Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida
Abstract
Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida, lyginant šių dienų tarmių, bendrinės kalbos ir kirčiuotų senųjų tekstų duomenis su rekonstruojama prokalbės būkle. Dabartinėje kalboje priesagos -(i)uoti vediniams būdingas priesagos kirtis, o šaltiniuose minimi nepriesaginio kirčio atvejai liudija palaipsnį šio kirčio nykimą ir priesaginio įsigalėjimą. Dalis nepriesaginio kirčio atvejų gali būti laikomi išlaikytais archaizmais (pvz., vediniai iš 1 kirčiuotės vardažodžių), dalis atsiradę vėliau, pvz., lkuriuoti ar batuoti tipų veiksmažodžiai (su ikoninę ištęsto veiksmo funkciją atliekančiu šaknies cirkumfleksu). Pastarasis tipas pasižymi ypač didele kirčiavimo tipų įvairove tarmėse, kurios apžvalgai skirta didžioji straipsnio dalis. Vakariniame tarmių areale (ypač Mažojoje Lietuvoje) nepriesaginis kirtis galimas ir kitokiuose veiksmažodžiuose, pvz., onomatopėjiniuose ir pan. ekspresyviuose veiksmažodžiuose, germanizmuose, priesagos -(i)oti vedinių perdirbiniuose.
Full text
Straipsniai / Articles 77 SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ Vilniausuniversitetas Moksliniųtyrimųkryptys:lietuviųakcentologija, dialektologija,onomastika,edukologija. VYTAUTASRINKEVIČIUS Vilniausuniversitetas ORCIDid:orcid.org/0000-0001-9451-5993 Moksliniųtyrimųkryptys:baltų-slavųistorinė akcentologija,baltųkalbųlyginamojigramatika,prūsistika, latvistika. DOI:doi.org/10.35321/all91-04 LIETUVIŲKALBOS VEIKSMAŽODŽIŲSUPRIESAGA -(I)UOTIKIRČIAVIMORAIDA AccentuationHistory ofLithuanianVerbsin-(i)uoti ANOTACIJA Straipsnyjenagrinėjamalietuviųkalbosveiksmažodžiųsupriesaga-(i)uotikirčiavimo raida,lyginantšiųdienųtarmių,bendrinėskalbosirkirčiuotųsenųjųtekstųduomenissu rekonstruojamaprokalbėsbūkle.Dabartinėjekalbojepriesagos-(i)uotivediniamsbūdingas priesagoskirtis,ošaltiniuoseminiminepriesaginiokirčioatvejailiudijapalaipsnįšiokirčio nykimąirpriesaginioįsigalėjimą.Dalisnepriesaginiokirčioatvejųgalibūtilaikomiišlaikytaisarchaizmais(pvz.,vediniaiiš1kirčiuotėsvardažodžių),dalisatsiradęvėliau,pvz.,lkuriuoti ar batuotitipųveiksmažodžiai(suikoninęištęstoveiksmofunkcijąatliekančiušakniescirkumfleksu).Pastarasistipaspasižymiypačdidelekirčiavimotipųįvairovetarmėse, kuriosapžvalgaiskirtadidžiojistraipsniodalis.Vakariniametarmiųareale(ypačMažojoje Lietuvoje)nepriesaginiskirtisgalimasirkitokiuoseveiksmažodžiuose,pvz.,onomatopėjiniuoseirpan.ekspresyviuoseveiksmažodžiuose,germanizmuose,priesagos-(i)otivedinių perdirbiniuose.
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 78 ActaLinguisticaLithuanicaXCI ESMINIAIŽODŽIAI:lietuviųkalba,istorinėakcentologija,priesaginiaiveiksmažodžiai, akcentinistipas,akūtas,cirkumfleksas,akcentinėdominacija,ikoninėfunkcija,metatonija. ANNOTATION The article deals with the accentuation history of Lithuanian verbs in -(i)uoti by comparingdatafrommoderndialects,thestandardlanguage,andaccentuatedoldtexts withthereconstructedstateofaffairsintheproto-language.InmodernLithuanian,verbs in -(i)uotiarecharacterizedbystressonthesuffix,whilevariousattestedcasesofnon-suffix stresstestifytothegradualdisappearanceofthistypeofaccentuationandtheestablishment ofsuffixstress.Somecasesofnon-suffixstresscanbeconsideredarchaisms(e.g.,derivatives fromnounsofaccentualparadigm1),whileotherscouldbeofalaterorigin,e.g.,verbs ofthetypeslkuriuoti and batuoti(withrootcircumflexasaniconicmarkerofprolonged action).Thelattertypeischaracterizedbyalargedialectalvarietyofaccentualtypes,and mostofthearticleisdevotedtothestudyofthisvariety.Inthewesternareaofdialects (especiallyinLithuaniaMinor),non-suffixstressisalsopossibleinotherkindsofverbs, e.g.,onomatopoeicandotherexpressiveverbs,Germanisms,orremodeledverbsin-(i)oti. KEYWORDS:Lithuanian,historicalaccentology,suffixedverbs,accentualtype, acute,circumflex,accentualdominance,iconicfunction,metatony. 1. ĮVADAS(DABARTINĖPADĖTIS) §1.Bendrinėslietuviųkalbosveiksmažodžiųpriesaga-(i)uotipriskiriama dominaciniųstipriųjųpriesagųklasei1:josvediniamspaprastaibūdingaspriesagoskirtis,nepriklausomainuoveiksmažodžiodarybostipo,reikšmėsarpamatiniožodžiokirčiavimo,pvz.,kain-úo-ti(←káin-a1),bals-úo-ti(←bas-as4); raudon-úo-ti(←raudón-as1/3),gyv-úo-ti(←gýv-as3);važ-iúo-ti(←vèž-ti) etc.(plg.Stundžia2014:168). §2.Išimtįsudaronebentkaikurieišplėstiniuspriesagosvariantusturintys veiksmažodžiai(dažniausiaideverbatyvaisu-ul-iuoti,-ur-iuoti),pagaldabartines normasgalintysbūtikirčiuojamitiekpriesagoje,tiekšaknyje(pamatiniamekamiene),pvz.,nyk-ul-iúo-ti/nỹk-ul-iuo-ti;lūk-ur-iúo-ti/lk-ur-iuo-ti;snyg-ur-iúo-ti/ snỹg-ur-iuo-ti. Šakninio kirčio variante šaknies priegaidė paprastai būna cirkumfleksas–jisgalibūtiperimtasišpamatiniožodžio(pvz.,nỹk-uliuo-ti← nỹk-ti),metatoninis(pvz.,lk-uriuo-ti←láuk-ti)arnaujaiatsiradęspailgėjusiame balsyje (pvz., snỹg-uriuo-ti ← snìg-ti). Pavieniuose denominatyvuose, 1 Dėlstraipsnyjevartojamųakcentologiniųterminųžr.,pvz.,Rinkevičius2010;2015:34,47–52.
Straipsniai / Articles 79 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida paprastaiarchaizmuose,galimasirišlaikytaspamatiniožodžiošakniesakūtas, pvz.,varpuč-iúo-ti/várpuč-iuo-ti←várput-is1.Senesniuosenorminiuosedarbuose(pvz.,Laigonaitė1978:792arDLKŽankstesniuoseleidimuose)nurodomastikšakninistokiųžodžiųkirtis,ovariantiniskirčiavimaskodifikuotas vospaskutiniaisdešimtmečiais(pradedantDLKŽseptintuojuleidimu3;plg.dar VLKK2005ir2013m.rekomendacijas),tadmatytiakivaizdipriesaginiokirčio įsigalėjimotendencija. 2. NEPRIESAGINIOKIRČIOARCHAIZMAIIR JŲKILMĖ §3.Galimaneabejoti,kadsenovėješakninis(tiksliau,pamatiniokamieno) kirtis priesagos -(i)uoti vediniuose buvęs gerokai dažnesnis nei šiuolaikinėje kalboje. Pavyzdžiui, Mikalojus Daukša dar kirčiavo: apìjuok-uo-ti, ãšar-uo-ti, ˈmėlyn-uo-ti, pánč-iuo-ti, ˈraudon-uo-ti, galbūt ir vãkar-uo-ti4 (plg. Skardžius 1935:230tt.[1999:266tt.])5. Frydricho Kuršaičio lietuvių–vokiečių kalbų žodyne (Kurschat 1883) dar randame:áuks-uo-ti,áušč-iuo-ti,čiùlb-uo-ti,gsč-iuo-ti,páik-iuo-ti,páin-iuo-ti, pánč-iuo-ti, pl-iuo-ti, rùišč-iuo-ti, sódž-iuo-ti (t. y. súodž-iuo-ti), týč-iuo-tis, vìng-iuo-ti, žiáuk(š)č-iuo-ti; bat-uo-ti, get-uo-ti, juõd-uo-ti, mag-uo-ti; áugal-uo-ti,býdel-iuo-ti,bter-iuo-ti,dárgan-uo-ti,bel-iuo-ti(ir(h)vel-iuo-ti), gárban-uo-ti,príešgyn-iuo-ti,pder-iuo-ti,šérpet-uo-ti,kan-uo-ti;geton-uo-ti, gõmur-iuo-ti,grõmul-iuo-ti,mañgal-iuo-ti,magal-iuo-ti,mlyn-uo-ti,pỹpel-iuo-ti, pldur-iuo-ti, raũdon-uo-ti, skamal-iuo-ti, svabal-iuo-ti, viñzel-iuo-ti, vỹtur-iuo-ti (greta výtur-iav-imas); ãšar-uo-ti, kãtur-iuo-ti (ir kãtul-iuo-ti), prãkait-uo-ti,prãvardž-iuo-ti,trãškan-uo-ti,vãkar-uo-ti,vãsar-uo-ti;čìvyr-uo-ti6, 2 IrnetgiLaigonaitė2002:105. 3 Kaikuriebuvęšakniniokirčioarchaizmai(pvz.,grúod-uo-ti)įnaujesniusDLKŽleidimusišvis neįtraukti. 4 Išpaliudytosbūtojolaikodalyvioformospriwkarawuſis(DP61830)negalimaspręsti,artaipriesagos-uoti,ar-autivedinys. 5 IšM.Daukšosrašybosneaiškižodžiųˈpanč-iuo-ti,ˈmėlyn-uo-ti,ˈraudon-uo-tišakniespriegaidė. Dėlpirmojojųspėjamoakūtoplg.pántis,pánčioti.Likusiųdviejųpriegaidėnėratokiaakivaizdi: bentjaumėlyn-uo-titarmėsepaliudytassuabiemgalimompriegaidėm(žr.§§19–20). 6 Gretačivyr-úo-ti(plg.§31ir50išnašą).
