Surinkimininkų repertuaro recepcija XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos veikaluose

Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 92, p. 1–26 Contents link / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (online / elektroninis) Copyright © 2025 Inga Strungytė-Liugienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2024-12-22. Accepted: / Priimta: 2025-05-26. 1 SURINKIMININKŲ REPERTUARO RECEPCIJA XIX A. ANTROSIOS PUSĖS PRŪSIJOS LIETUVOS LEIDINIUOSE Reception of Surinkimininkai Repertoire in Prussian Lithuanian Works of the Second Half of the 19th Century INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Lietuvių kalbos institutas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-1949-0874 Mokslinių tyrimų kryptys: surinkimininkų ir lituanistinis Moravijos judėjimo rašytinis paveldas, XVIII–XIX a. Prūsijos Lietuvos kultūrinis ir konfesinis kontekstas, pietizmo istorija. https://doi.org/10.35321/all92-09 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Straipsnio tikslas – tirti surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai įtaką XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos leidiniams, atskleisti lietuviškų parapijų dvasininkų, švietimo darbuotojų požiūrį į surinkimininkų repertuarą. Analizei pasirinkti šie šaltiniai: Frydricho Kuršaičio giesmynai Gieſmjû bey Maldû=Knygos Karalißkojo Pruſû Waiſko (1854, Karaliaučius) ir Trecʒioji Dalis Gieſmjû Knygû (1857, Karaliaučius), Karlo Wilhelmo Otto Glogau mokyklinis giesmynas 64 Gieſmes (1856, 1862, Tilžė), Karlo Rudolpho Jacoby’io chrestomatija Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Klaipėda), Maximiliano Voelkelio skaitinių knyga Litauisches elementarbuch (1898, Heidelbergas), Karlo Theodoro Waldemaro Hoffheinzo melodijų rinkinys Gieſmiu Balſai (1894, Heidelbergas, Tilžė) ir tęstiniame mokslo darbe Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft skelbtos publikacijos himnodine tema. Tyrimui taikomas analitinis, gretinamasis ir tekstologinis metodas. ESMINIAI ŽODŽIAI: surinkiminkų giesmynas, bažnytinis giesmynas, kareivių giesmynas, mokyklinės chrestomatijos, Lietuvių literatūros draugija Tilžėje, XIX a. Prūsijos Lietuva. ABSTRACT The article aims to investigate the influence of the Surinkimininkai hymnal Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai on Prussian Lithuanian books of the second half of the 19th century and reveal the attitude of 2 clergy in Lithuanian parishes, as well as that of members of the Lithuanian Literary Society in Tilsit (which included representatives of the Lutheran Church and educators) towards the Surinkimininkai repertoire. The following sources were selected for analysis: the hymnals Gieſmjû bey Maldû=Knygos Karalißkojo Pruſû Waiſko (1854, Königsberg) and Trecʒioji Dalis Gieſmjû Knygû (1857, Königsberg) by Friedrich Kurschat, the school hymnal 64 Gieſmes (1856, 1862, Tilsit) by Carl Wilhelm Otto Glogau, the anthology Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Memel) by Carl Rudolph Jacoby, the reading book Litauisches elementarbuch (1898, Heidelberg) by Maximilian Voelkel, the collection of melodies Gieſmiu Balſai (1894, Heidelberg, Tilsit) by Carl Theodor Waldemar Hoffheinz, and the publications on hymnody in the scholarly periodical Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft. The analytical, comparative and textological methods were employed for the investigation. KEYWORDS: Hymnbook of Surinkimininkai, church hymnal, military and school hymnals, school anthologies, Lithuanian Literary Society in Tilsit, reception, Prussian Lithuania in the 19th century. ĮVADAS „Aš beveik jaučiu pareigą tai viešai iškelti, kad Lietuvos inspektoriai ir kunigai atkreiptų dėmesį ir rimtai pasipriešintų tokiam užmojui, kuris trukdo lietuviams šviestis ir lavintis“ 1 – šiais žodžiais Pilkalnio kantorius Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) sutiko pirmąją 1800 m. Karaliaučiuje išėjusią Kristijono Endrikio Mertikaičio (~1775 – prieš 1856) surinkimininkų 2 giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai laidą. Ar kantoriaus kritika buvo paveiki? Koks buvo lietuviškų parapijų kunigų požiūris į surinkimininkų repertuarą? Ar į jį žiūrėjo kaip į marginalios grupės kūrybinę produkciją, ar atvirkščiai – kaip įtakingos maldininkų bendruomenės pozicionuojamus tekstus, tinkančius pamaldumui stiprinti, giedojimo praktikai ir religiniam švietimui? Surinkimininkų giesmynas Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai buvo naujas reiškinys religinės literatūros lauke, keitęs nuo XVI a. susiklosčiusią labiau bažnytinę lietuviškų himnodinių rinkinių tradiciją. Specialaus leidinio poreikis iškilo didėjant maldininkų skaičiui, populiarėjant ir plečiantis religiniams susibūrimams, vadinamiems surinkimams, lietuviškose Prūsijos Lietuvos parapijose. Giesmių rinkinys nuo pat pradžių išsiskyrė iš kitų Prūsijos Lietuvos liuteronų giesmynų. Bažnytiniai, kareivių ir mokyklų giesmynai (pastarieji du išėjo XIX a. amžiaus antroje pusėje) pasižymėjo oficialia aprobacija, turinio stabilumu ir sisteminga leidyba 3 . Surinkimininkų giesmynas – priešingai, buvo neoficialus ir cenzūros nepaliestas himnodinis leidinys. Jo sudarymo nekontroliavo Karaliaučiaus konsistorija ar kitos valstybinės institucijos. Mat giesmynas buvo skirtas ne bažnytinėms pamaldoms, tačiau naudojamas privačiai namuose ir už bažnyčios ribų veikusiuose surinkimuose. Vertimo ir redagavimo darbus atliko ne paskirta kunigų grupė, o universitetų nebaigę žemesnio socialinio sluoksnio pasauliečiai – naminių pamaldų vadovai, 1 Mielcke 1806: XVI–XVII. 2 Straipsnyje vartojamos mokslinėje apyvartoje funkcionuojančios lietuviškos sąvokos surinkimininkai arba maldinininkai (plg. Gaigalatis 1905; Žostautaitė 1996; Barasa 2018; Strungytė-Liugienė 2019). Jos apibrėžia lokalią, konkrečiai Prūsijos Lietuvos pietistų bendruomenę ir jos narius, labiau akcentuoja kalbinę, tautinę ir regioninę priklausomybę, geriau atspindi socialinę religinio surinkimininkų judėjimo pusę nei sąvoka pietistai. 3 Kaunas 1996: 61–63, 388. 