scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Brėžiant Vyžuonų ribą: šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias

Darius Ivoška; Andrej Ryčkov

Abstract

Straipsnis paremtas unikalių, Jogailos universiteto bibliotekoje Krokuvoje (Lenkija) saugomo rankraščio, duomenų analize. 1469–1477 metais datuojamame liudininkų apklausos protokole minimi du svarbūs istoriniai faktai, reikšmingi ir istorinių, ir lingvistinių tyrimų perspektyvoje, t. y. Brinkliškių kelio, tuo metu ženklinusio dalį Vyžuonų valdų ribų paliudijimas ir 99 liudininkų įvardijimas. Šiame darbe analizuojama protokolo archyvavimo istorija, minimo kelio lokalizavimo ir jo vardo kilmės klausimai, aptariamas istorinės atminties perdavimas. Liudininkų vardų tyrimu atskleidžiamos XV a. antroje pusėje vyravę asmens identifikavimo ir įvardijimo polinkiai, juos lėmusios aplinkybės.

Full text

Artikeln Articles 11 / DARIUSIVOŠKA Lietuviųkalbosinstitutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-3898-0000 Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: onomastika, historischer baltischer vardyns, sprachlicher kontakte. ANDREJ RYČKOV Lietuvos istorijos institutas (Lietuwisches Geschichtsinstitut) ORCID id: orcid.org/0000-0002-7008-9990 Wissenschaftlichen Forschungsrichtung: LDK Rechts und politische Kultur XIIIXVI a. DOI: doi.org/10.35321/all91-01 BRŽIANT VYŽUON RIB: NAIURS ORT LIETUVOS XV A. ASMENVARDŽIAI IR (NE)PAMIRŠTAS KELIAS* Mapping the Boundaries of Vyžuonos: 15th-Century Personal Names and the Enduring Legacy of North-Eastern Lithuania ANOTATIUM Die Unterscheidung basiert auf unikalien, Jogails Universitäts Bibliothek in Krokuwie (Lenkija) gespeicherter Handschrift, Datenanalyse. 14691477 Jahren datiojamame Zeugenuntersuchungsprotokolle minimi zwei bedeutungsvolle geschichtliche Fakten, bedeutende und historischen, und lingvistischen Forschungsperspektive, d. i. Brinkkies Straud, einen Teil der Grenzen der Vyžuonischen Herrschaften und ein Protokoll zu 99 Zeugen in diesem Arbeit analysiert wird die Geschichte der Archiwaerung, Lokalisierung und seine Namensberatenschaft, umgeben wird der historischen Erinnerung * und der Veröffentlichung des Artikels Tom Dariusz, Dariusz, Dr. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 12 Acta Linguistica Lithuanica XCI Übertragung. Liudininkų namensü untersuchim offenbarten XV a. zweitereisige weraven Person identifizierungs und eingefährdigungs polinkiai, sie lėmusios umstände. ESMINIAI WORDŽIAI: Vyžuonos, zemävaldas grenz, sakytinė und rašto kultūra, historischer vardyns, persönvardžiai, historische kilder. ANNOTATION The article explores a unique manuscript housed in the Jagiellonian University Library in Krakow, Poland, focusing on a witness interview protocol dated between 1469 and 1477. The protocol highlights two key historical elements relevant to both historical and linguistic archiving, investigates the location and research:theBrinkliškėsroad,whichdefinedpartoftheVyžuonosestateboundariesat thetime,andthenamingof99witnesses.Thepaperdelvesintothehistoryofprotocol etymology of the Brinkliškės road, and examines the transmission of historical memory. Additionally, the study analyses the witness names KEYWORDS: Vyžuonos, boundaries of land ownership, oral and written touncoverthetrendsinpersonalidentificationandnamingpracticesprevalentinthelatter halfofthe15thcenturyandthefactorsinfluencingthesepractices. culture, historical onomasticon, personal sources. Wir wissen, dass die Grenze Brinkliškių Straße, a Algirdas festlegte [šią] die Grenze Klausinėjami über Vyžuonų dvaro, gehöriges Radvilai Astikaičiui (†1477)1, obwohl die Grenze bei Užpaliais erwähntus Wörter paeiliui einstimmig bestätigten die Vertreter Nachbarnisgemeineniä aus Gied, Utenos, Tauragnų, Braialninkų, auch drei Stanislovo (Stankaus) Sudivojai pawaliai2. Sie bezeugen Ereignisse, die vor etwa hundert Jahren stattgefunden haben: der große Vyžuonštis Kunirdas (†1377) setzte einen Teil der Grenze, deren physik in der Brinkelinskrautie atliep abgeschrieben wurde. 1 Plačiau über Vyžuonų dvarą siehe Malczewska 1985: 156157; Baliulis 2006: 98114. 2 Вдаем, что ж граница бринкгелева дорога, а лькгирдъ длал границу. BJ 329/99 [blaichen nenumerierten]. Plačiau виж. 1 priedą. Artikeln Articles 13 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias lape3, später stattgefundenes Gerichtsverfahren konnte sein schriftlich ganz dookumentiert sein, daher keine anderen Umstände des Gerichtsprozesses sind nicht bekannt4. Schwierku einereichmißmiisch zu antworten, mit welcher form kollektivenes erinnerungs kommunikcine oder kulturine erinnerung, dieses territorialen gemeomenien Mitglieders bezeugnis ist sietinas5. Beidejo, das grenzenwissen ist ersichert dank kommunikationsmemorie, da toji umfasst nesenly überlebentüe Vergangenheit (bis 75100 Jahre) und meistens reißt sich mit gewodinischen erzählungen. Andereu, das wissen konnte überwachsen werden oder praktikuert werden kulturellen erinnerungsformen im fall des wissens sollte ritualizuoter Ritual, soweit kollektiven erinnerung, nur war, nicht so viel mit dem benutzten selbst, mit Gemeomenien zu verfolgen und Brimtu remontieren6. industrielle Ebene erreichte sie etwas später während der Herrschaft von Alexander und Zygimant Senojo.7 Einerseits ist das bis unseren Tagen überlebende und in diesem Artikel veröffentlichte Protokoll der Befragung der Zeugen eine