Priebalsių balsingumo įtaka formantinei bendrinės lietuvių kalbos balsių struktūrai: faktorinė analizė

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, . 92, p. 1–24 Con en s link / Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online / elek oninis) Copy igh © 2025 E aldas Š age is. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-04-11. Accep ed: / P iim a: 2025-06-02. 1 PRIEBALSIŲ BALSINGUMO ĮTAKA FORMANTINEI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS BALSIŲ STRUKTŪRAI: FAKTORINĖ ANALIZĖ E ec s o Consonan Voicing on Vowel Fo man Dis ibu ion in S anda d Li huanian: A Fac o ial Analysis EVALDAS ŠVAGERIS Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: e aldas.s[email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0009-0002-5624-7275 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, bal ų kalbų p ozodija i okalizmas. h ps://doi.o g/10.35321/all92-10 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Šiuo s aipsniu ęsiami ekspe imen iniai dinaminių bend inės lie u ių kalbos okalizmo eiškinių (pozi- cinio jo a ija imo) y imai. Dėmesys koncen uojamas į eiksnių, iesiogiai eikiančių o man inę balsių s uk ū ą, a pusa io yšius i hie a chiją. Empi inius duomenis papildžius balsių samplaikomis su ska džiaisiais sp ogs amaisiais p iebalsiais, analizuo a, kokia isumos požiū iu y a ska dumo eiksnio galia pa eik i F1 i F2 išsidės ymą spek e. Tuo ikslu a lik a ak o inė duomenų analizė (ANOVA), ku ia siek a nus a y i, kokios y a p iebalsių balsingumo eiksnio hie a chinės pozicijos i po encialas de in i sa o eikimą su ki ais eiksniais. Rezul a ai a skleidė, kad silpnos ap a iamojo eiksnio pozicijos hie a chinėse g andinėse odo gana žemą jo sa- a ankiškumo lygį. Ma y i, kad san ykinė jo galia ko eliuoja su a ikuliacine balsių eile – kuo balsis užpakalesnis, uo yškesni ska dumo eiksnio nulem i o mančių ski umai. Be o, no s i neįgydamas didesnės di e encinės galios, šis eiksnys išplečia a ikuliacinę-spek inę e d ę konku uojan iems eiksniams eik i didesne jėga (pa yzdžiui, pa yškin i aukš u inių užpakalinių balsių p iešakėjimą pozicijose a p dan inių sp ogs amųjų p ie- balsių). ESMINIAI ŽODŽIAI: balsių o man ės, bend inė lie u ių kalba, ak o inė analizė, ak o ių hie a chija, poziciniai balsių a ian ai. ABSTRACT This s udy aims o con inue expe imen al esea ch on he dynamics o owel o man dis ibu ion in S anda d Li huanian. The p ima y ocus is on he in e ac ion and hie a chy o ac o s ha di ec ly in luence 2 o man placemen in he spec a o Li huanian owels. A e CVC combina ions wi h oiced plosi e consonan s we e added o he da ase , he di e en ial powe o he oicing ac o was analysed. A ac o ial analysis ( wo-way ANOVA) was pe o med o de e mine wha posi ion in he hie a chy he oicing ac o can ake. Addi ionally, he ques ion o ac o coo dina ion in he ield o o man dis ibu ion was aised. The esul s sugges ha he oicing ac o occupies weak posi ions in he hie a chy and exhibi s low-le el au onomy. To some ex en , i s ela i e powe co ela es wi h he backness o he owel, as i shi s owa ds he back ongue posi ion, di e ences implied by he consonan oicing ac o on o man dis ibu ion inc ease. Al hough i has no signi ican impac , consonan oicing plays a ole in expanding he spec al space, allowing o he ac o s o exe g ea e in luence ( o example, i c ea es condi ions o high back owels o be mo e on ed in a den al s op en i onmen ). KEYWORDS: owel o man s, S anda d Li huanian, ac o ial analysis, ac o hie a chy, owel allophones. ĮVADAS Pi mieji bandymai ekspe imen inėmis p iemonėmis de aliau paanalizuo i bend inės lie u ių kalbos okalizmo a ija imo dinamiką, iksliau, one inę balsių s uk ū ą lemiančių eiksnių yšius, iš esmės da ė pozi y ių ezul a ų (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024). No s ibo a empi inės medžiagos apim is i nedidelis į analizę į auk ų eiksnių skaičius kol kas neleido pada y i oli siekiančių iš adų, is dėl o galima pas ebė i, kad dinaminė kiekybinių i kokybinių balsių požymių plo mė nė a chao iška (iš panašios koncepcijos užsienio y imų, p z.: ž . Lindblom, Moon 1994: 40–55; Roesle , Yung 2018: 535–540; labiau iš eo inės pe spek y os ž . Lindblom 1990: 65–100). Ma y i, kad eiksniai y a siejami hie a chinių yšių, o apie pozicinių balsių a ian ų spek ines cha ak e is ikas galima sp ęs i iš s a is iniais skaičia imais nus a y ų ko eliacijų. Kuo, pa yzdžiui, balsis y a a i esnis, uo labiau jo dažnių spek as p iklauso nuo p ozodinio eiksnio (pozicijos azės ki čio a ž ilgiu), kuo užpakalesnis, uo yškiau o man inė s uk ū a signalizuoja a ikuliacinį g e a jo esančio sp ogs amojo p iebalsio ipą i pan. Be o, ezul a ai a skleidė, kad y imų p ak ika kliau is izoliuo ai iš a ų kalbos ga sų akus iniais požymiais gali išk eip i įp as inėmis laikomas endencijas. Minimomis sąlygomis dažnai padidėja subjek y iojo dik o ių eiksnio į aka (galima hipe a ikuliacija; apie šį ak o ių ž . Johnson i k . 1993: 701–714; Lee i k . 2019: 1568–1579; iš bal ų kalbų pe spek y os ž . Čei ane, Ind ičāne 2012: 43; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 168; Kazlauskienė 2018: 41), dėl ku ios ka ais suni eliuojami, pa yzdžiui, kokybiniai ilgųjų i umpųjų balsių ski umai, odėl logiška i pag įs a a odo bend esnė iš ada, kad kalbos na ū alumas y a s a bi jos sis emiškumo sąlyga (Š age is, U bana ičienė 2024). Ž elgian į pe spek y ą, šio pobūdžio y imų nauda galė ų bū i d ejopa. Visų pi ma, pa i analizės k yp is ilgainiui galė ų išplės i i papildy i ekspe imen inių lie u ių kalbos okalizmo y imų disku są bei su eik i pag indą lyginamiesiems da bams su analogiška užsienio kalbų medžiaga (Hillenb and i k . 