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 80 ActaLinguisticaLithuanicaXCI grèvez-uo-ti,ìšgąsč-iuo-ti,kàbar-iuo-tis,kàkal-iuo-ti,kàmaš-uo-ti,kliùper-iuo-ti, lèket-uo-ti,màdar-uo-ti,mùster-iuo-ti,tàlaž-uo-ti7. Bejauminėtų(irdarminėsimų§15)pavyzdžių,LKŽišįvairiųšaltinių taippatliudija,pvz.:gýv-uo-ti‘rėkautigyvigyvi(apiepempę)’,grúod-uo-ti, kárp-uo-ti,míel-uo-ti,mìlt-uo-ti,mýl-uo-ti,rm-uo-ti,snárgl-iuo-ti,spéig-uo-ti8, sp-uo-ti, tùlk-uo-ti, séil-iuo-ti, vj-uo-ti; jómark-uo-ti, pléiskan-iuoti9, šker-iuo-ti,šipel-iuo-ti;kel-iuo-ti;pùsryč-iuo-tietc.10 §4.Remiantisįprastaispriesaginiųžodžiųkirčiavimoraidosbaltųirslavų kalbosedėsningumais,galimamanyti,kadpradžioješaknies(pamatiniokamieno)kirtisturėjęsbūtibūdingasvediniamsišpastoviojokirčio(akcentiškaistipriųjųkamienų)pamatiniųžodžių(pvz.,vj-uo-ti←vj-as1),opriesagoskirtis– vediniamsišmobiliojokirčio(silpnųjųkamienų)žodžių(pvz.,kelm-úo-ti← kélm-as3).Kitaisžodžiaistariant,priesaga-uo-ti,kaipirkitosveiksmažodžių darybinėspriesagos,kildintinaišbaltų(-slavų)nedominaciniųstipriųjųpriesagų klasės.Vėliauvediniųkirčiavimopriklausomybėsnuopamatiniųžodžiųkirčiavimoprinciponustotapaisytidėluniversaliosdominacinių(t.y.nulemiančių visuometvienodąvediniųkirčiavimą)priesagųįsigalėjimotendencijos,opriesaginiokirčiotipopasirinkimąapibendrinimuinulėmėtai,kaddalyježodžių kirčiuidėlSaussure’odėsnionušokusišneakūtinėsšakniesįakūtinępriesagą (pvz.,*paš-uo-ti > parš-úo-ti),neproporcingaiišaugoatvejųsukirčiupriesagojeskaičius(plg.Dybo1981:201;Rinkevičius2015:47–52). Pagal aptartąjį raidos scenarijų nepriesaginis kirtis tegalėjęs išsilaikyti tik akūtiniuose vienskiemeniuose pamatiniuose kamienuose (pvz., áuks-uo-ti), taip pat daugiaskiemenių pamatinių kamienų negaliniame skiemenyje,nepriklausomainuopriegaidėsarkiekybės(pvz.,dárgan-uo-ti, ãšar-uo-ti,pùsryč-iuo-ti).Senuosedenominatyvuosetokspirminisšaknies (pamatiniokamieno)kirtistegalibūtiįmanomastikvediniuoseiš1kirčiuotės(stipriųjųkamienų)vardažodžių. 7 Dar plg. Kuršaičio kaip neaiškius (t. y. laužtiniuose skliaustuose) pateikiamus pavyzdžius: [mérg-uo-ti; čiẽpč-iúo-ti(cźipcziju); svibal-iuo-ti, žaĩbar-iuo-ti]. 8 BenurodytošaltinioLKŽ. 9 KorektūrosklaidaLKŽe:péiskaniuoti(plg.pléiskaniuotiLKŽX127). 10 Sąrašasnebaigtinis.JissudarytastikpreliminariaiperžvelgusLKŽžodžiųsubaigmenimi-uoti sąrašą,tikrinantF.Kuršaičiolietuvių–vokiečiųkalbųžodynepaliudytų-(i)uotiveiksmažodžių kirčiavimąsuLKŽduomenimis.Išpastebėtųnetikslumųčiabūtųgalimapaminėti,pvz.,tai,kad LKŽminimasžigliuoti(KI120,t.y.Kurschat1870:120,s.v.aufspreizen)yraklaidingas–originaliamešaltinyjeištiesųsukirčiuotažirgliúoti(cirkumfleksas,matyt,perklaidąpaimtasišKuršaičio čiapatminimosinonimožiglinti).Darplg.50išnašą.
Straipsniai / Articles 81 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida § 5. Nemažos dalies minėtųjų šaltiniuose liudijamų nepriesaginio kirčio veiksmažodžiųpamatiniaižodžiaiištiesyra1kirčiuotėsvardažodžiai,pvz.,apìjuoka1,ãšara1,áuksas1/3,dárganà1/3a,grúodas3/1,ìšgąstis1(gretaišgąstỹs 3b),kárpa1,míelas3(←1)11,mýlas3(←*1)12,mìltai1,pántis1,pléiskana1, prãkaitas3b/1,príešgyna1,plis1,pùsrytis1(gretapusrytỹs3b),rmas1,séil 1/3(/4),spéigas1(/4),súodžiai1,šérpeta(s)1,trãškana(irtráiškana)1,kanà 1/3a,vãkaras3b/1,várputis1,vjas1,vìngis1(/2).Dėlišlaikytošaknieskirčio vediniuoseišspalvasreškiančių1kirčiuotėsbūdvardžiųžr.§23. Dalis tokių nepriesaginio kirčio veiksmažodžių gali būti išlaikyti seni archaizmai,paveldėtiišlaikųikiSaussure’odėsnio,dalis–pasidarytiirkiekvėliau,neprieštaraujantbendramdėsningumui,kadnepriesaginiskirtisgalimas tikakūtiniuosevienskiemeniuosepamatiniuosekamienuoseirdaugiaskiemeniųpamatiniųkamienųnegaliniameskiemenyje.Kaikuriųišvardytųpamatiniųvardažodžių(pvz.,vãkaras)1kirčiuotėgalibūtiirantrinė13,pasitaikantitik dalyjetarmių(tačiaubūtenttose,kurfiksuojamasiratitinkamasnepriesaginio kirčioveiksmažodis). Vos kelių veiksmažodžių pamatinių žodžių laukiama 1 kirčiuotėžodynuosenepaliudyta:snarglỹs3/4,áugalas3a, pravard 3b(arpravardas),skamalas 3b. 3. NAUJINEPRIESAGINIOKIRČIOATVEJAI §6.Beišlaikytųarchaizmų,siejamųsupamatiniųvardažodžių1kirčiuote, epochojepoSaussure’odėsniolietuviųkalbojeradęsinemažainaujųnepriesaginiokirčioveiksmažodžių,dažnaisušakniescirkumfleksu,kuriųkirčiavimą jaulėmusioskitospriežastysneipamatiniokamienoakcentinėvertė.Jųkirčiavimasgerokaiįvairuojašiųdienųarpalygintinesenųlaikųtarmėse. Galimaišskirtikeliastokiųveiksmažodžiųgrupes,besiskiriančiasvienanuo kitosreikšme,susidarymoaplinkybėmis,akcentiniųtipųgeografinedistribucija: a) lkuriuotitipas; b) batuotitipas; 11 Plg.M.Daukšosdat.sg.masc.míel-am(žr.Skardžius1936:141[1999:105])irneišvestiniams būdvardžiamsbūdingąmobiliojokirčioįsigalėjimotendenciją(žr.Rinkevičius2015:39t.). 12 Plg.la.mĩļš,pr.nom.pl.mīlai,sl.*mlъa.p.a. 13 Žodisvãkarasgreičiausiailaikytinassenumobiliojokirčiožodžiu(plg.sl.*vȅčerъa.p.c),tačiau vakariniamelietuviųkalbostarmiųareale,visųpirmaMažojojeLietuvoje(kurpaliudytasšakniniokirčioveiksmažodisvãkar-uo-ti),pasitaikoirpastoviojokirčioformųresp.šakniesakcentinio stiprumopožymiųvediniuose,plg.vãkaras1(LKŽ:Trk),FriedrichoWilhelmoHaackožodynoir gramatikosadv.(instr.pl.)Wákarais,F.Kuršaičionom.pl.wãkaraĩ,verb.wãkar-au-ja.
