scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

M. Petkevičiaus katekizmo (1598) denominatyviniai veiksmažodžiai

Anželika Smetonienė

Abstract

Straipsnyje pristatomas 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (PK) denominatyvinių priesaginių veiksmažodžių tyrimas. Šiame šaltinyje rastas 70 tokių veiksmažodžių, jie yra pasiskirstę po keturias denominatyvų kategorijas – padaromosios reikšmės, būsenos atitikimo, būsenos ir dalyvavimo reikšmės. Straipsnyje pristatomas PK denominatyvinių veiksmažodžių priesagų dažnumas, pamatinių žodžių bruožai, apskritai PK denominatyvų darybos tendencijos, akcentuojami sudėtingesni darybos interpretacijos atvejai.

Full text

Acta Linguistica Lithuanica Il est à noter que la Lituanie est l'un des pays les plus peuplés du monde. 2025, t. 92, p. 115 Contents link Turinien référence / ISSN 2669-218X (online électronique) / Copyright © 2025 Anjelika Smetonienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Issue par Lituviens Institut de langue. Cet article est un accès ouvert, distribué sous les conditions de licence dattribution Creative Commons, permettant de utiliser, distribuer et reproduire sans restriction le contenu en n'importe quel support, indiquant les auteurs et la source. Received: Gauta: 2024-08-01./ Accepted: Adopté: 2025-01-24. / 1 M. PETKEVIČIAUS KATEKISMO (1598) DENOMINATYVINIAI Il est à noter que le FAIXMAJODIES I Denominal Verbs in the Catechism of M. Petkevičius (1598) ANELIKA SMETONIŽEN Institut des langues Lituanies El. e-mail: anzelika.smetoni[email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-0352-884X Les recherches scientifiques directionnent: paroles dayba. https://doi.org/10.35321/all92-08 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord en matière de droits de l'homme. Straipsnyje présentéomas 1598 m. éleisto M. Petkevičiaus catekizmo (PK) denominatyvinių priesaginių veiksmažodžių tyrimas. Dans cette source retrouvé 70 de tels actionsmajodžių, ils sont pasiskirsté po quatre catégories denominatives padaromosios significations, étatos conformation, étatos et participation significations. L'article présente présentés PK denominativines actionsmažodžių préesagų fréquence, fondamentines mots des traožai, en général PK denominativų darybos tendances, accentués complexeesni interprètes de darybos cas. ESMINIAI VOODŽIAI: veiksmažodžiai, denominativai, darybos kategorija, préesaga. ABSTRACT Il est à noter que The article presents a study of the denominal suffixal verbs in the Catechism of M. Petkevičius (PC) published in 1598. A total of 70 such verbs were found in this source, and they are divided into four categories of denominal verbs: factitive, similative, stative and participatory meanings. The article presents the frequency of PC denominainal suffixes, the features of the base words, and the general trends in the derivation of PC denominatives. The paper also focuses on the more complex cases of derivational interpretation. KEYWORDS: denominal verbs, category of derivation, suffix. ĮVADAS Merkelio Petkevičiaus catekisme (toliau PK) parle jusqu šiol étudiée negausiai. La première fois il est plus détaillé examiné Jono Kruopo (1970), cependant ce sont des remarques de nature plus générale. Le plus souvent à ce catécisme l'accent est mis comme sourceat des reformat (Kuźmina 2002; 2 Pociūtė-Abukevičienė 2005; Niedźwiedź 2008). Dernièrement, on étudie PK leksika, principalement skolintinė (Smetonienė 2016; 2017; 2018; 2019a; 2019b), et les préesaginių veiksmažodžių daryba (Smetonienė 2021). Dans cet article, l'attention est accordée aux denominativités présesaginies veiksmažodžiams, t. y. vediniams de vardažodžių. Bien que les actuelles actionsmažodžių de la langue lituanienne soient étudiées, les vieilles raštijas préesaginiai veiksmažodžiai jusqu'à présent sont étudiés peu, dans ce domaine sont principalement écrites Jurgis Pakerys (2005; 2017; 2019; 2015); Arkadiev, Pakerys et Dalia Pakalniškienė (2019). D. Pakalniškienė (2019: 10) est soulignée que įvairių chronologinių