Slaviškos kilmės daiktavardžių morfologinės integracijos tendencijos K. Sirvydo Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum

Acta Linguistica Lithuanica 2026, t. 94, p. 1–13 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2669-218X (elektroninis / online) Copyright © 2026 Anželika Smetonienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2025-05-14. Accepted: / Priimta: 2026-06-12. 1 SLAVIŠKOS KILMĖS DAIKTAVARDŽIŲ MORFOLOGINĖS INTEGRACIJOS TENDENCIJOS K. SIRVYDO PROMPTUARIUM DICTIONUM POLONICARUM, LATINARUM ET LITUANICARUM Patterns of Morphological Integration of Slavic Loan Nouns in K. Sirvydas’s Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas E-paštas: anž[email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-0352-884X Mokslinių tyrimų kryptis: morfologija. https://doi.org/10.35321/all94-09 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Straipsnyje tiriama Konstantino Sirvydo 1620 m. žodyne Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum vartojamų slavizmų daiktavardžių morfologinė integracija į lietuvių kalbą, ryšys tarp slavų kalbų žodžių baigmenų bei giminės ir lietuvių kalbos kamienų, į kuriuos slavizmai buvo integruoti. Siekiant šio tikslo, iš tiriamo žodyno buvo išrinkti visi slaviškos šaknies žodžiai, atskirti hibridai, nustatyti slavizmų kamienai ir žodžių reikšmės. Atitinkamo laikotarpio slavų kalbų žodynuose ieškota slavizmų atitikmenų ir palyginus lietuvių bei slavų kalbų duomenis nustatyti slavizmų integravimo į lietuvių kalbos morfologinę sistemą dėsningumai K. Sirvydo 1620 m. žodyne. ESMINIAI ŽODŽIAI: Sirvydo žodynas, slavizmai, morfologinė integracija, slavų kalbos. ABSTRACT The article examines the morphological integration into the Lithuanian language of Slavic loan nouns in the dictionary Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum (1620) by Konstantinas Sirvydas, as well as the relationship between the endings and gender of words in Slavic languages and the Lithuanian stems, into which Slavic loanwords were integrated. To achieve this goal, all Slavic-origin words were selected from the dictionary, hybrids were excluded, and the stems and meanings of the Slavic loanwords were identified. Equivalents of the loanwords were sought in dictionaries of Slavic languages of the relevant period, and by comparing Lithuanian and Slavic linguistic data, the patterns of the integration of Slavic loanwords into the Lithuanian morphological system in K. Sirvydas’ 1620 dictionary were established. KEYWORDS: Sirvydas’ dictionary, Slavic loanwords, morphological integration, Slavic languages. ĮVADAS Nors lietuvių kalbos slavizmai pradėti tyrinėti dar XIX a., o vėlesniuose darbuose nemažai dėmesio skiriama slavizmų kilmei ir skolinių garsų atliepimams lietuvių kalboje nustatyti (Skardžius 1931; Būga 1958; Pokorny 1959; Fraenkel 1962; Palionis 1967; Urbutis 1992; 1993; Zinkevičius 2002; Smoczyński 2026) arba senųjų raštų skolintinei leksikai apskritai (Lebedys 1977; Zinkevičius 1968; 1988; Siaurukienė 1987; Sabaliauskas 1990; 2 Čepienė 2013; Vasiliauskienė 2022), K. Sirvydo žodyno Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum (SPr) slavizmų daiktavardžių integracija į lietuvių kalbą dar menkai tyrinėta. Apskritai skolintų daiktavardžių morfologinei integracijai skirtų darbų yra nedaug (Valeckienė 1967; Laučiūtė 2007; Rudzinskas 2011a; 2011b; Smetonienė 2019; 2022). Bene plačiausiai slavizmų morfologinę integraciją aptarė Božena Voitkevič (2010). Jos teigimu, remiantis kalba donore galima paaiškinti, kodėl skolinys patenka į vieną ar kitą kamieną, šią mintį ji apibendrina schema: slavų -C → slavizmų -as (vyr. g.); slavų (br.) -C, (lenk.) -C → slavizmų -is, -ius (vyr. g.) (Voitkevič 2010: 248). K. Sirvydo žodynuose, palyginti su kita XVI ir XVII a. LDK raštija lietuvių kalba, yra nemažai „to meto šnekamosios kalbos žodžių“ (Pakalka 1997: 24), nes jis iš kitų raštų išsiskiria savo tematika, tad tai itin vertingas šaltinis XVII a. lietuvių kalbos reiškiniams tirti. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti, kaip SPr slavizmai daiktavardžiai pasiskirsto po lietuvių kalbos kamienus. Siekiant tikslo iš SPr išrinkti visi žodžiai, turintys skolintą šaknį, jie išanalizuoti morfologiškai ir etimologiškai, kad būtų atskirti slavizmai nuo hibridų, vėliau slavizmai daiktavardžiai suskirstyti pagal kamienus, kad būtų galima nustatyti, kaip SPr atsispindi slavizmų integracijos į lietuvių kalbos morfologinę sistemą dėsningumai. Iš viso iš SPr išrinkti 322 nepasikartojantys slavizmai daiktavardžiai. Galimų slavizmų atitikmenų buvo ieškoma tinkamo laikotarpio slavų kalbų žodynuose. Atitikmenimis vadinami žodžiai, kurie potencialiai galėtų būti laikomi skolinio šaltiniais dėl šaknies ir reikšmių. Dėl glaustumo šalia žodžių pateikiamos tik SPr vartojamo reikšmės; nurodoma, kai jos įtrauktos į LKŽe. Šio straipsnio objektas yra slavizmai, todėl atsiribota nuo tarptautinių žodžių ir hibridų. Pagrindinis skirtumas tarp slavizmų (t. y. skolinių, atėjusių iš kaimyninių slavų kalbų) ir tarptautinių žodžių yra skolinio šaltinis: tarptautinių žodžių šaltiniu laikoma kalba, iš kurios žodis paplito pasaulio kalbose, o slavizmų atveju – ta kalba, iš kurios žodis perimtas tiesiogiai. Pavyzdžiui, jeigu vokiečių kalbos žodis į lietuvių kalbą atėjo per lenkų kalbą, jis laikomas polonizmu, bet ne germanizmu. O hibridai turi ir lietuvių kalbos, ir skolintų morfemų. Skoliniai vardažodžiai, integruoti į lietuvių kalbą, nėra hibridai, nes jų galūnė atlieka tik gramatinę funkciją (Keinys 1984: 115). Be to, nėra būtins sąlygos hibridui atsirasti – pamatinio žodžio (ten pat: 114). Vis dėlto SPr esama ir nemažai hibridų, dažniausiai tai žodžiai, turintys skolintą šaknį, bet savakilmę priesagą, arba dūriniai, kurių vienas dėmuo – svetimos kilmės. Į analizę neįtraukti tokie žodžiai kaip abrūsėlis 163, alvenykėlis 65, karalėlius 64, karaliūnas 64, karčiamystė 52, lojėjas 163, lojikas 57, mašnapjovys 161 ir pan. SPR SLAVIZMŲ KAMIENAI Kad svetimos kilmės žodžiai būtų integruoti į lietuvių kalbą, būtina ne tik fonetinė substitucija. Pasiskolinti vardažodžiai turi būti ir įtraukti į lietuvių kalbos linksniavimo sistemą, priskirti vienai ar kitai giminei. SPr slavizmai daiktavardžiai yra pasiskirstę po devynis kamienus: , i, ii, , i, iu, u, i, . Šiame K. Sirvydo žodyne nepasitaikė ir šiandien neproduktyvaus priebalsinio kamieno slavizmų.  kamienas. Daugiausiai SPr slavizmų priklauso  kamienui – 134: abrazas 102 ‘paveikslas (ppr. šventųjų)’ LKŽe; abrūsas 154 ‘rankšluostis, skarinis’ LKŽe; advernykas 109 ‘durų sargas’ LKŽe; akrūtas 112 ‘laivas, garlaivis’ LKŽe; alubnykas 37 ‘karvelidė’; alvenykas 65 ‘indelis, vartojamas rankoms mazgoti (apsilieti)’ LKŽe; anūkas 195 ‘vaikų vaikas’ LKŽe; apražnykas 54 ‘prekymetis’; artas 115 ‘senovės pinigas’ LKŽe; asetras 147 ‘eršketas’ LKŽe; bajoras 168 ‘privilegijuotas žemvaldys, ppr. vidutinis dvarininkas; privilegijuotos kilmės žmogus, šlėkta’ LKŽe; botagas 60 ‘įnagis gyvuliams varyti, rimbas’ LKŽe; chvoldas 30 ‘klostė’; čebatas 167 ‘ilgas aulinis batas’ LKŽe; čėraunykas 40 ‘burtininkas’ LKŽe; česnakas 18 ‘aštraus kvapo daržovė’ LKŽe; četvergas 19 ‘ketvirtadienis’ LKŽe; čiepas 178 ‘šakelė, atauga, kuria skiepijamas kitas augalas, skiepas, įskiepis’ LKŽe; čiobras 16 ‘lūpažiedžių šeimos kvapus, smulkiais žiedais augalas’ LKŽe; funtas 32 ‘svaras’ LKŽe; furmonas 32 ‘vežikas, važmininkas’ 3 LKŽe; grabas 182 ‘karstas; kapas’ LKŽe; grybas 40 ‘organizmas, ppr. išauginantis kotą ir kepurėlę, kremblys’ LKŽe; griekas 158 ‘nuodėmė’ LKŽe; gvaltas 40 ‘prievarta, priespauda’ LKŽe; herbas 32 ‘valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose’ LKŽe; heretikas 50 ‘erezijos šalininkas, klaidatikis’ LKŽe; hetmanas 32 ‘vyriausias kariuomenės vadas Lietuvos–Lenkijos valstybėje (XVI–XVIII amž.)’ LKŽe; jermėkas 35 ‘apatinis moteriškas drabužis’ LKŽe; jubileušas 81 ‘jubiliejus’ LKŽe; kalpokas 59 ‘tokia veltinė kepurė’ LKŽe; kamarnykas 59 ‘vyriausias kunigaikščio dvaro prievaizdas; dešimtininkas; šiaip koks aukštesnis valdininkas’ LKŽe; kapeniekas 60 ‘toks viršutinis drabužis’ LKŽe; kaptonas 50 ‘žieminis švarkas, vatinukas’ LKŽe; karosas 51 ‘kaulingoji atvirapūslė karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis, krakė, krekė’ LKŽe; kauras 57 ‘patiesalas, užtiesalas, kilimas’ LKŽe; kazokas 62 ‘lengvai ginkluotas raitelis’ LKŽe; kažemiekas 33 ‘odų dirbėjas, odminys, odininkas, odžius’ LKŽe; kilepas 17 ‘senoviškas ginklas – kirvukas ir plaktukas ant ilgo koto’ LKŽe; kilupas 54 ‘įrankis’; klumkas 181 ‘ryšulys, nešulys, pakas’ LKŽe; kolytinykas 50 ‘senoviškų piniginių dirbėjas ar pardavėjas’ LKŽe; koplūnas 51 ‘kastruotas gaidys’ LKŽe ir t. t. Perimant skolinį iš slavų kalbų ir įtraukiant jį į lietuvių kalbos sistemą, paprastai išlaikoma jo giminė (Voitkevič 2010: 248). Daugumos