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 82 ActaLinguisticaLithuanicaXCI c) onomatopėjiniaiirpan.veiksmažodžiai; d) germanizmaiarvediniaiišgermanizmų; e) priesagos-(i)otivediniųperdirbiniai. Toliauatskiraiaptariamakiekvienosiššiųgrupiųveiksmažodžiųkirčiavimo kilmė,raidairkirčiavimotipųįvairovėtarmėse.Daugiausiadėmesioskiriama antrajam(batuoti)tipui,pasižyminčiamdidžiausiaakcentineįvairovetarmėse. 3.1. Lkuriuoti tipas §7.Minėtieji(žr.§2) -ur-iuoti,-ul-iuotitipovediniai,paprastaideverbatyvai,žymintysneintensyvųtęstinįveiksmąarbūseną(plg.LKGII250tt.)ir šaknyjeturinyscirkumfleksą(pirminį,metatoninįaratsiradusįdėlbalsiopailgėjimo),savokilmelaikytiniišplėstaisištospačiosreikšmės-ur-ti,-ul-tivedinių(t.y.lk-ur-iuo-ti←lk-ur-ti).Pastariejikartaislaikomidenominatyvinės kilmės(pvz.,lk-ur-ti←lūk-ur-ỹs3b,plg.Skardžius1943:551),norsteoriškai nėraneįmanomairatitinkamųvardažodžiųdeverbatyvinėkilmė.Iš-ur-ti, -ul-ti vediniųgalibūtiatsiradędariniaiirsukitomisišplėstinėmispriesagomis–juosetaippatšaknyjepaprastaibūnacirkumfleksas,plg. lk-ur-iau-ti, lk-ur-o-ti, lk-ur-io-ti, ˈlūk-ur-no-ti, lk-ur-nė-ti. §8.Cirkumfleksas(kitaipsakant,„tęstinė“priegaidė,plg.Girdenis2003: 273)irbalsiopailgėjimas-ur-ti,-ul-tivediniuose(arjųpamatiniuosevardažodžiuose)atliekaikoninęfunkciją:sustiprinaištęsto,lėtoveiksmoįspūdį(plg. Stundžia1985:135).Iššiųveiksmažodžiųcirkumfleksas(resp.šaknieskirtis irbalsiopailgėjimas)perėjęsirįvisusminėtuosiusišplėstiniusvedinius,t.y.: láuk-ti → (lk-ur-į →) lk-ur-ti → lk-ur-iuo-ti,lk-ur-iau-tietc.;snìg-ti → (snỹg-ur-į →)snỹg-ur-ti → snỹg-ur-iuo-ti,snỹg-ur-o-tietc. Priešingas procesas matomas momentinės reikšmės veiksmažodžiuose su -ter-ti,-tel-tiirjųišplėstiniuosevariantuose,kurvyraujašakniesakūtas(„staiginė“priegaidė)artrumpasisbalsis,plg.:snáus-ti→sns-tel-ti→ sns-tel-ė-ti; tep-ti→tìmp-tel-ti→ tìmp-tel-ė-ti;láuk-ti→lùk-tel-ti→lùk-tel-ė-ti. §9.LKŽirtarmiųžodynųduomenimis,šaknieskirtispasitaikokonevisoje Lietuvoje,tuotarpupriesaginisgalimastikrytinėjejosdalyje(daugiausiarytų aukštaičiuose,vietomisirvakarųarpietųaukštaičiuose14)(žr.1žemėlapį).Net irvienoješnektojegalibūtiliudijamasnevienodasskirtingųtospačiospriesagosvediniųkirčiavimas,pvz.,plūd-uriuoti:lūk-uriúoti,snūd-uriúoti(LKŽ: 14 Apiepietųaukštaičiustrūkstaduomenų,bettokiežodžiaikaipPPAŽsnyguliótinetiesiogiaigalėtų liudytipriesaginiokirčiogalimybęir-uriuoti,-uliuotivediniuose.
Straipsniai / Articles 83 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida Srv);lk-uriuoti:snyg-uriúoti,snūd-uriúoti(VdškŽ);snaĩg-uriuoti:snyg-uriúoti (LKŽ:Ėr). 1ŽEMĖLAPIS.Priesagų-ur(i)uoti,-uliuotivediniųkirčiavimaslietuviųtarmėse: • lūkuriúoti:LKŽ(Kur,Srv); • plūduriúoti:LKŽ(Lzd);ZnŽ(Grš); • snyguriúoti:LKŽ(Ut,Ob,Švnč,Ėr);VdškŽ;snyguliúoti:LKŽ(Mtl); • snūduriúoti:LKŽ(Srv);VdškŽ;snūduliúoti:LKŽ(Ad); • lkuriuoti: LKŽ (Grz, Alk, Skr); KzRŽ (KzR); ZnŽ (Nm, Lkč); VdškŽ; • plduriuoti:LKŽ(Skr,Nmk,Srv,Šll);K;Sch15;ŠVŽŽ(Ged,Lu); KrtnŽ;VaigŽ;KzRŽ(KzR);plduruoti:LKŽ(Ms,Užv,Rdn,Krš); Dūnž(Dr,Varp,Krš,Vds); • snỹguriuoti:LKŽ(Škn,Yl,Jrb,Dkš,Pv);KzRŽ(Bbr,KzR);KltŽ; snỹguruoti:LKŽ(Jž,Skp,Kp,Rš);KpŽ(Skp,Kp);snỹguliuoti:LKŽ (Bsg,Krok,Lkč;Alv,Mrs);ZnŽ(Lkč); • snduriuoti:LKŽ(Mžk,Krkl,Grk,Jrb,Dkš,Mrj,Krs,Dbk,Ds); KrtnŽ;VaigŽ;KzRŽ(Gvlt,KzR);snduruoti:LKŽ(Rdn);KpŽ(Kp, Ppl);snduliuoti:LKŽ(Plv;Ds). 15 Žr.Schleicher1857:171(išrašybosneaiškipriegaidė:plúduriavo).
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 84 ActaLinguisticaLithuanicaXCI §10.Dabartinėjekalboje,kaipminėta(žr.§2),priesagoskirtisvislabiau įsigali. 3.2. Batuoti tipas 3.2.1.Bendraapžvalga §11.Išvisųpaliudytųnepriesaginiokirčio-(i)uotivediniųišsiskiriakompaktiška grupė veiksmažodžių, vienijamų semantikos ir (bent jau dalyje tarmių)šakniespriegaidės–cirkumflekso.Tai–vediniaiišspalvas(arpanašias kitasypatybes)reiškiančiųbūdvardžių,dažniausiaiturintysbūsenosdarybinę reikšmę,t.y.„būtitamartokiam,kaspasakytapamatiniužodžiu“(plg.DLKG 393)16,pvz.,bat-uo-ti‘baltambūti,baltamrodytis’←adj.bált-as.Šakniescirkumfleksasgalibūtitiekmetatoninis(pvz.,bat-uo-ti←bált-as),tiekperimtas išpamatiniožodžio(pvz.,get-uo-ti←get-as).Vediniaiišbūdvardžių,turinčių trumpuosiusarpadėtinioilgumošakniesbalsius,šiaigrupei,regis,nepriklauso– jievisuosešaltiniuosepaprastailiudijamisupriesagoskirčiu17,plg.rud-úo-ti, rusv-úo-ti,žal-iúo-ti18,žal-úo-ti19. §12.Kitaipneilkuriuotitipovediniųatveju,cirkumfleksinėsšaknieskirtisšiuoseveiksmažodžiuoseneperimtasištarpiniųdarybosgrandinėsgrandžių (t.y.láuk-ti→[lkur-į→]lkur-ti→lkur-iuo-ti),oatsirandadarantispačius -uotivedinius(t.y.bált-as→bat-uo-ti),tadkitųpriesagųvediniuoseišspalvų pavadinimųnepasitaiko(plg.balt--ti,bált-in-ti)20. 16 Kitaipsakant,žymintys„pagrindiniužodžiupasakytosypatybėsreiškimąsi,egzistavimąkaipprocesą“(plg.LKGII248). 17 Plg.tamepačiamesakinyje:sã·ko | pàpučæ· dú·mu· | tai‿ta‿pudrà pajuõduojæ | parudúojæ(ZnŽ: Br). 18 Neaiškutik,kiekpatikimasLKŽminimasžãl-iuo-ti(BŽ;žr.Baronas1932:175,s.v.зеленть) kirčiavimas.Taigalibūtiirhiperkorekcijosatvejis:žodynekirčiuojamair,pvz.,juõduoti,norsbiržiečioJonoBaronotarmėješaknieskirtisšiaipnėralaukiamas(plg.§§17,21ir3žemėlapį). 19 GreičiausiaitikdėlpavyzdžiųretumošaknieskirtisLKŽnepaliudytasirporojeaptariamojotipo ilgųjųšaknųveiksmažodžių,pvz.,bėr-úo-ti(Rdm–tikvienaskirčiuotaspavyzdys,beto,iššnektos,kuriojevisailauktinaspriesagoskirtis,žr.§21),palv-úo-ti(nėvienokirčiuotopavyzdžio). 20 F.Kuršaičiolaužtiniuoseskliaustuosepateikiamas(vadinasi,autoriuinežinomas)[geton-au-ti] greičiausiai mechaniškai sukirčiuotas pagal šalia prirašytą tos pat reikšmės geton-uo-ti. ZnŽ mag-au-tigreičiausiaiyramag-uo-tiperdirbinys(pastarojoZnŽnėra).