3 vadinami sakytojai ir mokytojai („šulmistrai“). Neoficialus giesmyno statusas suteikė laisvės sudarytojams (K. E. Mertikaičiui, Johannui Ferdinandui Kelchiui (1801–1877)) nevaržomiems formuoti repertuarą, savarankiškai spręsti lietuvių ir vokiečių autorių kūrinių atrankos principus 4 . Verta pabrėžti, kad svarbaus vaidmens nevaidino ir kokybinis vertimo kriterijus, reikalavimai eilėdarai ir lietuvių kalbai (kalbant apie pirmąsias laidas) 5 . Sudarytojus tenkino ir mažiau raštingų autorių ir vertėjų atliktas darbas. Nežiūrint to, rinkinys sulaukė maldininkų susidomėjimo ir didelės leidybinės sėkmės. Todėl surinkimininkų repertuarui įvertinti svarbus veiksnys yra lietuviškų parapijų dvasininkų, kurie neabejotinai buvo protestantiškosios (evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, Moravijos Bažnyčios) himnodijos žinovai, vieši pasisakymai spaudoje. Vertinamasis matas galėtų būti ir tekstų perėmimas ir publikavimas jų parengtuose leidiniuose. Šio straipsnio tikslas – analizuoti surinkimininkų giesmyno repertuaro įtaką XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos leidiniams. Uždaviniai – atskleisti Prūsijos Lietuvos bažnyčios atstovų ir švietimo darbuotojų poziciją surinkimininkų himnodijos 6 atžvilgiu, tirti jų parengtų knygų, publikacijų turinio sąsajas su surinkimininkų giesmynu. Analizei pasirinkti žanriniu požiūriu skirtingi leidiniai (giesmių rinkiniai ir mokyklinės chrestomatijos), siekiant pamatyti surinkimininkų tekstų dominavimo tendencijas aptariamuoju laikotarpiu. Atliekant tyrimą pasitelktas analitinis, gretinamasis ir tekstologinis metodas. Analizuojami leidiniai, kuriuose paliudyta, kad giesmė yra perimta iš surinkimininkų giesmyno. Liudijimai aptikti leidinių vokiškose prakalbose, registruose ar komentaruose, kuriuose surinkimininkų giesmynas įvardijamas paprastai apsiribojant lietuvišku pavadinimu psalmų knygos arba vokišku Psalmbuch, tačiau nenurodant konkrečios giesmyno laidos (išskyrus vienintelį atvejį). Perimti surinkimininkų tekstai lyginami su skirtingų laidų surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai giesmėmis. Lyginimui atrinktos surinkimininkų giesmyno laidos, chronologiškai artimesnės analizuojamam šaltiniui. Giesmių istorijos tyrimas nebūtų išsamus, jeigu jis neapimtų autorių ir vertėjų identifikavimo klausimo. Tiriamuose šaltiniuose giesmės pateikiamos anonimiškai. Atribucijos problema sprendžiama atsižvelgiant į Alberto Friedricho Wilhelmo Fischerio žinyną Kirchenlieder-Lexicon (1967), Eduardo Emilio Kocho giesmių ir giesmynų istoriją Geschichte des Kirchenlieds und Kirchengesangs (4, 1868) ir į Karaliaučiaus, ir kitų Prūsijos Karalystės (vėliau – Vokietijos imperijos) žemių vokiškus protestantų giesmynus, kuriuose paliudyta giesmių autorystė. Vertėjų pavardės nurodomos remiantis publikacijos autorės tyrimais 7 . 4 Apie surinkimininkų giesmyno repertuarą žr. Michelini 2009b: 220–245; 2010; Strungytė-Liugienė 2009: 189– 204; 2012: 83–101; 2016: 83–118. 5 Strungytė-Liugienė 2019: 158–168. 6 Sąvoka surinkimininkų himnodija apima giesmių visumą, apibrėžia giesmių tekstinį ir (arba) muzikinį pavidalą ir jų pritaikymą. 7 Plg. Strungytė-Liugienė 2014: 31–34. 4 Darbų, kur būtų tiriama surinkimininkų repertuaro recepcija, kol kas nėra. Minėtina Prūsijos Lietuvos giesmynų tyrėjo Guido Michelinio publikacija „Jono Pipiro sudaryti giesmių rinkinėliai vokiškame kontekste“ (2009). Autorius darbe palietė lietuviškų giesmynų įtakos klausimą, analizuodamas liuteronų kunigo Jono Pipiro (1833–1912) giesmių rinkinio istoriją, ryšį su vokiškais šaltiniais. G. Michelinis atskleidė, kad J. Pipiras knygelę Pasiuntinystės arpos (1890) papildė penkiais tekstais iš surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai. Kunigas perėmė po vieną Halės pietisto Karlo Heinricho von Bogatzkio, reformatų kunigo Friedricho Wilhelmo Krummacherio giesmę ir kelias anoniminių autorių giesmes. G. Michelinio teigimu, J. Pipiras kai kuriuos tekstus modifikavo struktūros ir turinio požiūriu 8 . Italų mokslininkas monografijoje Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos (2009) tyrė mokyklinį K. W. O. Glogau giesmyną, taip pat F. Kuršaičio parengtus giesmynus ir jų repertuarą. Darbe užsiminė apie surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai ryšį su šių dvasininkų knygomis. Vis tiktai G. Michelinio tyrimuose esama painumo, liko neaptarta K. W. O. Glogau mokyklinio giesmyno 64 Gieſmes 1862 m. laida 9 . Ne visais atvejais autoriui pavyko identifikuoti ir vokiškų giesmių autorius 10 . 1. SURINKIMININKŲ GIESMĖ F. KURŠAIČIO GIESMYNUOSE Surinkimininkų giesmynas ir jo repertuaras buvo pažįstamas Karaliaučiaus kunigui F. Kuršaičiui (1806–1884). Yra pagrindo manyti, kad į jį atsižvelgė sudarydamas specializuotą giesmynėlį Gieſmjû bey Maldû=Knygos Karalißkojo Pruſû Waiſko (išėjo 1854 m., be natų), skirtą Prūsijos Lietuvos lietuviškai kalbantiems kareiviams. Tokią mintį perša sudarytojo paliktas komentaras. F. Kuršaitis giesmynėlio pabaigoje trumpai pristatydamas tekstų korpuso kilmę, užsiminė, kad 92 numeriu pažymėta giesmė buvo paimta iš surinkimininkų giesmyno (vok. littauiſche Pſalmbuch): No. 92 iſt aus dem littauiſchen Pſalmbuch, die übrigen aus dem gewöhnlichen littauiſchen Geſangbuch entnommen 11 . Nustatyta, kad į kareivių giesmyną sudarytojas įdėjo Berthelsdorfo liuteronų kunigo, vokiečių religinio autoriaus Johanno Andreaso Rothe’ės (Johann Andreas Rothe, 1688–1758) kūrinį „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“, verstą anonimo iš originalo „Ich habe nun den Grund gefunden“. G. Michelinis monografijoje pažymėjo, kad F. Kuršaitis sudarydamas leidinį rėmėsi vokiečių kareiviams Karaliaučiuje išleistu giesmynu Kirchenbuch für das Königlich Preußische 8 Michelini 2009a: 154. 9 Plg. Michelini 2009b: 209–212. 10 Plg. Michelini 2009b: 201. 11 Kuršaitis 1854a: 154. 5 Kriegsheer 12 . Pagal vokišką pavyzdį jis iš surinkimininkų giesmyno persirašė ne visą J. A. Rothe’ės tekstą, tačiau 5 strofas vietoj 10. J. A. Rothe’ės giesmės vertimas pirmą kartą buvo paskelbtas antrojoje surinkimininkų giesmyno dalyje, kuri kaip priedas buvo pridėta prie Tilžėje 1825 m. leistos giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai laidos 13 . Vadinasi, rengiant kariams giesmynėlį ant F. Kuršaičio darbo stalo gulėjo laida, išėjusi tarp 1825 ir 1850 m. Plg. J. A. Rothe’ės giesmę (1–3, 5 strofas) surinkimininkų giesmyne su jos variantu F. Kuršaičio giesmynėlyje: 1. Radau, radau jau Grunta ſawo.ǁ Laikys am ’nay tas Inkarą. ǁ Nēs Ronąs kibt’ǁjis gawo. Cʒe Gruntas buwo wiſſada. Tasǁ Gruntas am inay ſtowēs, kad ir wiſkas ſu=ǁ gaißt’ turēs. 