SPr slavizmų, turinčių  kamieną, atitikmenys kalbose donorėse irgi priklauso vyriškai giminei, be to, turi kietą baigmenį, pavyzdžiui, grabas (< sen. rus. гробъ 1. ‘яма; место погребения, могила’; 2. ‘гроб, гробница’ (SRJA IV 137); rusėnų гробъ 1. ‘магільны склеп, грабніца, яма’; 2. ‘магільны узгорак, магіла’; 3. ‘труна’ (HSBM VII 164); lenk. grob ‘miejsce, w którym chowa się zmarłego, mogiła, nagrobek, sarkofag, grobowiec’ (SPol VIII 119)); levas 72 (< sen. rus. левъ, львъ ‘лев’ (SRJA VIII 183); rusėnų левъ ‘леў’ (HSBM XVI 316); lenk. lew ‘zool. Felis leo’ (SPol XII 162)); majestotas 76 (< sen. rus. маестатъ ‘величие, величество’ (SRJA IX 7); rusėnų маестатъ ‘велічнасць, усемагутнасць; слава, хвала’ (HSBM XVII 216); lenk. majestat ‘godność władzy’ (SPol XIII 34)); svietas 177 (< sen. rus. свѣтъ ‘земля, вселенная, все страны; мир, мироздание’ (SRJA XXIII 134); rusėnų светъ, свитъ ‘зямны шар; зямля з усім, што на ёй існуе’ (HSBM XXXI 113); lenk. świat ‘ziemia jako miejsce przebywania ludzi wraz ze wszystkim, co się na niej znajduje, też otaczający ją wszechświat’ (SS IX 48)); sūdas 162 (< sen. rus. судъ ‘осуждение, кара’ (MSDJA III 603); rusėnų судъ ‘пастанова суда, прысуд’ (HSBM XXXIII 51 dar vieni) ir t. t. Slavų kalbos, kitaip nei lietuvių, iki šiol yra išlaikiusios bevardę giminę, tad jeigu perimamas tokios giminės daiktavardis, šiandien jis gauna moteriškąsias  kamieno galūnes tikriausiai dėl balsių o ir a fonetinio gretumo (Girdenis 2001: 385). Vis dėlto iki Leskieno dėsnio, t. y. XIII–XIV a., lietuvių kalba taip pat turėjo bevardę giminę ir tik įvykus šiam dėsniui iki jo pasiskolinti slavų kalbų bevardės giminės daiktavardžiai kartu su lietuvių kalbos veldiniais perėjo į vyrišką giminę ir pateko į  kamieno paradigmą (ten pat: 385). SPr tokių daiktavardžių, kurie priklauso  kamienui ir jų atitikmenys slavų kalbose yra bevardės giminės, yra palyginti nemažai. Šie slavizmai pasiskolinti iš rytų slavų kalbų: bliūdas 81 ‘dubuo; į jį telpantis kiekis’ LKŽe (< sen. rus. блюдо ‘блюдо’ (SRJA I 247); rusėnų блюдо ‘талерка’ (HSBM II 74)); čereslas 183 ‘ryšulys, diržas pinigams, piniginė’ LKŽe (< sen. rus. чересла (множ.) ‘поясница’ (MSDJA III 1501); rusėnų чересло ‘скураны пояс для грошай і іншых каштоўных рэчаў’ (HSBM XXXVI 36)); kodylas 50 ‘gelsva kvepianti derva, vartojama ppr. bažnytinėse apeigose smilkalams’ LKŽe (< sen. rus. кадило ‘благовонное вещество, фимиам, курящийся ладан’ (SRJA VII 12); rusėnų кадило ‘пахучае рэчыва для абкурвання ў час набажэнства’ (HSBM XIV 216)); krapylas 65 ‘šluotelė kam šlakstyti, šlakstyklė’ LKŽe (< rusėnų крoпило ‘крапіла’ (HSBM XVI 172)); pėtnas 10 ‘dėmė, žymė’ LKŽe (< sen. rus. пятно ‘пятно’ (SRJA XXI 98); rusėnų пятно, пeтно, пятмо ‘знак, прыкмета’ (HSBM XXIX 418)); remeslas 161 ‘amatas’ LKŽe (< sen. rus. ремесло ‘искусство, уменье, ремесло’ (SRJA XXII 143); rusėnų ремесло ‘заняток, прафесія’ (HSBM XXX 69)); viedras 192 ‘kibiras’ LKŽe (< sen. rus. ведро ‘ведро’ (SRJA II 49); rusėnų ведро ‘вядро’ (HSBM III 61)); vynas 194 ‘alkoholinis gėrimas, daromas iš vynuogių, 4 įvairių vaisių sulčių’ LKŽe (< sen. rus. вино ‘вино’ (SRJA II 182); rusėnų вино ‘віно’ (HSBM III 281)). SPr yra ir senesnio klodo skolinių, į lietuvių kalbą atkeliavusių dar iki išnykstant redukuotiesiems balsiams slavų kalbose: asilas 115 ‘panašus į arklį naminis gyvulys’ LKŽe (< sen. rus. оселъ, осьлъ ‘осел’ (SRJA XIII 84); pulkas 15 ‘kariuomenės dalinys’ LKŽe (< sen. rus. пълкъ, полк ‘воинское подразделение, полк’ (SRJA XVI 220)). Iš visų  kamieno SPr daiktavardžių slavizmų išsiskiria blėkai 31 ‘viduriai, žarnos; valgis iš jų’ LKŽe ir čėrai ‘burtai’ LKŽe. Pastarojo atitikmenys slavų kalbose yra dauginiai daiktavardžiai arba bent jau jie vartojami paprastai tik daugiskaita: sen. rus. чаръ (постоянно во множ. ч.) ‘чародѣйство, колдовство’ (MSDJA III 1474), rusėnų чары, чари ‘чары, чараўніцтва, вядзьмарства’ (HSBM XXXVI 279), lenk. czar, czary ‘zjawisko nadprzyrodzone o charakterze demonicznym; gusła, sztuki magiczne, wróżenie’ (žodyne pažymėta, kad iš 148 užrašymų tik 1 yra vienaskaita) (SPol IV 6). LKŽe šis daiktavardis irgi pateikiamas kaip dauginis. Prie slavizmo blėkas, nors nurodyta, kad vienaskaita yra vartojama Frydricho Kuršaičio žodyne, LKŽe yra pateikiama nuoroda į įprastesnį dauginį blėkai. Tai yra skolinys iš lenkų kalbos, kurioje slavizmo atitikmuo – lenk. flak ‘kiszka, jelito, wnętrzności, żołądek u zwierząt przeżuwających, gorszy gatunek mięsa, ochłap’ (SPol VII 77), šis daiktavardis lenkų kalboje turi vienaskaitą ir daugiskaitą, nors, vėlgi, įprastesnė yra daugiskaita. Taigi, SPr skoliniai, kilę iš slavų kalbų daiktavardžių, kurie dažniausiai vartojami daugiskaita, taip pat pateikiamai kaip dauginiai.  