Straipsniai / Articles 85 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida 3.2.2.RaidaXX–XXIa. §13.Aptariamojotipoveiksmažodžiųšaknieskirtisbendrinėskalbosformavimosipradžiojebuvęsnorminis.ĮvairūsXX–XXIa.norminamiejidarbai atspindipalaipsnįšaknieskirčionykimąresp.priesaginiokirčioįsigalėjimą. §14.PranasSkardžiussavo1936m.Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimeteigė,kad„šaknyje,nepriesagojekirčiuotini[…]veiksmažodžiaibatuoti,juõduoti, maguoti,mlynuoti,raũdonuoti“(Skardžius1999:381,plg.irp.379),oįpavyzdžiųžodynėlįįtraukėtokiusveiksmažodžiuskaipbatuoti,getonuoti,juõduoti, maguoti,mlynuoti,pašuoti,pikuoti,raũdonuoti(p.391–421).Recenzuodamas AlfonsoKalniaus,ZigmoKuzmickio,JurgioTalmantoLietuvių kalbos rašybos vadovėlį su kirčiuotu žodynu,teigė,kadjame„netinkamaikirčiuojama:[…]geltonúoti[…].Daugplačiauyrakirčiuojamairtodėlgeriaubendrineikalbaitinka: […]getonuoti(plg.pikuoti,raũdonuotiirkt.)“(Skardžius1998:660).Panašiaiir KazimierasBūga,recenzuodamasJurgioŠlapelio(kupiškėno)211920–1922m. žodyno sąsiuvinį, kaip bendrinei kalbai neteiktiną rytietybę kritikuoja jame pavartotąformąpilkúoja,kuriai„rašomojojekalbojeatliepiapikuoja“.Pasak Būgos,„[r]ašomojojekalbojeištariair:juõduoja,maguoja,batuoja,mlynuoja, raũdonuoja“(žr.Būga1959:144)22. § 15. XX a. antrojoje pusėje pasirodžiusiuose pirmuosiuose DLKŽ leidimuosejaunurodomasdvejopasdaugumosšiotipoveiksmažodžiųkirčiavimas: šakninisirpriesaginis(pvz.,batuoti/baltúoti),okaikurių,retesnių,–netgi tikpriesaginis(pvz.,gelsvúoti).Dvejopokirčiavimoatvejaispirmajameleidime (1954)pirmiaupateikiamasšakniniokirčiovariantas(t.y.batuoti/baltúoti),o antrajame(1972)–jaupriesaginio(t.y.baltúoti/ batuoti)23.Trečiajameleidime(1993)daugumosveiksmažodžiųnurodomasjautikpriesaginiskirtis(pvz., baltúoti,betvisdarpilkúoti/pikuoti),tuotarpunaujausiuoseleidimuose(pradedantseptintuoju,2012)jauvisiveiksmažodžiaikirčiuojamipriesaginiukirčiu.Plg.kodifikacijosevoliuciją: 21 Plg.Zinkevičius1992:317. 22 DėlJ.Šlapelio1920–1922m.žodynosąsiuvinioribotosapimtiesaptariamojotipoveiksmažodis jamepasitaikotikvienąkart(pilkúoja),irtaitikvisaikitožodžio(akmenýnas)vartosenospavyzdyje.KituoseŠlapeliožodynuoseatitinkamųveiksmažodžiųlizdųantraštinėseformosenurodomas dvejopaskirčiavimas:batuoti/baltúoti;getonuoti/geltonúoti;juõduoti/juodúoti;raũdonuoti/ raudonúoti(žr.Šlapelis1921;1929;1940). 23 Beto,dėlneaiškiųpriežasčiųantrajameleidimeveiksmažodisgelsvuotikirčiuojamasdvejopai,o veiksmažodžiojuoduotišakniniokirčioformojekažikodėlmatomasakūtas(greičiausiaikorektūrosklaida).
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 92 ActaLinguisticaLithuanicaXCI • šaknieskirtissucirkumfleksu(pvz.,get-on-uo-ti); • išlaikytapamatiniožodžiokirčiovietairakūtinėpriegaidėpriesagoje(pvz., gelt-ón-uo-ti); • išlaikytapamatiniožodžiokirčiovietapriesagoje,betsumetatoniniucirkumfleksu(pvz.,gelt-õn-uo-ti). Kirčiavimotipųgeografinėdistribucijamatoma6–7žemėlapiuose.Kaipir vediniųišnepriesaginiųbūdvardžiųatveju(žr.§17),veiksmažodžiopriesagos kirtis(gelton-úo-ti,raudon-úo-ti)būdingesnisrytiniamtarmiųarealui,opamatiniokamienokirtis–vakariniam. Vakarinioarealošiaurinėjedalyje(šiauriniaižemaičiai)išlaikomapamatinio būdvardžiokirčiovieta(priesagoje-on-).Dalyješioploto(šiaurėje,šiaurėsvakaruose)išlaikomasirpriesagosakūtas(gelt-ón-uo-ti,raud-ón-uo-ti),kitojedalyje(pietuose,pietryčiuose)–įvykstametatonija(gelt-õn-uo-ti,raud-õn-uo-ti). Vakarinioarealopietinėjedalyje(pietiniaižemaičiai,MažojiLietuva,kauniškiai) pamatinio būdvardžio kirčio vieta neišlaikoma– kirčiuojama šaknis (get-on-uo-ti,raũdon-uo-ti). Pavieniaisatvejaispamatiniokamienokirtisliudijamasirrytiniameareale(rytųaukštaičiuose).Nevisaiaišku,kiekčia(ryškiõspriegaidžiųniveliacijoszonoje)patikimaiužrašytospriesagospriegaidės:gelt-õn-uo-ti(1x),betraud-ón-uo-ti (2x).Cirkumfleksiškaikirčiuotašaknis(get-on-uo-ti,raũd-on-uo-ti),kaipirvediniųišnepriesaginiųbūdvardžiųatveju(žr.§17),liudijamatikXXa.pirmosiospusėsautoriųdarbuose,begyvosioskalbospavyzdžių.K.BūgatokįkirčiavimąminisavogimtosioseDusetose29(nesutampasupriesaginiukirčiavimu LKŽpateikiamojeDsformojeišraudonãvo)irAnykščiuose30,A.Baranauskas– R5(t.y.kupiškėnų)tarmėje,kirčiuodamasjosatstovėsparašytąpoetinįtekstą31. 29 Būga1959:144(raũdonuojaDs),480 (raũdonuotiDs). 30 Būga1959:480(getonuotiAn). 31 „[…]Joùnʹabʹaliñksmūswisimʹadẽlei, Kàd gʹatonuojażalìłapẽlei. Bàe jawũdkìwisìłoukẽlei.[…] Urszułà Tamosziúnaicza. 1880.m.Łapkriczo21.d.Pajúodupyje“ (Baranowski1920:438–439).
Straipsniai / Articles 93 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida 6ŽEMĖLAPIS.Veiksmažodžiogeltonuotikirčiavimaslietuviųtarmėse: • geltonúoti:LKŽ(Ėr,Jnšk,Pn;Dkš);KpŽ(Alz,Slm,PnmR,Plvn); VdškŽ;KltŽ;DvŽ(Sr,Šlt;);DrskŽ;PPAŽ(Mrc,Rud,Žr);LzŽ(Dnr); ZtŽ; • geltónuoti:ŠVŽŽ(Kdž,Ms,Nsm,Pal,Vin,Šek,Žbr);KrtnŽ; • getonuoti:LKŽ(Kt);K;KzRŽ(Gvlt);ZnŽ(Grš,Lkš,Žlt);KBūg (An);ABar(R5); • geltõnuoti: LKŽ (Als, KlvrŽ, Šts; Jnšk; Pl); DūnŽ (PvnR32, Vrp); Būga(Kv). 32 SpėjamovienoišdviejųPvnRatvejųužrašymassantrumpaPnmR(nepaaiškintaDūnŽsantrumpų sąraše)greičiausiailaikytinaskorektūrosklaida.
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 94 ActaLinguisticaLithuanicaXCI 7ŽEMĖLAPIS.Veiksmažodžioraudonuotikirčiavimaslietuviųtarmėse: • raudonúoti:LKŽ(Ldk;Ds,Krd,Lel,Trgn;Dglš,Klt;Bd,Dbč,Lp, Smn,Vlk;Kli;Ėr,Lnkv,Rm;Bsg,Pc;Alk,Dkš,Šn,Srd);KpŽ(Skp, Slm,Šmn);VdškŽ;KltŽ;KBūg(Lkm);DvŽ(Dvr,Mc,Žž;);DrskŽ; PPAŽ(Kb,Mrc);LzŽ(Dnr,Psl);ZtŽ;DkšŽ;VaigŽ; • raudónuoti:LKŽ(Brs,Ggr,KlvrŽ,Lpl,Trk,Vgr,Vkš,Šts;Rš,Smal); ŠVŽŽ(Dauk,Drk,Ged,Kra,Kern,Kul,Med,Ms,Pal,Trkn,Šek,Vin, Že,Žbr);KrtnŽ; • raũdonuoti:LKŽ(Dov,Grg,Kl,Rt,Vž;Sg;Kv,Šv,Up;Nmk,Rs; Grl,Jrb,Skr;Grz;Smn);K;DkšŽ;KzRŽ(KzR);ZnŽ(Jnk,Grš,Lkš, Lkč,Snt,Slv,Žlt);KBūg(Ds); • raudõnuoti:LKŽ(Rdn;Krš,Užv);DūnŽ(Dr,Krš,PvnR). §20.Būdvardisml-yn-as(irvariantaiml-in-as,ml-en-as)turiakūtinę šaknį,kuridaugumojetarmiųyrakirčiuota,tačiaupasitaikoirnukeltasįpriesagąkirtis(plg.mėl-ýn-asDūnŽ:Pkš,Krš)–greičiausiaipagalanalogijąsu gelt-ón-as,raud-ón-as. Vediniųsu-uotigalimasketveriopaskirčiavimas: • veiksmažodžiopriesagoskirtis(mėlyn-úo-ti); • išlaikytapamatiniobūdvardžiokirčiovietairakūtinėpriegaidėšaknyje (ml-yn-uo-ti);
Straipsniai / Articles 95 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida • išlaikytapamatiniobūdvardžiokirčiovietašaknyje,betsumetatoniniu cirkumfleksu(ml-yn-uo-ti); • išlaikytapamatiniobūdvardžiokirčiovietairakūtinėpriegaidėpriesagoje (mėl-ýn-uo-ti)(tarmėse,kurvartojamabūdvardžioformamėlýnas). Kirčiavimo tipų geografinį pasiskirstymą žr. 8 žemėlapyje. Kaip ir anksčiauaptartųvediniųatveju,priesagos-úo-tikirtis(mėl-yn-úo-ti,mėl-in-úo-ti, mėl-en-úo-ti) būdingas rytiniam tarmių arealui, o pamatinio kamieno kirtis – vakariniam. Išlaikytas pamatinio kamieno šaknies akūtas (ml-yn-uo-ti, ml-en-uo-ti)paliudytastikvakarinioarealopačioješiaurėje,ometatoniniscirkumfleksas(ml-yn-uo-ti,ml-en-uo-ti)–likusiameplote.Pamatiniokamieno priesagoskirtis(mėl-ýn-uo-ti)pasitaikotikten,kurvartojamasirpriesaginio kirčiobūdvardismėl-ýn-as,t.y.pietųžemaičiųšiaurrytiniamekampe(DūnŽ: Drv, Pkš). (Įdomu tai, kad šiam plotui būdingas pamatinio kamieno priesagos kirtis ir veiksmažodžiuose gelt-õn-uo-ti, raud-õn-uo-ti, tačiau, kitaip nei mėl-ýn-uo-tiatveju,juosevykstacirkumfleksinėmetatonija,žr.§19). Rytųaukštaičiųplotemetatoninįšakniescirkumfleksą(ml-yn-uo-ti)vėlgi liudijatikK.BūgaDusetose(betplg.LKŽnumėlynãvoDs).
