scieee Open visual document viewer

Priebalsių balsingumo įtaka formantinei bendrinės lietuvių kalbos balsių struktūrai: faktorinė analizė

Evaldas Švageris

Abstract

This study aims to continue experimental research on the dynamics of vowel formant distribution in Standard Lithuanian. The primary focus is on the interaction and hierarchy of factors that directly influence formant placement in the spectra of Lithuanian vowels. After CVC combinations with voiced plosive consonants were added to the dataset, the differential power of the voicing factor was analysed. A factorial analysis (two-way ANOVA) was performed to determine what position in the hierarchy the voicing factor can take. Additionally, the question of factor coordination in the field of formant distribution was raised. The results suggest that the voicing factor occupies weak positions in the hierarchy and exhibits low-level autonomy. To some extent, its relative power correlates with the backness of the vowel, as it shifts towards the back tongue position, differences implied by the consonant voicing factor on formant distribution increase. Although it has no significant impact, consonant voicing plays a role in expanding the spectral space, allowing other factors to exert greater influence (for example, it creates conditions for high back vowels to be more fronted in a dental stop environment).

Full text

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, . 92, p. 1–24 Con en s link / Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online / elek oninis) Copy igh © 2025 E aldas Š age is. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-04-11. Accep ed: / P iim a: 2025-06-02. 1 PRIEBALSIŲ BALSINGUMO ĮTAKA FORMANTINEI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS BALSIŲ STRUKTŪRAI: FAKTORINĖ ANALIZĖ E ec s o Consonan Voicing on Vowel Fo man Dis ibu ion in S anda d Li huanian: A Fac o ial Analysis EVALDAS ŠVAGERIS Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: e aldas.s[email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0009-0002-5624-7275 Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, bal ų kalbų p ozodija i okalizmas. h ps://doi.o g/10.35321/all92-10 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Šiuo s aipsniu ęsiami ekspe imen iniai dinaminių bend inės lie u ių kalbos okalizmo eiškinių (pozi- cinio jo a ija imo) y imai. Dėmesys koncen uojamas į eiksnių, iesiogiai eikiančių o man inę balsių s uk ū ą, a pusa io yšius i hie a chiją. Empi inius duomenis papildžius balsių samplaikomis su ska džiaisiais sp ogs amaisiais p iebalsiais, analizuo a, kokia isumos požiū iu y a ska dumo eiksnio galia pa eik i F1 i F2 išsidės ymą spek e. Tuo ikslu a lik a ak o inė duomenų analizė (ANOVA), ku ia siek a nus a y i, kokios y a p iebalsių balsingumo eiksnio hie a chinės pozicijos i po encialas de in i sa o eikimą su ki ais eiksniais. Rezul a ai a skleidė, kad silpnos ap a iamojo eiksnio pozicijos hie a chinėse g andinėse odo gana žemą jo sa- a ankiškumo lygį. Ma y i, kad san ykinė jo galia ko eliuoja su a ikuliacine balsių eile – kuo balsis užpakalesnis, uo yškesni ska dumo eiksnio nulem i o mančių ski umai. Be o, no s i neįgydamas didesnės di e encinės galios, šis eiksnys išplečia a ikuliacinę-spek inę e d ę konku uojan iems eiksniams eik i didesne jėga (pa yzdžiui, pa yškin i aukš u inių užpakalinių balsių p iešakėjimą pozicijose a p dan inių sp ogs amųjų p ie- balsių). ESMINIAI ŽODŽIAI: balsių o man ės, bend inė lie u ių kalba, ak o inė analizė, ak o ių hie a chija, poziciniai balsių a ian ai. ABSTRACT This s udy aims o con inue expe imen al esea ch on he dynamics o owel o man dis ibu ion in S anda d Li huanian. The p ima y ocus is on he in e ac ion and hie a chy o ac o s ha di ec ly in luence 2 o man placemen in he spec a o Li huanian owels. A e CVC combina ions wi h oiced plosi e consonan s we e added o he da ase , he di e en ial powe o he oicing ac o was analysed. A ac o ial analysis ( wo-way ANOVA) was pe o med o de e mine wha posi ion in he hie a chy he oicing ac o can ake. Addi ionally, he ques ion o ac o coo dina ion in he ield o o man dis ibu ion was aised. The esul s sugges ha he oicing ac o occupies weak posi ions in he hie a chy and exhibi s low-le el au onomy. To some ex en , i s ela i e powe co ela es wi h he backness o he owel, as i shi s owa ds he back ongue posi ion, di e ences implied by he consonan oicing ac o on o man dis ibu ion inc ease. Al hough i has no signi ican impac , consonan oicing plays a ole in expanding he spec al space, allowing o he ac o s o exe g ea e in luence ( o example, i c ea es condi ions o high back owels o be mo e on ed in a den al s op en i onmen ). KEYWORDS: owel o man s, S anda d Li huanian, ac o ial analysis, ac o hie a chy, owel allophones. ĮVADAS Pi mieji bandymai ekspe imen inėmis p iemonėmis de aliau paanalizuo i bend inės lie u ių kalbos okalizmo a ija imo dinamiką, iksliau, one inę balsių s uk ū ą lemiančių eiksnių yšius, iš esmės da ė pozi y ių ezul a ų (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024). No s ibo a empi inės medžiagos apim is i nedidelis į analizę į auk ų eiksnių skaičius kol kas neleido pada y i oli siekiančių iš adų, is dėl o galima pas ebė i, kad dinaminė kiekybinių i kokybinių balsių požymių plo mė nė a chao iška (iš panašios koncepcijos užsienio y imų, p z.: ž . Lindblom, Moon 1994: 40–55; Roesle , Yung 2018: 535–540; labiau iš eo inės pe spek y os ž . Lindblom 1990: 65–100). Ma y i, kad eiksniai y a siejami hie a chinių yšių, o apie pozicinių balsių a ian ų spek ines cha ak e is ikas galima sp ęs i iš s a is iniais skaičia imais nus a y ų ko eliacijų. Kuo, pa yzdžiui, balsis y a a i esnis, uo labiau jo dažnių spek as p iklauso nuo p ozodinio eiksnio (pozicijos azės ki čio a ž ilgiu), kuo užpakalesnis, uo yškiau o man inė s uk ū a signalizuoja a ikuliacinį g e a jo esančio sp ogs amojo p iebalsio ipą i pan. Be o, ezul a ai a skleidė, kad y imų p ak ika kliau is izoliuo ai iš a ų kalbos ga sų akus iniais požymiais gali išk eip i įp as inėmis laikomas endencijas. Minimomis sąlygomis dažnai padidėja subjek y iojo dik o ių eiksnio į aka (galima hipe a ikuliacija; apie šį ak o ių ž . Johnson i k . 