Apie Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos rankraščio Iźęgis Geograpyje ir Walenty Szacfajerio Geografiia krótko zebrana atitiktį

Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 93, p. 1–23 Contents link / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (online / elektroninis) Copyright © 2025 Jūratė Pajėdienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2025-05-21. Accepted: / Priimta: 2025-10-07. 1 APIE JURGIO AMBROZIEJAUS PABRĖŽOS RANKRAŠČIO IŹĘGIS GEOGRAPYJE IR WALENTY SZACFAJERIO GEOGRAFIIA KRÓTKO ZEBRANA ATITIKTĮ On the Correspondence between Jurgis Ambroziejus Pabrėža’s Manuscript Iźęgis Geograpyje and Walenty Szacfajer’s Geografiia krótko zebrana JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas E-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-1542-2866 Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių kalbos sintaksė ir semantika, etnolingvistika, Lietuvos kultūros ir bažnytinių tekstų istorija. https://doi.org/10.35321/all93-06 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Straipsnyje aptariama Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos geografijos vadovėliu vadinamo, išlikusio antraštinio lapo neturinčio 166 puslapių rankraščio, prasidedančio žodžiais Iźęgis Geograpyje, tekstų sąsaja su XIX a. I pusės Lietuvoje ypač populiariu Walenty Szacfajerio vadovėliu, atskleidžiamas žemaitiško vertimo bendrasis turinio ir struktūros atitikimas lenkiškam originalui, parodomi Pabrėžos vertime rasti pakeitimai ir papildymai. ESMINIAI ŽODŽIAI: Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849), Walenty Szacfajer (Valentas Šacfajeris) (~1778–1840), Józef Zawadzki (Juozapas Zavadskis) (1781–1838), geografijos vadovėlis, žemaitiškas vertimas. 2 ABSTRACT The article discusses the textual relationship between a 166-page manuscript, referred to as a geography textbook by Jurgis Ambroziejus Pabrėža, lacking a title page and beginning with the words Iźęgis Geograpyje, and a textbook by Walenty Szacfajer, which was especially popular in Lithuania in the first half of the 19th century. The article reveals the general correspondence between the Samogitian manuscript and the Polish original, both in content and structure, and shows the modifications and additions found in Pabrėža’s translation. KEYWORDS: Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849), Walenty Szacfajer (Valentas Šacfajeris) (~1778–1840), Józef Zawadzki (Juozapas Zavadskis) (1781–1838), geography textbook, translation to Samogitian. ĮVADAS Straipsnyje nagrinėjama Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos 1 geografijos vadovėliu vadinamo 2 , išlikusio antraštinio lapo neturinčio 166 puslapių rankraščio, prasidedančio žodžiais Iźęgis Geograpyje..., ir Walenty Szacfajerio 3 Geografiia krótko zebrana (XIX a. III dešimtmetis) tekstų atitiktis. Straipsnio tikslas – parodyti lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo tekstų struktūros ir turinio atitikimą, aptarti vertime pasitaikančius pakeitimus bei galimas žemaitiškos vadovėlio versijos atsiradimo paskatas. Bendroji struktūrinė Szacfajerio Geografiia krótko zebrana ir žemaitiško šio knygos vertimo tekstų atitiktis ir keletas autorinio Pabrėžos teksto intarpų nustatyti remiantis analitiniu, gretinamuoju ir struktūrinės analizės metodais. Straipsnį sudaro trys skyriai, juose nagrinėjama: 1. Pabrėžos geografija vadinamo rankraščio kilmės suvokimo istorija ir šio žemaitiško rankraščio atsiradimą XIX a. pradžioje paskatinti galėjęs kai kurių geografijos knygų, tarp kurių ir dvi Szacfajerio vadovėlio versijos – Geografia początkowa (1817; 1818b) ir Geografiia krótko zebrana (1825; 1826; 1828; ?1832) – populiarumas. 2. Bendroji lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo tekstų struktūros ir turinio atitiktis. 3. Lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo tekstų skirtumai: Pabrėžos papildymai, pakeitimai ir pastabos. 1. Rankraščio Iźęgis Geograpyje kilmės suvokimo istorija Dalis gausios rankraštinės Pabrėžos kūrybos 4 pastaruoju metu sulaukė publikavimo. Tai vienas dvasinių tekstų rinkinys 5 ir du gamtamoksliniai veikalai: 2009–2015 m. buvo 1 Apie žemaičių pamokslininko, kunigo pranciškono Pabrėžos (1771–1849) talentus ir veiklas daugiau žr. Pacevičius, Raudytė 2023: 7–13. Vienuolinio Pabrėžos vardo rašyba dabartiniais laikais varijuoja tarp Ambraziejaus (būdingo ir Pabrėžos darbų XIX a. II pusėje įvardijimui, žr. Kišūnienė 1972: 96) ir Ambroziejus. Pastarasis, Pabrėžos autografams būdingas užrašymas (plg. Kišūnienė 1972: 98, 99, 100, 102, 103), buvo populiarus XX a. tyrinėtojų darbuose (žr. ten pat: 109–111). Ritos Šepetytės (2020: 7) iniciatyva atgaivinto autentiško Pabrėžos įvardijimo laikomasi ir šiame straipsnyje. 2 Plg. Tarvydas 1972: 55; Gedrimas 2003: 117; Skorupskas 2019: 9; Šepetytė 2019: 7. 3 Szacfajer (Schacfaier) (~1778–1840) – gydytojas, vertėjas, lenkų kalba parengtų geografijos vadovėlių autorius, poetas (plg. PSB). 4 Naujausią Pabrėžos rankraščių aprašymą žr. Raudytė 2023: 130–133. 5 Žr. Šepetytė, par., 2020. 3 paskelbtos visos trys augalų sąvado Tayslós augumyynis (I–223 6 , 224–776 7 , 777–980 8 ) dalys, o 2019 m. – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija 9 . Pastarąją knygą lydinčiuose straipsniuose aptariama rankraščio struktūra ir teikiamo turinio vertė (Skorupskas 2019) bei formaliosios ir kalbinės rankraščio ypatybės (Šepetytė 2019). Rankraščio kilmės originalumas juose vertinamas skirtingai: Ričardas Skorupskas (2019: 11–12) Pabrėžą vadina žemaitiškai parašyto geografijos vadovėlio autoriumi, o Šepetytė (2019: 53) teigdama, jog „[a]kivaizdu, kad Pabrėža vertė iš lenkų kalbos“, pasiremia ir ankstesniais teiginiais apie šio rankraščio kilmę: Juozo Tarvydo (1972: 57) nuomone, kad Pabrėža „turėjo po ranka lenkišką geografijos vadovėlį“, ir dar vieno tyrėjo spėjimu, kad „[k]o gero, tai nebuvo vieno kurio veikalo vertimas ar sekimas, nes neaptikta panašaus lenkiško geografijos veikalo, išleisto XVIII a. pab. – XIX a. pr., kuriame taip glaustai būtų aprašytos visų žemynų valstybės“ 10 . Galimą rankraščio parengimo datą Pabrėžos tekstų rengėja (Šepetytė 2019: 52) sieja su jau minėto to paties klaidingai identifikuoto tyrėjo 11 pastebėjimu, kad Pabrėža geografiją rašęs po 1831 m. (nes rankraštyje minimas popiežius Grigalius XVI, tapęs popiežiumi 1831 m.) bei priminimu, kad ir Giedrius Subačius, remdamasis Pabrėžos rašybos raidos analize, yra linkęs manyti, kad knyga sukurta apie 1831–1834 metus 12 . 