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 96 ActaLinguisticaLithuanicaXCI 8ŽEMĖLAPIS.Veiksmažodžiomėlynuotiirjovariantųkirčiavimaslietuviųtarmėse: • mėlynúoti:LKŽ(Ds,Lel,Mlt;Ėr,Lnkv;Prng;Vlk,Srj;Pc;Brš,Klvr); KpŽ(Pnd);VdškŽ;DvŽ(Dv,Mlk);DrskŽ;PPAŽ(Knv,Mrc);LzŽ (Dnr);ZtŽ;ZnŽ(Grš,Snt,Šk);mėlinúoti:DvŽ(Dv,Šlt);mėlenúoti: DūnŽ(Krš); • mlynuoti: ŠVŽŽ (Erk, Kra, Ms, Nsm); mlenuoti: ŠVŽŽ (Srpt); KBūg(Ms,Slnt); • mlynuoti:LKŽ(Ar,Jrb,Pgg,Skr,Smln,Vlk;Gs);K;KzRŽ(KzR); ZnŽ(Lkč,Lkš);KBūg(Ds);mlenuoti:LKŽ(Šts,Rdn;Gršl,End; Prk;Varn,Vds,Pvn);DūnŽ(Užv,Vkšn); • mėlýnuoti:DūnŽ(Dr,Pkš). §21.Apibendrintasvisųaptartųveiksmažodžiųkirčiavimovaizdaspristatytas9žemėlapyje,iškuriomatyti,kadpriesagos-uotivediniamsišspalvųpavadinimųbūdingitryspagrindiniaiakcentiniaitipai,pasitaikantystrijuosegana aiškiaiišryškėjančiuosegeografiniuosearealuose: • rytinis arealas(daugiausiarytųirpietųaukštaičiai)–priesagos-uo-tikirtis(balt-úo-ti,juod-úo-ti,marg-úo-ti, pilk-úo-ti; gelton-úo-ti, raudon-úo-ti, mėlyn-úo-ti); • Lietuvos šiaurės vakarų kampas (šiaurinė žemaičių tarmių dalis) – pamatinio kamieno kirtis ir išlaikytas pamatinio žodžio akūtas:
Straipsniai / Articles 97 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida šaknyje(bált-uo-ti,júod-uo-ti,márg-uo-ti,pìlk-uo-ti)arbūdvardžiopriesagoje(gelt-ón-uo-ti,raud-ón-uo-ti,mėlýn-uo-ti); • pietvakarinis arealas (pietinė žemaičių dalis, Mažoji Lietuva, vakarų aukštaičiaikauniškiai)–pamatiniokamienokirtisircirkumfleksas:metatoninisšaknyje(bat-uo-ti,juõd-uo-ti,mag-uo-ti;pik-uo-ti;ml-yn-uo-ti) ar būdvardžio priesagoje (gelt-õn-uo-ti, raud-õn-uo-ti), taip pat atsiradęs šaknyje, atkėlus į ją kirtį iš būdvardinės priesagos (get-on-uo-ti, raũd-on-uo-ti). Išskirtųarealųribosegalimospereinamosioszonossuskirtingaiskirčiavimo tipais.Pvz.,tiekpriesagos-uo-ti,tiekcirkumfleksinėsšaknieskirtisdažnivakarųaukštaičiųkauniškių(tikėtina,iršiauliškių)tarmėse,kartaissuabiemvariantaistojepačioješnektoje.Galimąankstesnįcirkumfleksinėsšaknieskirčio platesnįpaplitimąrytiniamearealeliudijaXXa.pradžiosšaltiniųminimitokio kirčiavimoreliktairytųaukštaičiuose(plg.irplatesnįlkuriuotitipoveiksmažodžiųšaknieskirčiopaplitimąšiameareale,žr.§9).Pavieniaisatvejaispasitaiko irkitokiųsmulkiųnukrypimųnuoaptartosiosgeografinėsdistribucijos,bendro kirčiavimotipųpasiskirstymovaizdoišesmėsneiškreipiančių. 9ŽEMĖLAPIS.Priesagos-uotivediniųišspalvųpavadinimųkirčiavimaslietuviųtarmėse(apibendrinimas)
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 98 ActaLinguisticaLithuanicaXCI § 22. Vedinių iš nepriesaginių cirkumfleksinės šaknies būdvardžių (gesvas,getas,raũsvas,mesvas,pikšvasetc.)aiškesneigeografineidistribucijainustatytipaliudytosmedžiagosnepakanka.Kaipirgalimatikėtis,rytiniame arealearjoparibiuoseyrapaliudytaspriesagoskirtis(gelt-úo-tiDs,rausv-úo-ti Šd),opietvakariniame–cirkumfleksinėsšaknies(getuotiK,Gs).Kaipelgiamasi šiuopožiūriuaktualiausiamešiaurvakariniame,t.y.kirčiuotosakūtinėsšaknies, areale,deja,aiškiaipasakyti negalima.Visipaliudyti pavyzdžiai yraiš pereinamojoplotoarvietovių,kurgalimasįvairuskirčiavimas,plg.priesagoskirtį gelsv-úo-ti(Šts33)gretašaknieskirčiogesv-uo-ti(Als34,Pln),raũsv-uo-ti(Ggr). 3.2.4.Cirkumfleksinėsšaknieskirčiokilmėirraida §23.Saussure’odėsniuiprieštaraujantiscirkumfleksinėsšaknieskirtisakūtinėspriesagos-(i)úo-tivediniuosenegalibūtisenas.Kadtaiesąsvėlyvaspačios lietuviųkalbosreiškinys,rodoirjokiųpanašiosmetatonijospėdsakųnebuvimas analogiškuoselatviųkalbosvediniuose,plg.la.bat-uô-t←bats;mn-uô-t← mns;sakan-uô-t←sakans. Tuotarpušiaurvakariniamelietuviųtarmiųarealepaliudytasakūtinėsšaknieskirtisgreičiausiailaikytinasišlaikytuarchaizmuvediniuoseiš1kirčiuotės būdvardžių(plg.§4).Visiemsminėtiesiemsspalvasreiškiantiemsakūtinėsšakniesbūdvardžiams,kuriųankstesnįkirčiavimąįmanomanustatyti,galimarekonstruotisenesnę1kirčiuotę: • bltas:plg.žem.nom.sg.fem.bált-a35,nom.pl.masc.bált-i36;nom.sg. pronom.bált-as-is37;adv.bált-ai38,39;dial.bált-um-as;la.bats; • júodas:plg.žem.nom.sg.fem.júod-a40,nom.pl.masc.júod-i41,adv. júod-ai42;júod-ym-ė1,júod-ym-as1,dial.júod-um-as;la.subst.juõds‘nelabasis,velnias’; 33 Plg.Šts:bat-uo-ti,ml-en-uo-ti;gelt-õn-uo-ti:júod-uo-ti,márg-uo-ti,raud-ón-uo-ti:pilk-úo-ti(žr. dar§27). 34 Plg.Als:gelt-õn-uo-ti:márg-uo-ti. 35 Girdenis2008:58(išn.112[bá.ltà]),87(išn.239). 36 Girdenis2012:88(išn.189[bât]). 37 KrtnŽ;ŠVŽŽ. 38 Girdenis2008:58(išn.112[báltâ·]);2012:88(išn.189[báltâ·]);KrtnŽ:38. 39 Plg.Būga1961:73. 40 LKŽ(Ms,KlvrŽ,Slnt);KrtnŽ;ŠVŽŽ. 41 Girdenis2008:73(išn.180[jọûd]),87(išn.244[j.ud]);2012:133(išn.378[jud]). 42 Girdenis2008:58(išn.112[judâ·]),73(išn.180[judâ·]);LKŽ(KlvrŽ).
