„AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “

76 Peržiūros - 0 Atsisiuntimai

Peržiūra

„AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #0 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #1 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #2 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #3 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #4 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #5 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #6 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #7 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #8 „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ #9

Ištrauka

VILNIAUS DIZAINO KOLEGIJA TAIKOMOSIOS FOTOGRAFIJOS katedraNuolatinės formos Taikomosios fotografijos studijų programos studentė JŪRATĖ MORKŪNAITĖ„AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE “ Baigiamasis darbas Darbo vadovas: Dalia Mikonytė ......................................................(parašas) Vilnius, 2016PATIKIMUMO DEKLARACIJAPatvirtinu, kad mano, Jūratės Morkūnaitės, Taikomosios fotografijos katedros studentės darbas:Tema: „AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJOS LIKUČIAI LIETUVOS FOTOGRAFIJOJE“ 1. Yra atliktas savarankiškai, šį dokumentą pasirašiusio autoriaus. 2. Nebuvo naudojamas VDK ar kitoje kolegijoje /universitete tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.3. Nėra kopija ar plagiatas.4. Nėra naudojama medžiaga iš ankstesnių mano darbų ar kitų autorių darbų transkripcija atitinkamai to nenurodant.5. Visos nuorodos/šaltiniai pateikti bibliografinių nuorodų sąraše yra teisingi.6. Sutinku, kad mano darbas būtų naudojamas neatlygintinai VDK studijų procese.7. Aš žinau, kad šių nuostatų nesilaikymas yra laikomas rimtu akademinės atsakomybės principų ir etiškos mokslinės praktikos pažeidimu (remiantis LRS 2011 m. rugsėjo 15 d. NUTARIMU Nr. XI-1583 “ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKADEMINĖS ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KONTROLIERIAUS TARNYBOS ĮSTEIGIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AKADEMINĖS ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KONTROLIERIAUS TARNYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO”).Data…………………………………………….. Studentė: Jūratė MorkūnaitėParašas……………………………………..……TURINYSSANTRAUKA ...........................................................................................................................SUMMARY ...............................................................................................................................ĮVADAS ....................................................................................................................................AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJA. Aukštaitijos etnografijos išskirtinumas ...................................................................... Kokius etnografijos likučius reikia įamžinti ...............................................................ETNOGRAFIJOS FOTOGRAFAIBalys Buračas ..............................................................................................................Arūnas Baltėnas ...........................................................................................................Ignas Šilkinis ...............................................................................................................Rimaldas Vikšraitis .....................................................................................................Artūras Valiauga ..........................................................................................................Romualdas Rakauskas .................................................................................................TYRIMAS „Aukštaitijos etnografijos likučiai Lietuvos fotografijoje“.Pastebėjimai .................................................................................................................Fotobandymai ..............................................................................................................IŠVADOS ..................................................................................................................................LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................