Slaviškos kilmės daiktavardžių morfologinės integracijos tendencijos K. Sirvydo Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum

Acta Linguistica Lituanica 2026, t. 94, p. 1–13 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2669–218X (elektroninis / online) SLAVIŠKOS KILMĖS DAIKTAVARDŽIŲ MORFOLOGINĖS INTEGRACIJOS TENDENCIJOS K. SIRVYDO PROMPTUARIUM DICTIONUM POLONICARUM, LATINARUM ET LITUANICARUM Patterns of Morphological Integration of Slavic Loan Nouns in K. Sirvydas’s Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas E-paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-0352-884X Mokslinių tyrimų kryptis: morfologija. https://doi.org/10.35321/all94-09 ANOTACIJA Straipsnyje tiriama Konstantino Sirvydo 1620 m. žodyne Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum vartojamų slavizmų daiktavardžių morfologinė integracija į lietuvių kalbą, ryšys tarp slavų kalbų žodžių baigmenų bei giminės ir lietuvių kalbos kamienų, į kuriuos slavizmai buvo integruoti. Siekiant šio tikslo, iš tiriamo žodyno buvo išrinkti visi slaviškos šaknies žodžiai, atskirti hibridai, nustatyti slavizmų kamienai ir žodžių reikšmės. Atitinkamo laikotarpio slavų kalbų žodynuose ieškota slavizmų atitikmenų ir palyginus lietuvių bei slavų kalbų duomenis nustatyti slavizmų integravimo į lietuvių kalbos morfologinę sistemą dėsningumai K. Sirvydo 1620 m. žodyne. ESMINIAI ŽODŽIAI: Sirvydo žodynas, slavizmai, morfologinė integracija, slavų kalbos. ABSTRACT The article examines the morphological integration into the Lithuanian language of Slavic loan nouns in the dictionary Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum (1620) by Konstantinas Sirvydas, as well as the relationship between the endings and gender of words in Slavic languages and the Lithuanian stems, into which Slavic loanwords were integrated. To achieve this goal, all Slavic-origin words were selected from the dictionary, hybrids were excluded, and the stems and meanings of the Slavic loanwords were identified. Equivalents of the loanwords were sought in dictionaries of Slavic languages of the relevant period, and by comparing Lithuanian and Slavic linguistic data, the patterns of the integration of Slavic loanwords into the Lithuanian morphological system in K. Sirvydas’ 1620 dictionary were established. KEYWORDS: Sirvydas’ dictionary, Slavic loanwords, morphological integration, Slavic languages. ĮVADAS Nors lietuvių kalbos slavizmai pradėti tyrinėti dar XIX a., o vėlesniuose darbuose nemažai dėmesio skiriama slavizmų kilmei ir skolinių garsų atliepimams lietuvių kalboje nustatyti (Skardžius 1931; Būga 1958; Pokorny 1959; Fraenkel 1962; Palionis 1967; Urbutis 1992; 1993; Zinkevičius 2002; Smoczyński 2026) arba senųjų raštų skolintinei leksikai apskritai (Lebedys 1977; Zinkevičius 1968; 1988; Siaurukienė 1987; Sabaliauskas 1990; Copyright © 2026 Anželika Smetonienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2025–05–14. Accepted: / Priimta: 2026–06–12. 1 Čepienė 2013; Vasiliauskienė 2022), K. Sirvydo žodyno Promptuarium dictum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum (SPr) slavizmų daiktavardžių integracija į lietuvių kalbą dar menkai tyrinėta. Apskritai skolintų daiktavardžių morfologinei integracijai skirtų darbų yra nedaug (Valeckienė 1967; Laučiūtė 2007; Rudzinskas 2011a; 2011b; Smetonienė 2019; 2022). Bene plačiausiai slavizmų morfologinę integraciją aptarė Božena Vojtkevič (2010). Jos teigimu, remiantis kalba donore galima paaiškinti, kodėl skolinys patenka į vieną ar kitą kamieną, šią mintį ji apibendrina schema: slavų -C → slavizmų -as (vyr. g.); slavų (br.) -Č, (lenk.) -C → slavizmų -is, -ius (vyr. g.) (Vojtkevič 2010: 248). K. Sirvydo žodynuose, palyginti su kita XVI ir XVII a. LDK raštija lietuvių kalba, yra nemažai „to meto šnekamosios kalbos žodžių“ (Pakalka 1997: 24), nes jis iš kitų raštų išsiskiria savo tematika, tad tai itin vertingas šaltinis XVII a. lietuvių kalbai tirti. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti, kaip SPr slavizmai daiktavardžiai pasiskirsto po lietuvių kalbos kamienus. Siekiant tikslo iš SPr išrinkti visi žodžiai, turintys skolintą šaknį, jie išanalizuoti morfologiškai ir etimologiškai, kad būtų atskirti slavizmai nuo hibridų, vėliau slavizmai daiktavardžiai suskirstyti pagal kamienus, kad būtų galima nustatyti, kaip SPr atsispindi slavizmų integracijos į lietuvių kalbos morfologinę sistemą dėsningumai. Iš viso iš SPr išrinkti 322 nepasikartojantys slavizmai daiktavardžiai. Galimų slavizmų atitikmenų buvo ieškoma tinkamo laikotarpio slavų kalbų žodynuose. Atitikmenimis vadinami žodžiai, kurie potencialiai galėtų būti laikomi skolinio šaltiniais dėl šaknies ir reikšmių. Dėl glaustumo šalia žodžių pateikiamos tik SPr vartojamo reikšmės; nurodoma, kai jos įtrauktos į LKŽᵉ. Šio straipsnio objektas yra slavizmai, todėl atsiribota nuo tarptautinių žodžių ir hibridų. Pagrindinis skirtumas tarp slavizmų (t. y. skolinių, atėjusių iš kaimyninių slavų kalbų) ir tarptautinių žodžių yra skolinio šaltinis: tarptautinių žodžių šaltiniu laikoma kalba, iš kurios žodis paplito pasaulio kalbose, o slavizmų atveju – ta kalba, iš kurios žodis perimtas tiesiogiai. Pavyzdžiui, jeigu vokiečių kalbos žodis į lietuvių kalbą atėjo per lenkų kalbą, jis laikomas polonizmu, bet ne germanizmu. O hibridai turi ir lietuvių kalbos, ir skolintų morfemų. Skoliniai vardažodžiai, integruoti į lietuvių kalbą, nėra hibridai, nes jų galūnė atlieka tik gramatinę funkciją (Keinys 1984: 115). Be to, nėra būtinos sąlygos hibridui atsirasti – pamatinio