scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu

Rita Miliūnaitė

Abstract

Straipsnio tyrimo objektas – dabartinėje lietuvių kalbos vartosenoje variantiškumu, normų svyravimais ir inovacijomis pasižymintys žodžiai su priesaga -istas, -ė, reiškiantys asmenų pavadinimus. Siekiama nustatyti galimas naujųjų hibridinių šios priesagos vedinių vartojimo sąsajas su bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos procesu, kuris turi nemažai panašumų su Europos bendrinių kalbų dinamikos modeliais. Iki XXI a. pradžios lietuvių kalboje priesagą -istas, -ė buvo galima išskirti daugiausia skoliniuose (tarptautiniuose žodžiuose) asmenims pagal profesiją, veiklą ir pan. pavadinti. Išnagrinėjus Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne fiksuotus šios rūšies naujažodžius, jų darybines ir semantines ypatybes, vartojimo kontekstus, matyti struktūrinių ir funkcinių inovacijų. Pirma, nereguliuojamoje ir žemesnį nei bendrinė kalba prestižą turinčioje lietuvių kalbos vartosenoje (substandarte) daugėja hibridinių – savakilmės šaknies ir skolintos priesagos -istas, -ė vedinių. Antra, apie du trečdalius tokių hibridų vartojami asmenims pagal nepageidaujamą, nenaudingą ar kenksmingą jų veiklą įvardyti ir turi neigiamą konotaciją. Visų jų skverbimasis į bendrinės lietuvių kalbos vartoseną (žiniasklaidą) gali būti laikomas vienu iš bendrinės kalbos substandartizacijos požymių.

Full text

Articoli Articles / 177 RITAMILIŪNAITĖ Lietuviųkalbosinstitutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2292-1818 Mokslinių ricerche direzioni: neologija, norminamoji kalbotyra, sociolingvistica, tecnologie della lingua. D O I: doi.org/10.35321/all91-07 DAITAVARDŽIAI SU PRIESAGA -ISTAS, - VARIANTIŠKUMO, NORM IR DABARTINS BENDRINS LITUVI LABO SUBSTARTIZZIZIONI ASPEKTU1 NounswiththeSuffix-istas, -ėintheAspect of Variation, Norm and Substandardization of the Current Standard Lithuanian Language ANOTATIA L'articolo di ricerca oggetto nell'attuale vartoseno della lingua lituani variantiškumu, normų svyravimais e innovazioni pasižymintys parole con preesaga -istas, -ė, reiškiantys nomi di persone. Si sikiama stabilire possibili nuove hibridini di questa preesaga vedine interazioni di consumo con bendrines process di substandartizazione della lingua lituani, che ha non poche similitudini con modelli di dinamica delle lingue comuni europee. Prima dell XXI a. iniziativa in lingua lituani priesagą -istas, -ė era possibile distinguere principalmente nei skoliniuose (tarptautiniuose žodžiuose) a persone per professione, attività e etc. chiamiti. Išnagrinėjus Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne fissusotus šios rūšies naujažodžiai, loro darybines ir semantines kontekste, vartojimo ypatumus, matyti struktūrinėse ir funkcinių inovacijų. Pirma, nereguliuojamoje ir žemesnį nei nei bendrinė prestižą lietuvių kalbos substandarte daug savakilmės hibrid šaknies ir skolėja 1 Agradū ai recensenti dell'articolo, forniti da validi commenti, supplimenti e nonvestionavusi stesse idee di substandartizazione. RITA MILIŪNAIT Acta Linguistica Lithuanica XCI preesagos -istas, -ė vedinių. Antra, circa du trečdalius di tali hibrid sono utilizzati a persone secondo attività non desideridaujamą, nenaudingą o kenksmingą loro inserire e ha connotazione negativa. 178 Visų jų skverbimasis į bendrinės lietuvių kalbos vartą (žiniasklaidą) considerato può essere uno dei sintomi della substandarosentizacijos bendrinės kalbos. ESMINIAI VODŽIAI: substandartas, substandartizacija, bendrinė kalba, priesaga, naujadarai. ANNOTATION Thearticleexaminesnounswiththesuffix-istas, -ėusedtodenotepersons.Thesewords arecharacterisedbyvariation,normfluctuationandinnovationinthecurrentLithuanian language. L'articolo mira a determinare potenziali connessioni tra the usage of new hybrid derivatives with this suffix and the process of sub-standardization of the standard Lithuanian language, che bears significant similarities to the dynamics observed in European standard languages. Fino all'inizio del 21st century, il suffisso -istas, -ė in lituanian era principalmente trovato in loanwords usato per nominare persone based on their profession, activity, etc. After esaminando neologisms of this type recorded in the Lithuanian neologism