6 Žr. Kažukauskaitė, Šepetytė, par., 2009. 7 Žr. Šepetytė, par., 2014. 8 Žr. Šepetytė, par., 2015. 9 Žr. Šepetytė, par., 2019. 10 Šepetytė (2019: 53) cituoja Simoną Šilinskaitę (2010: 6), bet nurodytoji citata priskirtina Robertui Gedrimui (plg. Gedrimas 2003: 120). Klaidinančios nuorodos priežastimi tapo Šilinskaitės magistro darbe „Lietuviškos geografijos terminijos raidos aspektai Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografyje“ pasisavintas svetimas tekstas. Šiame magistro darbe (žr. Šilinskaitė 2010: 5–15, 25, 26, 33, 34) randamas beveik pilnai perrašytas Gedrimo straipsnis „J. A. Pabrėžos geografijos vadovėlio terminai“ (žr. Gedrimas 2003: 117–132) – perrašant pašalintos tik pastabos apie Simoną Daukantą ir Lauryną Ivinskį (šie pakeitimai neatsispindi pagal Gedrimą 2003 surašytoje bibliografijoje). Tiesa, magistro darbe kelis kartus Šilinskaitė (2010: 4, 6, 18) nurodo, kad rėmėsi Gedrimo darbu ir pateikia šio autoriaus teiginių (iš Gedrimas 2003: 122, 128, 131, 132) citatų (plg. Šilinskaitė 2010: 11, 14, 15, 20). 11 Šepetytė cituoja Šilinskaitę (2010: 6), bet ir ši citata priskirtina Gedrimui (žr. Gedrimas 2003: 119). 12 Plg. Gedrimo (2003: 119) straipsnio pastraipą: Knygoje nėra nurodyta parašymo data. J. Tarvydas mano, kad vadovėlis parašytas po 1825 m., nes jame minimas Rusijos caras Nikolajus I, kaip tik tais metais pradėjęs valdyti, ir ne vėliau kaip 1830 m., nes nuo tada Pabrėža atsidėjęs vien botanikai (Tarvydas 1972: 56). Matyt, remiantis šia nuomone, bibliografijoje irgi nurodoma, kad Pabrėžos Geografija parašyta po 1825 m. (Kišūnienė 1972: 97). Tačiau Pabrėžos geografijos vadovėlio datavimą leidžia patikslinti dar vienas svarbus faktas. Knygoje yra minimas popiežius Grigalius XVI, tapęs popiežiumi 1831 m., t. y. daug vėliau, nei Rusiją pradėjo valdyti caras Nikolajus I: Poniawoojęćzió ira Grygaalós XVI. Gałwa baźniicys Riimyszkoosys 63. Vadinasi, Pabrėža ją parašė po 1831 m. Tai patvirtina ir rašybos analizė. G. Subačius, išnagrinėjęs Pabrėžos veikalų rašybos raidą, nustatė, kad ši knyga yra vienas pirmųjų Pabrėžos veikalų, rašytų su priebalsėmis ćź, śź ir sudvejintomis balsėmis <...>, ir linksta manyti, kad knyga sukurta apie 1831–1834 metus (Subačius 1996: 42). Nuoseklus šios Gedrimo pastraipos nuorašas (nenurodant tikrojo autoriaus) pateiktas ir jau minėtame magistro darbe (žr. Šilinskaitė 2010: 6). 4 Po žemaitiško rankraščio Iźęgis Geograpyje (toliau – PaIG) publikavimo likęs neišspręstas turinio autorystės klausimas paskatino galimo lenkiško šaltinio (ar net keleto jų 13 ) paieškas. Rankraščio publikacija, teikianti perrašą ir vaizdų faksimiles (žr. Šepetytė, par., 2019), bei nauji bibliografiniai kultūrinio Pabrėžos palikimo aprašai (žr. Pacevičius, Raudytė 2023) jas palengvino. Pabrėžos domėjimosi geografija pradžią hipotetiškai galima sieti su jo mokytojavimu Kretingos mokykloje, kur 1817–1821 m. jis dėstęs ne vien lotynų kalbą ir tikybą, bet galimai ir geografiją (plg. Gidžiūnas 1994: 69–70): žemaitiškas geografijos vadovėlio rankraštis buvo pasitelktas šios pedagoginės veiklos įrodymu (ten pat: 71–72). Dėmesingumą geografijai rodo ir išlikusios Pabrėžos bibliotekos knygos 14 . Arvydo Pacevičiaus ir Nijolės Raudytės parengto Pabrėžos bibliotekos katalogo skyriuje „Geografija“ (žr. Pacevičius, Raudytė 2023: 243–259) nurodomi atlasų 15 ir žemėlapių rinkiniai (61 vnt.) bei keletas lenkiškų knygų – tritomis Laurenco Echardo Dykcyonarzyk Geograficzny (1782–1783), Evdokijaus Zabłowskij Ieografiia państwa rossyskiego (1810), Józefo Zawadzkio Geografiia powszechna (1812) bei Szacfajerio Nowa jeografiia powszechna (1824). Šių knygų antraštės, pratarmės ir turinys byloja ne vien apie tuometinę geografijos mokslo plėtrą ir kaitą, bet ir apie geografijos leidinių populiarumą 16 , taigi, ir šios srities žinių (kurios sparčiai keitėsi ir dėl politinių realijų 17 ) bei tam tikrų knygų poreikį. Vertinant vis kartojamus (daugiau ar mažiau atnaujintus) to meto kai kurių geografijos knygų lenkų kalba leidimus (plg. Estreicher 1878: 426) matyti, kad beveik visas populiariausias geografijos knygas Pabrėža buvo įsigijęs. Vis tik jo bibliotekoje nebuvo (nėra išlikusio?) ypač parankaus, glaustai ir patraukliai svarbiausius fizinės, politinės ir ekonominės geografijos duomenis teikiančio vadovėlio, kurį Pabrėža buvo pavadinęs „lenkiška knygele“ 18 . Ta knygelė – tai Szacfajerio parengta Geografiia krótko zebrana podług ostatnich traktatów ułożona, na nowo przejrzana i poprawiona (toliau – Gkz). Visi šiek tiek atnaujinami ir (ar tik) kartojami Gkz leidimai 19 rodo jos populiarumą. Galima manyti, kad nežiūrint dažnai kartotų knygos leidimų, bibliofilas Pabrėža greičiausiai vis nespėdavo jos nusipirkti, tad gavęs skolon 13 Plg. jau minėtą Gedrimo (2003: 120) spėjimą, kad tai, ko gero, nebuvęs vieno kurio veikalo vertimas ar sekimas. 14 Pacevičiaus (2023: 33) teigimu, asmeninėje bibliotekoje Pabrėža turėjęs daugiau knygų nei užfiksuota kataloge: 207 pavadinimai, 233 vienetai. 15 Apie Pabrėžos turėtus atlasus dar žr. Gedrimas 2003: 118. 16 Pavyzdžiui, Franciszeko Siarczyńskio parengto Dykcyonarzyk Geograficzny pratarmėje nurodoma, kad lenkiškoji versija (su papildymais apie geografinius Lenkijos objektus) paremta Echardo žodyno 13-ojo leidimo vertimo į prancūzų kalbą 8-uoju leidimu (žr. Echard 1782: I–II). 17 Plg. Zawadzkio pratarmes pirmajam ir antrajam knygos Geografiia powszechna leidimams (žr. Zawadzki 1812: IV–V, I–II). 