2001: 754–755; Roesle , Yung 2018: 535–540). An a e us, jei eiksnių skaičiaus i empi inių duomenų padidinimas iš i s ų į da aiškesnius i konk e esnius ezul a us, padidė ų pozicinių balsių a ian ų požymių p ognoza imo i modelia imo galimybė ( aikomasis aspek as). Ki aip sakan , aikomuoju kalbos sin ezės požiū iu naudinga iš obulin i modelį, klasi ikuojan į pozicinių balsių a ian ų požymių aibę iš ją iesiogiai eikiančių ak o ių są yšių pe spek y os. Papildoma al e na y a p ognozuo i 3 akus inę kalbos ga sų s uk ū ą galė ų p isidė i p ie kompiu e iu a ku iamo žmogaus balso na ū alumo pa obulinimo. Visa ai, egis, y a pakankama paska a oliau ęs i p adė us y imus. 1. Ty imo p oblema, ikslas i užda iniai Šio ekspe imen inio y imo p oblemika išplaukia iš po eikio didin i analizėje ak o ių, iesiogiai eikiančių bend inės lie u ių kalbos balsių kokybinius spek us, skaičių. Sup an ama, kuo daugiau eiksnių į aukiama į modelį, uo gaunami ezul a ai u ė ų bū i išsamesni i uni e salesni. Kadangi ai iš esmės y a p adė ų da bų ąsa (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024), p ie anks esniais e apais į y imą į auk ųjų (dik o iaus, onologinės kiekybės, a ikuliacinio sp ogs amųjų p iebalsių ipo i azės ki čio) šiuoka p idedamas sp ogs amųjų p iebalsių balsingumo eiksnys. Lie u ių kalbos ekspe imen iniuose y imuose galimas šio ak o iaus po eikis balsių o mančių dis ibucijai, egis, kol kas nede alizuo as. Ne iesioginių sąsajų galima įž elg i ik pa ieniuose da buose i labiau kalban apie kalbos ga sų koa ikuliaciją (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 202–225; Ja osla ienė i k . 2019: 62–167; iš ki ų kalbų pe spek y os ž . Kewley-Po 1982). Užsienio y ėjai nu odo, kad lyginamuoju požiū iu a p ska džiųjų p iebalsių a sidū usiems balsiams būdingas pi mosios o man ės pažemėjimas. Labiau šio eiksnio y a pa eikiama p iešakinės eilės balsių o mančių dis ibucija (F1 pažemėja idu iniškai ~100 Hz), o idu inės eilės i užpakaliniams balsiams šis po eikis esąs ku kas silpnesnis (~20 Hz; ž . S e ens, House 1963: 111–128; Hillenb and i k . 2001: 754–755; aip pa Ad iaans 2018: 21–25). Tiesa, didesnį pėdsaką spek e palieka p e okalinių, o ne pos okalinių pozicijų p iebalsiai. Ty ėjai suponuoja, kad ši ko eliacija eikiausiai y a spek inis ge klų padė ies a ija imo a spindys ( a ian ska džiuosius p iebalsius ge klos nuleidžiamos žemiau). Ve inan bend iau, šios kon igū acijos, ma y , y a susijusios su subglo alinio i sup aglo alinio slėgio ki imo dinamika, eikalinga balso klosčių onacijai (ne)sužadin i (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 171). Kad ska džiųjų sp ogs amųjų p iebalsių eksplozijos azėje bū ų galima maksimaliai ilgai palaiky i onaciją, eikia sumažin i sup aglo alinį slėgį (padidin i sup aglo alinės balso ak o e mės ū į), odėl ge klų nuleidimas šiuo požiū iu a odo aiškiai mo y uo as (S e ens 1998: 465–485). Be o, jei bū ų de alizuojama balso ak o kon igū acija pagal pe u bacijų eo ijos logiką, eikė ų kons a uo i, kad ies ge klomis ak as ne ik iš įs a, be i papla ėja (o ai da iena palanki sąlyga sup aglo aliniam slėgiui mažė i). Tiksliau sakan , pi moji o man ė gali žemė i d iem a ejais: kai balsis labializuojamas (nes pi mosios ezonansinės modos pūpsnis lokalizuojamas ies lūpomis) a ba kai balso ak as papla ėja ies ge klomis (čia lokalizuojamas šios modos mazgas; ž . Chiba, Kajiyama 1941; Ken , Read 2002: 28–32). Taigi, šio s aipsnio ikslas y a ekspe imen inėmis p iemonėmis nus a y i san ykinę sp ogs amųjų p iebalsių balsingumo ak o iaus galią eik i bend inės lie u ių kalbos balsių o mančių dis ibuciją. Tiesa, u bū maža abejonių, kad šio eiksnio į aka ap a iamuoju požiū iu eikšmingai ski ųsi nuo analogiškuose ki ų kalbų y imuose nus a y osios. Tai eikiau y a one inė uni e salija, nulem a išim inai žmogaus ana omijos i izikinių kalbos ga sų gene acijos p iežasčių ( . y. onacijai bū inų sąlygų ska diesiems sp ogs amiesiems 4 p iebalsiams a i), o ne kalbinės speci ikos iš aiška (S e ens 1998: 465–485). Todėl, kaip jau bu o užsimin a, šiam y imui ak ualesnis pa s ak o inės analizės 1 išplė imas (papildymas da ienu eiksniu), po ku io u ė ų paaiškė i, a , išaugus eiksnių skaičiui, pakin a hie a chiniai jų yšiai. Pa yzdžiui, naudinga bū ų sužino i, a duslumo-ska dumo eiksnys ne ampa im a kliū imi di e encijuojan o man inę balsių s uk ū ą pagal uos ak o ius, ku ių į aką, emian is anks esniais duomenimis, labiau a liepė pi mosios o man ės ski umai. Bend ajam dinaminiam kokybinių balsių požymių pa eikslui suda y i s a bi ne ik pa i ak o ių galia, be i jų eikimo k yp ys bei sude inamumas, odėl isi šie siekiniai lemia kiek pla esnius y imo užda inius: 1. Išplės i i papildy i y imo (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024) empi inę medžiagą duomenimis, suklasi ikuo ais pagal p iebalsių balsingumo eiksnį ( . y. į ašy i i į auk i į y imą isas iden iškas pozicijas su ska džiaisiais sp ogs amaisiais p iebalsiais). 2. S a is inėmis p iemonėmis palygin i penkių ak o ių – dik o ių, onologinės kiekybės, azės ki čio, p iebalsių a ikuliacijos ie os i p iebalsių balsingumo – san ykinę galią eik i balsių o man inę s uk ū ą, aip pa de alizuo i jų eikimo k yp is i sude ina- mumą. 3. Papildy i i , jei eikia, pa ikslin i anks esniu y imo e apu suda y as hie a chines ak o ių g andines ( . y. išplės i pa į modelį), nus a y i p iebalsių balsingumo eiksnio poziciją jose. 2. T umpa y imų apž alga, empi inė medžiaga i me odas Kadangi šiuo y imu ęsiami p adė i da bai, iš p incipo laikomasi ų pačių me odologinių gai ių (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024). Plačiau jau bu o ap a i i a imiausios ema ikos da bai, odėl čia ik umpai galima bū ų e e uo i ai, kas paaiškėjo iš naujausios ak o inės analizės ezul a ų (Š age is 2024). Kaip y a žinoma, balsių kiekybiniams i kokybiniams požymiams į aką da o į ai ūs ling is iniai i eks aling is iniai eiksniai (iš bend osios pe spek y os apie į ai ių eiksnių po eikį lie u ių kalbos balsių spek inėms cha ak e is ikoms ž . Vai ke ičiū ė 1961; Pake ys 1982: 132–134; 2003 [1986]: 24, 35–36, 190–191; Kaukėnienė 2002; Kudi ka 2009; Ja osla ienė 2014; 2015; U bana ičienė i k . 