1993: 701–714; Lee i k . 2019: 1568–1579; iš bal ų kalbų pe spek y os ž . Čei ane, Ind ičāne 2012: 43; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 168; Kazlauskienė 2018: 41), dėl ku ios ka ais suni eliuojami, pa yzdžiui, kokybiniai ilgųjų i umpųjų balsių ski umai, odėl logiška i pag įs a a odo bend esnė iš ada, kad kalbos na ū alumas y a s a bi jos sis emiškumo sąlyga (Š age is, U bana ičienė 2024). Ž elgian į pe spek y ą, šio pobūdžio y imų nauda galė ų bū i d ejopa. Visų pi ma, pa i analizės k yp is ilgainiui galė ų išplės i i papildy i ekspe imen inių lie u ių kalbos okalizmo y imų disku są bei su eik i pag indą lyginamiesiems da bams su analogiška užsienio kalbų medžiaga (Hillenb and i k . 2001: 754–755; Roesle , Yung 2018: 535–540). An a e us, jei eiksnių skaičiaus i empi inių duomenų padidinimas iš i s ų į da aiškesnius i konk e esnius ezul a us, padidė ų pozicinių balsių a ian ų požymių p ognoza imo i modelia imo galimybė ( aikomasis aspek as). Ki aip sakan , aikomuoju kalbos sin ezės požiū iu naudinga iš obulin i modelį, klasi ikuojan į pozicinių balsių a ian ų požymių aibę iš ją iesiogiai eikiančių ak o ių są yšių pe spek y os. Papildoma al e na y a p ognozuo i 3 akus inę kalbos ga sų s uk ū ą galė ų p isidė i p ie kompiu e iu a ku iamo žmogaus balso na ū alumo pa obulinimo. Visa ai, egis, y a pakankama paska a oliau ęs i p adė us y imus. 1. Ty imo p oblema, ikslas i užda iniai Šio ekspe imen inio y imo p oblemika išplaukia iš po eikio didin i analizėje ak o ių, iesiogiai eikiančių bend inės lie u ių kalbos balsių kokybinius spek us, skaičių. Sup an ama, kuo daugiau eiksnių į aukiama į modelį, uo gaunami ezul a ai u ė ų bū i išsamesni i uni e salesni. Kadangi ai iš esmės y a p adė ų da bų ąsa (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024), p ie anks esniais e apais į y imą į auk ųjų (dik o iaus, onologinės kiekybės, a ikuliacinio sp ogs amųjų p iebalsių ipo i azės ki čio) šiuoka p idedamas sp ogs amųjų p iebalsių balsingumo eiksnys. Lie u ių kalbos ekspe imen iniuose y imuose galimas šio ak o iaus po eikis balsių o mančių dis ibucijai, egis, kol kas nede alizuo as. Ne iesioginių sąsajų galima įž elg i ik pa ieniuose da buose i labiau kalban apie kalbos ga sų koa ikuliaciją (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 202–225; Ja osla ienė i k . 2019: 62–167; iš ki ų kalbų pe spek y os ž . Kewley-Po 1982). Užsienio y ėjai nu odo, kad lyginamuoju požiū iu a p ska džiųjų p iebalsių a sidū usiems balsiams būdingas pi mosios o man ės pažemėjimas. Labiau šio eiksnio y a pa eikiama p iešakinės eilės balsių o mančių dis ibucija (F1 pažemėja idu iniškai ~100 Hz), o idu inės eilės i užpakaliniams balsiams šis po eikis esąs ku kas silpnesnis (~20 Hz; ž . S e ens, House 1963: 111–128; Hillenb and i k . 2001: 754–755; aip pa Ad iaans 2018: 21–25). Tiesa, didesnį pėdsaką spek e palieka p e okalinių, o ne pos okalinių pozicijų p iebalsiai. Ty ėjai suponuoja, kad ši ko eliacija eikiausiai y a spek inis ge klų padė ies a ija imo a spindys ( a ian ska džiuosius p iebalsius ge klos nuleidžiamos žemiau). Ve inan bend iau, šios kon igū acijos, ma y , y a susijusios su subglo alinio i sup aglo alinio slėgio ki imo dinamika, eikalinga balso klosčių onacijai (ne)sužadin i (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 171). Kad ska džiųjų sp ogs amųjų p iebalsių eksplozijos azėje bū ų galima maksimaliai ilgai palaiky i onaciją, eikia sumažin i sup aglo alinį slėgį (padidin i sup aglo alinės balso ak o e mės ū į), odėl ge klų nuleidimas šiuo požiū iu a odo aiškiai mo y uo as (S e ens 1998: 465–485). Be o, jei bū ų de alizuojama balso ak o kon igū acija pagal pe u bacijų eo ijos logiką, eikė ų kons a uo i, kad ies ge klomis ak as ne ik iš įs a, be i papla ėja (o ai da iena palanki sąlyga sup aglo aliniam slėgiui mažė i). Tiksliau sakan , pi moji o man ė gali žemė i d iem a ejais: kai balsis labializuojamas (nes pi mosios ezonansinės modos pūpsnis lokalizuojamas ies lūpomis) a ba kai balso ak as papla ėja ies ge klomis (čia lokalizuojamas šios modos mazgas; ž . Chiba, Kajiyama 1941; Ken , Read 2002: 28–32). Taigi, šio s aipsnio ikslas y a ekspe imen inėmis p iemonėmis nus a y i san ykinę sp ogs amųjų p iebalsių balsingumo ak o iaus galią eik i bend inės lie u ių kalbos balsių o mančių dis ibuciją. Tiesa, u bū maža abejonių, kad šio eiksnio į aka ap a iamuoju požiū iu eikšmingai ski ųsi nuo analogiškuose ki ų kalbų y imuose nus a y osios. Tai eikiau y a one inė uni e salija, nulem a išim inai žmogaus ana omijos i izikinių kalbos ga sų gene acijos p iežasčių ( . y. onacijai bū inų sąlygų ska diesiems sp ogs amiesiems 4 p iebalsiams a i), o ne kalbinės speci ikos iš aiška (S e ens 1998: 465–485). Todėl, kaip jau bu o užsimin a, šiam y imui ak ualesnis pa s ak o inės analizės 1 išplė imas (papildymas da ienu eiksniu), po ku io u ė ų paaiškė i, a , išaugus eiksnių skaičiui, pakin a hie a chiniai jų yšiai. Pa yzdžiui, naudinga bū ų sužino i, a duslumo-ska dumo eiksnys ne ampa im a kliū imi di e encijuojan o man inę balsių s uk ū ą pagal uos ak o ius, ku ių į aką, emian is anks esniais duomenimis, labiau a liepė pi mosios o man ės ski umai. Bend ajam dinaminiam kokybinių balsių požymių pa eikslui suda y i s a bi ne ik pa i ak o ių galia, be i jų eikimo k yp ys bei sude inamumas, odėl isi šie siekiniai lemia kiek pla esnius y imo užda inius: 1. Išplės i i papildy i y imo (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024) empi inę medžiagą duomenimis, suklasi ikuo ais pagal p iebalsių balsingumo eiksnį ( . y. į ašy i i į auk i į y imą isas iden iškas pozicijas su ska džiaisiais sp ogs amaisiais p iebalsiais). 