žodžio (ten pat: 114). Vis dėlto SPr esama ir nemažai hibridų, dažniausiai tai žodžiai, turintys skolintą šaknį, bet savakilmę priesagą, arba dūriniai, kurių vienas dėmuo – svetimos kilmės. Į analizę neįtraukti tokie žodžiai kaip abrūšelis 163, alvenykėlis 65, karalėlius 64, karaliūnas 64, karči̇amystė 52, lojęjas 163, lȯjikas 57, mašnapjovys 161 ir pan. SPR SLAVIZMŲ KAMIENAI Kad svetimos kilmės žodžiai būtų integruoti į lietuvių kalbą, būtina ne tik fonetinė substitucija. Pasiskolinti vardažodžiai turi būti ir įtraukti į lietuvių kalbos linksniavimo sistemą, priskirti vienai ar kitai giminei. SPr slavizmai daiktavardžiai yra pasiskirstę po devynis kamienus: ō, iō, iio, ā, iā, iu, u, ī, ē. Šiame K. Sirvydo žodyne nepasitaikė ir šiandien neproduktyvaus priebal­sinio kamieno slavizmų. ō kamienas. Daugiausiai SPr slavizmų priklauso ō kamienui – 134: abrazas 102 ‘paveikslas (ppr. šventųjų)’ LKŽᵉ; abrūšas 154 ‘ranksluostis, skarinis’ LKŽᵉ; advernykas 109 ‘durų sargas’ LKŽᵉ; akrūtas 112 ‘laivas, garlaivis’ LKŽᵉ; alubnykas 37 ‘karvelidė’; alvenykas 65 ‘indelis, vartojamas rankoms mazgoti (apsilieti)’ LKŽᵉ; anūkas 195 ‘vaikų vaikas’ LKŽᵉ; aprašnykas 54 ‘prekymetis’; artas 115 ‘senovės pinigas’ LKŽᵉ; asetras 147 ‘eršketas’ LKŽᵉ; bajoras 168 ‘privilegijuotas žemvaldys, ppr. vidutinis dvarininkas; privilegijuotas kilmės žmogus, šlėkta’ LKŽᵉ; botagas 60 ‘įnagis gyvuliams varyti, rimbas’ LKŽᵉ; chvoldas 30 ‘klostė’; čebatas 167 ‘ilgas aulinis batas’ LKŽᵉ; čeraunykas 40 ‘burtininkas’ LKŽᵉ; česnakas 18 ‘aštraus kvapo daržovė’ LKŽᵉ; četvergas 19 ‘ketvirtadienis’ LKŽᵉ; čiepas 178 ‘šakelė, atauga, kuria skiepijamas kitas augalas, skiepas, įskiepis’ LKŽᵉ; čiobras 16 ‘lūpažiedžių šeimos kvapus, smulkiais žiedais augalas’ LKŽᵉ; funtas 32 ‘svaras’ LKŽᵉ; furmonas 32 ‘vežikas, važmininkas’ 2 LKŽė; grabas 182 ‘karstas; kapas’ LKŽė; grybas 40 ‘organizmas, ppr. išauginantis kotą ir kepurėlę, kremblys’ LKŽė; griekas 158 ‘nuodėmė’ LKŽė; gvaltas 40 ‘prievarta, priespauda’ LKŽė; herbas 32 ‘valstybės, miesto, luomo, giminės skiriamasis ženklas, vaizduojamas vėliavose, monetose, antspauduose’ LKŽė; heretikas 50 ‘erezijos šalininkas, klaidatikis’ LKŽė; hetmanas 32 ‘vyriausias kariuomenės vadas Lietuvos–Lenkijos valstybėje (XVI–XVIII amž.)’ LKŽė; jermėkas 35 ‘apatinis moteriškas drabužis’ LKŽė; jubileušas 81 ‘jubiliėjus’ LKŽė; kalpokas 59 ‘tokia veltinė kepurė’ LKŽė; kamarnykas 59 ‘vyriausias kunigaikščio dvaro prievaizdas; dešimtininkas; šiap koks aukštesnis valdininkas’ LKŽė; kapeniėkas 60 ‘toks viršutinis drabužis’ LKŽė; kaptonas 50 ‘žieminis švarkas, vatınukas’ LKŽė; karosas 51 ‘kaulingoji atvirapūslė karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis, krakė, krekė’ LKŽė; kauras 51 ‘patiesalas, užtiesalas, kilimas’ LKŽė; kazokas 62 ‘lengvai ginkluotas raitelis’ LKŽė; kažemiekas 33 ‘odų dirbėjas, odminys, odininkas, odžius’ LKŽė; kilepas 17 ‘senoviškas ginklas – kirvukas ir plaktukas ant ilgo koto’ LKŽė; kilupas 54 ‘įrankis’; klumkas 181 ‘ryšulys, nešulys, kapas’ LKŽė; kolytynkas 50 ‘senoviškų piniginių dirbėjas ar pardavėjas’ LKŽė; koplūnas 51 ‘kastruotas gaidys’ LKŽė ir t. t. Perimant skolinį iš slavų kalbų ir įtraukiant jį į lietuvių kalbos sistemą, paprastai išlaikoma jo giminė (Voitkevič 2010: 248). Daugumos SPr slavizmų, turinčių ǫ kamieną, atitikmenys kalbose donorėse irgi priklauso vyriškai giminei, be to, turi kietą baigmenį, pavyzdžiui, grabas (< sen. rus. гробъ 1. ‘jama; место погребения, могила’; 2. ‘grob, гробница’ (SRJA IV 137); rusėnų гробъ 1. ‘магильныи склеп, гробница, яма’; 2. ‘магильныи uzgorak, mogila’; 3. ‘trūna’ (HSBM VII 164); lenk. grob ‘miejsce, w którym chowa się zmarłego, mogiła, nagrobek, sarkofag, grobowiec’ (SPol VIII 119)); levas 72 (< sen. rus. левъ, львъ ‘lev’ (SRJA VIII 183); rusėnų леѵъ ‘lėv’ (HSBM XVI 316); lenk. lew ‘zool. Felis leo’ (SPol XII 162)); majestotas 76 (< sen. rus. маестатъ ‘величие, величество’ (SRJA IX 7); rusėnų маестать ‘velni?caс, uesemagytasč; slava, xvala’ (HSBM XVII 216); lenk. majestat ‘godność władzy’ (SPol XIII 34)); svietas 177 (< sen. rus. свѣтъ ‘zemlja, vselennaja, vse strany; мир, mirozdanie’ (SRJA XXIII 134); rusėnų светъ, свѣтъ ‘зямny шар; зямля z usim, što na ëй isnuje’ (HSBM XXXI 113); lenk. świat ‘ziemia jako miejsce przebywania ludzi wraz ze wszystkim, co się na niej znajduje, też otaczający ją wszechświat’ (SS IX 48)); sūdas 162 (< sen. rus. судь ‘осуджение, kapa’ (MSDJA III 603); rusėnų судъ ‘пастанова судa, prisud’ (HSBM XXXIII 51 dar vieni) ir t. t. Slavų kalbos, kitaip nei lietuvių, iki šiol yra išlaikiusios bevardę giminę, tad jeigu perimamas tokios giminės daiktavardis, šiandien jis gauna moteriškąsias ą kamieno galūnes tikriausiai dėl balsių o ir a fonetinio gretumo (Gird­enis 2001: 385). Vis dėlto iki Leskieno dėsnio, t. y. XIII–XIV a., lietuvių kalba taip pat turėjo bevardę giminę ir tik įvykus šiam dėsniui iki jo pasiskolinti slavų kalbų bevardės giminės daiktavardžiai kartu su lietuvių kalbos veldiniais perėjo į vyrišką giminę ir pateko į ǫ kamieno paradigmą (ten pat: 385). SPr tokių daiktavardžių, kurie priklauso ǫ kamienui ir jų atitikmenys slavų kalbose yra bevardės giminės, yra palyginti nemažai. Šie slavizmai pasiskolinti iš rytų slavų kalbų: blūdas 81 ‘dubuo; į jį telpantis kiekis’ LKŽė (< sen. rus. блюдо ‘блюдо’ (SRJA I 247); rusėnų блюдо ‘talerka’ (HSBM II 74)); čerėslas 183 ‘ryšulys, diržas pinigams, piniginė’ LKŽė (< sen. rus. чересла (множ.) ‘поясница’ (MSDJA III 1501); rusėnų чересло ‘скураная пояс для грошей и інших каштоўных рэчаў’ (HSBM XXXVI 36)); kodlyas 50 ‘gelsva kvepianti