einzigartige Quelle, die ein besiklostantiges frühes Schriftpraxis AnotAliaksandroHrušos,KazimieroJogailaičioepochoje1440–1492metais LietuvosDidžiojojeKunigaikštystėjeintensyvėjoteisinėsraštijosekspansija,tarepräsentiert. Über solche Seiten, so schreiben Daten Protokolle belegen, geschrieben über die Interaktion dieser Kultur mit archajiška (pagoniška) sakytine Kult8. Chelkis, der Thomas Papurau Raistas 3rotnis Tolste geschrieben hat, wird diesen Dokument konjunktiv als Protokoll der Ermittlerbefragung bezeichnen, Atako Kolinas. Das beste Beispiel für das Protokoll ist, dass der Protokoll nie von einer Art von Kulturregistrierung (laute) oder von einer Art von Registrierung (laute) geprägt war. 4 Im Protokoll direkt erwähnt, dass Radvila Astikaitis die folgenden Zeugtniken zur Befragung der Gerichtsbeamten vorgelegt hat (Пана Родивиловых, воевод(ы) троцкого, свтковъ). Obwohl der Gegenstand des Gerichtsprozesses dem Befragungsprotokoll nicht gehört, ist er bekannt aus der Dorsalinschrift, die beim Archyvaufzeichnen des Dokuments erschien. Siehe. 1 (Original) Viele haben, dass Astikaitis ein Großkunig von Radika zu einem Teisme gehört. Siehe. 5 Breitere über Jano und Aleidos Assmanų kolektyvinės atmenties klassifikation siehe Assmann 1988: 919. 6 Über archajiškus baltiškus kelius und ihren aufsicht. siehe Čelkis 2021: 4958; über Brinkliškių kelią plačiau siehe 70 ausnašą. 7 Über Dokument acquisitionprozess in der Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. zweiter Hälfte XVI a. erster Hälfte plačiau siehe Hruša 2015: 200242; 2019: 236289. 8 Über die Beschaffung der Schriftkultur spälyvlicher Meduramžių frühyviger Naujųjų Zeiten in Lituanien und ihre santykįsusakytinekultūražr.Ališauskas2009;Hruša2015:364–412;2019:433–483. DARIUSIVOŠKA,ANDREJRYČKOV 14 Acta Linguistica Lithuanica XCI XIVXVI a., wies auf das, dass in Gerichtsverfahren, in denen zu behandeln Eigentums, Zemiens Grenzen, Revolien, Bajoritätsbeweisfragen, wie bezeigten, saugoję słowo pamięć i wymanę zwyczajową prawo, waren pasitelkiami ältige Leute (rus. starre Leute, muży starie, lot senes) (Čelkis labo: 121134). Unsere Protokusse in historischen Quellen bleiben oft anonymous. Es gibt nur 1522 Dokumenten, in denen die fünf senokai Markovo walsus (Markoskai, Minsko stikritis, Taivija) des Jahres 2023 zu faksieren sind. Und weniger als er und er er er em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em em Dieser Fallstudie, ihm dient es, die Zeit, die Umstände und seine Archiwaufnahme zu bestimmen, und die Geschichte seiner Archivierung. Nicht minder wichtige Aufgabe auszuklären, was war Protokole minim der Giedraičių, Utenos, Tauragnų und Balninkų Gemeinomen-Kollektiven und wie sie sich mit dieser Studie ausnahm. Galia will die Umstände des Namens der Straße ausnagern, der die Grenze der Regierungsregierungen markiert hat, und versucht ihn zu lokalisieren, und 99 tus11.Visųjųteisėspapročiųišmanymasiriškartosįkartąperduodamaatmintis turėjokeltipasitikėjimątiekbylosšalims(arbabentvienaiišjų,t.y.Radvilai Witnesses der Analyse geben Annahmen über mögliche Analysen der Anthroponimischen Raides polinki. 9 Miška Jevičius, Macovskis, Trusia, Ivanas Jurkovičius, Ivanas Šina Žukovičius (Čelkis 2023: 127–128). 10 Vermutlich, dass Schriftov wichtig war zu wissen und sich genauer der Zahl der Zeugen zu erinnern, um willendem unterscheiden eine Personį von dem anderen, Person eingefährdigungsaufgabe er markierte tašku. Žr. 2 priedą. Atitinkamai: 14 aus Giedraičių, 31 aus Utenos, 23 aus Tauragnų, 28 aus Balninkų, 3 Stanislovo (Stankaus) Sudjaiivočius unterwaldiniai Ž.r. 1 priedą. 11 Plačiau zr. 1 Anhang. Plg. Čelkis 2023: 121134. Artikeln Articles 15 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 1.DATATAVIS AND ARCHYVIN HISTORIA Trakados vaivados Radvilos Astikaičius Erwähnung Protokolle erlaubt dieses Dokument zu datieren preliminarisch XV a. 78 Jahrzehnt.12.Die Datenüberprüfung überprüflina papieriaus vandenženklis augtius kopfa (von welcher tarpuragio auswuß eine Blüte, die hatte sechs žiedlapius, und daher aus dem runter in die apauke nutüssesse lateinischer Wasserzenkel).Piccardo vandenženklis Datenbank14. Wasser mit Atkreiptinasdėmesysįtai,kadEdmunduiLaucevičuinebuvožinomašivandenženklioatmaina13.Jiatitinkavandenženklįnr.70183,įtrauktąįelektroninę Poperius gekleidet wurde in diesem Dokument verwendet, das im Jahr 1467 in Breisa (Tokamin Lombardie, Italien) geschrieben wurde.Es ist schwer zu bestimmen, wo ein Papierivil Papierblatt, das für den Protokoll verwendet wurde, in 1469 in Griechenland, aber nicht später in 1416 in Assen. Man glaubt, dass der Protokoll der Befragung der Zeugen wurde ausgezeichnet nicht teilt, und gesendet wurde dem gericht befugten Beamten†18. Letzterer stattdessen befragte die Zeugen, und als Beweismittel dem Gericht musste er eine schriftliche Aussage liefern. Atkreiptinas Aufmerksamkeit auf das, dass das Protokoll nicht anstempelt war. Aus dem können wir glauben, dass der Richter auf papierierte geschriebenem Zeugnis, und die eigene Autorenschaft verifizieren, wie und Protokoll, durchgeführt worden war verbal während oder nach dem Teismo Prozess, war ein Blatt, in dem das Vyšola, das in das Gericht gekommen war, und nicht in die Hände von Radvila Astutius und seinem Nachfolker. UWKL II 225). 13 Plg. Laucevičius 1967a: 203213, nr. 14411506. 