database, as well as their semantic features and usage contexts, structural and functional innovations are found. First, in lower-prestige usage of Lithuanian (sub-standard), there is an increase in hybrid derivatives that combine native roots with the borrowed suffix -istas, -ė. Second, about two-thirds of these hybrids carry negative connotations and are used to denote persons engaged in undesirable, unproductive, or harmful activities. KEYWORDS: sub-standard, sub-standardization, standard language, suffix, neologisms. ĮVADAS Nei paesi europei, per esempio, in Germania, Danimarca, Italia, Belgio e etc., all'inizio del XXI a. pàstebima svoltantuna simile, anche se a causa di diverse sociomeni di storia e sviluppo nonpatčius linguas e loro atmanna norms dinamica processi. Kinta comunrinè della lingua normì e functionì (Kristiansen 2021: 667): la tradizionale norma codificota si silpena, la pubblica vartossi ancora sempre più varianti, quindi la questione è ragionevolmente interpretata come un processo: come destrinè la comunita del popolo (demotiza, t yemesrinè norma del linguaggio pasipild) o come un'indicazione sociale della lingua comune (Kristiansen 2021: 684). Articoli 179 Article / Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu Inoltre, greta delle bendrinè in alcuni paesi (trap loro, darytina prielairaštu, il cosiddetto da,irLietuvoje,žr.Miliūnaitė2022:641–668),kuriasinaujaneoficialilaisvojo stiliausatmaina,kuriąvartojadidelėvisuomenėsdalis,bendraudamažodžiuir nuovo standard, o neostandartas (angl. 265 neo-standard) (plg. Auer) […]366). Questo non sono la stessa, solo atsinaujinusi bendrinè parla come restandartiza (žr. Berruto 2017: 3356) risultato. Tradicinė bendrinė lingua funziona e è considerata tebežine, nonostante la sua ideologia di prestigio di comunicazione pubblica (dell'ambito più ampio cfr. Miliutė 2018: 183196) spesso tebelica, ma il contesto di questa lingua c'ha cambiato. Anche se sono stati creati vari vari vari vari modelli di dinamica dei linguaggi comuni europei (plg. Auer, Spiekermann 2011: 161176; Coupland, Kristiansen, 2011: 1135; Auer 365374; Kristiansen 2017: 668669), finora a causa della scarsità di dati il nuovo standard è poco ricercato. Nenusistov e i concetti fondamentali per questi processi sono da segnare come un'evoluzione. Pertanto è difficile ancora descrivere e prevedere il nuovo standard, quale sia la sua interveica con le lingue comuni e cos'è il suo status nelle lingue comuni. Nel 2017: Karma, la libertà, la soggettività, la creatività e la modernità del linguaggio (Auer 2017: 37). Nella letteratura scientifica litaviana questa svariata ipoteticamente a volte è chiamata substandartu (più vedere Miliūnaitė 2022: 2930), sebbene in alcuni linguaggi, per esempio, vokiečių, nuovo standard e substandartas può essere considerato 2 Come proprio in questa svariata corrispondono maggiori esperimenti linguistici e emerge principalmente parte delle novità, inclusi innovadarus. Solo tali esperimenti sono applinta e, se per esigenze comuni di lingua e polinki, ilgaini possono essere codificati, il lavoro del blndisco laikos, quando il lavoro deriva con atostog, viene inserito nei lavori a partire da settembre 2024. RITA MILIŪNAIT 180 Acta Linguistica Lithuanica XCI skirting atmenom: il primo non poche peculiarità perėmė da substandarto e è arčiau bendrinės kalbos (plg. Stoeckle, Svenstrup 2011: 83; Auer 2017: 372)3. Substandartas secondo prestigio inferiore, più diversificando per la lingua comune una variante della lingua nazionale, usata (supportata) da tutte le comunità linguistiche e direttamente non relata a concreti linguaggi geograficamente definiti o a grandieschi per loro geolekti e regiolekti4. caratteristico Jai liberis dicitinis e scrittinisti stili, sociolektis e funkciolektis (plg. Auer 2017: 370 di diastratinį e diafaz substantiškį). Così per la norma comune c'è un limite, ma nel versione universale il fenomeno paplitę è molto più libero e il linguaggio con le altre lingue e la loro versioni è molto diverso. nėskalbos.Pavyzdžiui,teigiama,kaditalųkalbosatvejunacionalinėstelevizijosirradijožiniųlaidosepranešėjaivartojabendrinęatmainą(taisusijęirsu Substandarto creazionesi, la sua interazione con comunine lingua, competizione