2019: 78; Ledicho a 2020a: 1–33; 2020b; aip pa plg. ki ų kalbų y imus: Johnson i k . 1993: 701–714; Hillenb and i k . 2001; Tsukada 2009). Koks bus balsio o mančių išsidės ymas dažnių spek e (kaip bus a ikuliuojamas balsis), p iklauso nuo balsių pakilimo i eilės, ono ak inių i p ozodinių kalbos eiksnių, indi idualios kalbančiojo a ikuliacijos i k . ( en pa ). Visgi de alesnį akus inį balsių pa eikslą galima susida y i ada, kai į isus šiuos ak o ius y a žiū ima iš in e akcinės pe spek y os, kai objek y iais k i e ijais 1 P iminsime, kad šia ak o ine analize (s a is iniais me odais) siekiama išsiaiškin i kalbos ga sų a ija imą le- miančių eiksnių san ykius i hie a chiją. 5 e inamas lyginamasis kiek ieno jų s o is. Taip išanalizuo i duomenys odo, kad pagal F1 i F2 išsidės ymui da omą po eikį aukščiausias hie a chines pozicijas bend iausiu a eju užima onologinė kiekybė (Š age is 2024) 2 . Vis dėl o ši iš ada p a anda sa o į odomąją galią, kai a ikuliaciniai balsių pog upiai y a analizuojami a ski ai. Kai analizės epicen e a sidu ia užpakalinės eilės balsiai, iš dominuojančios pozicijos onologinį balsių ilgumą išs umia sp ogs amųjų p iebalsių eiksnys. Tai eiškia, kad, nesug upa us duomenų, iš bend ojo o mančių išsidės ymo su didžiausia ikimybe galima a ski i g e a balsių [ɑː / ɐ] i [uː / ʊ] esančius dusliuosius [p], [k] i [ ]. Kalban da konk ečiau, didžiausią kokybinį poky į užpakalinio žemu inio [ɑː / ɐ] spek e lemia lūpinio sp ogs amojo p iebalsio a ikuliacija (p[ɑː / ɐ]p dėl F2 pažemėjimo idu iniškai 200 Hz i in yškiai a siski ia nuo k[ɑː / ɐ]k i [ɑː / ɐ] a ian ų). Užpakalinio aukš u inio [uː / ʊ] kokybinis spek as labiausiai nuo ki ų pozicinių a ian ų a i ūks a, a sidū ęs liežu io p iešakinio dan inio [ ] apsup y ( idu iniškai ais pačiais 200 Hz paaukš ėja F2; šis eiškinys aip pa laiky inas one ine uni e salija; ž . Hillenb and i k . 2001). T i ą s a is inį pag indą u i i kele as ki ų ko eliacijų: balsių a i umo i azės ki čio (kuo balsis a i esnis, uo o man inė s uk ū a labiau p iklauso nuo jo pozicijos azės ki čio a ž ilgiu), balsių p iešakumo / pakilimo i onologinės kiekybės (kuo balsis p iešakesnis i aukš esnio pakilimo, uo yškiau o man ės ski ia umpuosius i ilguosius jų a ian us), a ikuliacijos į emp umo i dik o ių eiksnio s o io (kuo balsio a ikuliacija į emp esnė, labiau nu olusi nuo akus inio spek o cen o, uo aukš esnes pozicijas hie a chinėje g andinėje užima dik o ių eiksnys). Išliekamosios p idė inės e ės u i i pas ebė i ienak ypčio ak o ių eikimo a ejai. Regis, a i ųjų balsių labializacija a p lūpinių p iebalsių y a o ganiškai sude inama su azės ki čio implikuojamais [ɑː / ɐ] a i umo ski umais. Kas ki a, pas a ojo eiksnio i onologinės kiekybės san ykis šiuo apsek u, nes, kaip odo duomenys, lygia g e a jų į aka aug i negali – pi mojo į akai didėjan , an ojo uo pa me u endencingai mažėja ( ai eiškia, kad jų eikimo k yp ys nė a sude inamos). Kad bū ų galima naujausius duomenis lygin i su anks esniaisiais, p i alu laiky is g iež os empi inių duomenų a ankos. Pi miausia ai pasaky ina apie dik o ius. Jei šiuo y imo e apu bū ų į ašomi ki i dik o iai, pas a ąjį eiksnį, sup an ama, eikė ų eliminuo i iš analizės (nes duomenų nebū ų galima lygin i iesiogiai). Dėl šios p iežas ies papildomai medžiagai į ašy i pak ies i ie pa ys 38-e ių (D1) i 20-ies (D2) me ų y ai, ku iuos galima laiky i inkamais bend inės lie u ių kalbos subs anda o ep ezen an ais (Miliūnai ė 2018: 53). P iminsime, kad analizei pasi ink i ina iai CVC ipo junginiai su adinamaisiais „k aš iniais“ (angl. co ne owels) balsiais [iː / ɪ], [uː / ʊ] i [ɑː / ɐ], a liepiančiais labiausiai nuo neu aliosios nu olusias liežu io padė is (Ti ze 2000: 162–163). Iš iso su sp ogs amaisiais p iebalsiais [p], [ ], [k], [b], [d], [ɡ] i umpaisiais [ɪ], [ʊ] i [ɐ] bei ilgaisiais [iː], [uː] i [ɑː] balsiais suda y i 36 junginiai, su ku iais su o muo os umpos ižodės azės (p z.: ‘ a k KAK aip’; ‘ a k BŪB aip’). Papildomai a ijuojan jas ki ais analizuojamais eiksniais ( i iamosios 2 Čia eikė ų akcen uo i, kad u imas omenyje s a is iniais skaičia imas pag įs as san ykinis onologinės kiekybės p anašumas likusių ijų eiksnių ( azės ki čio, sp ogs amųjų dusliųjų p iebalsių i dik o ių) a ž ilgiu. Išaugus analizuojamų eiksnių skaičiui, sa aime sup an ama, hie a chinis jų išsidės ymas gali keis is. 6 samplaikos pozicija azės ki čio a ž ilgiu), į ašams pa eng os 108 skaid ės, ku ias abiejų dik o ių p ašy a pe skai y i po d idešim ka ų (po penkis ienu ka u). Iš iso į ašy a 4320 a ejų. Į ašai a lik i Vilniaus uni e si e o one ikos labo a o ijoje su p o esionalia į anga, laikan is įp as inių okio pobūdžio ekspe imen ams keliamų eikala imų. Visi į ašy i junginiai suka py i, ano uo i i apdo o i su ga so analizės p og ama P aa . Specialiu šios p og amos sk ip u au oma iškai išgau i y imui eikalingi duomenys – cen inių balsių dalių pi mųjų ijų o mančių (F1, F2, F3) e ės (he cais), su ku iomis oliau a lik i d i ak o inės dispe sinės analizės (TWO-WAY ANOVA, Rie el, an Hou 2005) skaičia imai. Pi miausia šiuo s a is iniu modeliu į e in a p iebalsių balsingumo eiksnio galia di e encijuo i duomenis bend uoju a eju – . y. kai empi iniai duomenys niekaip nesug upuojami pagal ki us eiksnius (šie ezul a ai ilius uo i imačiuose g a ikuose). Po o, sukū us iesioginės konku encijos sąlygas (kai konku uojan ys eiksniai sukeičiami ie omis), uo pačiu modeliu kiek ienam balsių a ikuliaciniam ipui apskaičiuo os hie a chinės eiksnių g andinės. Papildomomis g a inėmis p iemonėmis šįka analizuo as eiksnių sude inamumas. Šiuo a eju skaičiuo a ne ik, kiek ka ų eiksniai p anoks a ieni ki us (p ocen ine iš aiška), be iksuo i i ie a ejai, kai, nepaisan ieno iš jų p anašumo, duomenys sėkmingai a ski iami pagal abu iesiogiai konku uojančius eiksnius. Jei abiem lyginimo a ejais nė a pe žengiama k i inė p = 0,05 iba, laikoma, kad abiejų eiksnių po eikis dažniniam spek ui y a sude inamas. Papildomomis g a inėmis p iemonėmis ilius uo os i eiksnių eikimo k yp ys (sąlyginiu a skai os ašku pasi enkan neu alųjį š a). Šie g a iniai duomenys pa eik i siekian maksimaliai de alizuo i dinamines o mančių slink is i aiškiau susie i jas su a ikuliaciniais balsių pokyčiais (apie isas ki as y imo me odikos de ales ž . Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024). 3. Ty imo ezul a ai. P iebalsių balsingumo po eikis žemu inio užpakalinio [ɑː/a] o mančių dis ibucijai Fak o inę analizę op imalu p adė i nuo klausimo, kokia s a is ine ikimybe bend ajame duomenų masy e (iš iso 1440 a ejų) galima a ski i a p ska džiųjų i a p dusliųjų sp ogs amųjų p iebalsių a sidū usius kokybinius [ɑː / ɐ] a ian us. Sup an ama, de aliau nesug upa us duomenų, nukenčia lyginamų imčių homogeniškumas ( ien isumas) i mažėja s a is inių ezul a ų pa ikimumas. Vis dėl o, kiek galima sp ęs i iš bend o g a inio duomenų išsidės ymo (ž . 1 diag amą) i apskaičiuo o ikimybinio į e čio (p = 1,72765E-12), egis, y a pakankamas pag indas many i, kad p iebalsių balsingumo eiksnys s a iai p isideda p ie užpakalinių žemu inių balsių kokybinio spek o di e encija imo. No s ima ėje g a inėje e d ėje bū ų galima įž elg i abiejų o mančių ski umų, ačiau idu kių eikšmės aiškiai k eipia į ai, kad šio ipo poziciniai balsių a ian ai a siski ia ik pagal pi mąją o man ę ( a p dusliųjų – F1 = 714 Hz, F2 = 1298 Hz, a p ska džiųjų F1 = 634 Hz, F2 = 1283 Hz; ski - umas ~ 80 Hz). Iš esmės pasi i ina į adinėje s aipsnio dalyje nu ody a one inė uni e salija (papildomas ge klų nuleidimas onacijai sužadin i → F1 pažemėjimas). Visgi e ė ų p idu i, kad ki ų kalbų analogiškų y imų ezul a ai užpakaliniams balsiams supona o ku kas mažesnį 7 i iš p incipo s a is inės eikšmės ne u in į šio eiksnio po eikį (pi mosios o man ės ski umai siekė os 15–20 Hz; Hillenb and i k . 2001). 1 diag ama. Žemu inių užpakalinių [ɑː / ɐ] pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymas pagal p iebalsių balsingumo eiksnį (p = 1,72765E-12) 3 Be o, nepaisan s a is inių skaičia imų suponuojamos endencijos, į akis k in a da iena g a inės duomenų sklaidos de alė. Pas ebė inos ne ienodos o mančių a ija imo paklaidos, ku ių idu kio eikšmės nea spindi. P iebalsių duslumas ( audonoji elipsė), egis, kiek ap iboja [ɑː / ɐ] F2 poslinkius spek e. Logiškai išplaukia p ielaida, kad adiciškai į emp esne laikoma sp ogs amųjų dusliųjų p iebalsių a ikuliacija (Picke 1999: 125) šiais a ejais ko eliuoja su mažesniu ho izon aliosios liežu io padė ies paslankumu, o išpla ėjusi glo alinė s i is (bend as F1 pažemėjimas) samplaikose su ska džiaisiais p iebalsiais a e ia kelią kiek didesniems balsių F2 pokyčiams. Kokia y a duslumo-ska dumo eiksnio eikimo k yp is i , kas da s a biau, kaip ji ko eliuoja su a i inkamais ki ų eiksnių ek o iais, galima ma y i 2-oje diag amoje. Pas a ojoje padė i aškai (F1 i F2 e ės) ilius uoja didžiausius už iksuo us ap a iamosios g upės balsių kokybinius ski umus kiek ieno iš eiksnių a ž ilgiu. Pa yzdžiui, pagal dik o ių eiksnį aukščiausiu s a is iniu į e čiu (p = 1,6E-14) a sisky ė poki iniai ilgieji [ɑː] samplaikoje su ska džiaisiais dan iniais [d]. Šio konk e aus a ejo o mančių idu kiai i padė i diag amoje (D1 F1 = 614 Hz, F2 = 1414 Hz: D2 F1 = 672, F2 = 1173 Hz). Laikan is o pa ies p incipo, sudėlio i i analogiški ki ų eiksnių aškai. Tokia anali inė p ieiga p ie duomenų suku ia izualų įspūdį apie spek inių cha ak e is ikų a ija imo ibas, ku ias poziciniai [ɑː / ɐ] 3 Ta p dusliųjų p iebalsių – audonoji elipsė, a p ska džiųjų – mėlynoji (bend asis duomenų masy as). 8 a ian ai gali pasiek i eiksniams eikian maksimalia jėga (išgaunan didžiausią s a is inę ski umo ikimybę). 2 diag ama. Po encialios ak o ių eikimo k yp ys ([ɑː / ɐ] spek inė e d ė) Sąlyginiu a skai os ašku pasi inkus neu aliojo balsio š a pi mąsias d i o man es (F1 = 500 Hz, F2 = 1500 Hz; juodas didelis aškas diag amoje), ak o ių po eikį kokybiniam balsių spek ui galima į e in i pe a ikuliacinio (ne)į emp umo p izmę (F1 i F2 slink is nuo / link akus inio spek o cen o). Šiuo požiū iu yškiau a siski ia p iebalsinės aplinkos eiksnys, didžiausiu laipsniu (p = 1E-28) išdi e encijuojan is spek ą iš esmės ik pagal o dinačių y ašį (dėl yškios labializacijos junginiuose su lūpiniais p iebalsiais), o isi ki i eiksniai eikia kone iena (de)cen alizacijos k yp imi. Jei isas y imas apsi ibo ų ik šia g a ine medžiaga, galima bū ų kons a uo i, kad šiose po ose ieni jų na iai iesiog silpniau a ikuliuojami (mažiau į empiami). Na ū alu, kad cen alizacijos k yp imi labiau nei ilgieji pasislenka umpieji balsių a ian ai, ik ne ikė a ai, kad s a is iškai didžiausias jų ski umas (p = 2,1E-22) nus a y as poki inėje pozicijoje samplaikoje su ska džiaisiais gomu iniais p iebalsiais (D2, idu kiai: ɡ[ɐ]ɡ F1 = 591 Hz, F2 = 1332 Hz; ɡ[ɑː]ɡ F1 = 667 Hz; F2 = 1166 Hz). A i inkamai oliau nuo spek o cen o nu ols a (p = 1E-14) a p ska džiųjų, o ne a p dusliųjų p iebalsių a sidū ę balsiai (D2; poki inė pozicija; idu kiai: k[ɑː]k F1 = 629 Hz, F2 = 1326 Hz; ɡ[ɑː]ɡ F1 = 667 Hz, F2 = 1164 Hz). Tokio pa ies pobūdžio akus inė ski is (p = 1,6E-14) y a i a p dik o ių (poki inė pozicija, ilgieji d[ɑː]d; idu kiai: D1 F1 = 614 9 Hz, F2 = 1414 Hz; D2 F1 = 672 Hz, F2 = 1173 Hz), i a p pozicijų azės ki čio a ž ilgiu (p = 7E-18; D2, ilgieji k[ɑː]k; idu kiai: ki čiuo i F1 = 782 Hz, F2 = 1228 Hz; poki iniai F1 = 629 Hz, F2 = 1326 Hz). Tiesa, isų šių ski umų spek inė iš aiška i s a is inis s o is neko eliuoja. Fonologinės kiekybės i p iebalsių a ikuliacinio ipo s a is inė galia didesnė už isų likusiųjų, ačiau šis p anašumas ne isada y a lydimas i didžiausio g a inio a s umo a p aškų. Vėlgi, ši g a inė plo mė y a ik pačių yškiausių ski umų ilius acija. Reikia nepami š i, kad kai kada pagal isus šiuos eiksnius akus iniai odikliai sky ėsi menkai a nesisky ė isiškai, odėl šių duomenų in o ma y umas nė a absoliu us. Kiek iena balsio one inė ealizacija y a ienoks a ki oks VISŲ eiksnių są eikos ezul a as, odėl p idė inė šios diag amos e ė y a ik po encialių jų eikimo k ypčių iš yškinimas. Iš pas a ojo u ė ų aiškė i eiksnių po eikio balsių o man inei s uk ū ai sude inamumo galimybės. Dominuojančią p iebalsių poziciją pa i ina i iesioginės ak o ių konku encijos analizė. T igubas duomenų išaugimas isumos požiū iu nesusilpnina labializacinio [p] i [b] po eikio (F2 žemėjimo) a i iesiems užpakaliniams žemu inio pakilimo balsiams. Tiesiogiai šiuo aspek u lyginamų po ų skaičiui išaugus nuo 16 iki 44, p ocen inė šio eiksnio p anašumo p ieš ki us iš aiška išliko didžiausia (79 p ocen ai; ž . 