18 Plg. Pabrėžos pastabą apie originalą: lękyszkoo kningeliee padiets m. tór znoczity ar mieszkańców, ar męszczyzn.: ‘lenkiškoj knygelėj padėtas m. turi reikšti ar mieszkańców [gyventojų], ar męszczyzn [vyrų]?’ (PaIG 49). 19 Karolis Estreicheris nurodo 7 šios knygos leidimus (penkis tuo pačiu pavadinimu – 1; 21825 m., 31827 m., peržiūrėtą ir pataisytą 41828 m. ir 51832 m. ir dar du kiek vėlesnius – 71845 m. ir 81849 m. atnaujintus, turinčius prierašą pavadinime – Wydanie nowe (žr. Estreicher 1878: 426). 1827 m. ir 1832 m. leidimų kol kas surasti nepavyko. 5 nusprendė ją per(si)rašyti žemaitiškai. Net ir dabar vartant Gkz, matyti, kad knygelė turėjo būti mėgstama ano meto skaitytojų – joje glaustai pateikiamos svarbiausios politinės ir fizinės geografijos žinios apie visus penkis žemynus (Europinės dalies valstybės, tarp jų ir patekusios į Rusijos imperijos gniaužtus 20 , aprašomos išsamiau 21 ). Prieš apžvelgiant žemaitiško vertimo atitiktį lenkiškam originalui reikia aptarti, kuris iš keleto XIX a. II dešimtmetyje išėjusių Gkz leidimų (nes tekstas juose beveik identiškas) laikytinas labiausiai tikėtinu PaIG šaltiniu. Svarbu paminėti, kad Pabrėžos vertimas nesietinas su 4-uoju Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi podług ostatnich traktatów ułożona i powiększona. Przez W... S... 22 (toliau – Gp) 1818 m. leidimu 23 . Sugretinus Geografia początkowa (1817; 1818b) 24 ir Geografiia krótko zebrana (1825; 1826; 1828) tekstus matyti, kad Gkz parengta Gp 1818b teksto pagrindu. Kitaip pervadintos ir knygos rengėją pilnu vardu (o ne inicialais W... S...) nurodančios Geografiia krótko zebrana <...> nanowo przeyrzana i poprawiona przez Walentego Szacfaiera teksto pakeitimai žymi tik svarbių valdovų pasikeitimus (pavyzdžiui, panuie teraz Alexander I (Gp 1818b: 16; Gkz 1825: 16) pakeista į panuie teraz Mikołay I (Gkz 1826; 1828: 16)). Nikolajaus I paminėjimą randame ir Pabrėžos tekste (plg.: poniawo nójau Mykałojós I (PaIG 26)) 25 , bet tokio pobūdžio pakeitimai žemaitiškame vertime būtų galėję atsirasti ir paties Pabrėžos iniciatyva. Susiaurinti Pabrėžos naudoto lenkiško šaltinio paieškos lauką tik ties Gkz leidimais leidžia korektūros klaida, kurios nebuvo Gp (1817; 1818b). Visi Geografiia krótko zebrana leidimai teikia 26-ių Rusijos gubernijų nuorodą (nors išvardijamos 36-ios), kurią žemaitiškame vertime pakartoja ir Pabrėža 26 , plg.: 20 Zawadzkis 1811 ir 1812 m. skubotai išleistos Geografiia powszechna pratarmėse adresatu nurodydamas privačiai besimokantį jaunimą, šio vadovėlio poreikį grindžia teksto aiškumu ir trumpumu, nežiūrint struktūrinio knygos neišbaigtumo – joje neaprašyta Rusijos priklausomybėn patekusi Europos dalis (plg. Zawadzki 1812: III–V (kartojama Przedmowa do edycyi pierwszey), I–II). 21 Plg. Skorupsko (2019: 12) teikiamą aprašo vertinimą: „Vadovėlis yra palyginti nedidelės apimties, bet aprėpia visą žemę kaip planetą. <...> [P]ateikti faktai ir žinios daugeliu atveju yra labai lakoniškos ir paviršutiniškos. <...> Knygoje akivaizdžiai pastebimas geografinio pobūdžio veiksnio – atstumo poveikis pateikiamos informacijos detalumui, išsamumui ir turinio apimčiai. Antai Europos aprašymui skiriama didesnioji knygos dalis, o kitų žemynų ir juose esančių šalių aprašui – tik 50 psl.“. 22 Estreicheris nurodo keturis Gp leidimus Vilniuje – 1; 21811, 31817, 41818 – su pastaba, kad nuo 3-io teikiama atnaujinta teksto versija (Estreicher 1878: 426). Nors Gp buvo populiari, knygelės paminėjimai siejasi tik su to meto pedagogikos istorija: Lenkijos kultūros istorikų darbuose nurodoma, kad XIX amžiaus II dešimtmetyje Lietuvos gubernijos misionierių mokyklose geografijos mokyta(si) iš Szacfajerio Geografia początkowa (plg. Wieczorek 2011: 70). 23 3-ame Gp (1817) leidime yra nemažai užsilikusių korektūros klaidų, nebepakartotų nei 4-ame Gp leidime, nei šiek tiek atnaujintoje ir jau kitą pavadinimą turinčioje Gkz. 24 1-asis ir 2-asis Gp leidimai (žr.. Gp 1811) atmestini, kaip teikiantys senesnę teksto ir faktinių duomenų versiją, kuri skiriasi ir nuo teikiamos Pabrėžos rankraštyje. 25 Apie šios informacijos įtaką rankraščio datavimui žr. 12 išnašą. 26 Skorupskas (2019: 20), pastebėjęs Pabrėžos rankraštyje užfiksuotą riktą, kad Rusija susidedanti iš 26 gubernijų, jį paaiškino taip: „matyt, autoriaus suklysta, nes išvardyta 36“. 6 Rossya dzieli się: Naprzód na 36 Guberniy urządzonych podług ustaw państwa (Gp 41818b: 16 27 ); Rossya dzieli się: Naprzód na 26 guberniy urządzonych podług ustaw państwa (Gkz 1825; 1826;1828: 16); Roʃsyje dalyjes Pyrmiausee i 26 góbernyjes sórieditas pagał istatimu ponistys (PaIG 27). Ši korektūros klaida leidžia Pabrėžos vertimo originalu laikyti kažkurią iš vėlesnių (remiantis minėtu caro Nikolajaus I įvardijimu, tikėtina, kad ne 1825 m., o vėlesnes – 1826 ar 1828 m.) Geografiia krótko zebrana versijų. Gali būti, kad Pabrėža vertė iš Gkz 1832, bet kol kas šio knygos leidimo nei kokių duomenų apie jį nei minėtoji Estreicherio bibliografijos sąvado pastaba (plg. Estreicher 1878: 426) rasti nepavyko. Jeigu Pabrėža vertė iš Gkz 1832, tai tuomet šis Gkz turėtų pateikti tą patį tekstą kaip ir Gkz 1826 ar Gkz 1828, tik jau minint Grigalių XVI-ąjį, popiežiavusį 1831–1846 m. Kol kas Pabrėžos vertimą sieti su 1832 m. Gkz galima tik hipotetiškai, nors tai labiausiai dera su jau minėtais Subačiaus (1996: 42) ir Gedrimo (2003: 119, 132) argumentais dėl rankraščio sukūrimo datos. 