con bendrines norme della lingua e effetto bendrines lingua vartosenai può essere chiamato substandartizazione. Nel linguaggio Lituano processo substandartizazione ancora poco studiata (o almeno come almeno similmente non nominijamo), le ricerche si basano più su premesse ipotetiche (plačiau. cfr Miliūnaitė 2022: 646648). Quindi svoltosi questi interessanti processi, che l'hanno determinata sia molteiaplotmė comunrinè lingua, regionali varianti e altri linguì intercoica, sia la pubblica elettronica comunicazione prolimazione, stesso tempo studiare varie nuove atmainı appaška e loro intercoica con tradizionali atmanmi. Cercimui scegliere nella attuale lingua lituana vartosenoje variantiškumu, normų svyravimais e semantικές nonché darybinėmis innovazioni pasišymintys kas va fuori dei confini comunrinės kalbos, ad esempio, gergonas, argo, slengas, e qualche quando e tarminė vartosena (plg. Walter 2018: 1332). skolintiirhibridiniaižodžiaisupriesaga-istas, -ė.Tiesiogiainagrinėjaminuo  3 Dėlnenusistovėjusiosterminijossubstandartasgalibūtisuprantamasirdaugplačiau(ypačslaviškojojekalbotyrostradicijoje):jamgalibūtipriskiriamaapskritaivisatai,kasnėrastandartas,t.y. 4 In concomitanza con questo nuovo formato di trasformazioni si nota parallelamente un altro processo da anticamente trunkante la crescita di tradizioni tradizionali e di maggiori varianti regionali in più vicine comunina lingua atmainas regiolektus o regionali norme linguistiche (žr. Auerinen 2017: 366; Mikulė, 2020: 2 In casi eccezionali alcune lingue atgiungono, quando si guardava alla traduzione già come a un'anovine comunità di minore istruzione, oamas come un'unione di identità (plg. Auerinen 2017: 366). Articoli Articles 181 / Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu a. all'inizio del linguaggio lituano i nuovi termini di uso (ND5) fissuoti hibridini questi preesagi nuovi verodzy. Basandoci sul presupposto che si tratti di possibili fenomeni di substandarto, è importante chiarire che cosa indica tali vedine, a quali situazioni, stili, mezzi di consumo esse sono caratteristiche e qual è la loro relazione con la lingua comune. Quindi l'obiettivo dell'articolo esaminare l'aspetto di hybridità dei nuovi termini di uso con preesaga - istdavista, - funzionavimento della attuale lingua lituana nel processo di determinazione della loro eventualità con substandarto e con la sostandartiza della lingua lituana. 1) Khandeliamaz concedeva che la lingua del XXI secolo non è in grado di rappresentare le peculiarità del linguaggio lituano; 2) eseguire primaria di investigativi ND fissuoti nuoviodžių, contenenti preesagą -istas, -ė, origine nonché fabbina analisi, separando coreliacinii e veriruosi frammenti (i. e. hibridus, incluso valeni); 3) effettuare in linguaggio lituano con preesaga -istas, -ė padarytų hybridų semantina e variantiškumo analizę, fissando possibili questi naujadarų konotations6; 4) valutare semantine bei funkcine hibridų naujųjų inovacijas. Nagrinėjando i dati, applicati sincroniche darybine e semantiche analisi delle parole, nonché varianti analisi metodi; appertando i risultati dell'indagine, applicati appartenomassi e analitico metodi. Vartosene utilizza un metodo di calcolo per le caratteristiche quantitative delle varianti concorrenti. Pabrėžtina che nuove novità, in particolare okaziniai, possono avere non una unica origine, interpretazione da cui può allontanare la loro trattazione. Inoltre, esaminando nuove parole, esiste sempre il rischio che, a seguito dell'emergere di nuovi dati, la trattazione del termine (per uso, significativi, in particolari contesti e etc.) possa subisti. Straipsnį, be Įvado, costituisce tre parti, conclusioni e fonti nonché liste della letteratura. Nella prima parte discussiame parole con preesaga -istas, -ė sistemiche peculiarità e vartosenes variantiškumas, seconda parte queste parole con norma della bendrinė lingua. Treccia parte esaminami nuovi hibridų su sues priaga istas, -ė semantiniai e funkciniai peculiarumai. 5 Circa questa database, la sua sandarà e i principi di selezione dei dati cfr. Miliūnaitė 2022: 7578. 6 Plg. conotazione fondamentale parola o combinazione di parole significato complementari tonalvi, forniscono lingbai raiškumo; konotacinė significanza verbio informazione su emozionale rapporto del consumatore della lingua con il nominato oggetto <...