kamienas. 79 SPr slavizmai priskirti  kamienui: abyda 150 ‘skriauda, nuoskauda, įžeidimas’ LKŽe; afiera 100 ‘auka’ LKŽe; akvata 104 ‘noras, patraukimas’ LKŽe; alyva 113 ‘šiltų kraštų medis ir vaisius’ LKŽe; arielka 37 ‘degtinė’ LKŽe; artauga 178 ‘toks senovės pinigas, šilingas’ LKŽe; būda 67 ‘palapinė, pastogė, namelis (sargo, piemens ar kt.)’ LKŽe; čėra 17 ‘taurė’ LKŽe; dėka 29 ‘dėkojimas, padėka’ LKŽe; dieška 30 ‘statinė, kubilas’ LKŽe; farba 31 ‘dažai, spalva’ LKŽe; farbatka 31 ‘nėrinys’; fijolka 31 ‘žibutė, žibuoklė’ LKŽe; galka 33 ‘rutulėlis, gumuliukas’ LKŽe; gromata 73 ‘laiškas; raštas, dokumentas’ LKŽe; juka 48 ‘sriuba, virta iš paukščių arba gyvulių kraujo’ LKŽe; jupa 176 ‘ilgas su rankovėmis per galvą velkamas viršutinis moteriškas (senovėje ir vyriškas) drabužis; suknelė’ LKŽe; kalėda 59 ‘Kalėdų dovana’ LKŽe; kamara 59 ‘valstiečių trobos ar klėties kambarys įvairiems produktams ir daiktams pasidėti, indauja, sandėlis’ LKŽe; karčiama 51 ‘smuklė’ LKŽe; karūna 11 ‘metalinis galvos papuošalas; monarchų valdžios simbolis; vainikas’ LKŽe; kleka 55; klėtka 55 ‘narvas, narvelis’ LKŽe; kolyta 50 ‘senoviška piniginė; tabako maišelis’ LKŽe; kotauka 52 ‘kaplys’; krota 63 ‘narvelis’ LKŽe; kurapka 68 ‘laukinis vištinių šeimos paukštis, laukinė vištelė, čerekšlė’ LKŽe; kurva 68 ‘ištvirkusi moteris, kekšė’ LKŽe; kvarma 31 ‘forma, modelis, pavyzdys, pagal kurį kas dirbama’ LKŽe ir t. t. Tarp  kamieno SPr slavizmų, kaip ir tarp , yra kilusių iš slavų kalbų bevardės giminės daiktavardžių: futra 32 ‘kailiniai’ LKŽe (< rusėnų футро ‘вырабленая шкура пушнога звера, а так сама некалькі такіх шкур, сшытых разам’ (HSBM XXXVI 42); lenk. futro ‘wyprawiona skóra zwierzęca z włosem, błam futrzany, też odzienie podbite futrem’ (SPol VII 159)); pekla 121 ‘pragaras’ LKŽe (< sen. rus. пекло (SRJA XIV 186); rusėnų пекло ‘пекла’ (HSBM XXIV 66); lenk. piekło ‘w różnych religiach: miejsce przebywania zmarłych lub ich dusz’ (SPol XXIV 57)); stadala 38 ‘užvažiuojami namai su pastoge arkliams pastatyti’ LKŽe (< sen. rus. стодола ‘крытое гумно, сарай’ (SRJA XXVIII 72); rusėnų стодола ‘заезны двор з карчмой’ (HSBM XXXII 399); lenk. stodoła ‘budynek w gospodarstwie wiejskim, służący do przechowywania nie wymłóconego zboża i słomy’ (SS VIII 446)). Šie skoliniai į lietuvių kalbą buvo perimti jau po Leskieno dėsnio, todėl priklauso ne  kamienui, o .  kamienui SPr priklauso ne tik moteriškos giminės daiktavardžiai, bet ir vienas kitas vyriškosios, dažniausiai – bendrosios giminės žodžiai. Slavizmas sirata 165 ‘našlaitis’ LKŽe lietuvių kalboje yra bendrosios giminės, tokios pat giminės yra ir jo atitikmenys slavų kalbose: sen. rus. сирота ‘ребенек, подросток, оставшийся без одного или обоих 5 родителей’ (SRJA XXIV 156); rusėnų сирота ‘сірата’ (HSBM XXXI 271); lenk. sirota ‘dziecko, które utraciło obydwoje rodziców lub jedno z nich’ (SS VIII 191). Daiktavardis vaivada 95 ‘valdovo vietininkas, tam tikros krašto srities valdytojas’ LKŽe yra vyriškos giminės, kaip ir jo atitikmenys kalbose donorėse: sen. rus. воевода ‘лицо, представляющее высшую власть на местах’ (SRJA II 261); rusėnų воевода ‘начальнік горада і гарадской акругі’ (HSBM IV 85); lenk. wojewoda ‘początkowo urzędnik nadworny, dowódca wojska w zastępstwie panującego, z czasem wysoki urzędnik ziemski’ (SS X 279)). Kaip matyti, laikomasi principo, kad daiktavardžių giminė, jiems keliaujant iš slavų kalbų į lietuvių, nekinta. Tačiau vienas SPr žodis neatitinka sistemos: čerevyka 182 ‘batas’ LKŽe. SPr jis paliudytas tik kartą, vėlesniame K. Sirvydo žodyne jau yra vyriškos giminės skolinys čeverykas SD 448. Rytų slavų kalbose, iš kurių yra atkeliavęs šis skolinys, atitikmenys yra vyriškos giminės: sen. rus. черевикъ ‘башмакъ, сопогъ’ (MSDJA III 1500); rusėnų черевикъ ‘чаравік’ (HSBM XXXVI 343). Dėsningas skolinys turėtų būti vyriškos giminės čerevykas. iu kamienas. Šiam kamienui priklauso kiek mažiau SPr slavizmų daiktavardžių nei  kamienui – 50. Tai vyriškos giminės žodžiai, turintys gale -ius arba galūnę -us po priebalsio j: aliejus 113 ‘augalų riebalai’ LKŽe; bardišius 41 ‘kirvis su ilgu