Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui

103 Peržiūros - 0 Atsisiuntimai

Peržiūra

Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #0 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #1 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #2 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #3 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #4 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #5 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #6 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #7 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #8 Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui #9

Ištrauka

ĮVADASTyrimo aktualumas. Tranzitiniai krovinių vežimai turi didelę reikšmę valstybių ekonomikai ir biudžetui, jie taip pat prisideda prie transporto sistemos kūrimo ir kelių infrastruktūros plėtros bei sudaro palankias sąlygas verslo subjektams plėtoti teisėtą prekybos veiklą. Valstybės yra suinteresuotos, kad krovinių pralaidumas jų teritorijoje didėtų ir daugėtų tranzitinių krovinių pervežimų. Siekiant pritraukti didesnius tranzitinių krovinių gabenimo srautus reikalaujama daugiau liberalumo, kad muitinės formalumai būtų greitesni, o prekybos sąlygos paprastesnes, tačiau svarbu išlaikyti tinkamą muitinės kontrolę bei neleisti asmenims vykdant pervežimo ir prekybos veiklą pažeisti muitinės teisės aktų reikalavimus. Nors muitinės procedūrų supaprastinimas sudaro palankesnes sąlygas verslo subjektams, tačiau neužtikrinus reikalingos muitinės priežiūros didėja tranzito muitinės teisės aktų pažeidimo rizika. Muitinė prižiūri prekių srautus ES tiek per išorines jos sienas (jūrų ir oro uostus, sienos perėjimo punktus), tiek ES viduje. Siekiant užtikrinti visuomenės saugą ir saugumą muitinė prižiūri specialiųjų objektų, tokių kaip ginklai, tranzitą. ES lygmeniu nuolat stengiamasi teikti geresnes muitinės procedūrų paslaugas ir užtikrinti, kad į ES įvežamoms, išvežamos ar tranzitu gabenamoms prekėms būtų taikomos vienodos sąlygos, nepriklausomai nuo to, kuriame ES muitinės poste jos įforminamos. Nepriklausomai nuo to, kurioje ES vietoje prekės deklaruotos, jų gabenimui tranzitu taikomos tos pačios taisyklės, o atlikus muitinės formalumus, prekės gali laisvai judėti ir būti parduotos bet kur ES muitų sąjungos valstybių narių teritorijoje. Nors tranzitiniams krovinių gabenimams ES taikomos vienodos taisyklės, tačiau nesilaikant muitinės teisės aktų reikalavimų skirtingose ES valstybėse narėse muitinės teisės aktų pažeidimai gali būti vertinami nevienodai ir už juos gali būti taikoma skirtinga atsakomybė. Tranzito sistema ypatingai svarbi Europos Bendrijai, kuri turi bendrą muitų teritoriją. Šis bakalauro baigiamasis darbas skirtas nagrinėti ES tranzito raidą ir teisinį reglamentavimą, taip pat apžvelgti kokie tranzito muitinės teisės aktų pažeidimai yra daromi ES pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. ES tranzito tematika yra pakankamai nauja ir nedaug nagrinėta Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje literatūroje. Apžvelgus teisės doktriną ir mokslines publikacijas nagrinėjama tema, galima teigti, kad autoriai daugiausiai dėmesio skyrė ES tranzito sistemai apibūdinti, pagrindiniams tranzito principams ir procedūroms aprašyti, tačiau mokslinėje literatūroje palyginti nedaug yra nagrinėjama tranzito raida, specialiųjų krovinių vežimas tranzitu ir tranzito procedūros muitinės teisės aktų pažeidimai. Tranzito sampratą ir teisinį reglamentavimą apžvelgia V. Nikitinas (2015) knygoje „Pervežimų teisė“. Muitinės formalumai taikomi gabenant prekes tranzitu nagrinėti A. Laurinavičiaus ir kt. (2014) mokslo studijoje „Muitinė tarptautinės prekybos logistinėje grandinėje“. Tranzito procedūros pažeidimams tiek Lietuvos, tiek užsienio teisinėje doktrinoje skiriama nedaug dėmesio. D. Povilauskienė (2006) vadovėlyje „Teisė ir muitinės veikla“ aprašo muitų ir kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų pažeidimus. Iš užsienio autorių galima paminėti P. Biriukovą (2008), kuris nagrinėdamas atsakomybę, taikomą už ekonominius nusikaltimus, skiria dėmesio ir tranzito pažeidimams. I. Charčenko (2006) magistro baigiamajame darbe „Tranzitinių krovinių gabenimo antžeminėmis transporto priemonėmis teisiniai aspektai (Lietuvos pavyzdžiu)“ apžvelgiami antžeminio transporto ypatumai, aptariamas tranzitinių krovinių gabenimas ir tranzito procedūrą reglamentuojantys aktai. R. Gaidžiūno (2013) magistro baigiamajame darbe „Tranzito procedūros taikymo Lietuvos muitinėje analizė ir perspektyvos“ analizuojamas krovinių vežimas tranzitu kaip prioritetinis Lietuvos ekonomikos politikos uždavinys, apibūdinami muitinės tranzito rūšys ir tipinės operacijos, prekių vežimas tranzitu su TIR knygelėmis, aptariamas Naujos kompiuterizuotos tranzito sistemos taikymas. Tyrimo problema. Plėtojantis tarptautinei prekybai, pradėjo didėti ir krovinių vežimo srautai, o valstybių pasienio muitinės įstaigų apkrovimas augo, todėl atsirado poreikis supaprastinti muitinės procedūras ir taip jas pagreitinti. Tranzito procedūros sudaro didžiąją dalį visų muitinės įforminamų procedūrų. Naujuoju SMK siekiama supaprastinti ir modernizuoti muitinės procedūras, sukurti naujas ir patobulinti esamas muitinės veikloje naudojamas informacines sistemas ir technologijas. Pagrindinė šio tyrimo problema yra nustatyti kaip gali būti palengvinti tranzitiniai krovinių pervežimai, kokios turėtų būti muitinėje sukurtos tranzito sistemos, siekiant mažinti eiles ir prastovas pasienyje ir pagreitinti pervežimus kartu užtikrinant pakankamą muitinės priežiūrą tranzitu gabenamiems kroviniams už kuriuos nesumokėti importo muitai ir mokesčiai.Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad ES tranzito reglamentavimo ir jo įgyvendinimo ir jo problemiškumo tyrimas yra aktualus ir naudingas. Siekiant atskleisti mažai nagrinėtus teisinio reglamentavimo ir praktinių problemų aspektus, bakalauro baigiamajame darbe bus nagrinėjama ES tranzito raida, teisinio reglamentavimo pokyčiai, Sąjungos (Bendrijos) / bendrojo tranzito procedūra lyginama su kitomis tranzito procedūromis. Tyrimo objektas – krovinių gabenimo tranzitu ES teisinis reglamentavimas ir tranzito muitinės teisės aktų pažeidimai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti krovinių gabenimo tranzito raidą, reglamentavimo ypatumus, teisės aktų nuostatų pokyčius, tranzito procedūros bei muitinės teisės aktų pažeidimus, susijusius su tranzitu. Siekiant pagrįsti tyrimo objektą nagrinėjamos ES pagrindinės sutartys, reglamentai ir kiti teisės aktai reglamentuojantys tranzito procedūras. Siekiant šio tikslo, iškeliami tokie Tyrimo uždaviniai:Išnagrinėti krovinių gabenimo tranzitu sąvokas, reglamentavimą ir tranzito raidą, išskiriant pagrindinius vystymosi laikotarpius;Palyginti Sąjungos (Bendrijos) / bendrojo tranzito procedūrą su kitomis ES tranzito procedūromis, išskirti pagrindinius trūkumus ir privalumus;Apžvelgti specialiųjų krovinių gabenimo tranzitu ypatumus;Išanalizuoti dažniausiai daromų tranzito muitinės teisės aktų pažeidimus, atskleidžiant jų vertinimą ir atsakomybės už juos nustatymą.Naudoti tyrimo metodai. Lyginamasis tyrimo metodas buvo naudojamas lyginant Sąjungos / bendrąjį tranzitą su kitomis ES tranzito procedūromis. Istorinis lyginamasis metodas naudotas apžvelgiant ES tranzito vystymąsi nuo jo susiformavimo iki šių dienų. Dokumentų analizės metodas, kuris pritaikytas nagrinėjant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokslinės literatūros analizės metodas pritaikytas nagrinėjant įvairių autorių teisinę literatūrą ir publikacijas aktualiomis temomis. Apibendrinimo metodas buvo pasitelkiamas apibendrinti naudotai informacijai, šaltiniams ir darbo išvadoms suformuluoti. Darbo struktūra ir tyrimo rezultatų taikymo sritys. Bakalauro baigiamąjį darbą sudaro tris skyriai, kiekvienas skyrius susideda iš dviejų poskyrių. Tyrimo rezultatai galėtų būti įdomus muitinės pareigūnams, kurie kasdienėje veikloje susiduria su tranzito procedūros vykdymu bei verslo subjektams, kurie organizuoja ir vykdo tarptautinius krovinių gabenimus.1. TRANZITINIŲ KROVINIŲ GABENIMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO IR VYSTYMOSI YPATUMAI1.1 Tranzito sampratos ir raidos analizė Teisinėje literatūroje ir teisės aktuose yra pateikta įvairių tranzito sąvokų. Tranzitas dažniausiai suprantamas kaip krovinių (prekių), transporto priemonių ir asmenų gabenimas per kurios nors valstybės ar kelių valstybių teritoriją į kitas valstybes (Serapinienė ir Avižienis, 2008). Tranzitinio krovinio gabenimas prasideda ir baigiasi skirtingose valstybėse pakeliui kertant vienos arba kelių valstybių teritoriją. Kitaip tariant, krovinių (prekių) tranzitas yra krovinių (prekių) ir asmenų gabenimas (vežimas) kertant valstybės, per kurios teritoriją gabena

 

Atsisiųsti dokumentą

Įsigyti ($9.00)


Įvertinimas


Dokumento tipas

Final Thesis


Kalbos

Lithuanian (Lietuvių).


Kategorijos

Uncategorized.


Valstybė

Lietuva.


Susiję dokumentai

Medijų psichologija

Plieno cheminė sudėtis

Vyrai socialinio darbo profesijoje: iššūkiai ir galimybės