>., che indica positiva o negativa valutazione (LKE 2008: 281–282). RITA MILIŪNAIT 182 ActaLinguisticaLithuanicaXCI 1. DAIKTAVARDŽIŲSUPRIESAGA-ISTAS, -Ė SISTEMINS YPATYBS IR VARTOSENOS VARIANTAI Priesagą -istas, -ė contenenti parole in lingua lituana lungo tempo sono state essenzialmente solo skoliniai (internazionali parole), e alcune di esse condizionalmente skaidomi darybiamente come coreliacinie dariniai, se greta funziona il corrispondente debitore fondamento kamieną contenente parola (plačiau vedere Urbutis 2009: 292293; DLKG 123) sebbene nelle principali grammatiche lituane essi siano assegnati a due altre categorie come nomi di persone: 1) vardažodinės, filosofie, religiose, scientifiche, artistiche, politologiche, terroristi, visual; 2) nomi di persone secondo professione (plg. LKG 409; DLKG 138), esempio: artileristas, -ė, germanistas, -ė, pianista, -ė. Queste rūšies tiesšalininkus,sekėjus“arpalinkimąįkokiąveiklą(plg.LKG362–363;DLKG daiktavardžiai il loro significato nonché semantica relazionevimi con il fondativo daiktavardžiu similarūs į priesagos -ininkas, -ė vedinius (DLKG 138). Infatti nell'attuale vartosena non è difficile individuare nomi di persona concorrenti (žr. Inčiuraitė-Noreikienė 2022: 149174; Stundžia, InčiuraitėNoreikienė 2022: 239261), dei quali è un skolinys con suffisso -, -ė (parte di loro può essere considerata coreliacinie vedenti), e l'altro aplietuvinto variante7 con suffisso - strategista, -ė o altro suffisso o non suffisso, ad esempio: finalista, - finista, -ė, -ė, -ė, -ė, -ė, -ė, - masseur, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a, -a. Vardažodinių asmenis pavadinančių hibridinių priesagų vedinių (trap loro e su preesaga -istas, -ė) e bendrašaknių skolinių konkurencinius modelius nella attuale lingua lituana tyrę Bonifacas Stundžia e Lina Inčiuraitė-Noreikienė osserva che vieni degli più inclini a competere sono come tik bendrašakniai 7 Varianti in questo articolo intesi come la stessa significazione e spesso la stessa šaknį turintys diversa morfeminė sandaros parole (plačiau žr. Miliūnaitė 2022: 3334). Variant considerato aplietuvintu allora, quando a la borrointa šaknija aggiunga lietuviška preesaga invece di skolintos. 8 Quest'ultimo esempio è tratto da: Stundžia, Inčiuraitė-Noreikienė 2022: 253. Articoli Articles 183 / Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu vardažodiniai precessaggi -ininkas, -ė e coreliaciniai persone nomininanti precessaggi -istas, -ė vediniai (teneb: 256). Prèmiamo qualche frequentini vartosene funzionanti concorrus9, pažiūrėta, che loro quantitativo rapporto DLKT e universovitata nella vartosene internet. Paieška eseguita Google paieškos įrankiu pagine in lingua Lituanea ( 2024 m. rugsėjį, cfr. 1 tabelę10). 1 LENTEL. Quantitativo rapporto delle varianti concorrenti DLKT e liteviškojoje internet vartosenoje Vartosenes terpė mų Variante, contigente preesagą istas, -ė Pavartoji-Anumero plietuvintas concorrent Pavartojimų numero Konkurentų rapportois DLKT finansist* 26 finansinink* 1554 1: 60 Google finanziista11, finanziistė ~376 ~ 495, finanziininkė ~31 300 1: 83 finanziatore, ~63 600 1: 12 DLKT futbolist* 10 futbolinink* 5765 1: 577 Google futbolista ~14 700 futbolininkas ~196 000 1: 13 DLKT komputerist* 19 komputerinink* 267 1: 14 Google komputerist ~5 komputer 750 ~2 4200 traktor 1: 4 DLKT traktorist* 78* 412 traktor 1: 5 Google traktorist ~16 traktorinink ~30 500 1: 2 DLKT violonelinist* 81 violončelčink* 342 1: 4 Google 1: 142 violoncelistviolončelistė a, ~1 610 ~890 violončelininviolončelininkas, ~229 000 kė ~6 400 1: 7 1 dalla tabella 1 si vede che più o meno redagato in DLKT testi vari9 Remtasi Kalbos patarimų (eKP) dati (žr. tosenojevyraujaaplietuvintivariantai,tikkonkurencijossukoreliaciniaispriesagųvediniaissantykisskirtingųžodžiųyralabainetolygus,svyruojantisnuo https:ekalba.lt/kalbos-patarimai/II.%20%C5%BDod%C5%iai%20su%20baigmenimis:%2065.%20-istas,%20 -%C4%97?i=c306237d-49b831-42-bdb814-ddf63558c). 