3 diag amą). Tai eiškia, kad kone ke u iais a ejais iš penkių analizuodami miš ius duomenis gana pa ikimai galima pasaky i, a p kokių sp ogs amųjų p iebalsių ( iksliau, a a p lūpinių, a nelūpinių) y a a sidū ę [ɑː / ɐ] pog upio balsiai. Tai aiškiai liudija i bend ojo duomenų masy o idu kiai ([p]/[b] F1 = 689 Hz, F2 = 1178 Hz, [ ]/[d] F1 = 675 Hz, F2 = 1337; [k]/[ɡ] F1 = 675 Hz, F2 = 1357 Hz; in e akcijos ikimybė milžiniška p = 1,8E-122). Visa ši odiklių sankloda byloja, kad bend iausiu a eju p iebalsinis eiksnys aiškiai užima aukščiausią poziciją pagal žemu inių užpakalinių balsių o man inei s uk ū ai da omą po eikį. Ku kas p oblemiškesnės likusių eiksnių hie a chinės pozicijos. Aki aizdu, kad išaugusios duomenų apim ys sus ip ino dik o ių eiksnio galią. Regis, balsių junginiai su ska džiaisiais p iebalsiais (palygin i su dusliaisiais) y a palankesnė e pė indi idualiajai a ikuliacijai. Galbū ne a si ik inumas ai, kad pas a ųjų d iejų ak o ių eikimo k yp ys y a i in panašios (ž . 2 diag amą). Kai bu o lygin i ik ke u i eiksniai (Š age is 2024), iš pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymo a ski i ieną dik o ių nuo ki o bu o gana keblu ( os 23 p ocen ai), o daba ši ikimybė y a d igubai didesnė (55 p ocen ai). Bend ieji idu kiai (be ska džiųjų p iebalsių – D1 F1 = 736 Hz F2 = 1326 Hz; D2 F1 = 692 F2 = 1269 Hz; su ska džiaisiais D1 F1 = 682 Hz F2 = 1340 Hz; D2 F1 = 672 F2 = 1239 Hz) suponuoja, kad e d ė indi idualiajai a čiai išsiplė ė dėl d iejų p iežasčių – dėl s ip esnio ska džiųjų p iebalsių po eikio D1 glo alinei s ičiai (F1 pažemėjimas) i eikiausiai dėl šiomis sąlygomis suin ensy ėjusios D2 labializacijos ( yškesnis F2 pažemėjimas). Kiek susilpnėjusios azės ki čio pozicijos eikiausiai y a išaugusios p iebalsių balsingumo i dik o ių eiksnių galios pasekmė. Silpniausias isame šiame kon eks e išlieka onologinės kiekybės k i e ijus. Tikimybė a ski i umpuosius [ɐ] nuo ilgųjų [ɑː] y a pa i mažiausia (38 p ocen ai), no s ik umo dėlei eikė ų pasaky i, kad šio eiksnio a silikimas nuo azės ki čio i ska dumo eiksnių eikiausiai ne i šija s anda inės paklaidos ibų. 16 Be o, da y ina iš ada, kad eiksnio sude inamumas i ak inė jo galia is dėl o iesiogiai neko eliuoja. No in ge iau pe p as i šį są yšį, eikia da labiau įsigilin i į a ikuliacinę i spek inę balsių dinamiką (ki aip sakan , pe ei i į mik oa ikuliacijos lygį). Mažiausia kliū imi ki iems išgau i F1 i F2 ski umus y a sp ogs amieji p iebalsiai. O ganiškiausias šiuo požiū iu p iebalsių i azės ki čio de inys (šios po os sude inamumas – 75 p ocen ai), o sunkiausia gomu inius sp ogs amuosius nuo negomu inių a ski i nesug upa us duomenų pagal dik o ius (55 p ocen ai). Tiesa, aukščiausias hie a chines pozicijas užimančių onologinės kiekybės i dik o ių eiksnių bend ieji sude inamumo indeksai panašūs (a i inkamai 46 p ocen ai i 40 p ocen ų). F azės ki is šiuo odikliu užima a pinę padė į (52 p ocen ai). 5. P iebalsių balsingumo po eikis aukš u inio užpakalinio [uː / ʊ] o mančių dis ibucijai Galiausiai aukš u inio užpakalinio [uː / ʊ] spek inės cha ak e is ikos pagal sąsajas su sp ogs amųjų p iebalsių ska dumu-duslumu, a odo, užima a pinę padė į a p d iejų anksčiau ap a ų balsių. Pe sky a, į d i g upes pagal šį k i e ijų padalijan i bend ąjį duomenų masy ą, u i apčiuopiamą s a is inį pag indą (p = 1,95E-07), ačiau idu kiai ( a p dusliųjų – F1 = 372, F2 = 885 Hz; a p ska džiųjų – F1 = 387, F2 = 1019 Hz) ne odo jokio a ikuliacinio yšio su glo aline s i imi (F1 iš esmės s abili). S a is inį ski umo s o į a liepia an oji o man ė (ski umas ~ 100 Hz), suponuojan i p iekinės bu nos e mės kon igū acinę dinamiką. Iš bend ųjų paklaidų aiškiai ma y i, kad ska dieji p iebalsiai (kaip i užpakalinių žemu inių balsių a eju) ampa papildomu s imulu lais esniems ho izon aliesiems liežu io poslinkiams. Be o, jei elipsių pe sidengimas ima ėje e d ėje nė a ik a si ik inumas a empi inių duomenų nehomogeniškumo pasekmė (no s okią ikimybę eo iškai u ė ų mažin i didelis duomenų kiekis), eig i eikė ų p iešingai nei suponuoja eo inis disku sas – žemesnes F1 e es šios g upės balsiai gali dažniau pasiek i g e a dusliųjų (o ne ska džiųjų!) sp ogs amųjų p iebalsių. Taigi, no s už iksuo as di e encijuo ai duomenų aiškai palankus ezul a as, ačiau jo in e p e acija kol kas y a gana p oblemiška. Fak o ių eikimo k yp ys [uː / ʊ] spek inėje e d ėje y a bene labiausiai sumišusios. Nebepakanka kliau is ien (de)cen alizacijos ek o iumi i enka kons a uo i ku kas daugialypiškesnę ( iksliau, daugiak yp iškesnę) duomenų sklaidą. Kadangi abiejų ašių skalių pakopos („žingsniai“) y a ienodos (kas 100 Hz), galima nesunkiai įsi ikin i, kad poziciniai balsių a ian ai labiau ski iasi o dinačių (F2) a ž ilgiu. Pagal ek o ių dydį i jų s a is inį s o į iš ki ų išsiski ia p iebalsių a ikuliacijos ie os i onologinės kiekybės ak o iai. Jų eikimo k yp ys, ben jau emian is šia g a ine medžiaga, aki aizdžiai nesu ampa. Pi mojo iš jų ek o ius ilius uoja one inę uni e saliją, nesyk paliudy ą užsienio y ėjų – yškų F2 paaukš ėjimą g e a sp ogs amųjų liežu io p iešakinių dan inių p iebalsių. Didžiausias šio pobūdžio kon as as (p = 1E-60) už iksuo as p ieški inėje pozicijoje a p ska džiųjų p iebalsių (D2, umpieji balsiai – idu kiai: ɡ[ʊ]ɡ F1 = 397 Hz, F2 = 1022 H; b[ʊ]b F1 = 413, F2 = 943 Hz; d[u]d F1 = 403 Hz, F2 = 1394 Hz). 