derva, vartojama ppr. bažnytinėse apeigose smilkalams’ LKŽė (< sen. rus. кадило ‘благовонное вещество, фимиам, курящийся ладан’ (SRJA VII 12); rusėnų кадило ‘пахучае рэчыва для абкурвання ў час набажэнства’ (HSBM XIV 216)); krapylas 65 ‘šluotelė kam šlakstyti, šlakstyklė’ LKŽė (< rusėnų кропило ‘крапіла’ (HSBM XVI 172)); rętnas 10 ‘dėmė, žymė’ LKŽė (< sen. rus. пятно ‘пятно’ (SRJA XXI 98); rusėnų пятно, петно, пятмо ‘znak, prykmeta’ (HSBM XXIX 418)); remeslas 161 ‘amatas’ LKŽė (< sen. rus. ремесло ‘искусство, уменье, ремесло’ (SRJA XXII 143); rusėnų ремесло ‘заняток, прафесія’ (HSBM XXX 69)); viedras 192 ‘kibiras’ LKŽė (< sen. rus. ведро ‘ведро’ (SRJA II 49); rusėnų вядро ‘вядро’ (HSBM III 61)); vynas 194 ‘alkoholinis gėrimas, daromas iš vynuogių, 3 įvairių vaisių sulčių’ LKŽe (< sen. rus. вино ‘вино’ (SRJA II 182); rusėnų вино ‘вино’ (HSBM III 281)). SPr yra ir senesnio klodo skolinių, į lietuvių kalbą atkeliavusių dar iki išnykstant redukuotiesiems balsiams slavų kalbose: asilas 115 ‘panašus į arklį naminis gyvulys’ LKŽe (< sen. rus. осель, осьль ‘осёл’ (SRJA XIII 84); pulkas 15 ‘kariuomenės dalinys’ LKŽe (< sen. rus. пълкъ, полк ‘воинское подразделение, полк’ (SRJA XVI 220)). Iš visų ǫ kamieno SPr daiktavardžių slavizmų išsiskiria blekai 31 ‘viduriai, žarnos; valgis iš jų’ LKŽe ir č́erai ‘burtai’ LKŽe. Pastarojo atitikmenys slavų kalbose yra dauginiai daiktavardžiai arba bent jau jie vartojami paprastai tik daugiskaita: sen. rus. чары (постоянно во множ. ч.) ‘чародейство, колдовство’ (MSDJA III 1474), rusėnų чары, чapu ‘чары, чараўніцтва, ведьмарство’ (HSBM XXXVI 279), lenk. czar, czary ‘zjawi­sko nadprzyrodzone o charakterze demonicznym; gusła, sztuki magiczne, wróżenie’ (žodyne pažymėta, kad iš 148 užrašymų tik 1 yra vienaskaita) (SPol IV 6). LKŽe šis daiktavardis irgi pateikiamas kaip dauginis. Prie slavizmo blekas, nors nurodyta, kad vienaskaita yra vartojama Frydricho Kuršaičio žodyne, LKŽe yra pateikiama nuoroda į įprastesnį daugini blekai. Tai yra skolinys iš lenkų kalbos, kurioje slavizmo atitikmuo – lenk. flak ‘kiszka, jelito, wnętrzności, żołądek u zwierząt przežuvaj­ančių, gorszy gatunek mięsa, ochłap’ (SPol VII 77), šis daiktavardis lenkų kalboje turi vienaskaitą ir daugiskaitą, nors, vėlgi, įprastesnė yra daugiskaita. Taigi, SPr skoliniai, kilę iš slavų kalbų daiktavardžių, kurie dažniausiai vartojami daugiskaita, taip pat pateikiami kaip dauginiai. ā kamienas. 79 SPr slavizmai priskirti ā kamienui: abyda 150 ‘skriauda, nuoskauda, įžeidimas’ LKŽe; afiera 100 ‘auka’ LKŽe; akvata 104 ‘noras, patraukimas’ LKŽe; alyva 113 ‘siltų kraštų medis ir vaisius’ LKŽe; arielka 37 ‘degtinė’ LKŽe; artauga 178 ‘toks senovės pinigas, šilingas’ LKŽe; būda 67 ‘palapinė, pastogė, namelis (sargo, piemens ar kt.)’ LKŽe; čėra 17 ‘taurė’ LKŽe; dėka 29 ‘dėkojimas, padėka’ LKŽe; dieška 30 ‘statinė, kubilas’ LKŽe; farba 31 ‘dažai, spalva’ LKŽe; farbatka 31 ‘nėrinys’; fijo­lka 31 ‘žibutė, žibuklė’ LKŽe; galka 33 ‘rutulėlis, gumuliukas’ LKŽe; gromata 73 ‘laiškas; raštas, dokumentas’ LKŽe; juka 48 ‘srūba, virta iš paukščių arba gyvulių kraujo’ LKŽe; jupa 176 ‘ilgas su rankovėmis per galvą velkamas viršutinis moteriškas (senovėje ir vyriškas) drabužis; suknelė’ LKŽe; kalėda 59 ‘Kalėdų dovana’ LKŽe; kamara 59 ‘valstiečių trobos ar klėties kambarys įvairiems produktams ir daiktams pasidėti, induja, sandėlis’ LKŽe; karčiama 51 ‘smuklė’ LKŽe; karūna 11 ‘metalinis galvos papuošalas; monarchų valdžios simbolis; vainikas’ LKŽe; kleka 55; klėtka 55 ‘narvas, narvelis’ LKŽe; kolyta 50 ‘senoviška piniginė; tabako maišelis’ LKŽe; kotauka 52 ‘kaplys’; krota 63 ‘narvelis’ LKŽe; kurapka 68 ‘laukinis vištinių šeimos paukštis, laukinė vištelė, čerekslė’ LKŽe; kurva 68 ‘ištvirkusi moteris, kekšė’ LKŽe; kvarma 31 ‘forma, modelis, pavyzdys, pagal kurį kas dirbama’ LKŽe ir t. t. Tarp ā kamieno SPr slavizmų, kaip ir tarp ǫ, yra kilusių iš slavų kalbų bevardės giminės daiktavardžių: futra 32 ‘ kailiniai’ LKŽe (< rusėnų футро ‘выработанная шкура пушного зверя, а так сама некалькі такіх шкур, сшытых разам’ (HSBM XXXVI 42); lenk. futro ‘wyprawiona skóra zwierzęca z włosem, błam futrzany, też odzienie podbite futrem’ (SPol VII 159)); pekla 121 ‘pragaras’ LKŽe (< sen. rus. пекло (SRJA XIV 186); rusėnų пекло ‘пекла’ (HSBM XXIV 66); lenk. piekło ‘równych religiach: miejsce przebywania zmarłych lub ich dusz’ (SPol XXIV 57)); stadala 38 ‘užvažiuojami namai su pastoge arkliams pastatyti’ LKŽe (< sen. rus. стодола ‘крытое гумно, сарай’ (SRJA XXVIII 72); rusėnų стодола ‘заезны двор з карчмой’ (HSBM XXXII 399); lenk. stodola ‘budynek w gospodarstwie wiejskim, służący do przechowywania nie wymłóconego zboża i słomy’ (SS VIII 446)). Šie skoliniai į lietuvių kalbą buvo perimti jau po Leskieno dėsnio, todėl priklauso ne ǫ kamienui, o ā. ā kamienui SPr priklauso ne tik moteriškos giminės daiktavardžiai, bet ir vienas kitas vyriškosios, dažniausiai – bendrosios giminės žodis. Slavizmas sirata 165 ‘našlaitis’ LKŽe lietuvių kalboje yra bendrosios giminės, tokios pat giminės yra ir jo atitikmenys slavų kalbose: sen. rus. сирота ‘ребенек, подросток, оставшийся без одного или обоих 4 rod it e l i ų’ (SRJA XXIV 156); rusėnų сипота ‘сірата’ (HSBM XXXI 271); lenk. sirota ‘dziecko, które utraciło obydwoje rodziców lub jedno z nich’ (SS VIII 191). Daiktavardis vaivada 95 ‘valdovo vietininkas, tam tikros krašto srities valdytojas’ LKŽe yra vyriškos giminės, kaip ir jo atitikmenys kalbose donorėse: sen. rus. воевода ‘лицо, представляющее высшую власть на местах’ (SRJA II 261); rusėnų воевода ‘начальник