11 A causa quantitybiamente non grande del numero di pavortojimenti DLKT ricercata concorrì dei kamieno, a Google paieškos įrankiu solo questi varianti  10 Lentelėsduomenysneatspindigalimokonotuotokaikuriųnenorminiųskolinių(pavyzdžiui,traktoristas, -ė)vartojimo,todėlkonkurencijašiuoatžvilgiukieksąlygiška. rappresentanti della forma del cognome vienaskaitos. Il nominatore vienaskaitos della materiškosios giminės nel precedente caso verificato allora, quando egli tikėtin più diffulit effetti, questo non ha, perché in questo caso importante rapporto quantitativo dei concorrì. RITA MILIŪNAIT 184 Acta Linguistica Lithuanica XCI pochi fino a diversi centinaia di volte. Apibendrintai imantando, la concorrenza di queste varianti nella universale vartosene di Internet indica debpnesnį polinkį in aplietuviti varianti, ma la direzione in loro viene mantenuta12. Questo, che la distinzione di prestigio (aplietuvinto) e non prestigio (coninciuto un preesagio) sia realmente percepita da consapevoli consumatori, indica anche un curioso caso di cambio del termine futbolista, -è per gli utenti. 2022 m. il portale internet delle notizie 15min.lt ha riferito che vicemeras della città di Vilnius nel social network, salutando la squadra degli sportininki di Vilnius, ha scambiato per errore il titolo di vicecampione di calcio: Mfutunu krepšininkės šaulės Naujien portale. Vicemiras: Vicemastava e nerid variantė: la parola krepšininkė, suregistė. Tema del post nel social network è tratto da un' estrazione, Murtuna futbolistė Darbolistė Darbolistė!. Questo è un esempio delle regole di scrittura più antiche. Minimalmente speryrinėjus selezionate coppie di varianti consumo contesto, vedere che quasi tutti loro, eccetto skolinio traktorista, normalmente non hanno significazioni o stilistinių atspalvių differenumų14, taigi considerittini neutrali più forte o più debbente universale vartoseneia concurojančiais varianti dubletais. Skolinys traktoristas, sebbene nella lingua lituana sia entrato come neutrus parola15, nell'attuale vartosena a volte acquista una connotazione negativa (caip Sovietinio gyvenimo realija), e questo costituisce la base funzialmente più precisamente del suo vartosenai. Per esempio, nel portale delle notizie regionali viene annunciato l'articolo Įkliuvo girtas traktoristas (anyksta.lt, 2022-07-20), in un commentario dello Straitsman skaityto suabejo variante, l'altro straitytojas randa la giustificazione: 12 Pasikaitisimtis, quando skolosenaja prevale konkur (pavyint, propagandistas, - più frequente che skolosena, - plėė, in. In. pap. 13 Nei principali dizionari della lingua lituana viene visto consistekli di questo debiliano codificazioni cambia verso il lettuvinio. 1954 m. DLKŽ 1a edizione futbolistas, -ė riportato come secondario variante greta futbolboje, -ės, LKŽ 1969 m. (t. 2, 2a.) pubblicista futbolistas, -ė inserito con riferimento alla variante futbolininkas, -ė, e dallo stesso DLKŽ pubblicazione 1972 m. già nebelaikomas norma 14 2-, variante futbolistas, - traduttore neutralmente (e.g. traduzione dei nomi: Futbolista, Futbolista e Futbolista). 15 Come menzionata, DLKŽ 1a edizione (1954) traktorist, -ė riportato come secondario traktorinininko, -ės variante. Articoli Articles 185 / Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu Quindi si può fare apytikrę conclusione, che libervesnėje, substandartui vicmoje vartosenoje preesagą -istas, -ė turintiim nenorminiams skoliniams gyvuoti condizioni competitive dove cos favorevoli che consapevolmente regoluojamoje (redaguojamoje) vartosenoje. Tuttavia e comunrinese parlóe tali parole nonminie possono essere pavartojami, purchuna introga una conotazione, che non hanno una variante neutrusis norminis. 2. DAITAVARDŽI SU PRIESAGA -ISTAS, - SANTYKIS SU BENDRINS LEBBOS NORMA Se nella comune parlante appare competinganti varianti, sorge questione di norma. Le parole con preesaga -ist, -ė rispetto alla norma nella comune parlante dei lituani tradizionalmente valutate keleriopai: dalla norma tenuti acquisalėjusių nevariantich skolinių fino a fuoriuscinanci o già da oltre i limiti delle norme della comune lingua, tuttavia, skolinių,kurieturipaplitusiųaplietuvintųvariantų.Taigibendrinėslietuvių kalbosnormųkodifikacijojepriesagos -istas, -ėžodžiųvartosenaribojama,pirmenybę,kurįmanoma,teikiantlietuviškiems(aplietuvintiems)atitikmenims, diverse eccezioni gausa non hanno mostrato una variazione e concorrenza. perché queste codificazioni di parole sono così diverse? 