14 Wasserzeichensammlung Piccard Online, nr. 70183; zugänglich internet: https://www.wasserzeichen-online.de/w/zisstruktur.php?ref=IT1365-PO-70183 [sieht 2024-06-13]. 15 Plg. Rábai 2021: 218243. Anot E. Laucevičiaus, XV a. papierius nach Lituą wurde eingebracht aus Italien, Frankreich und Deutschland (Laucevičius 1967b: 51). 16 Über den Handel mit Papierium mittelalterlicher Anglijoje siehe Rold Da 2020: 5893. 17 Natürlich, das tatsächliche Protokollverfassungsdatum musste näherer sein 1469 denn 1477 jahr. 18 Über Herrschergerichts Beamten diečkus, žvelgūnus, vaznius und laštininkus plačiau sie Valikonytė 2023:54–66. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 16 ActaLinguisticaLithuanicaXCI kurienors mažai reikšmingi, būtini išsaugoti ateities laikams19.Protokolaslengvai erkenntlich aus archyvar surašyto beschreibungo: alte Liste Zeugen wegen Užpalių und Vyžuonų atribojimo Brinkliškių keliu, den nutiesė Algirdas20. In diesem Fall bemerkenswert, dass Person, die archyvinį záznamą zusammengesetzt falsch verstanden protokolo teiginį Вдаем, что ж граница бринкгелева дорога, а лькги kelias длал границурд. Lithuanian didysis kunigais kelėštis Algirdas nustatą, betio neties, musste existieren noch vor der Grenzefeststellung. Paties Protokolls dorsalinener Teil gibt auch vier Aufzeichnungen, die erlauben zu entscheiden über seine ArchiwaufgeschichteXIX a.21 Die früheste Datenotinas im Mittelalter XVI. zweiter Seite zwischen22. Jame, wie und im ganzen Protokolltext, war noch nicht erwähnt das Düržuonų dvar. Remiantis Alberto Goštauto XVI. der erste halbe des Protokolls analogi (Ruskienė 99), many, dass Mikalo Ravilai und Jurgio Radvilos damals in den Archuchyos, XVI Vygaunasku war genau mit den Dokumenten der Vyžurin Gardonů als auch Regvila Askačiha Zeiten (Malewyta: 1561515-2015): 2015 wurde der Trumpa an der Dorsal an der Anur, nicht in einen anderen Dokumenten oder den Regierungsdokumenten erwähnt. Rad im Fall mit Trakų vaivada und Herrschermarschall Grigu Astikaičiu wegen der Gewalt beschlagnahmten Vyžuonų dvaro valstiečių nicht benutzte Protokolldaten24. Jau Jurgio Radvilos sohn Mikalojaus Radvilos Rudojo ar anūko Kristupo Radvilos Perkūnois, etwa Ende XVI. 19. Jahrhundert, vervarkt und neuend neue persönliche Archivus, pertalinisierten Protokollteil war noch einmal die Aufzeichnung Jame Jame 25. Es war pamintos Vyžuonos von 160 to, sogar getrennt, konnte leicht zu erkennen und zugeschrieben werden zu den Dokumenten des Vyžuonų dvoraus. Tais, Abim, das Dokument der Radvila acne, er war ein ... 20 Rejestr stary swiadkow na rozgraniczenie miedzy Uszpolem a Wizunami Bryngielowa droga, którą Olgird udziałał (AGAD, AWR, 160: 72). 21 Siehe Anhang 1 (Originalą). 22 Swiadkowie na uszpolskiey ziemię radziwilowskiey. Žr. 1 priedą (Originalą). 23 Plg. Ragauskienė 2015: 111138. 24 RIB 20: 912. Algirdas Baliulis glaubt, dass in diesem Fall erwähnes nicht gimines Biržų šarchive26. Später Pascha mit dem ganzen Archiv zu nutzen, er erwähnte überhaupt nicht seinen Großvater, argumentierte, dass jene Radviloms,betAstikamspriklausiusiosVyžuonos,plg.Baliulis2006:98–99.  25 Regestr stary swiadkow na rozgraniczenie miedzy Uszpolem a Wizunami. Plačiau – 1 priedas (Original). Artikeln Articles 17 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias Vyžuonų dvaro valstiečius beherrschte sein Vater Mikalojus Radvilaitis. RIB 20: 912. Algirdas Baliulis glaubt, dass in diesem Fall erwähnes nicht gimines Biržų šarchive26. Später Pusžuonos traf mit dem Archiv Puslovskis (lenk Pusłowscy) Familie, die, obwohl sie 1856 das Besitz an Graf Pusvardui Huten-Čapraški (Słownik XXIII 689), Vyugojo in den Händen seines letzten Vertreter des Edels des giminens Ks Ksaja, erhielt. Jahres 1999 (teneb). Aptarus Protokolls Lebensgeschichte, pereinem zu darin verschriebenen Datenanalysen. Um begreifen zu können, wie die litauischen Einnamigungsprinzipen im Sprachprotokoll entstanden sind, muss kurzum überblickgt werden, wie die litauischen Namen geschrieben sind und wie die im Sprachprotokoll erwähnten Namen bedeutend sind. 2. LIUDININK NAMDAI UND JE HÖFNISCHUNG REIKM HISTORINIO LIETUVI VARDYNOTYRIMAMS Iki Lietuvos krikšto dominavo vienanaris asmens įvardijimas tautiniu lietuviškos oder baltichs Ursprungs Namen (Maciejauskienė 1991: 2021). Vienanaris Eingebenijm war gewöhnlich allen, unabhängig von sozialer Lage. Patys erste litauischen Namen paluditi internationaler Bedeutungen diplomatischen Dokumenten sind litauischer kunigaikščių29, Mindaugo (1251, 1253, 1257 Mindowe rex Lettowie (PUB I, 1257, 1357 Mindowe dei gratia Lettowie (ten pat: 18 38)), Gedimino 1323 Gediminne dei gratia rexphanor rexum Ruthen (KDL 12)), Witto and Karibu et Fratous et Fratous ei eies Karbutanie frater regis (ten pat: 12) 4 und Pol. 26 Das geht aus der dritten Dorsalzeichen: No(mer) 10. Fasc(ykuł) 7. wizunskich. Žr. 1 priedą (Originalą). Über Radvilų Biržų und Kėdainių šakų archivinių aprašų specifiką sieh. Krom 2002: czynił Olhird. Žr. 1 priedą (Originalą). 11–14.  27 Ketvirtasdorsalinisįrašassietinasbūtentsulaikotarpiu,kuometprotokolaspatekoįPuslovskių archyvą:Regestr swiadkow o rozgraniczenia ziemi ouszpolskiey y outency: bryndhielowa droga, ktorą 28 Breitere über Puslovskien Kollektion siehe. 1998 m. vykusios ausstellungen Kataloge: Xawery 1998. 