Stresas ir jo valdymas

284 Peržiūros - 0 Atsisiuntimai

Peržiūra

Stresas ir jo valdymas #0 Stresas ir jo valdymas #1 Stresas ir jo valdymas #2 Stresas ir jo valdymas #3 Stresas ir jo valdymas #4 Stresas ir jo valdymas #5 Stresas ir jo valdymas #6 Stresas ir jo valdymas #7 Stresas ir jo valdymas #8 Stresas ir jo valdymas #9

Ištrauka

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETASMEDICINOS AKADEMIJAVISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETASAplinkos ir darbo medicinos katedraLAURA SAKALAUSKAITĖSTRESAS, JO FORMAVIMOSI PRIEŽASTYS IR ĮTAKA SVEIKATAIReferatas KAUNAS, 2016TURINYSĮVADAS31.Stresas41.1. Streso samprata41.2. Streso požymiai42. Streso formavimasis62.1. Pagrindinės streso formavimosi priežastys darbe62.2. Streso formavimosi priežastys kasdieniniame gyvenime73. Streso žala83.1. Streso įtaka sveikatai83.2. Potrauminio streso sindromas93.3. Streso įtaka žmogaus organizmui94. Streso vengimas104.1. Streso vengimo būdai10IŠVADOS IR SIŪLYMAI11LITERATŪROS SĄRAŠAS12ĮVADASTurbūt dauguma žmonių yra susidūrę su nuolatiniu nuovargiu, depresija, nerimu, nemiga bei visišku organizmo išsekimu. Tačiau kartais ne visi žmonės supranta, kas sukelia visas šias organizmo patologijas, nes kartais visi šie simptomai atsiranda visai netikėtai ir nelauktai. Taigi tokios organizmo būklės dažnai telpa i vieną sąvoką – stresas, kuris apibūdinamas kaip visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Nedidelis stresas – mobilizuoja organizmą veikti, o nuolatinis stresas kenkia sveikatai. Stresas gali atsirasti dėl nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, taip pat įvairios socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oro kaita [1]. Taigi su stresu iš tiesų susiduriama dažnai. Be to, dažnai stresą patiria ne tik senyvo amžiaus asmenys, bet taip pat ir jaunimas. Stresas neaplenkia nei vieno iš mūsų ir jis visiškai nepriklauso nuo mūsų amžiaus ir nesirenka ar mes jauni ar seni, todėl nuo jo kenčia visi žmonės.Kalbant apie stresą galima drąsiai teigti, kad ši tema yra labai aktuali mūsų visuomenėje bei kasdieniniame gyvenime. Teigiama, kad kasmet daugėja žmonių, kuriems pasireiškia streso požymiai, o vėliau išsivysto įvairios ligos. Atlikti moksliniai tyrimai parodo, kad 80% visų ligų priežasčių įtakoja stresas, o taip pat 2/3 visų apsilankymų pas gydytoją taip pat lemia gyvenime patirtos stresinės situacijos [2]. Tas mane ir lėmė pasirinkti būtent šią temą. Taip pat dauguma vaistų, kurie skirti streso pasekmėms šalinti užima gana aukštą vietą, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais. Taigi tai dar labiau atskleidžia kodėl mūsų visuomenėje verta kalbėti ir diskutuoti šia tema, nes ji yra aktuali kiekvienam iš mūsų ir svarbiausia laiku imtis tinkamų problemos sprendimo būdų ir išmokti tinkamai juos pritaikyti, kad taip išvengtume streso sukeliamų pasekmių, kurios nėra taip lengvai įveikiamos. Darbo tikslas – išanalizuoti streso formavimosi priežastis bei nustatyti tų priežasčių daromą įtaką žmogaus sveikatai.Darbo uždaviniai:Atskleisti streso sampratą bei pagrindinius požymius.Nustatyti streso formavimosi priežastis įtakojančius veiksnius.Aptarti streso daromą įtaką mūsų sveikatai ir pateikti būdus, kuriais būtų galima jo išvengti.Stresas1.1. Streso samprataStresas XVIIa. anglų kalboje buvo vartojamas nelaimės ar vargo prasme ir išreikšdavo spaudimą kurio nors asmens atžvilgiu. Vėliau šiuo žodžiu imta suprasti vidinės įtampos būseną, sukeltą dėl išorės sąlygų. Šiandien dar sunkiau apibrėžti kas tai yra stresas todėl, kad įvairių literatūros šaltinių autoriai vis pateikia naujesnius, sudėtingesnius ir skirtingesnius streso apibrėžimo aiškinimus. Šiuolaikinėje literatūroje streso terminas gali būti išreiškiama šiomis sampratomis [3]: Stiprus, neigiamai organizmą veikiantis poveikis; Stipri, nepalanki fiziologinė ir psichologinė reakcija į stresorius; Neigiama emocinė patirtis, lydima įtampos, baimių, nusivylimų, depresijos ir kt. Vidinės pusiausvyros praradimas, besireiškiantis efektyviomis reakcijomis ir elgesio pokyčiais; Ekstremalios situacijos, dėl kurių kyla padidintos emocinės reakcijos ir traumuojantys išgyvenimai; Distresas, sukeliantys nervinį išsekimą, depresiją, neurozes, fizines ligas, energinių atsargų išeikvojimą ir ankstyvą senatvę. Vidinių ir išorinių ritmų išbalansavimas; Trumpalaikis stresas, aktyvinantis ir skatinantis nugalėti sunkumus, veikiantis teigiamai. Taigi visus šiuos simptomus, kurie įtakoja stresą, sukelia aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Stresoriai gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.). Stresorius gali būti teigiamas, kai jis aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Toks stresas vadinamas eustresu. Stresorius gali būti neigiamas, kai jis kelia grėsmę – visuomeninei padėčiai, artimųjų sveikatai ir gerovei, įsitikinimams bei savivaizdžiui. Toks stresas vadinamas distresu. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Itin stiprus, dažnai pasikartojantis arba ilgesnį laiką trunkantis (lėtinis) stresas kaip jau ir buvo minėta ankščiau gali sukelti įvairias ligas.1.2. Streso požymiaiSu įvairių formų ir stiprumo stresu susiduriame kiekvieną dieną. Kaip teigia mokslinės literatūros šaltiniai, netgi nedidelis stresas gali būti naudingas žmogaus organizmui, nes jis gali suteikti energijos, padėti susikaupti, įsigilinti į problemą. Tačiau kiekvienam iš mūsų būdinga individuali riba, kurią peržengus stresas tampa žalingu. Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai, ir tik jis pats gali įvertinti, kada šis tampa kenksmingu. Jeigu žmogus yra sveikas ir pilnas jėgų, jis lengvai gali ištverti įvairius įvykius savo gyvenime. Tačiau streso požymių paveikti asmenys: pavargę, sudirgę ir sergantys negali atsispirti streso faktoriams. Taip gali susidaryti užburtas ratas: juo daugiau stresą sukeliančių veiksnių aplink mus, tuo silpniau jiems priešintis (K. Birker, B. Schott, 1998). Margolis ir Kroes akcentuoja streso poveikio pasekmes žmogaus fiziologinei ir psichologinei gerovei. Jie iškelia penkias dimensijas, apibūdinančias įtampos pasekmes žmogaus savijautai: [3]1. Trumpos trukmės subjektyvios būsenos (nerimas, įtampa, pyktis). 2. Ilgai trunkantys chroniški psichologiniai atsakymai (bendra negalia, atitolimas, depresija). 3. Trumpalaikiai psichologiniai pakitimai (kraujo spaudimas). 4. Pablogėjusi fizinė sveikata (astmos priepuoliai, išeminė širdies liga, skrandžio – žarnyno sutrikimai). 5. Darbo atlikimo susilpnėjimas. Taip pat kalbant apie stresą, dažnai patiriami žmogaus elgesio pakitimai, pavyzdžiui: besaikis rūkymas, alkoholio vartojimas. Dažnai žmonės mano, kad vartodami alkoholį ar dažnai rūkydami numalšins stresą. Tačiau jie net nesuvokia, kad tai dar labiau gali pabloginti visą esamą situaciją, nes tai tik trumpalaikis efektas, kadangi abi medžiagos ne tik sukelia priklausomybę, bet, pavyzdžiui, alkoholio skilimo produktai sudarko miego ritmus bei sukelia nerimo sutrikimus, kas savo ruožtu, dar labiau mažina atsparumą stresui [1]. Moksliniai tyrimai rodo, kad visus streso simptomus galime suskirstyti į keturias grupes: [3]1.Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas, pasimetimas ir kt. 2.Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, įkyrios/ neigiamos mintys, nedėmesingumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, sulėtėjusi galvosena. 3.Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, galvos, širdies arba skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, specialūs mata