgelinkės jaunųjų rytų aukštaičių uteniškių vertina- (Ut_M05), verwendama tarmė mos kaip vienos iš tarminiu požiūriu ryškesnių rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyje, pvz., labiausiai pabrėžtos tarmės ir savitumas: Jurbarkas, Šiauliai, Panevėžys įvardijama als aukštaičių tarmė. Netaisyklinga. Graži (Rk_M15), und sie verwendenden als aukštaičiai graži, sind Irrad (Rk_V09). Artikeln Articles 213 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Rk_V47 An_M08 LAURA BRAZAITIENĖ 214 Acta Linguistica Lithuanica XCI Kup_1(4)_M27 7 PAV. Termischen Besonderheiten erwähnens in Kartspielenkommentaren Beispiele Esama und mehr solch Kommentarens auf Kartspielen Beispiele: aukštaičių [Pasvalio, Anykščių] schönzi, netaisyklinga, denn elginamos balses (An_M62), [Pasvalyje] andern Wortes galūnės (Kp_1(4)_M07), [Biržuose] netaisyklinga, kapoja galūnes (Kp_1(4)_M31). Aus zusammengefassten Antworten zu gesprochener 5. Frage des Befragungs zeigt, dass eastern hochštaičių plotte befragte Gymnazisten tarmiisch sprechendes Personen zuerst aus klinglichen Eigenschaften erkennt (zr. 8 Fig.). Artikeln Articles 215 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas 8 PAV. Tarmių skiriamosios ypatybės jaunųjų rytų aukštaičių atsakymų duomenimis Šį traužą jüngste uteniškiai konzeptualisieren mit solchen Beispielen wie längina trumpuosius balsius oder ilguosius trumpina (Ut_M20), ersetzte mancher Stimmen (Ut_M39), wörterlich sukeistos Stimmen (Ut_V22), überlängerten, verkürzten Stimmen wie schaknyse (Ut_M05), langsamem balsen (Ut_M24), statt o, u oft kei taria a (Rk_M05), Buchstabenwechsel: o oder a (Rk_M01), statt o sagt a (Rk_M), prailk_M14), allgemeine Wörter der Sprache raides (Rk_V05), obwohl raides (Rk_V5). Aus vardijierten Zeichens vor allem zu sehen, dass Gymnasisten kommentieren ihre, nahim Umgebung, anders gesagt, selber žinomą, bekannten, tarmiškumu. Investigatoren unterscheidamja uteniškių patarmės Eigenschaften angegeben o, uo atliepim a. diesens Sprache Gemeinschafts Mitgliedern ist bekannt (dar plg. ihres selbst verwendamo Varianten eingvardijimą rakiškietiškai (Rk_V07, Rk_V08). Sohleivių perceptionen ausryškėjęs balsiä verlängerung oder verkürzung ist auch einer von ausschließlichen und, wie zeigt durchgeführt systematische geolingvists untersuchungen, bis šiol fixiojbaren dieser adarmės bruožů (Aliūkaitė und kt. 2014: 176: 177). Abstraktότεeren Charakter Antworten (t. y. Balsien Ersetzung oder sukeitimas) kann werden verbunden sowohl mit unterscheidender uteniškių patarmės Besonderheit, sowohl mit allen eastern Aukštaičius von westlichen und am, en, em atliepimu un, um, in, im. Panašios ir anykštėnų nuostatos. Anot apklaustųjų, tarmine raiška išsiskisüdlichen Aukštaičių untersehnendem dopparsien an, rienden Personen Sprach bei Stimmien, dvibalsia, dopparsiai und t. t. verlginami oder verkürinami, verändertami (An_M34), verändertami Wortes Buchstaės (An_M39), prailginten Valsės (An_M49, LAURA BRAZAITIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica XCI balsių paryškinimu (An_M05). Diesen Jugendlichen keičiami (An_M34), pailgina žodyje kokias nors raides (An_M01), vienų ar kitų bekannt aus tyrėjo Perspektive uteniškius sowie einige andere eastern Hochstačius auszeichnende balsio o tarimas, džiai, zemaičiai stattin o taria a nors pačių nurodomas kaip būdingas kitai, žemaičių, tarmei – kitaip tariami žobeispielsweise obuolys abalys (An_V32). Die jungen kupiškėnai, wie gesehen aus besprachender Eigenschaften Gruppe (t. y. garsen tarimas) zugerichteter Antworten, auch mini Geräusche Längigung und Betėžung, einiger Geräusche Atliepigung anderen. Die Vertreter dieser Adarmese, häufiger als schon abgesprochener uteniškių und anykštėnų adarmių plotte befragte moksleiviai, ihre Antworten sukonkretisierten, z. B. langina stimme (Kup_1(4)_M16), ryškus längųjų balsių tarimas (Kup_1(4)_M17), langųjų balsių (Kup_1(4)_M21), pailamosgina_es mas (Kup_1(4)_M57), balsių ar priebalsių savotiškas pabrėžimas (Kup_1(4)_V02), pagal balsių keitimą (Kup_1(4)_M36), kupiškėnai vietoj a sako o: lapai į lopai (Kup_1(4)_M29), keičia e į a (Kup_1(4)_M38), skirtingai tuose pačiuose žodžiuo- (Kup_1(4)_M56), balischen stimmen unterėžise und dvibalsiai (Kup_1_M(4)), ersetzt raides (Kup_1(4)_M65), meistens indem statt des Wortes balo a_ama o (Kup_1(4)_M68), betont wird Kup_V_1_sio (4)_27. Geführte Beispiele zeigen, dass die jungen kupiškėnai unterscheidet gebtąją patarmę von kaimynischen patarmien. Kalbinės gimtlichen unterscheidenden Bruožų (balsių e, ẹ Wortes Ende und vor kietąjį priebalsį atliepimas verschiedierer Länge a) Kenntnis, tarminiu Sichtweise, ist sehr tikslus. Vardijamas eigenschaften, nämlich selber eigenartig bei gretimas apylinkes über Anýkščius unterscheidender kirčiuoto kamieno balsio a tarimas als o mit a atspalviu, nicht nur zeigt seine eigene kode Erfahrung, sondern und offenbart gewisser Verbindungen mit anykštėnų patarmės vertretern. Bestimmter Verknüpfungen, urteilend aus Kommentaren über pachten bemerkimą o tarimą, augensichtlich, esama und mit gretimais uteniškiais. Kitų tarminių ypatybių grupių (kirčiavimo, galūnių redukcijos, leksikos) konceptualizacija iš paskiroms rytų aukštaičių patarmėms atstovaujančių moksAn_M62), Stimmien, Zweibalsia, Dvarsiai und t.t. verlginami oder verkürinami, leivių Antworten unterscheiden. Die jungen uteniškie wies, dass tarmiisch sprechenden Person einen sie ziemlich pat atpažįsta iš žodžių be galūnių (Rk_V28), arba, tyrėjų požiūriu, iš galūnių reoft so dukcijos. Jäu Sprachen charakterisiert galūnių übersprudung (Ut_M04), galūnių sutrumpnung (Ut_M12), abirstos galūnės worzer (Ut_M15), unterbrauktos sutrumpintos galūnės (Rk_V12) ir t. t. Rečiau tarminę raišką šie jaunuoliai sieja galūnės (Rk_M19), mit kirčiavim, beispielsweise kirchiuoja woržius keistai.: (Ut_M26), kirčiuoja anders als üblich (Ut_V11), anders kirchiuojami (Ut_M12). Re vermißlich sprechenden Personen befragen uteniškių patarmės Vertreter behaupten erkennendys aus leksikos, beispielsweise: naudoja neįprastus žodžius (Ut_M42), būna negirdėtų žodžių (Ut_M38), specifiniai žodžiai (Ut_V16), skolinti žodžiai (Ut_M25). Anykštėnų Meinung nach, tarmine raiška auszeichnenden Personen verwendet andere Wörzungen, als jetzt, senesnius, verbliebenusie (An_M24). Sie behaupten, Artikeln Articles 217 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas diese Wörter kann nur der da sprechende Mensch verstehen (An_M77). Apibendert wird, dass vermißlich sprechende Person gebraucht gemeinsine Sprache nichttejamus Worte (An_V47). Rečiau anykštėnų patarmės Vertreter sprechen mini kirčiavimą (kitoks kirčiavimas als mir gewöhnlich An_M13) und mit ihm tarmiškai žmonės kalbėdami tiesiog netaria galūnių (An_M12). Jaunieji kupiškėnai tarmiškai kalbantį žmogų dar atpažįsta pagal jo kirčių dėliojimą ant žodžių (Kup_1(4)_M09). Rečiau su tarmine raiška jie sieja galūnių reverbundą galūnių redukciju (er etwas anders als wir, dukciju, die illustriert solcher Antworten wie mehrmals anderer Schüler anderer Schüler genannt galūnių nukirtimas (Kup_1(4)_M28), galūnių nukirpimas (Kup_1(4)_M37), galūnių nukandimas (Kup_1(4)_M61) und kt. Re sie minst lexikalische Unterschiede, z. B.: nicht gewohnte Worte (Kup_1(4)_M02), seni, keiste Worte (Kup_1(4)_M07), nicht gehörtete Worte (Kup_1(4)_M32), aus nicht verständlichen Wörtern (Kup_1(4)_V18). Daher aller drei eastern hochštaičių patarmių plote apklopusti gimnazisten deutlich unterscheidet ihros sprachbinäes umgebungs objektivųjį tarmiškumą. Es lenkst zu verknüpfen nicht nur mit (pa)tarmių blankiaisiais (plačiau paplitusiais), charakteringaisiais, aber auch untersehamaisiais zeožais12. Basierend auf letzteroschen Eigenschaften, diese Schülerivius kann man halten geburtslicher Patarmien (anykštėnų, kupiškėnų und uteniškių) Vertreterin. IŠVADOS Tradicinių rytų aukštaičių patarmių anykštėnų, kupiškėnų und uteniškių flote durchgeführtes tarminės kalbos bilddlichen Untersuchung ausryškino jünglicher Sprache Verbrauchern Beziehung mit dieser Region. 