29 kunigaikščių Namen, genommenen aus historischen Dokumenten, in denen sie waren bezeuget in fremden Sprachen, sunormino und litauisches ihr lytis stellete Kazimieras Būga (I 1913/1958: 232–269). DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 18 Acta Linguistica Lithuanica XCI Nereikennt nützen nürden in diesem Zeitraum radus und nelietuviškos (nebaltiškos) ursprungnamen benannten, aber litauischen betrachtytų, Personen. Visų pirma terminus lietuvis (leitis) bezeichnete Mitglieding monarcho socialine miline organisation, und nur später genommen identiti mit etnine gruppe, noch später mit litauische politine nauta30. Beides kann nicht ausgeschlossen, dass und selbst Lituven sich benannten nichtbaltiškos ursprungnamen31. a., o besonders a. Anfang des XV. nahm įsigalėti dvinaris eingerntigung. Schalia vardo imta vartoti prädiger, die damals 1400 waren, allgemein, Persönlich präziser identifizierenden Wörter, neretai in Radiiję seinen kilmę (aramen leben) (MMAH 73). Beispielsweise, Otä naemesnika otä Poletskoga otä Montgirda (RLA), in diesem Fall in den Wohnplatz des Personals paskierten Pflicht und 104 am 14th Wodomosownen valizierung VI. 1402 1401. Kesgaylo et Zzwinwolt Wolymuntonis und kt. (ten pat), 1409 Andrei Olgerdowitsch, Witold Keistutiewitsch (RLA 138). Nach kilminglichen sekä und unternierer luomes Personen eingebenigung passierend vävauberisch oder beschreibenden apeliativus, tapenden Formgrund und XVI a.33 In Dieser Arbeit analysiertem Protokole über die Namen der Zeugen vertrauenswürdig in das Protokoll der Iliustration des Protokolls, wenn ein Person ein gleichnamiges Protokoll dem Palaustrnium überstellt Antariu. 30 Plg. Dubonis 2011: 395400; Dziarnovič 2017: 126128. 31 Pvz., Algirdo kariaunai gehörtene und stačiatikybę auspazinę Antanas, Jonas und Eustatijas (Baron pavardėms(Maciejauskienė1991:31).Pastebėtina,kadpirmojipaveldimągiminėsvardąįgijoLietuvosdidikųGoštautųgiminė,naudojusijįpervisąXVa. 2000); breiter siehe Zinkevičius 2005: 1552. 32 Kilmės oder Wohnsitz zu geben bei der Identifizierung Personì charakteristisch und früheren Zeiten, plg. 1264 Pabilte de Crowen, 1284 Rameyze de Kernowe (RSB 83, 84). 33 Letzter Giminens Mitglied Stanislovas Goštautas starė 1542 m. (Petrauskas 2003: 112; Ragauskienė 2015:118). Artikeln Articles 19 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 2.1. Kilmingų Zeugen Namen in Zeugenverhörprotokoll Nur ein geringer Teil der bezeichnenden Personen, beispielsweise die Herren aus Giedraičių, waren die Kilmingei. Über dies kann man nicht nur aus der Tatsache urteilen, dass nur die bezeichnenden Personen aus Giedraičių genannt werden. Beinahe alle übrigen bezeichnenden Personen werden nur namens genannt, und aus Giedraičių namens und vätažu34. In diesem Fall konnte der Kilminga Stanislovo (Stankaus) den untergeordneten der Briefe des Bräutigen Ekimä (da Ekihovič, brat M'ego Monić)35 sowie den Gineitis Kriačević (Kineit Kriačević)36 sein. Beides, er ist in der Liste der Udeniški Sudschäden hoch. Zweitens, zu Matzko und Mitzko pasikartijender vater zu väterns Namen indirekt vorkommend kartotieren vater's Namen. Beschreibend zwei Bruders Namen, angegeben zweiters Ginnistes mit erstem in Norijimas (brat ego). Übersetztus, bei Matzko und Mitzko pasikartijender vateris Kginivilič kann bedeuten, dass diese beiden Brüdern nicht sind. Pastebimai, dass nur damien's Nachname der Tatern der Lituanien Daus Daus demonis van Mantas (Doumon) ist, und nur 3333, 3333, 333 und 333 von den Tatern der Lituanien ist. Von den Tatern der Lituanien und der Tatern der Lituanien ist der Name von Peter Wawinski. Name (PVS). ju atveju atmestinos, nes abejotina lenkų kalbos įtaka lietuviškam vardynui XV a. pradžioje. Prie neaiškios kilmės priskirtini ir tėvavardžiai Рачевич ir  35 Dėl Єда Екимович žr.„Valstiečiųvardailiudininkųapklausosprotokole“– Єда ir Єка. Монивил – Mañvilasšiandieniniamelietuviųvardynenesantis,betrekomenduojamaslietuviškasdvikamienis 36 Крячевич. Neaiški Gineičio (Китгине Крячевич) Vaterwardžio kilmė. Lietuviškų vardų su kamienu *Krec- *Kriac or *Kreč- *Kriačgibt. Turint omenyje, dass sūnus weiterhin namens litawišku, Vater des Namens auch sein sollte. Er sei gewesen aus pravardischen Ursprungs → apeliativer krsti krčia ‘purtyti; ‘kratyti; ‘lipyti, statyti, mūry oder kriciúoti ‘neduoti, lįsti in akti ramis. (LKŽe). DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 26 Acta Linguistica Lithuanica XCI IŠVADOS Apibendrinend den Protokoll der Zeugen ist darauf hinzuweisen, dass sein Text wurde aufgeschrieben um 14691477 m. papieriu, produziert im Norden Italiens. Nach dem, als Protokoll wurde verwendet Radvilos Astikaičius Gerichtsprozess wegen Vyžuonų dvaro ribų, er atsidūrė und vier Jahrhunderte lang war er gespeichert in den Archiven der Vertreter der Radvilų giminä. Später übernahm die Radžuonų vald über Puslovskiai, deren Hände auch mit valda dokumentii verbunden Protokolas Vyku Puslovski ausblieben bis Mitte des 20. Jahrhunderts. Nichts sichra kann sagen über Protokoll erwähnten Zeikers amžių. Entscheidend aus Handschrift datierung kann man meinen, dass svědininkai waren antros oder dritte Generations Vertreter nach Lithuaniens christšto annahme. Trotz schon etwa hundertjähriges dauertuches christianizationsprozesses, viele von ihnen die immer noch benutzten nautinigen litawiškai Namen. Daher Protokollhandschrift hinterlegt viel wertvolle Geschichte und sprachotyros Wissenschaftens. Ypač wichtige historischen Persönnennamen paliudij: • ergänzte die Liste litauischer historischer Personennamen mit 13 neuen Namen, nicht