Straipsniai / Articles 99 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida • pìlkas:plg.žem.nom.sg.fem.pìlk-a,nom.pl.masc.pìlk-i,adv.pìlk-ai43; • mlas → mlynas, mlinas, mlenas:plg.la.mẽļš‘mėlynas,violetinis’, mns‘juodas’. Cirkumfleksiniųšaknųget-,raũd-senąjąakcentinęvertęrekonstruotikiek sunkiau,tačiaujasturintyspriesaginiaibūdvardžiaigeltónas,raudónasmumsaktualiamešiaurėsvakarųLietuvosplotetaippatpriklauso1kirčiuotei(žr.LKAII 112žemėlapį).Tadirjųvediniųgeltón-uo-ti,raudón-uo-tikirčiavimasirgigali būtitraktuojamaskaipdėsningas. §24.Šakniescirkumfleksas(„tęstinė“priegaidė),matyt,atsiradęskaipikoninęfunkcijąatliekantisdarybospožymis(plg.§7).Juoimtàžymėtibūsenos reikšmė(besitęsiantisveiksmas,žr.§11),priešintagreičiausiaibūviokaitos reikšmei(t.y.„darytis tamartokiam,kaspasakytapamatiniu žodžiu“,plg. DLKG390t.44)ir(ar)padaromajaireikšmei(t.y.„darytitaiartokį,kaspasakyta pamatiniužodžiu“,plg.DLKG387tt.45),pvz.,*bat-uo-ti‘baltambūti,rodytis’: *bált-uo-ti‘baltėti’ir(ar)‘baltinti’(⇨bat-uo-ti:balt-úo-ti). §25.Šiųdienųtarmėsevisigalimikirčiavimotipaidaugiausiavartojamibūsenosirbūviokaitosreikšmėmis.Jeišnektojegalimikeliskirtingikirčiavimo tipai,jiedažniausiaine(be)priklausonuovediniodarybinėsreikšmės,plg.: • batuoti:baltúoti‘baltambūtiarrodytis’(ZnŽ:Grš),báltuoti‘t.p.’(ZnŽ: Slv); • juõduoti : juodúoti ‘būti, rodytis juodam; kam juodam judėti, kibždėti’ (ZnŽ:Lpl);pajuõduoti:pajuodúoti‘pasidarytijuodam,patamsėti(irperkeltinereikšme:supykti,įniršti)’(ZnŽ:Grš); júoduoti‘būti,rodytisjuodam’ir‘juosti,juodyti’(ŠVŽŽ); • pikuoti‘būti,rodytispilkam’ir‘darytispilkam,pilkėti’(LKŽ:Grg);išpìlkuoti(LKŽ:Plt);išpilkúoti(LKŽ:Šts)‘pasidarytipilkam’; • geltõnuoti‘geltonambūti,geltonamatrodyti’,pageltõnuoti‘pasidarytigeltonam’(LKŽ:Als); • raudónuoti‘būti,rodytisraudonam“ir‘rausti’(ŠVŽŽ); • mlynuoti‘būtiaratrodytimėlynam’:pamlynuoti‘pasidarytimėlynam’ (ZnŽ:Lkč) • etc. §26.Padaromąjareikšmenagrinėjamiejiveiksmažodžiailiudijamiganaretai.VieninteliaiLKŽfiksuojamiatvejaiyra:marg-úo-ti(NdŽ,Ėr),gelton-úo-ti (NdŽ),raudon-úo-ti(NdŽ,Srd,Ėr),mėlyn-úo-ti(Ėr,Pc,Lnkv).Visaisšiais 43 ŠVŽŽ;Girdenis2008:87(išn.244);NdŽ. 44 Ar„pagrindiniužodžiureiškiamosypatybėsatsiradimo“reikšmei(LKGII249). 45 Ar„pagrindiniužodžiunusakytosypatybėssuteikimokamnors“reikšmei(LKGII249).
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 100 ActaLinguisticaLithuanicaXCI atvejaismatomastikpriesagoskirtis46.Rytiniametarmiųarealešiosreikšms veiksmažodžiaikirčiavimunesiskirianuokitųreikšmiųveiksmažodžių,plg.: • margúoti‘darytismargam,margėti’:pamargúoti‘padarytimargą,pamarginti’(LKŽ:Ėr); • paraudonúoti‘pasidarytiraudonosspalvos’:suraudonúoti‘suteptiraudonai’(LKŽ:Ėr). §27.Negausiaisatvejais,kaivienamešaltinyjepaliudytikelitopatiesveiksmažodžio kirčiavimo variantai skirtingomis reikšmėmis, cirkumfleksinės šaknieskirtispaprastaibūdingasbūsenos,oveiksmažodžiopriesagoskirtis–būvio kaitosarpadaromajaireikšmei47,plg.: • juõduoti‘būti,rodytisjuodam;kamjuodamjudėti,kibždėti’:juodúoti ‘darytisjuodam’(ZnŽ:Snt48;plg.irNdŽ); • maguoti(=magaliuoti‘inbuntem,farbenreichemWechselglänzen,ein buntesAussehenhaben’):margúoti(=márginti‘buntmachen,buntfärben,buntdurchwirken’),margúotis(=magti‘buntwerden,verschiedene Farbenannehmen’)(NdŽ); • pikuoti (irpilkúoti?49)‘grauschimmern’:pilkúoti(=pilkti‘grauwerden, angrauen’)(NdŽ); • getonuoti‘gelbscheinen,gelbschimmern’:geltonúoti(=geltóninti‘gelb färben’)(NdŽ); • raũdonuoti‘atrodytiraudonam’:raudonúoti‘rausti,darytisarbūtiraudonam’(DkšŽ). ĮdomusatvejismatomasŠatėse(šiaurvakarinioirpietvakarinioarealųkontaktozonoje),kurbūsenosveiksmažodis batuoti‘baltambūti,baltamrodytis’ fiksuotassumetatoniniucirkumfleksu,obūviokaitosveiksmažodžiai–suišlaikytuakūtu(apsijúoduoti,užjúoduoti‘pasidarytijuodam’,pamárguoti‘pasidaryti margam,pamargėti’)arpriesagoskirčiu(išpilkúoti‘pasidarytipilkam’). §28.Šakniescirkumfleksas,kaipbūsenosreikšmėsžymiklis,atsiradęstiek nuosenokirčiuotoseakūtinėsešaknyse(t.y.vediniuoseiš1kirčiuotėsbūdvardžių,pvz.,báltas*1→*bált-uo-ti⇨bat-uo-ti,plg.§4),tiekcirkumfleksinės 46 IšskyrusnebentraudonuotipaliudijimąNdŽ,kurabukirčiavimovariantai(raũdonuoti ir raudonúoti)pateikiamikartuirvisostrysreikšmėsnurodytosbesantykiosukirčiavimu(kitaipneigeltonuoti,juoduoti,marguoti,pilkuotiatvejais),tačiaugreičiausiaitaitėratikredakcinisnetikslumas. 47 Priešingas atvejis matomas nebent A. Baranausko užrašytuose literatūriniuose tekstuose: Kàd gʹatonuoja żalì łapẽlei(būviokaita):Dõ gʹałtonúoja płótai kwiētẽlū(būsena)(abiejųtekstųautorė–tapatiR5[kupiškėnų]tarmėsatstovėišPajuodupio,plg.31išnašą;kirčioženklusBaranauskas, matyt,sudėjęssavonuožiūra),žr.Baranowski1920:435,439. 48 Betplg.tospačiosšnektospajuõduoti‘pasidarytijuodam,patamsėti’(ZnŽ:Snt). 49 IšNdŽužrašymoneaišku,aružrašymaspilkúotitaikytinastikbūviokaitos,arirbūsenosreikšmei.
Straipsniai / Articles 101 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida kilmės šaknyse: prieš tai netekusiose kirčio dėl Saussure’o dėsnio (pvz., ge- tas*2→*get-uo-ti > gelt-úo-ti⇨get-uo-tiar*geltónas1→*gelt-ón-uo-ti⇨ get-on-uo-ti),ogalbūtirnuosenonekirčiuotose,jeivediniuosekirtįgaudavusi veiksmažodžiopriesaga(t.y.getas*4→*gelt-úo-ti⇨get-uo-ti;*geltónas3→ *gelt-on-úo-ti⇨get-on-uo-ti,plg.§19). §29.Tikėtina,kadatsiradęskažkuriamelietuviųkalbosvartojimoplototaškeirvėliauišplitęslikusiameplote,aptariamasisreiškinysšiaurvakariniotarmių arealotaipirnepasiekė.Čiaikišiųdienųišlikęsarchajiškasbált-as→bált-uo-ti ir geltón-as → geltón-uo-ti tipo kirčiavimas (galbūt ir dėsningas gesv-as → gelsv-úo-tikirčiavimas,norsduomenųtamtvirtaiteigtinepakanka,žr.§22). Pereinamajameplotetarppietvakarinioiršiaurvakarinioarealųgalimiirįvairūsantrinėskilmėsdariniai,pvz.,cirkumfleksoįvedimasneįšaknį,betįsenąją kirčiovietąišlaikančiąbūdvardžiopriesagą(*geltón-uo-ti⇨gelt-õn-uo-ti),taip patskirtingųkirčiavimotipųkombinacijostojepačioješnektoje,priklausomai nuokonkretausveiksmažodžioir(ar)jodarybinėsreikšmės(plg.Šts:bat-uo-ti, ml-en-uo-ti,gelt-õn-uo-ti:júod-uo-ti,márg-uo-ti,raud-ón-uo-ti:pilk-úo-ti;Als: márg-uo-ti:gelt-õn-uo-ti). Tuotarpurytiniametarmiųarealecirkumfleksinėsšaknieskirtisaptariamojotipoveiksmažodžiuoseanksčiaugreičiausiaibuvoišplitęs(kaipirlkuriuoti tipovediniųatveju,žr.§9),jeiirnevisameplote,taibentjauplačiauneišiomisdienomis,tačiauanksti(anksčiauneilkuriuotitipovediniuose)nunykęs. Nunykimą,matyt,lėmėvislabiauįsigalintisdominacinispriesagos-(i)uotivediniųpriesagoskirtisirbūtinybėsatskirtibūsenosreikšmėsveiksmažodžiusnuo būviokaitosir(ar)padaromosiosreikšmėsveiksmažodžiųišnykimas,pastarosiomisreikšmėmisįsigalėjuskitųpriesagųvediniams(pvz.,balt-t-i,bált-in-ti). IššioarealotokskirčiavimasplintavisojeLietuvojeiršiandienąjauyrakodifikuotaskaipvienintelisgalimasbendrinėjekalboje. 3.3. Kitiatvejai §30.Beaptartųjųdviejųtipų,paliudytairįvairiųkitųnepriesaginiokirčio priesagos-(i)uotivedinių,kuriųnegalimalaikytisenaisarchaizmais,atspindinčiaispamatiniųžodžių1kirčiuotę,tačiaupaprastaineprieštaraujančiųpaveldėtajam dėsningumui. Juose paprastai būna kirčiuota akūtinė šaknis (vienskiemeniuosepamatiniuosekamienuose)arbadaugiaskiemeniųpamatiniųkamienų negalinisskiemuo.Beveikvisuometšaknies(pamatiniokamieno)kirtisliudijamasvakariniamelietuviųkalbostarmiųareale(daugiausiaMažojojeLietuvoje), dažnaigretapriesaginiokirčiovariantų.Jeižodžiaivartojamiirrytiniameareale, čiajiepaprastaituritikpriesagoskirtį.