sluoksnių darybos kategorijų tyrimai sont aktualūs et significatifs comme monde cognition et categorizavimo, monde sutvarkymo et reflinjio kalboje. L'objectif de cet article examiner PK denominativinių priesaginių veiksmažodžių darybos catégories et, si de tels exista, distinguer PK et actuelles langues Lituaniennes cette arrière differences. À ce but d'atteindre du J. Kruopo sudaryto M. Petkevičiaus catekisme dictionnélio et 1939 m. éluissés phototuotinio de cet catekisme de l'édition éliminées toutes préesagnis actesmažodžių formes et leurs vediniai, témoigants actesmažodio bendratį, esamojį et būtąjį kartinį laiką. Veiksmažodžiai apibendrinti (atsiribojama de avantdélines vedines, si leurs nepriešdėlinių veiksmažodžių formes sont régulières, entre eux n'y a pas essentiel différence de signification), subdivisés en deverbativus et denominativus. Du total PK rasta 70 denominativines préesagines veiksmažodžių. Comme mentionnée, dénominativieux préesaginions actionsmažodžiais appelés vediniai de daiktavardžių, būdvardžių, įvardžių et būdvardinės kilmės prieveiksmių. Traditionniquement préesagines actionmajodžiai, maintenant préesagà dans tous les kamiens, appelés préesaginiais, et nonšlaikantieji mišriaisiais. Elles en sont encore proposées de les appeler respectivement présaginées égalaskiemenies et non-lgiaskiemenies veiksmažodžiais (Pakerys 2002: 235236). Exactement ces deux préesaginių veiksmažodžių morfologiniai types et sont examinés dans ce travail. Dans cet article est appliquée synchronine analysée de mots de faibles, ses principaux principes sont so formulés Vinco Urbučio (2009 [1978]). Données PK denominativines préesagines actionsmajodžiai formellement et sémantiquement se baseie pamatiniais mots, vedinį et pamatinį motü lieja aiški darybos motyvacija. Dans ces cas, quand darybinė motivyvacija déjà semble éloignée, actionsmažodžiai dans l'article ne sont pas incluses, car ils sont considérés synchroniquement neskaidžiais. Nagrinėjant potentialius compositions et leurs fondamentaux mots, a été prise en compte et dans des critères supplémentaires de détermination de la direction de fabrication (fržnumo, quantitybinį) (Urbutis 2009 [1978]: 101). Les principales formes actionmajoudique, spėjamas selon l'actuelle langue Lituanienne et actionmajodžių darybos système, mais n'apaliudées PK, écrivent laužtiniuose skliaustuose. Il vaut la peine de mentionner qu'en raison de la concision du texte sont présentées seulement celles vedinių et pamatinių mots de significations, qui sont utilisées PK. Dans certains cas, pour qu'il soit plus clair lien vedinien avec présenté un mot fondamental, et non avec un autre formellement possible, est présentée actionmajordien signification. A part, il faut mentionner et les prêts, plus précisément, slavisme, mat en eux enmanomas dvejopas approche. Parfois difficile de séparer slavisme et des dérivés de la langue litouves de pasiskolintų vardažodžių, parce quand en langue litouves de slavų kalbų est permis le veiksmažodis et son communrašaknis vardažodis, peut se poser question, si le rapprochement factibinis peut être zasimezgęs dans la langue litoue, t. y. 3 dans les Lituiniens langueu principalement pouvait être posolintas vardažodis, de lequel avec daries lietuviškomis préésagomis déduits veiksmažodis. Pour cette raison parfois clairement empruntés šaknies veiksmažodžiai sont considérés égaverčiais vediniais de la langue Lituaniennes de pasiskolintų vardažodžių et ne nenagrinėjama autre possibilité. Cet article adhère à d'autres opinions. Nagrinėjant slaviškos šaknies veiksmažodžius premièrement ont été établis les formalieji morfologiniai sandai (priesages assignés analogiquement selon darybiškai skaidžiuosius lietuvių kalbos veiksmažodžius). Habituellement s'emprunter de langues slaves des actesmajodžiai a analogies dans langues slaves, correspond aux slavizmų integravimo sistemą, i. e. perimant slavizmą veiksmažodį et l'intégrant en langue litoue, maintenu l'atliepement des présagés: lenkų, rytų slavų priesagų -ować, -оватиов (-aть, -авать, -eвaть) les actesmajodžiai des mots Lituaniens ont le présagę -avoti; des langues lithuaniennes actionsmajodžius avec -yti, -ija, -ijo correspond slaviškuosius veiksmajodžius avec les préposagés -ić (-yć), -ити (-ыти), o avec -(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo slavus langues veiksmajodžius su -ać, -aтu (-aць, -aтьять, -). des langues litauves prêts actionmajodžiai, si ensemble le langage fonctionne et communrašaknis vardažodis, théoriquement peuvent être considérés darybiquement skaidžiais, cependant avant tout nécessaire chercher potentiel du prêt actionmajodio toutes des correspondmen de examiné meto slavų langues. Évaluant la possibilité de fabrication des langues lituaniennes, nécessaire de prendre en compte la catégorie de fabrication possible du vedinio, kirčiavimą, les deux mots possible vedinio et possible fondinio mot […] significations, leur arrivée en langues lituaniennes chronologiją. Faisant la mentionée analyse aux emprunts de slaves langues, et non pas aux langues lithuaniennes denominatives, a été attribués les suivants veiksmažodžiai: blūdyti (vźbłudit PK 244,21), [-ija], [-ijo]; [bursavoti], [-avoja], -avojo (bursawoio PK 121,4); čestavoti (ciastawok PK 5,9), [-avoja], [-avojo]; čystyti (apcistiti PK 128,26), [-ija], [-ijo]; dėkavoti (dekawot PK 231,17), [-avoja], -avojo (dekawoima PK 183,21); fumomoti (dumot PK 42,4), -oja (dumoia PK 103,10), -ojo (nudumoiau PK 57,2); gatavyti (prigarawitą PK 111,26), -ija (gatavii PK 51,7), -ijo (gatawiima PK 205,15); [gvoltavoti], -avoja (gwołtawoiami PK 191,13), [-avojo]; hanbyti (honbit PK 142,21), [-ija], [-ijo]; koroti (koros PK 49,22), [-oja], [-ojo]; pakūtavoti (pakutawotumbim PK 147,6), [-avoja], [-avojo]; pūstyti (pustiti PK 73,2), [-ija], [-ijo]; rėdyti [rediti PK 149,27], [-o], -ė (paredey PK 142,10) et encore beaucoup d'autres. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO DENOMINATYV DARYBOS CATEGORIES Veiksmažodžių priesagų, comparé avec daiktavardžių, sont nettement moins, donc les mêmes présesages vediniai peuvent appartenir à différentes catégories de darybos. PK est quatre des catégories de daibes denominatives: padaromosios significations (sekventyvų), étatos significations (statyvų), étatos conformement et participation significations. Ils se composent avec les préposages -(i)auti, -enti, -ėti, -inti, -yti, -(i)oti, -(i)outi. La plupart sont padaromosios significations vedinių. 1.1. Sequentyvai marque actifs action, par lequel quelque chose est créé. La signification générale de la catégorie est ‘dire ce ou tel que dit le mot de base (DLKG 1997 [1994]: 387). Padaromosios significations actionmajodies peut avoir diverses significations atspalvies, 4 appartenant à partir fondatif mot, par exemple, kietinti daryti kietą, šlovini suteikti šlovę. Ces catégories de fabrication des attachaginių veiksmažodžių PK rasta 52, elles constituent avec des attachements: • -ėti, -i, -ėjo: žymėti (iźimet PK 201,15), [žymi], [-ėjo] ‘daryti žymę, ženklinti LKŽe: maré ‘il est resté quel marque, pursuit; contractuel artificiel objet ou signe visuel, marqueuo et t. t. LKŽe; • -inti, -ina, -ino: [artinti], -ina (artiname PK 183,10), [-ino]: arti ‘netoli (lieu à marker) LKŽe; bjaurinti (neiszbiaurintų PK 209,6), -ina (biaurina PK 72,25), [-ino]: bjaurus ‘qui de mauvaises apparences, negražus, nedailus, baisus, šlykštus LKŽe; multiplier ( multiplier PK 116,10), [-ina], [-ino]: beaucoupus ‘qui de grand nombre, gausus, apstus; fréquence LKŽe; beaucoupsinti (dauksink PK 118, [-ina], [-ino]: beaucoupsus ‘daugus, gausus, apstus LKŽe; [didinti], [-ina], -ino (padidinimu PK 31,19): grandis ‘žymus par son volume, caambus; matrendęs, adulès, ancien de âge, et t. t. LKŽe; drauginti (pridrauginti PK 6,24), [-ina], [-ino] ‘jungti dans draugę, communrinti LKŽe: draugė ‘draugystė, draugavimas; communauté, draugija; d'une génération amis des būrys et t. t. LKŽe; drūtinti (drutinti PK 79,6), [-ina], [-ino]: drūtas ‘storas; ayant beaucoup de force, forts LKŽe; gaivinti (gaywindamas PK 