2. Lenkiško originalo ir žemaitiško vertimo turinio ir struktūros atitiktis Szacfajerio parengto vadovėlio Geografiia krótko zebrana ir Pabrėžos žemaitiškai surašyto šio knygos vertimo turinio ir struktūros atitiktis iliustruojama 1 lentelėje gretinamomis lenkiško ir žemaitiško tekstų atkarpomis. Knygą (o taip pat ir žemaitiškai surašytą rankraštinį jos variantą) sudaro šešios dalys: įžanga ir penki skyriai 28 , plg.: WSTĘP; ROZDZIAŁ I. EUROPA; ROZDZIAŁ II. AZYA; ROZDZIAŁ III. AFRYKA; ROZDZIAŁ IV. AMERYKA; ROZDZIAŁ V. AUSTRALIIA CZYLI OCEANIIA (Gkz 1828: 3, 10, 60, 72, 87) → Iźęgis; Atskiris 1. Europa; Atskiiris II. Azya; Atskiiris III. Afryka; Atskiiris IV. Ameryka; Atskiiris V. Australije arba Oceanije (PaIG 1, 13, 113, 133, 162). Lentelės skiltyse pagrečiui teikiamos abiejų kūrinių – knygos ir rankraščio – skyrių citatos: keli pradiniai ir vienas baigiamasis skirsniai. Toks gretinimas atspindi tekstų struktūros (skyrelių ir paragrafų išdėstymo) bendrumą bei turinio, faktinių duomenų atitiktį ir vertimo pažodiškumą 29 . Gkz cituojama pagal 1828 m. leidimą (varijuojant pateiktims nurodoma ir 27 Krokuvoje 1818 m. išleista Gp (ji nuo vilniškio 1818 m. Gp leidimo skiriasi kitokia paginacija ir kai kuriomis korekcijomis) šią eilutę taip pat teikia su 36 gubernijų nuoroda, plg.: Rossya dzieli się: naprzód na 36 Guberniy urządzonych podług ustaw państwa (Gp 1818a: 13). 28 Szacfajerio knygos sandarą netiesiogiai – analizuodami Pabrėžos rankraščio tekstą – yra aptarę Tarvydas (1972: 55–56); Gedrimas (2003: 119); Skorupskas (2019: 13–35). 29 Dėl vietos stokos šiame straipsnyje beveik neaptariama paties vertimo kalba – norėta tik parodyti tikslų (ar su šiokiais tokiais papildymais) Pabrėžos sekimą originalu. Pabrėžos atlikto Gkz vertimo savitumas (lyginant su kitais jo vertimais) bus aptariamas kitoje publikacijoje. 7 1826 m. leidime esanti užrašymo versija). Cituojant kartojamas lenkiškoje knygoje pateiktas užrašymo modelis, leidžiantis pamatyti Gkz pasviru šriftu užrašytų žodžių žymėjimą pabraukimu Pabrėžos rankraštyje. Skaitytojo patogumui perrašant citatas pusjuodžiu šriftu ryškinami papildymai, pavyzdžiui, leksinių dubletų ar paratekstinių elementų (lenkiškų atitikmenų) turinčios vertimo frazės ar žodžiai, kurių lenkišką atitikmenį Pabrėža persirašo vertime (plg.: Wulkany czyli góry ogień wybuchające (Gkz 1928: 10) ir Ógnakalney (Wulkany arba kałnaa ógni yszdómątyijy :) (PaIG 15)) ar žodžiai, kuriems parenka ne pažodinį, bet žemaitiškajai (lietuviškajai) kalbėjimo tradicijai įprastą atitikmenį (plg.: Wyspy <...> Zielonych Świątek (Gkz 1828: 90) ir Sałas <...> Sekmynynys (PaIG 166)). Gkz ir PaIG teksto atkarpų gretinimas rodo Pabrėžos pastangas nuosekliau struktūruoti tekstą nei pateikta originale. Vertime beveik nėra sutrumpinimų (pavyzdžiui, lenkiškus Gkz trumpinius MS., z MS. ar m. Pabrėža užrašo pilnais žodžiais Miestas staliićźynis, só miestó staliićźynió ar miests (žr. PaIG 146, 112–113)), tik lenkiška santrumpa t. d. teikiama trumpiniu t. t., atitinkančiu žemaičių tyn tolaus (plg.: Nieodzowną pomocą do nauki Geografii są karty geograficzne czyli mappy <...> karty szczególne wystawiaią iednę główną część ziemi np. Azyą, lub Europę i t. d. (Gkz 1828: 8) ir Neatskyramó paszałpó pri moksła Geograpyjys ira łaksztaa geograpiczny arba mappas <...> łaksztaa ipatingyijy yszstata wyina binktoryny dali źemys: kaaptay Azyjy ar Europa, yr t. t. (PaIG 11–12). Pabrėža buvo linkęs žodžiais užrašyti ir skaitmenis (rankraščio pradžioje buvo rašomi abu variantai, plg., pavyzdžiui, 1 lentelės skyrelyje Iźęgis cituojamą 6 pastraipą). 1 lentelė. Szacfajerio Geografiia krótko zebrana vertimas Pabrėžos rankraštyje Iźęgis Geograpyje: lenkiško ir žemaitiško teksto atkarpų atitiktys Gkz 1828 (1826) PaIG GEOGRAFIIA KRÓTKO ZEBRANA PODŁUG OSTATNICH TRAKTATÓW UŁOŻONA. NANOWO PRZEYRZANA I POPRAWIONA PRZEZ WALENTEGO SZACFAIERA. WILNO. JÓZEF ZAWADZKI WŁASNYM NAKŁADEM. 1828. WSTĘP. 1. GEOGRAFIIA iest opisanie ziemi na którey mieszkamy: ze względu opisuiących się w niey rzeczy, dzieli się na matematyczną, fizyczną i polityczną. 2. Geografiia matematyczna uważa ziemię iako planetę i opisuie iey postać, wielkość, obroty i t. d. Iźęgis 1. Geograpyje (: Źemiuraszts) ira apraszims źemys, ąt kóry giwenam: ysz węgy (: względu) apsyraszątiuju anoiy dayktu, dalyjes ąt Matematycznynys Fizycznynys, yr Palytycznosys. 2. Geograpyje matematycznyny dabo źemy kaypo pleneta, yr apraszynie jos liti, (: postać), dydóma, biegius, (: obroty) yr tyn tolaus. 8 3. Fizyczna opis{u}ie powierzchnią ziemi i ciała znayduiące się na niey. 4. Polityczna zawiera rozmaite podziały ziemi przez ludzi ustanowione, opisuiąc kraie i skład ich rządu. Ta część Geografii szczególnieyszym tu będzie celem naszey uwagi. 5. Figura ziemi, spłaszczoney nieco przy biegunach, iest okrągła nakształt kuli. Ponieważ zaś powierzchnia ziemi składa się z ziemi i wody, przeto ziemię nazywamy kulą ziemnowodną. 6. Całey obszerności kuli ziemnowodney liczą Geografowie 9,281,910 mil kwadratowych. Z tych naywięcey zabiera woda, bo na ląd wypada tylko’ 3,096,000 m. k. toiest trochę więcey niż część trzecia. p. 3–4 <…> 3. Fizycznyny aprasza pawyrśźy źemys yr kunus atsyrądąćźius ąt jos. 4. Palytycznoji óżwer wayres dalis źemys par źmonis yszrastas, apraszidama szalis, sódieti ju rieda. Ta dalys Geograpyjys ipatingiausió ćźe bus cieló musó ówogas. 5. Stowiła (: Figura) źemys, sópłoksztintos byszki pri gału, ira apwali łosnaa kółka. O jogee pawyrśźie źemys sósyded ysz źemys yr undyns, todieł źemy wadynas kółkó źemundynyny. 6. Ciełos ertibys kółkas źemundynynys Źemraszitojee rokóu dewinis mylyjonus dó śźimtó asztóunes deszimtis wyinatukstąty, dewinis szimtus deszimti milu ketwyrtaynyniu. Lydźmó 9,281.910. – Ysz tu wysódaugieusee óżjém wądóu, ąt źemys teprigół tyktaa 3,096,000. milu ketwyrtaynyniu, tay ira: byszki daugesny neg tretioji dalys. p. 1–2 <…> 31. Nieodzowną pomocą do nauki Geografii są karty geograficzne czyli mappy, wyrażaiące nam różne części ziemi: nazwiska swe biorą od większey lub mnieyszey części ziemi, którą wystawiają. I tak karty uniwersalne zawierają dwa półkola ziemi: karty szczególne wystawiaią iednę główną część ziemi np. Azyą, lub Europę i t. d. Karty generalne obeymuią całe państwa np. Hiszpaniią lub inne. Topograficzne lub chorograficzne są wyobrażeniem powiatu, lub miasta. Są także Karty żeglarskie, na których oznaczone są morza, wyspy, skały, mielizny, i inne do wiadomości żeglarza potrzebne rzeczy. Karty podróżne czyli pocztowe, na których wytknięte są drogi i stacye pocztowe w iednym lub kilku kraiach. Na takowych kartach czyli mappach uważać potrzeba cztery główne strony, czyli okolice świata: Południe (meridies lub Sud) na dole, Północ (septentrio lub Nord) w górze, Wschód (oriens lub Est) po prawey, Zachód (occidens lub Ouest) po lewey ręce. Jeżeliby takowe okolice nie były oznaczone na kartach, wtenczas zwróćmy uwagę na igłę magnesową, czyli Rozetę wiatrów, na nich się znayduiącą; strona, ku którey koniec igły magnesowey iest zwrócony, będzie Północą: przeciwna tey strona Południem, z prawey ręki Wschód, a z lewey Zachód. 