города і градской акругі’ (HSBM IV 85); lenk. wojewoda ‘początkowo urzędnik nadworny, dowódca wojska w zastępstwie panującego, z czasem wysoki urzędnik ziemski’ (SS X 279)). Kaip matyti, laikomasi principo, kad daiktavardžių giminė, jiems keliaujant iš slavų kalbų į lietuvių, nekinta. Tačiau vienas SPr žodis neatitinka sistemos: čerevyka 182 ‘batas’ LKŽe. SPr jis paliudytas tik kartą, vėlesniame K. Sirvydo žodyne jau yra vyriškos giminės skolinys čeverykas SD 448. Rytų slavų kalbose, iš kurių yra atkeliavęs šis skolinys, atitikmenys yra vyriškos giminės: sen. rus. черевик ‘башмак, сапогъ’ (MSDJA III 1500); rusėnų черевик ‘чapaвік’ (HSBM XXXVI 343). Dėsningas skolinys turėtų būti vyriškos giminės čerevykas. iu kamienas. Šiam kamienui priklauso kiek mažiau SPr slavizmų daiktavardžių nei ā kamienui – 50. Tai vyriškos giminės žodžiai, turintys gale -ius arba galūnę -us po priebalsio j: aliejus 113 ‘augalų riebalai’ LKŽe; bardišius 41 ‘kirvis su ilgu kotu (karo ginklas)’ LKŽe; brylius 51 ‘skrybėlė’ LKŽe; cielius 10 ‘taikinys’ LKŽe; ciesorius 10 ‘monarchas, imperatorius’ LKŽe; čebatorius 177 ‘kurpius, batsiūvys’ LKŽe; čepčius 17 ‘ištekejusių moterų seniau nešiota kepuraitė’ LKŽe; činšius 18 ‘mokestis žemės savininkui už žemės valdymą’ LKŽe; čyščius 18 ‘skaistykla’; driaučius 60 ‘ietis, ieties smaigalys’ LKŽe; drukorius 26 ‘spaustuvininkas, spausdintojas’ LKŽe; dvarčius 31 ‘dvariukas’ LKŽe; falsierius 30 ‘klastotojas, apgavikas’; falsius 30 ‘yda, trūkumas, klastojimas’ LKŽe; gojus 34 ‘nedidelis, gražus miškelis, giraitė’ LKŽe; kaganijus 50 ‘puodas’; katlerius 57 ‘katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas’ LKŽe; kavalierius 52 ‘nevedęs vyras; vyras, kuris merginasi’ LKŽe; kytrius 13 ‘suktas, gudrus žmogus’ LKŽe; kleštarius 55 ‘vienuolynas’ LKŽe; kukorius 67 ‘virėjas’ LKŽe; kušn i erius 68 ‘kailiadirbys’ LKŽe; liktarius 177 ‘žvakidė’; moliarius 76 ‘dailininkas’; mečius 79 ‘kardas, kalavijas’ LKŽe; mincorius 81 ‘pinigų kalėjas’ LKŽe; morčius 77 ‘kovo mėnuo’ LKŽe; mūror ius 84 ‘mūrininkas’ LKŽe; nepr i etelius 107 ‘nedraugas, priešas; nevidonas’ LKŽe; pakajus 95 ‘taika, ramybė’ LKŽe ir t. t. Visi šio kamieno daiktavardžiai yra vyriškos giminės ir skolinimosi metu dažniausiai giminės keitimo neįvyko. iu kamienui būdinga tai, kad jam priklausančių slavizmų atitikmenys rusėnų, senojoje rusų, lenkų kalbose turi nulinę galūnę (pvz., pakajus 130 ‘gerai įrengtas kambarys’ LKŽe (< sen. rus. pokой ‘комната, помещение’ (SRJA XVI 164); rusėnų покой, покою ‘комната’ (SSM II 178); lenk. pokoj ‘miejsce odosobnienia, ustronie’ (SPol XXVI 321)), arba minkštą priebalsį (pvz., karalius 64 ‘valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose; tą titulą turintis asmuo’ LKŽe (< sen. rus. король ‘король’ (SRJA VII 338); rusėnų король ‘кароль, манарх’ (HSBM XVI 21)), arba ž, š, č, r (pvz., retežius 70 ‘grandinės, pančiai’ LKŽe (< sen. rus. ретьязь ‘цепь, ожерелье’ (SRJA XXII 149); rusėnų ретьязь, ретежь ‘ланцуг’ (HSBM XXX 82)); mečius 79 ‘kardas, kalavijas’ LKŽe (< sen. rus. мечь ‘холодное рубящее и колющее оружие’ (SRJA IX 136); rusėnų мечь ‘меч’ (HSBM XVIII 22); lenk. miecz ‘broń sieczna’ (SPol XIII 404)); altorius 113 ‘aukur as; tam tikras stalas bažnyčioje, kur laikomos pamaldos’ LKŽe (< sen. rus. алтарь, олтарь ‘жертвенныйник’ (SRJA I 31); rusėnų алтарь, олтарь, олтарь ‘altar’ (HSBM I 103); lenk. ołtarz ‘miejsce składania ofiar bóstwu’ (SPol XXI 327)). Senojoje slavų kalboje ž, š, č, c, r iš pradžių buvo minkšti ir pradėjo kietėti XIV a. (JAM 2005: 44), todėl žodžiai, į lietuvių kalbą atkeliavę iki jų kietėjimo, pateko į iu kamieną. Iš šios grupės žodžių išsiskiria pečius 121 ‘krosnis patalpai šildyti, maistui virti, kepti, duonkepis’ LKŽe, nes rytų slavų kalbose jo atitikmenys yra moteriškos giminės (sen. rus. печь ‘сооружение для обогрева помещения, приготовления пищи’ (SRJA XV 41); rusėnų печь, печь ‘цаглянае збудаванне, дзе разводзяць агонь, каб нагрэць нам iškanne, прыгатаваць ежу’ (HSBM XXIV 291)), lenkų kalboje – vyriškos (lenk. piec ‘urządzenie 5 zbudowane z nepalnego materiału, w którym uzyskuje się wysoką temperaturę’ (SPol XXIV 30)). į̄a kamienas. 38 skoliniai turi į̄a kamieną: adverija 128 ‘durų staktą’ LKŽe; asilyčia 115 ‘asilė’ LKŽe; atkonýčia 181 ‘galvos papuošalas, kaspinas’ LKŽe; bažnyčia 61 ‘maldos namai (ppr. katalikų ir protestantų)’ LKŽe; čerpyčia 50 ‘plytele krosniai statyti, koklį’ LKŽe; delija 20 ‘senoviškas paltas’; dronyčia 25 ‘plona lenta, plona stogo dengiamoji lentelė, malksnа’ LKŽe; dūšia 27 ‘mitologijoje, religijoje ir filosofijoje – nemirtingas nematerialus žmogaus pradas, egzistuojantis nepriklausomai nuo kūno, dvasia; velė’ LKŽe; grūšia 40 ‘kriaušės medis’ LKŽe; herezija 50 ‘religijos mokymas, kurį viešpataujančioji religija laiko klaidingu, klaidatikystė, klaidūnystė’ LKŽe; karbija 11 ‘tokio pintinė su antvožu kam nors supilti’ LKŽe; kodvlynčia 50 ‘indas, kuriame deginami smilkalai, smilkytuvas’ LKŽe; koplyčia 51 ‘maža bažnyčia; atskira didelės bažnyčios ar kito pastato dalis, kur gali būti laikomos pamaldos’ LKŽe; kuknia 67 ‘virtuvė’ LKŽe; leternia 71 ‘žibintas’; malmazija 76 ‘toks vynas’; melnyčia 82 ‘malūnas’ LKŽe; mišiа 83 ‘mišios’ LKŽe ir t. t. Beveik visi į̄a kamieno daiktavardžiai yra moteriškos giminės, jų atitikmenys slavų kalbose turi galūnę -a po minkšto kamiengalio (rytų slavų užrašoma kaip -я, lenk. -ia), pavyzdžiui, drukarnia 26 ‘spaustuvė’ LKŽe (< sen. rus. друкарня ‘типография’ (SRJA IV 365); rusėnų друкарня ‘drukarnė’ (HSBM IX 86); lenk. drukarnia ‘miеjsce, warsztat, gdzie się drukuje książki, druki’ (SPol VI 83)), nedėlia 93 ‘savaitė, sekmadienis’ LKŽe (< sen. rus. недѣля ‘воскресенье’ (SRJA XI 74); rusėnų неделя ‘нядзеля’ (HSBM XX 67); lenk. niedziela ‘ostatni, świąteczny dzień tygodnia’ (SPol XVI 263)), skomia 175 ‘senovinis stalas, skobnis’ LKŽe (< rusėnų скамья ‘ława, łayka’ (HSBM XXXI 293)), skrynia 60 ‘tam tikra medinė, su antvožu ir kojelėmis, ornamentuota dėžė kam nors (ppr. drabužiams, kraičiui) laikyti’ LKŽe (< rusėnų скрыня, скрыня ‘скрыня, kufar’ (HSBM XXXI 388); lenk. skrzynia ‘paka drewniana z wiekiem, kufer służący do przechowywania ubrania, pościeli, etc.’ (SS VIII 261)) ir t. t. Tik vienas iš šių daiktavardžių yra vyriškos giminės – sudžia ‘teisėjas’ LKŽe (< sen. rus. судья, судия ‘тот, кто оценивает кого-л., что-л., судит о ком-л, чем-л’ (SRJA XXVIII 264); rusėnų судия, судиа, судія, судія, судья ‘суддя’ (SSM II 398). Atitikmenų rytų slavų kalboje galūnė -я lėmė, kad šis daiktavardis pateko į fonetiškai artimą į̄a kamieną lietuvių kalboje, slavų kalbose šio skolinio atitikmuo irgi priklauso vyriškai giminei. Kiti slavų daiktavardžiai – galimi skolinių šaltiniai – turintys minkštą kamiengalį, irgi išlaikė savo giminę ir integravosi į į̄a kamieną kaip moteriškos giminės slavizmai. Keli SPr į̄a kamieno daiktavardžiai vartojami kaip daugiskaitiniai: gačios 30 ‘kelnės’; liesvyčios 25 ‘kopėčios’. Pirmojo iš jų atitikmenys slavų kalbose taip pat paprastai vartojami tik daugiskaita: rusėnų кгачи ‘штаньı, нагавицы’ (HSBM XV 33); lenk. gacie ‘dolna część stroju mężczyzny, spodnie’ (SPol VII 163). Vis dėlto daiktavardis liesvyčios, remiantis kalbomis donorėmis, galėtų būti vartojamas ir vienaskaita: sen. rus. лѣствица ‘лестница’ (SRJA VIII 211); rusėnų лесвица ‘драбіны’ (HSBM XVI 358). i kamienas. Šio kamieno skolinių daiktavardžių yra 10: čėstis 84 ‘garbė, pagarba’ LKŽe; donis 18 ‘duoklė’ LKŽe; dvarionis 28 ‘dvaro darbininkas, tarnautojas, dvariškis’ LKŽe; liūbasis 74 ‘meilė’; mostis 77 ‘minkšta vaistų su riebalais masė, vartojama gydymui, tepalas’ LKŽe; pečėtis 121 ‘įrankis ženklui spausti; atspaudas arba įspaustas tuo įrankiu ženklas; antspaudas’ LKŽe; pomėtis 118 ‘atmintis’ LKŽe; skoteris 102 ‘staltiesė’ LKŽe; smertis 170 ‘mirtis’ LKŽe; spaviedis 172 ‘išpažintis’ LKŽe. Šiandien šis kamienas nėra produktyvus, jam daugiausia priklauso moteriškos giminės daiktavardžiai, kaip kad ir SPr. Vyriškos giminės i kamieno daiktavardžių pasitaiko ir dabartinėje kalboje (pvz., geluonis, dantis ir t. t.), šiuo atveju toks SPr slavizmas yra vienas – dvarionis. Kad šis daiktavardis priklauso šiam kamienui, matyti iš jo paliudytų formų senuosiuose raštuose: dvaronies BPII 476 (LKŽe). Manoma, kad pirmiausia lietuvių kalba perėmė žodžio dvarionys (plg. sen. rus. дворянинъ ‘лицо, находящееся на службе при дворе князя’ (SRJA IV 194)) daugiskaitą, kuria remiantis atsirado vienaskaita dvarionis (Smoczyński 2026: 388). 6 Likę slavizmai yra moteriškos giminės, išlaikę ją nepakitusią, palyginti su atitinkamais kalbose donorėse. Visų šių slavizmų šaltiniai slavų kalbose turi minkštus priebalsius gale, pavyzdžiui, čėstis (< rusėnų честь ‘честь, почет, уважение’ (MDSUM II 480); lenk. cześć ‘uszanowanie, poważanie, uznanie; podziw; honor’ (SPol IV 150)), donis (< sen. rus. дань ‘то, что отдано кому-л.’ (SRJA IV 170); rusėnų дань ‘тое, што аддадзена каму-н.’ (HSBM VII 242); lenk. dań ‘świadczenie w naturze lub pieniężne, danina, podatek, czynsz’ (SPol IV 490)), smertis (< rusėnų смерть ‘смерць; спыненне існавання чалавека ці жывёліны’ (HSBM XXXI 483); lenk. śmierć ‘skończenie, utrata życia, zgon, wyjątkowo pozbawienie kogoś życia’ (SS IX 24)), spaviedis (< rusėnų споведь ‘споведь’ (HSBM XXXII 163); lenk. spowiedź ‘wyznanie grzechów przed kapłanem w celu uzyskania rozgrzeszenia’ (SS VIII 359)). ē kamienas. Tai dar vienas ne itin produktyvus skolinių kamienas SPr, jam priklausančių daiktavardžių yra 6: kaniukšnė 175 ‘arklidė’ LKŽ; kižė 10 ‘sena trobelė, pirkelė, landynė’ LKŽ; maliaʋonė 76 ‘tapymas’ LKŽ; mincė 81 ‘moneta’ LKŽ; prababė 129 ‘prosenelė’; ragažė 77 ‘pintinis krepšys; kiekis, telpantis į tokį krepšį’ LKŽ. Ši negausi žodžių grupė gana nevienalytė: nors daugumos slavizmų atitikmenys yra moteriškos giminės, jų galūnės skirtingos. Pavyzdžiui, daiktavardžio kaniukšnė (< sen. rus. конюшня ‘конюшня, строение, где держат лошадей’ (SRJA VII 291); rusėnų канюшня ‘канюшня’ (HSBM XV 291)) atitikmenys turi galūnę -ia, kižė, mincė (< sen. rus. хижа, хиза ‘хижина, дом’ (MSDJА III 1368); rusėnų хижа ‘хаціна’ (HSBM XXXVI 73); lenk. minca ‘moneta, pieniądz bity’ (SPol XIV 272)) – -a, tad šie slavizmai galėjo būti ingeruoti į ia ir ā kamienus. Vieno daiktavardžio šaltinis yra bevardės giminės: maliaʋonė (< rusėnų малеванье, малевание ‘дзеянне па дзеясл. малевати’ (HSBM XVII 234); lenk. malowanie ‘nazwa czynności od malować’ (SPol XIII 60)). Kiti kamienai. Likę kamienai, kuriems priklauso SPr slavizmai daiktavardžiai, yra labai negausūs. į kamieną turi du žodžiai: kisielis 54 ‘skysta košė (valgįs) iš raugintos avižinių miltų sunkos arba uogų sulčių su krakmolu’ LKŽ; kriaučias 63 ‘siuvėjas’ LKŽ. į kamienui priklauso trys daiktavardžiai: čemerys 14 ‘lelijinių šeimos daugiametis nuodingas, vaistinis augalas, atgirios’ LKŽ; grašis 39 ‘skatikas, pusė kapeikos; įvairiais laikais įvairios vertės pinigas; moneta’ LKŽ, maneliai 77 ‘prierankoviai’, o u kamienui – tik vienas – turgus 180. Iš šiandienos perspektyvos neįprastai atrodo daiktavardžiai kisielias ir kriaučias. Tiek vienas, tiek kitas paprastai integruoti į iu kamieną, t. y. kaip kisielius ir kriaučius. Vėlesniame