scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Pilypo Ruigio giesmių recepcija: nuo XVIII link XX amžiaus vidurio

Birutė Triškaitė

Abstract

Straipsnis skirtas Prūsijos Lietuvos kunigo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749), vieno produktyviausių XVIII a. lietuvių raštijos kūrėjų, himnodiniam palikimui, tiksliau – jo giesmių recepcijai Prūsijos Lietuvos oficialiuosiuose bažnytiniuose evangelikų liuteronų giesmynuose nuo XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio iki XX a. vidurio. Pasitelkus mūsų dienas pasiekusius pirminius šaltinius, Ruigio išverstos bei sukurtos giesmės, kurios pirmą kartą buvo paskelbtos Jono Berento giesmyne Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos (Karaliaučius, 1732), o paskui trauktos ir į vėlesnius, analizuojamos kiekybiniu ir kokybiniu aspektais. Gretinamoji Prūsijos Lietuvos evangelikų liuteronų giesmynų analizė atskleidė, kad Ruigio giesmių skaičius oficialiajame bažnytiniame giesmyne augo laipsniškai: nuo pirmuosiuose vadinamojo Kvanto-Berento giesmyno leidimuose paskelbtų 9 iki vėlesniuose nusistovėjusių 12 tekstų. Šių giesmių tvarumą liudija tai, kad visos jos tapo stabilia lietuviško oficialiojo giesmyno repertuaro dalimi iki pat Antrojo pasaulinio karo išvakarių, t. y. paskutinio Pagerintos giesmių knygos leidimo (Klaipėda, 1936), maža to, dalis jų perimtos į dabartinį evangelikų liuteronų giesmyną Krikščioniškos giesmės (Vilnius, 2007). Analizė taip pat parodė, kad pradedant pirmuoju leidimu šios giesmės buvo daugiau ar mažiau redaguojamos.

Full text

Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 93, p. 132 Contents link Turinio referência / ISSN 2669-218X (online eletrônico) Copyright © 2025 Birutė Triškaitė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Issueido Lituvians idioma instituto. Este artigo é de acesso aberto, distribuído sob termos de licença de Creative Commons atribuição, permitindo ilimitadamente usar, distribuir e reproduzir o conteúdo em qualquer suporte, indicando autores e fonte. Received: Gauta: 2025-10-20. / Accepted: Adoptado: 2025-12-17. / 1 PILYPO RUIGIO GIESMI RECEPCIÃO: NUO XVIII LINK AMŽIAUS VIDURIO XX The Reception of Hymns by Philipp Ruhig: From the 18th to the mid-20th Century Skiriama para os 350o aniversários do nascimento Pilypo Ruigio BIRUT TRIŠKAIT Instituto das línguas Lietuvių El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-2286-4080 Direitos de pesquisas Mokslinių: XVIXVIII a. Prūsijos Lietuvos raštija, dvikalbės lietuvių leksikografijos ir rašomosios lietuvių kalbos istorija. https://doi.org/10.35321/all93-09 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIA O artigo é dedicado Prússia Lituânia kunigo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 16751749), um produzviusių XVIII a. criadores da láštija lituãos, himnodiniam legikimui, mais precisamente sua giesmių recepmyn Prússia Lituânia oficialiais bažnytiniuose evangelikų liuteronų giesuose nuo XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio iki XX a midurio. Usando-se das fontes primárias que atingiram nossos dias, Ruigio inverstos e criadas giesmės, que pela primeira vez foram publicadas Jono Berento giesmyne Iß novo pérweizdėtas e pagérintas Giesmû-Knygos (Karaliaučius, 1732), e depois trauktos e em tardenius, analisadas quantitativamente e qualitativamente. Gretinamoji Prússia Lituânia evangélicos luuteronos giesmynų análise revelou que Ruigio giesmių número oficialme bažnytiniame giesmyne cresceu gradualmente: a partir primorsios chamados do Kvanto-Berento giesmyno edições publicadas 9 até mais tarde nos textos nusistovėjusių 12. Šių giesmių sustentabilidade atesta o fato de todas elas se tornarem parte estávia do repertorio diesmyno oficial Lituviško até mesmo o Dois Guerra Mundial isvakarių, i. e. da última edição do livro diesmių Pagerintos (Klaipėda, 1936), maža to, parte deles transferidas para o atual evangelikų liuteronų giesąmyn Krikščioniškos giesmės (Vilnius, 2007). Análise também mostrou que começando com a primeira edição dessas hiesmies foram mais ou menos redaguojadas. ESMINIAI OODŽIAI: XVIII século litauens raštija, giesmės, Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig), Prūsijos Lituânia oficialusis evangelikų liuteronų giesmynas, Jono Berento (Johmynann Behrendt) giesmynas Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos (1732). 2 ABSTRACT Este artigo é dedicado ao hymnodic legado of Philipp Ruhig (16751749), um padre de Prussian Lithuania and one of the most prolific figures of Lithuanian literature of the 18th century, or more presicely, it is devoted to the reception of his hymns in the official church hymnals of Prussian Lithuania from the fourth decade of the 18th century to the mid-20th century. Based on primary sources that have survived to this day, the hymns translated and created by Ruhig, which were first published in Johann Behrendts hymnal Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos [Newly Revised and Improved Hymn Books] (Königsberg, 1732), and included in later editions, are analyzed in terms of quantity and quality. A comparative analysis of Prussian Lithuanian Evangelical Lutheran hymnals has revealed that the number of Ruhigs hymns in the official church hymnal grew gradually: from 9 in the first editions of the so-called Quandt-Behrendt hymnal to 12 in later editions. The durability of these hymns is evidenced by the fact that they all became a stable part of the official Lithuanian hymnal until the eve of World War II, i. e., the last edition of Pagerintos giesmų knygos [Improved Hymnal] (Klaipėda, 1936), and some of them were included in the current Evangelical Lutheran hymnal Krikščioniškos giesmės [Christian Hymns] (Vilnius, 2007). The analysis also showed that, starting with the first edition, these hymns were edited to a greater or lesser extent. KEYWORDS: Lithuanian writings of the 18th century, hymns, Philipp Ruhig, Official Hymn Book for Prussian Lithuanias Evangelical Lutherans, Johann Behrendts hymn book Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos GiesmûKnygos (1732) [Newly Revised and Improved Hymn Books, 1732]. ĮVADAS Prússia Lituânia kunig Pilypas Ruigys (Philipp Ruhig, 16751749) um produtivos dos XVIII a. criadores da láštija lituãs: não só originaliais e grande influência sulaukusių kalbotyros veikalos autório, mas e mais importantes textos religiosos tradutor. Praėjus mesmo trims cêntimos de anos Ruigys hoje é lembrado não só como notícias participante da polemicas filologicas que surgiram na Lituânia da Prússia no início do XVIII a., latyniško traktato o about lietuvių kalbą Meletema (1735) e vokiškos versões dele Betrachtung der litischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (1745), dvikalbio bei dvikryptau Deutsches und Litisches Lexicon (1747) sudarytojas, litovos Grammatikos Anfangsgründe Littau (1747) sumanytojas, mas também como gies (1735) e Christianohans Langens (17601727) um dos tradutores de línguas para a língua litovesa. Karaliaučiaus universitete graduado em estudos de teologia e 1708 m. ordeninuído sacerdote, Ruigys mais de quarenta anos serviu Valtarkiemyje (vok. 1 Walterkehmen). Representante luomo da terceira geração de sacerdotes seu, como ganytojo, dever percebendo religioso educdamento dos lituanos, além disso, incentivado pelos então efectuados rei da Prússia Frydricho Wilhelmo I (Friedrich Wilhelm I, 16881740, valdė 17131740) iniciou reformas e permainhas culturais e neabejotinai interpretando o seu avô Katniavos (vok. Kattenau) kunigo Theophilio Šulco (Theophil Schultz, 16291673) nuopelnus (žr 1 paviai i Karol), Jacob Ruig se envolveu em professoriais da teologia, o chefe do palácio do pomok universitário e do futuro superintendente (Johann Quandt, 34 QPP; Arnoldt 1777: 108; ZM V 1528. 1 3 16861772) lituanistinį projeto, assim contribuindo para o XVIII a. Prūsia na Lituânia surgiu Lithuviškos religinės literatūros breakžio. Nãoatsitidamente Ruigys é um daqueles criadores da escrita lituãs, cujo lituanistino legado receukê não muita atenção dos pesquisadores variados aspectos. Como integrali lietuviško oficialioio da bažnytino evangelikų liuteronų giesmyno (1732) parte tirtas e Ruigio himnodinis legadoimas. No entanto, até agora não houve pesquisas especiais, destinadas à recepção de seus 2 giesmynos em giesmynos posteriores, portanto neste artigo actualinama Ruigio, como giesmynos tradutor e criador, atividades e atenção telkiam-se em seu giesmynos funcionavim Prússia Lituânia giesmynos até aproximadamente a XX a. meados, mais precisamente até 1936 m., quando apareceu o último até o Segundo mundo guerra evangelikos luuteronos giesmynas Pagerintos giesmynos. Falando sobre Ruigio giesmių recepção, deveria começar a partir do fato, que até o fim neviiškai claros tikslus Lituviškose evangelikų liuteronų giesmynuose publiuotų his giesmių skaičius. Isso Prúsia cultura e lituãs raštijas istoriógrafos indicam nevienodai. Ansi no final do século XVIII Trempų kunigas Gotfrydas Ostermejeris (Gottfried Ostermeyer, 17161800) primeiroja Lituviškų giesmynų istorijoje Erste Littauische Liedergeschichte (Karmynaliaučius, 1793) afirmou que Ruigys [g]iesui deu 12 giesmių, uma delas originalali (um Gesangbuch hat er 12 Lieder geliefert, von denen ein Originalst ck ist). Tokį mesmo Ruigio exverstų e criurtos giesmių número praėjus quase de um e meio cento anos indicou Ansas Bruožis: studijoje Mažosios Lietuvos buvusiejie rašytojai ir 3 žymesniejie lietuvių kalbos mylėtojai (1920) ele menciou, que Ruigio verta é 11 giesmių, be[ to,] vieną é mesmo sutaisęs. Veicausiai seguindo Ostermejeriu, Vytauto Jurgučio e Valerijas Vilnonytė publicado Ruigio traktato (1986) de origem, modo e savybių tyrinėjimas também mencionam 12 giesmių, dos quais 11 são tramais, e uma originalili. Oí estai Vaclovas Biržiška Aleksandryne (11963, 4 21990) não só introduziu Ruigio giesmių número, mas até mencionou concretos giesmyno edição, no qual, seu meio, todas elas aparecerjiusias: 1732 m. novosam Kvanto-Berento giesmynu apresentaram 12 giesmių, dos quais uma originaliai escreveu, e outro toda interprê. Por outro lado, a história dos giesmyns da Lituânia Prússia estudou detalhadamente Guido Micheliniʼo monografia 5 de Jono Berento Ißnaujo pérweizdėtos e pagérintos Giesmû Knygos. Mörlino traktato adaptação em poesia (2010) com vokiškais originalais gretinamas 9 Ruigio giesmės, tad assim tarsi supõe-se completamente outro their quantidade. Da lástija lituânica historiografia destinados de veikalos dados tinham que entrar em informacinius publicações. No entanto, aqui mencionado Ruigio giesmių 6 número quanto diferente: Mažosios Lietuvos 7 2 Destei sobre Prūsijos Litumynus giesmynus sr. Michelini 2009, nomeadamente 97131; 2010. Pilypo Ruigio giesmių, publicadas na primeira chamada edição do giesmyno Kvanto-Berento, relaçãoį com vokiškais originalais sr. Michelini 2010: 162–175. 3 Ostermeyer 1793: 259260; Ostermejeris 1996: 421. 4 [Bruožis] 1920: 27. 5 Ruigys 1986: 414. 6 BržA II 21. 7 Žr. Michelini 2010: 162175. 4 enciclopedia (2009), Mažosios 8 Lietuvos enciklopedijos žynne 9 (2015), Visuotinėje lietuvių encyclopedijoje (2011) 10 indica-se 11 Ruigio giesmių. O objetivo deste artigo baseado nas fontes primárias avaliando a contribuição de Ruigio em Giesmynos (Iß neuen pérweizdėtos und pagérintos Giesmû-Knygos (Karaliaučius, 11732), ou so-callado KvantoBerento giesmynos, repertuarą e atendendo Ruigio giesmyn recepção tardesnėse editoriais e publicações oficialio do liuteron evangelikų giesmynos até meados do XX a século, atenção ao aspecto dos telos: 1) quantos deles skelbta; 2) qual seus caráter de edagação. Análise é realizada passilhando histórico adetinamário e analítico 11 descritomário métodos. 1.RUIGIO IR AMŽINK LIUDIJIMAI APIE JO LITUANISTIN FEIKL (GIESMES) Kvantas, cujo sutelktõs junto dos sacerdotes da Lituânia Prússia trabalhando em Lithuviškus escritos religiosos, trabalhava Ruigys, em seu manuscrípio de presbiterologia Preußische Presbyterologie (até 1772) artigo sobre Valtarkiemio kunigą Ruigį, sem a mais importante informação biográfica, teužsiminė sobre 1705 m. apareceu um tratado dele sobre estábuas da antiga teologia e apenas sobre um lituanistino veikalą traktatą lietuvių, porém giesm, a outros textos bíblicos, nem sequer uma tradução (plg. 1 fig. ): 1708. Philipp Ruhig. ‹Reg. Prussus.→› Cattenau-Prussus. wurde 1708 post 20. Trin. u Schloß von D[.] Deutschen ordiniret. Er ist gebor[en] in Cattenau 1675. 31. Martij. Wurde alhie introduciret 1708. D[omi]n[i]ca[m] 24. p. Trin. Hat disputiret P[rae]side D[.] Wegner de Scr[iptur]ae S. 1703. auch ein Tract. ediret de idolo omniu[m] primo 4° 1705. imgleich[en] de Lingva Litvanica. S. Vorfahr[en] kom[m]en auß Meißen her, da s. Eltervater George Ruhig Burgermeister in Liebenwerda, v. deßen Sohn Paul Ruhig Ingenieur v. Capitain über die Wibranen in Memel gewesen. Ein Sohn Philipp Ruhig Past. vnd Enckel von Mutter Seiten Theophili Schulen beyderseits Pfarrern in Kattenau † 1749. ‖ 5. April. sepult[us] [?]7. April.. 12 8 Plg.: Daug contribuiu a 1735 da Bíblia e 1732 Kvanto-Behrendto giesmyno preparação (jame изsp[ausdinta] 11 R[uigio] sukurtų ir verstų giesmių) (MLE IV 143). 9 MLEŽ 496. Este zinyno angliškoje (2014) e vokiškoje (2018) versões também mencionam 11 Ruigio giesmių (MLEŽa 561; MLEŽv 612). 