2 tabella riportate alcuni esempi, da cui vedere attuale codificazione stato, fissata BLKŽ. Questo indica svoltant dei debiti, contenenti preesagio -ist, -ė, processo di litevinizzazione, il cui eiga e risultati dipendono da diversi cose interamente correlate: se esista adeguataus lietuviško (aplietuvinto) conformità e se in generale opportuna, mantenendo normă RITA MILIŪNAIT 192 Acta Linguistica Lithuanica XCI Durniaimėgstagarsiairėktiir reikštinuomonę.Komentarųgalipasirodytidaug, betvisokiemaršistųsusibūrimaimanauparodo,kadjųtiekdaugnėra.(reddit.com, 2023-04-18) Karas già su nostro slenksčio. Užmirškim komfortozonine iluzijas. Stovėjimas šešėlyje annullava insieme con il tempo patogistų. Persukim propri personali orologižius į aktualų Lietuvai laiką. Dabar...! (facebook.com, 2024-01-29) [...] Lendo in portalą, kuičiuosi po handdarbistų darbų nuotrauk, dienoraščius. (veltinis.lt/blog, 2010-10-15) I nuovi ibridi possono essere trovati e regolamentata nella portosena internet, specialmente del libero stiliaus publicistikoje. Gli ibridi che hanno connotazione negativa qui spesso svolgono una funzione stilistina, taigi vengono usati appositamente, ad esempio: Questo scrivendo realizzo, che la situazione è cattiva, se cittadini forzati gręžiotis ai più alti capi di stato, che le sue zamtartà tutto intorno tra tra tra traischinanti oligarchie e svilupperisti (literatura.irmenas.t, Donatas Mashish, 2019-06-14) Namų Petro Liberal Seimoio organizatori sumanytojai i sssi? Valatka, 2020-11-22) Pertanto non dovremmo permettere che assolutamente mencosca fabas (savivaldos čekistų scandalo) rovesciasse sunkiasvorį vežimą (sistema politica lituana) e si confondesse tutti i processi politici nel paese, la pubblica seritì e etc. (15min.lt, Alvidas Lukošaitis, 2023-06-17) Likučiai dissibarschiusių po marchingi parti dei vecchi e nuovi ancora in questi giorni fanno lo stesso inaffermina la costituzione fortificata, le sue istituzioni e i mezzi di comunicazione. Ji skirt kremliaus taikinis (l.lt, Indrė. Makaraitytė, 2024-09-13) Vartosenoje vedere e altro polinkis. Se nuovoam fenomeniui denominare serve una neutralaus parola, collcomasi non preesaga -ist, -ė, e altri vedinius (kartais e da altri pamatini parole). Spessiau utilizzati nuovi ibridi in questo modo įgauna variantų, plg. : maršistas, -ė maršietis, -ė; maršininkas, -ė; šeimamaršininkas, -ė; šeimamaršinis, -ė; šeimamaršis, -ė; šeimistas, -ė; Articoli Articles 193 / Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu laisvistas, -ė laisvietis, -ė; laisvininkas, -ė; libervūnas, -ė. Le possibilità fornite variantizza dei fenomeni linguistici nelle società contemporanee sempre più sfruttate vengono saviraiamente realizate (plg. Coupland 2007: 8992; Pillière, Lewis 2018: 22). Prankesnė terra per tale reikštis è del tutto non comunrinè linguistica ambiente, che viene definita da codificati norme, ma substandartas. Questo è naturale, perché la neutralità dei mezzi di espressione comunrinè, che l'essenza della funzione di espressione da intendere comunamente, è una delle ragioni per essere ricercata da un arsenalo di fenomeni vivingio. atmainoskodą(Auer2017:371). Variantibilità possibilità permette ai nuovi preesagi -istas, -ė hibridim, aventi conotazione negativa, mantener ella e allora, quando essi cadono nella comunrinè lingua consumo sritis. Pačiai comuninea lingua queste naujažodžiai fornisce libertà, šnekiškumo žymę, però insieme trina bandha della comunrinè lingua e substandarto. IŠVADOS 1. Fino all XXI a. inizio del linguaggio lituano priesagą -istas, -ė in sostanza era possibile distinguere solo skoliniuose (tarptautiniuose žodžiuose) persone secondo professione, attività, qualsiasi palinkimą chiamare. Jų santykis su bendrinės kalbos norma susiklostė trejopas: a) nevariantiška norma (pvz.: aktivistas, -ė; choristas, -ė; žurnalistas, -ė); b) una variante secondaria di norma, in competizione con le varianti aplietuvite (p.es.: monopolist, -ė: monopolininkas, -ė; violončelista, -ė: violončelininkas, -ė); c) nenorminis variante, che dal bendrinesa lingua išstūmė aplietuvinti varianti (pvz.: motociklistas, -ė: motociklininkas, -ė; parašiutistas, -ė: parašiutininkas, -ė). 