2. S a is inėmis p iemonėmis palygin i penkių ak o ių – dik o ių, onologinės kiekybės, azės ki čio, p iebalsių a ikuliacijos ie os i p iebalsių balsingumo – san ykinę galią eik i balsių o man inę s uk ū ą, aip pa de alizuo i jų eikimo k yp is i sude ina- mumą. 3. Papildy i i , jei eikia, pa ikslin i anks esniu y imo e apu suda y as hie a chines ak o ių g andines ( . y. išplės i pa į modelį), nus a y i p iebalsių balsingumo eiksnio poziciją jose. 2. T umpa y imų apž alga, empi inė medžiaga i me odas Kadangi šiuo y imu ęsiami p adė i da bai, iš p incipo laikomasi ų pačių me odologinių gai ių (Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024). Plačiau jau bu o ap a i i a imiausios ema ikos da bai, odėl čia ik umpai galima bū ų e e uo i ai, kas paaiškėjo iš naujausios ak o inės analizės ezul a ų (Š age is 2024). Kaip y a žinoma, balsių kiekybiniams i kokybiniams požymiams į aką da o į ai ūs ling is iniai i eks aling is iniai eiksniai (iš bend osios pe spek y os apie į ai ių eiksnių po eikį lie u ių kalbos balsių spek inėms cha ak e is ikoms ž . Vai ke ičiū ė 1961; Pake ys 1982: 132–134; 2003 [1986]: 24, 35–36, 190–191; Kaukėnienė 2002; Kudi ka 2009; Ja osla ienė 2014; 2015; U bana ičienė i k . 2019: 78; Ledicho a 2020a: 1–33; 2020b; aip pa plg. ki ų kalbų y imus: Johnson i k . 1993: 701–714; Hillenb and i k . 2001; Tsukada 2009). Koks bus balsio o mančių išsidės ymas dažnių spek e (kaip bus a ikuliuojamas balsis), p iklauso nuo balsių pakilimo i eilės, ono ak inių i p ozodinių kalbos eiksnių, indi idualios kalbančiojo a ikuliacijos i k . ( en pa ). Visgi de alesnį akus inį balsių pa eikslą galima susida y i ada, kai į isus šiuos ak o ius y a žiū ima iš in e akcinės pe spek y os, kai objek y iais k i e ijais 1 P iminsime, kad šia ak o ine analize (s a is iniais me odais) siekiama išsiaiškin i kalbos ga sų a ija imą le- miančių eiksnių san ykius i hie a chiją. 5 e inamas lyginamasis kiek ieno jų s o is. Taip išanalizuo i duomenys odo, kad pagal F1 i F2 išsidės ymui da omą po eikį aukščiausias hie a chines pozicijas bend iausiu a eju užima onologinė kiekybė (Š age is 2024) 2 . Vis dėl o ši iš ada p a anda sa o į odomąją galią, kai a ikuliaciniai balsių pog upiai y a analizuojami a ski ai. Kai analizės epicen e a sidu ia užpakalinės eilės balsiai, iš dominuojančios pozicijos onologinį balsių ilgumą išs umia sp ogs amųjų p iebalsių eiksnys. Tai eiškia, kad, nesug upa us duomenų, iš bend ojo o mančių išsidės ymo su didžiausia ikimybe galima a ski i g e a balsių [ɑː / ɐ] i [uː / ʊ] esančius dusliuosius [p], [k] i [ ]. Kalban da konk ečiau, didžiausią kokybinį poky į užpakalinio žemu inio [ɑː / ɐ] spek e lemia lūpinio sp ogs amojo p iebalsio a ikuliacija (p[ɑː / ɐ]p dėl F2 pažemėjimo idu iniškai 200 Hz i in yškiai a siski ia nuo k[ɑː / ɐ]k i [ɑː / ɐ] a ian ų). Užpakalinio aukš u inio [uː / ʊ] kokybinis spek as labiausiai nuo ki ų pozicinių a ian ų a i ūks a, a sidū ęs liežu io p iešakinio dan inio [ ] apsup y ( idu iniškai ais pačiais 200 Hz paaukš ėja F2; šis eiškinys aip pa laiky inas one ine uni e salija; ž . Hillenb and i k . 2001). T i ą s a is inį pag indą u i i kele as ki ų ko eliacijų: balsių a i umo i azės ki čio (kuo balsis a i esnis, uo o man inė s uk ū a labiau p iklauso nuo jo pozicijos azės ki čio a ž ilgiu), balsių p iešakumo / pakilimo i onologinės kiekybės (kuo balsis p iešakesnis i aukš esnio pakilimo, uo yškiau o man ės ski ia umpuosius i ilguosius jų a ian us), a ikuliacijos į emp umo i dik o ių eiksnio s o io (kuo balsio a ikuliacija į emp esnė, labiau nu olusi nuo akus inio spek o cen o, uo aukš esnes pozicijas hie a chinėje g andinėje užima dik o ių eiksnys). Išliekamosios p idė inės e ės u i i pas ebė i ienak ypčio ak o ių eikimo a ejai. Regis, a i ųjų balsių labializacija a p lūpinių p iebalsių y a o ganiškai sude inama su azės ki čio implikuojamais [ɑː / ɐ] a i umo ski umais. Kas ki a, pas a ojo eiksnio i onologinės kiekybės san ykis šiuo apsek u, nes, kaip odo duomenys, lygia g e a jų į aka aug i negali – pi mojo į akai didėjan , an ojo uo pa me u endencingai mažėja ( ai eiškia, kad jų eikimo k yp ys nė a sude inamos). Kad bū ų galima naujausius duomenis lygin i su anks esniaisiais, p i alu laiky is g iež os empi inių duomenų a ankos. Pi miausia ai pasaky ina apie dik o ius. Jei šiuo y imo e apu bū ų į ašomi ki i dik o iai, pas a ąjį eiksnį, sup an ama, eikė ų eliminuo i iš analizės (nes duomenų nebū ų galima lygin i iesiogiai). Dėl šios p iežas ies papildomai medžiagai į ašy i pak ies i ie pa ys 38-e ių (D1) i 20-ies (D2) me ų y ai, ku iuos galima laiky i inkamais bend inės lie u ių kalbos subs anda o ep ezen an ais (Miliūnai ė 2018: 53). P iminsime, kad analizei pasi ink i ina iai CVC ipo junginiai su adinamaisiais „k aš iniais“ (angl. co ne owels) balsiais [iː / ɪ], [uː / ʊ] i [ɑː / ɐ], a liepiančiais labiausiai nuo neu aliosios nu olusias liežu io padė is (Ti ze 2000: 162–163). Iš iso su sp ogs amaisiais p iebalsiais [p], [ ], [k], [b], [d], [ɡ] i umpaisiais [ɪ], [ʊ] i [ɐ] bei ilgaisiais [iː], [uː] i [ɑː] balsiais suda y i 36 junginiai, su ku iais su o muo os umpos ižodės azės (p z.: ‘ a k KAK aip’; ‘ a k BŪB aip’). Papildomai a ijuojan jas ki ais analizuojamais eiksniais ( i iamosios 2 Čia eikė ų akcen uo i, kad u imas omenyje s a is iniais skaičia imas pag įs as san ykinis onologinės kiekybės p anašumas likusių ijų eiksnių ( azės ki čio, sp ogs amųjų dusliųjų p iebalsių i dik o ių) a ž ilgiu. Išaugus analizuojamų eiksnių skaičiui, sa aime sup an ama, hie a chinis jų išsidės ymas gali keis is. 6 samplaikos pozicija azės ki čio a ž ilgiu), į ašams pa eng os 108 skaid ės, ku ias abiejų dik o ių p ašy a pe skai y i po d idešim ka ų (po penkis ienu ka u). Iš iso į ašy a 4320 a ejų. Į ašai a lik i Vilniaus uni e si e o one ikos labo a o ijoje su p o esionalia į anga, laikan is įp as inių okio pobūdžio ekspe imen ams keliamų eikala imų. Visi į ašy i junginiai suka py i, ano uo i i apdo o i su ga so analizės p og ama P aa . Specialiu šios p og amos sk ip u au oma iškai išgau i y imui eikalingi duomenys – cen inių balsių dalių pi mųjų ijų o mančių (F1, F2, F3) e ės (he cais), su ku iomis oliau a lik i d i ak o inės dispe sinės analizės (TWO-WAY ANOVA, Rie el, an Hou 2005) skaičia imai. Pi miausia šiuo s a is iniu modeliu į e in a p iebalsių balsingumo eiksnio galia di e encijuo