kotu (karo ginklas)’ LKŽe; brylius 51 ‘skrybėlė’ LKŽe; cielius 10 ‘taikinys’ LKŽe; ciesorius 10 ‘monarchas, imperatorius’ LKŽe; čebatorius 177 ‘kurpius, batsiuvys’ LKŽe; čepčius 17 ‘ištekėjusių moterų seniau nešiota kepuraitė’ LKŽe; činšius 18 ‘mokestis žemės savininkui už žemės valdymą’ LKŽe; čyščius 18 ‘skaistykla’; driaučius 60 ‘ietis, ieties smaigalys’ LKŽe; drukorius 26 ‘spaustuvininkas, spausdintojas’ LKŽe; dvarčius 31 ‘dvariukas’ LKŽe; falšierius 30 ‘klastotojas, apgavikas’; falšius 30 ‘yda, trūkumas, klastojimas’ LKŽe; gojus 34 ‘nedidelis, gražus miškelis, giraitė’ LKŽe; kaganijus 50 ‘puodas’; katlerius 57 ‘katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas’ LKŽe; kavalierius 52 ‘nevedęs vyras; vyras, kuris merginasi’ LKŽe; kytrius 13 ‘suktas, gudrus žmogus’ LKŽe; kleštarius 55 ‘vienuolynas’ LKŽe; kukorius 67 ‘virėjas’ LKŽe; kušnierius 68 ‘kailiadirbys’ LKŽe; liktarius 177 ‘žvakidė’; moliarius 76 ‘dailininkas’; mečius 79 ‘kardas, kalavijas’ LKŽe; mincorius 81 ‘pinigų kalėjas’ LKŽe; morčius 77 ‘kovo mėnuo’ LKŽe; mūrorius 84 ‘mūrininkas’ LKŽe; neprietelius 107 ‘nedraugas, priešas; nevidonas’ LKŽe; pakajus 95 ‘taika, ramybė’ LKŽe ir t. t. Visi šio kamieno daiktavardžiai yra vyriškos giminės ir skolinimosi metu dažniausiai giminės keitimo neįvyko. iu kamienui būdinga tai, kad jam priklausančių slavizmų atitikmenys rusėnų, senojoje rusų, lenkų kalbose turi nulinę galūnę (pvz., pakajus 130 ‘gerai įrengtas kambarys’ LKŽe (< sen. rus. покой ‘комната, помещение’ (SRJA XVI 164); rusėnų покой, покоуи ‘комната’ (SSM II 178); lenk. pokoj ‘miejsce odosobnienia, ustronie’ (SPol XXVI 321)), arba minkštą priebalsį (pvz., karalius 64 ‘valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose; tą titulą turintis asmuo’ LKŽe (< sen. rus. король ‘кoроль’ (SRJA VII 338); rusėnų король ‘кароль, манарх’ (HSBM XVI 21)), arba ž, š, č, r (pvz., retežius 70 ‘grandinės, pančiai’ LKŽe (< sen. rus. ретязь ‘цепь, ожерелье’ (SRJA XXII 149); rusėnų ретязь, ретезь ‘ланцуг’ (HSBM XXX 82)); mečius 79 ʻkardas, kalavijas’ LKŽe (< sen. rus. мечь ‘холодное рубящее и колющее оружее’ (SRJA IX 136); rusėnų мечь ‘меч’ (HSBM XVIII 22); lenk. miecz ‘broń sieczna’ (SPol XIII 404)); altorius 113 ‘aukuras; tam tikras stalas bažnyčioje, kur laikomos pamaldos’ LKŽe (< sen. rus. алтарь, олтарь ‘жертвенник’ (SRJA I 31); rusėnų алтарь, олтарь, олтаръ ‘алтар’ (HSBM I 103); lenk. ołtarz ‘miejsce składania ofiar bóstwu’ (SPol XXI 327)). Senojoje slavų kalboje ž, š, č, c, r iš pradžių buvo minkšti ir pradėjo kietėti XIV a. (JAM 2005: 44), todėl žodžiai, į lietuvių kalbą atkeliavę iki jų kietėjimo, pateko į iu kamieną. Iš šios grupės žodžių išsiskiria pečius 121 ‘krosnis patalpai šildyti, maistui virti, kepti, duonkepis’ LKŽe, nes rytų slavų kalbose jo atitikmenys yra moteriškos giminės (sen. rus. печь ‘сооружение для обогрева помещения, приготовления пищи’ (SRJA XV 41); rusėnų печъ, печь ‘цаглянае збудавание, дзе разводзяць агонь, каб нагрэць намяшканне, прыгатаваць ежу’ (HSBM XXIV 291)), lenkų kalboje – vyriškos (lenk. piec ‘urządzenie 6 zbudowane z niepalnego materiału, w którym uzyskuje się wysoką temperaturę’ (SPol XXIV 30)). i kamienas. 38 skoliniai turi i kamieną: adverija 128 ‘durų stakta’ LKŽe; asilyčia 115 ‘asilė’ LKŽe; atkonyčia 181 ‘galvos papuošalas, kaspinas’ LKŽe; bažnyčia 61 ‘maldos namai (ppr. katalikų ir protestantų)’ LKŽe; čerpyčia 50 ‘plytelė krosniai statyti, koklis’ LKŽe; delija 20 ‘senoviškas paltas’; dronyčia 25 ‘plona lenta, plona stogo dengiamoji lentelė, malksna’ LKŽe; dūšia 27 ‘mitologijoje, religijoje ir filosofijoje – nemirtingas nematerialus žmogaus pradas, egzistuojantis nepriklausomai nuo kūno, dvasia; vėlė’ LKŽe; grūšia 40 ‘kriaušės medis’ LKŽe; herezija 50 ‘religijos mokymas, kurį viešpataujančioji religija laiko klaidingu, klaidatikystė, klaidūnystė’ LKŽe; karbija 11 ‘tokia pintinė su antvožu kam nors supilti’ LKŽe; kodylnyčia 50 ‘indas, kuriame deginami smilkalai, smilkytuvas’ LKŽe; koplyčia 51 ‘maža bažnyčia; atskira didelės bažnyčios ar kito pastato dalis, kur gali būti laikomos pamaldos’ LKŽe; kuknia 67 ‘virtuvė’ LKŽe; leternia 71 ‘žibintas’; malmazija 76 ‘toks vynas’; melnyčia 82 ‘malūnas’ LKŽe; mišia 83 ‘mišios’ LKŽe ir t. t. Beveik visi i kamieno daiktavardžiai yra moteriškos giminės, jų atitikmenys slavų kalbose turi galūnę -a po minkšto kamiengalio (rytų slavų užrašoma kaip -я, lenk. -ia), pavyzdžiui, drukarnia 