1. Dialekto kompetencijai ir aktyvumui skirtų duomenų analizė rodo šiuos polinkius: (1) tarminį kodą lernen und benutzen die für alle dreier Ratarminnen repräsentierenden Untersuchamteile; 2) hauptsächlich mit tarmine raiška selbst linksta sieti rytų aukštaičiai uteniškiai; 3) orlientlich sprechenden bekennt sich und anykštėnai; 4) fixiertes kupiškėnų abzubojigung von tarminio variant. 2. Aus penštischen tarmien-Kartapien zeigt sich, dass Die untersuchten markieren nicht nur unteraicher und westlicher hochschtaitiger Gebiete, deren frühere kaip tarminiu požiūriu stipriausios. Su šia raiška dažniau ar rečiau siedami gimperceptionen Untersuchungen angegeben denselben Umgebungen und günstig bewertend in ihnen benutzendem Sprachcode, Umfragen easterner hochschtaiße bestätigen die Analysierte Orts tarmischkeit: 1) die Sprachennettin und Umgebungen mit der tarmines Sprache zonomis linken sie sich die jungen anyknaisch und utenicht; 2) kupiškėnų abgibrijigung von seinem sprachlichen varianten mochte zeigt kreiata aktualioji distancija mit gretimas patarmės ortenovėmis. 12 Apie trinarę tarminių požymių (pirminių, antrinių ir tretinių) tipologiją (plačiau žr. Taeldeman 2005: 23–248). LAURA BRAZAITIENĖ 218 Acta Linguistica Lithuanica XCI 3. Tarmiisch sprechenden Person ein eastern hochschtaičių flote befragt gymnazisten, remdamiesi savos kalbinės aplinkos projekcija, pirmiausia atpažįsta iš garsinių ypatybių. Šią požymių grupę iliustruojančių atsakymų analizė rodo, kad jaunuoliai aiškiai skiria objektyvųjį kalbinės gimtinės ir apylinkių tarmiškumą. 4. Nicht nur blankiuosius, charakteringuosius, aber und objektyviojo tarmiškumo požymių sistema leidžia apklaustus moksleivius identifikuoti ne tik kaip rytų aukštaičius, bet dar ir kaip rytų aukštaičius anykštėnus, unterscheidamutions bruožus umfassende kupiškėnus und uteniškius. Daher aus jüngiger Sprache Verbrauchers und Wertuntersetzungen ausryskėjä tarmilichkeit (vietų ir kalbinių bruožų) bildlich koreliuoja nicht nur mit objektivuiuem tiriamųjų kalbinės Umgebung, aber und fast aller rytinės litauensischen Sprache floto Teils sprachischem variantiškumu. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2007: Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir sub jektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė: daktaro disertacija, rankraštis, Vilnius: Vilniaus universitetas. Aliūkaitė Daiva 2009a: Bendrinės kalbos vaizdinių tikslumas: kvazistandarto problema. – Respectus Philologicus 16(21)A, 160–187. Aliūkaitė Daiva 2009b: Perceptyviniai dialektų tyrimai: mentalinis žemėlapis. – Respectus Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkaitė Daiva 2019: Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. – Respectus Philologicus 35(40), 63–91. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12717 [žiūrėta 2024-04-22]. Aliūkaitė Daiva 2020a: Tarmiškumo tvarumas didmiestyje: emic naratyvo kūrėjo perspektyva. – Respectus Philologicus 38(43), 85–100. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/20645 [žiūrėta2024-03-22]. Aliūkaitė Daiva 2020b: Tarmiškumo tvarumas Lietuvos regionuose: emic naratyvo kūrėjo perspektyva. – Lietuvių kalba 15, [1–22]. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22435 [žiūrėta 2024-03-24]. Aliūkaitė Daiva 2021: Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai. – Acta Linguistica Lithuanica 85, 262–292. Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė, Leskauskaitė Asta, Lubienė Jūratė, Meiliūnaitė Violeta, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Švambarytė-Valužienė Janina, Urbanavičienė Jolita, Vaišnienė Daiva Straipsniai / Articles 219 Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257–262. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys: variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis). – Acta Linguistica Lithuanica 74, 89–120. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2016b: Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose. – Verbum 7, 17–33. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/10283 [žiūrėta 2024-05-04]. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2019: Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas. – Lietuvių kalba 13, [1–22]. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/ view/22481 [žiūrėta 2024-04-03]. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Brazaitienė Laura 2020: Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Balčiūnienė Asta, Rinkauskienė Regina, Meiliūnaitė Violeta 2017: Kupiškėnų ir uteniškių paribio šnektų fonetinė kaita XXI a.: Vabalninko, Daršiškių ir Salamiesčio punktų atvejis. – Lituanistica 63, 1(107), 38–60. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universitetas. Brazaitienė Laura 2020: Research on perceptual dialectology in Lithuania: subjective dialectal variation of Lithuanian language area in relation to objective variation. – Lithuanian dialectology profiles: problems and findings, ed. V. Meiliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 267–291. Prieiga internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2021/01/KIDP6.pdf [žiūrėta 2024-05-15]. LAURA BRAZAITIENĖ 220 Acta Linguistica Lithuanica XCI Cramer Jennifer 2018: The Emic and the Etic in Perceptual Dialectology. – Language Regard: Methods, Variation and Change, eds. B. E. Evans, E. J. Benson, J. N. Stanford, Cambridge: Cambridge University Press, 6279. of Perceptual Dialectology 2, eds. D. Diercks Willy 2002: Mental maps. Linguistic-Geographic Concepts. – Handbook Long, D. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 5170. Eckert Penelope 1997: Age as a Sociolinguistic Variable. Handbook of Sociolinguistics, ed. F. Coulmas, Oxford: Blackwell, 151167. Geržotaitė Laura 2016: Vartotojo veiksnys: subjektivusis Lenkijas litauischer šnektų bildungs mentalischen kartäfapieren. Lietuvių tarmių kaita XXI. a. Anfang: Lenkisches litauischen šnektos, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 321–339. Geržotaitė Laura 2019: Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės vaizdiniai. – Acta Linguistica Lithuanica 81, 175–198. Prieiga internete: https: www.journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/articleview99 [žiūrėta2024-03-05]. Geržotaitė Laura, Čepaitienė Agnė 2016: Vilkaviškio jungen Leute kalbinė gimtinė: Grenzen, Regelnkeits und Atrauklums Werte. Verbum 7, 84100. Zugänglich internet: httpwww.zurnalai.vu.lt/verbum/article://view/10288 [sieht 2024-04-02]. Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formauensis Lituanien: Landėlapis und Kommentare. XXI a. anfänglicher litauischer tarmės: geoling vistinis und sociolingvistinis Untersuchung (zemėlapiai und ihre kommentare), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIII Mapsapis und kommentar (sp. įklija). Kardelytė-Grinevičienė Daiva 2018: Kvazistandarto-Variant: jungen Generationos hochštaitiškojo arealo Vertreters Sichtweise. Lietuvių kalba 12, [112]. Zugang internet: httpsetalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2019~1550676206089 /J.04~2019~1550676206089.pdf [žiūrėta 2024-04-03]. Long Daniel 1996: Quasi-standard as a Linguistic Concept. – American Speech 71(2), 118–135. Mikulėnienė Danguolė 2016: Süd aukštaičių kvaziregiolekto formierungis tos, sud. D. Punsko ir Seinų apylinkėse. – Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnekMikulėnienė, A. Leskauskaitė, V. Ragaišienė, L. Geržotaitė, N. Birgelienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 340346. Mikulėnienė Danguolė, Bakšienė Rima, Brazaitienė Laura, Čepatienė Agnė, Ivoška Darius, Šidlauskas