i duomenis bend uoju a eju – . y. kai empi iniai duomenys niekaip nesug upuojami pagal ki us eiksnius (šie ezul a ai ilius uo i imačiuose g a ikuose). Po o, sukū us iesioginės konku encijos sąlygas (kai konku uojan ys eiksniai sukeičiami ie omis), uo pačiu modeliu kiek ienam balsių a ikuliaciniam ipui apskaičiuo os hie a chinės eiksnių g andinės. Papildomomis g a inėmis p iemonėmis šįka analizuo as eiksnių sude inamumas. Šiuo a eju skaičiuo a ne ik, kiek ka ų eiksniai p anoks a ieni ki us (p ocen ine iš aiška), be iksuo i i ie a ejai, kai, nepaisan ieno iš jų p anašumo, duomenys sėkmingai a ski iami pagal abu iesiogiai konku uojančius eiksnius. Jei abiem lyginimo a ejais nė a pe žengiama k i inė p = 0,05 iba, laikoma, kad abiejų eiksnių po eikis dažniniam spek ui y a sude inamas. Papildomomis g a inėmis p iemonėmis ilius uo os i eiksnių eikimo k yp ys (sąlyginiu a skai os ašku pasi enkan neu alųjį š a). Šie g a iniai duomenys pa eik i siekian maksimaliai de alizuo i dinamines o mančių slink is i aiškiau susie i jas su a ikuliaciniais balsių pokyčiais (apie isas ki as y imo me odikos de ales ž . Š age is 2024; Š age is, U bana ičienė 2024). 3. Ty imo ezul a ai. P iebalsių balsingumo po eikis žemu inio užpakalinio [ɑː/a] o mančių dis ibucijai Fak o inę analizę op imalu p adė i nuo klausimo, kokia s a is ine ikimybe bend ajame duomenų masy e (iš iso 1440 a ejų) galima a ski i a p ska džiųjų i a p dusliųjų sp ogs amųjų p iebalsių a sidū usius kokybinius [ɑː / ɐ] a ian us. Sup an ama, de aliau nesug upa us duomenų, nukenčia lyginamų imčių homogeniškumas ( ien isumas) i mažėja s a is inių ezul a ų pa ikimumas. Vis dėl o, kiek galima sp ęs i iš bend o g a inio duomenų išsidės ymo (ž . 1 diag amą) i apskaičiuo o ikimybinio į e čio (p = 1,72765E-12), egis, y a pakankamas pag indas many i, kad p iebalsių balsingumo eiksnys s a iai p isideda p ie užpakalinių žemu inių balsių kokybinio spek o di e encija imo. No s ima ėje g a inėje e d ėje bū ų galima įž elg i abiejų o mančių ski umų, ačiau idu kių eikšmės aiškiai k eipia į ai, kad šio ipo poziciniai balsių a ian ai a siski ia ik pagal pi mąją o man ę ( a p dusliųjų – F1 = 714 Hz, F2 = 1298 Hz, a p ska džiųjų F1 = 634 Hz, F2 = 1283 Hz; ski - umas ~ 80 Hz). Iš esmės pasi i ina į adinėje s aipsnio dalyje nu ody a one inė uni e salija (papildomas ge klų nuleidimas onacijai sužadin i → F1 pažemėjimas). Visgi e ė ų p idu i, kad ki ų kalbų analogiškų y imų ezul a ai užpakaliniams balsiams supona o ku kas mažesnį 7 i iš p incipo s a is inės eikšmės ne u in į šio eiksnio po eikį (pi mosios o man ės ski umai siekė os 15–20 Hz; Hillenb and i k . 2001). 1 diag ama. Žemu inių užpakalinių [ɑː / ɐ] pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymas pagal p iebalsių balsingumo eiksnį (p = 1,72765E-12) 3 Be o, nepaisan s a is inių skaičia imų suponuojamos endencijos, į akis k in a da iena g a inės duomenų sklaidos de alė. Pas ebė inos ne ienodos o mančių a ija imo paklaidos, ku ių idu kio eikšmės nea spindi. P iebalsių duslumas ( audonoji elipsė), egis, kiek ap iboja [ɑː / ɐ] F2 poslinkius spek e. Logiškai išplaukia p ielaida, kad adiciškai į emp esne laikoma sp ogs amųjų dusliųjų p iebalsių a ikuliacija (Picke 1999: 125) šiais a ejais ko eliuoja su mažesniu ho izon aliosios liežu io padė ies paslankumu, o išpla ėjusi glo alinė s i is (bend as F1 pažemėjimas) samplaikose su ska džiaisiais p iebalsiais a e ia kelią kiek didesniems balsių F2 pokyčiams. Kokia y a duslumo-ska dumo eiksnio eikimo k yp is i , kas da s a biau, kaip ji ko eliuoja su a i inkamais ki ų eiksnių ek o iais, galima ma y i 2-oje diag amoje. Pas a ojoje padė i aškai (F1 i F2 e ės) ilius uoja didžiausius už iksuo us ap a iamosios g upės balsių kokybinius ski umus kiek ieno iš eiksnių a ž ilgiu. Pa yzdžiui, pagal dik o ių eiksnį aukščiausiu s a is iniu į e čiu (p = 1,6E-14) a sisky ė poki iniai ilgieji [ɑː] samplaikoje su ska džiaisiais dan iniais [d]. Šio konk e aus a ejo o mančių idu kiai i padė i diag amoje (D1 F1 = 614 Hz, F2 = 1414 Hz: D2 F1 = 672, F2 = 1173 Hz). Laikan is o pa ies p incipo, sudėlio i i analogiški ki ų eiksnių aškai. Tokia anali inė p ieiga p ie duomenų suku ia izualų įspūdį apie spek inių cha ak e is ikų a ija imo ibas, ku ias poziciniai [ɑː / ɐ] 3 Ta p dusliųjų p iebalsių – audonoji elipsė, a p ska džiųjų – mėlynoji (bend asis duomenų masy as). 8 a ian ai gali pasiek i eiksniams eikian maksimalia jėga (išgaunan didžiausią s a is inę ski umo ikimybę). 2 diag ama. Po encialios ak o ių eikimo k yp ys ([ɑː / ɐ] spek inė e d ė) Sąlyginiu a skai os ašku pasi inkus neu aliojo balsio š a pi mąsias d i o man es (F1 = 500 Hz, F2 = 1500 Hz; juodas didelis aškas diag amoje), ak o ių po eikį kokybiniam balsių spek ui galima į e in i pe a ikuliacinio (ne)į emp umo p izmę (F1 i F2 slink is nuo / link akus inio spek o cen o). Šiuo požiū iu yškiau a siski ia p iebalsinės aplinkos eiksnys, didžiausiu laipsniu (p = 1E-28) išdi e encijuojan is spek ą iš esmės ik pagal o dinačių y ašį (dėl yškios labializacijos junginiuose su lūpiniais p iebalsiais), o isi ki i eiksniai eikia kone iena (de)cen alizacijos k yp imi. Jei isas y imas apsi ibo ų ik šia g a ine medžiaga, galima bū ų kons a uo i, kad šiose po ose ieni jų na iai iesiog silpniau a ikuliuojami (mažiau į empiami). Na ū alu, kad cen alizacijos k yp imi labiau nei ilgieji pasislenka umpieji balsių a ian ai, ik ne ikė a ai, kad s a is iškai didžiausias jų ski umas (p = 2,1E-22) nus a y as poki inėje pozicijoje samplaikoje su ska džiaisiais gomu iniais p iebalsiais (D2, idu kiai: ɡ[ɐ]ɡ F1 = 591 Hz, F2 = 1332 Hz; ɡ[ɑː]ɡ F1 = 667 Hz; F2 = 1166 Hz). A i inkamai oliau nuo spek o cen o nu ols a (p = 1E-14) a p ska džiųjų, o ne a p dusliųjų p iebalsių a sidū ę balsiai (D2; poki inė pozicija; idu kiai: k[ɑː]k F1 = 629 Hz, F2 = 1326 Hz; ɡ[ɑː]ɡ F1 = 667 Hz, F2 = 1164 Hz). Tokio pa ies pobūdžio akus inė ski is (p = 1,6E-14) y a i a p dik o ių (poki inė pozicija, ilgieji d[ɑː]d; idu kiai: D1 F1 = 614 9 Hz, F2 = 1414 Hz; D2 F1 = 672 Hz, F2 = 1173 Hz), i a p pozicijų azės ki čio a ž ilgiu (p = 7E-18; D2, ilgieji k[ɑː]k; idu kiai: ki čiuo i F1 = 782 Hz, F2 = 1228 Hz; poki iniai F1 = 629 Hz, F2 = 1326 Hz). Tiesa, isų šių ski umų spek inė iš aiška i s a is inis s o is neko eliuoja. Fonologinės kiekybės i p iebalsių a ikuliacinio ipo s a is inė galia didesnė už isų likusiųjų, ačiau šis p anašumas ne isada y a lydimas i didžiausio g a inio a s umo a p aškų. Vėlgi, ši g a inė plo mė y a ik pačių yškiausių ski umų ilius acija. Reikia nepami š i, kad kai kada pagal isus šiuos eiksnius akus iniai odikliai sky ėsi menkai a nesisky ė isiškai, odėl šių duomenų in o ma y umas nė a absoliu us. Kiek iena balsio one inė ealizacija y a ienoks a ki oks VISŲ eiksnių są eikos ezul a as, odėl p idė inė šios diag amos e ė y a ik po encialių jų eikimo k ypčių iš yškinimas. Iš pas a ojo u ė ų aiškė i eiksnių po eikio balsių o man inei s uk ū ai sude inamumo galimybės. Dominuojančią p iebalsių poziciją pa i ina i iesioginės ak o ių konku encijos analizė. T igubas duomenų išaugimas isumos požiū iu nesusilpnina labializacinio [p] i [b] po eikio (F2 žemėjimo) a i iesiems užpakaliniams žemu inio pakilimo balsiams. Tiesiogiai šiuo aspek u lyginamų po ų skaičiui išaugus nuo 16 iki 44, p ocen inė šio eiksnio p anašumo p ieš ki us iš aiška išliko didžiausia (79 p ocen ai; ž . 3 diag amą). Tai eiškia, kad kone ke u iais a ejais iš penkių analizuodami miš ius duomenis gana pa ikimai galima pasaky i, a p kokių sp ogs amųjų p iebalsių ( iksliau, a a p lūpinių, a nelūpinių) y a a sidū ę [ɑː / ɐ] pog upio balsiai. Tai aiškiai liudija i bend ojo duomenų masy o idu kiai ([p]/[b] F1 = 689 Hz, F2 = 1178 Hz, [ ]/[d] F1 = 675 Hz, F2 = 1337; [k]/[ɡ] F1 = 675 Hz, F2 = 1357 Hz; in e akcijos ikimybė milžiniška p = 1,8E-122). Visa ši odiklių sankloda byloja, kad bend iausiu a eju p iebalsinis eiksnys aiškiai užima aukščiausią poziciją pagal žemu inių užpakalinių balsių o man inei s uk ū ai da omą po eikį. Ku kas p oblemiškesnės likusių eiksnių hie a chinės pozicijos. Aki aizdu, kad išaugusios duomenų apim ys sus ip ino dik o ių eiksnio galią. Regis, balsių junginiai su ska džiaisiais p iebalsiais (palygin i su dusliaisiais) y a palankesnė e pė indi idualiajai a ikuliacijai. Galbū ne a si ik inumas ai, kad pas a ųjų d iejų ak o ių eikimo k yp ys y a i in panašios (ž . 2 diag amą). Kai bu o lygin i ik ke u i eiksniai (Š age is 2024), iš pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymo a ski i ieną dik o ių nuo ki o bu o gana keblu ( os 23 p ocen ai), o daba ši ikimybė y a d igubai didesnė (55 p ocen ai). Bend ieji idu kiai (be ska džiųjų p iebalsių – D1 F1 = 736 Hz F2 = 1326 Hz; D2 F1 = 692 F2 = 1269 Hz; su ska džiaisiais D1 F1 = 682 Hz F2 = 1340 Hz; D2 F1 = 672 F2 = 1239 Hz) suponuoja, kad e d ė indi idualiajai a čiai išsiplė ė dėl d iejų p iežasčių – dėl s ip esnio ska džiųjų p iebalsių po eikio D1 glo alinei s ičiai (F1 pažemėjimas) i eikiausiai dėl šiomis sąlygomis suin ensy ėjusios D2 labializacijos ( yškesnis F2 pažemėjimas). Kiek susilpnėjusios azės ki čio pozicijos eikiausiai y a išaugusios p iebalsių balsingumo i dik o ių eiksnių galios pasekmė. Silpniausias isame šiame kon eks e išlieka onologinės kiekybės k i e ijus. Tikimybė a ski i umpuosius [ɐ] nuo ilgųjų [ɑː] y a pa i mažiausia (38 p ocen ai), no s ik umo dėlei eikė ų pasaky i, kad šio eiksnio a silikimas nuo azės ki čio i ska dumo eiksnių eikiausiai ne i šija s anda inės paklaidos ibų. 16 Be o, da y ina iš ada, kad eiksnio sude inamumas i ak inė jo galia is dėl o iesiogiai neko eliuoja. No in ge iau pe p as i šį są yšį, eikia da labiau įsigilin i į a ikuliacinę i spek inę balsių dinamiką (ki aip sakan , pe ei i į mik oa ikuliacijos lygį). Mažiausia kliū imi ki iems išgau i F1 i F2 ski umus y a sp ogs amieji p iebalsiai. O ganiškiausias šiuo požiū iu p iebalsių i azės ki čio de inys (šios po os sude inamumas – 75 p ocen ai), o sunkiausia gomu inius sp ogs amuosius nuo negomu inių a ski i nesug upa us duomenų pagal dik o ius (55 p ocen ai). Tiesa, aukščiausias hie a chines pozicijas užimančių onologinės kiekybės i dik o ių eiksnių bend ieji sude inamumo indeksai panašūs (a i inkamai 46 p ocen ai i 40 p ocen ų). F azės ki is šiuo odikliu užima a pinę padė į (52 p ocen ai). 5. P iebalsių balsingumo po eikis aukš u inio užpakalinio [uː / ʊ] o mančių dis ibucijai Galiausiai aukš u inio užpakalinio [uː / ʊ] spek inės cha ak e is ikos pagal sąsajas su sp ogs amųjų p iebalsių ska dumu-duslumu, a odo, užima a pinę padė į a p d iejų anksčiau ap a ų balsių. Pe sky a, į d i g upes pagal šį k i e ijų padalijan i bend ąjį duomenų masy ą, u i apčiuopiamą s a is inį pag indą (p = 1,95E-07), ačiau idu kiai ( a p dusliųjų – F1 = 372, F2 = 885 Hz; a p ska džiųjų – F1 = 387, F2 = 1019 Hz) ne odo jokio a ikuliacinio yšio su glo aline s i imi (F1 iš esmės s abili). S a is inį ski umo s o į a liepia an oji o man ė (ski umas ~ 100 Hz), suponuojan i p iekinės bu nos e mės kon igū acinę dinamiką. Iš bend ųjų paklaidų aiškiai ma y i, kad ska dieji p iebalsiai (kaip i užpakalinių žemu inių balsių a eju) ampa papildomu s imulu lais esniems ho izon aliesiems liežu io poslinkiams. Be o, jei elipsių pe sidengimas ima ėje e d ėje nė a ik a si ik inumas a empi inių duomenų nehomogeniškumo pasekmė (no s okią ikimybę eo iškai u ė ų mažin i didelis duomenų kiekis), eig i eikė ų p iešingai nei suponuoja eo inis disku sas – žemesnes F1 e es šios g upės balsiai gali dažniau pasiek i g e a dusliųjų (o ne ska džiųjų!) sp ogs amųjų p iebalsių. Taigi, no s už iksuo as di e encijuo ai duomenų aiškai palankus ezul a as, ačiau jo in e p e acija kol kas y a gana p oblemiška. Fak o ių eikimo k yp ys [uː / ʊ] spek inėje e d ėje y a bene labiausiai sumišusios. Nebepakanka kliau is ien (de)cen alizacijos ek o iumi i enka kons a uo i ku kas daugialypiškesnę ( iksliau, daugiak yp iškesnę) duomenų sklaidą. Kadangi abiejų ašių skalių pakopos („žingsniai“) y a ienodos (kas 100 Hz), galima nesunkiai įsi ikin i, kad poziciniai balsių a ian ai labiau ski iasi o dinačių (F2) a ž ilgiu. Pagal ek o ių dydį i jų s a is inį s o į iš ki ų išsiski ia p iebalsių a ikuliacijos ie os i onologinės kiekybės ak o iai. Jų eikimo k yp ys, ben jau emian is šia g a ine medžiaga, aki aizdžiai nesu ampa. Pi mojo iš jų ek o ius ilius uoja one inę uni e saliją, nesyk paliudy ą užsienio y ėjų – yškų F2 paaukš ėjimą g e a sp ogs amųjų liežu io p iešakinių dan inių p iebalsių. Didžiausias šio pobūdžio kon as as (p = 1E-60) už iksuo as p ieški inėje pozicijoje a p ska džiųjų p iebalsių (D2, umpieji balsiai – idu kiai: ɡ[ʊ]ɡ F1 = 397 Hz, F2 = 1022 H; b[ʊ]b F1 = 413, F2 = 943 Hz; d[u]d F1 = 403 Hz, F2 = 1394 Hz). 