31. Neatskyramó paszałpó pri moksła Geograpyjys ira łaksztaa geograpiczny arba mappas, yszroźyjętys mums wayres dalis źemys: wardus sawa ym nóu dydesniosys ar maźesniosys dalyis źemys, kóryi yszstata. Yr teep łaksztaa ózdamynyijy óżwer dó póskólkió źemys: // źemys: łaksztaa ipatingyijy yszstata wyina binktoryny dali źemys: kaaptay Azyjy ar Europa, yr t. t. – Łaksztaa ógółnyijy apym ciełas ponistes kt. Iszpanyjy, ar kyta. – Łaksztaa Topograficznyney ar chorograficznyney ira pawiedó pawietas ar miesta. Ira teepogi Łaksztaa łaywynee (: źeglarskie.) kóriusy óżźęklintas (: ar paznoczitas) ira juras, sałas, óułas, seklymas, yr kyty pri źynios yrtojaus (: żeglarża) reekalingy dayktaa. – Łaksztaa pakeleywingyijy arba pacztawynee, kóriusy parodity ira kelee, yr stacyjys pacztynys wyinojy ar kelosy źemiesy. – Ąt tokees łaksztaas arba mapoms daboty reek ketóres binktorynes szalis, arba aplinkómus (: okolice) swieta. Pyitus (Południe meridies ar Sud) apacziojy. – Sziaury (: Połnoc, Septentrio ar Nord) auksztaa, wyrszóu. – Ritaa // Ritaa. (: Wschod. Oriens. ar Est.) ysz deśźynies szalyis. – Wakaraa. (Zachod. Occidens. ar Ouest) po kayrios rąkas. – Jeegó tokyi aplinkómaa nebut paznoczity ąt łaksztaas, tóukartó atkreepkem dabojyma ąt adatas magnesynys, arba ąt Rozetas wieju ąt jeys 9 p. 8–9 atsyrądączios: szalys, i kóryi gałs adatas magnesynys ira pastatits, bus śźiaury, priszinga tay szalys Pyitómis. Po deszynios rąkas Ritaa, o po kayrios Wakara. p. 11–13 ROZDZIAŁ I. EUROPA. §. 1. Położenie, granice i wielkość. Leży między 35–75° szerokości północney, a 6–88° długości wschodniey. Na zachód graniczy z morzem atlantyckiem : na południe z atlantyckiém, srzódziemném i czarném morzami; na wschód z archipelagiem, ciasniną dardanelską, z morzem Marmora, ciasniną carogrodzką, morzem czarnem, ciasniną Teodozyi, morzem azowskiem, rzeką Donem, górami uralskiemi i werchoturskiemi: na północ z morzem lodowatém północném. Powierzchnia iey wynosi 155,000 m. k. §. 2. Góry Pireneyskie między Hiszpanią i Francyą: Alpy między Francyą, Niemcami i Włochami: Apenińskie we Włoszech: Karpackie albo Tatry między Polską (t. i. Gallicyą Austryacką, Węgrami i ziemią Siedmiogrodzką: Wołchońskie czyli Wałdayskie, Uralskie i t. d. Naywyższa w Europie góra est Montblanc 14,793 stopy wysoka. Przylądki: Nordkap w norwegskiey Laponii, Matapan w Morei, St. Vincent w Portugalii, Finisterre w Hiszpanii. Wulkany czyli góry ogień wybuchające, Etna albo Gibel w Sycylii, Wezuwiiusz w król. neapolitańskiem, Hekla w Iślandyi. p. 10 <…> Atskiris 1. Europa §. 1. Pagóldims, robeźee yr dydóms. Eu-//Europa gół tarp 35° – 75°. ertibys śźiaurynys, o 6°–88° ylgibys riitynys. I wakarus róbeźyjes só juró atlandskyny. – I pyitus só atlandskyny tarpźemyny juromis: – I ritus só sałmary, pargniuzó dardanelskyny, só juró Marmora pargniużó Carogrodzkyny, juró jóudóujy, pargniużó Teodozyjys, juró azowskyny, ópy Donó, kałnaas uralskynees yr wierchoturskynees. – I śźiaury só juró ledyny pósiaunaktyny. Pawyrszie jos óżjém 155,000. milu ketwyrtaynyniu. §. 2. Kałnaa. Kałnaa Pireneyskyney tarp Iszpanyjys yr Prącyjos. Alpes tarp Prącyjos, Wokićźiu, yr Wałaku. Ape-// Apeninskyney Wałakusy: Karpackynee yr Tatras tarp szalyis Lęku (tay ira Gallicyjys Austryackynys), Węgru, yr źemys Siedmiogrodzkynys. – Wołchońskynee arba Wałdayskyney, Uralskyney, yr t. t. Wysóaukszćźiausis Europoo kałns ira Montblanc 14,793. kórpes aukszts. Priźemee: – Nordcap Norwegskyniee Laponyjoo: Matapan Moreoo. Sant. Vincent Portugalyjoo, – Finisterre Iszpanyjoo. Ógnakalney (: Wulkany arba kałnaa ógni yszdómątyijy:) Etna arba Gibel Sycylyjoo. – Wezuwyjusz karalistoo neapolitanskyniee. – Hekla Iszlandyjoo. p. 13–15 <...> Turcya azyatycka zawiera następne kraie: 1) Anadoli czyli Natoliią (Lewant dawnieysza Mała Azya), w którey Kiutachia rezydencya Baszy, Eskiudar albo Skutari, Ismir czyli Smyrna i t. d. Wyspa Cypr z MS. Maassa (Famagusta). 2) Soryią, Sorystan (Syrya), w którey Haleb czyli Aleppo rezydencya Baszy, Damaszek. Tu należy Tórkyje Azyanyny óżwer ateynąćźius kąpus: 1) Anadoli arba Natolijy (Lewants, senesnioji Maźoji Azyje) kório Kiutachia bóweyne Basza, Eskiudar arba Skutari, Ismir arba Smyrna, yr t. t. – Sała Cyprós só miestó staliićźynió Maassa (Famagusta). 2) Soryjy, Sorystan (: Syryje) kórioy Haleb arba Aleppo bóweyne Basza, – Damaszeks. – Ćźe priigół 16 dydjuujuuris atlantynis, dydjuuris waakarynis Etyopynis <...>, dydjuuris Azyjenynis 32 arba juura pyityny só aatakó Panama yr juuró Kalifornijys (PaIG 146–148). Taisymai vertime yra dvejopi. Vienuose Pabrėža rašosi pastabas, kilusias dėl teksto supratimo (žr. 6 pavyzdį) arba svarsto, kuris iš užrašomo leksinio dubleto narių būtų tinkamesnis (7–8 pavyzdžiai), plg.: (6) Królestwo Portugalskie. Graniczy na północ i wschód z Hiszpaniią, na południe i zachód z morzem atlantyckim, i ma rozległości 1656 mil kwadr, a ludności 3,683,000 m. Rzeki znacznieysze: Minho, Duero, Tog, Gwadiana (Gkz 26). → Karaliiste Portógalskyny. Róbeźyjes i śźiaury yr saulieteki so Hiszpanyjy, i pyitus yr wakarus só juró atlantyckyny: yr tór abładoos 1656 miiles ketwyrtaynynes: o swietingóma 3,683,000 giwentoju (ar wiryszku: nes lękyszkoo kningeliee padiets m. tór znoczity ar mieszkańców, ar męszczyzn.?) Ópis wayskesniosys: Minho, Duero, Tag, Gwadiana (PaIG 49). (7) V. Xięstwo Łukieskie ma 23 mile kwadr. 