kalbų rūšys ir sakymo būdai

7 Peržiūros - 1 Atsisiuntimai

Peržiūra

kalbų rūšys ir sakymo būdai #0 kalbų rūšys ir sakymo būdai #1 kalbų rūšys ir sakymo būdai #2 kalbų rūšys ir sakymo būdai #3 kalbų rūšys ir sakymo būdai #4 kalbų rūšys ir sakymo būdai #5 kalbų rūšys ir sakymo būdai #6 kalbų rūšys ir sakymo būdai #7 kalbų rūšys ir sakymo būdai #8 kalbų rūšys ir sakymo būdai #9

Ištrauka

UTENOS KOLEGIJOSVERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO INŽINERIJOS IR TECHNOLOGIJŲ KATEDROSMAISTO PRODUKTŲ TECHNOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMAKALBŲ RŪŠYS IR SAKYMO BŪDAISavarankiškas darbas Atliko MPT-16I gr. stud. Dovilė Balčiūnaitė 2019-04-12 Tikrino Lektorė Rima ŽarskutėUTENA 2019TURINYSĮVADAS ............................................................................................................ 3DARBO OBJEKTAS ....................................................................................... 4DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR METODAI ...................................... 4SĄVOKŲ ANALIZĖ ....................................................................................... 51. VIEŠŲJŲ KALBŲ RŪŠYS IR STILIUS ................................................... 61.1. Kalbos pagal parengimo ir sakymo būdą .................................................... 61.2. Kalbos pagal tematiką ir oratoriaus veiklos sritį ......................................... 61.3. Kalbos pagal teksto funkcijų dominantę ..................................................... 71.3.1. Viešosios kalbos teksto funkcijos ............................................................ 71.3.1.1. Informacinė funkcija ............................................................................. 71.3.1.2. Apeliacinė funkcija ............................................................................... 81.3.1.3. Estetinė funkcija ................................................................................... 91.3.2. Funkcijų vienovė ..................................................................................... 91.3.3. Viešųjų kalbų klasifikacija senovėje ....................................................... 91.3.4. Dabartinė viešųjų kalbų klasifikacija pagal funkcijas ............................ 101.3.4.1. Informacinės kalbos ............................................................................ 101.3.4.2. Apeliacinės kalbos .............................................................................. 102. SAKYMO BŪDAI ..................................................................................... 112.1. Teksto skaitymas ...................................................................................... 112.2. Sakymas atmintinai .................................................................................. 112.3. Laisvas sakymas ....................................................................................... 132.4. Improvizavimas ........................................................................................ 142.5. Nepasakyta, arba rašytinė, kalba .............................................................. 14IŠVADOS ....................................................................................................... 15LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................ 16ĮVADAS Viešoji kalba yra savitas komunikacijos būdas. „Komunikacija – dvišalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi informacija procesas visuomenėje, kuris realizuojamas kalboje ištartu ar parašytu tekstu“ (JANSONE, 1997, 25). Viešoji kalba – taip pat dvišalis veiksmas, tačiau tai specifinė sakytinės kalbos forma, organizuota komunikacija, tarsi priešprieša neoficialiam (ne specialiam, privačiam) kalbėjimui, asmeniniam (du žmonės) arba tarpasmeniniam (trys ir daugiau žmonių) bendravimui. Viešąją kalbą apibrėžia: 1. Kuri nors visuomeninės arba profesinės veiklos sfera, rėmimasis tam tikrais reiškiniais – teisminiais, teologiniais, pedagoginiais, politiniais, ekonominiais, moraliniais ir pan. 2. Kalbėjimo dingstis (pretekstas, proga). 3. Iš anksto apibrėžtas aptariamasis dalykas (tema). 4. Loginis minčių dėstymas, kalbos nuoseklumas, atskleidžiantis dalyko esmę. 5. Bent minimali kompozicinė struktūra: įžanga, dėstymas ir pabaiga. 6. Iš anksto numatyti oratoriaus tikslai. 