2. Tas Grunts yr’ am ’na Malonybe, perǁ wiſſą Umą einanti; jis Méilês Tojo yr’ Di=ǁdybe, kurs Griekininkams důdaſi; Kuro be ǁ lu t’ wiſſad’ Sʒirdis, ar eitum’ Iop’, ar n’ ǁeitum’ wis. 3. Kad ne prapultum’ Diews norējo. Iisǁ nor, kad but’ mums gēlbēta. Todēley ir Su=ǁnus atējo, todēl wēl enge Danguna; todēlǁtuʒgén’ dar wis u wis muſû kietaſęs Sʒirdis. ǁ 1. Rądau, rądauǁ jau Gruntąǁ ſawo, laikys am ’nay tas ǁ Inkarą, nēs Ronas kibt’ ǁ jis gáwo, cʒe jis gulējo wi=ǁ ſada. Tas Gruntas am inayǁ ſtowēs, kad wiſas Swietas ǁ ſuteßkēs. ǁ 2. Tas Grunts yr’ am ’na ǁ Malonybe, per wiſą Umą ǁ einanti. Iis Méilês tojo ǁ yr Didybe, kurs Griekinin=ǁ kams důdaſi, kurio be lußtǁ wiſad Sʒirdis, ar eitum ǁ Iop, ar n’ eitum’ wis. ǁ 3. Kad ne prapultum, ǁ Diews norējo, jis nor, kad ǁ but mums gelbēta. Todē= ley ir Sunus atējo, todēl ǁ wēl enge Danguna; todēlǁ tuʒgén jis wis u wis ǁ muſû kietaſes Sʒirdis. ǁ 12 Michelini 2009b: 195–207. 13 Apie 1825 m. Tilžės spaustuvės laidą ir antrosios dalies datavimą, žr. Strungytė-Liugienė 2019: 152–156. 6 5. Gelmę tą nuſigramʒdydams Kraujùǁlinkſmay nuſitikiu. Griekû aß ſawo atſimydamsǁ Sʒird Diewo nu uru. Nēs be Lowôs ran=ǁdu prie Io Malonês, Suſimillimo14.ǁ 5. Gelmę tą nuſigramʒ=ǁ d dams Kriſtaus Krauju nuſi=ǁ tikiu; Griekû aß ſawo atſim =ǁ dams Sʒird Diewo nu iu=ǁ riu. Nēs be Liowôs randu prieǁ jo Malonês, Suſimilimo15.ǁ Reiktų pasakyti, kad didelės įtakos surinkimininkų rinkinys F. Kuršaičiui neturėjo. Su giesmynu sietinas tik minėtasis tekstas. Tačiau kaip matysime toliau, iš maldininkų knygos atėjusi J. A. Rothe’ės giesmė XIX a. antroje pusėje įsitvirtino įvairios paskirties leidiniuose, tapo pripažintu ir kone reprezentaciniu surinkimininkų repertuaro kūriniu. Tais pačiais metais F. Kuršaitis periodiniame laikraštyje Keleiwis iß Karaliáucʒiaus paskelbė publikaciją „Ʒalnierißkoſios Gieſmjû bei Maldû Knygos“, kurioje pranešė žinią apie pasirodžiusį naują, specialiai Prūsijos Lietuvos lietuvių kareiviams skirtą giesmyną. Nemenkos apimties straipsnyje Karaliaučiaus kunigas plačiau kalbėjo apie giedojimo praktiką, jos svarbą „evangeliškai krikščionystei“, pabrėžė Senojo Testamento psalmių ir naujų giesmių, kurių centre Išganytojo Jėzaus Kristaus istorija, naudą. Autorius dėmesį skyrė kasdienei religinei praktikai ir savidisciplinai, akcentavo, kad krikščionis giedamas knygas privalo kiekvienas asmeniškai turėti, o giesmių tekstus – „puſētinay iß Galwôs mokēt[i]“ 16 . Kalbėdamas apie giesmes, jis išsakė teigiamą nuomonę ir surinkimininkų giesmyno atžvilgiu, nors pripažino, kad kai kurie lietuviški vertimai yra prastesni už vokiškus originalus: Taygi mums yra Gieſmes didey brangus Skarbas, kurį muſû ēwangēlißkoji Ba nycʒia ney u kasʒin ką ne norētu pardůti. Sʒime Dalyke kaip ir daug kitůſe yra ypacʒey Wokēcʒei labay bagoti. Iie tur Tytweik daug gra iû ir ßlownû Gieſmiû, wiſokioſa Knygoſa randamû. Ale Diewui dēkuy! ir Lietuwininkai ne ſtokoj ßito Skarbo. Per Pono Diewo Meilingumą yra gers Dalykēlis graʒiu Gieſmjû iβ Wokißko Lietuwißką ißwerſtû, ir randaſi taip muſû giedamoſa Knygoſa, kaip ir ewangēlißkůſe Pſalmůſe ſurinktos [paryškinimas aut.]. Rods kita Gieſmē lietuwißkay ne taip gra ey ißwerſta, kaip ta wokißkay randas, ale tacʒiau més ne norim nedēkingi buti, bet dʒiaugtis, kad mums Wießpats tiek sutękęs 17 . Karaliaučiaus kunigas prie surinkimininkų repertuaro grįžo ir vėliau, kai rengė bažnytinio giesmyno Pagérintos Gieſmjû=Knygos savarankišką priedą Trecʒioji Dalis Gieſmjû 14 Wiſſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1850: 495. 15 Kuršaitis 1854a: 75, Nr. 92. 16 Kuršaitis 1854b: 87. 17 Kuršaitis 1854b: 87. 7 Knygû (1857; be natų). Į šį priedą F. Kuršaitis įdėjo tą pačią religinio autoriaus J. A. Rothe’ės giesmę „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“. Greta jos nurodė ir šaltinį: „Iß Pſalmû Knygû imta“ 18 . Apibendrintai reiktų pasakyti, kad iš maldininkų repertuaro atrinkta J. A. Rothe’ės giesmė XIX a. šeštajame dešimtmetyje buvo giedama per liuteronų bažnytines pamaldas, su jos turiniu turėjo galimybę susipažinti ir Prūsijos Karalystės kariuomenėje tarnavę lietuvių kareiviai. 2. SURINKIMININKŲ REPERTUARAS MOKYKLINĖSE KNYGOSE Surinkimininkų repertuaras pamažu įsitvirtino mokyklinėse knygose. Surinkimininkų tekstus palankiai vertino Tilžės superintendentas K. W. O. Glogau (1805–1875). Tai rodo jo pastangos liaudies mokyklų (vok. Volksschulen) giesmyną 64 Gieſmes Sʒuilems 19 papildyti tekstais iš surinkimininkų giesmyno ir juos pateikti su melodijomis skaitmenine notacija 20 . Nustatyta, kad į 1856 m. mokyklinio giesmyno laidą pateko Heinricho Jonathano Werenbergo (1651–1713) giesmės „Unverfälſchtes Chriſtenthum“ vertimas „Ak, tikraſis Krikßcʒionum’s“ 21 bei Joneikiškių (Naujosios) kunigo Kristijono Lovyno versta baroko autoriaus Paulo Gerhardto (1607–1676) giesmė „Tikt Swécʒias aß ant Swieto“ (originalas „Ich bin ein Gaſt auf Erden“) 22 . Giesmių registre „Prirodijimas Gieſmju“ K. W. O. Glogau pažymėjo, kad šios giesmės – iš „Pſalmû=Knygų“. Sudarytojas konkrečios laidos, kuria rėmėsi nepažymėjo, tačiau pridėjo giesmių numeraciją pagal šaltinį. Į priedą buvo perkeltas giesmės „Kriſtaus Kraujas ir Teiſybe“ (originalas „Chriſti Blut und Gerechtigkeit“) pirmasis posmas. Registre nurodyta, kad ši giesmė yra iš „Pſalmû=Knygų“, kur jai suteiktas 158 numeris. 1862 m. mokyklinio giesmyno laidoje papildomai išspausdintos dar penkios giesmės, siejamos su surinkimininkų repertuaru. Prakalboje trečiajai laidai „Ʒur 3ten Auflage“ sakoma, kad giesmių skaičius išaugo iki 80. Į šią laidą pateko 16 giesmių iš skirtingų knygų: bažnytinio giesmyno (vok. Kirchengeſangbuch), kareiviams skirto giesmyno (vok. Militairgeſangbuch), iš surinkimininkų giesmyno (vok. Pſalmbuch) senosios dalies bei paties sudarytojo vertimas: Die hinʒugekommenen 16 Lieder wurden aus dem Kirchengeſangbuch, aus dem ältern Theile des Pſalmbuchs und dem Militairgeſangbuch entnommen, nur für das ſchöne Lied: „Wach auf du Geiſt der erſten Ʒeugen“(No 77.) fand ſich keine angemeſſene Ueberſetʒung, weshalb ſie vom Herausgeber ſo treu und fließend, als es möglich war, angefertigt wurde 23 . 18 Kuršatis 1857: 38, Nr. 45. 19 Aprašant giesmyną, remtasi 1856 ir 1862 metų (t. y. antrosios ir penktosios laidos) egzemplioriais, nes 1855, 1858 ir 1860 m. laidos egzempliorių nežinoma, žr. LB I 113–114, Nr. 300–303; LBP 26, Nr. 301; LB II(2) 127– 128, Nr. 3262. 20 Apie melodijas skaitmenimis K. W. O. Glogau giesmyne plačiau žr. Strungytė-Liugienė 2023: 159–180. 21 Glogau 1856: 30, Nr. 38; plg. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1856: 533, Nr. 277. 22 Glogau 1856: 50, Nr. 63; plg. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1856: 219, Nr. 101. 23 Glogau 1862: [2]. 8 Tyrimas atskleidė, kad giesmyno priedą „Pridejimas I“ K. W. O. Glogau papildė šiomis giesmėmis: Johanno Mentzerio (1658–1734) „Ak, jeib Lie uwjû aß turēcʒau“ (originalas „O, daß ich tauſend Ʒungen hätte“), kurią vertė K. Lovynas 24 ir anonimo versta Johanno Eusebiuso Schmidto (1669–1745) „ èngk toliaus :,: 25 Ʒion engk toliaus“ (originalas „Fahre fort :,: Ʒion! fahre fort im Licht“) 26 . Giesmių registre pažymėjo, kad K. Lovyno vertimas – iš „Pſalmû=Knygų“, kuriame ji išspausdinta 54 numeriu 27 . J. E. Schmidto giesmės numeracija 1862 m. laidos registre nurodyta klaidingai. Informacija supainiota su giesme „ mogaus jau Kúną pakaſkim‘“ 28 . Antrasis priedas „Pridejims II“ taip pat turi giesmių, perimtų iš surinkimininkų giesmyno. Čia išspausdinta Moravijos bažnyčios vadovo Nikolauso Ludwigo von Zinzendorfo (1700–1760) giesmės „Ich will’s wagen“ modifikuota versija, prasidedanti penkta strofa „Pilnos Rankos“ 29 . Prie giesmės paliktas komentaras, kad šią giesmę galima rasti surinkimininkų giesmyne, pažymėtą 155 numeriu: „[W]eiʒdēk Pſ. Knyg. Nr. 155: Ak tikt dryſu: 5 Perßelis: „Pilnos Rankos“ 30 . Čia pateko krikščioniškų misijų šalininko Gustavo Friedricho Ludwigo Knako (1806–1878) „Eikim ßén, eikim ßén“ (originalas „Laßt mich gehn“) 31 kartu su komentaru, kad tekstas yra surinkimininkų giesmyne, pažymėtas 348 numeriu: „Weiʒdēk Pſ. Knyg. Nr. 348“ 32 . Surinkimininkų giesmių publikavimas giesmyne liudija, kad su maldininkų repertuaru mokiniai buvo supažindinami jau žemiausiose liaudies mokyklų klasėse. Svarbu pabrėžti, kad K. W. O. Glogau giesmynas buvo aprobaciją ir cenzūrą praėjęs leidinys, jo turinį sudarytojas derino su Karaliaučiaus konsistorija ir Gumbinės apygardos valdžia. Giesmės neužkliuvo vertintojams ir lietuviškų parapijų kunigams, sprendžiant iš to, kad giesmynas sulaukė pasisekimo ir ne vienos papildomos laidos. Įdomu, kad mokyklinis giesmynas neturėjo fiksuotų tekstų rinkinio. Jis buvo pildomas naujais kūriniais, kas iliustruoja tokio pobūdžio knygų lankstumą tekstų korpuso atžvilgiu. Giesmių iš surinkimininkų rinkinio įdėjo Klaipėdos bažnyčios kunigas, Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje pirmininkas K. R. Jacoby’is (1817–1881) į mokyklinę chrestomatiją Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Klaipėda). Tokios mokymo priemonės poreikis atsirado priėmus sprendimą į uostamiesčio gimnaziją įtraukti lietuvių 24 Glogau 1862: 67, Nr. 71; plg. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1861: 106, Nr. 54. 25 Ženklas <:,:> žymi teksto fragmento ar frazės pakartojimą. Jis dažnas surinkimininkų giesmyne. 26 Glogau 1862: 68, Nr. 72; plg. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1861: 606, Nr. 322. 27 Glogau 1862: 91. 28 Glogau 1862: 93. 29 Glogau 1862: 81, Nr. III; plg. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1861: 314, Nr. 155. 30 Glogau 1862: 81. 31 Glogau 1862: 81, Nr. IV; plg. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1861: 650, Nr. 348. 32 Glogau 1862: 81. 9 kalbos mokymą 33 . K. R. Jakoby’io sudaryta chrestomatija buvo paklausi, ją naudojo ne tik Klaipėdos gimnazija, bet ir kitos Prūsijos Lietuvos mokyklos 34 . Reiktų pažymėti, kad sudarytojas rengdamas knygą derino pasaulietinius ir religinius kūrinius. Greta Ezopo pasakėčių, Kristijono Donelaičio Metų ištraukų, lietuvių liaudies dainų, mįslių, priežodžių, pasakų, patriotinių, Prūsijos valdovą šlovinančių kūrinių, knygą papildė fragmentais iš Senojo ir Naujojo Testamento bei giesmėmis iš surinkimininkų giesmyno Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 35 . Sudarytojas surinkimininkų tekstams paskyrė antrąjį chrestomatijos skyrių „Evangelische Psalmen“. Šiam skyriui atsirinko keturias giesmes (be natų), kurios, K. R. Jacoby’io teigimu, yra mielai giedamos surinkimuose, išskirtinėmis, labai gražiomis melodijomis: Diese Lieder werden neben den im kirchlichen Gesangbuche vorhandenen gern in den Surinkimen, d. h. den Privaterbauungsstunden, nach besonderen, meistens sehr schönen, Melodieen gesungen 36 . Sudarytojas tekstus persirašė iš 1876 m. Klaipėdoje leistos surinkimininkų giesmyno laidos. Apie konkrečią laidą kalbėjo skyriaus pradžioje: „Memel 1876, gedruckt und verlegt von Heinr. Holz“ 37 . 33 Juška 2003: 693. 34 Juška 2003: 695. 35 Juškos knygoje Mažosios Lietuvos bažnyčia (XVI-XX) (1997) suklysta nurodant, kad giesmės chrestomatijai imtos iš „1876 m. Klaipėdoje išėjusios D. Hollazo knygos „Evangeliškas malonės davadas“ (išvertė K. Lovynas)“ (Juška 1997: 282). Tiesa, vėliau išėjusioje autoriaus monografijoje Mažosios Lietuvos mokykla (2003) šis apsirikimas ištaisytas (žr. Juška 2003: 694). 36 Jacoby 1880: 32. 37 Jacoby 1880: 32. 16 dryſu“ („Ich will’s wagen“) variantas (žr. lentelę). Ši giesmė tarp lietuvių buvo ypač mėgstama, ir, sprendžiant iš jos paplitimo, dominuojanti kitų giesmių atžvilgiu. Toliau lentelėje pateikiamos identifikuotos surinkimininkų giesmės K. T. W. Hoffheinzo (1894) rinkinyje. Duomenys iš surinkimininkų giesmyno nurodomi pagal 1893 m. Priekulėje leistą laidą Wiſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai. Lentelė. Surinkimininkų giesmės K. T. W. Hoffheinzo rinkinyje Gieſmiu Balſai (1894) ir giesmyne Wiſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1893) Giesmės autorius Giesmė K. T. W. Hoffheinzo (1894) rinkinyje Giesmė (puslapis ir numeris) surinkimininkų giesmyne (1893, Priekulė) Allendorf, Johann Ludwig Konrad (1693–1773) „Ißkank Dußia“ (originalas „Einſt ruht die Seel’ in Ieſu Armen“), 54, Nr. 59. 693, Nr. 373 Bogatzky, Carl Heinrich von (1690–1774) „Pon’ Iēʒau miels, atwerk man tawo Ronas“ (originalas „Nun öffne mir, mein Ieſu, deine Wunden“), 90, Nr. 95. 258, Nr. 117 Connow, Christian Friedrich (1612–1682) „Kas Iēʒų tur ſawyj“ (originalas „Wer Ieſum bei ſich hat“), 61, Nr. 66. 523, Nr. 267 Lange, Joachim (1670–1744) „Pone! kada budawoſi“ (originalas „Herr, wann wirſt du Ʒion bauen“), 89, Nr. 94. 603, Nr. 320 Meyfart, Johann Matthäus (1590–1642) „Ieruʒale, aukßtaſis Diew=Mieſte“ (originalas „Ieruſalem, du hoch gebaute Stadt“), 51, Nr. 56. 697, Nr. 376 Mertikaitis, Kristijonas Endrikis (~1775 – prieš 1856) „Am e tu Dangaus“, 10–11, Nr. 14–15. 673, Nr. 363 Praetorius, Benjamin (1636– 1674) „Triump! Triump! ßtay pergalis“ 64 (originalas „Triumph! Triumph! Es kommt mit Pracht“), 103– 104, Nr. 109–110. 