120000 mieszkańców, należy do Xiężney Maryi Ludwiki owdowiałey królowey Hetruryi, MS. Lucca nad rzeką Serchio (Gkz 33). → V. Kónygayksztiiste Łukieskyny: tór miilu ketwyrtaynyniu 23. yr 120,000. giweentoju, priigół prii Kónygayksztienys Maryjos Ludwikas apsynaszliejósys (: ar geriaus apnaaszlintos) karalienys Hetrurijos, Miests staliićźyynis Lucca ąt ópy Serchio (PaIG 62). (8) inne miasta są Kozienice, Solec nad Wisłą z zamkiem starożytnym (Gkz 24). → kyty miestaa ira Koźienice, Solec, ąt Wisłó só Raktó (: ar geriaus pyly) sendyinyny (PaIG 44–45). Kito tipo autoriniai intarpai teikia enciklopedinio (informacinio) pobūdžio pastabų, ir tuo pačiu parodo, ką Pabrėža tuo metu aiškinosi papildomai ir užsirašinėjo paraštėse, kad vėliau nekiltų abejonių jam pačiam, o gal ir būsimiems skaitytojams (ar klausytojams, jei žemaitiškasis nuorašas būtų buvęs rengiamas dėl geografijos pamokų). Vertime yra keturi, raidėmis (a), (: c :), (d), (e) 33 pažymėti intarpai, paraštėse aiškinantys sąvokas amtas, svaras sterlingų, diecezija, šakalas (žr. PaIG 89, 101, 103, 123) – šios informacinio pobūdžio pastabos 34 neturi lenkiško teksto atitikmens. Jos parodo Pabrėžos kruopštumą ir palyginus negausų jam neaiškių dalykų kiekį (plg. 2 lentelėje pateiktas Pabrėžos papildymų atkarpas). 32 Pabrėža greičiausiai tai irgi suvokė kaip wschodni Ocean czyli spokoyny (plg. Gkz 1828: 7, 19), kurį rankraščio pradžioje buvo įvardijęs dar ir didžiuoju saulėtekiniu ar rytiniu arba ramiuoju didjūriu, plg.: dydiji saulietekyni (ar) rityni) Dydjuri arba romóuji; ónt Dydjurió ritynió (PaIG 9, 34). 33 Šių pastabų eiliškumas PaIG nenuoseklus – pastabs, pažymėtos b raide, Pabrėžos rankraštyje nėra. 34 Dėmesį į tai, kad Pabrėža atskirai pateikia pastabą apie šakalus yra atkreipęs ir Skorupskas (2019: 29). 17 2 lentelė. Pabrėžos papildymai žemaitiškame Geografiia krótko zebrana vertime (keleto Gkz ir PaIG teksto atkarpų sugretinimas) Gkz 1828 PaIG Tu należy także 1) <...> 3) Dotychczas wielk. Xięstwa hask, amty: Alzenau, Amorbach, Miltenberg i Henbach. 4) Dotąd fuldayskie amty: Briückenau, Hammelburg, Weihers, 5) Część byłego fr. departamentu Mont-tonnere i niższego Renu, MS. Zweybrücken. p. 47 Ćźe priigół teypogi 1) <…> 3) Ligsziułayku dydios kónygayksztiistys haskynys amtaa: Alzenau, Amorbach, Miltenberg, yr Henbach. 4) Ligtoł fuldayskynee amtaa: (a): Brückenau, Hammelburg, Weihers. 5) Dalys bówósiojy francuzyny departamenta Monttonnere, yr źemojy Rena, miests staliićźynis Zweybrücken. (a) Amts (: Amt), ira kąps źemys, łosna musó Pawieta, tóris keleta Parakwyju. p. 88–89 Tu należy wyspa Anglesea, na którey bogata kopalnia miedzi, przynosząca do roku 3000000 funt. szterlingów. p. 53 Ćźe priigół sała Anglesea, ąt kóry naudinga kaasiba waary atnesząti par meta 300,000 swaru szterlingu (: c :) (: c :) Swars Szterlingu liigynas śźeśźyms róblems sydabrynems. p. 101 Podział. I. Królestwo Duńskie, wyiąwszy Xstwa, dzieli się na dyecezye, iakoto: <...>. p. 55 Dalmibe. I. Karaliiste Danyjyny, yszjémós kónygaysztiistes, dalyjes i Diecezyjes, (d) kayp tay: <...>. (: d :) Dijecezyje cze tóu pati znooczyi, kóu Prawincyje. p. 103 §. 4. Arabiia. <...> Płody tego krain są: naylepsze konie, dzikie osły, wielbłądy, bawoły, owce, lwy, tygrysy, szakale i t. d., ryz, manna, cukier, IV. Arabyje. <...> Waysee too kąpa ira: wysógeriausy arklee. – medynyijy asyłaa, Werbludaa, Bawoołaa, Awis, Lawaa, Tygrysaa, Szakaale, (e), yr t. t. Riiźee, Manna, Cókrós, Wins, 18 wino, bawełna, kawa, mirha, aloes, kadzidło, sól, żelazo, ołów i różne kamienie. p. 65–66 bowelny, kawa, mirra, Alisós (: aloes) kodiła, dróska, gelźys, szwęns, yr wayry akmenis. (e) Szakaalis ira keystys wyłka, wadynams łotiinyszkay pagał Linneusza Canis aureus, płauka gełtonaa raudona, par dyina kawojes gyriosy arba tarp kałnu, bet naktymis strosznas yszkadas dara. p. 121, 122–123 Tekstų gretinimas atskleidė ir du nedidelės apimties intarpus, susijusius su Pabrėžos žemaitiškumo ir pilietiškumo nuostatomis. Europos kalbos Gkz aprašomos išskiriant 11 pagrindinių kalbų grupių. Į 9-ą kalbų grupę patenka latvių ir lietuvių kalbos, plg. §. 10. Języków głównych liczą iedenascie: <...> 9) Łotewski i Litewski <...> (Gkz 1828: 12). Pabrėža sukeičia latvių ir lietuvių kalbas vietomis, o prieš jas dar papildomai įrašo, kad tarp šių Lyiżówiu yra dar ir Źemaytynis ‘žemaičių kalba’, plg.: §. 10. Lyiżówee. Lyiżówiu binktoryniu rokóu wyinóulyka. <...> 9.) Źemaytynis, Lyitówynis, yr Łatwyszkasis. <...> (PaIG 19–20) (pilnas citatų pateiktis žr. 3 lentelėje). Rusijos, vertime vadinamos Ciesoryje Roʃsyiskyny, ordinų sąrašą Pabrėža papildo dviem populiariais Lenkų karalystės garbės ženklais, kurie Gkz ir PaIG nurodomi tolimesniame knygos skyriuje Królestwo Polskie → Karaliste Lękyszkoji – tai Baltojo Erelio ir šv. Stanislovo ordinai, buvę ir Abiejų Tautų Respublikos apdovanojimais (plg. 3 lentelėje pateiktas citatas iš Gkz 1828: 16, 24 ir PaIG 27, 44). 3 lentelė. Intarpai Geografiia krótko zebrana vertime, rodantys Pabrėžos žemaitiškumo ir pilietiškumo nuostatas Gkz 1828 (1826) PaIG §. 10. Języków głównych liczą iedenascie: 1) biskayski, 2) Szkockoirycki (celtogaulski), 3) Cymbryyski, 4) fiński, 5) grecki, 6) łaciński, z którego poszły: włoski, hiszpański, francuzki i inne: 7) Arnautycki czyli Albański, 8) Germański w Niemczech z dyalektami angielskim, duń skim, szwedzkim, hollenderskim i t. d. 9) Łotewski i Litewski, 10) Słowiański nayob- §. 10. Lyiżówee. Lyiżówiu binktoryniu rokóu wyinóulyka. 1.) Biskayskynis. – 2.) Szkockoiryckynis (celtogaulskynis). – 3.) Cymnbryiskynis. – 4.) Finskynis. – 5.) Grekynis. – 6.) Łotinyszkasis, ysz kório paejy: wałakyszkasis, hiszpanskynis, prącuzynis, yr kyty. – 7.) Arnauckynis arba Albanskynis. – 8.) Germanskynis Wokicziusy só keystymis angelskynió, dun- 19 szernieyszy ze wszystkich: głównieysze dyalekty iego są: Rossyyski, Polski, Czeski i t. d. 11) Turecko-tatarski w Turcyi, Krymie i t. d. a prócz tych Żydowski i Cygański. p. 12 skynió, źwiedynió, holenderskynió, yr. t. t. – 9.) Źemaytynis, Lyitówynis, yr Łatwyszkasis. – 10. Słowianskynis, wysóerćźiausis óż wysus: binktoringesniosys jo keystis ira: Roʃsyiskasis, Lękyszkasis, Czeskasis, yr t. t. – 11.) Tórkyszkaa-tatarynis Tórcyjoo, Krymy yr t. t. – apar tu Źidyszkasis, yr Cygonyszkasis. p. 19–20 Cesarstwo rossyyshie. <...