Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe

122 Peržiūros - 67 Atsisiuntimai

Peržiūra

Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #0 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #1 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #2 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #3 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #4 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #5 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #6 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #7 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #8 Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe #9

Ištrauka

ĮVADASTemos aktualumas. Šiuo darbu siekiama pažvelgti į socialinių darbuotojų patiriamas stresines situacijas darbe, telkiantis tiek į tam tikras darbo aplinkos ypatybes, tiek į žmogaus asmenybės ypatumus, įvertinant jų poveikį. Darbu siekiama atskleisti, kokios streso priežastys formuojasi dirbant vaikų globos namuose ir išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis susiduriant su įtampa ir psichologine kontrole savo darbePasak, garsaus amerikiečių psichologo R.S. Lazarus (1966) „Stresas kyla, kai žmonės suvokia, kad jie negali adekvačiai įveikti keliamų reikalavimų, kurie kelia grėsmę jų gerovei“. Streso darbe tyrimai tapo aktualūs dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir jiems skiriama vis daugiau dėmesio dėl kelių priežasčių. Kaip teigia Mills (1998), stresas yra tam tikras pusiausvyros tarp emocinės mūsų būsenos ir patiriamos situacijos praradimas, atsiskleidžiantis per įvairias organizamo bei psichikos funkcijas. H. Selye (1995), kuris pirmasis tyrinėjo streso kaip reiškinio ypatumus, o stresą apibūdino kaip nespecifinę žmogaus organizmo reakciją į stresą sukeliančius faktorius, kuri sukelia neigiamus padarinius. Be to, H. Selye (1995) apibrėžė ir streso priežastis – anot jo, tai realios arba įsivaizduojamos problemos. Šiandien mokslinėje literatūroje streso tema aktuali ir populiari, o streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Stresas gali būti suvoktas ir kaip teigiamas, jėgas sutelkianti patirtis, vadinamasis eustresas, ir kaip neigiama, išbalansuojanti, deharmonizuojanti asmenybę, distresas (Bandzienė, 2009). Vis dėl to dažnai patiriami ir nuolat pasikartojantys stresoriai labiau virsta sekinančia nei aktyvinančia patirimi (Hobfoll, 1989).Harmoninga socialinio darbuotojo būsena yra labai svarbi efektyviam darbo procesui. Vaikų globos namai – tai darbo vieta, kur stresorių pasireiškia ypač daug. Apie juos liudija vaikų globos auklėtinių charakteristikas tyrinėję autoriai. Daugelis Lietuvos ir užsienio mokslininkų (Samašonok, Gudonis, Žukauskienė, 2005; Samašonok, Žukauskienė, 2004; Žukauskienė, Leiputė, 2002; Dodge, Pettit, McClaskey, Brown, 1986) rašo, kad vaikų globos namuose gyvenantys paaugliai pasižymi šiomis ypatybėmis: delinkventinio elgesio problemomis, polinkiu patekti į nusikalstamas situacijas, agresija, autoagresija, emocine izoliacija ir bet kokių artimesnių ryšių vengimu, negebėjimu spręsti konfliktų, disfunkcinių elgesio modelių taikymu ir pan. Akivaizdu, kad darbas vaikų globos namuose reikalauja didelių fizinių, emocinių ir dvasinių resursų, o juos eikvoja dažna streso patirtis. Atsižvelgiant į tai, svarbu išanalizuoti vaikų globos namuose dirbančių socialinių darbuotojų patiriamo streso specifiką, kad būtų galima išsiaiškinti jo suvaldymo ir įveikos gallimybes.Tyrimo mokslinis naujumas. Nors streso tema plačiai aptarinėjama įvairių autorių darbuose, kol kas turime tik labai nedaug mokslinių tyrimų, analizuojančių konkrečios darbovietės stresorius ir išgyvenamos streso būsenos pasireiškimą. Daugiausiai buvo tyrinėtas konkrečios profesinės aplinkos stresogeniškumas kaip antai Bastakytės, Kaminsko (2013) publikacijoje apie streso ir stresorių pasireiškimą mažose statybos ir nekilnojamojo turto įmonėse (2013), Bielinienės (2002) studijoje, kuri gilinosi į streso tarp slaugytojų raišką, Burbos, Sitnikovo, Lankaitės (2014) analizėje apie distreso valdymą tarp apsaugos darbuotojų (2014), Glumbakaitės, Kalibato, Kanapeckienės, Mukutienės (2014) straipsnyje apie slaugytojų patiriamą stresą.Pajarskienė (1999) psichosocialinius stresorius darbe analizavo iš biomedicinos mokslų perspektyvos, moterų stresą darbo aplinkoje nagrinėjo Valackienė (2001, 2002), Petkevičiūtė ir Saudargaitė (2006), Pikūnas ir Palujanskienė (2005) streso atpažinimą ir įveikimą analizavo iš psichologijos mokslo perspektyvos, stresą ir elgesio savireguliacijos klausimą gvildeno Grakauskas (2006). Su