Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė

350 Peržiūros - 0 Atsisiuntimai

Peržiūra

Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #0 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #1 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #2 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #3 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #4 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #5 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #6 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #7 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #8 Biologinio ryšio relaksacija, kaip streso mažinimo priemonė #9

Ištrauka

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASHumanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetasPsichologijos katedraBIOLOGINIO RYŠIO RELAKSACIJA, KAIP STRESO MAŽINIMO PRIEMONĖPsichologijos kursinis darbasAutorius II kurso stud. Karolina NaliveikaitėVadovasprof. dr. Mindaugas Rugevičius Klaipėda, 2016TURINYSĮVADAS31. STRESAS51.1. Streso apibūdinimas ir požymiai51. 2. Streso priežastys ir stresoriai81. 3. Streso įtaka sveikatai101.4. Streso valdymo būdai122. ATSIPALAIDAVIMO METODAS142. 1. Biogrįžtamojo ryšio apibūdinimas142. 2. Biogrįžtamojo ryšio metodika162. 3. Biogrįžtamojo ryšio pritaikymas21IŠVADOS24LITERATŪROS SĄRAŠAS25ĮVADASŠiais laikais žmonės labai skuba, lekia, nesuspėja, todėl ir jų gyvenimo tempas yra įtemptas ir labai sustyguotas, suplanuotas ir ritmingas. Tačiau, visas toks gyvenimo tempas, planavimas ir tų planų nesilaikymas, žmones, priveda prie streso, nerimo, įtemptumo. Jie nebeturi laiko sau, todėl nebesugebėdami atsipalaiduoti, atsipūsti, nurimti, jų organizmas išsenka, todėl atsiranda visokiausios ligos, sveikatos problemos. Tiek jauni, tiek vidutinio amžiaus, tiek senyvo amžiaus žmonės patiria labai daug streso, tačiau dauguma net nežino kaip valdyti stresą ir kokie yra jo valdymo būdai. Stresas gali susidėti iš įvairiausių priežasčių. Tai gali būti laiko stygius, atsakomybė, nesilaikymas tam tikro grafiko, jaučiamas didelis spaudimas ir jėgų trūkumas bei kitokie faktoriai, kurie sukelia įvairiausias negalavimus, ryškias emocijas. Streso sukeliamos problemos gali labai paveikti žmogaus organizmą, jį išsekinti, sukelti ligas. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus leidžiasi būti veikiamas savo streso. Vieniems asmenims gali tiesiog nusilpti organizmas, peršalti, būti pavargę, nelaimingi, prislėgti. Kitiems gali pasireikšti ir rimtesni sutrikimai, įvairios ligos, tokios kaip vėžys, gali atsirasti skrandžio sutrikimai, migrena, miego sutrikimas, įvairios odos ligos.Kadangi žmogus yra ir taip žalojamas įvairiausiu faktorių, tai jis turi bent išmokti susitvarkyti su savimi, savo stresu, kuris jį slopina ir dar labiau žeidžia. Yra įvairiausiu streso mažinimo būdų ir metodų, kurie gali padėti individui nurimti, atsipalaiduoti ir atsipūsti. Tai gali būti tokie pratimai, kaip meditacija, joga, vaikščiojimas, muzikos klausimas, išsikalbėjimas, pabūvimas su savimi, atsitraukimas nuo įtampos. Yra daugybę įvairiausių streso mažinimo būdų, tačiau pasirinkau gan nestandartinę ir neįprastą metodą, kaip įveikti stresą, tai biogrįžtamuoju būdų. Biogrįžtamojo ryšio technika yra ne tokia jau ir sena, tačiau ji vis tobulėja, kaip gerėja visos aplink esančios technologijos, taip ir šis metodas tobulėja, gerėja. Šio ryšio tikslas yra išmokyti žmogų pati reguliuoti savo organizmą ir parodyti, kad jis pats, be kitų pagalbos ar papildomų dalykų gali išmokti savireguliacijos. Išmokęs šio metodo, asmuo gali bet kuriuo momentų, kai tik susierzina ar jaučiasi, kad yra streso būsenoje, kurioje pradėjo prakaituoti, nerimauti, jausti raumenų įtempimą, gali pradėti savireguliacija. Tai savo organizmo raminimas, neleidimas pasireikšti visokiems nemaloniems dalykams, o tuo pačiu ir nusiraminimas, sugebėjimas net ir sunkiausiuose situacijose išlikti ramiu ir nesuirzusiu. Kadangi šias laikais, žmogus jaučia įtampą, stresą net važiuodamas automobiliu, būdamas darbe ar kokioje nors kitoje viešoje vietoje, tai jis turi išmokti susitvarkyti su emocijomis, organizmo reakcijomis į atsiradusi stresorių, kuris jį veikia. Taigi, šiame darbe ir bus minimas stresas bei kokie jo įveikimo būdai.