75,15), -ina (atgaywina PK 14,18), -ino (gaywinima PK 116,14): gaivus ‘gaivinamas, gajus, patvarus, forts, vif, heureux, vikrus, mitrus LKŽe; garbinti (garbink PK 108,21), -ina (garbina PK 80,20), [-ino]: garbė ‘šlovė, respectba; bon nom LKŽe; gainti (gausindama PK 113,4), [-ina], [-ino]: gausus ‘skalsus; apstus; fertile; notreus; riche, contenus LKŽe; gėdinti (pagiedint PK 241, [-9),ina], [-ino]: gėda ‘negarbė, sarmata LKŽe; [gražinti], [-ina], -ino (apgrazinay PK 129,8): gražus ‘dailus, darnaus sudėjimo; miel LKŽe; [gretinti], -ina (sugriatin PK 238,4), [-ino]: greta ‘šalia, šalimais, grečium, près un autre LKŽe; kaltinti (kaltindant PK 125,23), accusina], [-ino]: coupas ‘ką malga padaręs, nusikaltęs, nusidėjęs, nusižengęs; vertus, nusipernęs (pausmės) LKŽe; sangvinti (sukruwintas PK 164,6), [-ina], [-ino]: sangvinas ‘kraujuotas, sukruvintas, sanguju aptéęs, pasruvęs; lié à l'effusion de sang, galvažudiškas, kraugeriškas LKŽe; liaupsinti (laupsins PK 50,5), [-ina], [-ino]: liaupsė ‘garbė, pagyrimas LKŽe; comparti (ligink PK 55,11), [-ina], [-ino]: lygus ‘be įdubimų et ékilimų, plynas; sans šakų, nešakotas et t. t. LKŽe; divertminti (linksminti PK 144,5), [-ina], -ino (palinksminay PK 70,12): joyeux ‘apimé de joie, smagus; promettant boną humaiką, jugginant et t. t. LKŽe; diminuinti (mażintusi 72, PK11), [-ina], [-ino]: petitas ‘qui de peu de hauteur, de peu de taille, de peu de dimensions; peuug âge turintis, enfant années et t. t. LKŽe; minkštinti (iszminksztink PK 23,23), [-ina], [-ino]: minkštas ‘pasiduodant au corps d'un autre pression, facilement įspružiamas; gležnas, flexus, nestandus et t. t. LKŽe; [nartinti], [-ina], -ino (inartinom PK 22,6): nartus ‘apimé d'un grand noro, encendime, rapides, chauds, smarkus; greit įnirštantis, piktas LKŽe; naujinti (atnawgink PK 63,15), -ina (naugini PK 175,14), -ino (atnauginima PK 201,16): un nouveau ‘neseniai apparuès, fait, acquis; encore inutilisé ou peu tevussé et t. t. LKŽe; [niekinti], [-ina], -ino (iszniekino PK 120,24): personne ‘peu utile, peu nécessaire, mauvais, de faible valeur des choses LKŽe; [piktinti], -ina (piktina PK 204,25), [-ino]: piktas ‘kuris greit supyksta, vaidingo būdo; englott de fureur, flippé, susierziné et t. t. LKŽe; platinti (papłatink PK 179,23), [-ina], -ino (papłatinimą PK 252,2): platus ‘didelis per skersį LKŽe; [raminti], -ina (nusiramina PK 66,23), 5 [-ino]: calus ‘nejutant ou à peine mouvant; non déplacé; qui lėto būdo, nesmarkus et t. t. LKŽe; savinti (pasawinta PK 228,8) appartient [-ina], -ino (pasawinima 238,11): son ‘nurodant daikto, dalyko, reikalo appartenymą, proximité à quel que des trois (ppr. action à atliekančių) personnes (kalbančiajam, klausančiajam ou à la personne dont on parle) et t. t, savas ‘pačiamantis, propre pour élevé, PK, propre existant, fabriqué; liéamas kininiques, artimes relations, et t. t. LKŽe; satinti (pasatinti PK 121,18), [-ina], [-ino]: sotus ‘užtectinai privalgęs, prisisotinęs, prièdès; dont peu suffit à manger, nutritif, assatiant et t. t. LKŽe; renforcer (strengint PK 251,18), -ina (nusistiprina PK 90, [-4), renforino]: fortus ‘ayant beaucoup de force physique, fort, pajėgus; ayant une bonne santé; capableant bien fonctionner et t. t. LKŽe; sunkinti (apsunkinkim PK 149,6), [-ina], [-ino]: lourds ‘daug ségeant; pour lequel effectuer, acquérir faut beaucoup d'énergies, efforts et t. t. LKŽe; salut (sweykint PK 146,19), [-ina], [-ino]: sain […]salutement, santé souhaitation le mot LKŽe; šakninti (iszaknint PK 31,10), [-ina], [-ino]: šaknis ‘partie de la plante, par laquelle il s'ancrent dans la terre et se nourrit; quoi que commencement, fondement, source et t. t. LKŽe; šlovinti (paszławint PK 40,8), -ina (szlowin PK 150,6), -ino (paszlawinimą PK 24,10): šlovė ‘garbingas išgarsėjimas, visuomenės rodoma respectba pour grandelius nuopelnus, darbą, talentą, didelė garbė; bon nom, réputation LKŽe; [šentinti], -ina (paszwentina PK 124,14), -ino (paszwentinay PK 72,9): saintes ‘turintis très nobnels honoringą tikslą; cherus coeurs, soulevant grande respect à