17 9 diag ama. Užpakalinių aukš u inių [uː / ʊ] pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymas pagal p iebalsių balsingumo eiksnį (p = 1,95E-07) 5 10 diag ama. Po encialios ak o ių eikimo k yp ys ([uː / ʊ] spek inė e d ė) 5 Ta p dusliųjų p iebalsių – audonoji elipsė, a p ska džiųjų – mėlynoji (bend asis duomenų masy as). 18 Fonologinė kiekybė gana dėsningai s um eli umpuosius šių balsių a ian us a čiau spek o epicen o (D2, p ieški inė pozicija, sp ogs amųjų ska džiųjų dan inių p iebalsių aplinka – idu kiai: d[ʊ]d F1 = 403 Hz, F2 = 1394 Hz; d[uː]d F1 = 329 Hz, F2 = 712 Hz; p = 4E-45). Gan neįp as a, kad okio pa ies ek o iaus nesilaiko azės ki čio eiksnys i , egis, pasiduoda p iebalsių į akai (D2, umpieji, sp ogs amųjų ska džiųjų dan inių p iebalsių aplinka – idu kiai: p ieški iniai F1 = 403 Hz, F2 = 1394 Hz; ki čiuo i F1 = 459 Hz, F2 = 1293 Hz; poki iniai F1 = 431 Hz, F2 = 1290 Hz; p = 3E-20). Tendencijos b uožų įgyja indi idualiosios a ikuliacijos ski umai. Palyginus a i inkamus isų ijų balsių ek o ius, galima pas ebė i, kad D1 u i polinkį bend iausiu a eju kiek cen alizuo i žemu inius balsius, o D2 – aukš u inius. Pas a ąjį dėsningumą ilius uoja i šio sky iaus g a ikas (poki inė pozicija, umpieji balsiai, dusliųjų sp ogs amųjų lūpinių p iebalsių aplinka – idu kiai: D1 F1 = 370 Hz, F2 = 671 Hz; D2 F1 = 399 Hz, F2 = 883 Hz; p = 5E-19). Tuo a pu nedėsninga spek inė slink is pagal ska dumo k i e ijų eikiausiai liudija pa ies eiksnio nesa a ankiškumą. Lauk inas F1 pažemėjimas iksuo as g e a dusliųjų p iebalsių esančių balsių, o pa ies ski umo s a is inė eikšmė iš esmės nulem a yškaus F2 paaukš ėjimo (D1, poki inė pozicija, umpieji balsiai – idu kiai: [ʊ] F1 = 345 Hz, F2 = 973 Hz; d[ʊ]d F1 = 372 Hz, F2 = 1268 Hz). Ve a pas ebė i, kad yškiausiose opozicijose ( . y. didžiausią s a is inę eikšmę u inčiose) pagal azės ki čio, ska dumo i kiekybės eiksnius igū a o dan iniai p iebalsiai, odėl nea mes ina p iebalsių į aka i pačiai ek o inei k ypčiai. Reikė ų nepami š i, kad isos šios ak o ių eikimo k yp ys ik o ien acinės – maksimalaus jų po eikio balsio [uː / ʊ] o man inei s uk ū ai ilius acija. Fak o iai y a nuola os siejami hie a chinių yšių, odėl šiame g a ike iš yškėjan ys ek o iai eikiausiai y a s ip iai ko eguojami in e akcinio jų mechanizmo (jie iš p incipo negali eik i izoliuo ai, nep iklausomai ienas nuo ki o). 11 diag ama. Veiksnių san ykinė galia iesioginės jų konku encijos sąlygomis ([uː / ʊ] F1 i F2 di e enciacija) 19 Tiesiogiai konku uodami a pusa yje isi nag inėjami eiksniai gana aiškiai pozicionuoja sa e ienas ki o a ž ilgiu (ž . 11 diag amą). Iš pi mo ž ilgsnio a ody ų, kad ka ojasi a i inkamame [iː / ɪ] sky iuje ma y as scena ijus – . y. papildydamas duomenų masy ą ska dumo eiksnys sa a ankiškumo s a uso i apčiuopiamos galios neįgyja, ačiau išplečia a ikuliacinę-spek inę e d ę ki iems ak o iams eik i didesne jėga. Visgi aip many i neleidžia ne pa i žemiausia hie a chinė jo pozicija. Pagal šį k i e ijų silpniausias y a azės ki is, ku is menkiausiai p isidėjo p ie F1 i F2 dis ibucijos i ada, kai bu o analizuo i ik ke u i eiksniai (poky is mažas 18 p oc. → 20 p oc.; Š age is 2024). Nek es ionuojama išlieka one inės uni e salijos (dan inių p iebalsių aplinka → [uː / ʊ] F2 aukš ėjimas) galia (75 p ocen ai) i isai nes a bu, a p iebalsių ska dumas igū uoja šioje dinaminėje plo mėje (bend ieji idu kiai – gomu inių p iebalsių aplinka – F1 = 376 Hz, F2 = 803 Hz; lūpinių – F1 = 383 Hz, F2 = 756 Hz; dan inių – F1 = 375 Hz, F2 = 1012 Hz; p = 2,63E-83) a ne (a i inkamai gomu inių p iebalsių aplinka – F1 = 373 Hz, F2 = 770 Hz; lūpinių – F1 = 371 Hz, F2 = 729 Hz; dan inių – F1 = 363 Hz, F2 = 956 Hz; p = 5,05E-51). Ben jau idu kių eikšmės liudija, kad naujasis eiksnys apo papildoma paska a sus ip in i aukš u inių užpakalinių balsių sup iešakėjimo e ek ą a p dan inių p iebalsių. Palygin i su anks esniojo y imo duomenimis kiek sus ip ėja kiekybės eiksnio pozicijos (57 p oc. → 71 p oc). Toks poky is leidžia da pag įsčiau i in i, kad onologinio ilgumo į aka pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymui ko eliuoja su balsių slink imi p iešakinės eilės i aukš u inio pakilimo link. Many ina, kad a p dan inių ska džiųjų p iebalsių da labiau paaukš ėjus F2 (bend iausiu a eju 956 Hz → 1012 Hz), išsiplė ė e d ė šių balsių spek inei di e enciacijai pagal kiekybę. S abili išlieka dik o ių pozicija. No s sa o po eikio galia, sup an ama, šis eiksnys negali p ilyg i nei balsių ilgumui, nei sp ogs amųjų p iebalsių a ikuliaciniam ipui, isgi jų bend oji į aka kokybiniam spek ui išlieka pakankamai eikšminga (46 p ocen ai). Painiausias p iebalsio balsingumo indekso e inimas šiame kon eks e. Visos anks esnės indikacijos bylo ų, kad oks san ykinai aukš as į e is (35 p ocen ai) ne u i acionalesnio pag indo. Ma y , kaip jau bu o užsimin a, šio klausimo sp endimas eikalauja da de alesnės mik oa ikuliacijos eiškinių analizės. Šiuo me u egalima apy iksliai pasaky i, kad galbū eikdamas a pačia k yp imi su ki ais (pi miausia su p iebalsiniu eiksniu i onologine kiekybe), šis eiksnys išlaiko am ik as pozicijas, o jo į aka ko eliuoja su balsių užpakaline eile – kuo labiau ols ama nuo p iešakinės eilės, uo yškiau pas ebimas ska dumo-duslumo po eikis F1 i F2 dis ibucijai. Belieka p idė i, kad hie a chinis isų šių eiksnių išsidės ymas a odo aip: p iebalsių a ikuliacijos ie a → onologinė kiekybė → dik o iai → ska dumas → azės ki is. Kad užpakalinių aukš u inių balsių kokybinio spek o dinamika sunkiausiai analizuojama, ge ai ilius uoja eiksnių sude inamumo g a ikas (ž . 