26 ‘spaustuvė’ LKŽe (< sen. rus. друкарня ‘типография’ (SRJA IV 365); rusėnų друкарня ‘друкарня’ (HSBM IX 86); lenk. drukarnia ‘miejsce, warsztat, gdzie się drukuje książki, druki’ (SPol VI 83)), nedėlia 93 ‘savaitė, sekmadienis’ LKŽe (< sen. rus. недѣля ‘воскресенье’ (SRJA XI 74); rusėnų неделя ‘нядзеля’ (HSBM XX 67); lenk. niedziela ‘ostatni, świąteczny dzień tygodnia’ (SPol XVI 263)), skomia 175 ‘senovinis stalas, skobnis’ LKŽe (< rusėnų скамя ‘лава, лаўка’ (HSBM XXXI 293)), skrynia 60 ‘tam tikra medinė, su antvožu ir kojelėmis, ornamentuota dėžė kam nors (ppr. drabužiams, kraičiui) laikyti’ LKŽe (< rusėnų скрыня, скриня ‘скрыня, куфар’ (HSBM XXXI 388); lenk. skrzynia ‘paka drewniana z wiekiem, kufer służący do przechowywania ubrania, pościeli, etc.’ (SS VIII 261) ir t. t. Tik vienas iš šių daiktavardžių yra vyriškos giminės – sūdžia 128 ‘teisėjas’ LKŽe (< sen. rus. судья, судия ‘тот, кто оценивает кого-л., что-л., судит о ком-л, чем-л’ (SRJA XXVIII 264); rusėnų судия, судиѧ, судїа, соудїѧ, судья ‘суддя’ (SSM II 398). Atitikmenų rytų slavų kalboje galūnė -я lėmė, kad šis daiktavardis pateko į fonetiškai artimą i kamieną lietuvių kalboje, slavų kalbose šio skolinio atitikmenys irgi priklauso vyriškai giminei. Kiti slavų daiktavardžiai – galimi skolinių šaltiniai – turintys minkštą kamiengalį, irgi išlaikė savo giminę ir integravosi į i kamieną kaip moteriškos giminės slavizmai. Keli SPr i kamieno daiktavardžiai vartojami kaip daugiskaitiniai: gačios 30 ‘kelnės’; liesvyčios 25 ‘kopečios’. Pirmojo iš jų atitikmenys slavų kalbose taip pat paprastai vartojami tik daugiskaita: rusėnų кгати ‘штаны, нагавіцы’ (HSBM XV 33); lenk. gacie ‘dolna część stroju mężczyzny, spodnie’ (SPol VII 163). Vis dėlto daiktavardis liesvyčios, remiantis kalbomis donorėmis, galėtų būti vartojamas ir vienaskaita: sen. rus. лѣсвица ‘лестница’ (SRJA VIII 211); rusėnų лесвица ‘драбіны’ (HSBM XVI 358). i kamienas. Šio kamieno skolinių daiktavardžių yra 10: čestis 84 ‘garbė, pagarba’ LKŽe; donis 18 ‘duoklė’ LKŽe; dvarionis 28 ‘dvaro darbininkas, tarnautojas, dvariškis’ LKŽe; liūbastis 74 ‘meilė’; mostis 77 ‘minkšta vaistų su riebalais masė, vartojama gydymui, tepalas’ LKŽe; pečėtis 121 ‘įrankis ženklui spausti; atspaustas arba įspaustas tuo įrankiu ženklas; antspaudas’ LKŽe; pomėtis 118 ‘atmintis’ LKŽe; skotertis 102 ‘staltiesė’ LKŽe; smertis 170 ‘mirtis’ LKŽe; spaviedis 172 ‘išpažintis’ LKŽe. Šiandien šis kamienas nėra produktyvus, jam daugiausia priklauso moteriškos giminės daiktavardžiai, kaip kad ir SPr. Vyriškos giminės i kamieno daiktavardžių pasitaiko ir dabartinėje kalboje (pvz., geluonis, dantis ir t. t.), šiuo atveju toks SPr slavizmas yra vienas – dvarionis. Kad šis daiktavardis priklauso šiam kamienui, matyti iš jo paliudytų formų senuosiuose raštuose: dvaronies BPII 476 (LKŽe). Manoma, kad pirmiausia lietuvių kalba perėmė žodžio dvarionys (plg. sen. rus. дворянинъ ‘лицо, находящееся на службе при дворе князя’ (SRJA IV 194)) daugiskaitą, kuria remiantis atsirado vienaskaita dvarionis (Smoczyński 2026: 388). 7 Likę slavizmai yra moteriškos giminės, išlaikę ją nepakitusią, palyginti su atitikmenimis kalbose donorėse. Visų šių slavizmų šaltiniai slavų kalbose turi minkštus priebalsius gale, pavyzdžiui, čestis (< rusėnų честь ‘честь, почет, уважение’ (MDSUM II 480); lenk. cześć ‘uszanowanie, poważanie, uznanie; podziw; honor’ (SPol IV 150)), donis (< sen. rus. дань ‘то, что отдано кому-л.’ (SRJA IV 170); rusėnų дань ‘тое, што аддадзена каму-н.’ (HSBM VII 242); lenk. dań ‘świadczenie w naturze lub pieniężne, danina, podatek, czynsz’ (SPol IV 490)), smertis (< rusėnų смерть ‘смерць; спыненне існавання чалавека ці жывёліны’ (HSBM XXXI 483); lenk. śmierć ‘skończenie, utrata życia, zgon, wyjątkowo pozbawienie kogoś życia’ (SS IX 24)), spaviedis (< rusėnų споведь ‘споведзь’ (HSBM XXXII 163); lenk. spowiedź ‘wyznanie grzechów przed kapłanem w celu uzyskania rozgrzeszenia’ (SS VIII 359)).  