2. Istyrus appartenenti alla lingua Lituania nuovaverodžių duomenyne fissuoti XXI a. inizi della lingua Lituana dati del vartosena, visto duejopas parole con preesaga -istas, - cambi: strutturis e funcinis. Nereguliuojamojoje, con il geografico lingubinė comunità susskaidimu nesusujusio e più basso che bendrinė kalba prestižą turinčioje lietuvian kalbos vartosenoje (besikuriančiame substandarte) nenormative hibridine molte spakilmės šaknies ir paskolintoses priagos -istas, -ė į vedė asmenims, profesiją, kok kok kok kokė polinkei ar kokė grupę, - tai, panšė, handistė, and -za. può essere considerata una delle sottandarti della lingua Lituana. RITA MILIŪNAIT 194 ActaLinguisticaLithuanicaXCI 3.Lietuvių kalbos naujažodžiųduomenynoduomenysrodo,kadapie du trečdalius di tali ibridi sono utilizzati a persone in base a indesiderujama, nenaudingą o kenksmingą le loro attività innominare e ha una connotazione negativa (familiarųjį, ironiškąjį, denigamamį atspalvį). 4. Dalis nenormnih preesagas -istas, -ė hybridų patenka in bendrinės lietuvių kalbos vartoseną. Neigiamai conotuoti hibridai vengono utilizzati come obiettivi raiškos priemonės stiliui pagvininti e autorių požiūriui in parlami soggetti reikšti. Questo hibridų skverbimas bendris į bendrinės kalbos vartoseną atskleidžia ancora uno aspetto dell'influenza del substandarto sulla lingua stessa. Questo dovrebbe essere intesa non come un cambiamento delle norme linguistiche bendrines, ma soprattutto la sua coeva con l'altra artima ãtmaina ŠALTINIAI. BLKŽ Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. ed. D. Liutkevičienė. Priega internet: https://ekalba.lki.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas [žiūrėta 2024 m. birželįrugsėjį]. DLKG Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4-as patais. leidimas, ed. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. DLKT Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internet: http://tekstynas.vdu. lt/tekstynas. DLKŽ1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1-a edizione, atsak. ed. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DLKŽ2 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2-as papild. leidimas, atsak. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, 1972. DLKŽ8 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8-as patais. ir papild. leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietu-modernines-viu-kalbos-zodynas. eKP Kalbos patarimai: kalbos rekomendacijų žinynas, sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/kalbos-patarimai. J. Žemaitis, Vilnius: Mokslas, 1985. KPP–Kalbos praktikos patarimai,2-aspatais.irpapild.leidimas,sud.A.Pupkis,vyr. red.Z.Zinkevičius,aut.A.Paulauskienė,V.Labutis,A.Pupkis,J.Šukys,A.Vanagas, LKG Lietuvių kalbos gramatika 12, vyr. ed. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965; 1971. Articoli Articles 195 / Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu LKE Lietuvių kalbos enciklopedija, par, K. Morkūnas, ed. V. Ambrazas, 2-as patiksl. ir papild. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. LKŽ Lietuvių kalbos žodynas 2 (CF), ed. kolegija J. Kruopas, A. Lyberis, J. Paulauskas, J. Senkus, B. Tolutienė, atsak. ed. J. Kruopas, 2-a edizione, Vilnius: Mintis, 1969. ND Miliūnaitė Rita, Aleksaitė Agnė. dei nuovi linguaggi Lietuvių duomenųynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai [žiūrėta 2024 m. birželįrugsėjį]. 15min.lt 2022 Be aut. : Vilniaus vicemero V. Benkunsko riktas: futbolininkes pavadino krepšininkėmis. 15 dicembre d. Priega internet: https://www.15min.ltnaujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-vicemero-v-benkunsko-riktas-futbolininkes- -pavadino-krepsemis-5-19806902. LITERATŪRA Auer Peter 2017:Theneo-standardofItalyandelsewhereinEurope.–Towards a New Standard: Theoretical and Empirical Studies on the Restandardization of Italian, eds.M.Cerruti,C.Crocco,S.Marzo,Berlin,NewYork:WalterdeGruyter,365–374. AuerPeter,SpiekermannHelmut2011:DemotisationoftheStandardVarietyor Destandardisation?TheChangingStatusofGermaninLateModernity(withspecial referencetosouth-westernGermany).–Standard Languages and Language Standards in a Changing Europe,eds.T.Kristiansen,N.Coupland,Oslo:NovusPress,161–176. BerrutoGaetano2017:WhatischanginginItaliantoday?Phenomenaofrestandardizationinsyntaxandmorphology:anoverview.