10 Plg.: daug contribuiu preparando Bibliją (1735) e J. J. Quandto e J. Behrendo giesmyną (1732, nele imprimiu 11 [Ruigio] sukurtų ir verstų giesmių) (VLE XX 412). 11 Kiekybiniu aspektu já analisadas Petro Gotlybo Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke, 16951753), Jurbarko (vok. Georgenburg), e mais tarde Mielkiemio (vok. Mehlkehmen) cooperio e Pilypo Ruigio preparando lietuviškus raštus, giesmės e suas recepcija XVIIIXX a. primeiros puses giesmynuose (žr. Triškaitė 2021: 98 116). 12 QPP IV 34r. Kvanto manuscrício citatoje rodyklė → indica, em quê taisyta. Com os sinais excluem-se palavras ou sentinhas gravadas mais tarde (virš eilutės, paraštėje ou em segundo o braço da página vazio). Gotikinais escritos escritos em manuscrito ocorantes fragmentos de texto latyniško (žodžiai ou suas partes) citando transmitidos cursiv. Mais amplamente 5 1 quadro. QPP IV 34r: Kvantas sobre Valtarkiemio kunigą Ruigį no manuscriptário veikale Preußische Presbyterologie; GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, Hs, No. 2, Bd. 4 1708. Pilypas Ruigys, Katniavos prūsas. Ordinuado dr. Deutscho 1708 m. sexta-feira após 20o domingo po Švč. Trejidades Pilies [bažnyçada]. Ele nasceu Katniavoje 1675 m. 31 de março d. Šičia introduzido 1708 m. 24-° domingo po Švč. Trezidades. Sob a orientação do dr. Wegneriu 1703 m. disputava sobre Šventąjį Raštą, além disso, 1705 m. isleiu traktatą sobre anovės ídus, 4° [formato], também sobre lietuvių kalbą. Seus protêviais vieram de Meiseno, lá seu avô Jurgis 13 Ruigys era Lybenverdas burmistras, e este sãos Povilas Ruigys engenheiro e capitão de šauktinos Klaipėdoje. Kunigo Pilypo Ruigio filho e Teofilio Šulco vaikaitis de parte materna, abudu kunigavo Katniavoje. Morė 1749 m. 5 d. abril, enterrado abril [?]7 d. 14 15 Kurzõs Prussijos presbiterologijos Kurzgefaßte Historische Nachrichten von allen im Königreiche Preußen befindlichen Kirchen und Predigern bei denselben (1757) autorius Friedrichas Pastenaciʼs (1718-1770) apenas zaximinė, que Ruigys, ao lado de outros religiosos e lingüísticos veikalos, traduziu vários giesmių, porém concretos deles nenurodė: Er war recht ein fertiger Litthauer, und hat an der Uebung des A. und N. heraus, welche Testaments, 1733 fleißig gearbeitet. Die ersten eilf Predigten aus M. Langhansens [Kinder=]Postill ber die Evangelia sind von ihm bersetet, wie auch einige Lieder. <...> sobre este após o Segundo mundo-guerra pesquisadores lituanos considerados desaparecidos e recentemente em circulação científica retornussio 16 manuscriptinho Kvanto veikalą, fontes de biografijas de importantes criadores da láštija lituãs, consulte. Triškaitė 2018: 125176. 13 Kvantas, mencionando traktatą de Lingva Litvanica (QPP IV 34r), provavelmente em intenção tinha Ruigio kalbinį veikalą, que inicialmente, ainda até 1708 m., foi escrito em latynų kalba, mais tarde pataisytas e em 1735 m. nome. foi enviado para a Angliją Viletema Viltenstam kraštiečiui Dovy Melku (David Wilke, Urs Wilkins, 16851745), com o objetivo de o publicar, mas ainda assim expulzado em 1745 m. Zinkevičius 2008: 164 165). 14 Citatos fragmento vertimão plg. Blažienė 2020: 27. 15 Kituas fontes indicam Ruigį morus 1749 m. 6 abril d. (žr. Pastenaci 1757: 109; Arnoldt 1777: 108; BržA II 20; ZM V 1528). 16 Laužtiniuose skliaustues [ ] dada a parte da palavra sudurtinio foi gravada a mão publinio paraštėje. 6 Anno 1745 gab er eine kritische Betrachtung der litthauischen Sprache, und 1747 ein litthausch=deutsches und deutsch=litthausches Lexicon heraus, welches das erste ist, so in Preussen gedruckt werden. Sein Sohn Paul Friedrich Ruhig, welcher damahlen Lehrer des litthauschen Seminarii in K nigsberg war, gab auch in eben demselben Iahr eine litthauische Grammatic heraus, welche sein Vater bersehen und verbeßert hat. 17 Ele foi verdadeirosíssimo Lituvis e uoliai traduziu S[enąjį] e N[aująjį] Testamentą, que apareceu em 1733. Ish traduziu os primeiros onze sermões sobre Evangeliją de m[agistro] Langhanseno 18 Vaikos postilės, também e algumas giesmes. <...> 1745 m. lançou crítico da língua lituanas tyrinėjimą, e 1747 m. lietuviųvokiečių ir vokiečiųlietuvių kalbų žodyną, que é o primeiro dicionário impresso na Prússia. Seu filho Povilas Frydrichas Ruigys, então professor do seminário do idioma Lituânico em Karaliauči, como justamente naqueles mesmos anos também lançou gramática do idioma lituânico, que reviu e patobulou seu pai. Ruigys sobre seus cânticos, como também sobre outros textos religiosos Biblias e Langhanseno postilės Kinder-Postille vertimão, é mencionado em dois próprios veikalos linguísticos: traktate Betrachtung der Litischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (Karaliaučius, 1745) e dvikalbiame bei dvikryptuischem Wort Deutschisch Littau Deutschches und LittauLittauisches Lexicon (Karaliaučius, 1747). Pratarmês do verno Ruigys afirmou: 1723. Anno wurde nebst andern Confratribus ur Uebersetung des neuen, und hernach des alten Testaments, geogen. Als solche Arbeit A. 1733. geendiget war, auch einige Lieder, und die ersten eilf Predigten Herrn M. Langhansens eingeschickt hatte, fing ich an dieses W rterbuch u 19 fertigen. Em anos 1723 podraug com outros konfratrais eu fui patelktos à Naujo, e paskiei e à Seno testamento vertimo. Quando este trabalho no ano 1733 foi terminado e estava já enviado algumas giesmes e os primeiros onze pono [magistro] Langhanzeno homokslų, eu comecei a escrever este diccionário. 20 Aí, do trecho pratormo, Ruigio escreve: <...> durch GOTTes Gnade die neue Uebersetung der Bibel und Lieder herf r kam, und auch mir aufgetragen wurde. 21 17 Pastenaci 1757: 108109. 18 Atirá-se a atenção no fato de que de fato em 1733 m. finalizado traduzir Velasis Testamentos, ao passo que Naujasis Testamentos isleido já em 1727 m., e toda lietuviška Biblija imprimido em 1735 m. 19 Ruhig 1744-05-11: [4r]. 20 Ruigys 1986: 384. 21 Ruhig 1745: 4. 7 […]... por [D]ievo graça veio hora de traduzir 22 nova a Bíblia e canções, isso era e para mim pavesta. Como visto, Ruigys em seus veikalos pratarmėse mini contribuído preparando de três gênros textos religiosos vertimus: Biblias (tanto Novojo, tanto Vello Testamento), homokslos e giesmių. Ruigio formulações supõe que essas atividades ele ėmėsi bažnytinė vyresnybės comissionamento (greičiausiai pakviestas Kvanto ou Berento). Nem ordodyno, nem tratado pratarmėse seus giesmių númerous Ruigys neatskleidė. As escrituras Lituãs na historiografia, como já mencionado, indicam seu número um pouco varia (žr. Įvadą). Então é ainda importante esclarecer o que testemunham as fontes primárias nossos dias atingidas publicações e redações do gaesmyno oficial da igreja evangélica luterana da Lituânia Prússia. 