Šio darbo tikslas yra pristatyti biogrįžtamojo ryšio metodo naudojimą, kaip streso įveikimo būdą.Uždaviniai:Suprasti, kas yra stresas.Kokie veiksniai gali suketi stresą.Pateikti streso sukeliamus padarinius.Apžvelgti streso valdymo būdus.Pristatyti biogrįžtamąjį ryšį.Kokia technika yra taikoma grįžtamajam ryšiui.Pateikti biogrįžtamojo ryšio naudą.1. STRESAS1.1. Streso apibūdinimas ir požymiaiVisų pirmą, kas yra stresas? Pasak Bandzevičienę, stresas reiškia padidėjusią įtampą, nerimą, kuris pasižymi tuo, kad organizmas turi labai stipriai prisitaikyti prie stresinės situacijos. Pagal Pikūną, stresas yra įtampos būsena, organizmo reakcija į išorinių veiksnių sukeltus veiksnius. Tai gali būti vidinis spaudimas, kūno įsitempimas, kuris gali pasireikšti tiek emociškai, tiek kognityviniu ar fiziologiniu organizmo pokyčiu. Tai tarsi tarp mūsų pačių ir situacijos, kurioje esame, sutrikimo pasireiškimas. Stresas yra mūsų pačių vidinė būsena, kuri pasireiškia, kai viskas pradeda klostytis ne taip kaip planuojame, norime ar atsiduriame tokioje situacijoje, kurioje nebežinome kaip elgtis, kuri priverčia mus nerimauti ir galvoti, kaip tinkamai pasielgti. Taip pat stresas yra mūsų vidinių emocijų, jausmų, baimių atspindys, kuris gali pasireikšti išoriškai arba taip ir likti mūsų viduje. Tik vienu atveju (išoriškai) matys aplinkiniai mūsų išreiškiamą reakciją, nerimą, baimę, emocijas, pyktį, o kitų atveju, kai bus vidinis stresas, nepasireiškiantis taip, kad visi matys, bet mes patys jausime stresą, skausmą, tam tikrą, specifinį neramumą viduje, taip pat blogą, nemalonų jausmą, nemigą ir panašius dalykus. Stresas turi ir savo eiga, kaip jis vystosi. Pirmoji stadija būna aliarminis arba „grėsmės“ stadija. Tai tokia stadija, kuomet būna kaupiama energija, žmogus jaučiasi turintis labai daug jėgų. Tai kaupimas, pasiruošimas kažkam, nuo ko reikės bėgti, gintis, aiškintis ir panašiai. Antrojo stadija būna pasipriešinimo arba adaptacinė. Šioje stadijoje žmogus prisitaiko prie iškilusio stresoriaus, adaptuojasi jam, naudoja jau sukaupusias jėgas. Trečioji stadija yra išsekimas. Ji įvyksta tuomet, kai žmogus nebegali susidoroti su stresoriumi ir organizmas išsenka arba gali mirti, nes žmogus nesulaukęs pagalbos, nebegalėdamas įveikti iškilusių bėdų palūžtą ir tampa silpnas (Pikūnas, 2005). Atsidūrus stresinėje situacijoje, mūsų organizmas gali reaguoti įvairiai. Tai gali būti jaučiama įtampa, susierzinimas, baimė, nerimas, pyktis ar kitokie nemalonus, neigiami jausmai, kurie išblaško ir priverčia mus elgtis kitaip nei esame įpratę. Taip pat galima prarasti susikaupimą, dėmesio stoką, logiškumą, savikontrolę bei galime tapti vangesni arba aktyvesni. (Bandzevičienė, 1994). Taip pat stresas nėra vieną kartą įvykęs dalykas, įvykis. Stresas yra besikartojantis, dažnas. Tačiau per dažnai ar per ilgai besikartojantis stresas gali sukelti, kai kuriuos psichosomatinius susirgimus arba pagreitinti tų susirgimų vystymąsi, tai gali būti vėžys, kraujospūdžio padidėjimas, miokardo infarktas, skrandžio opa, užmaršumas, valgymo sutrikimai, skrandžio ar virškinimo sutrikimai, nemiga, psichiniai veiksniai ar kitos galimos ligos, simptomai, sutrikimai.Stresas priklauso nuo aplinkybių, vietos, laiko ir panašių faktorių, kurie jį sukelia, todėl stresas yra skirstomas į tam tikras grupes. Pirmoji streso grupė yra laiko stresas, kuris atsiranda tokiose situacijose, kai trūksta laiko svarbioms užduotims atlikti arba, kai tampame suvaržyti jau ir taip sustyguoto grafiko, o mums vis tiek nebeužtenka dienų ir valandų ne tik atlikti darbams, bet ir nebeskiriamas laikas sau, artimiesiems, aplinkiniams. Tokiais atvejais žmogus nebespėja visko pasidaryti ir būna labai piktas ir emociškai sutrikęs.Kita streso rūšys yra atsakomybė. Ji atsiranda tokiose situacijose, kuriuose esame atsakingi už ką nors ir tos atsakomybės negalima pasidalinti. Taip pat, atsakomybės stresas atsiranda tuomet, kai esame priversti rizikuoti už tam tikrą veiksmą, pasakymą ar užduotį, Dar kitas veiksnys yra socialinis –