K. Sirvydo žodyne atsisakoma kisielias ir pateikiamas tik iu kamieno variantas kisielius SD 103 (kriaučias / kriaučius apskritai neminimas). Kodėl SPr šiems daiktavardžiams parinktas kamienas iǫ, nežinia, nes atsižvelgiant į slavų kalbų atitikmenis (sen. rus. кусель ‘кушанье, приготовляемое из муки на воде или ягодном соке, кисель’ (SRJA VII 137); rusėnų кусель ‘кіслая страва з мукі, кісель’ (HSBM XV 93); lenk. kisiel ‘potrawa z mąki rozczynionej wodą i poddanej fermentacji’ (SPol X 330); sen. rus. краѳецъ ‘портной’ (SRJA VII 402); rusėnų кравець ‘спецыяліст па шыццю адзення’ (HSBM XVI 80); lenk. krawiec ‘rzemieślnik szyjący odzież’ (SPol XI 134)), iu ir ō kamienai yra sistemiškesni. Daiktavardis maneliai SPr pateikiamas kaip daugiskaitinis, nors LKŽ esama ir manelė, ir manelis. Slavų kalbų duomenys (sen. rus. манелы ‘украшение, род браслета, надевавшегося поверх рукава (зарукавье, запястье)’ (SRJA IX 27); rusėnų манеля, манела, манелле ‘брана́лет; маністы’ (HSBM XVII 93); lenk. manella ‘drogocenna ozdoba noszona na ramieniu, bransoleta, naramiеnnik’ (SPol XIII 143)) rodo, kad dešingai daiktavardis turėjo būti perimtas kaip moteriškos giminės manelia arba manelė (dėl minkšto l). Taigi, šiuo atveju, kitaip nei daiktavardžių kisielias, kriaučias, čemerys, grašis atveju, būta ir giminės keitimo. 7 IŠVADOS SPr yra slavizmų daiktavardžių, priklausančių ō (abrazas, abrūzas, advernykas, akrūtas, alubnykas ir t. t.), iō (kisielias, kriaušias), iō (čemer ys, grašis, maneliai), ā (abyda, afiera, akvata, alyva, arielka ir t. t.), iā (adverija, asilyčia, atkon yčia, bažnyčia, čerpyčia ir t. t.), iu (aliejus, altorius, bardišius, brylius, cielius ir t. t.), u (turgus), i (čestis, donis, dvarionis, liūbastis, mostis ir t. t.) ir ē (kaniukšnė, kižė, maliavonė, mincė, prababė ir t. t.) kamienams. Šiame šaltinyje nepaliudyta priebalsinio kamieno slavizmų. Gausiausias kamienas yra ō – jam priklauso 41,6 proc. rastų SPr slavizmų daiktavardžių. Taip pat palyginti gausūs yra ā, iu ir iā kamienai – jiems atitinkamai priklauso 24,5 proc., 15,5 proc. ir 11,8 proc. visų išrinktų žodžių. i kamieno slavizmai sudaro 3,1 proc., o ē – 1,7 proc. nagrinėtų slavizmų. Likę kamienai itin negausūs ir sudaro labai mažą dalį visų SPr rastų slavizmų daiktavardžių. Atsižvelgiant į slavizmų atitikmenis kalbose donorėse, tam tikrais atvejais SPr matyti aiški sistema, į kurio kamieno paradigmą patenka vienas ar kitas paskolintas žodis: • jei atitikmenys slavų kalbose yra vyriškos giminės ir gale yra kietasis priebalsis, skolinis lietuvių kalboje integruojamas į ō kamieną; • slavų kalbų bevardės giminės daiktavardžiai, gale turintys –o, lietuvių kalboje priklauso arba ō kamienui (senesni klodo skoliniai), arba ā; • moteriškos ir vyriškos (dažniausiai – bendrosios) giminės žodžiai, slavų kalbose gale turintys –a, lietuvių kalboje integruojami į ā kamieną; • vyriškos giminės daiktavardžiai, slavų kalbose turintys nulinę galūnę; vyriškos giminės žodžiai, slavų kalbose turintys minkštą priebalsį (dažniausiai l); vyriškos giminės daiktavardžiai, rytų slavų kalbose turintys istoriškai minkštus ž, š, č, c, r, lenkų kalboje – jau kietus, lietuvių kalboje integruojami į iu kamieną; • daiktavardžiai, rytų slavų kalbose gale turintys –я, lenkų – –ia, lietuvių kalboje integruojami į iā kamieną; • daiktavardžiai, slavų kalbose gale turintys minkštus priebalsius t, n, d, SPr integruoti į i kamieną. Į likusius kamienus SPr slavizmai daiktavardžiai integruojami įvairiai ir, remiantis vien šiuo šaltiniu, vienalytės sistemos nematyti. SPr slavizmai, kaip įprasta, dažniausiai yra tos pačios giminės, kaip ir jų šaltinis kalbose donorėse, t. y., pavyzdžiui, slavų kalbų vyriškos giminės žodis į lietuvių kalbą integruojamas kaip vyriškos giminės skolinys. Giminės pokyčių, būdingų tik SPr, yra vos vienas kitas (čerevyka, maneliai). SPr taip pat laikomasi ir skaičiaus atliepimo – skoliniai, kilę iš slavų kalbų daiktavardžių, kurie dažniausiai vartojami daugiskaita, taip pat pateikiamai kaip daugianiai (blekai, čėrai, gačios). Keli daiktavardžiai (liesuvyčios, maneliai) turėtų būti integruoti ne kaip daugianiai. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Būga Kazimieras 1958: Rinktiniai raštai [Selected Writings] 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Čepienė Nijolė 2013: Konstantino Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ leksikos skoliniai“ [Lexical Borrowings in Konstantinas Sirvydas’ “Dictionarium trium linguarum”]. – Leksikografija ir leksikologija 3: Konstantino Sirvydo darbai ir jo epocha, sud. Z. Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 157–188. Fraenkel Ernst 1962: Litauisches etymologisches wörterbuch [Lithuanian Etymological Dictionary], Heidelberg: Winter. Girdenis Aleksas 2001: Kalbotyros darbai [Linguistic Works] 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 8 HSBM I: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 1, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1982. HSBM II: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 2, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1983. HSBM III: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 3, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1983. HSBM IV: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 4, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1984. HSBM VII: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 7, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1986. HSBM IX: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 9, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1989. HSBM XIV: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 14, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1996. HSBM XV: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 15, red. A. M. Bulyka, Minsk: Navuka i technika, 1996. HSBM XVI: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 16, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 1997. HSBM XVII: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 17, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 1998. HSBM XVIII: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 18, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 1999. HSBM XX: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 20, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2001. HSBM XXIV: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 24, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2005. HSBM XXIX: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 29, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2009. HSBM XXX: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 30, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2010. HSBM XXXI: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 31, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2011. HSBM XXXII: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 32, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2012. HSBM XXXIII: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 33, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2013. HSBM XXXVI: Histaryčny slovnik belaruskaj movy [Historical Dictionary of the Belarusian Language] 36, red. A. M. Bulyka, Minsk: Belaruskaja navuka, 2016. JAM 2005: Jazyki mira. Slavianskіe jazyki [Languages of the World. Slavic Languages], red. koll. A. M. Moldovan, S. S. Skorvid, A. A. Kibrik, N. V. Rogova, E. I. Jakuškina, A. F. Žuravlev, S. M. Tolstaja, Moskva: Academia. 9 Keinys Stasys 1984: Lietuvių kalbos hibridai (sąvoka, rūšys ir normiškumas) [Lithuanian Language Hybrids (Concept, Types, and Normativity)]. – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai, 113–123. Laučiūtė Jūratė 2007: Baltiškos kilmės vardažodžių galūnių likimas šiaurės slavų kalbose [Fate of Baltic-Origin Nominal Endings in the Slavic Language]. – Res humanitariae 2, 85–101. Lebedys Jurgis 1977: Senoji lietuvių literatūra [Old Lithuanian Literature], Vilnius: Mokslas. LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas [Lithuanian Language Dictionary] (1–20, 1941–2002), el. variantas, redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė; programuotojai: E. Ožeraitis, V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, atnaujinta versija, 2018. Prieiga internete: https://ekalba.lt/liet­uviu–kalbos–zodynas/. MDSUM II: Materіaly do slovnyka pysемnoї ta knyžnoї ukraїnskoї movи [Materials for a Dictionary of the Written and Literary Ukrainian Language] 2, red. E. K. Timčenko, Kijев, Niu-Jork: Nacionalna akademija nauk Ukraїni, 2003. MSDJA III: Materjaly dlja slovarja drevnerusskogo jazyka [Materials for a Dictionary of the Old Russian Language] 3, red. I. I. Sreznevskij, Sankt Peterburg: Kniga, 1912. Pakalka Kazys 1997: Pastabos apie senąjį Konstantino Sirvydo trikalbį žodyną (~ 1620 m.) [Notes on Konstantinas Sirvydas’ Old Trilingual Dictionary (c. 1620)]. – Senasis Konstantino Sirvydo žodynas, par. K. Pakalka, 6–25. Palionis Jonas 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. [Lithuanian Literary Language in the 16th–17th Centuries], Vilnius: Mintis. Pokorny Julius 1959: Indogermanisches etymologisches wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary], Bern: Francke. Rudzinskas Darius 2011a: Keli lietuvių senųjų raštų slavizmu morfologinės integracijos aspektai [Some Aspects of the Morphological Integration of Slavisms in Old Lithuanian Texts]. – Baltu filologija 20, 41–51. Rudzinskas Darius 2011b: Morfologinė slavizmų integracija: giminės kategorijos aspektai [Morphological Integration of Slavic Loanwords: Aspects of the Gender Category]. – Perspectives of Baltic philology 2, 205–214. Sabaliauskas Algirdas 1990: Lietuvių kalbos leksika [Lexicon of Lithuanian Language], Vilnius: Mokslas. Siaurukienė Halina 1987: „Knygos nobažnystės“ giesmyno skoliniai [Loanwords in the Hymnal “Knygos nobažnystės”]. – Lietuvių kalbotyros klausimai 26, 145–150. Skardžius Pranas 1931: Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen [The Slavic Loanwords in Old Lithuanian]. – Tauta ir žodis 7, Kaunas: Spindulys. Smetonienė Anželika 2019: Patterns of Morphological Integration of Slavic loan Nouns in Petkevičius’ Catechism (1598) as an Indication of their Origin and Chronology. – Studia z Filologii Polskiej i Słowiańskiej 54, [1–30]. DOI: https://doi.org/10.11649/sfps.1766. Smetonienė Anželika 2022: Anoniminio katekizmo (1605) ir Daukšos katekizmo (1595) skolintų daiktavardžių integravimas į lietuvių kalbos morfologinę sistemą [Integration of Loan Nouns from the Anonymous Catechism (1605) and Daukša’s Catechism (1595) into the Morphological System of the Lithuanian Language]. – Lietuvių kalba 17, 25–38. DOI: https://doi.org/10.15388/LK.2022.11. 