12 diag amą). Neabejo ina, kad [uː / ʊ] spek as i a ikuliacija y a p oblemiškiausia e pė eiksniams sude in i. Tik labai e u a eju sude inamumo p ocen as i šija 50 p ocen ų ibą. Pas ebimesnį po encialą koo dinuo i sa o galią e u i p iebalsių i dik o ių (67 p ocen ai) bei p iebalsių i kiekybės (58 p ocen ai) eiksniai. Visos ki os po os lieka žemiau pusšimčio p ocen ų ibos. Dėl šios p iežas ies g a inė e d ė a odo labai uščia, o amsioji zona euždengia nedidelę dalį ada o. 20 Jei em umėmės bend aisiais idu kiais, ai pagal sude inamumo k i e ijų eiksniai išsidės o okia seka: p iebalsių a ikuliacijos ie a (51 p ocen as) → dik o iai (36 p ocen ai) → ska dumas (30 p ocen ų) → kiekybė (28 p ocen ai) → azės ki is (24 p ocen ai). Įdomu ai, kad bū a a ejų, kai sude inamumas nebu o įmanomas iš p incipo (kiekybės i azės ki čio są eika šiuo požiū iu y a lygi nuliui). Ma y , a ikuliacinė šio ipo balsių speci ika išbalansuoja in e akcinius yšius, selek y iai sus ip indama a ski ų ak o ių galią. Tiesa, eo iniu i p ak iniu požiū iais ak ualesnė pasika ojan i p iebalsių eiksnio san ykinės galios i balsių eilės ko eliacija (kuo užpakalesnis balsis, uo yškiau o man inė s uk ū a a ski ia g e a esančių sp ogs amųjų p iebalsių a ikuliacinį ipą), ku ią pas a ieji duomenys ik da aiškiau pa i ina. Vis dėl o, a ei yje į isus pas ebė us polinkius eikė ų paž elg i giliau. 12 diag ama. Fak o ių sude inamumas ([uː / ʊ] spek inė e d ė) IŠVADOS 1. Išanalizuo a y imo medžiaga pagal balsių o man inei s uk ū ai da omo po eikio s a is inį s o į leidžia suda y i šias hie a chines eiksnių g andines (nuo s ip iausio iki silpniausio): [ɑː / ɐ] – p iebalsių a ikuliacijos ie a → dik o iai → azės ki is → ska dumas → onologinė kiekybė; [iː / ɪ] – onologinė kiekybė → dik o iai → p iebalsių a ikuliacijos ie a → azės ki is → ska dumas; [uː / ʊ] – p iebalsių a ikuliacijos ie a → onologinė kiekybė → dik o iai → ska - dumas → azės ki is. 21 2. Naujojo balsingumo eiksnio į aukimas į analizę iš esmės nepakei ė anks esniais y imo e apais nus a y ų ko eliacijų. Sp ogs amųjų p iebalsių ipo į aka F1 i F2 dis ibucijai išliko ko eliuojan i su balsių eile (kuo balsis užpakalesnis, uo ši į aka didesnė), onologinės kiekybės – su balsių eile i pakilimu (kuo labiau a ėjama p ie [i] ipo a ikuliacijos, uo yškesni spek iniai umpųjų i ilgųjų balsių ski umai), azės ki čio – su balsių a i umu (kuo balsis a i esnis, uo p ozodinio eiksnio į aka didesnė). Pa ies p iebalsių balsingumo eiksnio san ykinė galia, panašu, p iklauso nuo balsių a ikuliacinės slink ies užpakalinės eilės link (kuo ji yškesnė, uo labiau pas ebimi šio eiksnio nulem i o mančių ski umai). 3. Silpnos ska dumo eiksnio pozicijos hie a chinėse g andinėse suponuoja žemą jo sa a ankiškumo lygį. Tai galė ų bū i iena gana ne egulia ių F1 i F2 išsidės ymo ski umų pagal šį eiksnį p iežasčių. Ki ų kalbų duomenimis paliudy o one inio dėsningumo – p iešakinių balsių F1 žemėjimo ska džiųjų p iebalsių apsup y – bend inės lie u ių kalbos medžiaga nepa i ina. Šią hipo ezę iš dalies emia ik žemu inių užpakalinių balsių odikliai. Daugiau pag indo many i, kad, papildydamas duomenų masy ą i neįgydamas eikšmingesnės į akos, ska dumo ak o ius išplečia a ikuliacinę-spek inę e d ę konku uojan iems eiksniams eik i didesne jėga, pa yzdžiui, pa yškin i aukš u inių užpakalinių balsių p iešakėjimą pozici- jose a p dan inių sp ogs amųjų p iebalsių. Tiesa, nea mes ina, kad galbū esama mik oa iku- liacinių balsių ski umų, sie inų su ap a iamuoju eiksniu, ku iuos įž elg i ukdo pe nelyg didelis ki ų eiksnių po eikis kokybiniam spek ui. 4. Papildoma eiksnių sude inamumo analizė a skleidė, kad palankiausia e pė koo dinuo i isų jų po eikį y a žemu inio užpakalinio balsio [a] spek inė e d ė. Ki aip sakan , kuo balsis a i esnis, uo leng iau sude inamas jų o man inę s uk ū ą o muojančių eiksnių po eikis. Tai, be ki a ko, u ė ų eikš i, kad a i ųjų balsių F1 i F2 a ija imo e d ė y a plačiausia. LITERATŪRA Ad iaans F ans 2018: E ec s o consonan al con ex on he lea nabili y o owel ca ego ies om in an -di ec ed speech. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 144(1), 20–25. DOI: h ps://doi.o g/10.1121/1.5045192. Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas [Acous ic P ope ies o Consonan s: Pala aliza ion and Voicing], Kaunas: Technologija. Chiba Tsu omu, Kajiyama Masa o 1941: The Vowel: I s Na u e and S uc u e, Tokyo: Kaiseikan. Čei ane Sol eiga, Ind ičāne Inese 2012: La iešu alodas oksneņu aks u ojums pēc lokusa ienādojumiem [Cha ac e iza ion o La ian Language Sounds Using Locus Equa- ions]. – Bal is ica 47(1), 37–50. DOI: h p://dx.doi.o g/10.15388/bal is ica.47.1.2132. 22 Hillenb and James, Cla k Michael, Nea ey Te ance 2001: E ec s o consonan en i onmen on owel o man pa e ns. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 109(2), 748–763. DOI: h ps://doi.o g/10.1121/1.1337959. Ja osla ienė Ju gi a 2014: Spec al Cha ac e is ics o he L ihuanian Vowels: Some P elimina y Resul s o a New Expe imen al Resea ch. – Linguis ica Le ica 22, 68–84. Ja osla ienė Ju gi a 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės e alonai [S anda ds o Quan i y and Quali y o Sho and Long Vowels in he Li huanian Language]. – Bend inė kalba 88, [1–17]. Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje: balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: An Expe imen al S udy o Vowels and Coa icula ion], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/e- pub.1.bal u-ga synas. Johnson Kei h, Lade oged Pe e , Lindau Mona 1993: Indi idual di e ence in owel p oduc ion. – The Jou nal o Acous ical Socie y o Ame ica 94(2), 701–714. Kaukėnienė Lidija 2002: Lie u ių bend inės kalbos neki čiuo ų balsių spek ai [The Spec a o Uns essed Vowels in S anda d Li huanian]. – Kalbo y a 51(1), 41–59. Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ikos i onologijos pag indai [Basics o Gene al Phone ics and Phonology o he Li huanian Language], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as Ken Raymond, Read Cha les 2002: The Acous ic analysis o speech, Albany: Thomson Lea ning. Kewley-Po Diane 1982: Measu emen o o man ansi ions in na u ally p oduced s op consonan - owel syllables. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 72(2), 379–389. Kudi ka Robe as 2009: Lie u ių bend inės kalbos ki čiuo ų ilgųjų i umpųjų balsių o man inė s uk ū a [Fo man S uc u e o he Accen ed Long and Sho Vowels in Li huanian S anda d Language]. – Respec us Philologicus 16(21), 141–152. Ledicho a Edi a 2020ɑ: Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas [The Expe imen al Resea ch o Quali a i e Cha ac e is ics o Labialised Vowels in S anda d Li huanian]. − Bend inė kalba 93, [1−33]. Ledicho a Edi a 2020b: Lie u ių bend inės kalbos okalizmo a ian ai: ekspe imen inis kokybės ypa ybių y imas: dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. Lee Yoonjeong, Kea ing Pa icia, K eiman Jody 2019: Acous ic oice a ia ion wi hin and be ween speake s. – The Jou nal o Acous ical Socie y o Ame ica 146(3), 1568–1579. Lindblom Bjö n 1990: Models o phone ic a ia ion and selec ion. – Pe ilus 11, 65–100. 23 Lindblom Bjö n, Moon Seung-Jae 1994: In e ac ion be ween du a ion, con ex , and speaking s yle in English s essed owels. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 96(1), 40–55. Miliūnai ė Ri a 2018: Kalbos no mos i jų sa i eguliacija in e ne o bend uomenėje [Language No ms and Thei Sel - egula ion in he In e ne Communi y], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pake ys An anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija [P osody o Li huanian S anda d Language], Vilnius: Mokslas. Pake ys An anas 2003 [1986]: Lie u ių bend inės kalbos one ika [Phone ics o he Li huanian Common Language], 3-iasis pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Enciklopedija. Picke James M. 1999: The Acous ics o Speech Communica ion. Fundamen als, Speech Pe cep ion Theo y, and Technology, Needham Heigh s: Allyn & Bacon. Rie eld Toni, an Hou Roland 2005: S a is ics in Language Resea ch: Analysis o Va iance, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e . Roesle Lindsay, Yung Song Jae 2018: Acous ic cha ac e is ics o ense and lax owels ac oss sen ence posi ion in clea speech. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 144(6), 535–540. S e ens Kenne h N. 1998: Acous ic Phone ics, Camb idge, MA: The MIT P ess. S e ens Kenne h N., House A hu 1963: Pe u ba ion o owel a icula ions by consonan al con ex : An acous ical s udy. – Jou nal o Speech and Hea ing Resea ch 6(2), 111–128. DOI: h ps://doi.o g/10.1044/jsh .0602.111. Š age is E aldas 2024: Fo man inę balsių s uk ū ą lemiančių eiksnių yšiai: ž algomasis bend inės lie u ių kalbos ilgųjų i umpųjų balsių y imas [In e ac ion Be ween Fac o s De e mining he Fo man S uc u e o Long and Sho Vowels in S anda d Li huanian: A Pilo S udy]. – Kalbo y a 77, 61–84. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/Kalbo y a.2024.77.3. Š age is E aldas, U bana ičienė Joli a 2024: Lie u ių kalbos balsių o man inę s uk ū ą i ukmę lemiančių eiksnių są eika bei hie a chija [Phone ic Dis ibu ion o Vowel Quali y and Quan i y in S anda d Li huanian: A Fac o ial Analysis], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.109.balsiu- eiksniai-hie a chija. Ti ze Ingo R. 2000: P inciples o Voice p oduc ion, Iowa Ci y: Na ional Cen e o Voice and Speech. Tsukada Kimiko 2009: An acous ic compa ison o owel leng h con as s in A abic, Japanese and Thai: Du a ional and spec al da a. – In e na ional Jou nal o Asian Language P ocessing 19(4), 127–138. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 2: P iebalsių ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic 24 Languages in he Ea ly 21s Cen u y 2: An Expe imen al S udy o Consonan s], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.2.bal u-ga synas. Vai ke ičiū ė Vale ija 1961: Lie u ių li e a ū inės kalbos balsinės i d ibalsinės onemos [Vowel and Diph hong Phonemes o he Li huanian Li e a y Language]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 4, 19–46. E ec s o Consonan Voicing on Vowel Fo man Dis ibu ion in S anda d Li huanian: A Fac o ial Analysis SUMMARY I is well known ha om he phone ic poin o iew, any speech sound is a ma e o g ea dynamici y. The owel sys em in a language is no excep ion. In mo e gene al e ms, he spec al cha ac e is ics o he owel depend on a g ea numbe o bo h linguis ic and ex alinguis ic ac o s. This is he eason why a ac o ial analysis mus be conduc ed o gain a be e unde s anding o he dynamici y o he speech. The i s a emp o analyse he dynamics o he phone ic owel ealisa ion in S anda d Li huanian has yielded posi i e esul s. Al hough o some eason, a - eaching conclusions canno be d awn ye , i can ne e heless be obse ed ha he dynamic plane o quan i a i e and quali a i e owel ea u es is no ully chao ic. I can be seen ha all ela ed ac o s a e linked by hie a chical ela ionships. This s udy aimed o de e mine wha posi ion in he hie a chy o ac o s (i.e. be ween consonan al en i onmen , phonological leng h, p osodic ocus and speake ) di ec ly in luences o man dis ibu ion in he spec a o Li huanian owels (so-called co ne owels [iː / ɪ], [uː / ʊ] and [ɑː / ɐ]) is occupied by he consonan oicing ac o . A ac o ial analysis ( wo-way ANOVA) was pe o med o his pu pose. Resul s e ealed qui e weak posi ions o he oicing ac o in he hie a chy and i s low-le el au onomy. I s ela i e powe on F1–F2 dis ibu ion co ela es wi h he backness o he owel, as i shi s owa ds he back posi ion o he ongue, di e ences implied by he consonan oicing ac o on o man s can be no iced mo e eliably. Al hough ha ing no signi ican impac , he consonan oicing plays some ole in he expansion o he spec al space o o he ac o s o ac wi h g ea e powe ( o example, i c ea es condi ions o high back owels o be mo e on ed in a den al s op en i onmen ). The e may indeed be mic oa icula o y di e ences ela ed o he ac o in ques ion, bu qui e ob iously, hei de ec ion is hinde ed by he excessi e in luence o co-ac ing ac o s. Fu he analysis is o be conduc ed o ge his dynamic pic u e in mo e de ail.