et t. t. LKŽe; justi (nusiteisinti PK 242,12), juridiqueina], [-ino]: droitsus ‘qui se comporte dorée, observe moralès normes, ne mentit pas, auquel on peut faire confiance, juste; correspondant à la vérité, basé sur la vérité, moreles exigences et t. t. LKŽe; vérifierti (nutikrint PK 246.22), [-ina], [-ino]: vrai ‘realus, apčiuopiable, nonfaux; et naturel, pur t. t. LKŽe; [tolinti], -ina (attolin PK 173,15), [-ino]: toli ‘atstu (lieu marquer, où ce qui est, se passe, se fait, arrive ou à laquelle va, se déplace, slenkama); marque longu le temps interval, longgai trunkissant, dans le passé ou l'avenir distolus le temps et t. t. LKŽe; fortiinti (twirtinki PK 119,4), [-ina], [-ino]: solide ‘atsurus ardančiam externe forces action, patruus; ayant beaucoup de force physique, forts, énergiques; ayant bonneą santé et t. t. LKŽe; valninti (walnink PK 69,10), [-ina], -ino (iszwalninay PK 30,15): valnas ‘nevaržomas, libre, indépendantomas; non fermé, capable librement de circuler, ayant la liberté LKŽe; réduire (nuźiamintą PK 44,15), -ina (nusiźiamina PK 163,18), [-ino]: bas ‘turintis nedidelį vertikalų mastą, neaukštas; ne atteignant pas le niveau habituel, valėnus et t. t. LKŽe; [ženklinti], -ina (źiankliname PK 125,16), [-ino]: le signe ‘a été ou est apparu žymė; dirbtinė daiktinė ar imagdinė žymė, žymuo et t. t. LKŽe; • -yti, -ija, -ijo: [dalyti], -ija (daliiesi PK 7,24), -ijo (daliimu PK 220,21): partie ‘tam vrai quantité de tout l'objet; quelque chose de chose constituable élément et t. t. LKŽe; garbyti (nugarbysiu PK 80,17), [-ija], [-ijo]: garbė ‘šlovė, respectba; bon nom LKŽe; pečėtyti (pećietitumbim PK 208,6), [-ija], [-ijo]: pečėtis ‘įrankis ženklui spausti; dépressé ou imprimé la marque avec cet appareil; estampille LKŽe; renforcer (sustiprisiu PK 194,16), stiprija], [-ijo]: fortus ‘ayant beaucoup de force physique, fort, pajėgus; ayant une bonne santé; capableant bien fonctionner et t. t. LKŽe; • -yti, -o, -ė: [mainyti], maino (mayna PK 48,20), mainė (apmayne PK 133,12): mains ‘changeymas, changeimas; permuine, changement et t. t. LKŽe; ramyti (nuramis PK 59,17), 6 [ramo], [ramė]: ramus ‘nejudantis ou vos mouantis; non déplacé; qui lėto būdo, nesmarkus et t. t. LKŽe; •oti, -oja, -ojo: donanoti (apdowanot PK 38,20), -oja (apdowanoie PK 38,14), -ojo (apdowanoio PK 166,20): donana ‘dovanotas daiktas; ir t. t. auka LKŽe; • -oti, -o, -ojo: saisir (saillir PK 37,15), [-o], -ojo (sawgaia PK 19,17): sûrus ‘protégé contre les dangers; réserves et t. t. LKŽe; • -outi, -uoja, -avo: melouti (mełuota PK 139,27), [-uoja], [-avo]: melas ‘neteisybė, melagystė LKŽe. La plupart du temps PK séquentyvus sont égalaskiemennies préseagas -inti vediniai. C'est cet appendice qui est le plus caractéristique de cette catégorie. En outre, généralement cette catégorie et cette annexe vedinių fondatoires mots sont des adjectifs, dans ce cas vedinių signification correspond entièrement la signification générale de la catégorie daybos (DLKG 1997 [1994]: 387), par exemple, divertminti daryti linksmą, platinti daryti platų. Par des typiques caractères de séquentivs attirtiens l'attention en sangvinti, ici est survenue haplologie (kruvinas > kruvin-inti > kruv-inti). Des daiktavordžių avec préesage -inti est faite moins vedinių, leurs significations ont diversires significations atspalvių. Daiktavardinių préesages -inti séquentyvų PK pamatiniai mots sont le plus souvent abstractes: draugė, garbė, gėda, liaupsė, šlovė. Tokies vedinių signification a des rayons de signification d'attribution, suscitation, par exemple, géginti sukelti gėdą, shlovinti suteikti shlę. Les préposés restants -inti des significations séquentives correspondent entièrement à la signification générale de la catégorie (ženklinti daryti ženklą) ou ont des significations particulières de nuances (šakninti daryti, encourager que poussent les racines). Bien que PK soit relativement modeste source, il y est témoudits rares cas, où séquentyves avec préposaga -inti pamatiniai mots sont préveiksmiai et įvardis: arti, greta, toli et