2. KIEK RUIGIO GIESMI PUBLIKUOTA OFICELIAME BANYTINIAME PRÚSIJOS LITÚVOS EVANGELIKLUTERON GIESMYNE? 2.1. Primeira vez Ruigio giesmės publicados em 1732 na primeira Įsruties bispó Berento preparado renovado oficial do eclesiástico evangelikos luuteronos giesmyno Iß per novoweizdėtos e pagérintos Giesmû-Knyga edição, apareciuseime Karaliaučiue, Johanno Friedricho Reussnerio imprustuvesse (žr. Fig. 2). Este e posteriores edições apareceram sob 23 supervisão já mencionado professor de teologia da Universidade Karaliaučiaus e sênior pregoslinkui do palácio Kvantui. Este é o chamado giesmynas Kvanto-Berento. Esta nova coleção de giesmenes é tomada da base da terceira Danieliaus Kleino (16091666) giesmyno Naujos Giesmjû Knygos (Karaliaučius, 1666) edição, editada com o nome Naujos pagérintos Giesmjû-Knygos (Karaliaučius, 1705) e preparada por Fridrich Sigismund Schusterio (Friedrich Sigismund, 16711750). Vadinamasis Kvanto-Berento giesmynas apareceu mais cinco vezes: 21735, 31738, 41740, 51745, 61748 m. 24 Este giesmynas em essência continuou em giesmynos anteriores a tradição vividíssima avernaminar giesmių kūrėjus, só nele novos textos tradutores ou autores, diferente dos antiges séculos vivendo seus pirmtakai, indicar não pornomes, e criptonimais tal divisão a razão explicou o próprio Kvantas vokiškoje giesmyno pratarmėje: que os nomes dos criadores de giesmynas e aos vivos não fossem esmeristi, e que os pagundos de orgulhiltos. 25 22 Ruigys 1986: 108. 23 Atualmente, só se conhece um único exempliório da primeira (1732) edição deste giesmyno, que é guardado no Patrimônio da Cultura Prússia na Staatsbibliothek zu Berlin Preußischer Kulturbesitz (SBB PK: En 9820) (žBP Kaunas 1986: 269; LBP 18, No 135). 24 LB I 45, No 135. Mais sobre este giesmyná ver. Michelini 2009: 97131; 2010. 25 Uniintel hoje conhecido primeiro exempliorius de edição (žr. 23 изнашą) é sem nenhuma pratarmės. Ankstivíssima Kvanto pratarmė conhecida a partir da segunda edição, véri. Quandt 1735-12-01: [VIIVIII]. 8 Quadro 2. G1732: página de título; SBB PK: En 9820 Tanto na primeira, quanto em edições posteriores Ruigio giesmės markedėtos kriptonimu P. R. P. W., t. y. lot. P[hilippus] R[uhigius,] P[astor] W[alterkemensis] (liet. Pilypas Ruigys, Valtarkiemio kunigas) (žr. 3, 4 fig.), então nesudėtinga elas identificar. A partir destes kriptonimos vê-se que em 1732 m. edição de total publicadas 9 Ruigio giesmės. Recorde-se que a primeira edição do chamado Giesmyno Kvanto-Berento foi composta da parte principal (G1732 1358, No. 1301) e do anexo APENDIX ou Kittos naujos Giesmes ßwė eyėtos (G1732 359408, No. 302335). Ruigio giesmių exama em abiejos giesmyno dalyse. Na parte principal encontram-se seis de suas canções: 26 1) Dabar su angelų pulku (G1732 89, No 10), 2) Jėzus miels atėjo (G1732 1314, No 14), 27 Aqui e posteriormente elas nomeiam-se a ordem, pela qual ordenadas nesta edição diesmyno. 26 27 Em skirtingu giesmynos Ruigio giesmių denominações (jie cotapo com primeiraja giesmės eilute) ortografia quanto variavo, portanto aqui e posteriormente eles apresentados atualine ortografia. Nesses casos, quando citada concreto permissão giesmyno, mantém-se escrita autentiška. 9 Quadro 3. G1732 199: Ruigio expulstõs Johanno Francko giesmės Jesu, meine Freude (Jėzau, alegriamas meu) fragmento; SBB PK: En 9820 3) Jėzau, minha alegria (G1732 […]200, No. 182) (žr. fig. 3), 4) 28 Nesitūžyk taip, širdele (G1732 […]206, No. 186), 5) Ak, como podemos svietą šį mylėti (G1732 343 […]344, No. 204 292), 6) Ak, gražus dangau (G1732 356 […]357, No. 300). Apêndice adicionam-se mais três canções de Ruigio: Jêzus, minha querelas (G1732 375 401376, No. 314), 8) Ką galiu aš, griešnas, veikti (G1732 381382, No. 317), 9) Céuus saulelė[a] (G1732 401403, No. 330) Aos textos Ruigio praturado repertório oficial do giesmyno expandindo algumas temines giesmių grupos. Principal das partes p rmosios dois giesmės entrou no skyrelį Kalėdų 28 Em vėlesnias edições (não mais tarde do que de 1745 a edição quinta. aparecente) esta giesm s começo foi mudada para Jėzau, alegriamas meu (lečiau sobre isso consulte 4 c.). 16 discurso interpretado po Flittnerio e 61 Scriverio giesmę. Versando giesmes, ele manteendeu originalų sandarą, i. i. vertimų 62 netrumpino (žr. 2 tabelę). Tabela 2. Pilypo Ruigio giesmynas, pregatadas XVIIIXX a. primeira pusés da Prússia Lietuvos evangelikų liuteronų giesmynuose Os títulos das meine Freude[…] (6 canções de Deus str.) ←67 Johann (strofos traduzidos por Ruigio Franck (número de estrofes) original dos nomes […]Ak, schöner dangau[…] (9 str.) ← (16051659) Ak, como podemos (8 c) svietą este amarėti ← O wie Leben (8 c.)64 mögen wir doch unser Heinrich Alberti (16041651) […]Schöner Himmelssaal[…] (9 str.) Nun laßt uns mit den Der Engelein (4 c.)65 ← Simon […]Dabar mit número) der Sträu[…] (9 str.) 9 (156916 solar (Un) Hagen lieben Sonnen Licht und Pracht (9 c.)66 Dangaus lieber[a][…] (920) r.) Peter […] Christiania tu, meine Freude[…] (13 str.) […]Pilypas schig (16751749) são os autores de G1735: […]Jäzau, Freude (16291693) (6) canções de alemão […]Jėzau, Freude mein[…] (G1732, ← Jesu, (1618–1677) Jêzus, minha mielasis (10 p.) ← Jesus, meine mein[…] (4 str.) […] Herr Zuversicht Louise Henriette von Brandenburg Žr. (16271667) Herr Herr Herr […] (469 str.) 61 Michelini 2009: 282, 301. 62 Nesse estabelecendo original dos alemães o autor e o número de strofas remete-se Alberto Friedricho Wilhelmo Fischerio loja Kirchenlieder-Lexicon (III t., 1878, 1879), além disso, pasitelktos e atual evangelikos luuteronos giesmynas Krikščioniškos giesmės (2007), no qual aos giesmių indicam texto e melodia autores e tradutores, também apareemta Guido Michelini.o. (2009); 2010) Trys Ruigio verstos giesmės Alberčio Unser Heil ist kommen, Dacho Schöner Himmelssaal e Hageno Nun laßt uns mit den Engelein Fischerio veikale não mencionados, por causa de sua autoridade cf. Koch 1973 [1867]a; 1973 [1867]b; também Michelini 2010: 225226. 63 Koch 1973 [1867]b: 190. 64 Fischer 1879: 216. 65 Koch 1973 [1867]a: 276; 1973 [1867]b: 257; Wackernagel 1990 [1870]: 333. 66 1878 Fischer: 111. 67 1878 Fischer: 378379. 68 1878 Fischer: 390396. 69 Koch 1973 [1867]b: 196, 278. 