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 108 ActaLinguisticaLithuanicaXCI Mst–Musteika(PPAŽ) Mtl–Meteliai,Lazdijųr. Mžk–Mažeikiai Nm–KudirkosNaumiestis,Šakiųr. Nmk–Nemakščiai,Raseiniųr. Nsm–Nuosamai,Skuodor.(ŠVŽŽ) Nt–Notėnai,Skuodor. Ob–Obeliai,Rokiškior. Pal–Paluknė,Skuodor.(ŠVŽŽ) Pc–Pociūnėliai,Radviliškior. Pgg–Pagėgiai Pkš–Pakšteliai,Šiauliųr.(DūnŽ) Pl–Palėvenė,Kupiškior. Pln–Plungė Plš–Palūšė,Ignalinosr. Plt–Plateliai,Plungėsr. Plv–Pilviškiai,Vilkaviškior. Plvn–Panėvenėlė,Kupiškior. Pn–Panevėžys Pnd–Pandėlys,Rokiškior. PnmR–Panemunis,Rokiškior. Ppl–Papilys,Biržųr. Prk–Priekulė,Klaipėdosr. Prlg–Prialgava,Skuodor.(ŠVŽŽ) Prng–Paringys,Ignalinosr. Psl–Pasaliai,Vijosr.[Baltarusija](LzŽ) Pš–Pašvitinys,Pakruojor. Pv–Pivašiūnai,Alytausr.
Straipsniai / Articles 109 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida Pvn–Pavandenė,Telšiųr. PvnR–rytinėPavandenėsapylinkėsdalis(TelšiųirKelmėsr.)(DūnŽ) Pžrl–Paežerėliai,Šakiųr. R5–MundartR.5(=Rytczaipenktji)[Kũpiszkioparõpijos,Skõpiszkioparõpijos,Czadasũparõpijos](Baranowski1920:1–31) Rdm–Rudamina,Lazdijųr. Rdn–Raudėnai,Šiauliųr. Rk–Rokiškis Rm(1)–Ramygala,Panevėžior. Rm(2)–Rimašiai,Poškoniųapyl.k.(DvŽ;nepainiotinasuLKŽ:Rm–Ramygala, Panevėžior.) Rs–Raseiniai Rš–Rimšė,Ignalinosr. Rt–Rietavas,Plungėsr. Rud–Rudnia,Varėnosr. Sg–Saugos,Šilutėsr. Skp–Skapiškis,Kupiškior. Skr–Skirsnemunė,Jurbarkor. Slm–Salamiestis,Kupiškior. Slnt–Salantai,Kretingosr. Slv–Slavikai,Šakiųr. Smal–Smalvos,Zarasųr. Smln–Smalininkai,Jurbarkor. Smn–Simnas,Alytausr. Snt–Sintautai,Šakiųr. Sr–Siaurimai,Poškoniųapyl.k.(DvŽ;nepainiotinasuLKŽ:Sr–FeliksasSragys […]) Srd–Seredžius,Jurbarkor. Srj–Serijai,Lazdijųr.
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 110 ActaLinguisticaLithuanicaXCI Srp–Serapinai,Kretingosr.(ŠVŽŽ) Srpt–Sriauptai,Skuodor.(ŠVŽŽ) Srv–Surviliškis,Kėdainiųr. Šd–Šeduva,Radviliškior. Šek–Šekai,Skuodor.(ŠVŽŽ) Šk–Šakiai Škn–Šakyna,Šiauliųr. Šll–Šilalė Šlt–Šaltiniai,Dieveniškiųapyl.k.(DvŽ) Šmn–Šimonys,Kupiškior. Šn–Šunskai,Marijampolėsr. Šts–Šatės,Skuodor. Šv–Švėkšna,Šilutėsr. Švnč–Švenčionys Tl–Tešiai Trg–Tauragė Trgn–Tauragnai,Utenosr. Trk–Tirkšliai,Mažeikiųr. Trkn–Truikinai,Skuodor. Tvr–Tverečius,Ignalinosr. Up–Upyna,Šilalėsr. Ut–Utena Užv–Užventis,Kelmėsr. Vab–Vabaliai,Skuodor.(ŠVŽŽ) Varn–Varniai,Telšiųr. Vdk–Viduklė,Raseiniųr. Vds–Vidsodis,Kelmėsr.(DūnŽ) Vgr–Vegeriai,Akmenėsr.
Straipsniai / Articles 111 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida Vin–Vindeikiai,Skuodor.(ŠVŽŽ) Vj–Vajasiškis,Zarasųr. Vkš–Viekšniai,Mažeikiųr. Vkšn–Viekšnaliai,Telšiųr.(DūnŽ) Vlk–Valkininkai,Varėnosr. Vlkv–Vilkaviškis Vrp–Varputėnai,Šiauliųr.(DūnŽ) VšR–VišakioRūda,Marijampolėsr. Vvr–Veviržėnai,Klaipėdosr. Vž–Vėžaičiai,Klaipėdosr. Zrv–Zervynos(PPAŽ) Žbr–Žebrokai,Skuodor.(ŠVŽŽ) Že–Žemytė,Skuodor.(ŠVŽŽ) Žlt–Žaltynųkaimasirapylinkė(ZnŽ) Žr(1)–Žarėnai,Telšiųr. Žr(2)–Žiūrai(PPAŽ;nepainiotinasuLKŽ:Žr–Žarėnai,Telšiųr.) Žvr–Žvirgždaičiai,Šakiųr. Žž –Žižmai,Dieveniškiųapyl.k.(DvŽ;nepainiotinasuLKŽ:Žž–Žiežmariai, Kaišiadoriųr.) SUTARTINIAIŽENKLAI >,<–fonetinėraida ⇨,⇦–nefonetinėraida(pakitimasdėlanalogijosirpan.) →,←–daryboskryptis
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 112 ActaLinguisticaLithuanicaXCI ŠALTINIAI ABar–AntanoBaranauskotarmiųtekstai(žr.Baranowski1920:435,439). BŽ–JonoBaronožodynas(žr.Baronas1932). KBūg–KazimieroBūgosraštai(žr.Būga1959:144,488). DkšŽ–Daukšių krašto žodynas,aut.V.Labutis,Vilnius:Almalittera,2002. DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, įvairūs leidimai, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. DP–MikalojausDaukšosPostilė,1599(pavyzdžiaicituojamipagal:Skardžius1935). DrskŽ – Druskininkų tarmės žodynas, aut. G. Naktinienė, A. Paulauskienė, V.Vitkauskas,Vilnius:Mokslas,1988. DūnŽ–Šiaurėsrytųdūnininkų šnektų žodynas,aut.V.Vitkauskas,Vilnius:Mokslas, 1976. DvŽ–Dieveniškių šnektos žodynas1–2,Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas,2005–2010. J–AntanoJuškosžodynasirnespausdintosdaliesrankraštis(cituojamapagalLKŽ). K–FrydrichoKuršaičiožodynai(žr.Kurschat1870–1874;1883). KDonel–KristijonoDonelaičiotekstai(cituojamapagalLKŽ). KltŽ–Kaltanėnų šnektos žodynas,aut.A.Vilutytė,Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas, 2008. KpŽ–Kupiškėnų žodynas1–4,aut.K.Vosylytė,Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas, 2007–2014. KrtnŽ–Kretingos tarmės žodynas,aut.J.Aleksandravičius,Vilnius:Lietuviųkalbos institutas,2011. KzRŽ–Kazlų Rūdos šnektos žodynas1–2,aut.A.Pupkis,Vilnius:Lietuviųkalbos institutas. LKŽ(e) –Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), e. variantas, red. kolegija G.Naktinienė,J.Paulauskas,R.Petrokienė,V.Vitkauskas,J.Zabarskaitė,vyr.red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieigainternete:https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/. LzŽ–Lazūnų tarmės žodynas,aut.J.Petrauskas,A.Vidugiris,Vilnius:Mokslas,1985.