nur nicht vertouchten heute namensyne, sondern und nicht vorkommigenchten unter bekannten historischen Personennamen: einkamienische und dwikamienische nautinische litauische Namen Bernutis, Daugeidas, Kičius, Madenis Modenis, Melikis Mėlikis, Purpšys, Raugeta Raugeta, Rutis, Tratilas, Videita, Viešgalas, Žadutis Žimtodutis, Žvilis / /; • gab wichtige Informationen über die litauischen Innamendichium polinkius XV a. Visų pirma, auskalbüs 14er edlinglicher Zeugen aus Giedraičių vornamen, eingeschrieben zusammen mit väwischen. Nur einer zweiter oder drittes Generations nach LDK-Vertreter Daumanto's Vorname litauisch, aller anderen 38 christlich oder neaiškios Ursprungs zwischenpu aus 9 minimalen Vätagennamen (kiti drei Protokolle) 7 gibt es litauischen Vornamen nach den 61 in den vier Großgruppen der Valsininkai und zeigt noch immer eindeutiger litauischen Vornamen: aus dem Vornamen Stanisławski, aus dem Vornamen Stanisławski, aus dem Vornamen Stanisławski, aus dem Vornamen Stanisławski, aus dem Vornim und den Vornim. Aiškėja, dass christionichscher namen plitimas musste sein direkt verbunden mit kirchen und parapijų Netz sklaida. Protokollbildungszeit nur Giedraičiuose Artikeln Articles 27 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias seit 1410 handelte St. Baltramiejs kirche, derweil in Balninkuen, Tauragnu und Utenoje Kirchen wurden nur geschaffenXVI a. sandūroje66. Nenuestabu, dass litauischische Namen hier häufiger waren. Obwohl polinkis Verbreitungs christioniischer Namen offensichtlich, aber bemerkts spartus andererkalbischer Ursprungs Namens adaptaving litauischen Sprach, z. Mã., Jãčius, Mõčius, Pètkus, Stãnius und t. t. In diesem artikel erhoben bis jetzt undiskutiert in historischen dokumenten paludito Brengelischen weg, Prengelsche wegk, brinkgeleva дорога und Lithuaniens historiografijoje festgefinsten Brengeliškių kelio etimologies paieškų Frage. Einareikšmio Antworten zu dieser Frage finden konnte nicht, daher, trotz Vorschlags des Protokole den Objekten zu nennen Brinkliškių keliu, bleibt Ort und alternativen Erklärungen über diesen Weg übrig. Außerdem, transformuota diese Straße ist bis diesen Tagen der älteste aus bekannten Lithuanian Staatswerke. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA AGAD, AWR, 160 Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie, Archiwum Warszawskie Radziwiłłów, Dział. XXXV, 160. ALEW I Altlitauisches etymologisches Wörterbuch, Bd. 1 (AM), unter der Leitung von W. Hock und der Mitarbeit von E. J. Bukevičiūtė, Ch. Schiller, bearbeitet von R. Fecht, A. H. Feulner, E. Hill, D. S. Wodko, Hamburg: Verlag Baar. Ališauskas Vytautas 2009: Sakymas und Schrift. Kultūras Modellen tvermė und kaita Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius: Aidai. Ališauskas Vytautas, Jaszczołt Tomasz, Jovaiša Liudas, Paknys Mindaugas 2009: Lietuvos katalikų dvasininkai XIVXVI a., ser. Kirchečios istorijos studijos, Vilnius: Aidai. Assmann Jan 1988: Kollektives Gedächtnis und kulturelle Identität. Kultur und Gedächtnis, hrsg. J. Assmann, T. Hölscher, Frankfurt am Main: Suhrkamp, 919. Baliulis Algirdas 2006: Aus Vyžuonų praeiten. Vyžuonos, kraštas und Leute, sud., par. A. Vyžintas, Utena: Utenos Indra, 98114. Rowell, sud., 2015: 215, 46 ausnacha, 180, 76 ausnacha, 216, 54 ausnacha, 214, 42 ausnacha; kirchen Netz sklaidos regione cartografinį vaizdą žr. Baronas, Rowell [532]; selbst und im Fall, wenn die Kirche Tauragnuose (Taurapilyje) wurde 1387 eingerichtet, sie wurde sudersündigt während des Innenkriegs 1433 m., und wiederhergestellt nur a. XV. pab. (Laužikas, 2005: 66: 482). DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 28 Acta Linguistica Lithuanica XCI Baronas Darius 2000:Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija / Tres martyres Vilnenses: vita et historia:istorinėstudijairšaltiniai,ser.Fontes ecclesiastici historia Lithuania, 2, Vilnius: Aidai. Baron Darius 2004: Aukštaitija kämpf der mit Livonischen ordinu während (XIIIXIV a.). Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 750 metų: konferencijos pranešimai, Panevėžys: Panevėžiokraštotyrosmuziejus,36–55. Baronas Darius, Rowell Stephen C. 2015: The Conversion of Lithuania: From Pagan Barbarians to Late Medieval Christians, Vilnius: The Institute of Lithuanian Literature and Folklore. BJ 32499 Biblioteka Jagiellońska, Przyb. 324/99. BJ 329/99 Biblioteka Jagiellońska, Przyb. 329/99. Brandenburg Nikolaj E. 1892: Brandenburgъ, Nikolai E. Родъ князей Мосальских (XVXIX st.) [Rod knjazej Mosalskich (XVXIX st.)], koll. Генеалогические и биографические справочники [koll. Genealogičeskie i bičeskie spravočniki], Санкт-Петербург: typ. Артиллерийского Журналла Фурштатская [Sankt-Peterburg: tip Artillerijskogo Žurnalla Furštkaja]. Būga Kazimieras 1958: Über litauischen Personennamen. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 201269. CDP V Codex Diplomaticus Prussicus. Urkunden-Sammlung zur ältern Geschichte Preussens aus dem Königl. Geheimen Archiv zu Königsberg, nebst Regesten, Bd. 5, hrsg. von J. Voigt, Königsberg: Wilhelm Koch, 1857. CEV–Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1376–1430,collectusopera A.Prochaska,Cracoviae:SumptibusAcademiaeLiteraromCrac.,1882. Čelkis Tomas 2014: Territoria der Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės: sienų samprata und delimitaciniai prozesse XIVXVI jahrhundert, Vilnius: Vilniaus universitäts publykla. Čelkis Tomas 2021: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Drohumos Zavaldymas, Vilnius: Vilniaus Universitäts Verlag. Čelkis Tomas 2023: Senieji žmonės XIVXVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniuose. Was sie? Tautosakos darbai 66, 121134. DOI: doi.org/10.5155 TD.23.66.07. Die Artūras Dubonis 2011: Valstybės vardas. Lietuvos istorija 3: XIII a. 1385 m. Valstybės ausklimimas zwischen Rytų und Vakarų, par. D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, Vilnius: Baltos lankos. Artikeln Articles 29 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 2017: Dziarnovič Oleg I. Дзярнович, Oleg I. Rus i Litva Großfürstentum Litauens in XVIXVII vv. als ethnokonfectionelle und sozialgeographische Regionen [Rus i Litvaogo knjažestva Velikovskogo vnye XVII vv. kak ètnokonfessional i socialno-gečeskie regiony]. Rusynia Rus after Drevnevnei: Dinsturz des russischen (ne) Rus's (sp) e Rus'din [Dnevnja Litvanská] Dne: diskurs v Dorčnos'jogo (ne) edva], сост и отв. A. D. Rossen. Rossen. Rossen. Ot. A. A. A. A. [13]. Guobis Raimondas 2023: Generolo Brindelio maršas. Anykšta, 2023 m. Januar 31 d. (Donnerstag) 3, 8. Hruša Aleksandr I. 2015: Груша, Александр И. Dokumentalische Schriftlichkeit Großogo Kniezechtschaft Litevischen (konetz XIV perwa third XVI v.) [Dokumentalnaja pismennost Velikogo Knjažestva Litovskogo (konec XIV pervaja tret XVI v.)], Minsk: Беларуcкая наука [Minsk: Belaruskaja navuka]. Hruša Aleksandr I. 2019: Груша, Александр И. Kriziс Vertrauen? Pojaвление и утверждение правового документа в Великом Княжестве Литовском (конец XIV первая треть XVI в.) [Krizis doverija? Pojavlenie i utverždenie pravovogo dokumenta v Velikom Knjažestve Litovskom (konec XIV pervaja tret XVI v.)] Москва, Санкт-Петербург: Центр гуманитарных инициатив [Moskva: Sankt-Peterburg: Centr gumanitarnych iniciativ]. IAK Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno centro asmenvardžių tyrimų, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Karalius Laimontas 2014: 1554 Jahres Balninkų dvaro valakų Messungsverzeichnis. Istorijas šaltinių tyrimai 5, sud. A. Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 233266. KDL Kodex dyplomatický Litwy, wydał E. Raczyński, Wrocław: nakładem Zygmunta Schlettera, 1845. Krom Michail M. 2002: Krom, Михаил М. Введение [Vvedenie]. Радзивилловские акты из собрания Российской национальной библиотеки. Первая половина XVI в. [RadzivillovskieaktyizsobranijaRossijskojnacional’nojbiblioteki. Pervaja polovina XVI v. ], сост. М. Кром [sost. M. Krom], cep. Памятники истории восточной Европы. Quellehniki XVXVII vv. [ser. Pamjatniki historii vostočnoj Evropy. Istočniki XVXVII vv.] Monumenta historicares gestas Europae orientalis illustrantia. / Fontes XVVII saec., Москва, Варшава: Древлехранилище [Moskva, Варшава: Drevlechranilišče], 522. LAA II Lietuvos SSR archeologijos atlas 2: Piliakalniai, Vilnius: Mintis, 1975. Laucevičius Edmundas 1967a: Popierius Lituanien XVXVIII a. Atlas, Vilnius: Mintis. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 30 Acta Linguistica Lithuanica XCI Laucevičius Edmundas 1967b: Popierius Lituanien XVXVIII a., Vilnius: Mintis. Laužikas Rimvydas 2005: Tauragnų Šv. Jurgio kirchis XIVXX amžiuje. Tauragnai, sud. V. Mačiekus, P. Krikščiūnas, Vilnius: Versmė, 482491. LUBEC IV Liv-, esthund curländisches Urkundenbuch, Bd. 4, hrsg. von Litovského s Livonijom nach Salinskom vertrag 1398 g. [Granica Velikogo knjažestva Litovskogo s Livoniej po Salinskomu 1398 g.] Aktuelle Probleme F.G.vonBunge,Reval:KlugeundStröhm,1859. Lickevič Oleg V. 2022: Лицкевич, Олег B. Граница Великого княжества internationaler Beziehungen und Diplomatie [Aktualnye problémy meždních otnošenij i diplomatii]: Materialien der internationalen wissenschaftlich-praktichischen Konferenz [materialy Meunarodnojno-praktičeskoj konferenci], VI Mai 19, 2022 g. [Vitebsk, 1920 2022 g.], Vietebsk: VGU im Namen M. M. M. Mašerova, 48]. RIB 20 Litovskaja metrika [Litovskaja metrika] 1: Книги судных дел [Knigi sudnych del], сep. Русская историческая библиотека, издаваемая Императорской Археографической комиссией [ser. Russkaja istoričeskaja biblioteka], 20, Санкт Petersburg: Императорская Археографическая коммиссия [Sankt-Peterburg: Imperatorskaja Archeografičeskaja kommissija], 1903. LIŠ I Lietuvos SSR historijos šaltiniai 1: Feodalinis laikotarpis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120 (19412002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta version, 2018). Prieiga internete: https: https: https: www.ekalba.lt/lietu-kalbos-zodynas [žiūrėta 2024-07-20]. LLP Lietuvių liaudies padavimai, sud. N. Vėlius, Vilnius: Mintis, 2010. LPDBe Lietuvių pavardžių duomenų bazė. Prieiga internete: https://ekalba.lt/pavardziu-duomenu-baze/ [žiūrėta 2024-07-18]. LVŽ I Lietuvos vietovardžių žodynas 1 (AB), red. kolegija L. Balode, V. Blažek, G.Blažienė,V.Kardelis,A.Ragauskaitė,S.Temčinas,J.Udolph,Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutoleidykla,2008. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susdarymas XIIIXVIII a., Vilnius: Mokslas. Malczewska Mirosława 1985: Latyfundium Radziwiłłów w XV do połowy XVI wieku, Warszawa, Poznań: Państwowe wydawnictwo naukowe. Artikeln Articles 31 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias MMAH VI Monumenta Medii Aevi Historica Res Gestas Poloniae Illustrantia 6, Continet: Codicem Epistolarem Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae, Editionum Litergii Historici Literarum Cracoviensis N 23, Cracovie Sumptibus Academiae Collearum Crac, Typis Vlad. L. Anozyo et Comp., 1882. Petrauskas Rimvydas 2003: Lietuvos diduomenė XIV a. Ende XV a.: sudėtis, Struktur, Herrschaft, Vilnius: Aidai. Petrovskij Nikandr A. 1966: Петровский, Никандр А. Словарь русских личных имен [Slovar russkich lichnych imen], Москва: Советская энциклопедия [Moskva: Sovetskaja ènciklopedija]. I Preußisches Urkundenbuch, Bd. 1: Hälfte 1, 2, hrsg. von Ph. Dr. Wölky, A. Seraphim, Königsberg in Pr.: Hartungsche Verlagsdruckerei, PUB 18821909. Pugačiauskas Virgilijus, Mastianica-Stankevič Olga 2021: The Historical Memory of the 1812: War in Lithuania in the 19th and Early 20th Centuries: A Complex Process. Lithuanian Historical Studies 25( 5997.1), PVS Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas. Prieiga internete: https://vardai. vlkk.lt/ [gesehen 2024-07-17]. Rábai Krisztina 2021: The Usage and Acquisition of Paper in the Jagiellonian Courts, 14901507. The Paper Trade in Early Modern Europe Practices, Materials, Networks, ed. D. Bellingradt, A. Reynolds, Leiden, Boston: Brill, 218243. Ragauskienė Raimonda 2015: Dingę historijoje. a. XVI. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai, Vilnius: Lithuanian historijos instituto publykla. RLA Russko-liwonische akty, cobarnne K. E. Napjerskimъ, herausny Archivograficoyu kommißieyu, Sanktpeeterburg въ: 1868 tipoografiie imperatorскойакадемiiи наук, 1868. Rissisch-Livländische Urkunden, gesammelt von K. E. Napiersky, hrsg. von der archäographischen Commission. St. Petersburg: Buchdruck der Kaiser Akademie der Wissenschaften, Rold Da Orietta 2022: Paper in Medieval England: From Pulp to Fictions, Cambridge: Cambridge University Press. Rowell Stephen C., sud., 2015: Acta primae visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae: Vilniaus Kapitulos Archyvo Liber IIb atkūrimas, eingvado aut. S. C. Rowell, ser. Historiae Lituaniae Fontes Minores, 8, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. RSB Das Rigaische Schuldbuch (12861352), hrsg. von Dr. Hermann Hildebrand, St. Petersburg: Commissionäre der Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften, 1872. Sinkevičiūtė Daiva 2018a: Nežinomi Lietuvos Metrikos senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai. Baltistica 53(1), 117132. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 32 ActaLinguisticaLithuanicaXCI Sinkevičiūtė Daiva 2018b:NežinomiLietuvosMetrikosdvikamieniaiasmenvardžiai mit erstener appellativen Kleidemenimis. Baltistica 53(2), 303325. Sinkevičiūtė Daiva 2019: Lietuvių dvikamienių vardų antrojo kamieno perdarbiniai pagoniško und kristioniško vardyno synbeikos resultat? Baltistica 54(2), 349–359. Słownik XIII Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich 13, pod. red. B. Chlebowskiego, Warszawa: Druk Wieku, 1893. SSNO IVII Słownik oldopolskich nazw osobowych 17, Wrocław: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 19651987. Šmigelskytė-Stukienė Ramunė 2009: Lietuvos valstybės teritorija ir sienas XIII XVIII amžiuje. Lietuvos sienos. Tūkstantmečius Geschichte, Vilnius: Baltos lankos, 865. Tęgowski Jan 1999: Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów, Pozanń-Wrocław: Wydawnictwo Historicalczne. UWKL II Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy 2: Województwo Trockie XIVXVIII wieku, oprac. H. Lulewicz, A. Rachuba, P. Romaniuk, A. Haratym; przy współpracy A. Macuka i J. Aniszczanki, Warszawa: DiG, 2004. Vaitkevičius Vykintas 2006: Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija, Vilnius: Diemedis. Vaivada Vacys 2015a: Christianizations Entwicklung in Žemaitijoje XV a. Ende XVI a. erster Hälfte basierend Personennamen Daten: Karšuvos valsčiaus Beispiel. Kultur Wirtschaft Gesellschaft: Interweika und Veränderungen mittelalterlichen und frühivaisiais neuisiais Zeiten Baltijas östlichen bekrants, sudskas. M. Švinčia, Klaipėda: Klaipėda Universitätsverlag, 205219. Vaivada Vacys 2015b: Christianizaations Entwicklung in Žemaitijoje XV a. Ende XVI a. erster Hälfte basierend auf Personennamen Daten: Kražių valsčiaus Beispiel. Kultur Wirtschaft Gesellschaft: Interweika und Veränderungen mittelalterlichen und frühen Neuigkeiten Zeiten in Baltijas östlicher Pakette, sud. M. Šrantskasvin, Klaipėda: Klaipėda Universitätsverlag, 220244. Vaivada Vacys 2015c: Christianizaations Entwicklung in Žemaitijoje Ende XV a. XVI a. erster Hälfte basierend Personennamen Daten: Telšių valsčiaus Beispiel. Kultur Wirtschaft Gesellschaft: Interweika und Veränderungen mittelalterlichen und frühen Neuigkeiten Zeiten in Baltijas östlicher Pakette, sud. M. Šrantskasvin, Klaipėda: Klaipėda Universitätsverlag, 245261. Valikonytė Irena 2023: Rex iustissimus: Herrschofs gericht im Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. Ende XVI a., Vilnius: Vilniaus universitäts Verlag. Artikeln Articles 33 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų etimologischer Wortyns, Vilnius: Lern. VK–Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka,Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas. VŽ Vietovardžių slovynas, sud. A. Pupkis, M. Razmukaitė, R. Miliūnaitė, vyr. ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų verlagsinstitut, 2002. Wasserzeichensammlung Piccard Online, nr. 70183. Prieige internet: https://www.wasserzeichen-online.de/wzisstruktur.php?ref=IT1365-PO-70183 [sieht 2024-06-13]. Wojtkowiak Zbysław 2005: Lithuania Transwilniensis saec. XIVXVI. Podziały Litwy północnej w póżnym średniowieczu, Poznań: Wydawnictwo Poznańskie. Wolff Józef 1895: Kniaziowie litewsko-ruscy od końca czternastego wieku, Warszawa: drukiem J. Filipowicza. Xawery 1998: Xawery Pusłowski. Czas nicht stracony. Wystawa, Kraków: Terra Nowa. Zabiela Gintautas 1992: Nalšia Lietuvos valstybės kūrimosi išvakarėse. Rytų Lietuva. Historija, kultur, kalba, Vilnius: Mokslas, 1224. Zinkevičius Zigmas 2005: Krikščionybės austakos Lituanien: Rytų kristienybė vardyno Daten, Vilnius: Katalikų akademija. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zlot Izabela 2018: Katalogi i inwentarze księgozbiorów Zygmunta Pusłowskiego. Biuletyn Biblioteki Jagiellońskiej68,99–122. DARIUSIVOŠKA,ANDREJRYČKOV 34 Acta Linguistica Lithuanica XCI Mapping the Boundaries of Vyžuonos: 15th-Century Personal Names and the Enduring Legacy of North-Eastern Lithuania SUMMARY Die Studie bietet eine detaillierte Analyse eines witness interview protocol von 14691477, involvierend Zeugen aus Giedraičiai, Utena, Tauragnai, und Balninkai. Dieses protocol, das als appendix veröffentlicht wird, wurde von einem anonymen hofbeamten in Ruth 9 aufgenommen und dokumentiert die Zeugnisse von 99 Adligen und Bauern. Diese Zeugen, präsentiert von Lord Radvilas Astikaitis von Litauen (Pol. Radziwiłł Ośłowicz), bestätigten einstimmig die Grenzen des universitätsmanor, die von der Vyjański Grand Duke the Radziwiłł family für ungefähr vier Jahrhunderte festgelegt wurden. Nach dem Transfer von Vyjański an die Familie, Algirdas(†1377)aroundacenturyearlieralongtheBrinkliškėsroad. Theresearchtracestheprotocol’shistory,revealingthatafterthetrial,itwasarchivedby blieb das protocol in ihrem Besitzungsgebiet. This document provides valuable insights into the Lithuanian onomasticon by documenting the names of 99 witnesses from the second half of the 15th century. Among these names, some have persisted as personal names or surnames in Lithuania today. However, it is particularly significant to note those that have fallen out of use, such as Bernutis, Daugeidas, Kičius, Madenis Modenis, Melikis Mėlikis, Purpšys, Raugeta Raugėta, Rimtutis, Tratilas, Videita, Viešgalas, Žadutis Žodutis, Žvilbutis. Die research uncovers also crucial extra-linguistic information relevant to the study of the personal names of the Lithuanians and Balts. Es offenbart trends in naming practices, the influence of social status on naming conventions during the period, and the prevalence of Lithuanian names compared to those of other origins. Eingeliefert 2024 m. augpjüts 15 d. DARIUS IVOŠKA litauischen Sprachinstitut Petro Viliešio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] ANDREJ RYČKOV Lietuvos istorijos institutas (Lietuwisches Geschichtsinstitut) Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius, Lietuva andrej.ryck[email protected]om Artikeln Articles 35 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 1 PRIEDAS Publikationstext ist gespalten Sätzen, und Absatzipos entspricht handraščio Absatz. Sumoderninta großer und kleiniger Buchstazien Schrift, sakinių skyryba. Rankraštie über Reiheutės geschriebenen Buchstaben publikationen ausschirieren, Schreibend sie pasvirai. Laužtlichen Schliausten geschrieben werden Textverstellers zusätzlichen sinnschaften Aufzeichnungen. Santrumpos ausschließen, überspielte Buchstaben werden lenktlichen Schliausten. Mokslische Kommentare werden aus Schriftnachen vorgelegt, jode Persönlichkeiten und Ortschaft identifizieren. Der größte Teil jetzt nichtto verwendeten kyrilikos Schriftzes bleibenamas: , , є, а. Keichiama nur zwei Buchstazienform. Rankraštie wird verwendet Buchstaė überikiame wie u, und wie ich. Atkreiptinas Aufmerksamkeit in das, dass nur Wörter Outenci schreiben u forma entspricht der heutigen u Buchstabe. B. v. [14691477] m. Giedraičių, Utenos, Tauragnų, Balninkų gemeomenių Mitglieder und drei Stanislovo (Stankaus) Sudivojaičio pavaldiniai paliudija, kad Vyžuonų dvaro ribą ties Užpaliais nustatė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Brinkliškių keliu. Original: BJ 329/99, l. [nenumeruotas]. Papierius, Text zusammengesetzt in zwei Säulen, einem 32 x 21 cm Lape. Vandenženklis fühlts Kopf, datiert 1469 (Wasserzeichensammlung Piccard Online, nr. 70183; zugriff internet: https://www.wasserzeichen-online.de/wzis/struktur.php?ref=IT1365-PO-70183). Keturios archiwaufzeichens blapo B Seite: 1) Swiadkowie na uszpoly ziemię radziwilowskie z. Mitte des XVI. Jahrhunderts Eintrag aus der zweiten Hälfte Swiadkowie na uszpoly; 2) Reglavinta runsestrzy stary s s skow na rozgraniczki Uszpoly a mianka; 3) A. F. Fascowicz's Eintrag No. 10. F. F. 7. 4) etwa XVIIIXIX a. Aufzeichnung Regestr swiadkow o rozgraniczenia ziemi ouszpolskiey y outency: bryndhielowa droga, ktorą czynił Olhird. Nuorašas (XVIII a. pab. XIX a. pr. transliteracija lenkiškais rašmenimis): BJ 324/99, l. [nenumeriert]. [Kairys Stulpelis:] Ушpolsku67 Erde. ПанаРодивиловых68,воевод(ы)троцкого,свѣтковъ.Инапервовыставил кгедроитскыи69паныуголовах:ДоумонтъВоиневич,Юшко акгаилович, 67 Dab. Užpaliai mstl. (Užpalių sen., Utenos r. sav.). 68 Radvila Astikaitis (†1477) Trakų vaivadas Pflichten ėjo 14661477 m. (Petrauskas 2003: 215216; UWKL II 225). 69 Dab. Giedraičiai mstl. (Giedraičių sen., Molėtų r. sav.).