17 Ką galiu aš, (7 c.) (16181678) griešnas, veikti ← Ach was soll ich Sünder Johann Flittner Reben (10 c.)71 Lašelis vinuogėlių (10 p.) ← Ein Tröpflein von den 16271694) machen Erasmus Finx (7 c.)70 (Francisci, Nesitūžyk yes, Weg, mein Herz, mit den Gedanken (12 p.)72 širdele (12 p.) ← Paul (16071676) Gerhardt Pabusk agora, dūšele (7 p.) ← Wohl auf, Herz und (7 c)73 Gemüte Michael Schernack (16221675) 4.RUIGIO GIESMI RETRADACÃO TENDENÇAS 4.1. Ruigio giesmės começaram a redaguar ainda até 1732 m., quando pela primeira vez publicadas Kvanto-Berento giesmyno primeira edição. Invariaça até mesmo o II Guerra Mundial iscovarių ficou apenas Ruigio giesmių sandara, t. i. strofų número (plg. G1732 e G1936). Segundo Ostermejerio, Ruigys irritinhasse que seu verstõs giesmės Jėzau, alegriam meu começa tivesse sido estradado: nas primeiras edições giesmyno Kvanto-Berento imprimiu Jėzau, minha alegriam, e coração penukšlas, por isso tradutor culpinęs giesmyno sudarytoją Berentą e seu talkininką Milkų. E, de fato, tanto na primeira como na segunda edição dá-se esta tradução: IEau meu D augsmas, e 74 Sirdiês Penukßlas (G1732 199, No. 182; G1735 229, No. 206). Considera, que redaguindo esta giesmės texto, vertimas aproximado à vokiško originalalo: Francko criurta giesmė, primeira vez aparecusa 1653 m. Johanno Crügerio giesmyne Praxis pietatis melica, começa palavras IEsu meine freude Meines hertens weyde. Mais tarde este lugar foi emendisyta, esperável, assim, como de já inicialmente foi traducido Ruigys. A correção aparece na quinta edição do giesmyno Kvanto-Berento: Iėau Daugsmas mano, kurs man Sird gano (G1745 252, No. 248). Tal versão de tradução alcançou e XX a. quarto decencio: Iẽau, Diaugsmas mano, kurs me Sird gano (G1936 252, No 248). Menciona-se que Ostermejeris, escrevendo a história dos giesmynos lituanianos, apresentou objeções a quase todos os canções de Ruigio: Jêzus, meu amado, Duasia do Deus tu shimaji, Pabusk agora, dūšele, Nesitūžyk assim, sirdele, Dangaus miusiaelia, Ak, como este santo pode amar, Ak, belzus dangau, Lašelis vynuogvento. Valoríssimo trabalho de Ruigio considerando leksikografinį veikalą dvikalbį žodyną, Ostermejeris criticamente avaliou seu talento criativo e vertimus e afirmou que sua poezija não é pura, antes sustingusi e nesklandi, o mesmo pasakitina e sobre 75 originaliąją giesmę. Tendo em conta tal avaliação crítica, é esperável, 76 70 1878: Fischer 2627. 71 1878 Fischer: 162163. 72 Fischer 1879: 340. 73 Fischer 1879: 406. 74 Esperei mais. Ostermeyer 1793: 112113; Ostermejeris 1999: 356357. 75 Ruigio giesmių avaliação ver. Ostermeyer 1793: 124128; Ostermejeris 1999: 361363. 76 Ostermeyer 1793: 260; Ostermejeris 1996: 421. 18 que porimdendo Ruigio giesmes em seu próprio giesmyną Giesmes ßwentos Kircheczoje e Namėj giedojamos, elas mais ou menos também redagavo. 4.2. Gretinamoji 1732 e 1735 m. edições publicadas Ruigio giesmių análisee testifica, que a sua redação é essencialmente de carácter linguino. Nessas giesmėse regimi taisymai correspondem as gerais G1735 tendências de redagação de textos. 77 Principalmente existe correções de ortografia. Antai Kleino na gramatica da língua lituana Grammatica Litvanica (Karaliaučius, 1653) consolidado diakritinis escrito […] minkštajai afrikatai […] [č] marcados, consistentemente usado → G1732, depois de três anos 78 apareziusiame G1735 retakaslamente mudado em dviraidį rašmenį […]c[…], druge renunciando e palatalização do marcador […]i>, t. y. [č] […] → […]c>, 205: 23935 G1732 G2035 8[…]amui G1735 11; G1732 14; G1732 15 […]c[…]kaykay G1735 16; neiau ne ne ne kiau ne kiau ne kiau G2032 17[…]; ta […] G2032 17; G1732 376 → G1735 ßôs 67. Príbalsiam [ž] e [ž] marcarėti ao invés <> sistemicamente apitelkiam-se escrita com diakritiku <>, t. y. [ž] e [ž] <> → < >, например. : mones G1732 8 → mones G1735 11; émês G1732 199 → émês G1735 230; odijʼ G1732 → 204 odijʼ G1735 237. É verdade, este escrito ocarčiais já ocorria G1732. Também estranha escrita afrikatos [dž] i. y. <d> → <d >, exemplo: spindusi G1732 401 → spindusi G1735 321; passidaugdama G1732 401 → passidaugdama G1735 321; saldey G1732 357 → sald ey G1735 395. Balsis [ · ] cada vez mais freqüente refletimento Kleino criurtu escritmeniu <ė>, i. i. [ ·] <e> → <ė>, ej.: tewißkay G1732 → tėwißkay G173035; tyleti G1732 → tylėti 199 G1735 230; pasleptas G1732 343 199 pasleptas G1735 382. Corrigida alguns das formas morfologicas de escrita. Antai taisyta giedžiamosios nuosakos 3 perso galūnės rašyba po priebalsės <j>: te smarkauje G1732 199 → te smarkauja G1735 230; te rustauje G1732 199 → te rustáuja G1735 230. Também é estranha com o próságio -ant padarytų divisórias do tempo presente escrita po da mesma priebalsés: saugojent G1732 199 → saugojant G1735 229; lojent G1732 199 → lojant G1735 229. Cada vez mais comumente usado acutas, que marcava não só mais amplinho, ilgesnio balsias tarimo carácter, mas e também cruciu possibilitado skiemenį, a dėliado em 79 dvibalsias e mistrias dvigarsias, juntamente suponavo e tvirtapradę priegaidę, ex: gelbti G1732 8 321 gélbti G1735 11; Meilês G1732 199 → Méilês G1735 230; gers G1732 → gérs G1735 237; G1732 343 → gálim G1735 381; G1732 G1732 40 → Pakajaus ram 204 → Pakut G1735 G1735; G1732 35 G1735 395. Fonetinio nível taisymų exama apenas um outro. Normalmente corrigem-se [ ·] e [ie], [o·] e [uo] casos de mistura, surgidas devido à Prūsijos Lietuvos vakarų aukštaičių patarmėms būdingo 77 Em detalhe sobre a 1735 m. edição publicadas giesmių polinkius de edagação ver. Triškaitė 2020: 6267. 78 Žr. Klein 1653: 45. 79 Žr. Klein 1653: 2. 19 supanašėjusio desses sons de tarimo, em outras palavras, devido a [ ·], [o·] bilibalsínio e [ie], [uo] unibalsínio, por exemplo: apgiedints G1732 → 382 → apgėdints G1735 141; Lėpsn G1732 → 205 Liepsn G1735 239; nėkaddôs G1732 239 → niekaddôs G1735 239; Waldů ‘valdovui G1732 9 → Waldonui G1735 12. Acontece correcções do nível morfologia. Antai taisoma vardažodžių muitosiskaitos inesyvo galūnė, pvz.: iness. pl. m. Elgimůsa G1732 8 → Elgimůse G1735 11; Wargůsa G1732 8 → Wargůse G1735 11. Tal direcção taisymų eficazmente inspirou Kleino gramaticane estabelecê regra, que a femineriškosios giminės múltiiskaitos inesyvo formas escreve -sa, e virriškosios -se. Também é mencionėtina a trocadinha do passedelio suvediniu: passigrießijom ‘nusidiliśmy G1732 205 → 80 sussigrießijom G1735 239. É verdade, este correimento pode ser associado e com estilistísticos motivos. À deste tipo de correcções efetivamente šlietina e tal mudança de forma do préveiksmio, quando renunciado nãotipicamente adiėtas dalelytės g(i): Debidogʼ to G1732 8, 9 → Por to G1735 11, 12. Keletą vezes keista leksika: ô G1732 8, 381 → e G1735 11, 141; Márose G1732 205 → Iurose G1735 239; Patėßa G1732 356 → Ajuda G1735 394. Corrigidos G1732 restosas corekturas erros, pvz. : Skan mmo G1732 206 → Skanummo G1735 239; E kit G1732 199 → Eikit G1735 230. Korektūros riktams, esperável, pertencem e os seguintes casos: acc. sg. f. Karalyste G1732 344 → Karalyst G1735 382; Ranka G1732 375 → Rank G17352; 66; Nakti G1732 403 → Nakt G1735 32 acc. sg. m. Iėu G1732 401 → Iė G1735 321. 