17 9 diag ama. Užpakalinių aukš u inių [uː / ʊ] pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymas pagal p iebalsių balsingumo eiksnį (p = 1,95E-07) 5 10 diag ama. Po encialios ak o ių eikimo k yp ys ([uː / ʊ] spek inė e d ė) 5 Ta p dusliųjų p iebalsių – audonoji elipsė, a p ska džiųjų – mėlynoji (bend asis duomenų masy as). 18 Fonologinė kiekybė gana dėsningai s um eli umpuosius šių balsių a ian us a čiau spek o epicen o (D2, p ieški inė pozicija, sp ogs amųjų ska džiųjų dan inių p iebalsių aplinka – idu kiai: d[ʊ]d F1 = 403 Hz, F2 = 1394 Hz; d[uː]d F1 = 329 Hz, F2 = 712 Hz; p = 4E-45). Gan neįp as a, kad okio pa ies ek o iaus nesilaiko azės ki čio eiksnys i , egis, pasiduoda p iebalsių į akai (D2, umpieji, sp ogs amųjų ska džiųjų dan inių p iebalsių aplinka – idu kiai: p ieški iniai F1 = 403 Hz, F2 = 1394 Hz; ki čiuo i F1 = 459 Hz, F2 = 1293 Hz; poki iniai F1 = 431 Hz, F2 = 1290 Hz; p = 3E-20). Tendencijos b uožų įgyja indi idualiosios a ikuliacijos ski umai. Palyginus a i inkamus isų ijų balsių ek o ius, galima pas ebė i, kad D1 u i polinkį bend iausiu a eju kiek cen alizuo i žemu inius balsius, o D2 – aukš u inius. Pas a ąjį dėsningumą ilius uoja i šio sky iaus g a ikas (poki inė pozicija, umpieji balsiai, dusliųjų sp ogs amųjų lūpinių p iebalsių aplinka – idu kiai: D1 F1 = 370 Hz, F2 = 671 Hz; D2 F1 = 399 Hz, F2 = 883 Hz; p = 5E-19). Tuo a pu nedėsninga spek inė slink is pagal ska dumo k i e ijų eikiausiai liudija pa ies eiksnio nesa a ankiškumą. Lauk inas F1 pažemėjimas iksuo as g e a dusliųjų p iebalsių esančių balsių, o pa ies ski umo s a is inė eikšmė iš esmės nulem a yškaus F2 paaukš ėjimo (D1, poki inė pozicija, umpieji balsiai – idu kiai: [ʊ] F1 = 345 Hz, F2 = 973 Hz; d[ʊ]d F1 = 372 Hz, F2 = 1268 Hz). Ve a pas ebė i, kad yškiausiose opozicijose ( . y. didžiausią s a is inę eikšmę u inčiose) pagal azės ki čio, ska dumo i kiekybės eiksnius igū a o dan iniai p iebalsiai, odėl nea mes ina p iebalsių į aka i pačiai ek o inei k ypčiai. Reikė ų nepami š i, kad isos šios ak o ių eikimo k yp ys ik o ien acinės – maksimalaus jų po eikio balsio [uː / ʊ] o man inei s uk ū ai ilius acija. Fak o iai y a nuola os siejami hie a chinių yšių, odėl šiame g a ike iš yškėjan ys ek o iai eikiausiai y a s ip iai ko eguojami in e akcinio jų mechanizmo (jie iš p incipo negali eik i izoliuo ai, nep iklausomai ienas nuo ki o). 11 diag ama. Veiksnių san ykinė galia iesioginės jų konku encijos sąlygomis ([uː / ʊ] F1 i F2 di e enciacija) 19 Tiesiogiai konku uodami a pusa yje isi nag inėjami eiksniai gana aiškiai pozicionuoja sa e ienas ki o a ž ilgiu (ž . 11 diag amą). Iš pi mo ž ilgsnio a ody ų, kad ka ojasi a i inkamame [iː / ɪ] sky iuje ma y as scena ijus – . y. papildydamas duomenų masy ą ska dumo eiksnys sa a ankiškumo s a uso i apčiuopiamos galios neįgyja, ačiau išplečia a ikuliacinę-spek inę e d ę ki iems ak o iams eik i didesne jėga. Visgi aip many i neleidžia ne pa i žemiausia hie a chinė jo pozicija. Pagal šį k i e ijų silpniausias y a azės ki is, ku is menkiausiai p isidėjo p ie F1 i F2 dis ibucijos i ada, kai bu o analizuo i ik ke u i eiksniai (poky is mažas 18 p oc. → 20 p oc.; Š age is 2024). Nek es ionuojama išlieka one inės uni e salijos (dan inių p iebalsių aplinka → [uː / ʊ] F2 aukš ėjimas) galia (75 p ocen ai) i isai nes a bu, a p iebalsių ska dumas igū uoja šioje dinaminėje plo mėje (bend ieji idu kiai – gomu inių p iebalsių aplinka – F1 = 376 Hz, F2 = 803 Hz; lūpinių – F1 = 383 Hz, F2 = 756 Hz; dan inių – F1 = 375 Hz, F2 = 1012 Hz; p = 2,63E-83) a ne (a i inkamai gomu inių p iebalsių aplinka – F1 = 373 Hz, F2 = 770 Hz; lūpinių – F1 = 371 Hz, F2 = 729 Hz; dan inių – F1 = 363 Hz, F2 = 956 Hz; p = 5,05E-51). Ben jau idu kių eikšmės liudija, kad naujasis eiksnys apo papildoma paska a sus ip in i aukš u inių užpakalinių balsių sup iešakėjimo e ek ą a p dan inių p iebalsių. Palygin i su anks esniojo y imo duomenimis kiek sus ip ėja kiekybės eiksnio pozicijos (57 p oc. → 71 p oc). Toks poky is leidžia da pag įsčiau i in i, kad onologinio ilgumo į aka pi mųjų d iejų o mančių išsidės ymui ko eliuoja su balsių slink imi p iešakinės eilės i aukš u inio pakilimo link. Many ina, kad a p dan inių ska džiųjų p iebalsių da labiau paaukš ėjus F2 (bend iausiu a eju 956 Hz → 1012 Hz), išsiplė ė e d ė šių balsių spek inei di e enciacijai pagal kiekybę. S abili išlieka dik o ių pozicija. No s sa o po eikio galia, sup an ama, šis eiksnys negali p ilyg i nei balsių ilgumui, nei sp ogs amųjų p iebalsių a ikuliaciniam ipui, isgi jų bend oji į aka kokybiniam spek ui išlieka pakankamai eikšminga (46 p ocen ai). Painiausias p iebalsio balsingumo indekso e inimas šiame kon eks e. Visos anks esnės indikacijos bylo ų, kad oks san ykinai aukš as į e is (35 p ocen ai) ne u i acionalesnio pag indo. Ma y , kaip jau bu o užsimin a, šio klausimo sp endimas eikalauja da de alesnės mik oa ikuliacijos eiškinių analizės. Šiuo me u egalima apy iksliai pasaky i, kad galbū eikdamas a pačia k yp imi su ki ais (pi miausia su p iebalsiniu eiksniu i onologine kiekybe), šis eiksnys išlaiko am ik as pozicijas, o jo į aka ko eliuoja su balsių užpakaline eile – kuo labiau ols ama nuo p iešakinės eilės, uo yškiau pas ebimas ska dumo-duslumo po eikis F1 i F2 dis ibucijai. Belieka p idė i, kad hie a chinis isų šių eiksnių išsidės ymas a odo aip: p iebalsių a ikuliacijos ie a → onologinė kiekybė → dik o iai → ska dumas → azės ki is. Kad užpakalinių aukš u inių balsių kokybinio spek o dinamika sunkiausiai analizuojama, ge ai ilius uoja eiksnių sude inamumo g a ikas (ž . 