7. Tam tikras kalbos parengimo būdas. 8. Monologas, kurio metu būtinas tiesioginis kontaktas su klausytojais (grįžtamasis ryšys). 9. Klausytojų skaičius. 10. Konkreti vieta (kambarys, auditorija, salė, aikštė ir kt.). 11. Nustatyta valanda. 12. Apibrėžta kalbėjimo trukmė.DARBO OBJEKTAS, TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR METODAIDarbo objektas: viešųjų kalbų rūšys ir jų sakymo būdai.Tikslas - išanalizuoti kalbų rūšis ir sakymo būdus, sakymo būdų sąvokas.Uždaviniai: 1. Apibrėžti pagrindines kalbos rūšis ir stilius. 2. Išnagrinėti sakymo būdus. Metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Specialybės teksto pavyzdžių analizė.SĄVOKŲ ANALIZĖ1. Retorika - iškalba, kalbėjimo menas;2. Oratorius – kalbėtojas, sakytojas, retorinis subjektas;3. Viešoji kalba – dvišalis veiksmas, specifinė sakytinės kalbos forma, organizuota komunikacija;4. Kalbėjimas – minties reiškimas žodžiu; žodžių tarimas;5. Bendravimas – vieno asmens komunikavimas su kitu;6. Auditorija – paskaitų salė;7. Kalbos tinkamumas – daugiaaspektis principas. Jis reikalauja, kad žodžiai atitiktų mintį, kad pagal mintį, jos žodinę bei sintaksinę išraišką būtų pritaikytas kalbos tonas ir neverbalinės išraiškos priemonės ir kad visa tai: mintys, žodžiai, sintaksinės figūros, kalbos tonas, gestai ir mimika atitiktų.8. Apeliuoti – kreiptis į ką nors, kviesti prie ko nors, patraukti;9. Ekspresija – išspausti iš savęs, iš vidaus;10. Epitafija – yra mirusiojo garbei sukurtas poezijos kūrinys.11. Mnemoninė technika – gebėjimas atsiminti.1. VIEŠŲJŲ KALBŲ RŪŠYS IR STILIUSViešųjų kalbų rūšių ir žanrų yra labai daug ir kiekvienas mėginimas jas susisteminti yra tik apytikslis, sąlyginis. Esama įvairių klasifikacijų, bet apsistoti ties viena yra sunku.Klasifikuojant viešąsias kalbas paprastai remiamasi trijų matų sistema, atsižvelgiama į: 1. parengimo būdą; 2. tematiką ir oratoriaus veiklos sritį; 3. teksto funkcijų dominantę.Šiais laikais populiariausias iš jų yra trečiasis būdas, tačiau verta apžvelgti ir du pirmuosius.1.1. Kalbos pagal parengimo ir sakymo būdąJeigu viešosioms kalboms taikysime jų parengimo ir sakymo būdų kriterijus, tai būtų logiška jas skirstyti taip: skaitomosios, laisvosios ir improvizuotos kalbos. Skaitomosios kalbos – įvairių žanrų panešimai, referatai, paskaitos, parlamentarų, diplomatų, valstybės vadovų ir kt. Kalbos, parašytos ir skaitomos nuo pradžios iki galo. Tinka oficialioje aplinkoje. Laisvosios kalbos. Tai tokia parengimo forma, kai visa kalba kruopščiai iš anksto apmąstoma, parašomas tekstas arba kalbos apmatai, kartais tik pagrindiniai jos punktai, konspektas, planas, tezės, bet išeinama kalbėti be parašyto teksto. Laisvu kalbėjimu pasiekiamas betarpiškumas su klausytojais. Ypač tai tinka politinėms, teologinėms, proginėms kalboms, tam tikrų rūšių paskaitoms. Improvizuotos kalbos. Tai trumpos apeliacinės, taip pat emocinės – proginės, pramoginės kalbos, sakomos be išankstinio pasiruošimo neoficialioje aplinkoje.1.2. Kalbos pagal tematiką ir oratoriaus veiklos sritįViešąsias kalbas priimta klasifikuoti pagal visuomeninę bei profesinę kalbos vartojimo sritį – mokslinę, administracinę, pedagoginę, teisminę, politinę ir pan. Kiekviena iš šių veiklos sričių turi savo tematiką ir daro įtaką kalbos stiliui, nes oratoriaus profesija arba jo visuomeninė veikla palieka savotišką žymę. Juk kalbama apie ganytojišką, poetinį, filosofinį, dogminį, juridinį, didaktinį toną. Iš tiesų tonas yra griežčiausias oratorinio stiliaus diktatorius: taip iš tono vertinimo pereinama į stiliaus apibūdinimą. Pavyzdžiui, pedagogams dažnai būdingas ne tik didaktinis tonas, bet ir didaktinis stilius, filologams literatams – poetinis, teologams – ganytojiškas, administratoriams – įsakmus tonas ir stilius.Pagal tematiką ir oratoriaus veiklos sritį kalbos paprastai skirstomos į tokias pagrindines rūšis:Akademinės kalbos, juridinės kalbos, teologinės kalbos, politinės kalbos, administracinės kalbos. Atskirą grupę pagal tematiką sudarytų proginės kalbos, sakomos įvairių profesijų oratorių. Į šią grupę įeina ir pramoginės kalbos – taip pat viešai sakomos susirinkusiai draugijai – kolegoms, giminėms, draugams, artimiesiems. Jos ne tokios ofi

 

Atsisiųsti dokumentą

Atsisiųsti dabar


Įvertinimas


Dokumento tipas

Creative work


Kalbos

Lithuanian (Lietuvių).


Kategorijos

Technology.


Valstybė

Lietuva.