savas. Les significations védiques correspondent entièrement à la signification de la catégorie générale, par exemple, approximinti daryti, pour être arti, savinti daryti propre, savu (DLKG 1997 [1994]: 388). Plus largement pakommenteroter verrait -yti, -ija, -ijo vedinius. La plupart de cette précepaga vedinių sont daiktavardiniai (LKG 1971: 261), cependant, quoique rčiau, pastaiko et d'autres fondements mots de būdvardžių. En général de telles préposages vediniens significations sont presque identiques préposages -inti vediniens significations. des langues Lituanies et dans les vieux écrits de la langue Lituanien parfois ces deux préposages sont utilisés parallèlement, de tels cas sont et PK: culbinti garbyti /; renforcerinti / renforcer. Dans l'actuelle langue Lituanienne įsivyrauja la variante avec -inti (pvz., aušinti aušyti; gesinti gesyti et etc.). / Également ici vaut attirer l'attention à veiksmažodžius valninti et pečėtyti. Comme déjà mentionné, dans cet article tient-on opinionès, que si dans les langues litouves akivaizdement empruntés shaknies veiksmajodis à côté a paliudytą skolinį vardažodį, t. i. potentielų pamatinį žodį, tel veiksmajodis n'est pas automatiquement considéré vediniu de la langue litouves. Veiksmajodis valninti attribuables aux hybrides de la langue litouvienne pour une raison évidente préesaga -inti n'a pas de correspondmen des langues slaves, autrement dit, il correspond à la définition des hybrides: Ta mots, be, ont leurs propres et autres langues nekaitybinių morfemų. Les hybrides résultent généralement par le calquiation, les débits de recyclage ou par des mots darybą, en utilisant déjà pas emprunté morfemes (LKE 2008 7 [1999]: 207). Même si ici a eu lieu mentionnéeji préesagų kaita et valninti est perdirbinys du valnyti (šis veiksmažodis PK nepaliudytas), premièrement, traditionnellement skolinių perdirbiniai considérés hibridais, seconde, après analyse, il a été établi que et veiksmažodis valnyti probablement sont des langues lituaniennes vedinys du skolinio valnas (< sen. rus. вольный ‘добровольный, совершаемый по собственному желанию; oubldaient le pouvoir, le droit agir par propre volonté; cvoobodny, ne rencontrant obstacles; cvoobodny, indépendant (SRJA III 17); rusėnų волный ‘вольны, свабодны; не вінаваты, апраўданы; незалежны, непадуладны; вольный, дабравольный (HSBM IV 165); len. wolny ‘swobodny, niezależny, nieograniczony; taki, z którego ktoś może swobodnie korzystać; possédant wolność osobistą; itd. (SS X 292)). Veiksmažodis pečėtyti pourrait être emprunté de slaves langues (iš rytų slavų), si l'on considérait seulement en préesagą, cependant les dictionnaires de langues slaves du siècle correspondant ne trouvent pas de actesmažodžių, qui pourraient donner précisément pečėtyti données paremia seulement où paluditée forme de vote (sed. печатовати, печативати […]прикреплять, запрещать прикладывать печать, запечатывать печатью, скрепив края документа; закрывать, пользоваться[…] (JAJA 36 XVII); rusėnų печатовать, печатовать ‘прымацоўвать пячать (да документа); achatoyer; perran. завершать, закрывать; paçвярждать (HSBM XXIV 284); plg. len. peczętować ‘opatrywać pieczęcią (SPol XXIV 44)). Ainsi, pečėtyti pourrait être considéré vedinium du prêtinium pečėtis (< sen. rus. peчать ‘знак, символ, след, отпечаток чего-л.; прибор с выпуклыми знаками для оттискивания их на чем-л; печать, печатка; tž. graphiquement; ‘oттиск печати (печатки), habituellement sur un morceauчке воска, свинца, который привешивался, прикреплялся к документу; отпечаток (SRJA XVII 36); rusėnų pєчат, пєчат, пєчть, пєчт ‘(neвеликий металевий або каяный предмет с вирiзаним на нем знаком для вiдбивания на воску, свинцi i под. с целью пiдтверждения змiсту документа) печатка, печать; (vidbitok de ce signe, faiten sur cire, свинцi i под. i prкрiплений шнуром до документа замiсть пiдпису) pechant (SSM II 143). La plupart PK égalaskiemenių sekventyvų sont tipiški lietuvių kalbos šios kategorijos vediniai, combien neįprasti sont veiksmažodžiai ramyti et meluoti. Ce