kamienas. Tai dar vienas ne itin produktyvus skolinių kamienas SPr, jam priklausančių daiktavardžių yra 6: kaniukšnė 175 ‘arklidė’ LKŽe; kižė 10 ‘sena trobelė, pirkelė, landynė’ LKŽe; maliavonė 76 ‘tapymas’ LKŽe; mincė 81 ‘moneta’ LKŽe; prababė 129 ‘prosenelė’; ragažė 77 ‘pintinis krepšys; kiekis, telpantis į tokį krepšį’ LKŽe. Ši negausi žodžių grupė gana nevienalytė: nors daugumos slavizmų atitikmenys yra moteriškos giminės, jų galūnės skirtingos. Pavyzdžiui, daiktavardžio kaniukšnė (< sen. rus. конюшня ‘конюшня, строение, где держат лошадей’ (SRJA VII 291); rusėnų конюшня ‘канюшня’ (HSBM XV 291)) atitikmenys turi galūnę -я, kižė, mincė (< sen. rus. хижа, хиза ‘хижина, дом’ (MSDJA III 1368); rusėnų хижа ‘хаціна’ (HSBM XXXVI 73); lenk. minca ‘moneta, pieniądz bity’ (SPol XIV 272)) – -a, tad šie slavizmai galėjo būti ingerguoti į i ir  kamienus. Vieno daiktavardžio šaltinis yra bevardės giminės: maliavonė (< rusėnų малеванье, малеване ‘дзеянне па дзаясл. малевати’ (HSBM XVII 234); lenk. malowanie ‘nazwa czynności od malować’ (SPol XIII 60)). Kiti kamienai. Likę kamienai, kuriems priklauso SPr slavizmai daiktavardžiai, yra labai negausūs. i kamieną turi du žodžiai: kisielias 54 ‘skysta košė (valgis) iš raugintos avižinių miltų sunkos arba uogų sulčių su krakmolu’ LKŽe; kriaučias 63 ‘siuvėjas’ LKŽe. ii kamienui priklauso trys daiktavardžiai: čemerys 14 ‘lelijinių šeimos daugiametis nuodingas, vaistinis augalas, atgirios’ LKŽe; grašis 39 ‘skatikas, pusė kapeikos; įvairiais laikais įvairios vertės pinigas; moneta’ LKŽe, maneliai 77 ‘prierankoviai’, o u kamienui – tik vienas – turgus 180. Iš šiandienos perspektyvos neįprastai atrodo daiktavardžiai kisielias ir kriaučias. Tiek vienas, tiek kitas paprastai integruoti į iu kamieną, t. y. kaip kisielius ir kriaučius. Vėlesniame K. Sirvydo žodyne atsisakoma kisielias ir pateikiamas tik iu kamieno variantas kisielius SD 103 (kriaučias / kriaučius apskritai neminimas). Kodėl SPr šiems daiktavardžiams parinktas kamienas i, nežinia, nes atsižvelgiant į slavų kalbų atitikmenis (sen. rus. кисель ‘кушанье, приготовляемое из муки на воде или ягодном соке, кисель’ (SRJA VII 137); rusėnų кисель ‘кіслая страва з мукі, кісель’ (HSBM XV 93); lenk. kisiel ‘potrawa z mąki rozczynionej wodą i poddanej fermentacji’ (SPol X 330); sen. rus. кравецъ ‘портной’ (SRJA VII 402); rusėnų кравецъ ‘спецыяліст па шыццю адзення’ (HSBM XVI 80); lenk. krawiec ‘rzemieślnik szyjący odzież’ (SPol XI 134)), iu ir  kamienai yra sistemiškesni. Daiktavardis maneliai SPr pateikiamas kaip daugiskaitinis, nors LKŽe esama ir manelė, ir manelis. Slavų kalbų duomenys (sen. rus. манелы ‘украшение, род браслета, надевавшегося поверх рукава (зарукавье, запястье)’ (SRJA IX 27); rusėnų манеля, манела, манелле ‘бранзалет; маністы’ (HSBM XVII 93); lenk. manella ‘drogocenna ozdoba noszona na ramieniu, bransoleta, naramiennik’ (SPol XIII 143)) rodo, kad dėsningai daiktavardis turėjo būti perimtas kaip moteriškos giminės manelia arba manelė (dėl minkšto l). Taigi, šiuo atveju, kitaip nei daiktavardžių kisielias, kriaučias, čemerys, grašis atveju, būta ir giminės keitimo. 8 IŠVADOS SPr yra slavizmų daiktavardžių, priklausančių  (abrazas, abrūsas, advernykas, akrūtas, alubnykas ir t. t.), i (kisielias, kriaučias), ii (čemerys, grašis, maneliai),  (abyda, afiera, akvata, alyva, arielka ir t. t.), i (adverija, asilyčia, atkonyčia, bažnyčia, čerpyčia ir t. t.), iu (aliejus, altorius, bardišius, brylius, cielius ir t. t.), u (turgus), i (čestis, donis, dvarionis, liūbastis, mostis ir t. t.) ir  (kaniukšnė, kižė, maliavonė, mincė, prababė ir t. t.) kamienams. Šiame šaltinyje nepaliudyta priebalsinio kamieno slavizmų. Gausiausias kamienas yra  – jam priklauso 41,6 proc. rastų SPr slavizmų daiktavardžių. Taip pat palyginti gausūs yra , iu ir i kamienai – jiems atitinkamai priklauso 24,5 proc., 15,5 proc. ir 11,8 proc. visų išrinktų žodžių. i kamieno slavizmai sudaro 3,1 proc., o  – 1,7 proc. nagrinėtų slavizmų. Likę kamienai itin negausūs ir sudaro labai mažą dalį visų SPr rastų slavizmų daiktavardžių. Atsižvelgiant į slavizmų atitikmenis kalbose donorėse, tam tikrais atvejais SPr matyti aiški sistema, į kurio kamieno paradigmą patenka vienas ar kitas pasiskolintas žodis: • jei atitikmenys slavų kalbose yra vyriškos giminės ir gale yra kietasis priebalsis, skolinys lietuvių kalboje integruojamas į  kamieną; • slavų kalbų bevardės giminės daiktavardžiai, gale turintys -o, lietuvių kalboje priklauso arba  kamienui (senesnio klodo skoliniai), arba ; • moteriškos ir vyriškos (dažniausiai – bendrosios) giminės žodžiai, slavų kalbose gale turintys -a, lietuvių kalboje integruojami į  kamieną; • vyriškos giminės daiktavardžiai, slavų kalbose turintys nulinę galūnę; vyriškos giminės žodžiai, slavų kalbose turintys minkštą priebalsį (dažniausiai l); vyriškos giminės daiktavardžiai, rytų slavų kalbose