Aukštesnieji sėkliniai augalai

166 Peržiūros - 94 Atsisiuntimai

Peržiūra

Aukštesnieji sėkliniai augalai #0 Aukštesnieji sėkliniai augalai #1 Aukštesnieji sėkliniai augalai #2 Aukštesnieji sėkliniai augalai #3

Ištrauka

Aukštesnieji sėkliniai augalai Sėkliniai augalai dalijami į du skyrius: pušūnus ir magnolijūnus. Pušūnai – augalai, kurie dauginasi neapsaugotomis, plikomis sėklomis. Magnolijūnai dauginasi sėklomis, kurias apsaugo vaisius. Sėklinių augalų tobulesnis ir labiau vystymosi cikle įsigalintis sporofitas, o gametofitas redukuotas. Gametofitas vystosi sporofite. Pušūnai – tai pažangi augalų grupė evoliucijos požiūriu. Jų aukštą išsivystymą rodo naujos struktūros – sėklos atsiradimas. Sėklinių augalų pranašesni nei sporiniai augalai, nes jų lytinis procesas nebepriklauso nuo lašelių pavidalo vandens buvimo. Tai sėkliniams augalams suteikė galimybę plisti visame žemės rutulyje ir tapti vyraujančia augalų grupė. Sėkla – daugialąstis darinys, tuo tarpu sporos yra vienaląstės. Sėklos nuo sporos skiriasi tuo, kad jos viduje vystosi gemalas. Tai pat sėkloje sukauptos maisto medžiagų atsargos. Tokios sėklos savybės konkurentinėje kovoje nulėmė sėklinių augalų suklestėjimą. Visi sėkliniai augalai heterosporiniai. Jų sporos – mikrosporos ir megasporos. Mikrosporos dygsta vyrišku gametofitu, o megasporos – moterišku. Sėklinių augalų megasporos vystosi ypatinguose dariniuose – sėklapradžiuose. Sėklapradis apgaubtas dangalais – integumentais. Vidinė sėklapradžio dalis, padengta integumentais, vadinama branduolu. Branduolas – pakitusi megasporangė. Dalis branduolo ląstelių duoda pradžią ypatingoms ląstelėms – megasporocitams, iš kurių vystosi megasporos. Sėklinių augalų megasporos skirtingai nuo sporinių augalų niekada neišbyra iš megasporangės. Megasporangėje vyksta moteriško polaiškio vystymasis ir lytinis procesas. Po apvaisinimo iš zigotos susiformuoja gemalas, o pats sėklapradis virsta sėkla. Sėklapradžio viduje vyksta 4 procesai: megasporos vystymasis, moteriško polaiškio vystymasis, apvaisinimas ir gemalo vystymasis. Sėkloje yra miniatiūrinis gemalas su šaknele ir gemaliniais lapais. Kartu yra ir atsarginės medžiagos. Skyrius Pušūnai (Pinophyta) Pušūnai atsirado devono periodu, maždaug prieš 350 mln. metų. Pušūnai klestėjo paleozojuje ir mezozojuje. Manoma, kad pušūnai kilo iš vienos senovinių heterosporinių papartūnų grupės. Pušūnai irgi heterosporiniai augalai. Mikrosporos susidaro mikrosporangėse, kurios išsidėsto ant mikrosporofilų, o megasporos – megasporangėse, susidarančios ant megasporofilų. Mikro- ir megasporos skiriasi dydžiu, išvaizda ir sandara. Mikro –ir megasporofilai sutelkti į strobilus – išsiskirianti ašis, ant kurios išsidėsto sporofilai. Strobilas pagal kilmę yra sutrumpėjęs sporifikuojantis ūglis. Tik išmirusios benetitainių grupės strobilai mišrūs, o daugumos strobilai vienalyčiai: sudaryti tik iš mikrosporofilų arba tik iš megasporofilų. Strobilai sudaryti tik mikrosporofilų vadinami mikrostrobilais, sudaryti tik iš megasporofilų – megastrobilais. Strobilai gali būti pavieniai, bet dažniausiai jie sutelkti grupėmis, telkiniais. Pušūnų gametofitai, tiek vyriškas, tiek moteriškais yra stipriai redukuoti. Moteriškas gametofitas vystosi sėklapradyje (sprorofito dalyje). Redukuotas vyriškas gametofitas išsivysto mikrosporangėje. Vyriškas gametofitas neturi anteridžių, kuo skiriasi nuo sporinių augalų. Pušūnai – vien sumedėję augalai: medžiai ir krūmai. Žinoma apie 700 rūšių, kurios plačiai paplitę, šiauriniame pusrutulyje sudaro miškus.Klasė Sėkliniai paparčiai (Ly

 

Atsisiųsti dokumentą

Atsisiųsti dabar


Įvertinimas


Dokumento tipas

Project


Kalbos

Lithuanian (Lietuvių).


Kategorijos

Uncategorized.


Valstybė

Lietuva.


Susiję dokumentai

pro_1

Ignas Šeinius. KUPRELIS

Radvilų giminė ir jos įnašas į LDK kultūros ir politikos gyvenimą