399, Nr. 195, 602, Nr. 319 Rist, Johann (1607–1667) „Sielwartai manę apſtojo“ (originalas „Iammer hat mich ganʒ umgeben“), 2 melodijos, 95–96, Nr. 100– 101. 470, Nr. 237 64 Į surinkimininkų giesmyno antrąją dalį Praetoriuso giesmės vertimas „Triump! Triump! ßtay pergalis“ pateko ne visas, jo tęsinys – 319 numeriu pažymėtoje giesmėje „Adoms jau kelaſ’“ (žr. Wiſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1893: 602). 17 Rothe, Johann Andreas (1688– 1758) „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“ (originalas „Ich habe nun den Grund gefunden“), 92, Nr. 97. 495, Nr. 250 Sinold von Schütz, Philipp Balthasar; Creutzberg, Amadeus (1657–1742) „Kas pergales, tam důſiu“ (originalas „Wer überwindet, ſoll vom Holʒ genießen“), 62, Nr. 67. 658, Nr. 357 Sporleder, Christoph August (1708–1763) „Ak, jus Waikai Karalyſtês“ (originalas „O ihr auserwählten Kinder“), vertė Kristijonas Demkis, 6, Nr. 9. 252, Nr. 113 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Daug Gero Wießpats mums dare“ (originalas „Der HErr hat viel an uns gethan“), 27, Nr. 31. 107, Nr. 52 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Eikßte, Kudikei mielieji!“ (originalas „Kommt doch o ihr lieben Kinder“), 45, Nr. 49. 441, Nr. 228 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Eikßte mieli Waikai“ (originalas „Kommt, o lieben Kinder“), vertė Mikelis Jurkšaitis, 46, Nr. 50. 41, Nr. 12 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Grunte Sʒirdies manoſes“ (originalas „In meines Herʒens Grunde“), 47, Nr. 51. 701, Nr. 378 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Nekoks Garſas palinkſmin“ (originalas „Welch ein Schall erquickt mein Ohr“), vertė Mikelis Jurkšaitis, 80, Nr. 85. 245, Nr. 110 Zinzendorf, Nicolaus Ludwig von (1700–1760) „Aß tikt dryſu“ (originalas „Ich will’s wagen“), rinkinyje pradedamas 5 posmu „Pilnos Rankos“, 86– 88, Nr. 91–93. 318, Nr. 155 Anonimas „Ar tai ne Dʒiaugſmas bus“ (originalas „Wird das nicht Freude ſein?“), 12–13, Nr. 16–17. 725, Nr. 389 Anonimas „Ak Ieʒau, kurs Dangų“ (originalas „Ach alles, was Himmel und Erde umſchließet“), 4, Nr. 6. 319, Nr. 156 Anonimas „Ak pabuſk, pabuſk Dußele“, 4, Nr. 7. 212, Nr. 91 Anonimas „Ak kur kelauji tu“, 5, Nr. 8. 193, Nr. 79 Anonimas „Dabar jau Princas dangißkas“ 65, 22, Nr. 26. 385, Nr. 188; 669, Nr. 362 65 Giesmė „Dabar jau Princas dangißkas“ surinkimininkų giesmyne turi du variantus. Prie antro varianto (Nr. 362) yra paliktas komentaras, kuriame sakoma, kad ji neoriginali, o versta anonimo, anapilin iškeliavusio 18 Anonimas „Diewą liaupſinki, ak Dußia“, 30, Nr. 34. 320, Nr. 157 Anonimas „Eik, eik bēgk Danguna“ (originalas „Fort, fort ʒum Himmel ʒu“), 44, Nr. 48. 303, Nr. 145 Anonimas „Kaip meilus ten Gywenimai“ („Wie lieblich iſt die Wohnung dort“), vertė Mikelis Jurkšaitis, 58, Nr. 63. 247, Nr. 111 Anonimas „Kas Ieʒui nor paſidůti“ (originalas „Wer will ein Iünger Ieſu ſein“), 60, Nr. 65. 196, Nr. 81 Anonimas „Stebuklings mans Iaunikēl“, 97–98, Nr. 102–103. 316, Nr. 154 Anonimas „Sʒlownas Dʒiaugſmas! Ak Linkſmybe!“, 100, Nr. 105. 502, Nr. 254 Anonimas „Trumps Cʒēſas ßis“, 106, Nr. 112. 740, Nr. 397 K. T. W. Hoffheinzo rinkinys buvo stambiausias, tačiau ne vienintelis panašaus pobūdžio publikuotas leidinys. 24 melodijas (tarp jų ir surinkimininkų giesmių) Tilžėje, Priekulėje, Lauksargiuose ir kitose vietovėse surinko ir užrašė Katinavos bažnyčios kantorius Albertas Niemannas (1846 – po 1913). Rinkinėlį, pavadintą 24 litthauische Choräle, spaudai parengė grafas Bülowas von Dennewitzas ir atspausdinto 1902 m. Karaliaučiuje 66 . Nėra žinių, kad ši knygelė kaip nors būtų susijusi su moksline Tilžės draugija (Niemannas dalyvavo „Birutės“ draugijos veikloje, vadovavo jos chorui), tačiau neabejotinai rinkinėlio sudarytojui įtakos turėjo mokslinės draugijos skleidžiamos idėjos bei K. T. W. Hoffheinzo ir jam talkinusių žmonių rodomos iniciatyvos. Tuo metu, kai buvo užrašomos ir kaupiamos lietuvių religinių giesmių melodijos, 1891 m. draugijos mėnraštyje pasirodė bibliotekininko pareigas draugijoje ėjusio, mokyklų inspektoriaus Rudolpho Schwede’ės publikacija „Ʒur Geſchichte der litauiſchen Geſangbücher“. Schwede’ė surinko medžiagą ir publikacijoje moksliškai aprašė Prūsijos Lietuvos lietuviškus liuteronų giesmynus bei pateikė pirmąją šių leidinių tipologinę klasifikaciją. Giesmynus autorius suskirstė į keturias grupes: bažnytiniai, mokyklų, kareivių ir surinkimininkų (vok. Pſalmbuch). Iš surinkimininkų giesmynų daugiausia dėmesio skyrė giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai analizei. Schwede’ė publikacijoje L. iš T. Rinkinyje Gieſmiu Balſai nurodytas senesnis (Nr. 188) teksto variantas (žr. Wiſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1893: 385). 66 Iš 24 melodijų 4 susijusios su surinkimininkų giesmyno tekstais. Rinkinyje jos pažymėtos trumpiniu L. Ps. (iš vok. litauische Psalmbuch). Į Niemanno rinkinį įdėtos C. F. Connowo giesmės „Kas Iezu tur sawy“ („Wer Iesum bei sich hat“) dvi melodijos, užfiksuotos Kintuose ir Būdviečiuose, N. L. von Zinzendorfo „Pilnos rankos“ melodija, užrašyta Saugose. Į knygelę pateko J. A. Rothe’ės „Radau, radau, jau Grûnta sawo“ melodija, užfiksuota Priekulėje. Į rinkinį nugulė Lauksargiuose ir Tilžėje išgirstos Praetoriuso „Triump! triump! sztai pergalys“ („Triumph! Triumph! Es kommt mit Pracht“) melodijos variantai, Niemann 1902: 15, Nr. 13a–13b; 19, Nr. 19; 20, Nr. 21; 22–23, Nr. 23a–23b. 19 minėjo kelias surinkimininkų giesmyno laidas – 1825, 1856 ir 1876-ųjų. Sprendžiant iš aprašymo, su dviem pastarosiomis buvo rimčiau susipažinęs. Jis kalbėjo apie giesmyno struktūrą ir jos pokyčius, priedą su melodijomis skaitmenine notacija 67 , išskyrė kelis leidėjus – Postą Tilžėje, Heinrichą Holzą ir Martyną Šernių Klaipėdoje. Autorius pažymėjo, kad dalis giesmių – vertimai iš vokiečių kalbos, kita dalis – originalios. Apie giesmyno nelietuviškus šaltinius kalbėjo lakoniškai. Esą trečioje giesmyno dalyje galima rasti giesmių iš latvių giesmyno („aus dem kuriſchen Geſangbuch“), didelis skaičius tekstų – iš lietuviško šaltinio, periodinio leidinio „Nuſidawimai apie Ewangēliôs Praplatinimą tarp ydû ir Pagonû“ 68 . Schwede’ė publikacijoje palietė ir atribucijos klausimą. Iš vertėjų ir lietuvių autorių minėjo K. E. Mertikaitį, K. Demkį, M. Jurkšaitį, G. Ostermejerį, K. Lovyną. Spėjo, kad naujaisiais laikais dalį giesmių iš vokiečių kalbos vertęs J. F. Kelchis. Als Überſetʒer beʒw. Dichter ſind genannt E. Mertikaitis, ein Lehrer Chriſtian Demke, Michel