turintys istoriškai minkštus ž, š, č, c, r, lenkų kalboje – jau kietus, lietuvių kalboje integruojami į iu kamieną; • daiktavardžiai, rytų slavų kalbose gale turintys -я, lenkų – -ia, lietuvių kalboje integruojami į i kamieną; • daiktavardžiai, slavų kalbose gale turintys minkštus priebalsius t, n, d, SPr integruoti į i kamieną. Į likusius kamienus SPr slavizmai daiktavardžiai integruojami įvairiai ir, remiantis vien šiuo šaltiniu, vienalytės sistemos nematyti. SPr slavizmai, kaip įprasta, dažniausiai yra tos pačios giminės, kaip ir jų šaltinis kalbose donorėse, t. y., pavyzdžiui, slavų kalbų vyriškos giminės žodis į lietuvių kalbą integruojamas kaip vyriškos giminės skolinys. Giminės pokyčių, būdingų tik SPr, yra vos vienas kitas (čerevyka, maneliai). SPr taip pat laikomasi ir skaičiaus atliepimo – skoliniai, kilę iš slavų kalbų daiktavardžių, kurie dažniausiai vartojami daugiskaita, taip pat pateikiamai kaip dauginiai (blėkai, čėrai, gačios). Keli daiktavardžiai (liesvyčios, maneliai) turėtų būti integruoti ne kaip dauginiai. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Būga Kazimieras 1958: Rinktiniai raštai [Selected Writings] 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Čepienė Nijolė 2013: Konstantino Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ leksikos skoliniai“ [Lexical Borrowings in Konstantinas Sirvydas’ “Dictionarium trium linguarum”]. – Leksikografija ir leksikologija 3: Konstantino Sirvydo darbai ir jo epocha, sud. Z. Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 157–188. Fraenkel Ernst 1962: Litauisches etymologisches wörterbuch [Lithuanian Etymological Dictionary], Heidelberg: Winter. Girdenis Aleksas 2001: Kalbotyros darbai [Linguistic Works] 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 9 HSBM I: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 1, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1982. HSBM II: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 2, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1983. HSBM III: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 3, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1983. HSBM IV: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 4, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1984. HSBM VII: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 7, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1986. HSBM IX: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 9, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1989. HSBM XIV: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 14, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1996. HSBM XV: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 15, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1996. HSBM XVI: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 16, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 1997. HSBM XVII: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 17, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 1998. HSBM XVIII: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 18, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 1999. HSBM XX: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 20, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2001. HSBM XXIV: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 24, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2005. HSBM XXIX: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 29, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2009. HSBM XXX: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 30, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2010. HSBM XXXI: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 31, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2011. HSBM XXXII: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 32, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2012. HSBM XXXIII: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 33, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2013. HSBM XXXVI: Histaryčny slounik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 36, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2016. JAM 2005: Jazyki mira. Slavianskie jazyki [Languages of the World. Slavic Languages], red. koll. A. M. Moldovan, S. S. Skorvid, A. A. Kibrik, N. V. Rogova, E. I. Jakuškina, A. F. Žuravlev, S. M. Tolstaja, Moskva: Academia.