dernier actionmajorité se distingue de son fondement mot DLKG minima, que préesagų -uoti, -uoja, -avo padaromosios significations vedinių fondement motiju le plus souvent va concrètes daiktavardžiai (DLKG 1997 [1994]: 388), mais meluoti, -uoja, -avo est évoqué du abstracto melas. Peut-être pourquoi son signification quelque peu éloignée de la signification de catégorie générale et est dire un mensonge. Un autre actionmajor est plus intéressant grâce à sa forme. Ramyti dans la parlée lituanienne actuelle et en général dans les vieux écrits n'est pas fréquent, habituel est raminti, cependant sachant qu'il y est préesagų -inti -yti parallèle, tel actionmajodis est complètement tikėtinas, mais rare. De ce groupe combien se distinguent nonlgiaskiemeniai séquentyvai d'eux sont significativement moins. Dans l'actuelle langue lituanienne très beaucoup de préposaga -ėti et ses variants de veiksmažodžių déjà nebesiejama avec aucunes vardažodžiais, néanmoins entre darybos opozicija žymėti et žymė est ryški, donc veiksmažodis attribué à darybiškai skaidžių. 1.2. Būsenos vedinių, aussi appelés des statyvais, PK sont 12, ils marquent statiquement une durée non définie de la situation, liée à ce que dit le mot fondamental. La signification générale de la 8 catégorie peut être expliquée comme būti à ce, telsam; sentir, avoir ce que ce dit au mot fondamental. Habituellement ce groupe vediniai sont constitués avec tous les principaux huit vardazodiniens adjecgains morphémes (DLKG 1997 [1994]: 393). PK statives annexages sont aussi de diverses: • -auti, -auja, -avo: [pateikauti], [-auja], -avo (pateikawiman PK 234,20): pateika ‘palankumas, malonė et t. t. LKŽe; prieštarauti (priestarauti PK 78,25), [-auja], [-avo]: prieštara ‘prieštaravimas, ginčas; décision, dont une pensée paneigia autre pensée, contradikcia et t. t. LKŽe; [reikalauti], -auja (reykałauia PK 205,25), [-avo]: affaireas ‘atliktinas travail, tâche, intérêt; élément essentiel, būtinumas, poreikis et t. t. LKŽe; rūstauti (ne rustaut PK 220,19), 195 [-auja], -avo (apsirustawo ‘ PK,8): rūstuspiktas, žiaurus; šiurkštus, zagaulus et t. t. LKŽe; • -enti, -ena, -eno: vivre (giwenti PK 71,2), [-ena], [-eno]: vivas ‘turintis gyvybę, vivantant, nemiręs et t. t. LKŽe; •ėti, -i, -ėja: gailėti (gayleti PK 71,11), gaili (gaylis PK 84,15) et -ėja (nesigayleia PK 164.4), [-ėjo]: gailus ‘gailestingas; le mérite de repentance, graudus, paurdus, verksmingas; liūdnas et t. t. LKŽe; gėdėtis (nesigededami PK 82,21), [-isi], [-ėjosi]: gėda ‘negarbė, sarmata LKŽe; [norėti], veut (nenorinti PK 133,19), [-ėjo]: noras ‘intrigement quoi faire, quoi obtenir, avoir, se satisfaire; galia apsisputer, volia et t. t. LKŽe; • -oti, -oja, -ojo: abejoti (abeiotumbim PK 25,6), -oja (neabeioiam PK 214,11), -ojo (abeioimas PK 246,13): douteas ‘abejojimas LKŽe; sieloti (ne siełok PK 59,14), [-oja], [-ojo]: siela ‘internin psychinis humain mondeulis, son sąmonė, sentiments, expériences; dans la religion immortel nematérius pradas de l'homme, reliant l'homme avec Dieu; esprit et t. t. LKŽe; • -outi, -uoja, -avo: sylvartuoti (ne silwartuok PK 60,16), [-uoja], [-avo]: sylvartas ‘susikrimtimas, rūpestis, širdgėla LKŽe; vert (źaluodams PK 43,17), [-uoja], [-avo]: le vert ‘est une des principales couleurs du spectre, qui se trouve entre jaunoton et žydro; telles couleurs comme grolée LKŽe. 12 Des PK statives seulement quatre des bases mots sont des caractères: rūstus, vivas, gailus, verlies, bien que comme juste statyvai généralement sont faits de caractères. Likusių stativų pamatiniai mots sont des doiktavardžiai abstractsta. Un PK statyve est de type mixrious (norėti), encore d'un présent temps PK varieiruoi est paliuditée et nepriesaginė forma gaili, et priesagine gailėja. Veiksmajodis zaliuoti, comme vu, a préesagą -uoti, et cette en général Lituiniens parlés est très dari et caractéristique presque à toutes les catégories denominatives. Si verlier et verlies reliés daibiniu ryšiu, vedinien significations peuvent être deux: darytis verliam et būti verliam. Que vedinys