Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė

94 Peržiūros - 0 Atsisiuntimai

Peržiūra

Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #0 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #1 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #2 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #3 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #4 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #5 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #6 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #7 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #8 Įrenginių specifinių elementų variantinė analizė #9

Ištrauka

TURINYSAiškinamasis raštas:ĮVADASANALOGIŠKŲ ĮRENGINIŲ APŽVALGAĮrenginių specifinių elementų variantinė analizė. Projektuojamo prietaiso (įrenginio) techninės charakteristikos ir konstrukcijos aprašymasPrietaiso darbo bei matavimo proceso, darbo algoritmo aprašymas.Funkcinės-blokinės, kinematinės ir kitų schemų aprašymai.Standumo, tikslumo, atsparumo, pavaros galingumo ir kiti skaičiavimai.Prietaiso (įrenginio) Įmonės standarto sandara.Prietaiso (įrenginio) derinimas, bandymų metodai.Patikros ir sertifikavimo procedūrų aprašymai.Detalės gamybos technologinio ir metrologinio procesų aprašymas.Prietaiso (įrenginio) gamybos sąnaudų ir panaudojimo efektyvumo prognozė. Išvados.Literatūros sąrašas.Brėžiniai:Kinematinė schema.Funkcinė-blokinė schema.Darbo (matavimo) algoritmas.Mazgo surinkimo brėžinys bei specifikacijos.Detalės darbo brėžinys.Technologinio ir metrologinio procesų eskizai.ĮVADASPagrindinė kryptis didinant šalies ūkio naudingą veiklą yra mokslinio-techninio progreso spartinimas, intensyvus ekonomikos vystymas, darbo našumo kėlimas, gaminamos produkcijos kokybės gerinimas ir kiekybės didinimas. Pramonės vystymasis žymia dalimi priklauso nuo metalo apdirbimo staklių. Metalo apdirbimo staklės yra pagrindiniai gamyklų įrenginiai, kurie skirti gaminti šiuolaikines mašinas, prietaisus, įrankius ir kitus įvairių pramonės šakų gaminius. Šiuolaikinėms mašinoms, staklėms, moderniems apdirbimo centrams, robotams, koordinatinėms matavimo mašinoms, mechatroninėms pozicionavimo ar kitos paskirties sistemoms būtinas precizinis tam tikro mazgo poslinkis. Jam užtikrinti naudojamos tikslios poslinkių matavimo sistemos, kurios ne tik nurodo mazgo persislinkimą iš taško A į tašką B, bet ir gali sukurti grįžtamojo ryšio signalus, kurių pagalba tiksliai valdomas judesys. Kompleksiškai vertinant pramoninį naudojimą, pirmumas skiriamas fotoelektrinėms matavimo sistemoms. Be to, Lietuvoje didžiausia kūrimo, gamybos ir taikymo patirtis įgyta būtent šių keitiklių srityje.Fotoelektrinės linijinių poslinkių matavimo sistemos naudojamos plačiausiai. Dažniausia jos taikomos modernizuojant metalo apdirbimo stakles, kuriant naujas mechatronines sistemas. Atsižvelgus į tokio tipo keitiklių paklausą buvo sugalvota modernizuoti senas mažų gabaritų tekinimo stakles panaudojant reguliuojamo greičio servo pavaras ir fotoelektrinius linijinius keitiklius. 1. ANALOGIŠKŲ ĮRENGINIŲ APŽVALGA1.1. Tekinimo proceso ir senų tekinimo staklių apžvalgaMašinų ir prietaisų detalės dažniausiai gaminamos pjovimo būdu, nes šiuo būdu galima pagaminti labai tikslias detales su dideliu darbo našumu [1]. Tekinimo staklės – vienos iš labiausiai paplitusių metalo apdirbimo staklių, mašinų ir prietaisų gamyboje. Jomis galima: tekinti išorinius ir vidinius cilindrinius, kūginius bei fasoninius paviršius, nupjauti briaunas, atpjauti ruošinio dalis, gręžti skyles, pjauti griovelius, suapvalinti kampus, ir sriegti išorinius bei vidinius sriegius [2]. Minkštesnės ruošinio medžiagos pjovimas kietos medžiagos pjovimo įrankiu žinomas jau tūkstančius metų [3]. Metalo pjovimo tyrimai buvo pradėti tik XIX a. viduryje. Pirmuosius tyrimų duomenis apie darbą, atliekama gręžiant geležį, bronza ir kita medžiagas, paskelbė 1848 m. Prancūzų artilerijos kapitonas Kokiljė. Tekinimo peilio geometrinių parametrų įtaką pjovimo jėgai tyrinėjo 1850-1864 m. prancūzų tyrinėtojas Žoslis. Tačiau jie tik užfiksavo atliktų bandymų duomenis, o teoriškai jų nenagrinėjo [1]. Tekinimo staklės yra vienos iš seniausių apdirbimo pjovimu įrenginių, tačiau sunku pasakyti jų atsiradimo datą. Pirmos tokios buvo spyruoklinės – stiebinės tekinimo staklės (1.1 pav.) Jose ruošinys yra įstatomas tarp dviejų nejudančių centrų. Visa staklių konstrukcija, išskyrus du ruošinio tvirtinimui naudojamus strypus, pagamintos iš medžio. Ruošinys sukamas virve, kuri pritvirtinta viršuje – prie spyruoklinio strypo, o apačioje prie pedalo, kurį mindžiojant sukamas ruošinys [4].1.1 pav. tekinimo staklės minamos pedalu [4]: a) stiebinės [5], b) spyruoklinės [4]Maždaug 1960 metais staklių gamykloje Šiauliuose buvo pagamintos mažų gabaritų tekinimo staklės „BITĖ“ (1.2 pav.). Staklėse buvo įmontuotas sinchroninis variklis, jos buvo pagamintos iš plieno ir skirtos nedidelių gabaritų detalėms tekinti, sriegti arba gręžti. Staklės valdomos – rankiniu būdu: norint parinkti greitį, reikia rankiniu būdu perkelti diržą ant reikiamo dydžio skriemulių. 