4.3. Terçoio (1738) e quarthoio (1740) Kvanto-Berento giesmyno edições, como mencionada, atualmente desconhecido nenhum único exempliório sobrevivente, portanto não há dados, como Ruigio giesmės neles redaguadas e ou em geral redaguadas. 4.4. Novas tendências de redagação refletem Ruigio giesmės penktajame (1745) Kvanto-Berento giesmyno ediçãoime. Primeiramente menciona-se isso que observada dėsningų atvirkštinių taisymų nem em segunda edição. Antai dviraidė afrikata <d > → <d>, например. Daugsmas G1732 199, G1735 238 → Daugsmas G17452; 2532 Daugsmui G1732 200, G17352; Daugsmui G1745 25 26 → G1732 205, G1735 → Daugsmui G1745 229; ne geid iu G1732 238 204, ne geid u G1735 238 → ne geidu G1745; Kerd us ‘piemuo G1732 204, G1735 26 → Kerdus G1723 261; atléid G1732 205, atléid G1735 238 atléid G1745; 2626 G1732 […] G1745; ia G1735 343, a G1735 382 → Sudei → Sudei […]a glud G1732 375, G1735 366 […] gludey G1745; G1732 did G1732 323, G1735 did G1743 334. Tokia mesma tendência mantem-se e em outras ocasiões semelhantes, exemplo. : Slowês G1732 375, G1735 66 → Slowês G1745 71; Gro ybe G1732 401, G1735 321 → Groybe G1745 333. Akūto vartosenoje exata variaração. Uma por um lado, G1745 e ainda continuam continuadas G1735 regimas esforços dėliar este diakritiką, geralmente marcintį mais amplinho, ilgesnį destes balsių tarimą ou kirčiuotą skiemenį, e ao mesmo e tvirtapradę priegaidę, например. : Skarbas ‘turtas G1732 199, G1735 Žr. Klein 1653: 29. 80 20 230 → Skárbas G1745 252; Darbas G1732 199, G1735 230 → Dárbas G17452; 25 Lutas ‘liūtas G1732 204, G1735 238 → Lút[as] G1745 251. outra parte, registada casos contrários: durnódams ‘kvailiodamas G1732 199, G1735 230 → durnodams G1745 252; begedódams G1732 199, G1735 230 → begiedod[ams] G1745 252; Mónai ‘apgaulė G17 19932, G1735 230 → Monai G1745 252. protegip do que nas edições anteriores, no quinto está evidente polinkis de renunciar acūto a açõesmaodzes apêxagoe -oti, também cirkumflekso palavras raaknye e apêxagos, ex.: forceßkóti G1732 204, G1735 → forceßkoti G17233; kilnóti G1732 13, G1735 16 → kilnoti G1745; passóti ‘saugotis G 1732 204, G1735 → passidaboti G17236; kôl G1732 375, G1735 66 → G1745 71; n. G1732 1735 → Gôr 230; G. G. G. G. G. G. G. G. G. G. G. G. G. 81735 → 8,1735; G. G. G. G. 1235; G. G. 1235; A. A. A. G. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. A. Naũja nesta edição e o que, que dêsningas mudouuse įvardžių ele e tu, sakinyje vartojamų vietoj nomes Deus e Jesus, Kristus, escrita: anteriormente eles geralmente escrevem didžiąja raide, e G1745 visur regėti mažoji, например. Iis G1732 200, G1735 230 → ele G1745 238 253; G1732 204, G1735 Jo G1745 260; Iam G1732 401, G1735 321 → Io → jam G1745 333; I G1732 381, G1735 141 → Io j G1745 148; Taw G17344, G1738 taw 382 taw G1745 398; Tawês G1732 199, Taw s G1735 229 taw[ s] G1745 252; Tawe G1732 357, Taw G1735 395 → G1745 409; Tu G1732 356, G1735 395 → G1745 399; Taw spi G1745 409 → G1739; Taw G1735 357, G1735 395 409 → Taw spiim Taw G1745 399; Taw G1735 399 Sudaiktavardėjusio įvardžiuotines būdvardžių e įvardžių formas tendstama escrever mažąja raide: Gerrujû G1732 356, 357, G1735 394, 395 → ger[r]ujû G1745 408, gerru[jû] G1745 409; Pikteji G1732 344, G1735 382 → piktieji G1745 398 (neste exemplodyje 34 e <e> alteração <ie>); Sawujû G1732 357, G1735 395 → sawu[jû] G1745 409; Smutnujûliūdnųjų, nusiminusiųjų G1732 381, G1735 141 ʼn smutujû G1745 148 (plg. būdvardį Sudnoj último tribunal G1732 382, G1735 141 149 → ‘sudnoj G1745). Reducido galūnes se esforça consistentemente reflindê apostrofu, exemplo. : Swiets G1732 199, G1735 230 → Swiets G17452; 25 atstókit G1732 235, G1732 326, G1735 6735 → atstokit G1745 25 důkit G1732 327, G1735 235, G1735 235, G1735 238, G1735 238, G1735 326, G1735 326, G1735 376, G1735 376, G1735 376, G1735 376, G1735 376, G1735 376, G1735 376, G1735 377, Gwenwén G15 149, Gwenwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwenwén Gwen Gwenwén Gwenwén Gwen Gwenwén Apostrofas também é escrito por causa skiemenų númerous išmesto balsio lugar: Prießninks G1732 199, G1735 230 → Prießninks G1745 252. Como e antes, existe correção de nível fonético: coreguiti [ ·] e [ie], [o·] e [uo] casos de mistura, ex.: dowanůja G1732 8, G1735 11 13; Nėkai G1732 23; G1735 230 → Niekai G1745 25 → pasilėkt G1732 205, G1735 238 → pasiliekt G1745 261; Pôsikteji G1732 344, G1735 382 → elgs 39 393945; G1732 344, G1735 382 → elgs G1745 388; dós dowos G1732 381, G1735 dôs G1745 141 148. G1745 testemunha que nesta (ou talvez já em uma anterior de 1740) edição foi corrigida Ruigio giesmės Jėzau, alegriam meu começo, sobre cuja redagação ele kadaise queixėsi 21 (žr. 4.1 c.): IEau meu D augsmas, e Sirdiês Penukßlas G1732 199, G1735 229 → Iėau Daugsmas meu, kurs man Sird gano G1745 252. Também há que mencionar isso que nesta edição há e nível gráfico de mudanças: provavelmente devido às possibilidades da imprensa a voz [·] greta spaudmens <ė> começa-se pramaišiui žymėti e <ẽ>, embora fonetinė vertė permaneça a mesma, ex: atėjo G1732 13, G1735 16 → atẽjo G1745 16. 4.5. Sextas (1748), i. e. o último chamado do giesmyno Kvanto-Berento, edição pouco ao que difere do quinto (1745), Ruigio giesmėse zafiksuoti negausūs taisymai em essência refletem aqueles mesmos G1745 aplicytus princípios de redagação. Um outro muditem ver, pareis, só pontuação nivelada ou dėliando pavienius diakritikus. 4.6. Na ditada clássica giesmyne de Šimelpenigio publicados em Ruigio giesmėse novos ryškesnių redagação direcções também nepasperitada (plg. G1748 e G[1752], G1757). No entanto, aqui exista vários tipos de pavienias correcções, por exemplo, renuncia a pertekline sangrąžos dalelytės: nesʼbijókis G1732 204, G1735 238, G1745 260, G1748 → 260 nebijókis G[1752] 260, nebijókis […] G1757 […] G1757 […] G1348; Taïwan e sintéguas: ôas as as […]as […]as […]as […]as […] G1732 […] 9, […]as […]as […] G […]as […] G […]as […] G […]as […] G […] G […] G […] G […] […] G […] G […] Vê-se mencionar que Šimelpenigio giesmynos muda a grafica de alguns pressionmenos, mais precisamente nosinius balsius žymintys spaudmenys com perbrauka mudam em spaudmenis com nosine: < > → <ą>, < > → <ę> (tačiau com perbrauka restam outros dois nosinius balsius žymintys spaudmenys < > e < >), ex. : Diew G1732 8, G1735 11, G1745 12, G1748 12 → Diewą G[1752] 12, G1757 12; miel G1732 8, G1735 11, G1745 12, G1748 → 12 mielą G[1752] G1757 12; Mergél G1732 13, G1735 16, G1748 16 → Mergélę G[1752] 17, G1757 4.7. Ruigio giesmėse, publicuotas Keberio em 1832 m. saído giesmyne, em comparação com XVIII a. segunda metade no início ainda próprio Šimelpenigio redaguotados textosis, visto já importantes novovias de redagação. A primeira coisa a mencionar é que briskema tendência a 81 renunciar a priebalsias duplicação, marcinicio antes disso einančio skiemens balsio brevumu, ex.: dangißkassis G1732 205, G1735 239, G1745 269, G1748 261, G1748 261, G[1752] G[1752] G[1753] G[1753] G[1753] G[1752] G[1752] G[1752] G[1752] G[1752] G[1752] G[1752] G[172] G[172] G[173] G[173] G[173] G[174] G[174] G[17][17][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18]- [18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][19]]] 81 Sobre as peculiaridades da linguagem giesmyno de Keber, veja Kabašinskaitė 2001: 4547. 