est mutatif, ou stativ, peut faire une conclusion seulement de la signification vedinien, et celle se dévoile seulement du contexte: Tas sera comme un boisint 43, sur pawersmiu wisad zaluodams isod et duos waysiu wisokuy ciesu PK17. Comme on voit de PK extrait, dans catéquizme ce actionmajodis est utilisé dans la signification la plus fréquente ‘būti žaliam LKŽe, taigi, c'est la būsenos vedinys. Moins que des stativ 1.3. sont de l'état de conformité signification de la catégorie vedinių. La plupart du temps l'état de conformation vedines est fait de daiktavardžių, la signification générale de la catégorie fonctions est atlikti to, dirbti tuo, se comporter ainsi, ce que pasakyta fondamentiniu žodžiu 9 (DLKG 1997 [1994]: 39), actionsmažodžiai sont intranzityviniai. La plupart PK étatona conformation vediniai est fait avec dariausia cette catégorie adjectif -(i)auti: karaliauti (karalaut PK 113,10), -auja (karalauienti PK 207,14), [-avo]: karalius ‘valdovo, titre de monarcho dans certains endroits; ce titre est détenu par une personne et t. t. LKŽe; prarakauti (prarakauti PK 160,18), [-auja], -avo (prarakawa PK 178,3): prarakas ‘ateities reiškinių kündėjas; le saint du ciel, le conseiller de Dieu LKŽe; serviruti (tarnautumbim PK 22,21), -auja (tarnauia PK 227,5), [-avo]: sernas ‘samdoms domestique travailleur, exécutant divers travaux ordonnés par le maître, lui aidant; esclag LKŽe; viešpatauti (wieszpataus PK 85,17), [-auja], [-avo]: viešpats ‘pet quel pouvoir qu'ayant homme, gouverneur; la suprême toute-puissante estité, Dieu et t. t. LKŽe. Keli de mentionnées conformation signification vedinių est faire de skolinių karalius et prarakas. Le Karalius est vieux klodo skolinys, il atkeliavęs de rytų slavų (plg. sen. rus. roi ‘koroł, правитель (SRJA VII 338), rusėnų roi ‘karoł, monarch (HSBM XVI 21). LKŽ à lui nenurodoma étrima orignée, donc du moins LKŽ et karaliauti nežymimas comme hibrides, t. i. nevartotinas dans l'actuelle parlements Lituiniens, bien que formellement karaliauti ne diffère pas du prarakauti. Ce dernier actionmajor est classé à hybrides, car son fondé mot prarakas ‘pranašas dans les langues lithuaniennes est venu déjà en temps plus tard (< sen. rus. пророкъ ‘предсказатель, предвестник (SRJA XX 207); rusėnų prorokъ, prorok ‘прарок, прадказальнік (HSBM XXIX 213); len. prorok ‘człowiek posłany przez Boga, przemawiający w Jego imieniu i głoszący Jego wolę (SPol XXX 360)) et prarakauti est l'état de conformité vedinys, aujourd'hui perçu comme typiquement hibride: son appendice n'a pas analogies de actes dans les langues slaves et neatitinka slavizmów integravimo sistema (en tenant compte des slavischmažodžius, dėsningai devrait être -avoti); il a fondinium mot le skolinį, slavišką šaknį. L'attribution d'un actionnoeur à cette catégorie est problématique. Priesaga -inti, quoique et rare état de l'état à la catégorie de conformation, mais néanmoins possible, donc et actionmajordi aulinti (vzauklintu [- 239,21), [-ina], appartenino] pourrait lui élever, le mot fondamental serait daiktavardis PKlė ‘nešiotė, vaikų auklėtoja LKŽe. Cependant DLKG écrit que de telles précessages étatos du respect actionmajodžiai sont intranzityvinement, et dans ce cas actionmajodis est tranzityvinis. 1.4. Participation significations vedinių PK tėra 2: kariauti (kariaut PK 141,17), [-iauja], [-iavo]: karas ‘susikrimtimas, rūpestis, širdgėla LKŽe; pasnykauti (pasnikaudams PK 88,26), [-auja], [-avo]: pasnykas ‘suspension de certains repasgies (ppr. mœus, seniau et lait) sur des jours fixés par la religion LKŽe. Bien actionmajordi pasnykauti sont hybrides, les deux mots de cette catégorie sont tipiški participation signification de la catégorie de fabrication vediniai ils ont préesagą -(i)auti (ces catégories actionmajordi sont faits seulement avec les préesagmes -(i)auti et -(i)outi), leurs mots fondiniai sont daiktavardžiai abstracta. Glaustai PK nominatyves catégories de doigts, leurs fréquences de mots fondatifs et préessagés productivité sont fournis dans tableel (žr. lentelę).