> Herb państwa. Orzeł czarny dwóygłowy ze dwiema koronami w polu złotem. Ordery. Św. Andrzeia, św. Katarzyny, św. Włodzimierza, św. Alexandra newskiego, św. Anny i św. Jerzego. p. 14–16 Ciesoryje Roʃsyiskyny. <…> Źimie ponistys. Erelis jóudasis dwygalwis só dwym karunym łauky auksa. Źękłaa. (: Ordery). Szwęta Ęndriejaus, Szw. Kotrinys, Szw. Władimira, Szw. Alexędras newskyny, Szw. Onos, yr Szwęta Jórgy, Szw. Stanisłowa, Erely bałtojy, yr t. t. p. 23–27 §. 2. Królestwo Polskie. <...> Herb Królestwa Orzeł biały w polu czerwonem, na piersiach orła czarnego dwóygłowego. Ordery. Orła białego, sw. Stanisława na 4 klassy podzielony, tudzież krzyż woyskowy za zasługi woienne dawany, dzielący się na trzy klassy. p. 22–24 Karaliste Lękyszkoji. <...> Źiimie karalistys (: Herb.) Ereelis bałtasis ruumiee raudoonoo ąt kruutyny ereely jóudoojy dwygaalwy. Źękłaa. Ereely bałtojy, – Szwęta Stąnsłowa i keetóres atmaynas padalits, teepogi Kriiźiós karionynis óż zasługas (: ar Nóupełnus) karionynius dawyniejems, pasydalyjis i tris atmaynas. p. 40–44 IŠVADOS Išlikusio antraštinio lapo neturintis 166 puslapių Pabrėžos rankraštis, prasidedantis žodžiais Iźęgis Geograpyje, teikia žemaitišką XIX a. I pusėje Vilniuje Zawadzkio spaustuvėje ne kartą išleisto Szacfajerio geografijos vadovėlio vertimą. Sisteminis žemaitiško rankraščio 20 teksto gretinimas su skirtingų Szacfajerio vadovėlio versijų – Geografia początkowa (1817; 1818b) ir Geografiia krótko zebrana (1825; 1826; 1828) – tekstais rodo Pabrėžos vertimo šaltiniu buvus vėlesniąją versiją, leistą pavadinimu Geografiia krótko zebrana. Labiausiai tikėtina, kad Pabrėža savo rankraštyje Iźęgis Geograpyje žemaitiškai surašė 1828 m. arba bibliografijos sąvaduose minimo, bet kol kas nerasto, kelis nuspėjamus pakeitimus galėjusio turėti 1832 m. leidimo Geografiia krótko zebrana tekstą. Pabrėžos vertime esantys keli neatitikimai 1828 m. Gkz leidimui leidžia numanyti, kad 1832 m. leidime būtų kitaip surašyti kai kurie istoriniai (pavyzdžiui, 1831 m. popiežiumi tapusio Grigaliaus XVI-ojo įvardijimas) ar geografiniai duomenys (pavyzdžiui, ištaisyta ocean atlantycki paminėjimo vietoj ocean Spokojny, kurį Pabrėža vadina dydjuuriu Azyjenyniu arba dydžiuoju saulietekyni (ar) rityniu, klaida). PaIG sugretinimas su Geografiia krótko zebrana tekstu patvirtina ankstesnių tyrėjų – Subačiaus (1996: 42) ir Gedrimo (2003: 119, 132) – nuomonę, kad Pabrėžos rankraštis Iźęgis Geograpyje sukurtas XIX a. 4-o dešimtmečio pradžioje. Vertimas gana pažodinis, nes Pabrėžai reikėjo susikurti naują terminiją, o ir enciklopedinis Geografiia krótko zebrana teksto pobūdis reikalavo tikslumo verčiant. Pabrėža buvo atidus, retai klydo, taisė netikslumus, gerino teksto pateikimą. Vertimo sugretinimas su originalu rodo keletą autorinio Pabrėžos teksto intarpų. Jie trejopo pobūdžio: tai informacinės pastabos apie kelis žodžius (amtas, diecezija, svaras sterlingų, šakalas) bei kitaip suprantamo tautinio – žemaitiškojo – identiteto (verčiant Europos kalbų sąrašą papildomai įrašoma žemaičių kalba) ir pilietinio identiteto (Ciesoryjes Roʃsyiskynys ‘Rusijos Ciesorystės’ apdovanojimų sąrašas papildomas dviem to meto Lenkų karalystės apdovanojimais – Baltojo Erelio ir šv. Stanislovo ordinais, buvusiais Abiejų Tautų Respublikos garbės ženklais) nuostatų deklaravimas. Nustatyta rankraščio Iźęgis Geograpyje sąsaja su vertimo šaltiniu buvusia Geografiia krótko zebrana teikia naujų žinių apie žemaitiškos ir lietuviškos pedagogikos tendencijas XIX a. III–IV dešimtmečiais ir atveria naujų galimybių to laikotarpio Pabrėžos leksikos, rašybos ir terminijos nagrinėjimui. ŠALTINIAI Gkz 1825: [Szacfajer Walenty, par.] Geografiia krótko zebrana podług ostatnich traktatów ułożona [Geography Briefly Collected and Arranged According to the Latest Treatises], nanowo przejrzana i poprawiona przez W. Szacfaiera, Wilno: Józef Zawadzki własnym nakładem. Gkz 1826: [Szacfajer Walenty, par.] Geografiia krótko zebrana podług ostatnich traktatów ułożona [Geography Briefly Collected and Arranged According to the Latest Treatises], nanowo przejrzana i poprawiona przez W. Szacfaiera, Wilno: Józef Zawadzki własnym nakładem. Prieiga internete: https://polona.pl/itemview/50689e75-d0b5-4592-b80f-f61dfe6960aa. 21 Gkz 1828: [Szacfajer Walenty, par.] Geografiia krótko zebrana podług ostatnich traktatów ułożona [Geography Briefly Collected and Arranged According to the Latest Treatises], nanowo przejrzana i poprawiona przez W. Szacfaiera, Wilno: Józef Zawadzki własnym nakładem. Prieiga internete: https://polona.pl/itemview/0acbdd8e-11a4-4839-9ee8-39041e14228d. Gkz 1845: [Szacfajer Walenty, par.] Walentego Szacfajera Geografia krótko zebrana [Walenty Szacfajer’s Geography Briefly Collected], wydanie nowe, podług ostatnich traktatów ułożone, przejrzane i poprawione, Wilno: Nakładem i drukiem Józefa Zawadzkiego. Prieiga internete: https://rcin.org.pl/dlibra/publication/89874/edition/69163. Gp 1811: S[zacfajer] W[alenty] 21811, {Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi podług ostatnich traktatów ułożona i powiększona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treatises], przez W... S..., wyd. 2., Wilno 1811 Zawadzki}. Prieiga internete: https://polona.pl/preview/feca5d42-9ba1-4bb6-a1b8-497af3130465. Gp 1817: S[zacfajer] W[alenty] (3)1817: Geografia początkowa dla pozytku uczącey się młodzi, podług ostatnich traktatow ułozona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treatises], wydanie trzecie, znacznie przerobione i poprawione, przez W... S... w Wilnie nakładem. i drukiem J. Zawadzkiego. w Wilnie i Warszawie. w Xięgarniach tegoż. Gp 1818a: S[zacfajer] W[alenty] 31818: Geografia początkowa dla póżytku uczącéy się młodzi, podług ostatnich traktatów ułożona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treatises], wydanie trzecie, znacznie przerobione i poprawione przez W... S... w Krakowie, w drukarni akademickiéy 1818. Gp 1818b: S[zacfajer] W[alenty] 41818: Geografia początkowa dla pożytku uczącey się młodzi, podług ostatnich traktatów ułożona [Introductory Geography for the Benefit of Young Learners, Arranged and Expanded According to the Latest Treatises], wydanie czwarte nanowo przeyrzane i poprawione przez W... S..., w Wilnie nakładem i drukiem Józ. Zawadzkiego, w Wilnie i Warszawie. w Xięgarniach tegoż 1818. Prieiga internete: https://polona.pl/item-view/3c74fd18-fdc3-4be7-a679-12c5783ea184. PaIG: [Pabrėža Jurgis, XVIII a. II ketvirtis] 2019: Iźęgis Geograpyje [Introduction to Geography] (: Źemiuraszts) <...