Iurkßat, Gottlieb Ostermeyer, Chriſtian Lovin. Aus der neueren Ʒeit ſind viele Überſetʒungen mit K (Kelch?) beʒeichnet 69 . Tačiau vokiškų originalų autorystė Schwede’ės nedomino. Jam labiau rūpėjo lituanistinis aspektas. Taigi Schwede’ė išskyrė ir išryškino paklausų, lietuvių gerai vertinamą rinkinį tarp kitų XIX a. lietuviškų Prūsijos Lietuvos giesmynų, parodė jo vietą šio žanro leidinių bendroje panoramoje. Jis buvo pirmasis autorius, įtraukęs surinkimininkų giesmyną į mokslinę apyvartą. APIBENDRINIMAS Tyrimas atskleidė, kad surinkimininkų giesmynas Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai buvo įtakingas leidinys XIX a. antroje pusėje. Repertuaras darė poveikį Prūsijos Lietuvos bažnytiniam ir kareivių giesmynui, mokyklinėms reikmėms pritaikytoms knygoms, Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje narių himnodinio pobūdžio darbams. Tam nesutrukdė tas faktas, kad giesmynas neturėjo oficialios institucinės aprobacijos. Giesmyno vertę kėlė jo paklausa, pačių lietuvių teigiamas požiūris į šią knygą, jų vertinamasis balsas, kurio negalėjo nepaisyti Prūsijos Lietuvos bažnyčios atstovai ir švietimo darbuotojai. Sąsajos su surinkimininkų repertuaru matomos Karaliaučiaus kunigo F. Kuršaičio giesmyne Gieſmjû bey Maldû=Knygos Karalißkojo Pruſû Waiſko (1854, Karaliaučius). Iš surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai pateko Berthelsdorfo liuteronų kunigo J. A. Rothe’ė kūrinys „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“. Po kelių metų F. Kuršaitis dar kartą grįžo prie šio teksto. Jį paskelbė bažnytinio giesmyno priede Trecʒioji Dalis Gieſmjû Knygû (1857, Karaliaučius). Surinkimininkų giesmėmis buvo atnaujinta ir mokyklų programa. Tilžės superintendentas K. W. O. Glogau pasirūpino, kad liaudies mokyklų giesmynas 64 Gieſmes 67 Schwede 1891: 404–405. 68 Schwede 1891: 404. 69 Schwede 1891: 405. 20 (1856, 1862, Tilžė) būtų papildytas surinkimininkų repertuaro giesmėmis kartu su melodijomis skaitmenine notacija. K. W. O. Glogau sumanymas remtis neoficialiu giesmynu neužkliuvo Karaliaučiaus konsistorijai ir Gumbinės apygardos valdžiai, su kurių žinia rinkinys išėjo. Tekstų iš surinkimininkų giesmyno atrinko Klaipėdos bažnyčios kunigas K. R. Jacoby’is mokyklinei chrestomatijai Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Klaipėda) ir Tilžės mokytojas M. Voelkelis skaitinių knygai Litauisches elementarbuch (1898, Heidelbergas). K. R. Jacoby’io ir M. Voelkelio atranka nebuvo vienoda, sudarytojų požiūriai šiuo klausimu išsiskyrė. K. R. Jacoby’iui pasirodė dėmesio verti G. Ostermejerio versti baroko autorių S. Dacho ir P. Gerhardto kūriniai ir anoniminiai, galbūt originalūs lietuviški tekstai, o M. Voelkeliui – J. A. Rothe’ės ir amžininko G. F. L. Knako giesmių vertimai. K. R. Jacoby’is nurodė konkrečią surinkimininkų laidą, kuria rėmėsi. Tekstus persirašė iš 1876 m. Klaipėdos spaustuvės laidos. Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje interesų akiratyje buvo ir surinkimininkų himnodija. Draugijos pirmininkas ir bažnyčios vyskupas K. T. W. Hoffheinzas kartu su talkininkais skelbė užrašytų surinkimininkų giesmių melodijų draugijos tęstiniame mokslo darbe Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft ir draugijos rūpesčiu išleistame rinkinyje Gieſmiu Balſai (1894, Heidelbergas, Tilžė). Į rinkinį įdėjo 29 surinkimininkų giesmes harmonizuotomis, vargonams pritaikytomis melodijomis. Draugijos narių iniciatyvos, sutelktos pajėgos užrašyti giesmių melodijas ir jas paskelbti spaudoje rodo, kad surinkimininkų himnodija buvo laikoma vertinga medžiaga, galinčia pasitarnauti mokslo reikmėms. Ištyrus surinkimininkų giesmių perėmimą ir jų publikavimą aptariamuose leidiniuose, matomos aptariamojo laikotarpio kūrinių dominavimo tendencijos. Išsiskiria J. A. Rothe’ės „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“, N. L. von Zinzendorfo „Aß tikt dryſu“ modifikuota versija, prasidedanti strofa „Pilnos Rankos“, to meto religinio poeto G. F. L. Knako „Eikim ßén, eikim ßén“, jaunesnės kartos Halės pietisto E. G. Woltersdorfo kūriniai. Iš lietuvių autorių galima būtų išskirti sakytoją, giesmių autorių ir surinkimininkų giesmyno pirmąjį sudarytoją K. E. Mertikaitį ir jo kūrinį „Am e tu Dangaus“. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Citavičiūtė Liucija 2004: Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras [Lithuanian Language Seminar at the University of Königsberg], Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Banytė-Rowell Rasa 2018: Lietuvių literatūros draugija Tilžėje ir archeologija [Lithuanian Literary Society in Tilsit and Archaeology]. – Kultūros paminklai 22, 117–130. Barasa Darius 2018: Maldininkai Prūsijos Lietuvoje: masiškumas, išplitimas ir įvaizdis XIX a. 3-iajame dešimtmetyje [Worshippers in Prussian Lithuania: the Scale of the Movement, its Spread, and its Image in the 1820s]. – Senoji Lietuvos literatūra 46: Pietizmo idėjos ir surinkimininkų raštija Prūsijos Lietuvoje, redaktorių kolegija: M. Čiurinskas (vyr. 21 redaktorius), O. Daukšienė, D. Dilytė, P. U. Dini, J. Gelumbeckaitė, D. Kuolys ir kt.; sud. ir par. Ž. Sidabraitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 140–169. DOI: https://doi.org/10.51554/SLL.2018.28801. [Hoffheinz Karl Theodor W.] 1883: Iß Nuſidawimû lietuwißkujû „Gieſmjû Knygû“ [From the History of Lithuanian “Hymn Books”]. – Naujaſis Keleiwis 5, 32–33; 6, 39–40; 7, 46–47. [Hoffheinz Karl Theodor W.] 1887: Proben litauiſcher Choralmelodieen [Samples of Lithuanian choral melodies]. – Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 2(12), [393]–406. [Hoffheinz Karl Theodor W.] 1894: Gieſmiu Balſai. Litauiſche Kirchen-Geſänge [Hymn Melodies. Lithuanian Church Hymns] geſammelt durch W. Hoffheinz, Superintendent a. D. in Tilſit. <...>, Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung. Gedruckt bei Otto v. Mauderode, Tilsit. Fischer A[lbert] F[riedrich] W. 1967: Kirchenlieder-Lexikon [Hymns lexicon], reprograf. Nachdr. der Ausg. Gotha, 1878–1879, Hildesheim: Olms. [Gaigalatis Wilius] 1905: Ewangelißki Surinkimai Lietuwoje, Ißtyrinējimai apie jû Prad ią, Augimą bey dabartinį Buwį [Evangelical Surinkimai in Lithuania, Studies on Their Origin, Growth and Present], sutaiſē Kunigas Dr. W. Gaigalatis, Priekulē. [Glogau Karl Wilhelm O.] 1856: 64 Gieſmes Sʒuilēms [64 Hymns for Schools] iß Gieſmjû=Knygû ißſkirtos per Karálißką Prowincôs= Sʒuil Kollējią Karaliáucʒiuje Sutarimè ſu Karálißkoju Konſiſtoriju bey Karálißkomſioms Regierungoms, o lietuwißkay ißléiſtos per C. W. O. Glogau, Til es Wyſkupą, (Antrą Kart’ Raßtais ißſpauſtos, ir wēl perweiʒdētôs.) Til eje. Raßtais ißſpauſtos prie I. Reylenderio. (Druck und Verlag von I. Reyländer.); LNMMB: mikrofilmas 299. [Glogau Karl Wilhelm O.] 1862: 64 Gieſmes [64 Hymns <...