Žydrūnas 2023: (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos angesichts, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Artikeln Articles 221 / Jaunųjų rytų aukštaičių – anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių – tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta 2017: Tarmiškumo matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūrā. Neuer Regionen identitäts konstravim: integralumas, sumanumas, konkurencingumas, sud. A. Augustinaitis, J. Zabarskaitė, Taeldeman Johan 2005: Polarisation Revisited. Language D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, L. Labanauskas, A. Kiškienė, R. Venckus, K. Rudokas, Vilnius: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 169–195. Variation. European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE3), ed. F. Hinskens, Amsterdam: Benjamins, 23248. Zugänglich internet: https: benjamins.com/catalog/silv.1.15tae [sieht 2024-04-09]. Dialect Images of the Young Eastern Aukštaitians of Anykščiai, Kupiškis and Utena: Borders and Objective Dialecticity SUMMARY The article discusses the images of the dialectal language of the young Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà analyzed using the methodological principles of perceptual dialectology. The research material is the data on schoolchildrens attitudes collected from the questionnaire that was administered in the central areas of the subdialectal zone (Anykščia, Kùpiškis, Rõkiškis and Utenà) before the global COVID-19 pandemic was declared in Lithuania. Based mainly on the material of the drawn (mental) map of dialects presented in the questionnaire and the answers to the question about the characteristics of a person who speaks the subdialect, an attempt is made to evaluate the viability of these subdialects. The data analysis shows that the dialect code is known and used more or less often by the subjects representing all three subdialects. The young Eastern Aukštaitians of Utenà (schoolchildren from Utenà and Rõkiškis) consider themselves the most active dialect users. The Eastern Aukštaitians of Anykščia (the subjects of Anykščia) also admit to speaking distance themselves the dialect. The Eastern Aukštaitians of Kùpiškis (schoolchildren from Kùpiškis) tend to from this expression. Die gezogenen maps of dialects offenbaren dass the subjects, marking not only the areas of Žemaitians and Western Aukštaitians (which were indicated by previous perception studies as the strongest from a dialectal point of view) but also their native places confirm the dialecticity of the localities analyzed. Mainly young people of the Eastern Aukštaitians of Utenà and Anykščia tend to associate their hometown and its surroundings with dialectal LAURA BRAZAITIENĖ 222 Acta Linguistica Lithuanica XCI language areas. Creating an actual distance from the neighbouring areas, the schoolchildren of Kùpiškis possibly distance themselves from their linguistic expression. Based on the projection of their linguistic environment, young Eastern Highlanders recognise a person speaking in the dialect mainly by sound characteristics. The analysis of traits of the analyzed subdialects, including their nuanced and characteristic the answers illustrating this group shows that the schoolchildren clearly distinguish between the objective dialect of the native town and the surrounding area. The study of objective dialect features encompasses both the distinctive and defining elements. Thus, the images of dialecticity (places and features) that have emerged from the attitudes of young language users and evaluators allow us to identify the researched members of the language community not only as Eastern Aukštaitians but also as Eastern Aukštaitians of Anykščia, Kùpiškis and Utenà. Eingeleitet 2024 m. Juni 26 d. LAURA BRAZAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lietuva [email protected]