22 inevitável. Dublubi priebalsias bastante sistemicamente mantêm-se preessagas de abstractos -immas e -ummas, pvz. : Sussimėgimmas G1732 8, G1735 11, G1745 12, G1748 12, G[1752] 82 12, G1757 12 → Susimėgimmas G1832 15. Também gradualmente retornada à marcação da palatalização de priebalsios, por exemplo: 83 mylėćiau G1732 206, mylėcau G1735 239, G1745 262, G[175622] 262, G1757 [2] → mylẽciau G1832 300; Kerd us G1732 204, G[17352] 238, Kerd G[17451] 261, G[1752] 261, G[1752] 262, G[1748] 294, Klystanc G[17352] 238, G[17572] 261, G[1748] 262, G[262] 262, G[262] 262, G[262] 262, G[263] G[274] Kûlyst Kiujû G[292] 292, G[273] G[274] G[274] Recorde-se que na primeira edição de giesmyno Kvanto-Berento em certos casos, geralmente po priebalsės <ć>, afrikatos <d>, seguindo Kleino declaruotom regras, tal sinal refletindo mekštumą priebalsių já usado. De outro tipo correcções mencionada modificação esquerdo: Garbe taw Diewui wissaday G1732 8, G1735 11, Garbe taw, Diewui wissaday G1745 12, G1748 12, G1757 12 → Garbe taw, Diewe, wissaday G1832 14. Deveria mencionar e graficamente a mudança de nível balsį [·] žyminčių spaudmenų kaitą, t. y. <ė> → <ẽ>, pvz. : Tėw G1732 8, G1735 11, G1748 12, Tėwę G[1752] 12, G1757 12 → Tẽwą G1832 14; Iėus G1732 13, G1735 16, G1748 16, G[1756, G1757 162] → Iẽus G1832 16(c); norėjo G1732 13, G1735 16, G1748 16, G[1752] 16, G1757 16 → norẽjo G1832 16(c); mylėti G1732 14, G1735 16, G1748 17, G[1752] 17, G1757 17 → mylẽti G1832 16(c). 4.8. Bene mais brilhante traço de redagação Kuršaičio, refletindo Ruigio giesmėse, ainda consistente mais e radicales abandono duplicas priebalsias, pvz. : Gerrummo G1732 205, G1735 239, G1745 262, G1748 262, G[1752] 262, G1757 [2]62, Gerummo G1832 300 → Gerumo G1877 26 prigimm s G1732 204, G1735 238, G1745 260, G1748 260, G[1752] 260, G1757 260, G18 299 → prigim G[1832 260]; wissaday G1732 8, G1735 11,1712, G1745 G[1747 12, G[1752] 12, G1757 → G1847 12, G[1847], G[1847], G[1847], G[1847], G[1847], G[185] 12, G[185] vis vis vis vis viskar viskar prprūstha e outros casos de escrita comuns. Também ainda decidtingemente retornamos à sistemática probalsias palatalizações marcação escrita <i>, por exemplo: monû ‘žmonių G1732 9, G1735 12, G1745 13, monû G1748 13, G[1752] 13, G1757 13, G1832 13 → G1877 13; ißneßoti G1732 13, G1735 16, G1745 17, G1748 17, G[1752] 17, G[1752] 17, G[176] 17 G[18] 16 G[17][17][17][17][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][18][19]] 82 Keberio giesmyne preesagų -immas, -ummas abstractamente teberašomi com duplas priebalsėmis, žr Kad. Kabašinskaitė 2001: 45. 83 Keberio giesmyne o sinal de mekštosť įsivesta po minkštųjų priebalsių [č], [dž], [š], [ž] (Kabašinskaitė 2001: 45). 23 238, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261, G1757 261, Angelẽlams G1832 300 → Angẽlẽliams G1877 261. Pradedamos usar nasinas letras ou <u> com cirkumfleksu correspondentes formas de introduziuotines antespaskutiniame skiemenyje, pvz.: acc. sg. f. Swentaje G1732 13, G1735 16, [ßw]entaje G1745 17, ßwentaje G1748 17, G[1752] 17, G1757 17, ßwentaję G1832 16(c) → ßwentąję G181777; acc. sg. m. mielaj G1732 13, G1735 16, G1745 17, G1748 17, G[1752] 17, G1757 17, mielaji G1832 16(c) → mieląj G1877 17; gen. pl. Gundintujû G1732 205, G1735 238, G1745 261, G1748 261, G[1752] 261, G1757 261, Gundintujû G1832 299 → Gundintûjû G1877 261; gen. pl. Bėdnujû ‘vargingųjų G1732 8, G1735 11, G1745 13, B[ẽ]dnujû G1748 13, Bėdnujû G[1752] 13, G1757 13, B[ẽ]dnujû G1832 14 → Bẽdnûjû G1877 13. Taisomi [ė] e [ie] casos de mistura, por exemplo: teber G1732 204, tebėr G1735 237, tebẽr G1745 260, teb[ė]r G1748 260, tebėr G[1752] 260, G1757 260, tebẽr G1832 299 → tebier G1877 260; praes. 2 sg. G1732 204, G1735 238, wert[ẽ]s G1745 260, wertės G1748 260, wertés G[1752] 260, wertės G1757 260, wertẽs G1832 299 → werties G1877; Ne wienėmʼs Gerrėmʼs G17328, G17351745 261, G1748 261, Ne wienēm Gerrēmʼs G[1752] G2617261, Ne wienēm Germẽs G[18322] G2632 261 → Ne wieniems Geriʼs 2618297; G17325, G173835 G17451, G1748 2617 G's G[1752] 261, G1757 261, G263 G261, G265 G265 G265 G291 G1877 261. Do nível morfologia correções menciona-se que Ruigio giesmėje Jėzus miels atėjo precessagos -ėlis vedinys keistas precessagos -ulis vediniu: Pawargelis G1732 13, G1735 16, Pawargėlis G1745 17, G1748 17, G[1752] 17, G1757 17, Pawargelis G1832 16(c) → Pawargulis G1877 Por outro lado, não descarta, que tal correção podia promover stilistiniai sumetimai. 4.9. No Último antes do Segundo guerra mundial aparecida evangelikos luuteronos giesmyne Pagerintos giesmių livros, imprintado em 1936 m. então já República da Lituânia pertenciuse em Klaipėda, Lituania imprustuvėje, novos redagação direcções Ruigio giesmėse nemat. Só ainda mais consistentemente mantido-se já XIX a. aplicados linguino redagação princípios, exemplo., corrigir nas anteriores publicações prasprúdemê priebalsias duplicação (especialmente com <ss>) casos e ainda atkaslamente dėliotas priebalsias palatalization marcante escrito <i>. Justiça, Kuršaičio sugerido daybinis variante pavargulis rejeitado, regrta à kadaise consumidor vedinio com preesaga -ėlis pavargėlis. A palavra marios keista em marês e alegrniuado de acordo outro paradigma. Também re revisitada a pontuação: de novo determinadas fronteiras sentárias, e sentício no interior direcionado sua segmentação ou escolher outros sinais de desfilagem (p.g., dvitaškis вместо kabliataškio). Segundo Domo Kauno, devido a extremamente grande extensão (696 giesmės) este giesmynas avaliado desfavoravelmente. Além disso, então a sociedade não concordou sobre giesmių linguagem, que em alguns séculos já estava bem longeamente da realosina: a geração sênior tikinčiųjų queria manter estabilidade e nepritarė linguísticos mudanças, enquantopu a inteligência exigia giesmyno linguagem cuidadosamente suredaguotar de 24 acordo to meto normas, maža to, sugeridita do gothicino šrifto pereiti pra lotyniško. Como 84 testemunha Dariaus Petkūno pesquisas, a consistoria luterona evangélica da Lituânia, colaborudando com a consistoria reformatada evangélica da Lituânia, procurou prentiar ecumenínio giesmyną bendrine kalba, porém novo giesmynų rinkinį m. 1942 espalhidito só 85 