> for Schools], prie kuriu dar 16 pridetos yra, taip, kad iß wiſo 80 Gieſmes, pagal karalißka Regulatiwa, ſuſtatytos yra, Sʒuilēms iß Gieſmjû=Knygû ißſkirtos per Karálißką Prowincôs Sʒuil= Kollējią Karaliáucʒiuje Sutarimè ſu Karálißkůju Konſiſtoriju bey Karálißkomſioms Regierungoms, o lietuwißkay ißléiſtos per C. W. O. Glogau, Til es Wyſkupą, (Penktą Kart’ Raßtais ißſpauſtos, ir wēl perweiʒdētos.) (Fünfte Auflage). Til eje. Raßtais ißſpauſtos prie I. Reylenderio. (Druck und Verlag von I. Reyländer.); KTUB: Cs 9745. [Jacoby Karl Rudolf] 1880: Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch [Lithuanian Chrestomathy for School Use], mit dem XX. Jahresberichte des Gymnasiums in Memel herausgegeben von Rudolph Jacoby, Pfarrer an der Landkirche in Memel, Leipzig, Kommissionsverlag von B. G. Teubner. [Gedruckt bei F. W. Siebert in Memel]. Juška Albertas 1997: Mažosios Lietuvos bažnyčia [Church of Lithuania Minor], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 22 Juška Albertas 2003: Mažosios Lietuvos mokykla [School of Lithuania Minor], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Kaunas Domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida 1547–1940 [The Book of Lithuania Minor: The Development of the Lithuanian Book 1547–1940], Vilnius: Baltos lankos. [Koch Eduard Emil] 1868: Geſchichte des Kirchenlieds und Kirchengeſangs der chriſtlichen [History of Hymns and Church Singing of the Christian], insbesondere der deutſchen evangeliſchen Kirche. <...>, Vierter Band <...> Stuttgart: Druck und Verlag der Chr. Belſerſ’chen Verlagshandlung. [Kuršaitis Frydrichas] 1854a: Giesmjû bey Maldû Knygos Karaliszkojo Prusû Waisko [Hymns and Prayers Books of the Royal Prussian Army], Karaliaucziuje: Druck und Verlag der Schulzen Hofbuchdruckerei. VUB LR 1267 (be antraštinio lapo). [Kuršaitis Frydrichas] 1854b: Ʒalnierißkoſios Gieſmjû bei Maldû Knygos [Soldiers’ Hymns and Prayer Books]. – Keleiwis iß Karaliáucʒiaus 22, 86–88. [Kuršatis Frydrichas] 1857: Trecʒioji Dalis Gieſmjû Knygû [The Third Part of the Hymnal], kurioje randas geroks Skaitlius naujû krikßcʒionißkû Gieſmjû. Taſes iß wokißkôs Kalbôs ßwie ey ißwerſdams sutaiſe F. Kurßatis, Lietuwinininkû Kun gs Karaliáucʒiuje (Suglaudimas wiſſû ßwie iujû Gieſmjû, kurios ʒalnierißkoſa Gieſmjû Knygoſa bey tarp anû 64 Gieſmjû, Sʒuilēms paſkirtujû, randaſi.), Königsberg: Druck und Verlag der Hartungſchen Buchdruckerei. LNMMB: 593939-593941. LB I: Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba [The Bibliography of Lithuania. Series A. Books in Lithuanian] 1: 1547–1861, Vilnius: Mintis, 1969. LB II(2): Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba [The Bibliography of Lithuania. Series A. Books in Lithuanian] 2: 1862–1904, 2: R–Ž, Vilnius: Mintis, 1988. LBP 1990: Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 1: 1547–1861. Papildymai [The Bibliography of Lithuania. Series A. Books in Lithuanian 1: 1547–1861. Additions], Vilnius: Mintis. Michelini Guido 2009a: Jono Pipiro sudaryti giesmių rinkinėliai vokiškame kontekste [Hymn collections compiled by Jonas Pipiras in a German context]. – Res humanitariae 5, 142–159. Michelini Guido 2009b: Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos [History of hymnals of Lithuania Minor: from Martynas Mažvydas to the end of the 19th century], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Michelini Guido 2010: Pietistų „Psalmių knygos“ istorinis kontekstas [The Historical Context of the “Book of Psalms” of the Pietists], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Milius Vacys 1993: Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė) [Scientific societies and Lithuanian ethnography (second half of the 19th century – first half of the 20th century)], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 23 Mielcke C[hristian] G[ottlieb] 1806: Vorrede, Sénos ir naujos krikßcʒonißkos Gieſmės [Old and New Christian Hymns], ypacʒey Senniemſiems ant Gėro ſu dideleis Raßtais ißſpáuſtos draug ſu naujom’s Maldû Knygélemis, Karaláucʒuje: Knygdrukawonej’ Lebrekto Eringo, IX– XVII. VUB RSS: LR 777–778. [Niemann Albert] 1902: 24 littauische Choräle [24 Lithuanian Chorales] nach einer handschriftlichen Sammlung von Niemann Cantor in Kattenau ausgewählt und bearbeitet von C. Graf Bülow von Dennewitz. <...> Königsberg: Gräfe & Unzer, Buchhandlung. Sembrzycki Johannes 1889: C. G. Mielcke’s verschollenes litauisches Gesangbuch [C. G. Mielcke’s Lost Lithuanian Hymnal]. – Altpreussische Monatsschrift 26, Königsberg: Verlag von Ferd. Beyer’s Buchhandlung, [366]–369. Schwede R[udolph] 1891: Ʒur Geſchichte der Litauiſchen Geſangbücher [The History of Lithuanian Hymnals]. – Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 16, Heidelberg: Carl Winters Univerſitätſbuchhandlung, 396‒406. Strungytė Inga 2006: Surinkimininkų raiška Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmyne „Wiffokies Naujas Giefmes arba Ewangeliβki Pfalmai“ (1817) [The Expression of the Surinkimininkai in Kristijonas Endrikis Mertikaitis’ Hymnal “Wiffokies Naujas Giefmes arba Ewangeliβki Pfalmai” (1817)]. – Archivum Lithuanicum 8, 187–210. Strungytė-Liugienė Inga 2009: Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynų „Wissokies Naujes Giesmes arba Ewangeliszki Psalmai“ (1817) ir „Maʒos Giesmju Knygeles“ (1819) sąsajos su Frantzo Alberto Schultzo giesmynu „Kern Alter und Neuer geiſtreicher Lieder, Als der Ʒweyte Theil“ [Relation of Kristijonas Endrikis Mertikaitis’s Hymn Book “Wissokies Naujes Giesmes arba Ewangeliszki Psalmai” (1817) and “Maʒos Giesmju Knygeles” (1819) to Frantz Albert Schultz’s Hymnbook “Kern Alter und Neuer geiſtreicher Lieder, Als der Ʒweyte Theil”]. – Archivum Lithuanicum 11, 189–204. Strungytė-Liugienė Inga 2012: Jaunųjų Halės pietistų giesmės Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynuose Wissokies Naujes Giesmes arba Ewangeliszki Psalmai (1817) ir Maʒos Giesmju Knygeles (1819) [Hymns of the Young Halle Pietists in the Hymnals of Kristijonas Endrikis Mertikaitis “Wissokies Naujes Giesmes or Ewangeliszki Psalmai” (1817) and “Maʒos Giesmju Knygeles” (1819)]. – Res humanitariae 11, 83–101. Strungytė-Liugienė Inga 2014: XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba): daktaro disertacija [The History of the Hymn Books from the 19th Century Fellowship Movement (Language and Genesis): Doctoral Dissertation], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Strungytė-Liugienė Inga 2016: Gotfrydo Ostermejerio giesmyno (1781) šaltinių ir repertuaro klausimas [The Problem of Sources and Repertoire of Gottfried Ostermeyer’s Hymnal (1781)]. – Senoji Lietuvos literatūra 42: Gotfrydo Ostermejerio lituanistinio paveldo tyrimai, d. 2, redakcinė kolegija: M. Čiurinskas (vyr. redaktorius), D. Dilytė, P. U. Dini, J. Gelumbeckaitė, D. Kuolys ir kt.; sud. L. Citavičiūtė, O. Aleknavičienė, par. ir red. O. Aleknavičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 83–118. 