ĮVADAS Kaimo architektūra - svarbi Lietuvos savasties, mūsų tautos istorijos dalis. Medinių namų sienose išliko ne tik žmonių gyvenimas, istorija, bet ir kartų patirtis, dailidžių kūrybiškumas, menas, tradicijos ir architektūros savitumas. Kokie rūpesčiai slėgė to meto žmogų, kas buvo svarbu, kokias vertybes vertino ir netgi kokios mados ir tendencijos vyravo kaime. Bet laikas negailestingas, visomis prasmėmis - jis ardo mūsų tautos palikimą. Jei pastatai neperdažomi jie vis tiek pasmerkti laiko sunykti, nes pūva ir nyksta. Komunikacijos, kurios darko senas sienas, pvz. elektra,- nors ir etnografinė sodyba, bet reta močiutė kuri gyvena be elektros. Didelė problema, kad žmonės kuriuos supa autentika, etnokultūrinis paveldas to nevertina ir tai laiko atgyvenusia aplinką kurią reikia pakeisti į naują. Todėl reikia kuo anksčiau ir išsamiau įamžinti, mūsų etnografijos likučius, nes kiekvienais metais, Lietuvos kaimuose lieka vis mažiau dėmesio vertų pastatų. ,,Lietuvos kaimas – dar gyvas Europos Kultūros muziejus. Kas Vakaruose išnyko prieš daugelį dešimčių, liko užsikonservavę Lietuvoje. Tą derėtų įvertinti ir užfiksuoti, kol nevėlų“ Kai viskas išnyks, ateities kartoms bent per nuotraukas galėsime perteikti ir parodyti savo istoriją, protėvių gyvenimą, vargus ir džiaugsmus. Etnografija, kaimas yra mano kraujyje ir širdyje, nes aš didžiąją laiko dalį augau vienkiemyje, šimtametėje etnografinėje sodyboje, buvusiame mediniame dvare, kurį už gerą darbą, kaip atlygį gavo mano prosenelis. Jame, buvo pilna senovinių daiktų. O mano tėtis, kaip ir dauguma žmonių to nevertino, nes jam buvo viskas įprasta, nes jis užaugo ir gyveno ten. Kai kartą palėpėje, prireikė vietos, jis ją ištuštino, ir visus senus daiktus išnešė i malkinę, kur šlapia, nes pro kiaurą stogą lyja. Man net ir dabar širdis plyšta, prisiminus, kad ten supuvo šimtametė ąžuolinė spinta, kurioje ponai laikė savo rūbus, prosenelės verpimo ratelis, kraičio skrynia... Savo baigiamajam darbui fotografuosiu Lietuvos rytų Aukštaitijos krašto kaimuose esančias tradicines etnokultūrines sodybas, jų architektūrą, detales, konstrukcijas, apdailą ir puošybą. Bandysiu perteikti XIX a. ir XX a. pradžios gyvenimo būdą ir palyginti su šiuolaikiniu, leisti kiekvienam susimąstyti, kodėl nyksta mūsų kaimai ir kaip mes kiekvienas galime išsaugoti bent dalelę etnografijos. Mano tikslas kuo išsamiau įamžinti senąsias Aukštaitijos krašto sodybas, kurios yra kuo mažiau pakeistos, be plastikinių langų, naujų stogų. Dauguma jas renovuoja, kuo pigiau ir net nesusimąsto, kad darko protėvių paveldą. ,,Turbūt mes esame paskutinė karta. Dar galinti pamatyti, kokia Lietuva buvo praėjusiame amžiuje ir šio šimtmečio pradžioje. Dar galime prisiliesti prie senosios kultūros liekanų. Todėl fotografams dokumentininkams reikia atsisukti į kaimą – kas dar išliko iš praeities, ko nesunaikino laikas. Mes nesustabdysime istorijos, bet kaip metraštininkai, dar galime įamžinti ir palikti ateis kartoms vaizdus apie šių laikų Lietuvą.“ Kitas tikslas – prie senos etnografinės sodybos pastatyti savo pasidarytą medinę su linine virve muziejine tvorelę. Ji simbolizuotų mano požiūrį, kad etnografija nyksta ir ją reikia saugoti, nes jei ir toliau taip, tai etnokultūrinius pastatus tik muziejuose pamatysim. Atvykus prie seno pastato, ji įamžinsiu su savo tvoreles, tvorelė bus neriški pirmame plane, o etnografinis pastatas antrame ryškus ir sufokusuotas. Darydama savo baigiamąjį darbą padėsiu Panevėžio krašto etnografijos muziejui, kuris stengiasi kuo išsamiau suarchyvuoti nuotraukas su tiksliais aprašymais, apie sodybą ir kas matosi nuotraukoje. Galiausiai surengsiu nuotraukų parodą Panevėžio kraštotyros muziejuje ir taip bandysiu padėti žmonėms susimąstyti apie paveldą ir ji saugoti. Tai mūsų šalies grožio dalis, turtas, kurį reikia saugoti. O kai išnyks viskas, kad ateities kartoms galėtume, bent per nuotraukas parodyti ir perteikti savo istorija, protėvių gyvenimą.AUKŠTAITIJOS ETNOGRAFIJA Aukštaitijos sostinėje, Panevėžyje, Panevėžio kraštotyros muziejuje sukaupta virš 22 tūkstančių dokumentinių nuotraukų. Iš jų per 12 tūkstančių foto negatyvų ir per 10 tūkstančių fotonuotraukų. Deja, negalima pasidžiaugti labai senomis fotografijomis. Pagrindas nuotraukų yra XX a. iš Panevėžio miesto gyvavimo. „Daugiausiai Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio fotonuotraukų sukaupta Lietuvos kariuomenės, Panevėžio gimnazijos istorijos, kultūros bei švietimo temomis. Ypač gausus Mykolo Karkos foto fondas. Turime nors nelabai gausiai, perspausdintų atvirukų su Panevėžio miesto vaizdais nuo Pirmojo pasau

 

Atsisiųsti dokumentą

Įsigyti ($6.00)


Įvertinimas


Dokumento tipas

Chapter


Kalbos

Lithuanian (Lietuvių).


Kategorijos

Uncategorized.


Valstybė

Lietuva.


Susiję dokumentai

Procesoriai. Paruoštukė

VIEŠOJO VALDYMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS

Lenkijos - Lietuvos santykiai