–Towards a new standard: Theoretical and empirical studies on the restandardization of Italian, eds. M. Cerruti, C. Crocco, S.Marzo,Boston,Berlin:WalterdeGruyterInc.,31–60. Coupland Nicolas 2007: Style: Language variation and identity, Cambridge: CambridgeUniversityPress.DOI:doi.org/10.1017/CBO9780511755064. Coupland Nikolas, Kristiansen Tore 2011: SLICE: Critical Perspectives on Language (De)standardization. – Standard Languages and Language Standards in a Changing Europe,eds.T.Kristiansen,N.Coupland,Oslo:NovusPress,11–35. Inčiuraitė-NoreikienėLina2022:Hibridiniųvediniųirskoliniųkonkurencija.– Baltistica57(1),149–174.DOI:10.15388/baltistica.57.1.2472. KeinysStasys1999:Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba,Šiauliai:Šiauliųuniversitetoleidykla. RITAMILIŪNAITĖ 196 ActaLinguisticaLithuanicaXCI Keinys Stasys 2005: Dabartinė lietuvių terminologija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KristiansenTore2021:Destandardization. –The Cambridge Handbook of Language Standardization,eds. W.Ayres-Bennett,J.Bellamy,Cambridge:CambridgeUniversity Press,667–690. Mikulėnienė Danguolė 2020:Tarmiškumaskaipišmatuojamasdydis.–Lietuvių kalba15,1–11.DOI:10.15388/LK.2020.22434. Miliūnaitė Rita 2018:Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje, Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas. Miliūnaitė Rita 2022:Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DOI: 10.35321/e-pub.42.lietuviu-kalbos-pokyciai. Pillière Linda, Lewis Diana 2018: Revisitingstandardisation and variation. – E-rea [Enligne]15(2).DOI:10.4000/erea.6391. PupkisAldonas1980:Kalbos kultūros pagrindai,Vilnius:Mokslas. StoecklePhilipp,SvenstrupChristophHare2011:Languagevariationand (de-)standardisationprocessesinGermany.–Standard languages and language standards in a changing Europe,eds.T.Kristiansen,N.Coupland,Oslo:NovusPress,83–90. Stundžia Bonifacas, Inčiuraitė-Noreikienė 2022:Vardažodiniųhibridinių priesagųvedinių,pavadinančiųasmenis,irbendrašakniųskoliniųkonkurencijadabartinėjelietuviųkalboje.–Baltistica57(2),239–261.DOI: 10.15388/Baltistica.57.2.2486. UrbutisVincas2009:Žodžių darybos teorija,2-asleidimas,Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas. Walter Harry 2018: Research on non-standard language elements in Slavonic languages.–Językoznawstwo12,13–32.DOI:10.25312/2391-5137.12/2018_13-32. Articoli Articles 197 / Daiktavardžiai su priesaga -istas, -ė variantiškumo, normų ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos substandartizacijos aspektu NounswiththeSuffix-istas, -ėintheAspect of Variation, Norm and Substandardization of the Current Standard Lithuanian Language SUMARY This article examines nouns with the suffix -istas, -ė denoting persons. These words are characterized by variation, norm fluctuation and innovation in the current Lithuanian language. The article aims to investigate the characteristics of new hybrid formations with this suffix and to identify possible connections to the sub-standardization of the standard Lithuanian language. The study draws on the Lithuanian Neologism Database, which compiles the new relationship of these Lithuanianlexiconofthe21stcentury.Thefirstpartofthearticlediscussesthefeatures andvariabilityofnounswiththesuffix-istas, -ė,whilethesecondpartisdevotedtothe words to the standard language norm. The third part analyzes the semantic and functional features of new hybrids. I risultati della ricerca rivelano diverse innovazioni semantiche e funzionali of new hybrids with the suffix -istas, -ė. In the sub-standard, hybrid derivatives combining native roots with the borrowed suffix -istas, -ė have emerged. About two-thirds of them carry negative connotations and are used to denote persons engaged in harmful or useless activities. The hypothesis that non-standard derivatives of the suffix -istas, -ė enter the language usage (represented by the mainstream media) from the emerging sub-standard has been confirmed This can be considered one of the indicators of the sub-standardization of the Lithuanian standard and shows similarities with the models of European standard. Įteikta 2024 m. ottobre 15 d. RITA MILIŪNAIT L'istituto delle lingue Lietuvių Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]