>] [Introduction to Geography], 166 p., rankraštis saugomas Vrublevskių bibliotekoje, F9-3361, faksimilę žr. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (perrašą žr. p. 65–230). LITERATŪRA Echard Laurence, par., 1782: Dykcyonarzyk Geograficzny Czyli Opisanie Krolestw, Prowincyi, Miast, Biskupstw, Xięstw, Hrabstw, Margrabstw, Portow, Fortec y innych mieysc 22 znacznieyszych w czterech częściach świata <...> [Geographical Dictionary, or Description of Kingdoms, Provinces, Cities, Bishoprics, Principalities, Counties, Margraviates, Ports, Fortresses, and other places of importance in the four parts of the world] 1, Warszawa: Drukarnia Piotra Dufoura. Estreicher Karol 1878: Bibliografia polska XIX stólecia [Lata 1800–1881] [Polish Bibliography of the 19th Century [Years 1800–1881]] 4: R–U, Kraków: Drukarnia uniwersytetu Jagiellońskiego. Gedrimas Robertas 2003: J. A. Pabrėžos geografijos vadovėlio terminai [Terminology of J. A. Pabrėža’s Geography Textbook]. – Terminologija 10, 117–134. Gidžiūnas Viktoras 1994: Jurgis Ambraziejus Pabrėža, Vilnius, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Kažukauskaitė Ona, Šepetytė Rita, par., 2009: Jurgis Ambraziejus Pabrėža Taislius augyminis I-223 [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Taislius augyminis” I-223], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kišūnienė Nijolė 1972: J. Pabrėžos bibliografija [Bibliography of J. Pabrėža]. – Jurgis Pabrėža (1771–1849), Vilnius: Mintis, 95–114. Pacevičius Arvydas, Raudytė Nijolė 2023: Žemaičių daktaras Faustas. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, raida ir paveldas [Samogitian Doctor Faustus. The Origin, Development and Heritage of the Jurgis Ambraziejus Pabrėža Library], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. PSB: Polski słownik biograficzny [The Polish Biographical Dictionary] 46(3), sąs. 190: Syska Józef – Szafraniec Sykstus, Warszawa, Kraków: Polska Akademia Nauk, 2009. Skorupskas Ričardas 2019: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija (J. A. Pabrėžos veikalo „Geograpyje“ apžvalga-analizė) [The Geography of Jurgis Ambraziejus Pabrėža (Review-analysis of J. A. Pabrėža’s Work in “Geography”)]. – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–36. Subačius Giedrius 1996: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s Samogitian Language]. – Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 8: Asmuo tarp tautos ir valstybės, 10–113. Šepetytė Rita 2019: Pratarmė. Rankraščio kalbos ypatybės [Features of the Manuscript’s Language]. – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 7–8, 37–50. Šepetytė Rita 2020: Pratarmė. „Pamokslų vairingose materijose“ kalbos ypatybės. Rankraščio aprašas [Preface. Features of the Language of “Sermons on Various Matters”. Description of the Manuscript]. – Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambroziejaus Pabrėžos, par. R. Šepetytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 7–8, 36– 61, 791–798. 23 Šepetytė Rita, par., 2014: Jurgis Ambraziejus Pabrėža Taislius augyminis 224–776 [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Taislius augyminis” 224–776], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šepetytė Rita, par., 2015: Jurgis Ambraziejus Pabrėža Taislius augyminis 777–980 [Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Taislius augyminis” 777–980], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šepetytė Rita, par., 2019: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos geografija [Geography of Jurgis Ambraziejus Pabrėža], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šepetytė Rita, par., 2020: Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambroziejaus Pabrėžos [Sermons on Various Subjects, by Ambraziejus Pabrėža], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Šilinskaitė Simona 2010: Lietuviškos geografijos terminijos raidos aspektai Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografyje“: magistro darbas [Aspects of the Development of Lithuanian Geographical Terminology in Jurgis Ambraziejus Pabrėža’s “Geography”: Master’s Thesis], Vilniaus pedagoginis universitetas. Prieiga internete: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/3da5c198-f387-4d8f-96119c7db6f34fc4/content. Tarvydas Juozas 1972: J. Pabrėža – pirmojo lietuviško geografijos vadovėlio autorius [J. Pabrėža – Author of the first Lithuanian Geography Textbook]. – Jurgis Pabrėža (1771–1849), Vilnius: Mintis, 55–62. Wieczorek Agnieszka 2011: Kształcenie i wychowanie w szkołach powiatowych misjonarzy prowincji litewskiej na przełomie XVIII i XIX wieku [Education and Upbringing of Missionaries of the Lithuanian Province in District Schools at the Turn of the 18th and 19th Centuries]. – Klio – Czasopismo Poświęcone Dziejom Polski i Powszechnym 16(1), 43–76. Prieiga internete: https://apcz.umk.pl/KLIO/article/view/KLIO.2011.003/1096. Zawadzki Józef 1812: Geografiia powszechna, zawieraiąca krótkie opisanie stanu politycznego 5 części świata, z ostatniemi odmianami, jakie nastąpiły do r. 1812, z przydatkiem na końcu regestru imion właściwych [Universal Geography, Containing a Short Description of the Political State of 5 Parts of the World, with the Latest Changes that Occurred up to 1812, with an Appendix at the end of the Register of Proper Names], edycyia nowa poprawna, Wilno: Józef Zawadzki. Prieiga internete: https://polona.pl/preview/9e7f15d1-87b7-4f88-8ccb-3103a6400700.