reformatai. Nãoigilinhando no que, como o giesmyno ecumenino organizadores conseguiu realizar seus objetivos, por que seu nãoprobavo liuteronai, e neanalizando na segunda metade do XX. e saídaivijoje funcionavos evangelikos luuteronos giesmynos, ainda assim breuxa tem que dizer que durante três centosmeios truncante Ruigio giesmynos viviação intensivamente sua redagueta preparando atual liuteronos giesščą Krikioniškos giesmynos: (2007 aqui Ruigio pavarde publicar 8 modificações é o mais primário paal paalvidą. Obūdis de edagação não só lingubinis (i. i. taisyta escrita, skyryba, leksika, morfologia, sintaksė), mas inclui e artística raišką, além disso, esama e sandaros mudanças (i. i. diminuído número de strofos). Entre os canções herdados está não só verstinhos, mas também o próprio Ruigio criado canção Duasia Deus tu santíssima, só bem abreviado: de 13 estrofas restadas 6. Segundo os organizadores do novo giesmyno, procurar preservar o cultural património da himnodícia Lituviška e no repertuar do conjunto giesmių incluir os velhos giesmių, mas ao mesmo tempo atliepti e as atuais necessidades da comunidade luuteronă inevitamai redagueti os antigos textos: não só renunciar às leksimy e staksimy traduções, bem como às palavras e suas formas archajichas, mas e assegurar a esclandes eilia de regras de interpretação, giesmy textus derinti melijos, t y mantendo a melodia ritmica derinti com natural strofilia de ordens giant, kt. 86 5. IŠVADOS 1.Primárias fontes baseadas análise permitiu reconstruir Ruigio contribuição em oficial do bažnytino evangelikos luuteronos giesmyno repertuário expansão. Uma por um lado, ela revelou que Lituviško giesmynas Ruigio verstom e kurtomi giesmėmis fillido gradualmente. Por outro lado, ela confirmou a primeira história de giesmynos Lituviões Erste Littauische Liedergeschichte (1793) autoriaus Ostermejerio teimaí, que Lituviškam giesmynu Ruigys de todo é dado 12 giesmynos. 2. Ruigio giesmės, pela primeira vez publicadas Berento giesmyne Iß novo pérweizdėtos e pagérintos Giesmû-Knygos (Karaliaučius, 11732), tornou-se stableia parte do Lituviško oficialalioio bažnytinio evangelikų liuteronų giesmyno repertuário e alcançou não só XX a. quarto decendio, mas algumas delas, verdade, smarkamente renovintu pavidalu, até nossos dias. 84 Klaipėdoje 1936 m. e anteriormente (1930 m.) apareziusių Pagerintų giesmių knygų tuometį įvertinimą bei inteligentijos siekius Sobre sr. Kaunas 1996: 618619. 85 Mais amplamente sobre inimškario evangelikų liuteronų esforços expostos giesmyną bendrine lietuvių kalba sr. Petkūnas 2012: 726; sobre liuteronos e reformatos druge preparada ecumeninio giesmyną e 1942 m. só reformatos aprobuído e expresso editado giesmin kit. Petkūnas 2019: 4168; sobre sovietmečiu de acordo com as normas da língua bendrinesa preparada giesmyną e três suas edições (Maldų ir giesmių knygelė 11956, Giesmių ir maldų knygelė 21982, 31988) sr. Petkūnas 2023: 5477. 86 Em detalhe sobre novojo evangelikos luteronos giesmyno Krikščioniškos giesmės redagação princípios ver. Kiseliūnaitė 2012: 5965. 25 3. Diferentemente que manê Biržiška, na primeira (1732) edição do chamado Kvanto-Berento giesmyno publicatadas 9 Ruigio giesmės (isto suponha já Michelinio pesquisas). Elas constituíram cerca de 12 proc. novos desta edição diesmių. Egualmente igual delas foi publicada e em segunda (1735). Kolos não há dados sobre Ruigio giesmes tercia em (1738) e quarttajame (1740) edições, porque atualmente não há conhecido nenhum um desses edições exempliorius. No entanto, a análise feita revelou que até meados do século XVIII o repertório do giesmyno oficial é complementado por novas giesmiais de Ruigio: penktajame (1745) edição publicaram mais 3 suas giesmies, em outra palavra, o total deles cresceu até 12. Assim, aproximadamente a partir do XVIII a. quinto dezmeio todas estas Ruigio giesmės foram reimprendidas até mesmo do Segundo mundo guerra isvakarių: na última Pagerintos giesmių livro edição (Klaipėda, 1936) aindaėra 12 Ruigio giesmių. Jão existe e na atual evangelikos luuteronos giesmyne Krikščioniškos giesmės (Vilnius, 2007), só trečdaliu menos 8, entre quais e originaligji giesmė Dvasia Božija tu šventaji, embora e bem curtokai suturutada e suredaguota. Tal quase três cêntimos truncante Ruigio giesmių perimamumo testemunha sua sustentabilidade e aktualidade atual para a comunidade luteronas. 4. Ruigio giesmės publicadas não só na oficial evangelikų liuteronų giesmyne: i.i. sua publicuada Ostermejerio giesmänien Giesmes ßwentos Kircheczoje e Namėj giedojamas (Karaliaučius, 1781), e todas 12 perimtas em Milkaus Sénos e novas krikßczonißkos Giesmės (Karaliaučius, 1806). 5. Praticantando permuoju (1732) Kvanto-Berento giesmyno publico Ruigio giesmės foi mais ou menos redaguojamos. Essa revisão da redação de giesmių XVIIIXX a. primeira parte giesmynos revelou, que no essencial prevalo kalbiniai taisymai. Eles abrangeram vários níveis: geralmente taisyta ortografia bem pontuação, mas retcarčiais pasitaikydavo e fonéticas, morfologias, lexicikos bem sintakses correcções. Alguns taisimus podiam promover estilistiniai motivai. Espera-se que discutirem brisker Ruigio giesmynas propensão de correção refletiam e comuns tendências de redagação de concretos giesmynas bem com o tempo outras suas editoriais linguinas disposições. ŠALTINIAI G1732: Ißnaujo pérweidėtos e pagérintos Giesmû=Knygos [Newly Revised and Improved Hymn Books] novas kurrůse brangiáusos sénos e novas Giesmes suraßitats Diewui an Garbês e Prusû Lituaneira para os Karalwninkos que estão na Duß Ißgánimo podraug suûû=Knygomos kurróse não tiktay sénos, mas também Małdos randamos, Karalaucuie, Anno 1732. Isspaustos Iono Prideriko Reusnero; SBB PK: En 9820. (Publicação online: Jonas Berentas, Desde novo perveizdėtas e melhoradas giesmių knygos, 1732, documentinį perrašą ir žodžių formų konkordancijas par. B. Triškaitė, V. Zinkevičius, Vilnius: Lituvians kalbos institutas, 2025. Priega na internet: https://seniejirastai.lki.lt.) G1735: Iß novo pérweidėtos e pagérintos Giesmû=Knygos [Newly Revised and Improved Hymn Books] novas kurrůse brangiáusos sénos e Giesmes suraßytos Diewui ant Garbês, e Prusû Karalysteie estiu Lituwninkam ant Dußû Ißgánimo, podraug su 32 ZM V: Das Zwischenmanuskript zum Altpreußischen evangelischen Pfarrerbuch 5: Obereigner bis Rzadtki [The ‘Interim Manuscript to the Old Prussian Evangelical Presbyterology 5: Obereigner to Rzadtki], auf der Grundlage der Sammlungen von F. Moeller bearb. von W. Müller-Dultz, R. Heling, W. Kranz, Hamburg: Selbstverlag des Vereins [für Familienforschung in Ostund Westpreußen e. V. Quellen, Materialien und Sammlungen zur altpreußischen Familienforschung (QMS)], 2014.