24 Strungytė-Liugienė Inga 2019: Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje: straipsnių rinkinys [Dialogue Between Modern Initiatives and Tradition: The ‘Surinkimininkai’ Movement in Prussian Lithuania: A Collection of Articles], par. I. Strungytė-Liugienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Strungytė-Liugienė Inga 2023: XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos protestantų knygos su giesmių melodijomis skaitmenimis [Protestant Books with the Melodies of Hymns in Numerical Notation in Prussian Lithuania in the Second Half of the Nineteenth Century]. – Archivum Lithuanicum 25, 159–180. [Voelkel Maximilian] 1898: Litauisches Elementarbuch von Maxim J. A. Voelkel [Lithuanian Elementary Book by Maxim J. A. Voelkel], zweite neu bearb. und vermehrte Aufl., Heidelberg: Carl Winter’s Universitätsbuchhandlung. Wiſſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1850: Wiſſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kurros ikßolei taipo po wieną kaip ir po kelles, i ma as Knygeles ſuraßytos buwo. <...>, Sʒeßtą Kartą Raßtais ißſpauſtas Til eje, prie Endrikio Poſt. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1856: Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriós pirmtó tàipo po wieną kaip ir po kelès ma às Knygelès ſuraßytos buwo <...>, Septinta Karta Raßtais ißſpauſtos Tilʒeje prie Endrikio Poſto. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1861: Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriôs pirm to taipo po wieną kaip ir po kelès ma as Knygelès ſuraßytos buwo <...>, Aßtunta Karta Raßtais ißſpauſtos Til ēję, prie Endrikio Poſto. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1876: Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kurios pirm to taipo po wieną kaip ir po kelès ma as Knygelès ſuraßytos buwo <...>, Memel: Gedruckt und verlegt von Heinr. Holʒ. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1879: Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kurios pirm to taipo po wieną kaip ir po kelès ma as Knygelès ſuraßytos buwo <...>, Memel: Gedruckt und verlegt von Holʒ & Sʒernus. Wiſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1893: Wiſokios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kurios pirm to taipo po wieną kaip ir po keles ma as Knygeles ſuraßytos buwo <...>, Priekulej: Gedruckt bei G. Trauſchies. Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai 1897: Wiſókios naujos Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kurios pirm to taipo 25 po wieną kaip ir po kelès ma as Knygelès ſuraßytos buwo <...>, Memel: Gedruckt und verlegt von Holʒ & Sʒernus Nachfolger. Žostautaitė Petronėlė 1996: Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje [Evangelical Surinkimai in Prussian Lithuania]. – Liaudies kultūra 4, 29–34. Reception of Surinkimininkai Repertoire in Prussian Lithuanian Works of the Second Half of the 19th Century SUMMARY The Surinkimininkai hymnal Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai was a new phenomenon in religious literature, transforming the tradition of Prussian Lithuanian hymnodic publications that had existed since the 16th century. The need for a special collection arose as the number of worshippers increased and religious gatherings (in Lith. surinkimai) became more popular in Lithuanian parishes. From the beginning, the collection of hymns under discussion differed from other Lutheran hymnals of Prussian Lithuania. Its compilation was not controlled by the Königsberg Consistory or state authorities. Translation and editing were carried out not by an appointed group of priests but by conductors from lower social strata and without university education, the so-called sakytojai and teachers. The unofficial status of the hymnal granted its compilers the freedom to shape the repertoire without constraints and independently decide on the selection of hymns by Lithuanian and German authors. It is important to note that the quality of translation, as well as requirements for versification and the Lithuanian language, played a secondary role. The compilers were satisfied with the work carried out by less skilled translators. The publication was intended not for Lutheran Church services but for private use at home and in gatherings (surinkimai) held outside the Church. This article aims to analyse the influence of the Surinkimininkai hymnal repertoire on publications from the second half of the 19th century. The objectives include revealing the attitude of compilers of official Lithuanian hymnals, school anthologies, and members of the Lithuanian Literary Society in Tilsit (which included high-ranking clergy and educators from Prussian Lithuania’s education system) towards Surinkimininkai hymnody, as well as investigating the links between the content of the books and publications they prepared and the Surinkimininkai hymnal. Publications of different genres (hymn collections and school anthologies) were selected for the analysis to identify the dominant tendencies of Surinkimininkai hymns during the period in question. The investigation revealed that the Surinkimininkai hymnal Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai was an influential publication in the second half of the 19th century. The repertoire influenced the compilers of Lithuanian church and military hymnals, school anthologies in Prussian Lithuania, and the hymnodic works by the members of the Lithuanian Literary Society in Tilsit. This was not hindered by the fact that the hymnal lacked official institutional approval. Its value was elevated by Lithuanians’ attitude toward the book and