12 diag amą). Neabejo ina, kad [uː / ʊ] spek as i a ikuliacija y a p oblemiškiausia e pė eiksniams sude in i. Tik labai e u a eju sude inamumo p ocen as i šija 50 p ocen ų ibą. Pas ebimesnį po encialą koo dinuo i sa o galią e u i p iebalsių i dik o ių (67 p ocen ai) bei p iebalsių i kiekybės (58 p ocen ai) eiksniai. Visos ki os po os lieka žemiau pusšimčio p ocen ų ibos. Dėl šios p iežas ies g a inė e d ė a odo labai uščia, o amsioji zona euždengia nedidelę dalį ada o. 20 Jei em umėmės bend aisiais idu kiais, ai pagal sude inamumo k i e ijų eiksniai išsidės o okia seka: p iebalsių a ikuliacijos ie a (51 p ocen as) → dik o iai (36 p ocen ai) → ska dumas (30 p ocen ų) → kiekybė (28 p ocen ai) → azės ki is (24 p ocen ai). Įdomu ai, kad bū a a ejų, kai sude inamumas nebu o įmanomas iš p incipo (kiekybės i azės ki čio są eika šiuo požiū iu y a lygi nuliui). Ma y , a ikuliacinė šio ipo balsių speci ika išbalansuoja in e akcinius yšius, selek y iai sus ip indama a ski ų ak o ių galią. Tiesa, eo iniu i p ak iniu požiū iais ak ualesnė pasika ojan i p iebalsių eiksnio san ykinės galios i balsių eilės ko eliacija (kuo užpakalesnis balsis, uo yškiau o man inė s uk ū a a ski ia g e a esančių sp ogs amųjų p iebalsių a ikuliacinį ipą), ku ią pas a ieji duomenys ik da aiškiau pa i ina. Vis dėl o, a ei yje į isus pas ebė us polinkius eikė ų paž elg i giliau. 12 diag ama. Fak o ių sude inamumas ([uː / ʊ] spek inė e d ė) IŠVADOS 1. Išanalizuo a y imo medžiaga pagal balsių o man inei s uk ū ai da omo po eikio s a is inį s o į leidžia suda y i šias hie a chines eiksnių g andines (nuo s ip iausio iki silpniausio): [ɑː / ɐ] – p iebalsių a ikuliacijos ie a → dik o iai → azės ki is → ska dumas → onologinė kiekybė; [iː / ɪ] – onologinė kiekybė → dik o iai → p iebalsių a ikuliacijos ie a → azės ki is → ska dumas; [uː / ʊ] – p iebalsių a ikuliacijos ie a → onologinė kiekybė → dik o iai → ska - dumas → azės ki is. 21 2. Naujojo balsingumo eiksnio į aukimas į analizę iš esmės nepakei ė anks esniais y imo e apais nus a y ų ko eliacijų. Sp ogs amųjų p iebalsių ipo į aka F1 i F2 dis ibucijai išliko ko eliuojan i su balsių eile (kuo balsis užpakalesnis, uo ši į aka didesnė), onologinės kiekybės – su balsių eile i pakilimu (kuo labiau a ėjama p ie [i] ipo a ikuliacijos, uo yškesni spek iniai umpųjų i ilgųjų balsių ski umai), azės ki čio – su balsių a i umu (kuo balsis a i esnis, uo p ozodinio eiksnio į aka didesnė). Pa ies p iebalsių balsingumo eiksnio san ykinė galia, panašu, p iklauso nuo balsių a ikuliacinės slink ies užpakalinės eilės link (kuo ji yškesnė, uo labiau pas ebimi šio eiksnio nulem i o mančių ski umai). 3. Silpnos ska dumo eiksnio pozicijos hie a chinėse g andinėse suponuoja žemą jo sa a ankiškumo lygį. Tai galė ų bū i iena gana ne egulia ių F1 i F2 išsidės ymo ski umų pagal šį eiksnį p iežasčių. Ki ų kalbų duomenimis paliudy o one inio dėsningumo – p iešakinių balsių F1 žemėjimo ska džiųjų p iebalsių apsup y – bend inės lie u ių kalbos medžiaga nepa i ina. Šią hipo ezę iš dalies emia ik žemu inių užpakalinių balsių odikliai. Daugiau pag indo many i, kad, papildydamas duomenų masy ą i neįgydamas eikšmingesnės į akos, ska dumo ak o ius išplečia a ikuliacinę-spek inę e d ę konku uojan iems eiksniams eik i didesne jėga, pa yzdžiui, pa yškin i aukš u inių užpakalinių balsių p iešakėjimą pozici- jose a p dan inių sp ogs amųjų p iebalsių. Tiesa, nea mes ina, kad galbū esama mik oa iku- liacinių balsių ski umų, sie inų su ap a iamuoju eiksniu, ku iuos įž elg i ukdo pe nelyg didelis ki ų eiksnių po eikis kokybiniam spek ui. 4. Papildoma eiksnių sude inamumo analizė a skleidė, kad palankiausia e pė koo dinuo i isų jų po eikį y a žemu inio užpakalinio balsio [a] spek inė e d ė. Ki aip sakan , kuo balsis a i esnis, uo leng iau sude inamas jų o man inę s uk ū ą o muojančių eiksnių po eikis. Tai, be ki a ko, u ė ų eikš i, kad a i ųjų balsių F1 i F2 a ija imo e d ė y a plačiausia. LITERATŪRA Ad iaans F ans 2018: E ec s o consonan al con ex on he lea nabili y o owel ca ego ies om in an -di ec ed speech. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 144(1), 20–25. DOI: h ps://doi.o g/10.1121/1.5045192. Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas [Acous ic P ope ies o Consonan s: Pala aliza ion and Voicing], Kaunas: Technologija. Chiba Tsu omu, Kajiyama Masa o 1941: The Vowel: I s Na u e and S uc u e, Tokyo: Kaiseikan. Čei ane Sol eiga, Ind ičāne Inese 2012: La iešu alodas oksneņu aks u ojums pēc lokusa ienādojumiem [Cha ac e iza ion o La ian Language Sounds Using Locus Equa- ions]. – Bal is ica 47(1), 37–50. DOI: h p://dx.doi.o g/10.15388/bal is ica.47.1.2132. 22 Hillenb and James, Cla k Michael, Nea ey Te ance 2001: E ec s o consonan en i onmen on owel o man pa e ns. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 109(2), 748–763. DOI: h ps://doi.o g/10.1121/1.1337959. Ja osla ienė Ju gi a 2014: Spec al Cha ac e is ics o he L ihuanian Vowels: Some P elimina y Resul s o a New Expe imen al Resea ch. – Linguis ica Le ica 22, 68–84. Ja osla ienė Ju gi a 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės e alonai [S anda ds o Quan i y and Quali y o Sho and Long Vowels in he Li huanian Language]. – Bend inė kalba 88, [1–17]. Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje: balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: An Expe imen al S udy o Vowels and Coa icula ion], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/e- pub.1.bal u-ga synas. Johnson Kei h, Lade oged Pe e , Lindau Mona 1993: Indi idual di e ence in owel p oduc ion. – The Jou nal o Acous ical Socie y o Ame ica 94(2), 701–714. Kaukėnienė Lidija 2002: Lie u ių bend inės kalbos neki čiuo ų balsių spek ai [The Spec a o Uns essed Vowels in S anda d Li huanian]. – Kalbo y a 51(1), 41–59. Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ikos i onologijos pag indai [Basics o Gene al Phone ics and Phonology o he Li huanian Language], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as Ken Raymond, Read Cha les 2002: The Acous ic analysis o speech, Albany: Thomson Lea ning. Kewley-Po Diane 1982: Measu emen o o man ansi ions in na u ally p oduced s op consonan - owel syllables. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 72(2), 379–389. Kudi ka Robe as 2009: Lie u ių bend inės kalbos ki čiuo ų ilgųjų i umpųjų balsių o man inė s uk ū a [Fo man S uc u e o he Accen ed Long and Sho Vowels in Li huanian S anda d Language]. – Respec us Philologicus 16(21), 141–152. Ledicho a Edi a 2020ɑ: Labializuo ų bend inės lie u ių kalbos balsių ekspe imen inis y imas [The Expe imen al Resea ch o Quali a i e Cha ac e is ics o Labialised Vowels in S anda d Li huanian]. − Bend inė kalba 93, [1−33]. Ledicho a Edi a 2020b: Lie u ių bend inės kalbos okalizmo a ian ai: ekspe imen inis kokybės ypa ybių y imas: dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. Lee Yoonjeong, Kea ing Pa icia, K eiman Jody 2019: Acous ic oice a ia ion wi hin and be ween speake s. – The Jou nal o Acous ical Socie y o Ame ica 146(3), 1568–1579. Lindblom Bjö n 1990: Models o phone ic a ia ion and selec ion. – Pe ilus 11, 65–100. 23 Lindblom Bjö n, Moon Seung-Jae 1994: In e ac ion be ween du a ion, con ex , and speaking s yle in English s essed owels. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 96(1), 40–55. Miliūnai ė Ri a 2018: Kalbos no mos i jų sa i eguliacija in e ne o bend uomenėje [Language No ms and Thei Sel - egula ion in he In e ne Communi y], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pake ys An anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija [P osody o Li huanian S anda d Language], Vilnius: Mokslas. Pake ys An anas 2003 [1986]: Lie u ių bend inės kalbos one ika [Phone ics o he Li huanian Common Language], 3-iasis pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Enciklopedija. Picke James M. 1999: The Acous ics o Speech Communica ion. Fundamen als, Speech Pe cep ion Theo y, and Technology, Needham Heigh s: Allyn & Bacon. Rie eld Toni, an Hou Roland 2005: S a is ics in Language Resea ch: Analysis o Va iance, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e . Roesle Lindsay, Yung Song Jae 2018: Acous ic cha ac e is ics o ense and lax owels ac oss sen ence posi ion in clea speech. – The Jou nal o he Acous ical Socie y o Ame ica 144(6), 535–540. S e ens Kenne h N. 1998: Acous ic Phone ics, Camb idge, MA: The MIT P ess. S e ens Kenne h N., House A hu 1963: Pe u ba ion o owel a icula ions by consonan al con ex : An acous ical s udy. – Jou nal o Speech and Hea ing Resea ch 6(2), 111–128. DOI: h ps://doi.o g/10.1044/jsh .0602.111. Š age is E aldas 2024: Fo man inę balsių s uk ū ą lemiančių eiksnių yšiai: ž algomasis bend inės lie u ių kalbos ilgųjų i umpųjų balsių y imas [In e ac ion Be ween Fac o s De e mining he Fo man S uc u e o Long and Sho Vowels in S anda d Li huanian: A Pilo S udy]. – Kalbo y a 77, 61–84. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/Kalbo y a.2024.77.3. Š age is E aldas, U bana ičienė Joli a 2024: Lie u ių kalbos balsių o man inę s uk ū ą i ukmę lemiančių eiksnių są eika bei hie a chija [Phone ic Dis ibu ion o Vowel Quali y and Quan i y in S anda d Li huanian: A Fac o ial Analysis], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.109.balsiu- eiksniai-hie a chija. Ti ze Ingo R. 2000: P inciples o Voice p oduc ion, Iowa Ci y: Na ional Cen e o Voice and Speech. Tsukada Kimiko 2009: An acous ic compa ison o owel leng h con as s in A abic, Japanese and Thai: Du a ional and spec al da a. – In e na ional Jou nal o Asian Language P ocessing 19(4), 127–138. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 2: P iebalsių ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic 24 Languages in he Ea ly 21s Cen u y 2: An Expe imen al S udy o Consonan s], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.2.bal u-ga synas. Vai ke ičiū ė Vale ija 1961: Lie u ių li e a ū inės kalbos balsinės i d ibalsinės onemos [Vowel and Diph hong Phonemes o he Li huanian Li e a y Language]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 4, 19–46. E ec s o Consonan Voicing on Vowel Fo man Dis ibu ion in S anda d Li huanian: A Fac o ial Analysis SUMMARY I is well known ha om he phone ic poin o iew, any speech sound is a ma e o g ea dynamici y. The owel sys em in a language is no excep ion. In mo e gene al e ms, he spec al cha ac e is ics o he owel depend on a g ea numbe o bo h linguis ic and ex alinguis ic ac o s. This is he eason why a ac o ial analysis mus be conduc ed o gain a be e unde s anding o he dynamici y o he speech. The i s a emp o analyse he dynamics o he phone ic owel ealisa ion in S anda d Li huanian has yielded posi i e esul s. Al hough o some eason, a - eaching conclusions canno be d awn ye , i can ne e heless be obse ed ha he dynamic plane o quan i a i e and quali a i e owel ea u es is no ully chao ic. I can be seen ha all ela ed ac o s a e linked by hie a chical ela ionships. This s udy aimed o de e mine wha posi ion in he hie a chy o ac o s (i.e. be ween consonan al en i onmen , phonological leng h, p osodic ocus and speake ) di ec ly in luences o man dis ibu ion in he spec a o Li huanian owels (so-called co ne owels [iː / ɪ], [uː / ʊ] and [ɑː / ɐ]) is occupied by he consonan oicing ac o . A ac o ial analysis ( wo-way ANOVA) was pe o med o his pu pose. Resul s e ealed qui e weak posi ions o he oicing ac o in he hie a chy and i s low-le el au onomy. I s ela i e powe on F1–F2 dis ibu ion co ela es wi h he backness o he owel, as i shi s owa ds he back posi ion o he ongue, di e ences implied by he consonan oicing ac o on o man s can be no iced mo e eliably. Al hough ha ing no signi ican impac , he consonan oicing plays some ole in he expansion o he spec al space o o he ac o s o ac wi h g ea e powe ( o example, i c ea es condi ions o high back owels o be mo e on ed in a den al s op en i onmen ). The e may indeed be mic oa icula o y di e ences ela ed o he ac o in ques ion, bu qui e ob iously, hei de ec ion is hinde ed by he excessi e in luence o co-ac ing ac o s. Fu he analysis is o be conduc ed o ge his dynamic pic u e in mo e de ail.