Straipsniai / Articles 113 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida NdŽ–Wörterbuch der litauischen Schriftsprache. Litauisch-Deutsch/Lietuvių rašomosios kalbos žodynas. Lietuviškai-vokiška dalis 1–5,bearb./sud.M.Niedermann,A.Senn, F.Brender,A.Salys,Heidelberg:CarlWintersUniversitätsverlag,1932–1965. PPAŽ–Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas1–2,aut.A.Leskauskaitė,V.Ragaišienė, Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas,2016–2019. R–PilypoRuigiožodynas(žr.Ruhig1747). Sch–AugustoSchleicheriodarbai(žr.Schleicher1857). ŠVŽŽ–Šiaurės vakarų žemaičių žodynas1–2,aut.R.Vanagienė,Vilnius:Lietuvių kalbosinstitutas,2014–2015. VaigŽ–Dabartinės Vaiguvos šnektos žodynas,aut.I.Švarcaitė,Vilnius:Versmė,2023. VdškŽ –Vidiškių šnektos žodynas, aut. Ž. Markevičienė, A. Markevičius, Vilnius: Lietuvosedukologijosuniversitetas,Lietuviųkalbosinstitutas,2014. ZnŽ–Zanavykų šnektos žodynas1–3,Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas,2003–2006. LITERATŪRA Baranowski Anton 1920: Litauische Mundarten 1: Texte, Leipzig: Verlag von K.F.Koehler. BaronasJonas1932:Rusų–lietuvių žodynas,2-asleidimas,Kaunas:Sakalobendrovė. BūgaKazimieras1959:Rinktiniai raštai2,Vilnius:Valstybinėpolitinėsirmokslinės literatūrosleidykla. BūgaKazimieras1961:Rinktiniai raštai3,Vilnius:Valstybinėpolitinėsirmokslinės literatūrosleidykla. DLKG–Dabartinės lietuvių kalbos gramatika,red.V.Ambrazas,4-ojipataisytalaida, Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas,2006. DyboVladimirA.1981:Slavjanskaja akcentologija. Opyt rekonstrukcii sistemy akcentnych paradigm v praslavjanskom,Moskva:Nauka. GirdenisAleksas2003:Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai,Vilnius:Moksloir enciklopedijųleidybosinstitutas. GirdenisAleksas2008:Žemaičių dzūkai. Tekstai su komentarais,Vilnius:Moksloir enciklopedijųleidybosinstitutas. GirdenisAleksas2012:Šiaurės žemaičių Skuodo zona. Tekstai su komentarais,Vilnius: Vilniausuniversitetoleidykla.
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 114 ActaLinguisticaLithuanicaXCI KurschatFriedrich1870–1874:Deutsch-littauisches Wörterbuch1–2,Halle:Verlag derBuchhandlungdesWaisenhauses. KurschatFriedrich1883:Littauisch-deutsches Wörterbuch,Hallea.S.:Verlagder BuchhandlungdesWaisenhauses. LaigonaitėAdelė1978:Lietuvių kalbos akcentologija,Vilnius:Mokslas. LaigonaitėAdelė2002:Lietuvių kalbos akcentologija,Vilnius:Gimtasisžodis. LKAII–Lietuvių kalbos atlasas2:Fonetika,ats.red.K.Morkūnas,Vilnius:Mokslas, 1982. LKG II –Lietuvių kalbos gramatika 2: Morfologija, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis,1971. Rinkevičius Vytautas 2010:Kaikurieteoriniaimorfologinėsakcentologijoskoncepcijosaspektai.–Baltistica56(1),9–43. Rinkevičius Vytautas 2015: Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1, Vilnius: Vilniausuniversitetas. Philipp Ruhig 1747: Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon, [Königsberg:]J.H.Hartung. SchleicherAugust1857:Litauisches Lesebuch und Glossar,Prag:J.G.Calve’sche Verlagsbuchhandlung. SkardžiusPranas1935:Daukšos akcentologija,Kaunas:VDUHumanitariniųmokslųfakultetas. SkardžiusPranas1943:Lietuvių kalbos žodžių daryba,Vilnius:Lietuvosmokslųakademija,Lietuviųkalbosinstitutas. SkardžiusPranas1998:Raštai3,Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas. SkardžiusPranas1999:Raštai5,Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas. Stundžia Bonifacas 1985:Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: Petroofsetas. StundžiaBonifacas2014:Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija,Vilnius:Eugrimas. ŠlapelisJurgis1920–1922:Lietuvių kalbos žodynas, išverstas rusiškai, lenkiškai ir vokiškai,Vilnius:„Žaibo“spaustuvė. ŠlapelisJurgis1921:Lietuvių ir rusų kalbų žodynas,Vilnius:M.Šlapelienėsknygynas,„Žaibo“spaustuvė. ŠlapelisJurgis1929:Lenkiškas lietuvių kalbos žodynėlis,Vilnius:„Rucho“spaustuvė.
Straipsniai / Articles 115 Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida ŠlapelisJurgis1940:Kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas,antrojilaida,Vilnius: M.ŠlapelienėsLietuviųKnygynas,spaustuvė„Raida“. VLKK2005:Valstybinėlietuviųkalboskomisija.RekomendacijaDėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo,2005m.gegužės5d.,Nr.R-8(k-15). VLKK2013:Valstybinėlietuviųkalboskomisija.ProtokolinisnutarimasDėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. rekomendacijos Nr. R-8 (k-15) „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo“ pakeitimo ir papildymo,2013m.spalio3d., Nr.PN-10(k-15.1). Zinkevičius Zigmas 1992:Lietuvių kalbos istorija 5: Bendrinės kalbos iškilimas, Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidykla. ZinkevičiusZigmas1994:Lietuvių kalbos dialektologija,Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidykla. AccentuationHistory ofLithuanianVerbsin-(i)uoti SUMMARY IntheaccentuationhistoryofLithuanianverbsin-(i)uoti,thefollowingprocessescould beobserved: 1. In the earliest reconstructible stage, the suffix -(i)uo- functioned as a nondominantstrongone:verbsderivedfromaccentuallyimmobilewordswerestressedonthe root(derivationalbase),e.g.,vj-uo-ti←vj-asa.p.1,whileverbsderivedfrommobile wordswerestressedonthesuffix,e.g.,kelm-úo-ti←kélm-asa.p.3. 2. Inverbsderivedfromimmobilenon-acutewords(moreprecisely,wordswitha non-acutestem-finalsyllable,e.g.,a.p.2nouns),thestressshiftedfromtheroot(i.e.the lastsyllableofthederivationalbase)tothesuffixduetoSaussure’slaw,e.g.*paš-uo-ti > parš-úo-ti(←paš-asa.p.2),makingnon-suffixstressimpossiblesaveinverbsderived fromimmobileacutewords(i.e.wordswithanacutestem-finalsyllableorastressednonstem-finalsyllableregardlessoftone/quantity,e.g.a.p.1nouns). 3. Withthespreadofaccentualdominanceinderivatives,suffixstresscametobe generalizedtoverbsthathad retainedtheirnon-suffix stress afterSaussure’slaw.This generalization has already been largely completed in today’s standard Lithuanian, but instancesofretainednon-suffixstressinverbsderivedfroma.p.1nounsareattestedin MikalojusDaukša’stexts,FriedrichKurschat’sdictionary,earlynormativedictionaries,and moderndialects.
SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 116 ActaLinguisticaLithuanicaXCI 4. IntheperiodafterSaussure’slaw,newverbswithastressedcircumflexrootbegan toappear,inwhichthecircumflexhadaniconicfunction:itmarkedaslow,prolonged action or state. There were two types of such verbs, exemplified by lk-ur-iuo-ti and bat-uo-ti, respectively. 5. Thelkuriuotitypeistheresultoftheextensionofthesuffix-(i)uo-to verbs in -ur-ti and -ul-ti,whichwerecharacterizedbyrootcircumflexasamarkerofattenuate durativemeaning.Rootcircumflexwastransferredfromtheseverbsto-(i)uo-tiverbs,as wellastoothersuffixalverbalformations(e.g.lkur-iau-tietc.).Accordingto20th-century sources,thiscircumflexrootstressissharedbyalmostallLithuaniandialects,albeit,in muchofeasternLithuania,itisattestedalongsidesuffix-stressedforms. 6. Inbatuoti-typeverbs,i.e.derivativesfromadjectivesdenotingcolors(andsimilar qualities),therootcircumflexhasprobablyemergedasameanstodistinguishessiveverbs fromfientiveand/orfactitiveverbs.Thisaccentuationtype(i.e.circumflexrootstress) ismainlyfoundinsouthwesterndialects.Ithasprobablyneverexistedinnorth-western Lithuania,wheretheinheritedformbált-uo-ti isstillinuse,whereas,intheeast,itwas almosttotallydisplacedbysuffixstress(i.e.balt-úo-ti)inthe20thcentury. 7. The normative works from the 20th and 21st centuries testify to the gradual disappearanceofcircumflexrootstressandthespreadofsuffixstressinbothtypesofverbs. InstandardLithuanian,non-suffixstresshascompletelydisappearedinbatuoti-typeverbs, whileitisstillpossibleinthelkuriuoti-typeverbs. 8. InwesternLithuaniandialects(especiallyinLithuaniaMinor),non-suffixstress mayalsoappearinvariousotherverbsofmorerecentorigin,usuallywithoutviolating theinheritedprinciplethatstressisonlypossibleinacutemonosyllabicrootsornon-final syllablesofmultisyllabicderivationalbases.Thesecanbeonomatopoeic(e.g. čìvyr-uo-ti) orotherwiseexpressiveverbs(e.g. tàlaž-uo-ti),recentGermanisms(e.g.býdel-iuo-ti),and remodeledverbsin -(i)oti (e.g.páin-iuo-ti). Įteikta2024m.birželio25d. SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ Baltistikos katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 5, LT-01131 Vilnius, Lietuva sandra.luksaite-r[email protected]tud.vu.lt sandralituanist[email protected]om VYTAUTASRINKEVIČIUS Vilniaus universitetas Baltistikos katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 5, LT-01131 Vilnius, Lietuva vytautas.rink[email protected]