10 Smoczyński Wojciech 2026: Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language]. Prieiga internete: http://www.rroman es.org/pub/alii/Smoczyński W. Słownik etymologiczny języka litewskiego.pdf. SPol IV: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 4, red. S. Bąk, Wrocław, Warszawa, Kraków: Instytut badań literackich, 1969. SPol VI: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 6, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1972. SPol VII: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 7, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1973. SPol VIII: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 8, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1974. SPol X: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 10, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1976. SPol XI: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 11, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1978. SPol XII: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 12, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1979. SPol XIII: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 13, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1981. SPol XIV: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 14, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk: Instytut badań literackich, 1982. SPol XVI: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 16, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź: Instytut badań literackich, 1985. SPol XXI: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 21, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków: Instytut badań literackich, 1992. SPol XXIV: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 24, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź: Instytut badań literackich, 1996. SPol XXVI: Słownik polszczyzny XVI wieku [Dictionary of the 16th Century Polish Language] 26, red. M. R. Mayenowa, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź: Instytut badań literackich, 1998. SPr 1997: Senasis Konstantino Sirvydo žodynas [The Old Dictionary of Konstantinas Sirvydas], par. K. Pakalka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 11 SRJA I: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 1, g. red. S. G. Barchudarov, Moskva: Nauka, 1975. SRJA II: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 2, g. red. S. G. Barchudarov, Moskva: Nauka, 1975. SRJA IV: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 4, g. red. S. G. Barchudarov, Moskva: Nauka, 1977. SRJA VII: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 7, g. red. F. P. Filin, Moskva: Nauka, 1980. SRJA VIII: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 8, g. red. G. J. Romanova, Moskva: Nauka, 1981. SRJA IX: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 9, g. red. V. J. Derjagin, O. V. Malkova, Moskva: Nauka, 1982. SRJA XI: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 11, g. red. A. N. Šalamova, Moskva: Nauka, 1986. SRJA XIII: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 13, g. red. O. I. Smirnova, Moskva: Nauka, 1987. SRJA XIV: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 14, g. red. O. I. Smirnova, A. N. Šalamova, Moskva: Nauka, 1988. SRJA XV: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 15, g. red. G. P. Smolickaja, Moskva: Nauka, 1989. SRJA XVI: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 16, g. red. G. J. Romanova, Moskva: Nauka, 1990. SRJA XXI: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 21, g. red. G. A. Bogatova, Moskva: Nauka, 1995. SRJA XXII: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 22, g. red. A. N. Šalamova, Moskva: Nauka, 1997. SRJA XXIII: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 23, g. red. V. B. Kryško, G. J. Romanova, Moskva: Nauka, 1996. SRJA XXIV: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 24, g. red. G. J. Romanova, Moskva: Nauka, 2000. SRJA XXVIII: Slovar russkogo jazyka XI–XVII vv. [Dictionary of the XI–XVII Centuries Russian Language] 28, g. red. E. I. Deržavina, Moskva: Nauka, 2008. SS VIII: Słownik staropolski [Old Polish Dictionary] 8, red. S. Urbańczyk, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1980. SS IX: Słownik staropolski [Old Polish Dictionary] 9, red. S. Urbańczyk, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1982. SS X: Słownik staropolski [Old Polish Dictionary] 10, red. S. Urbańczyk, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1990. SSM II: Słownyk staroukrajinskoj movy XIV–XV st. [Dictionary of the Old Ukrainian Language of the 14th–15th Centuries] 2, red. L. L. Gumecka, I. M. Kernyckyj, Kyjiv: Naukova dumka, 1978. Urbutis Vincas 1992: Senosios lietuvių kalbos slavizmai [Slavic Loanwords in the Old Lithuanian Language]. – Baltistica 27(1), 4–41. 12 Urbutis Vincas 1993: Senųjų slavizmų kilmės įvairovė [The Diversity of the Origins of Old Slavic Loanwords]. – Baltistica 28(1), 91–101. Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje [Words of Other-Language Origin in the Morphological System of the Lithuanian Language]. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, atsak. red. V. Ambrazas, Vilnius: Mintis, 108–12. Vasilauskienė Virginija 2022: Konstantino Sirvydo žodynų ir Punktų sakymų leksikos sąsajos [Links between Konstantinas Sirvydas’s Dictionaries and His Lexis in Punktai sakymų]. – Lituanistica 68, 2(128), 135–152. Voitkevič Božena 2010: Mikalojus Daukšos Postilės slavizmų morfologinė integracija [Morphological Integration of Slavisms in “Postilla” by Mikalojus Daukša]. – Baltistica 75(2), 243–255. Zinkevičius Zigmas 1968: Apie 1605 m. katekizmo tarmę [On the Dialect of the 1605 Catechism]. – Baltistica 4, 109–116. Zinkevičius Zigmas 1988: Senųjų raštų kalba [The Language of Old Texts], Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 2002: Rinktiniai raštai [Selected Writings ] 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 13