1.2 pav. Mažų gabaritų tekinimo staklės „BITĖ“Metalo apdirbimas tekinimo būdu. Pjaunant metalą, įrankis deformuoja ruošinio medžiagą, o paskui ją atskiria dėl plastinės deformacijos. Pjovimo briauna įsigilinant į apdirbamą detalę, metalo sluoksniuose atsiranda dideli įtempimai [6]. Taip vyksta detalės pjovimas, kurio darbo schema pavaizduota 1.3 paveiksle. Medžiagos tąsumas ir kietumas yra pagrindiniai apdirbamumo faktoriai, pagal kuriuos nustatoma: • pjovimo greitis; • pastūma; • pjovimo gylis; • įrankio medžiaga; • įrankio kietumas; • peilio geometrija [7].1.3 pav. Tekinimo proceso schema [8]1.2. Šiuolaikinių staklių apžvalgaDabartinėse staklėse mechaninio apdirbimo procesams valdyti vietoj mechaninių, hidraulinių arba kitų įprastinių staklių valdymo priemonių naudojama skaitmeninė technika. Staklių ir kitų įrenginių skaitmeninis valdymas yra lankstus tuo požiūriu, kad gali būti taikomas labai įvairiems procesams ir skirtingų charakteristikų komponentams valdyti. Programinio valdymo metalo apdirbimo staklėms keliami reikalavimai: 1. Produktyvumas: • apdirbimo laiko mažinimas; • laisvos eigos laiko mažinimas; • Apdirbimas naudojant daugiau nei vieną įrankį; • staklių patikimumo didinimas; • Prastovų mažinimas. 2. Tikslumas. Norint užtikrinti formos, dydžio, paviršiaus tikslumą staklėse privaloma: • gerinti staklių geometrijos tikslumą (korpuso, kreipiančiųjų,...); • gerinti staklių kinematines savybes; • gerinti staklių geometrijos statines ir dinamines savybes; • tikrinti staklių įrankių tikslumą; • mažinti temperatūrą pjovimo metu. 3. Dizaino paprastumas. Programinio valdymo metalo apdirbimo staklių dizainas neturėtų būti kompleksinis, to pasiekti galima naudojant standartinius komponentus. 4. Saugumas ir patogus valdymas: • apsaugos besisukančių, bei judančių dalių; • operatoriaus apsauga nuo drožlių, dulkių, aušinimo skysčio, naudojant uždangas; • Gerinti tvirtinimą įrankio išlaikymui; • numatyti avarinių sustabdymo mygtukus; • montuoti pagalbinius mechanizmus sunkių ruošinių, detalių įkėlimui-iškėlimui; • numatyti judėjimo ribojimo mygtuką; • numatyti perkrovos apsaugas. 5. Išvaizda. Gera išvaizda skatina operatoriaus susidomėjimą. 6. Kaina. mažesnė kaina gamybai ir valdymui. 7. Valdymo charakteristikos: • patikimumas; • ilgaamžiškumas. 8. Sudedamųjų dalių charakteristikos: • trintis; • inercija ir standumas; • susilpnėjimų dažnumas [9]. Dėl lankstumo skaitmeninis valdymas gali būti taikomas apdirbant mažų ir vidutinių dydžių detalių partijas, kadangi nereikia specialių įrankių ir įtaisų, kurie dažniausiai būna brangūs. Kompiuteris labai palengvina rengti skaitmeninio valdymo programas. Asmeninių kompiuterių atsiradimas leido sukurti kompaktinius konkrečių staklių valdymo blokus, kurie paprastai susideda iš klaviatūros, displėjaus, atminties įrenginio ir t. t. Jie gali perduoti programos grafinį vaizdą ir todėl yra nepakeičiami, kai reikia panaudoti visą staklių potencialą [2]. Skaitmeninio valdymo staklės (NC staklės) yra pajėgios vykdyti raidėmis ir skaičiais užduotas komandas (1.1 lentelė) [8].1.1. Lentelė staklių valdymo tipai [8]ŽenklasSantraukaPaaiškinimaiNCNumerical ControlSkaitmeninis valdymasCNCCompiuterized Numerical ControlSkaitmeninis programinis valdymasDNCDirect Numerical ControlKelios staklės, valdomos specialu kompiuteriuPirmose skaitmeninio valdymo staklėse programų komandos buvo įvedamos perfokortomis arba perfojuostomis. Komandos staklės negalėjo būti keičiamos. Tuo tarpu CNC valdikliuose, naudojančiuose mikroprocesorius, valdymo komandos gali būti keičiamos bet kuriuo metu. Pakeitimai, kurie buvo

 

Atsisiųsti dokumentą

Įsigyti ($9.00)


Įvertinimas


Dokumento tipas

Final Thesis


Kalbos

Lithuanian (Lietuvių).


Kategorijos

Uncategorized.


Valstybė

Lietuva.


Susiję dokumentai

AKCINĖS BENDROVĖS SAVININKŲ IR VADOVŲ KONFLIKTAI IR JŲ SPRENDIMAS

Liudvikas Rėza

SOCIALINĖS RINKODAROS ĮTAKA VARTOTOJŲ KETINIMUI PIRKTI IR REKOMENDUOTI PRABANGOS MADOS PREKĖS ŽENKLĄ LIETUVOJE. „DOLITA“ ATVEJIS