socialinio darbo specifika ir joje patiriamu streso reiškiniu susijusių tyrimų nėra vykdyta daug. Artimesni jų – Juozapaitienės (2011) apie socialinio pedagogo darbe išgyvenamas stresines situacijas,Jakimavičiūtės (2010), kuri stresą darbe ir jo įveikas per socialinių darbuotojų patirtis, Morkūnienės (2012) bei Semionovienės (2014), besigilinusių į socialinio darbuotojo profesinę gerovę. Taigi vaikų globos namuose dirbančių socialinių darbuotojų patiriamo streso tyrimai yra nauji ir aktualūs.Tyrimo objektas – stresas ir jo įveika.Tyrimo uždaviniai:Atskleistisocialinių darbuotojų patiriamo streso priežastis, dirbant X vaikų globos namuose; Atskleisti, socialiniams darbuotojams patiriamo streso pasekmes, dirbant X vaikų globos namuose;Analizuoti, streso sukeliamas situacijas ir jų įveiką.Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, remiantis grindžiamąja teorija.Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu.Duomenų analizės metodas – turinio aprašomoji analizė, remiantis grindžiamąją teorija.Tyrimo imtis ir atranka. Tyrimo dalyviai buvo atrinkti pagal du kriterijus – turintys ne mažiau, kaip dviejų metų darbo patirtį ir dirbantys X vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo 5 socialinės darbuotojos moterys ir 1 socialinis darbotojas vyras, 24 – 40 metų amžiaus.Sąvokų žodynėlis:Įveika – tai kokios nors didesnį ar mažesnį diskomfortą keliančios emocinės būsenos įveikimo strategija, susikurta žmogaus psichikos. Ji gali būti dvejopa: nukreipta į problemą arba į emocijas. (Sapranavičiūtė, Perminas, Kavaliauskaitė, 2011)Socialinis darbuotojas – tai įvairiapuse veikla užsiimantis specialistas, kurio pagrindinis tikslas yra pokyčių visuomenėje ir socialinėje aplinkoje identifikavimas, padedant klientui atstatyti jo gyvenimo pusiausvyrą fiziškai, emociškai, dvasiškai bei integruotis į socialinis visuomenės procesus (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005m. liepos 27d. įsakymas Nr. A1-218).Stresas – tai žmogaus patiriama būsena dėl kokio nors stresoriaus, kuri pasireiškia fiziologinėmis ir emocinėmis reakcijomis. Ši būsena žmogų gali sutelkti veiklai ir aktyvinti, tačiau užtrukusi ilgiau – išsekinti ir išbalansuoti (Bandzienė, 2009).Vaikų globos namai – tai valstybinė stacionari įstaiga, gaunanti finansavimą iš valstybės biudžeto ir teikianti socialines bei kitokio pobūdžio paslaugas iš biologinių šeimų paimtiems vaikams (Vietos savivalda ir socialinis darbas, 2006).SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ X VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE, PATIRIAMO STRESO IR STRESO ĮVEIKOS, TEORINĖ DALISSocialinio darbo, kaip profesijos, ypatumaiSocialinio darbo profesija orficialiai pripažinta tik nuo 1991 m., o jos atsiradimas susijęs su siekiu įtvirtinti žmogaus teises demokratinėje visuomenėje, kurioje vyksta modernūs reiškiniai – taigi tai palyginti nauja profesija.Socialinio darbo profesija yra pokyčių indikavimo į visuomenės gyvenimą profesija, siekiant įgyvendinti silpniausių socialinių grupių teises. Savo savastimi ši profesija gana prieštaringa, nes, viena vertus, ji priklauso nuo valstybės institucijų, kita vertus, joms nuolat prieštarauja savo veikla – tai kuria vidines socialinio darbuotojo patiriamas įtampas. Kadangi socialinio darbo profesija indikuoja pokyčius, socialinio darbo profesijos kasdienybėje itin svarbu atpažinti neteisingus įvaizdžius ir schemas, kuriais operuoja visuomenė atstumdama pažeidžiamas socialines grupes, Pastaruosius aspektus nagrinėti padeda socialinio konstravimo teorinė perspektyva.Pasak A. Bagdono (2007), socialinis darbas siekia padėti įvairioms visuomenės grupėms įgyvendinti savo gebėjimus, aktualizuoti save kaip asmenybes, integruojantis į visuomenę ir išvengiant atitolimo nuo jos. Socialinio darbo tikslas – spręsti sudėtingus tarp žmonių ir aplinkos susiklosčiusius ryšius. A. Bagdonas (2007) teigia, kad socialinio darbo tikslas yra pokytis. Panašiai mano ir C. Sutton (1999), kuris irgi akcentuoja, kad socialinis darbuotojas veiksmingai dirba tik tada, kai įneša kokių nors pokyčių ne tik į kliento, bet ir į bendruomenės gyvenimą. Tarptautinė socialinio darbo mokyklų asociacija (TSDMA) nurodo, kad „socialinių darbuotojų profesinė veikla daro įtaką pokyčiams visuom

 

Atsisiųsti dokumentą

Atsisiųsti dabar


Įvertinimas


Dokumento tipas

Final Thesis


Kalbos

Lithuanian (Lietuvių).


Kategorijos

Uncategorized.


Valstybė

Lietuva.


Susiję dokumentai

BRANDUOLYS

Ekonominių rodiklių prognozavimas

DARNAUS TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ VERTINIMAS GARGŽDUOSE